SQLite format 3@ -(-- ~bD~~bg%indexverses_indexversesCREATE UNIQUE INDEX verses_index on verses (book_number, chapter, verse)wItableversesversesCREATE TABLE "verses" ("book_number" NUMERIC, "chapter" NUMERIC, "verse" NUMERIC, "text" TEXT){UtablebooksbooksCREATE TABLE "books" ("book_color" TEXT, "book_number" NUMERIC, "short_name" TEXT, "long_name" TEXT)=_tableinfoinfoCREATE TABLE info (name TEXT, value TEXT) 9}eV9/chapter_string_psPsalmė languagelt)strong_numbersfalse'right_to_leftfalse/russian_numberingfalse)chapter_stringSkyrius5#[descriptionKosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Bv T5~~~~{~R~(}}}}}}b}@}|||||g|=|{{{{{\{6{zzzzozGzyyyyy]y3y xxxxox;xwwwwjw3vvvv{vWv2v #B1#ff7c80AprApreiškimas Jonui#A1#ffff00HbrLaiškas Hebrajams"@1#ffff00FmLaiškas Filemonui?)#ffff00vTitLaiškas Titui.>E#ffff00l2TimAntrasis laiškas Timotiejui.=E#ffff00b1TimPirmasis laiškas Timotiejui5<S#ffff00X2TesAntrasis laiškas Tesalonikiečiams5;S#ffff00N1TesPirmasis laiškas Tesalonikiečiams':9#ffff00DKolLaiškas Kolosiečiams'99#ffff00:FilLaiškas Filipiečiams%87#ffff000EfLaiškas Efeziečiams"7/#ffff00&GalLaiškas Galatams26M#ffff002KorAntrasis laiškas Korintiečiams25M#ffff001KorPirmasis laiškas Korintiečiams%45#ffff00RomLaiškas Romiečiams3'#00ff00JudJudo laiškas)2=#00ff003JnTrečiasis Jono laiškas'19#00ff002JnAntrasis Jono laiškas'09#00ff001JnPirmasis Jono laiškas(/;#00ff002PtAntrasis Petro laiškas(.;#00ff001PtPirmasis Petro laiškas!--#00ff00JokJokūbo laiškas",/#00ffffApdApaštalų darbai&+9#ff6600JnEvangelija pagal Joną&*9#ff6600LkEvangelija pagal Luką');#ff6600MkEvangelija pagal Morkų&(9#ff6600MtEvangelija pagal Matą''9#ffff99MalMalachijo pranašystė'&9#ffff99ZchZacharijo pranašystė#%3#ffff99AgAgėjo pranašystė&$7#ffff99SofSofonijo pranašystė&#7#ffff99HabHabakuko pranašystė$"3#ffff99NahNahumo pranašystė&!7#ffff99MchMichėjo pranašystė# 1#ffff99JonJonos pranašystė$3#ffff99|AbdAbdijo pranašystė"1#ffff99rAmAmoso pranašystė#3#ffff99hJlJoelio pranašystė#3#ffff99^OzOzėjo pranašystė(;#ff9fb4TDanDanieliaus pranašystė';#ff9fb4JEzEzechielio pranašystė%#ff9fb46RdRaudų knyga&7#ff9fb4,JerJeremijo pranašystė#3#ff9fb4"IzIzaijo pranašystė -#66ff99GgGiesmių giesmė!-#66ff99EklEkleziasto knyga +#66ff99PatPatarlių knyga)#66ff99PsPsalmių knyga!#66ff99JobJobo knyga'#ffcc99EstEsteros knyga)#ffcc99NehNehemijo knyga##ffcc99EzrEzros knyga(9#ffcc992KrnAntroji Kronikų knyga( 9#ffcc991KrnPirmoji Kronikų knyga' 9#ffcc99x2KarAntroji Karalių knyga' 9#ffcc99n1KarPirmoji Karalių knyga' 9#ffcc99d2SamAntroji Samuelio knyga' 9#ffcc99Z1SamPirmoji Samuelio knyga%#ffcc99PRūtRūtos knyga+#ffcc99FTsTeisėjų knyga'#ffcc99^O]]\h[}Z YEXpW V"U#T/S0R0QNPwON<MRLvKJ,I7H7G8F'EGD_CzB}A@'?M>}=/'  # 1 / ,%% EteUE  q)  "hf  -_4 TU ,L C @:z  1 x( Z ? 2~ # \~~G}}Q||t|{Dz~zFyyWxxxwwdvvuu5tssPrhqppyp9oo/nmmmlkkk1jjj.iiVhhpgff{feqedcccbbZaa `c`%__E^^Q]\\^[m[!ZZLYYXXWrWVVHUUTTzSSSRROQQPPOO3NNN MLLL4KKXJJfJIIlHHHhGGGZFFF7EEXEDD>=j<<;;;:::9V88U77966A55Z5"44!3222G111I10\0//:..U---%,,Z,+P+*x*'))a(((%'&&&%$$$d$##>"";!? ]7hXi!w+3`_MLA`R%) | 5 J  v < p 8 JJPVhzm1?{ Kai Reuvui buvo trisdešimt dveji metai, gimė Serugas.`; Po to Pelegas dar gyveno du šimtus devynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.9o Kai Pelegui buvo trisdešimt metų, gimė Reuvas.eE Po to Eberas dar gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.A Kai Eberui buvo trisdešimt ketveri metai, gimė Pelegas.^7 Po to Sala dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.7k Kai Salai buvo trisdešimt metų, gimė Eberas.dC Po to Arfaksadas dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.J Kai Arfaksadui buvo trisdešimt penkeri metai, gimė sūnus Sala.dC Semas, gimus Arfaksadui, dar gyveno penkis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado.# Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus._9 Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.W) Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!“3 ir tarė: „Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.U% Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,$C Jie tarėsi: „Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!“ Jie kalbėjosi: „Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime“. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą – vietoje kalkių.Y - Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno.5 g Visi žemės gyventojai kalbėjo viena kalba.u e Šitos yra Nojaus sūnų giminės pagal jų palikuonis ir tautas; iš jų atsirado tautos žemėje po tvano.Q  Šitie yra Semo palikuonys pagal jų gimines, kalbas, šalis bei tautas.7 k Jie gyveno nuo Mešos iki Sefaro kalno rytuose.@} Ofyras, Havila ir Jobabas; visi jie yra Joktano sūnūs.!? Obalas, Abimaelis, Šeba,!? Hadoramas, Uzalas, Dikla,F Joktano sūnūs: Almodadas, Šelefas, Hacarmavetas, Jerachas,vg Eberas turėjo du sūnus: vienas vardu Pelegas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, antrasis – Joktanas.6i Arfaksado sūnus – Sala, o Salos – Eberas.6i Aramo sūnūs: Ucas, Hulas, Geteras ir Mašas.D Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Ludas ir Aramas.]5 Semas, visų Ebero sūnų tėvas, vyresnysis Jafeto brolis, taip pat turėjo sūnų.J Tai Chamo palikuonys pagal jų gentis, kalbas, šalis bei tautas.}~u Kanaaniečių ribos tęsėsi nuo Sidono link Geraro iki Gazos, link Sodomos, Gomoros, Admos bei Ceboimų iki Lešos.Z}/ arvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai. Taip kanaaniečių giminės išsiplėtė.|5 hivai, arkai, sinai,*{Q jebusiečiai, amoritai, girgašai,6zi Kanaano palikuonys: pirmagimis Sidonas, Hetas,Fy Patrusimas, Kasluhas, iš kurio kilo filistinai, ir Kaftoras.@x} Mizraimo sūnūs: Ludas, Anamimas, Lehabas, Naftuchimas,Fw ir Reseną tarp Ninevės ir Kelacho; tai yra didysis miestas.Vv' Iš čia jis išvyko į Asūrą ir pasistatė Ninevę, Rehobot Irą, KelachąYu- Jo karalystės pradžia buvo Babelė, Erechas, Akadas ir Kalnė Šinaro šalyje.t Jis buvo smarkus medžiotojas Viešpaties akyse. Todėl sakoma: „Smarkus medžiotojas kaip Nimrodas Viešpaties akyse“.?s{ Kušui gimė ir Nimrodas, kuris tapo galingas žemėje._r9 Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Rama ir Sabtecha. Ramos sūnūs: Šeba ir Dedanas.by Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.Ra Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.l`S Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas._ Dievas tarė Nojui: „Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje“.&^G Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės“.!]= atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.K\ Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,R[ bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.Z- Ir Dievas tarė: „Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas|Ys Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės“.vXg ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.WW) „Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,6Vi Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:ZU/ Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!“wTi Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą. S Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.=Rw Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.hQK Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.7Pi Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.oOY Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.mNU Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!“xMk Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: „Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.L} Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.{Kq Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos.GJ Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos. I Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų“.HH „Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos. G= Tada Dievas tarė Nojui:LF Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa.QE  Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs.gDI  Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo.C#  Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės.NB  Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį.8Ak  Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką.h@K Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje.W?) ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės.`>; Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs,|=s O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės.O< Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose.q;] Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti.N: Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi.9 Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.?8{ Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų.I7 Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.:6q Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė.z5o Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės.K4 Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė.i3M Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi.Q2 Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje.m1U Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės.0 Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės.P/ suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą.W.) Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis-  Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos.>,y  Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. +;  Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.F*  Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę.G)  poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.?({ Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir ropliųo'Y Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano.A& Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo.;%s Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė.H$ Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs“.# taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje. " Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių – po patiną ir patelę,p![ Viešpats tarė Nojui: „Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.5 g Nojus padarė viską, ką Dievas jam įsakė.^7 Pasiimk visokio maisto ir susikrauk į arką, ir tai tebūna maistas tau ir jiems!“ Iš paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi.q] Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius – patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi.{ Bet Aš padarysiu sandorą su tavimi. Į arką įeisite tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi. Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus.  Padaryk arkai langą uolektis nuo viršaus; arkos duris padaryk jos šone; įrenk joje apatinį, vidurinį ir viršutinį aukštus. Arka turi būti trijų šimtų uolekčių ilgio, penkiasdešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.tc Pasidaryk arką iš sakuoto medžio, arkoje padaryk pertvaras ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko.7i  Ir Dievas tarė Nojui: „Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus.xk  Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius.F  Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų.<u  Nojus turėjo tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.xk  Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.5g Tačiau Nojus rado malonę Viešpaties akyse.K Ir Dievas tarė: „Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau“.T# gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.zo Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,1] Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais.  Tada Viešpats tarė: „Mano Dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!“[ 1 Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.A  Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,Q   Nojus, būdamas penkių šimtų metų, susilaukė Semo, Chamo ir Jafeto.c A Taigi Lamecho amžius buvo septyni šimtai septyniasdešimt septyneri metai, ir jis mirė.|s Lamechas, gimus Nojui, dar gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.% kurį jis pavadino Nojumi, sakydamas: „Šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė“.W) Lamechas, būdamas šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, susilaukė sūnaus,cA Taigi Matūzalio amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt devyneri metai, ir jis mirė. Matūzalis, gimus Lamechui, dar gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.]5 Matūzalis, būdamas šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, susilaukė Lamecho.R Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė.O Taigi Henocho amžius buvo trys šimtai šešiasdešimt penkeri metai.q] Henochas, gimus Matūzaliui, vaikščiojo su Dievu tris šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.S! Henochas, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Matūzalio.\~3 Taigi Jaredo amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt dveji metai, ir jis mirė.g}I Jaredas, gimus Henochui, dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.S|! Jaredas, būdamas šimto šešiasdešimt dvejų metų, susilaukė Henocho.e{E Taigi Mahalalelio amžius buvo aštuoni šimtai devyniasdešimt penkeri metai, ir jis mirė.vzg Mahalalelis, gimus Jaredui, dar gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.Ry Mahalalelis, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Jaredo.Ox Taigi Kainamo amžius buvo devyni šimtai dešimt metų, ir jis mirė.|ws  Kainamas, gimus Mahalaleliui, dar gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.Nv  Kainamas, būdamas septyniasdešimties metų, susilaukė Mahalalelio.Ku  Taigi Eno amžius buvo devyni šimtai penkeri metai, ir jis mirė.otY  Enas, gimus Kainamui, dar gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.Es  Enas, būdamas devyniasdešimties metų, susilaukė Kainamo.Lr Taigi Seto amžius buvo devyni šimtai dvylika metų, ir jis mirė.mqU Setas, gimus Enui, dar gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.?p{ Setas, būdamas šimto penkerių metų, susilaukė Eno.Qo Taigi Adomo amžius buvo devyni šimtai trisdešimt metų, ir jis mirė.dnC Po Seto gimimo Adomas dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.}mu Kai Adomas buvo šimto trisdešimties metų, jam gimė sūnus pagal jo panašumą ir atvaizdą, kurį pavadino Setu.ql] Jis sutvėrė vyrą ir moterį, palaimino juos ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sutverti.mkU Šita yra Adomo palikuonių knyga. Kai Dievas sutvėrė žmogų, Jis padarė jį panašų į Dievą.kjQ Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enas. Tuomet žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo.$iC Adomas vėl pažino savo žmoną, ir ji pagimdė sūnų, vardu Setas, sakydama: „Dievas man davė kitą sūnų vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė“.ohY Jei už Kainą bus atkeršyta septyneriopai, tai už Lamechą – septyniasdešimt septynis kartus!“;gq Lamechas tarė savo žmonoms: „Ada ir Cila, klausykite! Jūs, Lamecho žmonos, įsidėmėkite, ką sakau: aš užmušiau vyrą už man padarytą žaizdą, jaunuolį už randą!zfo Cila pagimdė Tubal Kainą, kuris gamino visokius įrankius iš vario ir geležies. Tubal Kaino sesuo buvo Naama.Je Jo brolis, vardu Jubalas, buvo arfininkų ir vamzdininkų tėvas._d9 Ada pagimdė Jabalą; jis buvo tėvas tų, kurie gyvena palapinėse ir laiko gyvulius.Sc! Lamechas vedė dvi žmonas. Pirmosios vardas buvo Ada, antrosios – Cila.xbk Henocho sūnus buvo Iradas, Irado sūnus – Mehujaelis, Mehujaelio – Metušaelis, Metušaelio – Lamechas.a) Kainas pažino savo žmoną, ji pastojo ir pagimdė Henochą. Kainas pastatė miestą ir tą miestą pavadino savo sūnaus vardu – Henochas.f`G Kainas pasitraukė iš Viešpaties akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.._W Viešpats jam atsakė: „Kas užmuš Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta!“ Viešpats paženklino Kainą žyme, kad nė vienas, sutikęs jį, jo nenužudytų.^) Tu šiandien mane išvarai iš žemės. Aš turėsiu slėptis nuo Tavęs ir būsiu klajūnas ir benamis žemėje. Kas mane sutiks, užmuš“.e]E  Tada Kainas tarė Viešpačiui: „Mano bausmė yra per didelė, kad galėčiau ją pakelti.`\;  Kai tu ją dirbsi, ji nebeduos tau derliaus. Tu būsi klajūnas ir benamis žemėje“.q[]  Taigi dabar esi prakeiktas ant žemės, kuri atsivėrė ir priėmė iš tavo rankos tavo brolio kraują.`Z;  Tada Viešpats tarė: „Ką padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs nuo žemės. Y  Tada Viešpats paklausė Kaino: „Kur yra tavo brolis Abelis?“ O jis atsakė: „Nežinau. Argi aš esu savo brolio sargas?“zXo Kainas kalbėjo savo broliui Abeliui. Jiems esant laukuose, Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir jį užmušė.W# Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai“.MV Viešpats tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro?jUO tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.wTi Taip pat ir Abelis aukojo iš savo bandos riebiausių pirmagimių. Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo auką,PS Kuriam laikui praėjus, Kainas aukojo Viešpačiui iš žemės vaisių.]R5 Ji dar pagimdė jo brolį Abelį. Abelis buvo avių piemuo, o Kainas – žemdirbys. Q Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia. Ji pagimdė Kainą ir tarė: „Įsigijau sūnų Viešpaties pagalba“.P' Išvaręs žmogų, į rytus nuo Edeno sodo Viešpats pastatė cherubus su švytruojančiu ugniniu kardu saugoti kelią prie gyvybės medžio.hOK Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas.eNE Tada Viešpats Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gera ir bloga; ir dabar, kad jis, ištiesęs savo ranką, neskintų nuo gyvybės medžio ir nevalgytų, ir negyventų per amžius“.]M5 Viešpats Dievas padarė Adomui ir jo žmonai kailinius rūbus ir jais apvilko juos.NL Adomas pavadino savo žmoną Ieva, nes ji tapo visų gyvųjų motina.K Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi“.JJ Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.nIW O Adomui Jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’, – prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.H3 Moteriai Jis tarė: „Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus“.G# Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“.:Fo Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: „Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą!E  Tada Viešpats Dievas tarė moteriai: „Kodėl tu taip padarei?“ Moteris atsakė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau“.gDI  Žmogus atsakė: „Moteris, kurią Tu man davei, davė man nuo to medžio, ir aš valgiau“.vCg  Dievas tarė: „Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?“fBG  O tas atsiliepė: „Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau“. Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė.= Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga“.&<I Gyvatė atsakė: „Nemirsite! ; išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte’“.O: Moteris atsakė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisius,=9u Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?“N8 Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.l7S Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu. 6 Tada Adomas tarė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta“.x5k Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.u4e Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.31 Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.]25 Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.l1S Viešpats Dievas tarė: „Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją“.v0g bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi“.\/3 Viešpats Dievas įsakė žmogui: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,x.k Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.f-G Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.K,  Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.L+  Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.]*5  Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.W))  Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.H(  Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.i'M Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. & Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.:%q Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.>$w ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.# Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų, " Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.z!o Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.> y Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.r_ Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas – šeštoji diena.;q Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui“. Ir taip įvyko.:o Dievas tarė: „Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.eE Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“ Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.M Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“  Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.'I Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.5g Tai buvo vakaras ir rytas – penktoji diena. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!“7i Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.~w Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“7k Tai buvo vakaras ir rytas – ketvirtoji diena.jO valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.H Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,} Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją – dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.Q Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!“ Ir taip įvyko.- Dievas tarė: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.6 i  Tai buvo vakaras ir rytas – trečioji diena.C   Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.: o  Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.q ]  Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį – jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. {  Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Ir taip įvyko.X+ Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas – antroji diena.  Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.hK Dievas tarė: „Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!“kQ Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą – naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas – pirmoji diena.^7 Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.F Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.kQ Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.5g Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Q`~~e~}}J||{{_zzqyy=xtx wjvv|vuu-ttNssErrqqqppooXnnmm\ll3kk~jjiiih|ggogfuf1ee(dccc9b|aa4``1__L^^\]]9\[[u[ZZ%YYRXXgWWW VV!UU^TT0TSSSARQQPOOONNHMMHLLJKKJJJXJ II?HH GG"FFEEDD$C`C BbAA+@@6???i>>t===7<;;::99W88Z77e666B5d44y4 33722100Z//.L--L,o++b***G)y((E''Y&&%$$I$#P""o!!!p! lF&Mh]1lN{h6g3 G  e A a ^?Ba2HxQr%_ Po šių įvykių Dievas mėgino Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Tas atsiliepė: „Aš čia!“F$ "Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.f#G !Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo."  Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą.G! Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė.} u Jis atsakė: „Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį“.gI Abimelechas klausė Abraomo: „Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?“,U Abraomas atskyrė septynis ėriukus.Q Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą.  Abimelechas atsakė: „Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos“.kQ Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę.*Q Abraomas atsakė: „Prisiekiu“.Y- Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!“} Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: „Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.Y- Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.J Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.sa Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.iM Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!“! Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelas iš dangaus tarė Hagarai: „Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.  Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: „Negaliu matyti mirštančio vaiko“. Ir graudžiai verkė.P Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu.G Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.V'  Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis“.'I  Tačiau Dievas tarė Abraomui: „Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys.4 e  Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus.~ w  ir tarė Abraomui: „Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku“.h K  Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko,] 5 Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomas tą dieną iškėlė didelį pokylį.n W Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje“.`; Sara tarė: „Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.A Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.K Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas.:q Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku.q] Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs.I Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs.oY Nes Viešpats buvo padaręs nevaisingomis visas moteris Abimelecho namuose dėl Abraomo žmonos Saros.gI Abraomas meldė Dievą, ir Jis pagydė Abimelechą, jo žmoną ir tarnaites, kad jos gimdytų.%E O Sarai jis pasakė: „Aš daviau tavo broliui tūkstantį sidabrinių. Tebūna tai įrodymas visiems, kurie yra su tavimi, ir kitiems, kad esi nekalta“.]5 Abimelechas tarė: „Štai mano kraštas tau atviras, įsikurk, kur tau patinka!“p~[ Abimelechas davė Abraomui avių, galvijų, tarnų bei tarnaičių ir sugrąžino jam jo žmoną Sarą.*}O  Kai Dievas mane išvedė iš mano tėvo namų, aš jai tariau: „Padaryk man tą malonę – visur, kur nueisime, sakyk apie mane: ‘Jis yra mano brolis’“.m|U  Bet ji iš tikrųjų yra mano sesuo: mano tėvo duktė, tik ne mano motinos, ir ji tapo mano žmona.y{m  Abraomas atsakė: „Aš galvojau, kad šioje šalyje nėra Dievo baimės ir dėl mano žmonos jie užmuš mane.Fz  Abimelechas tęsė toliau: „Ką galvojai taip darydamas?“by?  Abimelechas pasikvietė Abraomą ir jam tarė: „Ką mums padarei? Ir kuo aš tau nusidėjau, kad užtraukei man ir mano karalystei tokią didelę nuodėmę? Tu neturėjai pasielgti su manimi taip, kaip pasielgei“.x} Abimelechas, atsikėlęs anksti rytą, sušaukė visus savo tarnus ir papasakojo jiems sapną. Žmonės labai nusigando.=wu Taigi dabar sugrąžink vyrui žmoną, nes jis yra pranašas. Jis melsis už tave, ir tu išliksi gyvas. O jei nesugrąžinsi, tai žinok, kad tikrai mirsi su visais savaisiais!“v Dievas tarė jam sapne: „Aš žinau, kad tai darei nekalta širdimi, todėl tave sulaikiau, kad man nenusidėtum ir jos nepaliestum.$uC Argi Abraomas man nesakė: ‘Ji yra mano sesuo’? Ir ar ji pati nesakė: ‘Jis yra mano brolis’? Nekalta širdimi ir tyromis rankomis tai padariau“.ktQ Abimelechas dar nebuvo jos palietęs. Jis tarė: „Viešpatie, ar žudysi niekuo nekaltą tautą?xsk Bet Dievas sapne pasirodė Abimelechui ir tarė: „Tu mirsi dėl moters, kurią paėmei, nes ji turi vyrą“.{rq Abraomas sakė apie savo žmoną Sarą: „Ji yra mano sesuo“. Tada Abimelechas, Geraro karalius, paėmė Sarą.fqG Iš ten Abraomas traukė toliau į pietų šalį ir apsigyveno Gerare tarp Kadešo ir Šūro.pp[ &Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.ooY %Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.6ni $Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.m3 #Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.Tl# "Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: „Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!“k1 !Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.njW  Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!“i3 Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: „Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.h# Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.g/ Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.f ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.^e7 Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,Dd Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.Yc- Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.Qb Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų..aY Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.w`i Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten“. Todėl tą miestą pavadino Coaru.p_[ Jis tarė jam: „Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.k^Q Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti – jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu“.<]s Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.6\i Lotas jiems atsakė: „O ne, mano Viešpatie! [ Išvedę juos, tarė: „Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!“&ZG Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.Y) Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: „Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės“.4Xc Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: „Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą“. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.Wy  Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti“.|Vs  Lotui juodu tarė: „Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!jUO  O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.PT  Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.]S5  Bet jie tarė: „Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais“. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.JR Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu“.@Q} tarė: „Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!CP Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,O Jie pašaukė Lotą ir tarė: „Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume“.oNY Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.M) Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.YL- Jis tarė: „Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu“. Bet jie atsakė: „Ne, mes nakvosime gatvėje“.K3 Kai du angelai vakare atėjo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.]J5 !Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.0I[  Tada jis tarė: „Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?“ O Jis atsakė: „Nesunaikinsiu ir dėl dešimties“.H7 Tada jis tarė: „Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!“ O Jis tarė: „Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties“.4Gc Tada jis tarė: „Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt“. O Jis atsakė: „Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt“. F Abraomas toliau kalbėjo: „Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu“.AE} Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?“ Jis tarė: „Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis“.bD? Abraomas atsakė: „Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.vCg Viešpats tarė: „Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės“.'BI Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?“ A Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?X@+ Abraomas priartėjęs tarė: „Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?V?' Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.>y Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu“.f=G Viešpats tarė: „Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė – labai sunki.Z</ Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“.e;E Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.L: Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?i9M Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti.k8Q Sara gynėsi, sakydama: „Aš nesijuokiau“, nes išsigando. O Jis tarė: „Ne! Tu juokeisi!“7 Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!“|6s  Viešpats tarė Abraomui: „Kodėl Sara juokėsi, sakydama: ‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’{5q  Todėl Sara savyje juokėsi: „Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?“i4M  Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims.D3  Vienas iš jų tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!“ Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų.[21  Jie paklausė jį: „Kur yra tavo žmona Sara?“ Jis atsakė: „Palapinėje“.1! Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu.w0i Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti. / Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: „Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių“.+.Q kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną“. Jie tarė: „Daryk taip, kaip sakei!“R- Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu,_,9 tarė: „Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!+ Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės,~*w Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje.q)] Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.N( Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.0'] o jo sūnus Izmaelis – trylikos metų.F& Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,:%o Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.4$e Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.i#M Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais“.G" Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.%!E Bet Dievas atsakė: „Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.R  Abraomas tarė Dievui: „Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!“@{ Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: „Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?“} Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai“.jO Dievas toliau sakė Abraomui: „Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.fG O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą“.!  Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.7  Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.gI  Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.p[  Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!q]  Toliau Dievas sakė Abraomui: „Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas. Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas“.3 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.U% Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.p[ todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.K „Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,7k Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:R Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis“.5e Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.W) Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų.M  Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis.R  Todėl tą šulinį pavadino Lahai Roiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.% E  Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: „Tu esi Dievas, kuris mane matai“. Nes ji sakė: „Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane“.} u  Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių“.} u  Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą.V'  Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.a=  Viešpaties angelas jai tarė: „Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.{ tarė: „Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?“ Ji atsakė: „Bėgu nuo savo valdovės Sarajos“.`; Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą, Abromas tarė Sarajai: „Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka“. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.y Tada Saraja tarė Abromui: „Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs“.nW Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.- Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.-U Saraja tarė Abromui: „Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų“. Abromas paklausė Sarajos.^7 Abromo žmona Saraja neturėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.>~y amoritus, kanaaniečius, girgašus ir jebusiečius“."}A hetitus, perizus, refajus,%|G kenitus, kenazus, kadmonitus,{9 Tą dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: „Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės:z Nusileidus saulei ir sutemus, štai pasirodė rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas ir praėjo tarp tų mėsos gabalų.^y7 Ketvirtoji karta sugrįš čia, nes amoritų nusikaltimų saikas dar nėra pilnas“._x9 O tu ramybėje nueisi pas savo tėvus ir būsi palaidotas, sulaukęs žilos senatvės.]w5 Tautą, kuriai jie vergaus, Aš teisiu, ir tada jie iš ten išeis su dideliu turtu.v1  Tada Viešpats tarė Abromui: „Žinok, kad tavo palikuonys bus ateiviai svetimame krašte, jie vergaus ir bus spaudžiami keturis šimtus metų.au=  Saulei leidžiantis, gilus miegas apėmė Abromą, siaubas ir didelė tamsa jį apėmė.Qt  Plėšrieji paukščiai atskrido prie mėsos, bet Abromas juos nubaidė. s  Abromas, atvedęs visus gyvulius, padalino pusiau ir padėjo kiekvieną gabalą vienas prieš kitą, tačiau paukščių nedalino. r  Tada Jis tarė jam: „Atvesk man trejų metų karvę, trejų metų ožką, trejų metų aviną, balandį ir jauną karvelį“.[q1 Abromas tarė: „Viešpatie Dieve! Iš kur galiu žinoti, kad ją paveldėsiu?“p Dievas kalbėjo: „Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos miesto Ūro, kad tu paveldėtum šitą šalį“.Eo Abromas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.n Ir, išvedęs jį laukan, tarė: „Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!“gmI Viešpats atsakė jam: „Ne šitas bus tavo paveldėtojas, bet tas, kuris gims iš tavęs“.Zl/ Man nedavei vaikų, ir štai tarnas, gimęs mano namuose, yra mano įpėdinis“.k Abromas tarė: „Viešpatie Dieve! Ką Tu man duosi? Aš neturiu vaikų, mano namų paveldėtojas bus damaskietis Eliezeras.j Po šių įvykių Viešpats prabilo į Abromą regėjime: „Nebijok, Abromai! Aš esu tavo skydas ir labai didelis atlygis!“*iO Aš nieko neimsiu, išskyrus tai, ką suvalgė jaunuoliai ir kas priklauso vyrams: Anerui, Eškolui ir Mamrei, kurie ėjo su manimi. Jie tepasiima savo dalį“.h) nei siūlo galo, nei kurpių dirželio, nei ko nors kito, kas tau priklauso, aš neimsiu, kad nesakytum: ‘Aš padariau Abromą turtingą!’g Bet Abromas tarė Sodomos karaliui: „Aš, pakėlęs ranką, prisiekiu aukščiausiuoju Dievu, dangaus ir žemės valdovu:Xf+ Sodomos karalius tarė Abromui: „Atiduok man žmones, o turtą pasilaikyk!“e Tebūna šlovinamas aukščiausiasis Dievas, kuris atidavė tavo priešus į tavo rankas!“ Ir Abromas davė jam dešimtinę nuo visko.vdg Jis laimino jį, sakydamas: „Tebūna Abromas palaimintas aukščiausiojo Dievo, dangaus ir žemės valdovo!icM Melchizedekas, Salemo karalius, atnešė duonos ir vyno. Jis buvo aukščiausiojo Dievo kunigas.)bM Kai Abromas sugrįžo, nugalėjęs Kedorlaomerį ir karalius, kurie buvo su juo, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės slėnį – Karaliaus slėnį.Sa! ir atsiėmė jų pagrobtą turtą, Lotą ir jo turtą, moteris ir žmones.`} Jis, padalinęs savo būrį, užpuolė juos nakčia, sumušė ir vijosi juos ligi Hobos, kuri yra į kairę nuo Damasko,?_y Abromas išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo išvestas į nelaisvę, apginklavo tris šimtus aštuoniolika savo išlavintų tarnų, gimusių jo namuose, ir vijosi priešą iki Dano.9^m  Vienas iš pabėgusiųjų atėjęs pranešė tai Abromui, hebrajui, gyvenančiam amorito Mamrės ąžuolyne; Mamrė ir jo broliai Eškolas ir Aneras buvo Abromo sąjungininkai.^]7  Jie taip pat paėmė Abromo brolio sūnų Lotą, kuris gyveno Sodomoje, ir jo turtą.\\3  Laimėtojai, pasigrobę visą Sodomos bei Gomoros turtą ir visas atsargas, nuėjo.[  Sidimo slėnis buvo pilnas dervos duobių. Bėgdami Sodomos ir Gomoros karaliai įkrito į jas, o likusieji pabėgo į kalnus. Z;  prieš Elamo karalių Kedorlaomerį, Goimo karalių Tidalą, Šinaro karalių Amrafelį ir Elasaro karalių Arjochą – keturi karaliai prieš penkis.oYY Tada išėjo Sodomos, Gomoros, Admos, Ceboimo ir Belos karaliai ir išsirikiavo kovai Sidimo slėnyje:X! Paskui jie atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nusiaubė visą amalekiečių kraštą ir amoritus, kurie gyveno Hacecon Tamaroje.AW ir horus Seyro kalne iki El Parano, kuris siekia dykumą.!V= Keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeris ir jo sąjungininkai. Jie sumušė refajus Aštarot Karnaime, zūzus Hame, emus Šave Kirjataimo lygumojeRU Dvylika metų jie tarnavo Kedorlaomeriui, o tryliktaisiais metais sukilo.]T5 Visi šitie, sudarę sąjungą, ėjo į Sidimo slėnį, kur dabar yra Druskos jūra.)SM pradėjo karą su Sodomos karaliumi Bera, Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu, Ceboimo karaliumi Šemeberu ir karaliumi Belos, dar vadinamo Coaru.R Anomis dienomis karalius Amrafelis iš Šinaro, karalius Arjochas iš Elasaro, Elamo karalius Kedorlaomeras ir Goimo karalius TidalasvQg Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą.NP Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!“&OG Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti.QN Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui.$MC Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: „Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus!GL Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui.hKK Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotas – lygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines.WJ) Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė.KI Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkė – prieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir Gomorą – Coaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis.H3 Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę“.G{ Abromas tarė Lotui: „Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai!iFM Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai.iEM Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės.XD+ Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių.iCM iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo.B7 Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę,OA Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso.x@k Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas.\?3 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.> Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais“.s=a Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: „Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?L< Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.; o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.~:w Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,m9U Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.l8S Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka“.o7Y ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.p6[ Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: „Aš žinau, kad tu esi graži moterisg5I Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.-4W Abromas keliavo vis toliau į pietus.:3o Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas – rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.21 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: „Tavo palikuonims duosiu šitą šalį“. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.h1K Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.E0 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Harane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą, /; Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Harano. . Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.r-_ Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.v,g Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.J+ Taros amžius buvo du šimtai penkeri metai, ir jis mirė Harane.X*+ Tara ėmė savo sūnų Abromą ir savo sūnaus Harano sūnų Lotą, marčią Sarają, sūnaus Abromo žmoną, ir jie iškeliavo iš Chaldėjos Ūro į Kanaano šalį. Atėję ligi Harano, jie ten įsikūrė.4)e Saraja buvo nevaisinga: ji neturėjo vaikų.( Abromas ir Nahoras vedė. Abromo žmonos vardas buvo Saraja, o Nahoro – Milka; ji buvo duktė Harano, Milkos ir Iskos tėvo.c'A Haranas mirė, jo tėvui Tarai dar gyvam tebeesant, savo gimtoje šalyje, Chaldėjos Ūre.]&5 Šitie yra Taros palikuonys: Abromas, Nahoras ir Haranas, o Harano sūnus – Lotas.R% Kai Tarai buvo septyniasdešimt metų, gimė Abromas, Nahoras ir Haranas.^$7 Po to Nahoras dar gyveno šimtą devyniolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.?#{ Kai Nahorui buvo dvidešimt devyneri metai, gimė Tara.U"% Po to Serugas dar gyveno du šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.:!q Kai Serugui buvo trisdešimt metų, gimė Nahoras.` ; Po to Reuvas dar gyveno du šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. L~~?}}|f{{@zz{yy7xxowwvvEuuuUtttbsss6sr7qqPpp&owoDnndmmllakkk.jiihhggffeedccbybaaK``\__Z^^^j]]j] \=[[ZrZBYYXX@WWVV#UqTTPSRR&QvQPPOyNNiMMM-LL=KKK JJ-II=IHH?GGGFFeEEyEDDCCC?BBLAA|@@g??z?8>>:==w<<+++** ))+((s'''&&@%%e$$b##i"""}w %Izaokas atsakė Ezavui: „Aš jį padariau tavo valdovu ir visus jo brolius atidaviau jam tarnais, javais ir vynu jį aprūpinau. Ką gi galiu padaryti dėl tavęs, mano sūnau?“J| $Ezavas tarė: „Teisingai jį pavadino Jokūbu. Juk jis jau du kartus apgavo mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir štai dabar – tavo palaiminimą. Nejaugi tu man nepalikai palaiminimo?“M{ #Bet tėvas atsakė: „Tavo brolis klasta gavo tavo palaiminimą“.z% "Ezavas, išgirdęs savo tėvo žodžius, pradėjo labai garsiai ir graudžiai verkti, sakydamas tėvui: „Mano tėve, palaimink ir mane!“Oy !Tada Izaokas išsigando ir drebėdamas tarė: „Kas gi buvo tas, kuris anksčiau sumedžiojo ir man atnešė valgį? Aš, prieš tau pareinant, valgiau ir jį palaiminau. Jis ir bus palaimintas!“px[  Bet Izaokas klausė: „Kas tu esi?“ Šis atsakė: „Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas“.*wO Jis irgi paruošė skanų valgį ir, atnešęs tėvui, tarė: „Kelkis, tėve, ir valgyk savo sūnaus medžioklės laimikio, kad tavo siela mane palaimintų!“vy Izaokui baigus laiminti Jokūbą ir jam tik išėjus iš savo tėvo Izaoko, jo brolis Ezavas grįžo iš medžioklės.cuA Tetarnauja tau tautos ir tenusilenkia prieš tave giminės! Viešpatauk savo broliams, ir tesilenkia prieš tave tavo motinos sūnūs! Kas tave keiktų, tebūna prakeiktas, o kas tave laimintų, tebūna palaimintas!“Xt+ Tau Dievas teduoda dangaus rasos, derlingos žemės ir apsčiai javų bei vyno!4sc Šis priėjęs pabučiavo jį, o tėvas, užuodęs Ezavo drabužių kvapą, laimindamas jį tarė: „Mano sūnaus kvapas, kaip kvapas laukų, kuriuos palaimino Viešpats.Sr! Tada jo tėvas Izaokas jam tarė: „Prieik ir pabučiuok mane, sūnau!“2q_ Izaokas tarė: „Atnešk, ką sumedžiojai, kad mano siela galėtų tave palaiminti“. Jokūbas atnešė jam, ir šis valgė, ir jis atnešė jam vyno, ir šis gėrė.fpG Tėvas paklausė: „Ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas?“ Tas atsiliepė: „Taip, esu“.noW Jis neatpažino jo, nes rankos buvo plaukuotos kaip jo brolio Ezavo; taip Izaokas palaimino Jokūbą.nnW Jokūbas priėjo prie savo tėvo. Tas, jį palietęs, tarė: „Balsas Jokūbo, bet rankos Ezavo“.m Izaokas tarė Jokūbui: „Prieik, kad galėčiau paliesti tave, mano sūnau, ir įsitikinčiau, ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas“. l Izaokas paklausė: „Kaipgi, mano sūnau, taip greitai suradai?“ Tas atsakė: „Viešpats, tavo Dievas, suteikė man laimės“.(kK Jokūbas atsakė: „Aš esu Ezavas, tavo pirmagimis. Padariau, kaip man liepei. Kelkis, sėsk ir valgyk, ką sumedžiojau, kad tavo siela palaimintų mane“.j{ Jokūbas, įėjęs pas savo tėvą, tarė: „Mano tėve!“ O tas atsiliepė: „Aš čia. Kas tu esi, mano sūnau?“Ji Tada ji padavė paruoštą valgį ir duonos savo sūnui Jokūbui.Hh o ožiukų kailiais apvyniojo jo neplaukuotas rankas ir kaklą.g Tada Rebeka, paėmusi savo vyriausiojo sūnaus Ezavo geriausius drabužius, kurie buvo namie, apvilko jais jaunesnįjį sūnų Jokūbą,gfI Taigi jis nuėjęs atnešė motinai ožiukus, o ji pagamino skanų valgį, kurį mėgo tėvas. e  Tačiau motina jam atsakė: „Sūnau, tas prakeikimas tekrinta ant manęs! Tik klausyk manęs ir nuėjęs atnešk, ką sakiau!“dy  Jei mano tėvas mane palytės, tada pasirodysiu kaip apgavikas. Taip užsitrauksiu prakeikimą – ne palaiminimą“.~cw  Bet Jokūbas atsakė savo motinai Rebekai: „Mano brolio Ezavo kūnas apaugęs plaukais, o aš žmogus neplaukuotas.[b1  Tu jį įneši tėvui, kad jis valgytų ir tave palaimintų prieš savo mirtį“.zao  Eik ir išrink iš kaimenės du geriausius ožiukus ir atnešk, kad paruoščiau iš jų tėvo mėgstamą valgį.E` Taigi dabar, sūnau, klausyk mano patarimo, ką tau sakysiu._ ‘Sumedžiojęs ką, paruošk man skanų valgį, kad pavalgęs galėčiau tave palaiminti Viešpaties akivaizdoje prieš savo mirtį’.`^; Rebeka tarė savo sūnui Jokūbui: „Aš girdėjau tėvą kalbant tavo broliui Ezavui:d]C Rebeka girdėjo Izaoką kalbant savo sūnui Ezavui. Kai Ezavas išėjo į lauką medžioti,\ Paruošk man valgį, kokį mėgstu, atnešk jį man, kad valgyčiau ir mano siela tave palaimintų, prieš man numirštant“.m[U Imk savo medžioklės įrankius, strėlinę ir lanką, ir, išėjęs į lauką, sumedžiok ką nors.EZ Jis tarė: „Aš jau pasenau, nežinau savo mirties dienos.Sy Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė.R/ Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!“Qy Jie atsakė: „Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’^P7 Izaokas paklausė: „Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!“dOC Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu.N' Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį.DM Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: „Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis“./L[ Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą.OK Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: „Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje“.dJC Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna.I Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: „Mums priklauso vanduo!“ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo.GH Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę.YG- Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs.ZF/ Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno.jEO Abimelechas tarė Izaokui: „Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!“qD] Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis.jCO Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai.WB)  Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis.dAC  Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino.q@]  Abimelechas įspėjo visą tautą: „Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi“. ?  Tada Abimelechas tarė: „Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!“?>y  Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: „Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?“ Izaokas jam atsakė: „Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti“.(=K Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką.M< Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: „Ji mano sesuo“, nes jis bijojo sakyti: „Ji mano žmona“, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži. ;= Izaokas pasiliko Gerare.m:U nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų“.59e Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės,H8 Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui.e7E Jam pasirodė Viešpats ir tarė: „Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu.6y Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.5 "Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.m4U !Jokūbas pasakė: „Prisiek man!“ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.J3  Ezavas tarė: „Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?“F2 O Jokūbas pasakė: „Parduok man savo pirmagimio teisę“.w1i Ezavas tarė Jokūbui: „Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!“ Todėl jį praminė Edomu.R0 Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.k/Q Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą..{ Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.w-i Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.?,{ Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu..+Y Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai.8*k Viešpats jai tarė: „Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam“. ) Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: „Jei taip yra, tai kodėl man taip?“ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.({ Izaokas meldėsi už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga. Viešpats išklausė jo maldą, ir jo žmona Rebeka pastojo.w'i Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė Rebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį.S&! Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką.% Izmaelio palikuonys gyveno nuo Havilos iki Šūro, priešais Egiptą, Ašūro link. Jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.f$G Izmaelis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Jis mirė ir susijungė su savo tauta.|#s Šitie yra Izmaelio sūnūs ir jų vardai pagal jų miestus ir gyvenvietes. Dvylika kunigaikščių savo giminėse.3"c Hadaras, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma.!5 Mišma, Dūma, Masa,   Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,vg  Šitie yra palikuonys Izmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui.b?  Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai Roijo šulinio.dC  Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.}  Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre.jO Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.E Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus.{ O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko.4e Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo.gI Midjano sūnūs buvo: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Visi šitie yra Ketūros vaikai.kQ Jokšanas turėjo du sūnus: Šebą ir Dedaną. Dedano sūnūs buvo: Ašūras, Letušas ir Leumas.R Ji pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.8m Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra.-U CIzaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.<u BTarnas papasakojo Izaokui viską, ką buvo padaręs.5 Air klausė tarną: „Kas tas vyras, kuris eina mums priešais per lauką?“ Tarnas atsakė: „Jis yra mano valdovas!“ Tada ji apsigaubė šydu.;s @Rebeka, pamačiusi Izaoką, nulipo nuo kupranugariovg ?Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius.]5 >Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte.U % =Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą. 3 _ Ji mirė Kirjat Arboje, tai yra Hebrone, Kanaano krašte. Ir Abraomas atėjo Saros apraudoti ir apverkti.9=o Sara gyveno šimtą dvidešimt septynerius metus.R< Be to, jo sugulovė Reuma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką._;9 Betuelio duktė buvo Rebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.<:u Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį“.I9 pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,b8? Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: „Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui:j7O Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje.g6I ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso“.J5 Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,4} ir tarė: „Savimi prisiekiu, – sako Viešpats, – kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,I3 Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangausy2m Abraomas pavadino tą vietą „Viešpats mato“. Ir šiandien dar sakoma: „Ant kalno, kur Viešpats mato“.*1O  Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.0  „Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus“.n/W  Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: „Abraomai! Abraomai!“ Tas atsakė: „Aš čia!“Q.  Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.)-M  Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro.v,g Abraomas atsakė: „Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!“ Taip juodu ėjo toliau.1+] Izaokas tarė savo tėvui: „Mano tėve!“ O tas atsiliepė: „Aš čia, sūnau!“ Jis klausė: „Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?“* Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant, ) Abraomas tarė savo jaunuoliams: „Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus“.=(w Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą.I' Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs.0&[ Tada Jis tarė: „Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!“ $C~}}l|||,{{Vzzfzyyxx}x wwZvvxuuVV.UU~U;TTaSS.RR.QQ:PPOcNN(MMLKKJJI&HHuGGG$FF#EDDKCC+BBBAp@@>??[>>=~<&&!%%G$$<##/""!!4 i =%1aMA ,$d+Yk I c o  I Ea j4J[$4,e $Ecero sūnūs: Bilhanas, Zaavanas ir Akanas.@+} $Dišono sūnūs: Hemdanas, Ešbanas, Itranas ir Keranas.2*a $Anos vaikai: Dišonas ir duktė Oholibama.t)c $Cibeono sūnūs: Aja ir Ana. Ana, beganydamas savo tėvo Cibeono asilus, dykumoje rado šiltąsias versmes.I( $Šobalo sūnūs: Alvanas, Manahatas, Ebalas, Šefojas ir Onamas.<'u $Lotano vaikai: Horis, Hemamas ir Lotano sesuo Timna.\&3 $Dišonas, Eceras, Dišanas. Jie horų, Seyro sūnų, kunigaikščiai Edomo krašte.O% $Horo Seyro sūnūs, gyvenę krašte: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana,N$ $Jie yra Ezavo, tai yra Edomo sūnūs – tos šalies kunigaikščiai.# $Ezavo žmonos Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Tai iš Anos dukters Oholibamos, Ezavo žmonos, kilę kunigaikščiai."9 $Ezavo sūnaus Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza – iš Reuelio kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie Ezavo žmonos Basmatos sūnūs.o!Y $Korachas, Gatamas, Amalekas – iš Elifazo kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie yra Ados sūnūs.u e $Šie yra Ezavo sūnų kunigaikščiai—Ezavo pirmagimio Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Kenazas,gI $Ezavo žmonos Oholibamos, Cibeono sūnaus Anos dukters, sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas.eE $ Reuelio sūnūs: Nahatas ir Zerachas, Šama ir Miza. Jie yra Ezavo žmonos Basmatos sūnūs.ym $ Timna buvo Ezavo sūnaus Elifazo sugulovė ir pagimdė Elifazui Amaleką. Šitie yra Ezavo žmonos Ados sūnūs.G $ Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Gatamas ir Kenazas.q] $ Ezavo sūnų vardai: Ezavo žmonos Ados sūnus – Elifazas, Ezavo žmonos Basmatos sūnus – Reuelis.C $ Šitie yra Ezavo, edomitų tėvo palikuonys Seyro kalnyne.;s $Ezavas apsigyveno Seyro kalnyne. Ezavas yra Edomas. $Jų turtai buvo per dideli, kad jie galėtų gyventi kartu, o žemė, kurioje jie buvo ateiviai, nebegalėjo išmaitinti jų gyvulių.^7 $Ezavas pasiėmė savo žmonas, sūnus, dukteris, visus savo žmones, gyvulių bandas ir visą nuosavybę, kurią buvo įsigijęs Kanaano krašte, ir išvyko į kitą šalį, pasitraukdamas nuo savo brolio Jokūbo.p[ $Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Šitie yra Ezavo sūnūs, gimę jam Kanaano žemėje.>y $Ados sūnus – Elifazas. Basmatos sūnus – Reuelis.9o $ir Basmatą, Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.tc $Ezavas vedė žmonas kanaanietes: hetito Elono dukterį Adą, hivo Cibeono sūnaus Anos dukterį Oholibamą7k $Šitie yra Ezavo, kuris yra Edomas, palikuonys.(K #Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.;s #Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.  #Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.r_ #Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.? { #Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.2 a #Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.d C #Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.  #Izraeliui gyvenant anoje šalyje, Rubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.Z / #Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.kQ #Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas Rachelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.a= #Ir Rachelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų. #Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.iM #Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: „Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų“.jO #Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.K #Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu. #Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.L # Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.nW # Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims“. # Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!o~Y # Ir Dievas tarė jam: „Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!\}3 # Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.v|g #Ten mirė Debora, Rebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino Raudos ąžuolu.{ #Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.yzm #Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.tyc #Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų. x #Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.w #Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!“!v= #Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: „Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius! u; #Dievas tarė Jokūbui: „Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo“.etE "Sūnūs atsakė: „Argi jam buvo leista pasielgti su mūsų seserimi kaip su paleistuve?“s "Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: „Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti“.wri "Pagrobė visą jų turtą, vaikus ir žmonas išsivedė į nelaisvę ir išplėšė viską, kas buvo namuose.Sq! "Pasiėmė jų avis, galvijus, asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose.opY "Jokūbo sūnūs atėjo prie nužudytųjų ir apiplėšė miestą, keršydami už sesers išniekinimą.ioM "Jie taip pat nužudė Hamorą ir jo sūnų Sichemą, paėmė Diną iš Sichemo namų ir išėjo.8nk "Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, du Jokūbo sūnūs, Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir, drąsiai atėję į miestą, išžudė visus vyrus.Wm) "Visi miesto vyrai paklausė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo ir buvo apipjaustyti.tlc "Jų galvijai, jų manta ir visi gyvuliai priklausys mums. Sutikime su jais, ir jie liks pas mus gyventi!“k5 "Tie žmonės sutinka gyventi pas mus ir tapti viena tauta tik su šita sąlyga, jei kiekvienas mūsų vyras apsipjaustys, kaip jie yra apipjaustyti.Ej "„Šitie žmonės yra taikingi mūsų atžvilgiu. Jie telieka gyventi ir laisvai verstis mūsų krašte. Kraštas juk platus! Jų dukteris vesime, o savo dukteris leisime tekėti už jų.`i; "Hamoras ir jo sūnus Sichemas atėjo prie miesto vartų ir kalbėjo savo miesto vyrams: h "Jaunuolis nedelsė įvykdyti pasiūlymo, nes jis buvo įsimylėjęs Jokūbo dukterį. O jis buvo žymiausias savo tėvo namuose.;gs "Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Sichemui.ffG "Bet jei mūsų nepaklausysite ir neapsipjaustysite, pasiimsime savo dukterį ir išeisime“.tec "Tada mes leisime jums vesti savo dukteris ir vesime jūsų; liksime pas jus gyventi ir tapsime viena tauta.xdk "Sutiksime su jumis tik su sąlyga, jei jūs tapsite kaip mes ir kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas.c3 "Jie sakė jiems: „Mes negalime to padaryti – išleisti savo seserį už vyro, kuris yra neapipjaustytas, nes tai būtų mums negarbė ir gėda.b} " Jokūbo sūnūs klastingai kalbėjo su Sichemu ir jo tėvu Hamoru, nes Sichemas buvo išprievartavęs jų seserį Diną.a " Prašykite pačio didžiausio kraičio ir dovanos; aš viską duosiu, ko paprašysite, tik leiskite man vesti mergaitę!“` " Ir Sichemas kalbėjo Dinos tėvui ir broliams: „O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Ko tik iš manęs paprašysite, duosiu.}_u " Gyvenkite pas mus. Kraštas jums yra atviras. Pasilikite ir laisvai jame gyvenkite ir įsigykite čia nuosavybę“.Q^ " Susigiminiuokime: duokite mums savo dukteris, o mūsų dukteris veskite!] "Hamoras kalbėjosi su jais: „Mano sūnaus Sichemo siela ilgisi jūsų dukters. Prašau, leiskite mano sūnui ją vesti.B\ "Jokūbo sūnūs, tai išgirdę, parėjo iš laukų. Jie įsižeidė ir labai supyko, nes Sichemas padarė gėdą Izraeliui, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, nors nederėjo taip daryti.T[# "Sichemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą, norėdamas su juo pasikalbėti.Z5 "Jokūbas sužinojo, kad Sichemas išprievartavo jo dukterį Diną; kadangi jo sūnūs buvo prie gyvulių laukuose, Jokūbas tylėjo, kol jie pareis.SY! "Sichemas prašė savo tėvo Hamoro: „Leisk man vesti šią mergaitę!“hXK "Jo siela prisirišo prie Jokūbo dukters Dinos. Jis pamilo mergaitę ir meiliai kalbėjo su ja.gWI "Šalies kunigaikščio hivo Hamoro sūnus Sichemas, ją pamatęs, nutvėrė ir išprievartavo.OV "Kartą Lėjos duktė Dina išėjo pasižiūrėti tos šalies dukterų.PU !Jis ten pastatė aukurą ir jį pavadino: „Izraelio Dievo galybė“.rT_ !Sklypą, kuriame pasistatė palapinę, jis nusipirko iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą monetų.S !Jokūbas, keliaudamas iš Mesopotamijos, laimingai atvyko į Sichemą, kuris yra Kanaano krašte, ir apsistojo šalia miesto.R !o Jokūbas judėjo toliau į Sukotą. Ten jis pasistatė namus, o gyvuliams – pastoges. Todėl pavadino tą vietą Sukotu..QY !Ezavas tą dieną sugrįžo į Seyrą,'PI !Tada Ezavas sakė: „Leisk man palikti su tavimi dalį savo žmonių!“ Bet tas atsakė: „Kam to reikia? Kad tik surasčiau malonę savo valdovo akyse!“O9 !Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą“.9Nm ! Bet Jokūbas atsakė: „Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš.RM ! Tada Ezavas tarė: „Dabar keliaukime – aš eisiu tavo priešakyje!“L7 ! Prašau, priimk palaiminimą, kurį tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko turiu“. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną.0K[ ! Jokūbas tarė: „O ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą, ir tu esi man malonus.WJ) ! Ezavas atsakė: „Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!“I !Ezavas toliau klausė: „Kam tie būriai, kuriuos sutikau?“ Jis atsakė: „Kad rasčiau malonę savo valdovo akyse!“~Hw !Paskui priartėjo Lėja ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir Rachelė ir taip pat nusilenkė.CG !Tada priartėjusios tarnaitės su savo vaikais nusilenkė.F !Pamatęs žmonas ir vaikus, jis klausė: „Kas šitie?“ Tas atsakė: „Vaikai, kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną“.bE? !Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė.eDE !Jis pats nuėjo pirma jų ir septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su broliu.C !sustatė tarnaites ir jų vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o Rachelę ir Juozapą paskutinėje eilėje.B7 !Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos, Rachelės ir abiejų tarnaičių:qA] Todėl iki šios dienos Izraelio vaikai nevalgo šlaunies raumenų, nes Jokūbo šlaunis buvo sužeista.P@ Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja.m?U Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: „Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas“.> Jokūbas klausė: „Pasakyk man savo vardą“. Bet tas atsakė: „Kam gi klausi mano vardo?“ Ir jis ten jį palaimino.= Tada jis tarė: „Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai“.F< Tas klausė: „Kuo tu vardu?“ Jis atsakė: „Jokūbas“.; Tada tas vyras tarė: „Paleisk mane, nes jau aušta!“ Jokūbas atsakė: „Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!“:y Matydamas, kad neįstengia jo įveikti, tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį.O9 Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros.;8s Jis perkėlė per upelį juos ir visa, ką turėjo.7y Tą pačią naktį atsikėlęs jis paėmė abi žmonas, abi tarnaites ir vienuolika sūnų ir perbrido Jaboko brastą.W6) Pasiųstos dovanos išėjo pirma jo, o jis pats tą naktį nakvojo stovykloje.c5A ir pridurkite: ‘Tavo tarnas Jokūbas taip pat ateina paskui mus’“. Jokūbas galvojo: „Aš jį permaldausiu dovanomis, kurias siunčiu pirma savęs, paskui sutiksiu jį patį. Gal jis mane draugiškai sutiks?“ 4 Jis taip įsakė antrajam, trečiajam ir visiems, kurie ginė bandas: „Kalbėkite šitais žodžiais Ezavui, kai jį sutiksite,3 tai atsakyk: ‘Tavo tarnui Jokūbui. Tai dovana, siunčiama mano valdovui Ezavui; štai ir jis pats ateina paskui mus’“.2 Jis įsakė pirmajam: „Kai tave sutiks mano brolis Ezavas, klausdamas: ‘Kam tu priklausai? Kur eini? Kam priklauso šita banda?’,1 Jis juos atidavė tarnams ir išsiuntė po būrį atskirai, sakydamas: „Eikite pirma manęs, palikdami tarpus tarp bandų!“0 trisdešimt kupranugarių su kumeliukais, keturiasdešimt karvių ir dešimt jaučių, dvidešimt asilių ir dešimt asilų.W/) du šimtus ožkų ir dvidešimt ožių, du šimtus avių ir dvidešimt avinų,v.g Jokūbas tą naktį nakvojo toje vietoje. Rytą jis parinko dovanų savo broliui Ezavui iš to, ką turėjo:/-Y Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’“.,{ Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais.+9 Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius.2*_ Jokūbas meldėsi: „Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‘Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu’.f)G ir tarė: „Jei Ezavas užpuls vieną būrį ir jį sumuš, tai bent likęs išsigelbės“.w(i Jokūbas labai išsigando ir susirūpino. Jis padalino žmones, avis, galvijus bei kupranugarius į du būrius '; Pasiuntiniai, sugrįžę pas Jokūbą, pranešė: „Buvome nuėję pas tavo brolį Ezavą, jis ateina tavęs pasitikti su keturiais šimtais vyrų!“ & Turiu jaučių, asilų, avių, tarnų bei tarnaičių ir siunčiu pranešti savo valdovui, kad surasčiau malonę jo akyse’“.$%C Jis įsakė jiems: „Taip kalbėsite mano valdovui Ezavui: ‘Taip sako tavo tarnas Jokūbas: ‘Viešėjau pas Labaną ir ten užtrukau iki šios dienos.k$Q Jokūbas siuntė pirma savęs pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seyro žemę, Edomo kraštan.`#; Jis, išvydęs juos, tarė: „Tai Dievo stovykla!“ Ir pavadino tą vietą Mahanaimu.?"{ Jokūbui keliaujant toliau, jį pasitiko Dievo angelai.!5 7Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.| s 6Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.) 5Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!“ Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.H 4Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!nW 3Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: „Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.  2Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas“.oY 1ir Micpa, nes jis sakė: „Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!q] 0Labanas tarė: „Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs“. Todėl ji vadinama GaleduN /Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas – Galedu. .Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: „Pririnkite akmenų!“ Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.<u -Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.oY ,Todėl ateik ir padarykime sandorą – aš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!“Y- +Labanas atsakė Jokūbui: „Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiai – mano vaikaičiai, banda – mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?nW *Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave“.9 )Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą!Y- (Aš dieną kenčiau kaitrą, naktį – šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.) 'Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį.~w &Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau.7 %ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!sa $Jokūbas supyko ir barė Labaną: „Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi* O #Ji tarė savo tėvui: „Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms“. Jis ieškojo, bet dievukų nerado.  "Bet Rachelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado.( K !Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į Rachelės palapinę.9 m  O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo“. Jokūbas nežinojo, kad Rachelė buvo pavogusi dievukus.k Q Jokūbas atsakė Labanui: „Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų.kQ Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?“ Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’.W) Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai."? Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis. ir tarė Jokūbui: „Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves?/ Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnynelS Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: „Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!“hK Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne.@} Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo.eE Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną.E~ Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs.b}? Labanas tuo metu kirpo avis. Tada Rachelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui.'|I išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį.E{ Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas,!z= Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė“.dyC Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau.Qx Tada Rachelė ir Lėja kalbėjo: „Ar mums dar yra dalis tėvo namuose?w  Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’“ v  Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė.]u5  Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’qt]  Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių.Cs  Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė.Nr Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus.q{ Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti.Lp Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui. o ir joms tarė: „Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.Kn Jokūbas pasišaukė Rachelę ir Lėją į lauką prie savo bandosimM Viešpats tarė Jokūbui: „Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!“^l7 Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau.$kC Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: „Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą“.j} +Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų.i *Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui.h{ )Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi.3ga (Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis.vfg 'Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus.e/ &Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis.d1 %Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir platanų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta.ycm $Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę.b) #Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinus – lopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums.;as "Labanas atsakė: „Sutinku. Tebūna kaip sakai!“F` !Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!“N_  šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas.&^G Labanas tarė: „Ką turiu tau duoti?“ Jokūbas atsakė: „Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę:8]k Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?“l\S Jokūbas atsakė: „Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje.D[ Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!“{Zq Labanas jam tarė: „O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs.Y Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!“vXg Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: „Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį!VW' Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: „Viešpats duos man dar kitą sūnų!“IV Ji pagimdė sūnų ir tarė: „Dievas pašalino mano gėdą“.HU Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą.8Tm Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina.,SS Tada Lėja tarė: „Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus“. Ir ji praminė jį Zabulonu.DR Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų.yQm Tada Lėja tarė: „Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui“. Ji pavadino jį Isacharu.JP Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų.EO Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: „Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus“. Taip jis praleido su ja tą naktį.ON Bet ji atsakė: „Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?“ Rachelė tarė: „Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!“/MY Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: „Duok man savo sūnaus mandragorų“.oLY  Tada Lėja tarė: „Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta“. Ir ji pavadino jį Ašeru.6Ki  Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų.DJ  Tada Lėja tarė: „Laimingai!“ Ir ji pavadino jį Gadu.9Io  Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų.hHK  Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną.G} Tada Rachelė tarė: „Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau“. Ir ji pavadino jį Neftaliu.NF Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų.E- Tada Rachelė tarė: „Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų“. Todėl ji pavadino jį Danu.2Da Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų.TC# Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją.B# Tada ji tarė: „Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos“.`A; Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: „Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?“ @ Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: „Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!“?# #Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: „Dabar šlovinsiu Viešpatį“. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.!>= "Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: „Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus“. Todėl ji pavadino jį Leviu.=' !Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: „Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą“. Ji pavadino jį Simeonu.<7  Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: „Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras“.o;Y Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę – nevaisingą.m:U Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.?9{ Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.m8U Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.n7W Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!“q6] Labanas atsakė: „Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.5/ Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: „Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?“34c Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.P3 Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.K2 Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.m1U Po to Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!“}0u Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.T/# Labanas atsakė: „Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!“|.s Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: „Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę“.X-+ Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.Z,/ Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji – Rachelė.+ Ir Labanas tarė Jokūbui: „Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?“n*W Labanas jam tarė: „Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!“ Jis gyveno pas jį visą mėnesį.9)m  Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.f(G  Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.='w  Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.9&m  Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis. 8P~~~J}}s}3|||{{y{Szzyyxx wwHvvu;ttt ss rr/qqq poowo.nqn mllql"kkSjjaii)hhkh.ggzg4ffVeepdccbbuaaX``G__>^^]z\\2[[VZZhYYhXXpWWVV7UnUTTSRRRNQQSPPcOO{NNNMMCLLhLKfJJoIIHH\GGLFFyFENDDvD CCrBBBAA@@@??>>=x<ay )5Pasibaigė septyneri pertekliaus metai Egipto šalyje.``; )4Antrąjį jis pavadino Efraimu: „Dievas padarė mane vaisingą mano vargo šalyje“.t_c )3Juozapas pirmąjį pavadino Manasu: „Dievas leido man pamiršti visą mano vargą ir mano tėvo namus“.l^S )2Prieš užeinant bado metams, Juozapui gimė du sūnūs iš Asenatos, Ono kunigo Potiferos dukters.r]_ )1Juozapas pripildė aruodus javų kaip jūros smilčių, tiek daug, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti.'\I )0Jis surinko visą septynerių metų maistą ir sukrovė jį miestų sandėliuose. Aplink kiekvieną miestą esančių laukų derlių jis sukrovė tame mieste.M[ )/Per septynerius pertekliaus metus šalyje viskas gausiai užderėjo.%ZE ).Juozapas buvo trisdešimties metų amžiaus, kai jis stovėjo faraono, Egipto karaliaus, akivaizdoje ir išėjęs iš faraono apkeliavo visą Egipto žemę.Y5 )-Faraonas pavadino Juozapą Cafnat Paneachu ir jam davė žmoną Asenatą, Ono kunigo Potiferos dukterį. Ir Juozapas keliavo po visą Egipto šalį. X ),Be to, faraonas tarė Juozapui: „Aš faraonas, ir be tavo žinios niekas nepakels nei rankos, nei kojos visoje Egipto šalyje!“W% )+Ir liepė jį vežti savo antruoju vežimu, ir priešakyje jo šaukti: „Klaupkitės!“ Tuo būdu jis tapo visos Egipto šalies valdytoju.,VS )*Faraonas numovė nuo savo piršto žiedą ir jį užmovė Juozapui; ir aprengė jį ploniausios drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę.^U7 ))Toliau faraonas tarė Juozapui: „Aš tave skiriu visos Egipto šalies valdytoju“.zTo )(Tu būsi mano namų valdytoju, ir tavo žodžio klausys visi žmonės. Tik sostu aš būsiu aukščiau tavęs“.S# )'Faraonas kalbėjo Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu.ZR/ )&ir jis tarė: „Ar rasime tokį vyrą kaip šis, kuriame būtų Dievo Dvasia?“/ )Iš upės išlipo septynios karvės, riebios ir gražios, ir jos ganėsi lankoje.J= )Faraonas pasakojo Juozapui: „Sapnavau stovįs ant upės kranto.^<7 )Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą“.;/ )Faraonas tarė Juozapui: „Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus“.:7 )Tada faraonas pasiuntė pakviesti Juozapą, ir jie skubiai jį išleido iš kalėjimo. Jis, nusiskutęs ir pakeitęs drabužius, atėjo pas faraoną.d9C ) Kaip jis išaiškino, taip ir įvyko: mane sugrąžino į mano tarnybą, o aną pakorė“.8/ ) Su mumis buvo jaunuolis hebrajas, sargybos viršininko vergas. Mes jam papasakojome savo sapnus, ir jis mums išaiškino mūsų sapnų reikšmę.a7= ) Ir mudu sapnavome sapną tą pačią naktį, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę.6 ) Faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir atidavė mane ir vyriausiąjį duonkepį uždaryti į sargybos viršininko kalėjimą.l5S ) Tada vyno pilstytojų viršininkas kalbėjo faraonui: „Aš šiandien prisimenu savo nusikaltimus.64g )Tą rytą faraonas buvo neramus. Jis pasikvietė visus Egipto žynius ir išminčius ir papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo nė vieno, kuris galėtų juos išaiškinti.}3u )Tuščiosios varpos prarijo septynias pilnąsias ir gražiąsias varpas. Faraonas pabudo ir suprato, kad tai sapnas.S2! )O po jų išdygo septynios tuščios ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.m1U )Vėl užmigęs sapnavo antrą kartą: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios.h0K )Liesosios karvės surijo anas septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Ir faraonas pabudo.~/w )O po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir atėjo prie tų karvių upės pakrantėje.[.1 )ir iš jos išlipo septynios karvės, gražios ir riebios, ir jos ganėsi lankoje.M- )Dvejiems metams praėjus, faraonas sapnavo: jis stovėjo prie upės,S,! (Tačiau vyno pilstytojų viršininkas neatsiminė Juozapo ir pamiršo jį.]+5 (O kepėjų viršininką jis įsakė pakarti, kaip Juozapas buvo jiems išaiškinęs.u*e (Faraonas sugrąžino vyriausiąjį vyno pilstytoją į jo tarnybą, ir jis vėl padavinėjo taurę faraonui.0)[ (Trečiąją dieną buvo faraono gimtadienis ir jis iškėlė puotą visiems savo tarnams. Jis atsiminė savo vyriausiąjį vyno pilstytoją ir vyriausiąjį duonkepį.t(c (Po trijų dienų faraonas nukirs tavo galvą, tave pakabins ant medžio, ir paukščiai les tavo kūną“.Y'- (Juozapas atsakė: „Štai sapno išaiškinimas: trys pintinės yra trys dienos.t&c (Viršutinėje pintinėje buvo įvairių keptų valgių faraonui, ir paukščiai lesė iš tos pintinės“.% (Kepėjų viršininkas girdėdamas, kad jis gerai išaiškino, tarė Juozapui: „O aš sapnuodamas mačiau tris pintines ant savo galvos.w$i (Aš esu pavogtas iš hebrajų krašto ir čia nesu nusikaltimo padaręs, už kurį mane laikytų kalėjime“.#{ (Atsimink mane, kai tau bus gerai, ir pasigailėk manęs, paminėk mane faraonui ir padėk man išeiti iš šitų namų.""? ( Po trijų dienų faraonas sugrąžins tave tarnybon, ir tu padavinėsi faraonui taurę į jo ranką, kaip pirma darydavai, kai buvai jo vyno pilstytojas.]!5 ( Juozapas jam atsakė: „Štai sapno išaiškinimas: trys šakelės yra trys dienos.  ( Faraono taurę laikiau savo rankoje. Paėmiau vynuogių, išspaudžiau jas į faraono taurę ir padaviau taurę faraonui“.mU ( Jis turėjo tris šakeles, išleido pumpurus, išskleidė žiedus ir subrandino vynuoges ant kekių. ( Tuomet vyno pilstytojų viršininkas papasakojo savo sapną Juozapui: „Aš sapnavau, kad pasirodė vynmedis prieš mane.+Q (Jie atsakė: „Sapnavome sapną, bet nėra, kas jį išaiškintų“. Juozapas jiems tarė: „Argi ne iš Dievo ateina išaiškinimas? Papasakokite juos man“.P (Jis paklausė jų: „Kodėl šiandien jūsų veidai tokie paniurę?“N (Juozapas, įėjęs pas juos rytą, pastebėjo juos esant prislėgtus. (Egipto karaliaus vyno pilstytojas ir duonkepys tą pačią naktį sapnavo sapną, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę.ym (Sargybos viršininkas pavedė Juozapui juos prižiūrėti ir jiems patarnauti. Jie ten sėdėjo ilgesnį laiką.Y- (Jis įsakė juos uždaryti sargybos viršininko kalėjime, kur kalėjo Juozapas.r_ (Faraonas supyko ant abiejų savo valdininkų: ant vyno pilstytojų viršininko ir duonkepių viršininko.S! (Po kurio laiko nusikalto Egipto karaliui jo vyno pilstytojas ir duonkepys. 'Kalėjimo viršininkas niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo sėkmę._9 'Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje. 'Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse.dC 'Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai. 'Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: „Taip tavo vergas pasielgė su manimi“, užsidegė pykčiu.b? 'Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo“. 'Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: „Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs.9o 'Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas.S ! 'Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo“.X + 'ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: „Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti.R  ' Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan,  ' Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: „Sugulk su manimi“. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan.h K ' Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo.\3 ' Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja.E ' Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?“q] 'Bet jis jai atsakė: „Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas.jO 'Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: „Sugulk su manimi“.  'Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.D 'Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose. 'Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti.iM 'Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino.lS 'Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose.  'Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų.^~7 &Paskui gimė jo brolis, ant kurio rankos buvo raudonas siūlas; jį pavadino Zerachu. } &Bet jis įtraukė ranką atgal, ir štai išėjo jo brolis. Ji tarė: „Štai kaip tu prasiveržei“. Jį tad pavadino Perecu.|% &Jai begimdant, vienas iškišo ranką. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankos raudoną siūlą, sakydama: „Šitas pirmas išėjo“.@{} &Gimdymo metu paaiškėjo, kad dvyniai yra jos įsčiose. z &Judas atpažinęs tarė: „Ji yra teisesnė už mane, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai“. Ir daugiau jis jos nepažino.7yi &Kai ją išvedė, ji pasiuntė žinią savo uošviui: „Aš pastojau nuo vyro, kuriam priklauso šitie daiktai. Ištirk, kam priklauso šitas antspaudas, virvė ir lazda“.x9 &Po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: „Tavo marti Tamara paleistuvavo ir pastojo“. Judas liepė: „Atveskite ją, kad ji būtų sudeginta“. w &Judas tarė: „Tegul pasilaiko mano užstatą, kad neapsijuoktume. Aš jai siunčiau ožiuką, bet tu negalėjai jos surasti“.v &Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: „Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę“.u% &Jis klausinėjo vietos žmonių: „Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?“ Jie atsakė: „Čia nebuvo jokios paleistuvės“.mtU &Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado.]s5 &Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo.-rU &Jis paklausė: „Ko nori užstatu?“ Ji atsakė: „Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje“. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo.q &Jis atsakė: „Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos“. Ji paklausė: „Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?“p &Jis pasuko prie jos ir tarė: „Leisk man įeiti pas tave“. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: „Ką man duosi?“Ko &Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.Nn &Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas.Vm' & Tamarai buvo pranešta: „Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti“."l? & Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyra ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus.Xk+ & Judas tarė savo marčiai Tamarai: „Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela“. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus.Aj & Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino.i7 & Onanas žinojo, kad palikuonys nepriklausys jam. Todėl įeidamas pas savo brolio žmoną išliejo sėklą žemėn, kad neduotų broliui palikuonių.~hw &Tada Judas tarė sūnui Onanui: „Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir atgaivink savo brolio palikuonis“.Zg/ &Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino.Cf &Judas paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, vardu Tamara.feG &Ir dar kartą ji pastojo, ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Šela. Judas tada gyveno Kezibe.Hd &Ji pastojo dar kartą ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Onanu.:cq &Ji pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Eru.[b1 &Ten Judas pamatė kanaaniečio Šūvos dukterį ir paėmė ją, ir įėjo pas ją.]a5 &Judas pasitraukė nuo savo brolių ir apsigyveno pas vieną adulamietį, vardu Hyra.q`] %$Tuo metu midjaniečiai Egipte pardavė jį Potifarui, faraono rūmų valdininkui, sargybos viršininkui.@_{ %#Visi jo sūnūs ir dukterys guodė jį, tačiau jis nesidavė guodžiamas ir tarė: „Aš gedėdamas nueisiu į mirusiųjų buveinę pas savo sūnų“. Taip jį apraudojo jo tėvas.i^M %"Jokūbas persiplėšė drabužius, užsivilko ašutinę ir daugelį dienų gedėjo savo sūnaus.] %!Pažinęs jį, tėvas tarė: „Tai mano sūnaus apdaras! Plėšrus žvėris jį suėdė! Juozapas tikrai sudraskytas!“p\[ % ir pasiuntė jį tėvui, sakydami: „Štai ką radome. Pažiūrėk, ar tai ne tavo sūnaus apdaras?“Y[- %Jie paėmė Juozapo apdarą ir, papjovę ožį, tą apdarą pamirkė jo kraujyjeLZ %Sugrįžęs pas brolius, tarė: „Vaiko nebėra! Kur aš eisiu!“iYM %Rubenas, sugrįžęs prie duobės ir pamatęs, kad Juozapo nebėra, perplėšė savo drabužius.'XI %Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.~Ww %Parduokime jį izmaelitams ir nesutepkime savo rankų. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas!“ Broliai paklausė jo.eVE %Judas tarė savo broliams: „Ką laimėsime, užmušę savo brolį ir nuslėpę jo kraują?9Um %Tada jie susėdo valgyti. Staiga jie pamatė izmaelitų karavaną, ateinantį iš Gileado, ir jų kupranugarius, nešančius kvepalų, balzamo ir miros. Jie traukė į Egiptą.FT %ir, sugriebę jį, įmetė į duobę, kurioje nebuvo vandens.cSA %Juozapui atėjus pas brolius, jie nutraukė nuo jo margąjį apdarą, kuriuo jis vilkėjo,ER %Nepraliekite kraujo! Įmeskite jį į šitą dykumoje esančią duobę, bet nesutepkite savo rankų!“ Jis taip kalbėjo, norėdamas jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui.cQA %Bet Rubenas, tai išgirdęs, išgelbėjo jį iš jų rankų, sakydamas: „Nežudykime jo.P %Dabar užmuškime jį, įmeskime į duobę ir sakykime: ‘Plėšrus žvėris jį suėdė’; tada pamatysime, kas bus iš jo sapnų!“E %Tokia yra Jokūbo istorija. Juozapas, būdamas septyniolikos metų, ganė su savo broliais avis; vaikinas gyveno su savo tėvo žmonų Bilhos ir Zilpos sūnumis. Juozapas pranešdavo tėvui, kai jie ką pikta kalbėdavo.I= %Jokūbas apsigyveno Kanaano šalyje, kur jo tėvas buvo ateivis.u<e $+Magdielis, Iramas. Šitie Edomo kunigaikščiai gyveno jų nuosavame krašte. Ezavas – edomitų protėvis.#;C $*Kenazas, Temanas, Mibcaras, := $)Oholibama, Ela, Pinonas,c9A $(Ezavo kunigaikščių vardai pagal jų kilmę ir vietos pavadinimą: Timna, Alva, Jetetas,/8Y $'Achboro sūnui Baal Hananui mirus, jo vietą užėmė Hadaras. Jo miestas vadinosi Pavas. Jo žmona buvo vardu Mehetabelė; ji buvo Me Zahabo dukters Matredos duktė.C7 $&Sauliui mirus, sostas atiteko Achboro sūnui Baal Hananui.56g $%Samlai mirus, karaliavo Saulius iš Rehoboto.=5w $$Hadadui mirus, jo vietą užėmė Samla iš Masrekos.4 $#Hušamui mirus, sostą paėmė Bedado sūnus Hadadas, kuris sumušė Midjaną Moabo laukuose ir kurio miestas vadinosi Avitas.I3 $"Jobabui mirus, jo vietoje karaliavo Hušamas iš Temano šalies.L2 $!Belai mirus, jo vietą užėmė Jobabas, Zeracho iš Bocros sūnus.M1 $ Edome karaliumi buvo Beoro sūnus Bela: jo miestas vadinosi Dinhaba.d0C $Šitie karaliai valdė Edomo kraštą, kai izraelitai dar neturėjo savo kilmės karaliaus.N/ $Dišonas, Eceras ir Dišanas – horų kunigaikščiai Seyro krašte.1._ $Horai: Lotanas, Šobalas, Zibeonas, Anas,(-M $Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas. O~~A}}<||b| {{4zzPy{xx3ww!vvuuuuAtt$ss;rr$qq)pp oo&nnmmlrkkGjjjiinihggeffeeme dd$chbbrbaa`~__p_^^\^$]]S]\x\$[[BZZmYYYYGXX9WW)VV(UaU TSS#RR?QsQ$PWOONNNBMMeLLKKJRIHHGGyFF_EEDCBBBAA%@t??[>>==s<<<;\:99877366655b44}4533211000+//g/#..o.--->-,++**))((Q'''&&%R$$o###"#!!? ^x \ioc Bwc3gT+ Q  |  +F"GGO1yJis sakė: „Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!s0aViešpats pamatė jį artėjant ir pašaukė iš krūmo: „Moze! Moze!“ Tas atsiliepė: „Aš čia!“k/QMozė pasakė: „Eisiu ir pažiūrėsiu į šį didingą reginį. Kodėl nesudega tas krūmas?“.Jam pasirodė Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš krūmo vidurio. Jis matė krūmą degantį, tačiau nesudegantį. -Mozė ganė savo uošvio, midjaniečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis už dykumos, prie Dievo kalno Horebo.J,Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis.a+=Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. *Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą.m)UJi pagimdė sūnų, kurį Mozė pavadino Geršomu, sakydamas: „Tapau ateivis svetimoje šalyje“.G( Mozė sutiko gyventi pas Reuelį ir vedė jo dukterį Ciporą.u'eTėvas tarė savo dukterims: „Kur jis yra? Kodėl palikote tą vyrą? Pakvieskite jį valgyti su mumis“.q&]Jos atsakė: „Vienas egiptietis mus apgynė nuo piemenų. Be to, jis sėmė vandenį ir pagirdė avis.n%WJoms sugrįžus pas savo tėvą Reuelį, jis paklausė: „Kodėl šiandien taip anksti parėjote?“d$CAtėję piemenys jas nuvarė. Tada Mozė atsistojo, apgynė mergaites ir pagirdė jų avis.#midjaniečių kunigo septynios dukterys atėjusios sėmė vandenį ir pylė į lovius, norėdamos pagirdyti savo tėvo avis./"YFaraonas, išgirdęs apie tą įvykį, norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė pabėgo nuo faraono ir apsigyveno Midjano šalyje. Vieną dieną, sėdint jam prie šulinio,E!Tas atsakė: „Kas tave paskyrė mūsų kunigaikščiu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip užmušei egiptietį?“ Mozė nusigando ir sakė: „Iš tiesų tai tapo žinoma!“~ w Išėjęs kitą dieną, pamatė besivaidijančius du hebrajus ir klausė kaltininko: „Kodėl muši savo artimą?“a= Apsidairęs ir nieko nematydamas, jis užmušė tą egiptietį ir užkasė jį smėlyje.5 Kartą Mozė, jau užaugęs, išėjo pas savo brolius ir pamatė jų naštas. Ir jis pamatė egiptietį bemušantį hebrają, vieną iš jo brolių.+ Berniukui paaugus, ji nunešė jį faraono dukteriai. Ji įsūnijo berniuką ir pavadino Moze, sakydama: „Aš jį ištraukiau iš vandens!“# Tada Faraono duktė tarė jai: „Imk šitą kūdikį ir maitink jį! Aš mokėsiu tau už tai“. Moteris paėmė kūdikį ir maitino jį.]5Faraono duktė jai atsakė: „Eik“. Mergaitė nuėjus pakvietė kūdikio motiną.wiJo sesuo tarė faraono dukteriai: „Ar norėtum, kad surasčiau hebrajų moterį, kuri maitintų kūdikį?“~wAtidarius ją, rado verkiantį berniuką. Jai pagailo jo ir ji tarė: „Šitas yra vienas iš hebrajų kūdikių!“$CFaraono duktė atėjo prie upės praustis. Jos tarnaitės vaikščiojo upės pakraščiu. Ji pamatė nendryne pintinę ir pasiuntė tarnaitę ją atnešti.JJo sesuo atsistojo kiek toliau, norėdama pamatyti, kas atsitiks.BNegalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto.oYMoteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius.W)Vienas Levio giminės vyras pasirinko ir vedė tos pačios giminės mergaitę.Faraonas įsakė visai tautai: „Kiekvieną berniuką, gimusį hebrajams, meskite į upę, o mergaites palikite gyvas!“I Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, Jis suteikė joms palikuonių.Z/Todėl Dievas darė gera pribuvėjoms. Tauta gausėjo ir pasidarė labai galinga.Pribuvėjos atsakė faraonui: „Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, jos stiprios ir pagimdo prieš pribuvėjai ateinant“.#Egipto karalius, tai sužinojęs, pasišaukė pribuvėjas ir joms tarė: „Kodėl jūs nevykdote įsakymo ir paliekate berniukus gyvus?“oYTačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė Egipto karaliaus įsakymo, bet palikdavo berniukus gyvus. „Pašauktos prie hebrajų moterų gimdymo, žiūrėkite, kas gims: jei sūnus, nužudykite jį, bet jei duktė – tegyvena!“g IEgipto karalius įsakė hebrajų pribuvėjoms, kurių viena vadinosi Šifra ir kita – Pūva:} uapkartino jų gyvenimą sunkia vergyste prie molio, plytų bei visokių ūkio darbų ir juos negailestingai spaudė.> y Egiptiečiai vertė izraelitus tarnauti be gailesčio,  Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų.- Egiptiečiai paskyrė jiems prižiūrėtojus, kad juos prislėgtų sunkiais darbais. Jie pastatė faraonui sandėlių miestus Pitomą ir Ramzį.9m Pasielkime išmintingai su jais, kad jie nebesiplėstų. Jei kiltų karas, kad jie neprisijungtų prie mūsų priešų, nekariautų prieš mus ir nepasitrauktų iš šalies“.jO Jis kalbėjo savo tautai: „Žiūrėkite, izraelitų tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus.W)Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.p[Izraelitai buvo vaisingi, labai pagausėjo, išsiplėtė ir tapo galingi; jie pripildė visą kraštą.>yIr numirė Juozapas, visi jo broliai ir visa ta karta.U%Iš Jokūbo kilusių buvo septyniasdešimt sielų. Juozapas jau buvo Egipte.*QDanas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.)OIsacharas, Zabulonas, Benjaminas,(MRubenas, Simeonas, Levis, Judas,s~aŠitie yra vardai Izraelio sūnų, kurie atėjo į Egiptą kartu su Jokūbu, kiekvienas su savo šeimomis:o}Y 2Juozapas mirė, sulaukęs šimto dešimties metų. Jie išbalzamavo jį ir paguldė į karstą Egipte.~|w 2Po to Juozapas prisaikdino Izraelio vaikus: „Tikrai Dievas aplankys jus ir jūs išnešite iš čia mano kaulus“.?{y 2Juozapas sakė savo broliams: „Aš mirštu. Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šitos žemės į kraštą, kurį Jis prisiekdamas pažadėjo Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“.z 2Jis matė Efraimo vaikus iki trečios kartos. Taip pat ir Manaso sūnaus Machyro sūnūs buvo padėti Juozapui ant kelių.dyC 2Juozapas ir jo tėvo namiškiai liko gyventi Egipte. Juozapas gyveno šimtą dešimt metų.hxK 2Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus“. Taip jis guodė ir ramino juos.w 2Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome – išgelbėti daugybę žmonių.Mv 2Juozapas jiems atsakė: „Nebijokite! Argi aš užimu Dievo vietą?_u9 2Po to jie nuėjo pas jį ir, parpuolę prieš jį, sakė: „Mes esame tavo vergai!“ntW 2kad sakytume tau: ‘Atleisk savo broliams jų nusikaltimą ir nuodėmę, nes jie piktai su tavimi pasielgė!’ Taigi dabar prašome: atleisk tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą“. Juozapas verkė girdėdamas šiuos žodžius.Vs' 2Jie nusiuntė jam tokią žinią: „Tavo tėvas prieš mirdamas liepė mums,0r[ 2Jokūbui mirus, Juozapo broliai bijojo ir kalbėjosi: „Galbūt Juozapas pradės neapkęsti mūsų ir atkeršys mums už visas piktadarystes, kurias jam padarėme“.}qu 2Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą su broliais ir visais, kurie buvo nukeliavę su juo tėvo laidoti.p3 2 Jie jį nugabeno į Kanaano šalį ir palaidojo Machpelos lauko oloje.Tą lauką, esantį ties Mamre, Abraomas nupirko iš hetito Efrono kapinėms.Ao 2 Jo sūnūs padarė taip, kaip tėvas jiems buvo įsakęs.\n3 2 Tos šalies gyventojai kanaaniečiai, matydami tokias raudas prie Goren Haatado klojimo, sakė: „Tai yra didelis gedulas egiptiečiams“. Todėl tą vietą jie praminė Abelmizraimu, kuris yra anapus Jordano.m 2 Atėję prie Goren Haatado klojimo anapus Jordano, jie garsiai ir graudžiai raudojo; jie raudojo dėl tėvo septynias dienas.Zl/ 2 Be to, su juo traukė vežimai ir raiteliai; taip susidarė labai didelis būrys.k{ 2visi Juozapo namiškiai, jo broliai ir visi jo tėvo namiškiai. Tik jų vaikai, avys ir galvijai liko Gošeno krašte.j 2Juozapas išėjo laidoti savo tėvo; su juo keliavo visi faraono tarnai, jo namų prievaizdai, visi Egipto šalies vyresnieji,Ui% 2Faraonas atsakė: „Eik ir palaidok savo tėvą, kaip esi prisaikdintas“.0h[ 2kad mano tėvas mane prisaikdino palaidoti jį jo kape, kurį jis išsikasė Kanaano žemėje. Teišleidžia mane eiti ir palaidoti savo tėvą, o po to sugrįšiu“.g 2Pasibaigus apraudojimo laikui, Juozapas kalbėjo faraono namiškiams: „Jeigu radau jūsų akyse malonę, pasakykite faraonui,f 2Praėjo keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko užtrunka balzamavimas. Egiptiečiai jį apraudojo septyniasdešimt dienų.geI 2Jis paliepė savo tarnams gydytojams išbalzamuoti tėvą. Ir gydytojai išbalzamavo Izraelį.Id 2Juozapas puolė prie savo mirusio tėvo, verkė ir jį bučiavo.cy 1!Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta.Cb 1 Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų“.naW 1Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją.`y 1Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms._ 1Po to jis jiems tarė: „Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke,^ 1Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu.]]5 1Benjaminas – plėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį“.L\ 1Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.1[] 1Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais.Zy 1Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola.4Ye 1Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo.WX) 1Juozapas – jaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą.5Wg 1Neftalis – laisvas briedis, jis gražbylys.?V{ 1Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams.ZU/ 1Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų.2Ta 1Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo!|Ss 1Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas.AR 1Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių.yQm 1Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu.EP 1Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių.dOC 1 Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną.@N} 1 Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno.*MO 1 Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyse – apsiaustą.uLe 1 Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.K 1 Judas – jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels!J 1Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave.I{ 1Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje.H1 1Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius.EG 1Simeonas ir Levis – broliai; smurto įrankiai jų namuose.uFe 1Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą.jEO 1Rubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe.YD- 1Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo!uCe 1Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: „Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje.B} 0Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku“.uAe 0Izraelis tarė Juozapui: „Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.-@U 0Jis juos laimino: „Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’“. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.O? 0Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: „Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų“._>9 0ir tarė: „Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos“.?=y 0Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos,D< 0angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!“4;c 0Ir jis laimino Juozapą: „Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,/:Y 0Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai.9! 0 Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.Q8 0 Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės.v7g 0 ir tarė Juozapui: „Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!“{6q 0 Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo57 0 Juozapas atsakė tėvui: „Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė“. Jis sakė: „Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!“F4 0Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: „Kas šitie?“|3s 0Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė Rachelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus“.s2a 0O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.19 0Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir Rubenas su Simeonu.-0U 0ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.n/W 0Jokūbas tarė Juozapui: „Visagalis Dievas man pasirodė Lūze, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,m.U 0Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.}-u 0Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnus – Manasą ir Efraimą.d,C /Tėvas tarė: „Prisiek man!“ Ir jis prisiekė. Tada Izraelis nusilenkė ant lovos galo."+? /Aš norėčiau atsigulti šalia savo tėvų. Tad išgabenk mane iš Egipto ir palaidok jų kapinėse“. Juozapas atsakė: „Padarysiu, kaip prašai“.z*o /Izraelis, nujausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė savo sūnų Juozapą ir jam tarė: „Jei radau malonę tavo akyse, padėk savo ranką po mano šlaunimi ir elkis su manimi maloningai ir teisingai; pažadėk nepalaidoti manęs Egipte.t)c /Jokūbas gyveno Egipto šalyje septyniolika metų. Jo amžius buvo šimtas keturiasdešimt septyneri metai.}(u /Izraelis liko gyventi Egipto šalyje, Gošeno krašte; jie turėjo ten nuosavybę, išsiplėtė ir labai padaugėjo.S'! /Ir Juozapas įvedė įstatymą visame Egipto krašte, kuris galioja iki šios dienos, kad faraonui atiduodama viso derliaus penktoji dalis. Išimtį sudaro tik kunigų žemė, kuri nepriklauso faraonui.& /Jie atsakė: „Tu išgelbėjai mums gyvybes. Teatrasime mes malonę savo valdovo akyse ir mes būsime faraono tarnais“.% /Penktąją derliaus dalį atiduokite faraonui, o keturias dalis pasilaikykite laukui apsėti ir maistui jūsų šeimoms ir vaikams“.${ /Juozapas sakė žmonėms: „Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus.#y /Tik kunigų žemės jis nenupirko, nes kunigai gaudavo išlaikymą iš faraono, todėl jie ir nepardavė savo žemės.S"! /Ir jis perkėlė žmones į miestus nuo vieno Egipto pakraščio iki kito./!Y /Taip Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę, nes visi egiptiečiai pardavė savo laukus, kadangi juos labai kankino badas. Tuo būdu kraštas atiteko faraonui.F  /Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui. Duok mums sėklos, kad išliktume gyvi, o žemė nepavirstų dykyne“./Y /Metams praėjus, jie vėl atėjo pas jį ir sakė: „Neslėpsime nuo mūsų valdovo, kad nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė.) /Jie atvedė savo gyvulius, o Juozapas davė jiems duonos už arklius, avis, galvijus bei asilus. Taip jis metus maitino juos už jų gyvulius.p[ /Juozapas atsakė: „Jei nebeturite pinigų, atveskite gyvulius, ir aš jums duosiu duonos už juos“.E /Kai Egipto žemėje ir Kanaano žemėje pasibaigė pinigai, egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: „Duok mums duonos! Kodėl mes turime mirti tavo akivaizdoje dėl pinigų stokos?“ /Juozapas surinko iš Egipto šalies ir Kanaano šalies visus pinigus, parduodamas javus, ir juos atgabeno į faraono iždą.mU / Visoje šalyje trūko maisto, nes badas buvo baisus; Egipto ir Kanaano šalys buvo išsekintos bado.jO / Juozapas aprūpino maistu savo tėvą, brolius ir visus namiškius, kiek kuriai šeimai reikėjo. / Juozapas apgyvendino savo tėvą bei brolius ir davė jiems geriausios žemės Egipte, Ramzio krašte, kaip faraonas įsakė./[ / Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo.3a / Jokūbas atsakė faraonui: „Šios žemės kelionėje esu šimtą trisdešimt metų. Negausios ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos, nepasiekiau savo tėvų amžiaus“.:q /Faraonas paklausė Jokūbą: „Kiek tau metų?“b? /Po to Juozapas nuvedė savo tėvą Jokūbą pas faraoną. Ir Jokūbas palaimino faraoną.I /Egipto šalis yra tavo žinioje. Geriausioje šalies dalyje apgyvendink juos! Jie tegyvena Gošeno krašte! Ir jei žinai iš jų sumanių vyrų, paskirk juos mano bandų prižiūrėtojais“.L /Faraonas sakė Juozapui: „Tavo tėvas ir broliai atėjo pas tave.H /Mes atvykome kurį laiką pagyventi šioje šalyje, nes tavo tarnai neturi ganyklos savo avims – badas siaučia Kanaano krašte. Prašome, leisk savo tarnams apsigyventi Gošeno krašte“. /Faraonas paklausė jų: „Koks jūsų užsiėmimas?“ Jie atsakė: „Tavo tarnai yra gyvulių augintojai, tokie buvo ir mūsų tėvai.K /Jis pasiėmė su savimi penkis savo brolius ir pristatė faraonui.9m /Juozapas atėjo ir pranešė faraonui: „Mano tėvas ir broliai su avimis, galvijais ir visu, ką jie turėjo, atėjo iš Kanaano krašto, ir dabar jie yra Gošeno krašte“.V ' ."atsakykite: ‘Tavo tarnai yra gyvulių augintojai nuo pat jaunystės iki dabar; tokie buvo ir mūsų tėvai’, kad galėtumėte gyventi Gošeno krašte, nes egiptiečiai bjaurisi gyvulių augintojais“.O  .!Kai faraonas jus pasišauks ir klaus: ‘Koks jūsų užsiėmimas?’,R  . Jie augina gyvulius ir atsigabeno avis, galvijus ir visa, ką turėjo’.C  .Juozapas sakė savo broliams ir visiems atvykusiems: „Eisiu pas faraoną ir pranešiu jam: ‘Mano broliai ir visi mano tėvo namiškiai, kurie gyveno Kanaano šalyje, atėjo pas mane.g I .Izraelis tarė Juozapui: „Dabar galiu mirti, nes pamačiau tavo veidą, kad tu esi gyvas“.! .Juozapas savo vežimu važiavo į Gošeną pasitikti savo tėvo Izraelio. Jį pamatęs, puolė jam ant kaklo ir apsikabinęs ilgai verkė.zo .Jokūbas pasiuntė pas Juozapą pirma savęs Judą, kad nuvestų jį į Gošeną. Jie atėjo į Gošeno kraštą. .Juozapo sūnūs, gimę Egipte, buvo du. Iš viso Jokūbo namams priklausančių asmenų, atvykusių į Egiptą, buvo septyniasdešimt.3 .Asmenų, kurie atvyko su Jokūbu į Egiptą, kilusių iš jo, neskaičiuojant Jokūbo sūnų žmonų, iš viso buvo šešiasdešimt šeši asmenys.kQ .Šitie yra sūnūs Bilhos, kurią Labanas davė savo dukteriai Rachelei, iš viso septyni asmenys.C .Neftalio sūnūs: Jachceelis, Gūnis, Jeceras ir Šilemas.!? .Dano sūnus – Hušimas.H .Šitie yra Rachelės ir Jokūbo vaikai – keturiolika asmenų.nW .Benjamino sūnūs: Bela, Becheras, Ašbelis, Gera, Naamanas, Ehis, Rošas, Mupimas, Hupimas ir Ardas.  .Juozapas susilaukė Egipto šalyje dviejų sūnų – Manaso ir Efraimo, kuriuos jam pagimdė Ono kunigo Potiferos duktė Asenata.C~ .Jokūbo žmonos Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.l}S .Šitie yra vaikai Zilpos, kurią Labanas davė savo dukteriai Lėjai; jų buvo šešiolika asmenų.p|[ .Ašero vaikai: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha. Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis.Q{ .Gado sūnūs: Cifjonas, Hagis, Šūnis, Ecbonas, Eris, Arodis ir Arelis.z3 .Šitie yra Lėjos sūnūs, kuriuos ji pagimdė Jokūbui Mesopotamijoje, ir duktė Dina; iš viso sūnų bei dukterų buvo trisdešimt trys asmenys.8ym .Zabulono sūnūs: Seredas, Elonas ir Jachleelis.:xq . Isacharo sūnūs: Tola, Pūva, Jobas ir Šimronas.w . Judo sūnūs: Eras, Onanas, Šela, Perecas ir Zerachas. Tačiau Eras ir Onanas mirė Kanaano šalyje. Faro sūnūs: Ecronas ir Hamulas.5vg . Levio sūnūs: Geršonas, Kehatas ir Meraris.fuG . Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius.>ty . Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis.gsI .Šitie yra vardai Izraelio vaikų, atėjusių į Egiptą. Jokūbas, jo pirmagimis – Rubenas.orY .sūnūs, vaikaičiai, dukterys bei jo sūnų dukterys. Visus savo palikuonis jis atsivedė į Egiptą.q+ .Jie pasiėmė gyvulius ir visą savo turtą, kurį buvo įsigiję Kanaano šalyje, ir atėjo į Egiptą; Jokūbas ir su juo visi jo palikuonys:p5 .Tada Jokūbas išėjo iš Beer Šebos. Izraelio sūnūs vežė tėvą Jokūbą, savo vaikus ir žmonas vežimuose, kuriuos faraonas atsiuntė jiems.eoE .Aš lydėsiu tave į Egiptą ir parvesiu atgal, o Juozapas savo ranka užspaus tavo akis“.vng .Jis kalbėjo: „Aš esu tavo tėvo Dievas, nebijok eiti į Egiptą; ten padarysiu iš tavęs didelę tautą!omY .Dievas kalbėjo Izraeliui nakties regėjime: „Jokūbai, Jokūbai!“ Tas atsiliepė: „Aš čia“.ylm .Izraelis išsirengė su viskuo, ką turėjo, ir, atėjęs į Beer Šebą, aukojo aukas savo tėvo Izaoko Dievui.wki -Ir Izraelis pasakė: „Užtenka! Mano sūnus Juozapas dar gyvas. Eisiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas“.8jk -Ir jie persakė jam visus Juozapo žodžius, kuriuos jis jiems kalbėjo. Kai pamatė vežimus, kuriuos atsiuntė Juozapas, kad jį parvežtų, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo.i -Ir pranešė jam: „Juozapas gyvas ir yra visos Egipto šalies valdytojas“. Jokūbo širdis apmirė, nes jis netikėjo jais.Yh- -Ir jie išėjo iš Egipto, ir atėjo į Kanaano žemę pas savo tėvą Jokūbą.^g7 -Jis išleido savo brolius ir, jiems išvykstant, tarė: „Nesibarkite kelionėje!“ f -Savo tėvui jis pasiuntė dešimt asilų, nešančių Egipto gėrybes, ir dešimt asilių, apkrautų javais bei maistu kelionei.e -Jis davė kiekvienam jų po vieną naują drabužį, o Benjaminui – tris šimtus sidabrinių ir penkis naujus drabužius.tdc -Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas jiems davė vežimus, kaip faraonas įsakė, ir maisto kelionei.icM -Negailėkite savo daiktų palikti, nes geriausia, ką Egipto šalis turi, priklausys jums’“.b -Be to, jiems sakyk: ‘Pasiimkite iš Egipto šalies vežimų savo vaikams bei žmonoms ir, paėmę savo tėvą, ateikite.a) -pasiimkite savo tėvą bei šeimas, ir ateikite pas mane. Aš jums duosiu Egipto geriausią dalį, kad maitintumėtės žemės gėrybėmis’.w`i -Faraonas tarė Juozapui: „Sakyk savo broliams: ‘Apkraukite savo gyvulius ir, sugrįžę į Kanaano šalį,j_O -Faraono namuose pasklido žinia: „Atvyko Juozapo broliai“. Tai patiko faraonui ir jo tarnams.W^) -Jis bučiavo visus savo brolius verkdamas. Po to jo broliai kalbėjosi su juo.I] -Tada jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir abu verkė.\ - Praneškite mano tėvui apie visą mano garbę Egipte ir apie visa, ką matote, ir skubiai atgabenkite čia mano tėvą!“@[} - Jūs ir mano brolis Benjaminas mato, kad aš jums kalbu.eZE - Aš tave viskuo aprūpinsiu dar penkerius bado metus, kad tu nenuskurstum su savo šeima’.Y - Gyvensi Gošeno krašte ir būsi arti manęs tu, tavo sūnūs ir vaikaičiai, tavo avys, galvijai ir visa, kas tau priklauso.X5 - Skubiai keliaukite pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako Juozapas: ‘Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu. Atvyk pas mane, negaišk!W -Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju.V -Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu.uUe -Tik dveji metai, kai badas žemėje; jis dar tęsis penkerius metus, kuriais nebus nei ariama, nei pjaunama.vTg -Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų!"S? -Juozapas tarė savo broliams: „Prieikite prie manęs!“ Jiems priėjus, jis kalbėjo: „Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą.R -Juozapas tarė savo broliams: „Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?“ Jo broliai išsigandę negalėjo nė žodžio ištarti.MQ -Jis taip garsiai verkė, kad išgirdo egiptiečiai ir faraono namai.P9 -Juozapas nebegalėjo susivaldyti ir sušuko esantiems su juo: „Išeikite iš čia!“ Nieko nebuvo prie jo, kai Juozapas prisipažino savo broliams.yOm ,"Kaip galėčiau grįžti pas savo tėvą be jauniausiojo brolio ir matyti nelaimę, kuri ištiks mano tėvą“.oNY ,!todėl prašau, valdove, palik mane berniuko vietoje tau vergauti, o berniukas tegrįžta su broliais!M , Tavo tarnas laidavo už berniuką savo tėvui, sakydamas: ‘Jei aš jo neparvesiu, būsiu nusikaltęs tau visą amžių’, L ,jis numirs, matydamas, kad jo nėra su mumis. Ir tavo tarnai nuvarys tavo tarno, mūsų tėvo, žilus plaukus su sielvartu į kapus.K ,Taigi, jei dabar pareisiu pas tavo tarną, mano tėvą, ir su mumis nebus berniuko, prie kurio tėvas labai prisirišęs,}Ju ,Jei ir šitą paimsite iš manęs ir jam atsitiks nelaimė, nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’.fIG ,Vienas išėjo, ir aš pasakiau: ‘Jį sudraskė žvėris’. Ir aš jo daugiau nebemačiau.lHS ,Tavo tarnas, mūsų tėvas, atsakė: ‘Jūs patys žinote, kad mano žmona man pagimdė du sūnus.*GO ,Mes atsakėme: ‘Negalime keliauti! Tik jei leisi jauniausią brolį su mumis, keliausime. Mes negalime pasirodyti tam žmogui be mūsų jauniausiojo brolio’.MF ,Ir mūsų tėvas tarė: ‘Vėl nukeliavę nupirkite kiek maisto’.`E; ,Kai parėjome pas tavo tarną, mūsų tėvą, jam pranešėme tavo, valdove, žodžius.~Dw ,Tada, valdove, pasakei savo tarnams: ‘Jei jūsų jauniausias brolis neateis su jumis, nepasirodykite mano akyse!’_C9 ,Mes atsakėme: ‘Berniukas negali palikti savo tėvo, nes tėvas mirs, jei paliks!’GB ,Tada liepei: ‘Atveskite, kad jį pamatyčiau savo akimis!’6Ag ,Mes atsakėme: ‘Turime seną tėvą ir jauną brolį, gimusį jam senatvėje. Jo brolis yra miręs, ir jis yra vienintelis likęs iš savo motinos; tad tėvas jį myli’.U@% ,Mano valdove, tu klausei savo tarnų: ‘Ar jūs turite tėvą ar brolį?’?3 ,Tada priartėjo prie jo Judas ir tarė: „Mano valdove, prašau, leisk savo tarnui pasiaiškinti ir nesupyk ant savo tarno, nes esi kaip faraonas.$>C ,Juozapas atsakė: „Gink Dieve, kad taip padaryčiau! Tik tas vyras, pas kurį rasta taurė, bus mano vergas, o jūs laisvi keliaukite pas savo tėvą!“Q= ,Judas atsakė: „Ką besakysime mūsų valdovui? Kaip bekalbėsime? Ir kuo pasiteisinsime? Dievas rado tavo tarnų kaltę. Mes esame mūsų valdovo vergai, taip pat ir tas, pas kurį rasta taurė“.p<[ ,Juozapas tarė jiems: „Ką padarėte! Argi nežinojote, kad toks vyras kaip aš tikrai moku burti?“n;W ,Judas ir jo broliai atėjo į Juozapo namus, nes jis dar buvo ten. Jie puolė prieš jį ant žemės.`:; , Jie persiplėšė drabužius, uždėjo maišus ant savo asilų ir sugrįžo į miestą.o9Y , Jis ėmė ieškoti, pradėjo nuo vyriausiojo ir baigė jauniausiuoju. Ir rado taurę Benjamino maiše.V8' , Tada kiekvienas jų skubiai pastatė savo maišą ant žemės ir atrišo jį.r7_ , Jis atsakė: „Tebūna, kaip sakote! Pas kurį rasiu taurę, taps vergu, o visi kiti būsite nekalti“.b6? , Pas kurį iš mūsų ją rasi, tas temiršta, o mes visi tapsime tavo valdovo vergais“.5 ,Pinigus, kuriuos radome maišuose, atnešėme atgal iš Kanaano šalies. Kaip tad mes vogsime iš tavo valdovo namų sidabrą ar auksą?m4U ,Jie atsakė jam: „Kodėl mūsų viešpats taip kalba? Gink Dieve, kad tavo tarnai taip pasielgtų!>3y ,Prievaizdas, juos pasivijęs, kalbėjo tuos žodžius.2# ,Kodėl pavogėte mano valdovo sidabrinę taurę? Ar ne iš jos geria mano valdovas ir ar ne su ja jis buria? Jūs blogai pasielgėte’“.)1M ,Vos tik jiems išėjus iš miesto, Juozapas tarė namų prievaizdui: „Vykis tuos vyrus ir, juos pasivijęs, sakyk: ‘Kodėl jūs atsilyginote piktu už gera?60i ,Rytui išaušus, išleido juos su jų asilais.  x~}}}|{{,zyxx7w5vvMuutt3ss&rrqopp obnnrn(mlll^kkjiiRhh{gggfuf)ee#dccbb>aar``X___$^]]k\\w\[g[Z^YYMXXVWWaVVUgTT`TLLL=KKRJJ_IIHHLH GsFFZEEEDCCBA@@??)>>[==w<gFaraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip Viešpats ir buvo sakęs.8=mJie suvertė jas į krūvas. Visa šalis dvokė.`<; Viešpats padarė, kaip Mozė prašė: varlės išgaišo namuose, kiemuose ir laukuose.z;o Mozė ir Aaronas, grįžę iš faraono, meldė Viešpatį pašalinti varles, kurias Jis buvo užleidęs faraonui.v:g Varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir tarnaičių, jos tik upėje tepasiliks!“9 Jis atsakė: „Rytoj“. Mozė tarė: „Tebūna, kaip sakai, kad žinotum, jog nėra lygaus Viešpačiui, mūsų Dievui!A8} Mozė atsakė faraonui: „Paskirk laiką, kada melsti už tave, tavo tarnus ir tautą, kad varlės būtų pašalintos nuo tavęs, iš tavo namų ir kad jos tik upėje tepasiliktų“.:7oFaraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: „Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui“.S6!Tą patį padarė žyniai savo kerais ir iššaukė varles Egipto šalyje.l5SAaronas ištiesė ranką ant Egipto vandenų, ir varlės išrėpliojo ir užpildė Egipto kraštą. 4Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo ranką su lazda ant upių, perkasų, balų ir padaryk, kad varlės užplūstų Egipto šalį!’“I3 Per tave, tavo žmones ir visus tavo tarnus rėplios varlės’.D2Upė knibždės varlėmis. Jos iš upės atrėplios į tavo namus, į tavo miegamąjį ir į tavo lovą, taip pat į tavo tarnų ir tarnaičių namus, į tavo krosnis ir į duonkubilius.N1Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.0Tada Viešpats tarė Mozei: „Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų.E/Praėjo septynios dienos, kai Viešpats buvo ištikęs upę..Egiptiečiai kasė upės pakraščiuose šulinius, ieškodami geriamojo vandens, nes jie nebegalėjo upės vandens gerti.W-)Faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namą. Jis viso to neėmė į širdį.,+Tą patį padarė ir egiptiečių žyniai savo kerais. Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.&+GUpėje plaukiojančios žuvys išgaišo. Vanduo ėmė taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės. Kraujas buvo visoje Egipto žemėje.:*oMozė ir Aaronas taip padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs. Jis pakėlė lazdą ir sudavė į upės vandenį, faraonui ir jo tarnams matant. Visas vanduo upėje pavirto krauju.)Viešpats toliau kalbėjo Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Imk lazdą ir ištiesk savo ranką virš egiptiečių vandenų, upių, perkasų, balų, vandens tvenkinių. Vanduo pavirs krauju visoje Egipto šalyje, net mediniuose ir akmeniniuose induose!’“(Upėje plaukiojančios žuvys išgaiš, ir upė pradės taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalės gerti jos vandens’“.#'ATodėl taip sako Viešpats: ‘Iš to pažinsi, kad Aš esu Viešpats. Štai suduosiu mano rankoje esančia lazda į upės vandenį, ir jis pavirs krauju.C&Jam atėjus, sakyk: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: ‘Išleisk mano tautą, kad ji man tarnautų dykumoje’. Tačiau tu ligi šiol nenorėjai klausyti. %Rytoj anksti rytą nueik prie upės, kai faraonas eis prie vandens, ir lauk jo ten. Pasiimk tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate.i$MViešpats tarė Mozei: „Faraono širdis tebėra užkietėjusi, jis nesutinka išleisti tautos.e#E Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats ir buvo kalbėjęs.p"[ kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas.n!W Faraonas pasišaukė išminčių ir burtininkų. Ir tie Egipto žyniai savo kerais padarė tą patį:$ C Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir padarė taip, kaip Viešpats įsakė: Aaronas metė savo lazdą prieš faraoną ir jo tarnus, ir ji pavirto gyvate.)M „Kai faraonas jums sakys: ‘Padarykite stebuklą patvirtinimui’, tai sakyk Aaronui: ‘Imk lazdą ir mesk ją prieš faraoną!’ Tada ji pavirs gyvate“.)OViešpats tarė Mozei ir Aaronui:}uMozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trejų metų amžiaus, kai jie kalbėjo faraonui.?{Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats jiems įsakė. Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės“.>wTačiau faraonas jūsų neklausys, kad galėčiau uždėti savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesti savo pulkus – savo tautą, Izraelio vaikus – iš Egipto žemės.fGBet Aš užkietinsiu faraono širdį ir padarysiu daug ženklų bei stebuklų Egipto šalyje.Tu sakysi visa, ką tau įsakau, o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies.lSViešpats tarė Mozei: „Aš tave padariau dievu faraonui; tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas.ymBet Mozė sakė Viešpaties akivaizdoje: „Aš esu neapipjaustytomis lūpomis, kaip manęs klausys faraonas?“dCsakydamas: „Aš esu Viešpats! Pasakyk faraonui, Egipto karaliui, visa, ką tau kalbu“.0]Viešpats kalbėjo Mozei Egipto šalyje,dCJie yra tie, kurie kalbėjo faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų izraelitus iš Egipto.dCAaronas ir Mozė yra tie, kuriems Viešpats įsakė išvesti izraelitus iš Egipto šalies.  Aarono sūnus Eleazaras vedė vieną iš Putielio dukterų. Ji pagimdė Finehasą. Šitie yra Levio giminės šeimų vyresnieji.PKoracho sūnūs: Asiras, Elkana ir Abiasafas. Tai yra korachų šeimos.|sAaronas vedė Elišebą, Aminadabo dukterį, Naasono seserį. Ji pagimdė Nadabą, Abihuvą, Eleazarą ir Itamarą.9oUzielio sūnūs: Mišaelis, Elicafanas ir Sitris.6 iIccharo sūnūs: Korachas, Nefegas ir Zichris. }Amramas vedė savo tetą Jochebedą. Ji pagimdė Aaroną ir Mozę. Amramas gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus.V 'Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas.q ]Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis. Kehatas gyveno šimtą trisdešimt trejus metus.+ SGeršono sūnūs: Libnis ir Šimis.{qŠitie yra Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris. Levis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius. Tai yra Simeono giminės šeimos.9Šitie yra vyresnieji savo tėvų namuose. Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis. Tai yra Rubeno giminės šeimos.*O Ir Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui, ir davė jiems įsakymą Izraelio vaikams ir faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų Izraelio vaikus iš Egipto šalies.  Mozė atsakė Viešpačiui: „Izraelitai manęs neklauso, tai kaipgi manęs klausys faraonas? Mano lūpos neapipjaustytos“.Z/ „Eik, sakyk Egipto faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies!“!? Viešpats kalbėjo Mozei:oY Mozė taip kalbėjo izraelitams, bet jie neklausė jo dėl dvasios suspaudimo ir žiaurios vergystės.Aš nuvesiu jus į šalį, kurią pažadėjau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui; ją duosiu jums paveldėti, nes Aš esu Viešpats!“4cAš jus priimsiu, kad būtumėte mano tauta, ir Aš būsiu jūsų Dievas, kad žinotumėte, jog esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedė iš egiptiečių vergijos.E~Todėl sakyk izraelitams, kad Aš esu Viešpats; Aš jus išvesiu iš egiptiečių priespaudos, išlaisvinsiu iš vergystės ir išgelbėsiu jus savo ištiesta ranka ir dideliais teismais.v}gIr Aš išgirdau Izraelio vaikų, kuriuos yra pavergę egiptiečiai, vaitojimą, ir atsiminiau savo sandorą.l|SAš įtvirtinau su jais sandorą, norėdamas jiems duoti Kanaano šalį, kurioje jie buvo ateiviai.{Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui kaip Dievas Visagalis, tačiau savo vardu Viešpats jiems neapsireiškiau.4zeDievas kalbėjo Mozei: „Aš esu Viešpats.wJie klausys tavo balso. Tu su Izraelio vyresniaisiais nueisite pas Egipto karalių ir jam sakysite: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mus pašaukė, ir dabar prašome: leisk mums tris dienas keliauti į dykumą, aukoti Viešpačiui, savo Dievui’.=+Aš išvesiu jus iš Egipto vargo į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę, plūstančią pienu ir medumi’.k<QEik, surink Izraelio vyresniuosius ir jiems sakyk: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, man pasirodė ir kalbėjo: ‘Aš aplankiau jus ir mačiau, kas jums buvo padaryta Egipte.v;gDievas dar kalbėjo Mozei: „Šitaip sakyk izraelitams: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, mane siuntė pas jus’. Toks mano vardas per amžius ir taip mane vadinsite per kartų kartas.m:UDievas tarė Mozei: „AŠ ESU, KURIS ESU. Sakyk izraelitams: ‘AŠ ESU mane siuntė pas jus’“.K9 Mozė klausė Dievo: „Kai aš ateisiu pas izraelitus ir jiems sakysiu: ‘Jūsų tėvų Dievas mane siuntė pas jus’, jie manęs klaus: ‘Koks yra Jo vardas?’ Ką turiu jiems atsakyti?“"8? Dievas atsakė: „Aš būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu: kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno“.l7S Mozė atsakė Dievui: „Kas aš, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau iš Egipto izraelitus?“s6a Taigi dabar eik. Aš siunčiu tave pas faraoną, kad išvestum iš Egipto mano tautą, Izraelio vaikus!“l5S Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė.f4GAš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę.3%Viešpats tarė: „Aš pamačiau savo tautos vargą Egipte ir išgirdau jos šauksmą dėl jų prižiūrėtojų. Aš žinau jos sielvartą.2Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“. Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą. @~~M}||;{{zdz yyxxwwmw%vKuu&tsssrr'qq#pooo5nn!mmmlkk{k5jjj]iihhhggfkf4ee"dxcbb4aS``#__'^^^]\\"[[sZZCYYXjWW`W VUU|TT+SS4RRJQQPWOOzONnMMLL\LKKJJII.HHxH8GG*FFSEEZ>=<<8;;8;:R9988"77 6615514933c322V11M00/r/ .v.J--,c++G*))((f'' &&%%Z$$:##I""M!! sw;%jMrO;B~ dR Z \  H  ]g\H1 R;@[1Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas.-Mozė atsakė žmonėms: „Nebijokite! Dievas atėjo tam, kad jus išmėgintų, ir kad Jo baimė būtų prieš jus ir jūs nenusidėtumėte“.vgJie sakė Mozei: „Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!“/Visi žmonės girdėjo griaustinį ir trimito garsą, matė žaibus ir rūkstantį kalną. Matydami tai žmonės atsitraukė ir stovėjo atokiai.'Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo—nieko, kas yra tavo artimo“.1_Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.Nevok.%Nesvetimauk. Nežudyk.fG Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda.:o nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį.`; o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose,9 o Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus,2 aAtsimink sabato dieną, kad ją švęstum. }Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.n Wbet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.H  Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,|sNedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.,UNeturėk kitų dievų šalia manęs.jO„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų./[Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius:3cMozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems.5Viešpats jam atsakė: „Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų“./Mozė sakė Viešpačiui: „Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį“.ueTaip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų“.jam tarė: „Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų.]5Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno,V~'Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu.}3Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.^|7Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.F{Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.qz]Jis jiems tarė: „Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!“Xy+Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius.3xa Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno“.!w= Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs.rv_ ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant.tuc o Jis tarė Mozei: „Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužiusIt  Viešpats sakė Mozei: „Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius“. Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui,}suTada visa tauta atsakė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime“. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.krQSugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.jqOJūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams“.p3Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.{oq‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.nir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: „Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:|msNes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,xlkTrečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.7kkPo to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.kjQIr jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys.&iGJis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais..hYMozė paklausė savo uošvio patarimo.tgcJeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje“."f?ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi.7eiBe to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,ydmMokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti.c'Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui. b Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo.1a_Mozės uošvis atsakė: „Negerai darai!x`kKai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus“.P_Mozė atsakė: „Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų.%^EMozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: „Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?“h]K Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro.0\[ Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje.u[e Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi“.Z' ir tarė: „Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės.jYO Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių,(XKMozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo. WTada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę.xVkJetras pranešė Mozei: „Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!“~UwIr Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno.vTgo kito Eliezeras, nes sakė: „Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo“.uSeir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Geršomas, nes jis sakė: „Buvau ateivis svetimoje šalyje“,wRiTai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ciporą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal,"Q?Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.hPKNes jis sakė: „Viešpats prisiekė ir Jis kariaus prieš amalekiečius per kartų kartas“.ROMozė pastatė aukurą ir jį pavadino „Viešpats yra mano vėliava“.'NIViešpats liepė Mozei: „Įrašyk tai į knygą atminimui ir perskaityk Jozuei girdint, kad Aš išnaikinsiu atminimą apie amalekiečius iš po dangaus“.EM Tuo būdu Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą savo kardu.VL' Mozės rankos pavargo; jie tad paėmė akmenį, ir jis atsisėdo ant jo. Aaronas ir Hūras laikė jo rankas, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės; taip jo rankos buvo pakeltos iki saulės nusileidimo.|Ks Kol Mozė laikydavo pakėlęs savo rankas, laimėdavo izraelitai; kai tik jas nuleisdavo, laimėdavo amalekiečiai.J Jozuė padarė, kaip jam Mozė buvo įsakęs, ir kovojo prieš amalekiečius. Mozė, Aaronas ir Hūras užlipo ant kalvos viršūnės.'II Mozė įsakė Jozuei: „Pasirink vyrų ir eik kariauti prieš amalekiečius! Rytoj aš atsistosiu ant kalvos viršūnės ir laikysiu Dievo lazdą rankoje“.CHTada atėjo amalekiečiai ir kariavo su Izraeliu Refidime.G-Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: „Ar yra Viešpats tarp mūsų?“E"Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip Aaronas padėjo indą palapinės švenčiausioje vietoje.=/!Mozė sakė Aaronui: „Paimk indą, supilk į jį vieną omerą manos ir jį padėk Viešpaties akivaizdoje, kad išliktų būsimoms kartoms“.-<U Mozė paskelbė Viešpaties įsakymą: „Prisipilkite omerą manos, kad būsimos kartos žinotų, kokia duona jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau iš Egipto“.; Dievo duotą maistą izraelitai praminė mana. Ji buvo tarsi balti kalendros grūdeliai, o jos skonis kaip papločio su medumi.1:_Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.Q9Viešpats jums įsakė švęsti sabatą. Todėl šeštąją dieną Jis duoda jums duonos dviem dienom. Kiekvienas pasilikite savo vietoje. Nė vienas neišeikite iš savo namų septintąją dieną“.W8)Viešpats tarė Mozei: „Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų?S7!Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado.Z6/Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite“.m5UPo to Mozė tarė: „Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite.c4AJie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.t3cJis sakė jiems: „Taip Viešpats liepė: ‘Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui’“.}2uŠeštą dieną jie prisirinko dvigubai tiek: po du omerus kiekvienam. Izraelio vyresnieji apie tai pranešė Mozei.}1uKiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. O saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo.!0=Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis pradėjo dvokti. Mozė užsirūstino ant jų.G/ Mozė jiems sakė: „Nė vienas tenepalieka nieko rytojui“.".?Ir kai jie seikėjo omeru, kas buvo prisirinkęs daug, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, tam nestigo. Kiekvienas turėjo tiek, kiek galėjo suvalgyti.Y--Izraelitai darė, kaip buvo įsakyta, ir prisirinko vieni daugiau, kiti mažiau.@,{Štai ką Viešpats įsakė: ‘Kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje’“.3+aTai pamatę, izraelitai klausė vienas kito: „Kas čia?“ Nė vienas nežinojo, kas tai yra. Tada Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią Viešpats jums davė maistui.R*Rasai pranykus, dykumoje pasirodė kažkas, tarsi šerkšnas ant žemės.])5 Vakare atskrido putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą aplink stovyklą buvo rasa.>(w „Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Vakare jūs gausite mėsos, o rytą pasisotinsite duona. Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’“.!'? Viešpats kalbėjo Mozei:l&S Aaronui tebekalbant izraelitams, jie pažvelgė į dykumas ir pamatė Viešpaties šlovę debesyje. % Tada Mozė tarė Aaronui: „Sakyk visiems izraelitams: ‘Priartėkite prie Viešpaties, nes Jis išgirdo jūsų murmėjimą’“.>$wViešpats duos jums vakare mėsos, o rytą – duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį“.#Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus?{"qTada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: „Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto.U!%O šeštą dieną teprisirenka dvigubai tiek, kiek kasdien prisirinkdavo“.< sTada Viešpats tarė Mozei: „Aš jums duosiu duonos iš dangaus. Žmonės teišeina ir tesusirenka dienos davinį, kad išbandyčiau juos, ar jie laikysis mano įstatymo, ar ne.[1Jie sakė: „Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu“.NVisa Izraelio vaikų tauta murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje.+QAntrojo mėnesio penkioliktą dieną po to, kai jie paliko Egiptą, visi izraelitai išėjo iš Elimo ir atėjo į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus.ymJie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.*OJis sakė: „Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas“.9mJis šaukėsi Viešpaties. Viešpats parodė jam medį, kurį įmetus į vandenį, vanduo tapo saldus. Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.JTauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: „Ką gersime?“q]Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara. Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens. Mirjama pritardama giedojo: „Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą“.xkTada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko.+Faraono žirgams, kovos vežimams ir raiteliams įėjus į jūrą, Viešpats užliejo juos vandenimis, o izraelitai perėjo sausu jūros dugnu.+SViešpats karaliaus per amžius!“%ETu įvesi juos ir pasodinsi savo paveldėjimo kalne, į vietą, kurią Tu, Viešpatie, pasirinkai, kad gyventum, į šventyklą, kurią padarė Tavo rankos.Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai.ueNusigąs ir Edomo kunigaikščiai. Moabo galinguosius apims drebulys. Neteks jėgų visi Kanaano gyventojai.=wIšgirs tautos ir sudrebės, baimė apims filistinus.ue Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.; s Tu ištiesei savo dešinę – juos prarijo žemė.{ q Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?i M Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!  Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą – juos sunaikins mano ranka!’_ 9Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje. Savo šlovės didybe Tu parbloškei tuos, kurie kėlėsi prieš Tave. Tu siuntei savo rūstybę, kuri suėdė juos kaip ražienas.ueTavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą.CGelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo.}Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino Raudonojoje jūroje.6iViešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas.$CMano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.(KTada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui šią giesmę: „Giedosiu Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo! Jis žirgą ir raitelį įmetė į jūrą.!Izraelis matė galingą darbą, kurį Viešpats padarė egiptiečiams. Tauta bijojo Viešpaties. Jie tikėjo Viešpačiu ir Jo tarnu Moze.r_Taip Viešpats išgelbėjo izraelitus iš egiptiečių; jie matė negyvus egiptiečius ant jūros kranto.a=O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje.v~gVanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko.7}iMozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje.|Tada Viešpats tarė Mozei: „Ištiesk ranką link jūros, kad vanduo užlietų egiptiečius, jų vežimus ir raitelius!“+{QJis numovė vežimų ratus, ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai sakė: „Bėkime nuo izraelitų, nes Viešpats kovoja už juos prieš egiptiečius“.z Rytui auštant, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sukėlė sąmyšį jų tarpe.[y1Egiptiečiai, juos vydamiesi, sekė jūros dugnu su kovos vežimais ir raiteliais.^x7Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės.wMozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė.7viJis buvo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; tamsus debesis dengė egiptiečius, o izraelitams buvo šviesu. Taip jie per naktį nepriartėjo vieni prie kitų.uTada Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio pulkų priekyje, pasitraukė už jų. Debesies stulpas iš jų priekio atsistojo užpakalyje jų.wtiEgiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai būsiu pašlovintas per faraoną, jo vežimus ir raitelius“.s9Aš užkietinsiu egiptiečių širdis, ir jie vysis jus, ir Aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, kovos vežimus ir raitelius.orYO tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą.RqViešpats tarė Mozei: „Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn.s %Apie šeši šimtai tūkstančių vyrų iš Izraelio sūnų, neskaičiuojant vaikų, išėjo iš Ramzio į Sukotą.=} $Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius, kurie patenkino jų prašymą. Taip jie apiplėšė egiptiečius.<  #Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir drabužių.g;I "Žmonės ėmė ant pečių dar neįrūgusią tešlą duonkubiliuose, įvyniotą į apsiaustus.i:M !Egiptiečiai ragino tautą skubiai išeiti iš jų šalies, sakydami: „Mes visi išmirsime!“\93 Pasiimkite avis ir galvijus, kaip sakėte! Eikite ir palaiminkite mane taip pat!“%8E Tą naktį faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: „Išeikite iš mano krašto, jūs ir izraelitai! Eikite, tarnaukite Viešpačiui, kaip sakėte.7 Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio.Q6 Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius.M5 Izraelitai ėjo ir padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui.V4' atsakykite: ‘Tai yra Paschos auka Viešpačiui, kuris aplenkė izraelitų namus Egipte, kai Jis išžudė egiptiečius ir išlaisvino mūsų namus’“. Tada žmonės nusilenkė ir pagarbino Viešpatį.E3 Kai jūsų vaikai klaus: ‘Ką reiškia šitos apeigos?’,p2[ Kai atvyksite į šalį, kurią Viešpats jums duos, kaip Jis pažadėjo, laikykitės šitų nuostatų.<1u Tai bus įstatas jums ir jūsų vaikams per amžius.%0E Nes Viešpats pereis, žudydamas egiptiečius; pamatęs kraują ant abiejų durų staktų ir skersinio, aplenks ir neleis žudytojui įeiti į jūsų namus.-/U Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų! . Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: „Eikite, imkite avinėlį savo šeimoms ir pjaukite jį Paschai.W-) Nieko rauginto jūs nevalgysite. Savo namuose valgysite neraugintą duoną“.3,a Septynias dienas nebus raugo jūsų namuose, nes kiekvienas, kuris valgys ką nors rauginto, bus išnaikintas iš Izraelio, ar jis būtų ateivis, ar vietinis gyventojas.+ Pirmojo mėnesio keturioliktos dienos vakare pradėsite valgyti neraugintą duoną ir valgysite iki dvidešimt pirmosios dienos vakaro.*  Jūs švęsite Neraugintos duonos šventę per kartų kartas, nes tą dieną Aš išvedžiau jūsų pulkus iš Egipto šalies.))M Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis, išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui.e(E Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio.y'm Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas. & O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų.(%K Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš – Viešpats!s$a Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę, laikydami lazdą rankoje; tai Viešpaties Pascha. 2=~t}}}f||{{zzyy~yxxfwwhwvvwuuAttxsscsrr`qqUprpoonnm\ll)kjjiiLhhg!feeedvdcc#bbb[baam``t`_`_^^]]J\\\U[[[IZZwZ.YCXX0WW$VVJUUkTTqSS=RR1QQIPPZPO9NNlMM[LKKgJJUIIOHHhGGWFFvEEE-E DDFCCCRBBB;AAQ@@p@???4>>j==<00//*..--S,,, ++E****))S(((''?&&%%j$$0##U""R!!!P! w MdzQu:jy,~/X=y &    z M5vn2W')Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,u&ePaimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.g%IAaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.Z$/Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.'#Ineraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.u"e„Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,J!+Jas dėvės Aaronas ir jo sūnūs, eidami į Susitikimo palapinę arba prie aukuro tarnauti šventykloje, kad nenusikalstų ir nemirtų. Tas nuostatas bus amžinas Aaronui ir jo palikuonims“.v g*Padarysi jiems trumpas drobines kelnes, kad pridengtų jų kūno nuogumą. Jos bus nuo strėnų iki šlaunų.')Šitais apdarais apvilksi savo brolį Aaroną ir jo sūnus. Patepsi juos, pašventinsi ir įšventinsi, kad jie galėtų būti mano kunigais.{q(Aarono sūnums padarysi drobines tunikas, juostas ir kunigiškus gobtuvus, kad atrodytų iškilmingai ir gražiai.}u'Padarysi siaurą tuniką iš baltos plonos drobės, mitrą iš tokios pat drobės ir juostą, margai išsiuvinėtą.cA&Ji bus ant Aarono kaktos, kad Aaronas galėtų nešti visus trūkumus šventų dalykų, kuriuos Izraelio sūnūs aukoja kaip šventas dovanas. Ji nuolat bus ant jo kaktos, kad jie galėtų būti priimtini Viešpačiui.O%Ją pririši mėlynu raiščiu ant mitros, kad būtų mitros priekyje.q]$Padarysi iš gryno aukso plokštelę, kurioje įrėši auksakalio darbu: ‘Pašvęstas Viešpačiui’.9#Jį dėvės Aaronas, eidamas tarnystę, kad girdėtųsi skambėjimas, jam einant į šventyklą Viešpaties akivaizdon ir išeinant, kad jis nemirtų._9"taip, kad pakaitomis būtų auksinis varpelis ir granato vaisius aplink visą tuniką.!Tunikos apačioje padarysi aplinkui iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų granato vaisius, o tarp jų – auksinius varpelius,kQ kurios viršuje per vidurį bus skylė galvai įkišti, apvesta auksiniu apvadu, kad nesuplyštų.)OPadarysi efodui mėlyną tuniką,V'Į teismo krūtinės skydelį įdėsi Urimą ir Tumimą, jie bus ant Aarono širdies, kai jis pasirodys Viešpaties akivaizdoje. Jis visuomet nešios ant savo širdies Viešpaties teismą Izraelio sūnums.3Aaronas nešios Izraelio sūnų vardus teismo krūtinės skydelyje kaip amžiną atminimo ženklą Viešpaties akivaizdoje, eidamas į šventyklą.&GEfodo žiedai bus surišti mėlyna juosta su krūtinės skydelio žiedais, kad krūtinės skydelis tvirtai prigultų ir negalėtų būti atskirtas nuo efodo.%EDu kitus auksinius žiedus pritaisysi prie abiejų efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas, kad krūtinės skydelis galėtų būti sukabintas su efodu.'Padirbdinsi du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie apatinių krūtinės skydelio kampų iš apačios toje pusėje, kuri siekia efodą.xkprie tų grandinėlių galų pritvirtinsi sagtis ir prisegsi jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu.FAuksines grandinėles įversi į žiedus, esančius kampuose;c Ataip pat du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie dviejų krūtinės skydelio kampų.D Krūtinės skydeliui padarysi iš gryno aukso grandinėles,| sJuose bus įrėžti dvylikos Izraelio sūnų vardai. Kiekviename brangakmenyje vardas vienos iš dvylikos giminių.R ketvirtoje – chrizolitas, oniksas ir berilas. Jie bus aukse įrėminti.5 gtrečioje – hiacintas, agatas ir ametistas;/[antroje – rubinas, safyras ir jaspis;jOJį papuoši keturiomis brangakmenių eilėmis. Pirmoje eilėje bus sardis, topazas ir smaragdas;LJis bus keturkampis ir dvilinkas; plotis ir ilgis vieno sprindžio.*OPadirbdinsi teismo krūtinės skydelį taip pat meniškai kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų padarysi jį.cAir iš tyriausio aukso dvi grandinėles, sukabinėtas nareliais, kurias įversi į sagtis..Y Padarysi iš aukso taip pat dvi sagtis2_ Pritvirtinsi juos ant abiejų efodo pečių kaip atminimo ženklą Izraelio sūnums. Ir Aaronas nešios jų vardus Viešpaties akivaizdoje ant abiejų pečių atminimui.1 Kaip auksakaliai ir brangių akmenų raižytojai daro, taip įrėši juose Izraelio sūnų vardus ir įstatysi akmenėlius į auksinius įdėklus.O šešis vardus viename akmenėlyje ir šešis antrame jų gimimo eile.M Imsi du onikso akmenėlius ir juose įrėši Izraelio sūnų vardus:}~uJuostą efodui padarysi taip pat kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir suktų lininių siūlų.W})Ant jo bus dvi petnešos, sujungtos savo kraštais, ir taip jis bus sujungtas.|Efodą padarysi iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų, meniškai juos išausdamas.X{+Rūbams imk auksą, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų lininių siūlų.Xz+Jie turi padaryti šiuos drabužius: krūtinės skydelį, efodą, siaurą drobinę tuniką, mitrą ir juostą. Jie padarys šventus drabužius tavo broliui Aaronui ir jo sūnums, kurie eis kunigų tarnystę.;yqKalbėk visiems išmintingiesiems, kuriuos Aš pripildžiau išminties dvasios, kad jie padarytų Aaronui drabužius ir jis būtų įšventintas tarnauti kunigu mano akivaizdoje.gxISavo broliui Aaronui padarysi šventus drabužius, kad jis atrodytų iškilmingai ir gražiai.hwK„Tegul Aaronas ir jo sūnūs Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras eina kunigų tarnystę.zvoSusitikimo palapinėje šiapus uždangos, kuri pakabinta prieš Švenčiausiąją. Aaronas ir jo sūnūs ją prižiūrės, kad ji degtų per naktį ligi ryto Viešpaties akivaizdoje. Tai yra amžina Izraelio vaikų pareiga kartų kartoms“.~uwĮsakyk Izraelio vaikams, kad atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, išspausto piestoje, kad lempa visada degtųpt[Visus palapinės indus įvairiems reikalams ir visus kuolelius palapinei bei kiemui padarysi iš vario.oVieno uždangalo ilgis bus dvidešimt aštuonios uolektys, plotis – keturios. Visi uždangalai vienodo dydžio. =;„Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais.W<)(Žiūrėk, kad viską padarytum pagal pavyzdį, kurį tau parodžiau kalne“.9;o'Visa tai pagaminsi iš vieno talento gryno aukso.?:{&Gnybtuvus ir indą nuognaibom padarysi iš gryno aukso.F9%Padarysi septynis žibintus ir juos pastatysi ant žvakidės.q8]$Jų buoželės ir šakos turi būti iš vieno gabalo; visa žvakidė turi būti nukalta iš gryno aukso.-7U#Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po likusiom dviem šakom, išeinančiom iš žvakidės.h6K"O prie pačios žvakidės koto bus keturios riešuto pavidalo taurelės, buoželės ir žiedai.S5!!Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas bus ant vienos šakos; trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas ant kitos šakos, taip visoms šakoms, išeinančioms iš žvakidės.]45 Šešios šakos eis iš jos šonų: trys šakos iš vienos ir trys iš kitos pusės.3Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai.O2Padėtinę duoną nuolat laikysi padėjęs ant stalo mano akivaizdoje.k1QIš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai.l0SPadarysi kartis iš akacijos medžio ir jas aptrauksi auksu, kad jomis galima būtų nešti stalą.Y/-Grandys kartims įkišti bus prie pat briaunos, kad stalą galima būtų nešti.l.SPadarysi keturias auksines grandis ir jas pritvirtinsi prie keturių kampų, prie kiekvienos kojos.S-!Aplinkui padarysi briauną plaštakos platumo ir ant jos auksinį apvadą.U,%Jį aptrauksi grynu auksu, pakraščiu aplinkui pritaisysi auksinį apvadą.|+sPadarysi stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.9*mTen Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams.P)Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu.(Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį.m'Uvieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose.W&)Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose:[%1Padarysi dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros pločio.9$oĮ skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu.@#}Kartys telieka skrynios grandyse – neištraukite jų.\"3Įkiškite kartis į grandis skrynios šonuose, kad galėtumėte nešioti skrynią.O! Be to, padarykite kartis iš akacijos medžio ir jas aptraukite auksu.  Nuliekite keturias auksines grandis ir jas pritvirtinkite prie keturių kampų – dvi grandis iš vienos pusės ir dvi iš kitos.kQ Aptraukite ją iš vidaus ir iš išorės grynu auksu ir jos viršuje padarykite auksinį apvadą.ym Padarykite skrynią iš akacijos medžio, pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.vg Tau parodysiu palapinės ir visų daiktų, kurie turės būti joje, pavyzdį; viską privalote taip padaryti.H Padarykite man šventyklą, kad galėčiau gyventi tarp jūsų.Ponikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.Oaliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,Kraudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,Qmėlynus, violetinius ir raudonus siūlus, ploną drobę, ožkų vilną,DŠtai kokias aukas imsite iš jų: auksą, sidabrą, varį,ym„Sakyk Izraelio vaikams, kad jie atneštų man auką. Priimkite auką iš kiekvieno, kuris duoda laisva valia.!?Viešpats kalbėjo Mozei:`;Mozė įėjo į debesį ir užlipo į kalną. Jis pasiliko kalne keturiasdešimt parų.V'Viešpaties šlovė atrodė izraelitams lyg deganti ugnis kalno viršūnėje.  Viešpaties šlovė nusileido ant Sinajaus kalno ir pasiliko šešias dienas. Septintą dieną Jis pašaukė Mozę iš debesies.=wMozė užkopė į kalną, ir debesis apdengė kalną.5Mozė tarė vyresniesiems: „Palaukite čia mūsų, kol sugrįšime. Aaronas ir Hūras yra su jumis; kas turi kokią bylą, kreipkitės į juos“.P Tai pakilo Mozė ir jo tarnas Jozuė, ir Mozė užlipo į Dievo kalną.:o Viešpats tarė Mozei: „Užkopk pas mane ant kalno ir būk čia. Aš duosiu tau akmenines plokštes, įstatymą ir įsakymus, kuriuos surašiau, kad galėtum juos pamokyti“.n W Ir Jis nekėlė savo rankos prieš Izraelio vaikų vyresniuosius. Jie matė Dievą, valgė ir gėrė.s a Ir jie matė Izraelio Dievą: po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens, tarsi skaidrus dangus.c A Tada užkopė Mozė, Aaronas, Nadabas, Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų. 3Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: „Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais“. 'Po to jis, paėmęs sandoros knygą, tautai girdint, perskaitė. Jie sakė: „Visa, ką Viešpats įsakė, vykdysime ir būsime klusnūs“.ueMozė ėmė pusę aukojamųjų gyvulių kraujo ir supylė į dubenis, o kitą pusę iššlakstė ant aukuro. Ir jis pasiuntė jaunus vyrus iš Izraelio vaikų, kurie aukojo deginamąsias aukas ir jaučius kaip padėkos auką Viešpačiui.(KMozė surašė visus Viešpaties žodžius. Anksti rytą atsikėlęs, jis pastatė aukurą kalno papėdėje ir dvylika stulpų pagal dvylika Izraelio giminių.6gMozė atėjo ir pranešė tautai visus Viešpaties žodžius ir nuostatus. Tada visa tauta atsakė vienu balsu: „Visus žodžius, kuriuos Viešpats kalbėjo, vykdysime“.hKMozė vienas priartės prie Viešpaties, o jie tegul nesiartina, ir tauta tegu neina su juo“."?Viešpats sakė Mozei: „Tu, Aaronas, Nadabas ir Abihuvas bei septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų užlipkite ant kalno ir pagarbinkite mane iš tolo. !Jie neturi gyventi tavo šalyje, kad tavęs nesugundytų nusidėti prieš mane. Jei tarnausi jų dievams, tai taps tau spąstais“.9o Nedaryk sandoros nei su jais, nei su jų dievais.DAš nustatysiu tavo krašto ribas nuo Raudonosios jūros iki filistinų jūros ir nuo dykumos iki upės. Atiduosiu tos šalies gyventojus į tavo rankas, ir tu juos išvarysi iš krašto.V'Pamažu juos išvarysiu iš krašto, kol tu išsiplėsi ir užvaldysi žemę.~}Aš nenuvarysiu jų nuo tavo veido per vienerius metus, kad žemė netaptų dykuma ir nepadaugėtų laukinių žvėrių.g}IAš siųsiu pirma tavęs širšes, kad jos nuvytų nuo tavęs hivus, kanaaniečius ir hetitus.}|uSukelsiu baimę tarp tavo priešų ir sąmyšį tautoje, su kuria kariausi, ir priversiu visus tavo priešus bėgti.e{ENebus nelaiku gimdančios ir nevaisingos tavo šalyje, ir išpildysiu tavo dienų skaičių.zzoJūs tarnausite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jis laimins tavo duoną bei vandenį; ir Aš pašalinsiu jų ligas. yNesilenk prieš jų dievus ir netarnauk jiems. Nesielk, kaip jie elgiasi, bet visiškai sunaikink juos ir sudaužyk jų atvaizdus.x!Mano angelas eis pirma tavęs ir tave nuves pas amoritus, hetitus, perizus, kanaaniečius, hivus ir jebusiečius, ir Aš juos sunaikinsiu.w-Bet jei tu iš tiesų paklusi jo balsui ir vykdysi visa, ką kalbu, tai Aš būsiu priešas tavo priešams ir prispaudėjas tavo prispaudėjams.v}Saugokis jo ir klausyk jo balso, nesipriešink jam, nes jis neatleis jūsų nusižengimų, kadangi jame yra mano vardas.ru_Aš siunčiu angelą pirma tavęs, kad saugotų tave kelyje ir nuvestų į vietą, kurią tau paruošiau.ttcPirmuosius savo dirvos vaisius atgabenk į Viešpaties, tavo Dievo, namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene.esENeaukok mano aukos kraujo drauge su rauginta duona ir nelaikyk iki ryto mano aukos riebalų.Sr!Tris sykius per metus kiekvienas vyras tepasirodo Viešpaties akivaizdoje.q{Švęsk Pirmųjų vaisių derliaus šventę ir metų pabaigoje, kai nuimsi laukų derlių, Derliaus nuėmimo šventę.RpŠvęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną, kaip įsakiau nustatytu laiku, Abibo mėnesį, nes jį išėjai iš Egipto. Nepasirodyk mano akyse tuščiomis rankomis.3ocTris kartus per metus švęsi man šventes.onY Laikykitės viso, ką jums įsakiau. Neminėkite kitų dievų vardo, tenesigirdi to iš jūsų lūpų.m5 Šešias dienas dirbk savo darbą, o septintąją dieną ilsėkis, kad pailsėtų tavo jautis bei asilas ir atsikvėptų vergės sūnus bei ateivis.glI o septintaisiais metais leisi jai pailsėti, paliksi ją neapsėtą, kad tavo tautos beturčiai iš jos maitintųsi, ir tai, ką jie paliks, ėstų laukiniai žvėrys. Taip pat pasielgsi su savo vynuogynu ir alyvmedžiais.Fk Šešerius metus sėsi savo žemėje ir surinksi jos vaisius,fjG Neskriausk ateivio. Jūs žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes buvote ateiviai Egipto šalyje.fiGKyšių nepriimk, nes kyšiai apakina net išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius.`h;Šalinkis neteisybės, nekalto bei teisaus nežudyk, nes Aš neišteisinsiu piktadario.1g_Neiškraipyk teisingumo beturčio byloje.rf_Jei matai tavęs nekenčiančio žmogaus asilą, parkritusį po našta, nepraeik, bet padėk jį pakelti._e9Jei sutinki beklaidžiojantį savo priešo jautį ar asilą, privalai jį nuvesti jam.)dONepataikauk beturčiui jo byloje.dcCNesek paskui minią daryti pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipti teisingumo.[b1„Nepatikėk melagingu skundu ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudyti.ra_Jūs būsite šventi žmonės man, ir žvėries sudraskyto gyvulio nevalgysite; šuniui jį numeskite“.`Taip pat pasielgsi su savo jaučiais ir avimis. Septynias dienas jis pasiliks prie savo motinos, aštuntąją dieną atiduosi jį man.a_=Savo javų ir vaisių pirmienų nedelsk pristatyti. Pirmagimį savo sūnų atiduosi man.I^ Nekalbėk pikta prieš tautos teisėjus ir nekeik tautos vadovo.#]ANes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas.j\OJei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos.[Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis.mZUTada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais.`Y;Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą..XYNeskriauskite našlės ar našlaičio.WW)Ateivio neskriausi ir nespausi, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto šalyje.OVKas aukoja kitiems dievams, o ne Viešpačiui, turi būti sunaikintas.DUKas santykiauja su gyvuliu, turi būti baudžiamas mirtimi.,TUBūrėjams neleisi gyviems išlikti.wSiJei jos tėvas nesutinka jos išleisti už jo, tai jis sumokės tiek pinigų, kiek mokama kraičiui mergaitei.eREJei kas suvedžioja mergaitę dar nesužadėtą, jis privalo ją vesti ir duoti jai kraitį.nQWJei savininkas buvo šalia, atlyginti nereikia. Jei buvo išnuomota, reikia sumokėti tik už nuomą. PJei kas pasiskolina iš savo artimo ir tai sugadinama ar pastimpa, kai savininko nėra šalia, tai jis privalo atlyginti nuostolį.O Jei gyvulį sudrasko žvėrys, jis privalo liekanas atgabenti įrodymui ir jam nereikės atlyginti už tai, kas sudraskyta.:Nq O jei bus pavogta iš jo, jis atlygins savininkui.9Mm tas, kuris saugojo, turi prisiekti prieš Viešpatį, kad nepridėjo rankos prie artimo nuosavybės. Tada savininkas privalo sutikti su tuo ir jis neturės atlyginti nuostolio.L% Jei kas paveda savo artimui saugoti asilą, jautį, avį ar bet kokį gyvulį ir tas, niekam nematant, pastimpa, susižeidžia ar nuvaromas,wKi Kai kyla ginčas dėl nuosavybės: jaučio, asilo, avies, apsiausto ar dėl bet kokio kito pamesto daikto, apie kurį kitas tvirtina, kad tai jo, – abu privalo ateiti pas teisėjus. Kuris kaltas, privalo dvigubai atlyginti savo artimui. JJei vagies nesuranda, namų savininką atvesite pas teisėjus, kad ištirtų, ar jis nepridėjo rankos prie savo artimo nuosavybės.I1Jei kas paveda savo artimui saugoti pinigus ar kitokius daiktus ir jie pavagiami iš jo namų, tai, suradus vagį, jis privalo dvigubai atlyginti.(HKJei ugnis išsiplečia ir apima erškėčius, ir sudega sustatyti pėdai ar tebeaugantys javai lauke, tai tas, kuris užkūrė ugnį, atlygina visą nuostolį.&GGJei kas nugano lauką ar vynuogyną ir leidžia savo gyvulius ganytis svetimame lauke, tas privalo atlyginti geriausiu, kas yra jo paties lauke ar vynuogyne.WF)Jei pas jį randamas dar gyvas pavogtas jautis ar avis, jis atlygins dvigubai.$ECJei jis tai padarytų dienos metu, jis kaltinamas už pralietą kraują. Vagis privalo viską atlyginti. Jei jis nieko neturi, jį parduosite už vagystę.D}Jei kas užklumpa vagį besilaužiantį ir suduoda jam taip, kad tas numiršta, jis nebaudžiamas už pralietą kraują. C„Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.B7$O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam“.>Aw#Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį.w@i"duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.x?k!Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,>' Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.R=Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės.m<UO jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta._;9Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi.":?Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas.b9?Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.`8;Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.N7nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.L6akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją,25aBet jei sužaloja – gyvybė už gyvybę,\43Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant.c3AO jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.`2;Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta, – bus nubaustas.41cir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas.{0qJei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą,D/Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi.].5Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi.G- Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.s,aJei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.+ O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti.L* Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi.X)+ Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio.k(Q Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių.Z'/ O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi. &;Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją.S%!Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai.&$Gtai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą.v#gBet jei vergas aiškiai pasakys: ‘Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės’,"Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina.`!;Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo.r _Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo.1_„Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.]5Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų atidengtas tavo nuogumas“.wiO jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį.EPadaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš ateisiu ir laiminsiu tave.FNedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių dievų.wiViešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: „Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis. c~~j~}}4||q|2{{Gzz3y}xx>M=='<\;:::-9l88777I66x5554E33N2V2 1?0V//S/..7--,,++**))k((''*&&f%%%$$I##x#""H!!!T D M[*Y9N`<>xIA G  B  } 9 e ? ? q/QP><Iš Tapuacho siena ėjo į vakarus, Kanos slėnį, ir toliau pasiekė jūrą. Tai buvo Efraimo giminės atskirų šeimų paveldėjimas.Z=/<iš Janoacho į Atarotą bei Naaratą, pasiekė Jerichą ir iš čia į Jordaną. <;<iš ten ji ėjo į vakarus; Michmetatas paliko šiaurėje; toliau siena pasisuko į rytus, į Taanat Šiloją; iš ten, jo rytų pusėje, į Janoachą;z;o<Efraimo giminės ribos buvo tokios: jų paveldėjimo siena rytuose buvo Atrot Adaras iki Aukštutinio Bet Horono;F:<Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas paveldėjo šitas žemes.|9s<leidosi į vakarus ir pasiekė jafletų sieną prie Žemutinio Bet Horono; iš čisa iki Gezero ir pasiekė jūrą.88m<iš Betelio į Lūzą iki archų miesto Ataroto,E7<Juozapo sūnų burtų keliu gautos žemės prasidėjo nuo Jordano ties Jerichu; jų siena ėjo Jericho šaltinių link, rytuose toliau į dykumą, pakilo iš Jericho į kalnus, į Betelį;6<?Tačiau jebusiečių, Jeruzalės gyventojų, Judo giminė neįstengė išvaryti; jebusiečiai liko gyventi Jeruzalėje iki šios dienos.Y5-<>Nibšaną, Druskos miestą ir En Gedį; iš viso šešis miestus su jų kaimais.14_<=Dykumoje: Bet Arabą, Midiną, Sechachą,X3+<+!Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas.K=!Viešpats atsakė: „Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.6<i!Mozė prašė: „Parodyk man savo šlovę“.~;w!Viešpats atsakė Mozei: „Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą“.=:u!Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų“.Y9-!Mozė atsakė: „Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.]85!Viešpats atsakė: „Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį“.(7K! Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta“.C6! Mozė tarė Viešpačiui: „Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: ‘Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse’.G5 ! Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės.4 ! Visa tauta matė debesies stulpą prie palapinės įėjimo, ir visi žmonės pakildavo ir pagarbindavo savo palapinių angose.3)! Mozei įėjus į Susitikimo palapinę, debesies stulpas nusileisdavo ir stovėdavo prie palapinės įėjimo ir Viešpats kalbėdavosi su Moze.2'!Kai Mozė eidavo į palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdavo savo palapinių angose, sekdami jį akimis, kol jis įeidavo palapinėn.61g!Mozė ištiesė palapinę toli už stovyklos ir pavadino ją Susitikimo palapine. Visi žmonės, kurie ieškojo Viešpaties, eidavo iš stovyklos prie Susitikimo palapinės.G0 !Izraelitai nusiėmė nuo savęs papuošalus prie Horebo kalno.h/K!Nes Viešpats sakė Mozei: „Kalbėk Izraelio tautai: ‘Jūs esate kietasprandė tauta: jei įeičiau pas jus nors trumpam, sunaikinčiau jus. Todėl nusiimkite savo papuošalus, kad žinočiau, ką su jumis daryti’“.`.;!Tauta, išgirdusi tokią blogą žinią, nuliūdo, nė vienas nesipuošė papuošalais.)-M!Eik į žemę, plūstančią pienu ir medumi; tačiau Aš pats neisiu su jumis, kadangi esate kietasprandė tauta, kad kartais nesunaikinčiau jūsų kelyje“.y,m!Aš siųsiu pirma tavęs angelą ir išstumsiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius._+9!Viešpats kalbėjo Mozei: „Eik ir keliauk iš šitos vietos su tauta, kurią išvedei iš Egipto, į šalį, apie kurią prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, sakydamas: ‘Aš ją duosiu tavo palikuonims’.K* #Viešpats baudė tautą dėl veršio, kurį Aaronas buvo padaręs.) "Todėl eik ir vesk tautą, kur tau įsakiau. Mano angelas eis pirma tavęs. O kai laikas ateis, Aš juos nubausiu už jų nuodėmę“.U(% !Viešpats jam atsakė: „Kas man nusideda, tą išbrauksiu iš savo knygos.j'O Bet aš maldauju, atleisk jiems tą kaltę: jei ne, išbrauk mane iš knygos, kurion įrašei“.j&O Sugrįžęs pas Viešpatį, tarė: „Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo.% Kitą dieną Mozė kalbėjo tautai: „Labai nusidėjote: eisiu pas Viešpatį, gal kaip nors sutaikinsiu jus dėl jūsų nusikaltimo“. $ Nes Mozė sakė: „Pasišvęskite šiandien Viešpačiui, nesigailėkite savo sūnaus nė brolio, kad jums tektų palaiminimas“.d#C Levitai padarė, kaip Mozė įsakė. Tą dieną krito maždaug trys tūkstančiai žmonių.H"  Jis tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kiekvienas prisijuoskite kardą prie juosmens. Eikite per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų ir nužudykite savo brolį, draugą ir artimą’“.!) Tada Mozė, stovėdamas stovyklos vartuose, sakė: „Kas esate Viešpaties, susirinkite prie manęs!“ Prie jo susirinko visi Levio sūnūs.p [ Mozė matė, kad tauta yra apnuoginta, nes Aaronas buvo ją apnuoginęs ir pastatęs priešų pajuokai.- Aš jiems sakiau: ‘Kas iš jūsų turi aukso, suneškite!’ Jie atidavė man auksą, aš įmečiau jį į ugnį ir išėjo šitas veršis“.*O Nes jie man sakė: ‘Padirbk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės’.mU Aaronas atsakė: „Tenesirūstina mano valdovas. Tu žinai šitą tautą, kad jie greit nusikalsta.q] Mozė klausė Aaroną: „Ką tau padarė šita tauta, kad užtraukei jiems tokią didelę nuodėmę?“ Paėmęs veršį, kurį jie buvo pasidarę, sudegino jį ir sutrynė į dulkes; jas subėrė į vandenį ir davė gerti Izraelio vaikams.(K Prisiartinęs prie stovyklos, jis išvydo veršį ir šokius. Mozė užsidegė pykčiu ir išmetė iš rankų abi plokštes, ir jas sudaužė kalno papėdėje. O Mozė atsakė: „Tai ne nugalėtojų šauksmas ir ne pralaimėjusiųjų balsai, bet dainuojančių balsus aš girdžiu“.tc Jozuė, išgirdęs šūkaujančios tautos triukšmą, tarė Mozei: „Karo šauksmas girdisi stovykloje“.@} Plokštės ir jose įrėžtas raštas buvo Dievo darbas.lS Mozė sugrįžo nuo kalno, nešdamas rankoje dvi liudijimo plokštes, abiejose pusėse prirašytas.K Ir Viešpats nepasielgė piktai su savo tauta, kaip buvo sumanęs.|s Atsimink savo tarnus: Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems prisiekei: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šitą žemę, apie kurią kalbėjau, duosiu jūsų palikuonims, kad jie paveldėtų ją amžiams’“.E Kodėl egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Išvedė juos į pražūtį, kad nužudytų kalnuose ir išnaikintų nuo žemės paviršiaus’. Liaukis rūstavęs ir nesielk piktai su šia tauta.A} Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, sakydamas: „Kodėl, Viešpatie, Tavo rūstybė užsidega prieš Tavo tautą, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka?{ Palik mane, kad mano rūstybė užsidegtų prieš juos ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padarysiu didelę tautą“.+S Matau, kad tai kietasprandė tauta.K Jie greitai nuklydo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau. Nusiliedinę veršį, jį garbina, jam aukoja aukas ir sako: ‘Šitas yra tavo dievas, Izraeli, kuris tave išvedė iš Egipto žemės’.}u Ir Viešpats pasakė Mozei: „Eik, nusileisk žemyn, nes tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nusidėjo.z o Atsikėlę anksti rytą, jie aukojo deginamąsias ir padėkos aukas, sėdo valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti.a = Aaronas, matydamas tai, pastatė aukurą ir paskelbė: „Rytoj Viešpaties šventė!“  Tas juos išlydė ir nuliedino veršį. Žmonės tarė: „Izraeli, štai tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto žemės“.] 5 Visi žmonės išsiėmė auksinius auskarus iš savo ausų ir atnešė juos Aaronui.w i Aaronas jiems atsakė: „Imkite iš savo žmonų, sūnų ir dukterų auksinius auskarus ir atneškite man“.cA Tauta, nesulaukdama Mozės grįžtant, susirinko apie Aaroną ir sakė jam: „Padaryk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės“.{Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno dvi akmenines liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu.1tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino’“.X+Izraelitai privalo laikytis sabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros1Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra sabatas – poilsis, pašvęstas Viešpačiui. Kiekvienas, kuris dirbs sabato dieną, turi mirti.Laikykitės sabato, nes jis šventas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.9m „Kalbėk izraelitams: ‘Privalote laikytis sabato, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu.(M Viešpats toliau kalbėjo Mozei:kQ patepimo aliejų, kvepiančius smilkalus šventyklai – viską, ką tau įsakiau, jie padarys“.iM tarnavimo apdarus ir šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnums, kad būtų man kunigais,R~ ir deginamosioms aukoms bei visus jų reikmenis, praustuvę su jos stovu,X}+stalą su jo priedais, gryno aukso žvakidę su jos priedais, aukurus smilkymuii|MJie padarys Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, jos dangtį ir visus palapinės reikmenis:{Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.$zEbrangių akmenų ir medžio.Aykad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario,_x9ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo,Ww)„Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės$vEIr Viešpats kalbėjo Mozei:uue&Kiekvienas, kuris sau pasidarytų tokį pat mišinį ir juo naudotųsi, bus išnaikintas iš savo tautos“.Ut%%Tokio mišinio nedarysite savo reikalams, nes jis bus šventas Viešpačiui.s $Sutrinsi tai smulkiai ir padėsi ties Susitikimo palapine, kurioje su tavimi susitiksiu. Tie smilkalai bus jums labai šventi.Zr/#Padarysi iš jų smilkalus, sumaišydamas vaistininkų būdu, grynus ir šventus.}qu"Ir Viešpats tarė Mozei: „Imk kvepalų: stakto, miros, balzamo, galbano ir skaidrių sakų visų vienodą svorį.bp?!Kas tokį pat padarytų ar juo pateptų pašalietį, bus išnaikintas iš savo tautos“.o Žmogaus kūnas juo nebus tepamas; jokio kito tos sudėties tepalo nedarysite, nes jis yra šventas ir bus jums šventas.Zn/Izraelitams sakysi, kad toks patepimo aliejus bus šventas visoms jūsų kartoms.PmPatepsi Aaroną bei jo sūnus ir juos įšventinsi būti mano kunigais._l9Tu pašventinsi visa, ir tai bus labai šventa; kas prie jų prisilies, taps šventas.1k_deginamųjų aukų aukurą ir praustuvę.Ljstalą su jo priedais, žvakidę su jos priedais, smilkymo aukurą,=iwJuo patepsi Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią,{hqPadarysi šventojo patepimo aliejų, sumaišydamas visa tai vaistininkų būdu; tai bus šventas patepimo aliejus.kgQkasijos penkis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį ir vieną hiną alyvmedžių aliejaus.If „Imk geriausių kvepalų: penkis šimtus šekelių miros ir pusę tiek cinamono, tai yra du šimtus penkiasdešimt šekelių, ir kvepiančių nendrių du šimtus penkiasdešimt šekelių,(eMIr dar Viešpats kalbėjo Mozei:d}Jie mazgos savo rankas ir kojas, kad nemirtų. Tai yra amžinas nuostatas Aaronui ir jo palikuonims per visas kartas“.c%Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui.?b{Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas.jaO„Padirbdinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro.$`EIr Viešpats kalbėjo Mozei:T_#Izraelitų sutaikinimo pinigus atiduosi Susitikimo palapinės reikalams“.^+Turtingas nemokės daugiau ir beturtis nemokės mažiau – pusę šekelio jie duos kaip auką Viešpačiui, kad jų sielos būtų sutaikintos.Y]-Visi, sulaukę dvidešimties ar daugiau metų amžiaus, duos auką Viešpačiui.\- Kiekvienas turės duoti po pusę šekelio, pagal šventyklos šekelį. Šekelis turi dvidešimt gerų. Pusė šekelio bus jų auka Viešpačiui.r[_ „Kada skaičiuosi izraelitus, paskirk kiekvienam išpirką Viešpačiui, kad jų nepaliestų nelaimės.$ZE Ir Viešpats kalbėjo Mozei:9Ym Vieną kartą per metus Aaronas ant aukuro ragų atliks sutaikinimą, aukos už nuodėmes krauju. Tai bus daroma per visas jūsų kartas, nes tai labai šventa Viešpačiui“.vXg Neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų.WIr vakare, uždegdamas lempas, jis degins smilkalus ant aukuro. Tai nuolatinis smilkymas Viešpaties akivaizdoje per visas jūsų kartas. V Kiekvieną rytą Aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. Paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro.xUkPastatysi aukurą prie uždangos, pakabintos prieš Liudijimo skrynią, ties dangčiu, kuris dengia liudijimą.ETKartis padarysi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu.iSMir auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.bR?Aptrauksi jo viršų, šonus ir ragus grynu auksu. Padarysi jam auksinį apvadą aplinkuikQQuolekties ilgio, uolekties pločio, keturkampį ir dviejų uolekčių aukščio. Ant jo bus ragai.HP „Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurą smilkalams deginti,O-.Jie žinos, kad Aš – Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas“.:Nq-Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.lMS,Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.VL'+Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.;Kq*Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.J)Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.(IK(Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai..HY'vieną avinėlį rytą, antrą vakare.OG&Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius –F/%Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.E$ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.aD=#Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juosyCm"O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.B-!Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.eAE Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.>@yĮšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.?!Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.r>_Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.=Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.a<=Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.;Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.t:cVisa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.o9Yir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.8vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,+7QTada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,26_Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.85kJį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.U4%Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.a3=Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.2Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.<1uJį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.U0%Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.h/KVeršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.m.U Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.n-W Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.R, Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.f+G Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas. * apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.G) Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis tunikomis,P(tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas. 0zO~~}}||){zznyytxxww*vvuutto~o2nPmemlkk@jjiiiWhhgPffe@ddYcc\baa`__^^I]]\\a[[VZZYZYXX&WVVVUU7TTaTSRR;QQkPPOLONMLLJKK>>P> ==s=<<<<;;::999#88s877z766h655e5$444]433]322Y211M0007Jis pripildė jų namus gėrybių, tačiau nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.T=!Jie sakė Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų’. Ką Visagalis padarys jiems??<yTodėl jie nelaiku žuvo, jų pamatą nunešė tvanas.J; Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo?[:/Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’.P9 Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis?[8/ Argi Dievo nėra dangaus aukštybėje? Žiūrėk, kaip aukštai yra žvaigždės.B7 tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave.I6  Todėl tu patekai į spąstus ir netikėta baimė vargina tave,Q5 Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis.M4Savo jėga įsigijai nuosavybę, būdamas galingas, pasilaikei ją.73inepagirdei ištroškusio, alkano nepamaitinai.Y2+Ėmei užstatą iš savo brolių už nieką, nuplėšei nuogiesiems drabužius,M1Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių?O0Ar dėl to, kad Jo bijai, Jis bara tave ir patraukia tave į teismą?`/9Ar Visagaliui malonu, jei esi teisus? Ar Jis turi naudos, jei tavo kelias nepeiktinas?X.)„Ar gali žmogus būti naudingas Dievui? Išminčiaus nauda yra jam pačiam.,-STemanas Elifazas atsakydamas tarė:\,1"Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė“.w+g!Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.7*i Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.\)1Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?Y(+kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.I' Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,T&!Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’L%Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.>$wAbu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.B#Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.E"jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.J! Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,H  Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?]3Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?NJo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.taJūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.KJie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.yJuk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.fEBet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.gGKas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’[/nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.G Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,I  Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.:o Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.G Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.J  Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.QJų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.GKodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?J Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.LPažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.PArgi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.S Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.N „Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.! =Jobas atsakydamas tarė:] 3Kocas buvo Anubo ir Hacobebo tėvas ir Harumo sūnaus Aharhelio giminės protėvis.1 ]Su Hela – Ceretą, Coharą ir Etnaną.H Su Naara jis turėjo Ahuzamą, Heferą, Temaną ir Ahaštarą.H Tekojos tėvas Ašhūras turėjo dvi žmonas: Helą ir Naarą.}sGedoro tėvas – Penuelis, Hušos – Ezeras. Šitie buvo Efratos pirmagimio Hūro, Betliejaus tėvo, palikuonys.V%Etamo sūnūs: Jezreelis, Išma, Idbašas, jų sesuo buvo vardu Haclelponė.s_Šobalo sūnus Reaja buvo Jahato tėvas, o Jahatas – Ahumajo ir Lahado tėvas. Tai coriečių giminės.I Judo palikuonys: Perecas, Hecronas, Karmis, Hūras ir Šobalas.lQEljoenajo sūnūs: Hodavijas, Eljašibas, Pelaja, Akubas, Johananas, Delaja ir Ananis – septyni.GNearijos sūnūs: Eljoenajas, Ezekijas ir Azrikamas – trys.}Šechanija turėjo sūnų Šemają, Šemajos sūnūs: Hatušas, Igalas, Bariachas, Nearija ir Šafatas, iš viso šeši.`9Hananijos sūnūs: Pelatija ir Izaja. Refajos, Arnano, Abdijos ir Šechanijos sūnūs.K~Hašuba, Ohelis, Berechija, Hasadija ir Jušab Hesedas – penki.x}iPedajos sūnūs: Zerubabelis ir Šimis. Zerubabelio sūnūs: Mešulamas ir Hananija; Šelomita buvo jų sesuo;H| Malkiramas, Pedaja, Šenacaras, Jekamija, Hošama ir Nedabija./{YJechonijo sūnūs: Asiras, Salatielis,5zeJehojakimo sūnūs: Jechonijas ir Zedekijas.ry]Jozijo pirmagimis – Johananas, antras – Jehojakimas, trečias – Zedekijas, ketvirtas – Šalumas.6xgjo sūnus – Amonas, jo sūnus – Jozijas.Ow jo sūnus – Ahazas, jo sūnus – Ezekijas, jo sūnus – Manasas,Pv jo sūnus – Amacijas, jo sūnus – Azarija, jo sūnus – Jotamas,Ru jo sūnus – Joramas, jo sūnus – Ahazijas, jo sūnus – Jehoašas,ltQ Saliamono sūnus buvo Roboamas, jo sūnus buvo Abija, jo sūnus – Asa, jo sūnus – Juozapatas,\s1 Tai visi Dovydo sūnūs, neskaičiuojant sugulovių sūnų; Tamara buvo jų sesuo.4rcElišama, Eljada ir Elifeletas – devyni."q?Nogahas, Nefegas, Jafija,'pIIbharas, Elišama, Elifeletas,foETen gimė Šima, Šobabas, Natanas ir Saliamonas – keturi iš Amielio dukters Bat Šūvos;n#Šeši sūnūs gimė Hebrone, kur jis karaliavo septynerius metus ir šešis mėnesius. Trisdešimt trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje.Rmpenktas – Šefatija iš Abitalės, šeštas – Itramas, Eglos sūnus.|lqtrečias – Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas – Adonijas, Hagitos sūnus,kHebrone gimę Dovydo sūnūs: pirmagimis – Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos, antras – Danielius iš karmelietės Abigailės, j7Raštininkų šeimos, kurios gyveno Jabece: tiratai, šimatai ir suchatai; jie yra kainitai, kilę iš Hamato, Rechabo namų tėvo.piY6Salmos palikuonys: Betliejus, netofiečiai, Atarotas, Joabo namai, pusė manahatiečių ir coriečiai.uhc5Kirjat Jearimo šeimos – itrai, putai, šumatai ir mišrai; iš šitų kilo coriečiai ir eštaoliečiai.Ug#4Šobalas turėjo sūnų Haroję, ir pusė manahatiečių buvo kilę iš jo.Ef3Salma – Betliejaus tėvas, Harefas – Bet Gadero tėvas.neU2Šitie buvo Kalebo palikuonys. Efratos pirmagimio Hūro sūnūs: Šobalas – Kirjat Jearimo tėvas,vde1Ji dar pagimdė Šaafą, Madmanos tėvą, ir Ševą, Machbenos ir Gibėjos tėvą. Kalebo duktė buvo Achsa.>cw0Kalebo sugulovė Maaka pagimdė Šeberą ir Tirhaną.Ob/Jahdojo sūnūs: Regemas, Jotamas, Gešanas, Peletas, Efa ir Šaafas.^a5.Efa, Kalebo sugulovė, pagimdė Haraną, Mocą ir Gazezą, ir Haranui gimė Gazezas.E`-Šamajo sūnus buvo Maonas, o Maonas buvo Bet Cūro tėvas.X_),Šema buvo Rahamo tėvas, o Rahamas – Jorkoamo. Rekemas buvo Šamajo tėvas.@^{+Hebrono sūnūs: Korachas, Tapuachas, Rekemas ir Šema.n]U*Jerahmeelio brolio Kalebo pirmagimis sūnus Meša buvo Zifo tėvas, o Marešos sūnus buvo Hebronas.I\ )Šalumas – Jekamijos tėvas, o Jekamija – Elišamos tėvas.@[{(Eleasa – Sismajo tėvas, Sismajas – Šalumo tėvas,?Zy'Azarija – Heleco tėvas, Helecas – Eleasos tėvas,?Yy&Jobedas – Jehuvo tėvas, Jehuvas – Azarijo tėvas,>Xw%Zabadas – Eflalo tėvas, Eflalas – Jobedo tėvas,>Ww$Atajas buvo Natano tėvas, Natanas – Zabado tėvas,WV'#Šešanas atidavė savo dukterį Jarhai į žmonas, o ji jam pagimdė Atają.eUC"Šešanas neturėjo sūnų, tik dukteris. Šešanas turėjo egiptietį vergą, vardu Jarha.RT!Jehonatano sūnūs: Peletas ir Zaza. Šitie buvo Jerahmeelio palikuonys.^S5 Jada, Šamajo brolis, turėjo sūnus Jeterą ir Jehonataną. Jeteras mirė bevaikis.YR+Apajimo sūnus – Išis; Išio sūnus – Šešanas; Šešanui gimė Achlajas.EQNadabo sūnūs: Seledas ir Apaimas. Seledas mirė bevaikis.QPAbišūro žmona buvo vardu Abihailė; ji pagimdė Achbaną ir Molidą.ZO-Onamo sūnūs – Šamajas ir Jada, o Šamajo sūnūs – Nadabas ir Abišūras.MNJerahmeelio pirmagimio Ramo sūnūs buvo Maacas, Jaminas ir Ekeras.]M3Jerahmeelis dar turėjo kitą žmoną, kuri buvo vardu Atara; ji buvo Onamo motina.pLYHecrono pirmagimio Jerahmeelio sūnūs buvo pirmagimis Ramas, kiti – Būna, Orenas, Ocemas ir Ahija.cK?Hecronui mirus Kalebo Efratoje, jo žmona Abija pagimdė nuo jo Tekojos tėvą Ašhūrą.J/Gešūras ir Aramas paėmė iš Jayro Kenato miestus ir jų kaimus – šešiasdešimt vietovių. Tie visi buvo Gileado tėvo Machyro palikuonys._I7Segubas buvo tėvas Jayro, kuriam priklausė dvidešimt trys miestai Gileado krašte.HVėliau Hecronas, būdamas šešiasdešimties metų amžiaus, vedė Gileado tėvo Machyro dukterį; ji jam pagimdė Segubą.AG}Hūras buvo Ūrio tėvas, o Ūris – Becalelio tėvas.KFAzubai mirus, Kalebas vedė Efratą, kuri pagimdė sūnų Hūrą.oEWHecrono sūnaus Kalebo sūnūs iš jo žmonų Azubos ir Jerijotos buvo Ješeras, Šobabas ir Ardonas.ID Abigailės sūnus – Amasa, jo tėvas buvo izmaelitas Jeteras.bC=Jų seserys: Ceruja ir Abigailė. Cerujos sūnūs: Abšajas, Joabas ir Asaelis – trys.4Bcšeštas – Ocemas, septintas – Dovydas.7Aiketvirtas – Netanelis, penktas – Radajas,]@3 Jesės sūnūs: pirmagimis – Eliabas, antras – Abinadabas, trečias – Šima,@?{ Boozas – Jobedo tėvas, o Jobedas – Jesės tėvas.A>} Naasonas buvo Salmono tėvas, Salmonas – Boozo tėvas,Z=- Ramas buvo Aminadabo tėvas; Aminadabas buvo Judo kunigaikščio Naasono tėvas.:<o Hecrono sūnūs: Jerahmeelis, Ramas ir Kelubajas.#;AEtano sūnus buvo Azarija.k:OKarmio sūnus Achanas užtraukė nelaimę Izraeliui, nes jis pavogė, kas buvo skirta sunaikinti.U9#Zeracho sūnūs: Zimris, Etanas, Hemanas, Kalkolas ir Dara, iš viso penki.-8UPereco sūnūs: Hecronas ir Hamulas.e7CSu savo marčia Tamara Judas turėjo Perecą ir Zerachą. Iš viso buvo penki Judo sūnūs.36_Judo sūnūs: Eras, Onanas ir Šela; tie trys buvo kanaanietės Šūvos vaikai. Judo pirmagimis Eras buvo nedoras Viešpaties akyse, todėl Viešpats siuntė jam mirtį.A5}Danas, Juozapas, Benjaminas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.R4Izraelio sūnūs: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas, Zabulonas,316Magdielis, Iramas.$2C5Kenazas, Temanas, Mibcaras,!1=4Oholibama, Ela, Pinonas,S03Hadadas taip pat mirė. Edomo kunigaikščiai buvo Timna, Alija, Jetetas,//2Baal Hananui mirus, jo vietoje viešpatavo Hadadas, kurio miestas buvo Pajas; jo žmona buvo vardu Mehetabelė, duktė Me Zahabo, duktė Matredo.L.1Sauliui mirus, jo vietoje viešpatavo Achboro sūnus Baal Hananas.[-/0Samlai mirus, jo vietoje viešpatavo Saulius iš Rehoboto, esančio prie Eufrato.B,/Hadadui mirus, jo vietoje viešpatavo Samla iš Masrekos. +.Hušamui mirus, jo vietoje viešpatavo Bedado sūnus Hadadas, kuris nugalėjo Midjaną Moabo laukuose; jo miestas vadinosi Avitas.L*-Jobabui mirus, jo vietoje viešpatavo Hušamas iš Temano šalies.P),Belai mirus, jo vietoje viešpatavo Zeracho sūnus Jobabas iš Bocros. (+Šitie karaliai karaliavo Edomo šalyje, kai izraelitai dar neturėjo karaliaus: Beoro sūnus Bela, kurio miestas vadinosi Dinhaba.V'%*Ecero sūnūs: Bilhanas, Zavanas ir Akanas. Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.m&UZVėl kilo karas; Dovydas išėjęs kariavo su filistinais ir daug jų nužudė, ir jie bėgo nuo jo.%'ZTada Jehonatanas, pasišaukęs Dovydą ir jam viską papasakojęs, atvedė jį pas Saulių; Dovydas buvo Sauliaus akivaizdoje kaip anksčiau.e$EZSaulius paklausė Jehonatano ir prisiekė: „Kaip Viešpats gyvas, jis nebus nužudytas“.#yZJis statė į pavojų savo gyvybę, kovodamas su filistinu, ir jo dėka Viešpats suteikė didelį išgelbėjimą Izraeliui. Tu matei tai ir džiaugeisi. Kodėl dabar nori nusidėti prieš nekaltą kraują ir be priežasties nužudyti Dovydą?“7"iZJehonatanas kalbėjo gera apie Dovydą savo tėvui Sauliui: „Karaliau, nenusikalsk prieš savo tarną Dovydą, nes jis nenusikalto tau ir jo darbai tau buvo labai naudingi.y!mZAš išėjęs stovėsiu šalia savo tėvo lauke, kalbėsiu su tėvu apie tave. Ką sužinosiu, tau pranešiu“. ZJehonatanas perspėjo Dovydą: „Mano tėvas Saulius ketina tave nužudyti. Todėl saugokis ir būk pasislėpęs iki ryto.'ZSaulius kalbėjo savo sūnui Jehonatanui ir visiems tarnams, kad jie nužudytų Dovydą. Bet Sauliaus sūnus Jehonatanas labai mėgo Dovydą.$CZFilistinų kunigaikščiai kariavo su izraelitais, ir nuo karo pradžios Dovydas elgėsi išmintingiau už visus Sauliaus tarnus, ir jo vardas išgarsėjo.cAZIr Saulius dar labiau ėmė bijoti Dovydo; ir Saulius tapo Dovydo priešu visam gyvenimui.b?ZSaulius matė ir suprato, kad Viešpats buvo su Dovydu ir kad jo duktė Mikalė myli jį.\3Zkai Dovydas su savo vyrais nuėjęs nužudė du šimtus filistinų. Dovydas atnešė jų odeles ir atidavė visas karaliui, kad galėtų tapti jo žentu. Ir Saulius atidavė jam savo dukterį Mikalę į žmonas.ZKai jo tarnai perdavė Dovydui tuos žodžius, Dovydui patiko tapti karaliaus žentu. Dar nebuvo praėjęs paskirtas laikas,saZTada Saulius sakė: „Taip sakykite Dovydui: ‘Karalius nenori jokio kraičio, tik šimto filistinų odelių nuo apipjaustymo, kad būtų atkeršyta karaliaus priešams’“. Saulius galvojo, kad Dovydas žus nuo filistinų rankos.:qZTarnai pranešė Sauliui, ką girdėjo iš Dovydo.0[ZSauliaus tarnai kalbėjo Dovydui šiuos žodžius. Dovydas atsakė: „Ar jūs manote, kad lengva būti karaliaus žentu? Aš juk esu neturtingas ir menkas žmogus“. ;ZJis įsakė savo tarnams: „Kalbėkite Dovydui slaptai: ‘Karalius mėgsta tave ir visiems jo tarnams tu patinki. Todėl būk karaliaus žentu’“.CZIr Saulius sakė: „Aš jam duosiu ją, kad ji būtų jam spąstai ir kad filistinų ranka būtų prieš jį“. Saulius sakė Dovydui: „Šiandien tu tapsi mano žentu su antrąja“.W)ZSauliaus duktė Mikalė pamilo Dovydą. Kai Saulius sužinojo, jam tai patiko.saZBet tuo metu, kai Meraba, Sauliaus duktė, turėjo būti atiduota Dovydui, ją vedė Adrielis iš Meholos. ZDovydas atsakė Sauliui: „Kas aš, kas yra mano gyvenimas ir kas mano tėvo giminė Izraelyje, kad būčiau karaliaus žentu?“cAZKartą Saulius tarė: „Štai mano vyresnioji duktė Meraba! Ją duosiu tau į žmonas. Tik būk narsus ir kovok Viešpaties kovas“. Saulius galvojo: „Tegul ne mano ranka būna prieš jį, bet filistinų ranka“._9ZVisas Izraelis ir Judas mylėjo Dovydą, nes jis įeidavo ir išeidavo priešais juos.KZSaulius, matydamas, kad jis elgiasi labai išmintingai, bijojo jo.V'ZDovydas išmintingai elgėsi visuose savo keliuose, ir Viešpats buvo su juo.z oZ Saulius pašalino Dovydą nuo savęs ir paskyrė tūkstantininku. Dovydas įeidavo ir išeidavo priešais tautą.` ;Z Saulius bijojo Dovydo, nes Viešpats buvo su juo, o nuo Sauliaus Jis buvo pasitraukęs.t cZ Jis sviedė ją į Dovydą, galvodamas: „Prismeigsiu jį prie sienos“. Bet Dovydas išsisuko du kartus.- UZ Kitą dieną piktoji dvasia nuo Dievo taip apėmė Saulių, kad jis siautė savo namuose. Tuo metu Dovydas skambino arfa kaip kasdien. Saulius laikė rankoje ietį.6 iZ Nuo tos dienos Saulius ėmė stebėti Dovydą.3aZSaulius labai supyko, jam nepatiko tokios kalbos. Jis tarė: „Dovydui jos priskyrė dešimtis tūkstančių, o man tik tūkstančius; jam betrūksta tik karalystės“.q]ZMoterys dainuodamos kartojo: „Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas – dešimtis tūkstančių“.A}ZDovydui nugalėjus filistiną ir visiems grįžtant į namus, moterys iš visų miestų išeidavo sutikti karalių Saulių dainuodamos, šokdamos ir grodamos būgneliais bei cimbolais.-UZDovydas išmintingai elgėsi visur, kur tik Saulius jį pasiųsdavo; todėl Saulius jį paskyrė karių viršininku, ir tai patiko visai tautai ir Sauliaus tarnams.eEZJehonatanas atidavė Dovydui savo apsiaustą, drabužius, net ir kardą, lanką bei diržą.RZJehonatanas padarė sandorą su Dovydu, nes mylėjo jį kaip savo sielą.PZNuo to laiko Saulius priėmė jį ir nebeleido grįžti į tėvo namus.&GZDovydui kalbant su Sauliumi, Jehonatano siela prisirišo prie Dovydo sielos, ir Jehonatanas pamilo jį kaip savo sielą. Ir Dovydas jį pamilo visa širdimi.Z:Saulius jo klausė: „Jaunuoli, kieno tu sūnus?“ Dovydas atsakė: „Aš esu tavo tarno Jesės iš Betliejaus sūnus“.yZ9Kai Dovydas, nukovęs filistiną, sugrįžo, Abneras atvedė jį pas Saulių; jis tebelaikė filistino galvą rankose.F~Z8Karalius įsakė: „Sužinok, kieno sūnus tas jaunuolis“.Q}Z7Kai Saulius matė Dovydą, išeinantį prieš filistiną, klausė kariuomenės vado Abnero: „Abnerai, kieno sūnus yra tas jaunuolis?“ Abneras atsakė: „Kaip tu gyvas, karaliau, aš nežinau“.j|OZ6Paėmęs filistino galvą, Dovydas ją nunešė į Jeruzalę, o ginklus padėjo savo palapinėje.Z{/Z5Izraelitai, baigę persekioti filistinus, sugrįžo ir išplėšė jų stovyklą.zZ4Izraelio ir Judo vyrai šaukdami vijo filistinus iki Gato ir Ekrono vartų. Filistinų lavonai gulėjo nuo Šaaraimo iki Gato ir Ekrono.$yCZ3todėl pribėgo prie filistino, ištraukė iš makšties jo kardą ir nukirto jam galvą. Filistinai, pamatę, kad jų galiūnas negyvas, pasileido bėgti.txcZ2Taip Dovydas nugalėjo filistiną mėtykle ir akmeniu, partrenkė ir nužudė jį. Dovydas neturėjo kardo,Gw Z1Įkišęs ranką į maišelį, jis išsiėmė akmenį ir metė iš mėtyklės, ir pataikė filistinui į kaktą taip, kad akmuo įsmigo jam į kaktą, ir jis griuvo kniūbsčias ant žemės.LvZ0Filistinui artėjant prie Dovydo, šis skubiai bėgo jam priešais.u'Z/Ir kad visi čia susirinkę žinotų, jog ne kardu ir ietimi Viešpats gelbsti. Kova yra Viešpaties, ir Jis atiduos jus į mūsų rankas“.ntWZ.Šiandien Viešpats atiduos tave į mano rankas. Aš nugalėsiu tave, nukirsiu tau galvą ir atiduosiu visų filistinų karių lavonus padangių paukščiams ir lauko žvėrims, kad visa žemė žinotų, jog yra Dievas Izraelyje.5seZ-Dovydas atsakė filistinui: „Tu eini prieš mane su kardu, ietimi ir skydu, o aš einu kareivijų Viešpaties, Izraelio kariuomenės, iš kurios tyčiojiesi, Dievo vardu.trcZ,Filistinas sakė Dovydui: „Ateik, aš atiduosiu tavo kūną padangių paukščiams ir lauko žvėrims“.qZ+Filistinas sakė Dovydui: „Ar aš šuo, kad tu eini prieš mane su lazda?“ Ir filistinas keikė Dovydą savo dievais.}puZ*Kai filistinas apsidairė ir pamatė Dovydą, paniekino jį, nes šis buvo raudonskruostis gražaus veido jaunuolis.doCZ)Ir filistinas išėjo, ir artinosi prie Dovydo, o priešais jį ėjo ginklanešys su skydu.BnZ(Jis pasiėmė lazdą, pasirinko iš upelio penkis glotnius akmenis, juos įsidėjo į piemens maišelį, kurį turėjo su savimi, ir laikydamas mėtyklę rankoje artėjo prie filistino.Hm Z'Dovydas prisijuosė ir jo kardą prie savo aprangos ir bandė eiti, nes nebuvo įpratęs. Dovydas tarė Sauliui: „Aš negaliu paeiti, nes esu neįpratęs“. Ir Dovydas nusirengė visa tai.{lqZ&Saulius apginklavo Dovydą savo ginklais, uždėjo varinį šalmą jam ant galvos ir apvilko šarvų marškiniais.4kcZ%Viešpats, kuris išgelbėjo mane iš liūto ir lokio nagų, išgelbės ir iš šito filistino rankų“. Saulius tarė Dovydui: „Eik, ir Viešpats tebūna su tavimi“.'jIZ$Tavo tarnas yra užmušęs liūtą ir lokį, ir šitam neapipjaustytam filistinui atsitiks taip, kaip jiems, nes jis tyčiojasi iš gyvojo Dievo kariuomenės. i;Z#aš pasileisdavau jam iš paskos, mušdavau jį ir išplėšdavau grobį iš nasrų. Jei jis puldavo mane, nutverdavau jį už barzdos ir užmušdavau. h Z"Dovydas atsakė Sauliui: „Tavo tarnas ganė savo tėvo avis. Jei ateidavo liūtas ar lokys ir pagriebdavo ėriuką iš bandos,g}Z!Saulius atsakė Dovydui: „Tu negali kautis su šituo filistinu, nes esi jaunas, o jis yra karys nuo pat jaunystės“.fZ Dovydas tarė Sauliui: „Te nė vieno žmogaus širdis nenusigąsta jo. Tavo tarnas eis ir kausis su šituo filistinu“.MeZDovydo žodžiai buvo perduoti Sauliui. Jis įsakė atvesti Dovydą.pd[ZNusisukęs nuo jo, Dovydas atsisuko į kitą ir kalbėjo tą patį. Žmonės jam atsakydavo kaip pirma.McZDovydas atsakė: „Ką aš padariau? Ar tai nėra tik žodžiai?“}buZJo vyriausias brolis Eliabas, išgirdęs Dovydą kalbant su vyrais, labai supyko ir tarė: „Ko čia atėjai, palikęs savo kelias avis dykumoje? Aš žinau tavo išdidumą ir tavo širdies sugedimą. Tu atėjai norėdamas pamatyti mūšį“.^a7ZVyrai jam atsakė tais žodžiais, sakydami: „Tai bus vyrui, kuris jį nužudys“.g`IZDovydas klausė šalia jo stovėjusių vyrų: „Ką gaus tas vyras, kuris nukaus šitą filistiną ir pašalins Izraelio gėdą? Kas yra šitas neapipjaustytas filistinas, kad tyčiotųsi iš gyvojo Dievo kariuomenės?“^_7ZJie kalbėjosi: „Ar matote šitą vyrą? Jis ateina tyčiotis iš Izraelio. Kas jį užmuš, tą karalius apdovanos dideliais turtais, duos jam savo dukterį ir jo tėvo namus atleis nuo mokesčių Izraelyje“.I^ ZIzraelio vyrai, pamatę tą vyrą, bėgo nuo jo ir labai bijojo.<]sZJam su jais besikalbant, pasirodė galiūnas, filistinas Galijotas iš Gato. Jis išėjo iš filistinų eilių į priekį ir kalbėjo tuos pačius žodžius. Dovydas tai girdėjo.z\oZDovydas, palikęs daiktus pas kariuomenės mantos sargą, nubėgo į kautynių lauką ir pasveikino savo brolius.W[)ZIzraelitai ir filistinai stovėjo išsirikiavę kautynėms vieni prieš kitus.ZZ/ZDovydas, atsikėlęs anksti rytą ir palikęs avis sargui, paėmė maistą ir išėjo, kaip tėvas buvo įsakęs. Jam atėjus į stovyklą, kariuomenė buvo išsirikiavusi kautynėms ir šaukė prieš mūšį.eYEZSaulius, Dovydo broliai ir visi Izraelio vyrai buvo Elos slėnyje ir kariavo su filistinais.XZDešimt šitų sūrių nunešk savo brolių tūkstantininkui. Pasiteirauk, kaip sekasi tavo broliams, ir sugrįžęs pranešk man“.W#ZJesė sakė savo sūnui Dovydui: „Imk efą paskrudintų grūdų bei dešimt duonos kepalų ir skubiai nunešk į stovyklą savo broliams.bV?ZFilistinas keturiasdešimt dienų kiekvieną rytą ir vakarą išeidavo ir rodydavo save.OUZo Dovydas sugrįžo iš Sauliaus pas tėvą į Betliejų avių ganyti.GT ZDovydas buvo jauniausias. Trys vyresnieji išėjo su Sauliumi,wSiZ Trys vyresnieji Jesės sūnūs išėjo su Sauliumi į karą: pirmagimis Eliabas, antrasis Abinadabas ir Šama.-RUZ Dovydas buvo efratiečio Jesės iš Judo Betliejaus sūnus. Jesė turėjo aštuonis sūnus, jis pats Sauliaus dienomis buvo pasenęs ir vienas iš seniausių vyrų.[Q1Z Saulius ir visas Izraelis, išgirdę šituos filistino žodžius, labai nusigando.zPoZ Filistinas tarė: „Aš šiandien tyčiojuos iš Izraelio kariuomenės; duokite vyrą, kad su manim kautųsi“.O/Z Jei jis sugebės nugalėti ir užmušti mane, tai mes jums tarnausime, o jei aš jį nugalėsiu ir užmušiu, tai jūs tapsite mūsų tarnais“.AN}ZJis sustojo ir šaukė Izraelio kariuomenei, sakydamas: „Kodėl išėjote kariauti? Argi aš ne filistinas, o jūs ne Sauliaus tarnai? Išrinkite vyrą, ir tegul jis ateina pas mane.M9ZJo ieties kotas buvo kaip audėjo staklių riestuvas, o jo ieties smaigalys svėrė šešis šimtus šekelių geležies; prieš jį ėjo ginklanešys.NLZVariniai antblauzdžiai dengė jo blauzdas ir varinis skydas pečius. KZAnt galvos jis turėjo varinį šalmą ir buvo apsivilkęs šarvų marškiniais, kurie svėrė penkis tūkstančius šekelių vario.}JuZIš filistinų stovyklos išėjo galiūnas, vardu Galijotas iš Gato, šešių uolekčių ir vieno sprindžio ūgio.wIiZFilistinai stovėjo ant kalno vienoje kelio pusėje, o izraelitai – ant kalno kitoje; tarp jų buvo slėnis.}HuZSaulius ir Izraelio vyrai susirinko ir pasistatė stovyklą Elos slėnyje, ir pasiruošė kautynėms su filistinais.#GAZFilistinai surinko savo kariuomenę karui. Jie susirinko Sochojo mieste, kuris priklauso Judui, ir pastatė stovyklą tarp Sochojo ir Azekos, Efes Damime.FZKai piktoji dvasia nuo Dievo apimdavo Saulių, Dovydas skambindavo arfa. Sauliui palengvėdavo, ir piktoji dvasia nuo jo pasitraukdavo.xEkZSaulius siuntė pas Jesę, sakydamas: „Telieka Dovydas tarnauti pas mane, nes jis rado malonę mano akyse“.uDeZDovydas atvyko pas Saulių ir pradėjo jam tarnauti. Saulius jį labai pamilo ir paskyrė savo ginklanešiu.lCSZJesė, užkrovęs ant asilo duonos, odinę vyno ir ožiuką, pasiuntė savo sūnų Dovydą Sauliui.BZTodėl Saulius pasiuntė pasiuntinius pas Jesę, sakydamas: „Atsiųsk pas mane savo sūnų Dovydą, kuris gano avis“.EAZVienas tarnas atsiliepė: „Aš mačiau Jesės sūnų iš Betliejaus, kuris moka gražiai skambinti. Jis vyras drąsus, karingas, išmintingas kalboje, gražus ir Viešpats yra su juo“.r@_ZSaulius atsakė savo tarnams: „Suraskite vyrą, mokantį gerai skambinti, ir atveskite jį pas mane“.-?UZTegul mūsų valdovas įsako savo tarnams suieškoti vyrą, kuris gražiai skambina arfa. Kai tave apims piktoji dvasia nuo Dievo, jis skambins ir nuramins tave“. lC~~}}}u}||V{zzyywyxowwuvvufttPsvrrr1qqpp>oooInnn mmwll}kkbjj*iiShhhHggBfyf%eezddccxc,bbOaaO``___"^|]]] \\_[[jZZoYYkY-XX6WW5VVCUUTTTFSSfRRcRQQ P~OOkO'NNBMMHLL*KKaJJwJ&IIbIHHH@GGGFFF EEDHCC>BBsBA@@@%??}?>:=m<|y'Aaronui ir jo sūnums taip pat padarė drobines jupas,|{s'Auksiniai varpeliai ir granato vaisiai ėjo pakaitomis aplink visą tunikos kraštą, kaip Viešpats įsakė Mozei.gzI'ir varpeliai iš gryno aukso, kurie buvo prikabinti tarp granato vaisių aplink visą tuniką.qy]'apačioje prie kojų buvo granato vaisiai iš mėlynų, raudonų, violetinių ir suktų lininių siūlųZx/'Jos viršuje per vidurį buvo skylė galvai, apsiūta aplinkui, kad nesuplyštų;(wM'Efodui padarė mėlyną tuniką.:vo'Ir pririšo krūtinės skydelį už jo žiedų prie efodo žiedų mėlynu raiščiu, kad jis būtų virš efodo juostos ir neatsiskirtų nuo efodo, kaip Viešpats įsakė Mozei.uy'Ir padarė du kitus auksinius žiedus, ir pritvirtino prie efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas virš juostos.t'Ir padarė du auksinius žiedus, ir pritvirtino prie dviejų krūtinės skydelio kampų toje pusėje, kuri buvo prie efodo.s 'Ir prie dviejų auksinių grandinėlių galų pritvirtino sagtis ir prisegė jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu.Wr)'ir įvėrė dvi auksines grandinėles į žiedus krūtinės skydelio kampuose.gqI'dvi sagtis ir du auksinius žiedus. Žiedus pritvirtino dviejuose krūtinės skydelio kampuoseJp'Krūtinės skydelio kampams padarė iš gryno aukso grandinėles,koQ'Pačiuose akmenyse buvo įrėžti dvylikos Izraelio giminių vardai, kiekviename po vieną vardą.qn]' ketvirtoje – chrizolitas, oniksas ir berilas. Eilėmis sustatyti brangakmeniai buvo įtvirtinti aukse.5mg' trečioje – hiacintas, agatas ir ametistas;-lW' antroje – rubinas, safyras, jaspis;lkS' Ant jo pritvirtino keturias brangakmenių eiles. Pirmoje eilėje buvo sardis, topazas ir smaragdas;Rj' Jis buvo keturkampis, dvilinkas, sprindžio ilgumo ir sprindžio platumo.i/'Krūtinės skydelį padarė taip pat meniškai, kaip ir efodą, iš auksinių, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų.lhS'Juos pritvirtino ant abiejų efodo pečių Izraelio sūnų atminimui, kaip Viešpats įsakė Mozei.ngW'Du onikso akmenėlius su įrėžtais ant jų Izraelio sūnų vardais įstatė į auksinius įdėklus.kfQ'Padarė ir juostą efodui tų pačių spalvų ir taip pat padarytą, kaip Viešpats įsakė Mozei.Se!'Padarė jam petnešas, kad jį sujungtų; iš abiejų pusių sujungė jį..dW'Supjaustę išplotą auksinę skardą, padarė iš jos siūlus, kad jie galėtų būti įausti į mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų audinį.ecE'Efodą padarė iš aukso, mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų.!b='Iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų padarė apdarus, kuriais turėjo vilkėti Aaronas, tarnaudamas šventykloje, kaip Viešpats įsakė Mozei.Ea&kiemo ir įėjimo pakojus ir palapinės bei kiemo kuolelius.z`o&Iš jo padarė pakojus Susitikimo palapinės įėjimui, varinį aukurą su grotelėmis ir visus aukuro reikmenis,h_K&Dar buvo paaukota septyniasdešimt talentų ir du tūkstančiai keturi šimtai šekelių vario. ^;&Iš tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių šekelių padarė kablius stulpams, aptraukė stulpus sidabru ir sujungė juos skersiniais.] &Iš šimto talentų sidabro nuliejo šimtą pakojų šventyklai ir uždangai, kiekvienam pakojui sunaudojo po vieną talentą.\\3&Nuo kiekvieno, kuris buvo dvidešimties metų amžiaus arba vyresnis, buvo surinkta po pusę šekelio pagal šventyklos šekelį. Iš viso jų buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.1[]&Sidabro, kurį davė visi tautoje suskaičiuoti vyrai, buvo šimtas talentų ir tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt penki šekeliai pagal šventyklos šekelį.Z&Šventyklai iš viso buvo sunaudota dvidešimt devyni talentai ir septyni šimtai trisdešimt šekelių aukso pagal šventyklos šekelį.;Yq&Su juo buvo Ahisamako sūnus Oholiabas iš Dano giminės. Jis buvo sumanus raižytojas, audėjas bei siuvinėtojas iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.lXS&Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis iš Judo giminės padarė viską, ką Viešpats įsakė Mozei.W'&Tai sąrašas to, kas buvo sunaudota Susitikimo palapinei, kaip suskaičiavo Mozei įsakius kunigo Aarono sūnus Itamaras, padedamas levitų.4Ve&Palapinės ir kiemo kuoleliai buvo variniai.iUM&Užkabai padarė keturis stulpus su variniais pakojais ir sidabriniais kabliais bei skersiniais.dTC&Įėjimui į kiemą padarė iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų išsiuvinėtą užkabą, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio, penkių uolekčių pločio pagal visų kiemo užkabų aukštį.S-&Stulpų pakojai buvo variniai, o jų kabliai ir skersiniai – iš sidabro; stulpus aptraukė sidabru ir sujungė juos sidabriniais skersiniais.OR&Visos užkabos aplinkui kiemą buvo iš plonos suktų siūlų drobės.eQE&ir kitame krašte taip pat penkiolikos uolekčių užkaba, trys stulpai ir tiek pat pakojų.ePE&viename krašte buvo penkiolikos uolekčių ilgio užkaba su trimis stulpais ir jų pakojaisJO& Rytinė pusė buvo taip pat penkiasdešimties uolekčių pločio;&NG& Vakarų pusėje buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio užkabos, dešimt stulpų su variniais pakojais; jų kabliai ir skersiniai buvo padaryti iš sidabro.M+& Šiaurės pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, dvidešimt stulpų, dvidešimt varinių pakojų ir sidabriniai kabliai bei skersiniai.eLE& ir dvidešimt stulpų su jų variniais pakojais; taip pat kablius ir skersinius iš sidabro.K}& Padarė ir kiemą. Jo pietų pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, padarytos iš plonos suktų siūlų drobės,Jy&Padarė ir praustuvę su stovu iš vario, kurį paėmė iš budėjusių ties palapinės įėjimu moterų veidrodžių.I &Kartis įkišo į grandis aukuro šonuose, kad būtų galima nešti. Aukuras buvo sukaltas iš lentų, vidurys buvo tuščias.DH&Padarė kartis iš akacijos medžio ir aptraukė jas variu.NG&Nuliejo keturias varines grandis grotelių kampuose kartims įkišti.[F1&Aukurui padarė iš vario išpintas groteles aplinkui jį nuo apačios iki pusės.bE?&Jo reikalams padarė iš vario: puodus, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims.3Dc&su ragais kampuose, ir aptraukė jį variu.C-&Padarė deginamųjų aukų aukurą iš akacijos medžio: penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio, keturkampį ir trijų uolekčių aukščio,aB=%Patepimo aliejus ir smilkalai buvo pagaminti vaistininkų būdu iš tyriausių kvepalų.IA %Kartis taip pat padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu.m@U%ir dvi auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.f?G%Jį aptraukė grynu auksu: viršų, šonus ir ragus, ir padarė jam auksinį apvadą aplinkui7>i%Iš akacijos medžio padarė smilkymo aukurą. Jis buvo keturkampis, uolekties ilgio, uolekties pločio ir dviejų uolekčių aukščio. Keturiuose jo kampuose buvo po ragą.M=%Žvakidė ir visi jos priedai buvo padaryti iš talento gryno aukso.\<3%Iš gryno aukso buvo padarytos ir septynios lempos, gnybtuvai ir indai nuognaiboms.I; %Buoželės ir šakos buvo nukaltos iš vieno gabalo gryno aukso.=:u%Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po dviem iš žvakidės išeinančiom šakom, visoms šešioms šakoms.d9C%Ant pačios žvakidės buvo keturios riešuto pavidalo taurelės su buoželėm ir žiedais.8%po tris riešuto pavidalo taureles, po buoželę ir žiedą buvo ant kiekvienos šakos, kurios ėjo iš žibinto liemens.V7'%šešios šakos iš abiejų šonų: trys iš vienos pusės ir trys iš kitos;o6Y%Žvakidė buvo nukalta iš gryno aukso. Iš jos liemens ėjo šakos, taurelės, buoželės ir žiedai;{5q%Padarė ir įvairius stalo reikmenis iš gryno aukso: dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius skysčiams aukoti.?4{%Kartis padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu.13_%ir į jas įkišo kartis stalui nešioti.m2U% Nuliejo keturias auksines grandis, kurias pritaisė keturiuose kampuose prie kiekvienos stalo kojos,W1)% ir auksinę briauną plaštakos platumo, o ant jos – kitą auksinį apvadą.G0 % Jį aptraukė grynu auksu ir padarė auksinį apvadą aplinkui/% Padarė dar ir stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.{.q% išskėstais sparnais, gaubiančiais dangtį. Jų veidai buvo atgręžti vienas į kitą ir žiūrėjo į dangtį.i-M%Vieną cherubą viename gale, antrą – kitame. Ant dangčio padarė cherubus abiejuose galuose^,7%Iš aukso padarė du cherubus, nukaltus iš vieno gabalo, abiejuose dangčio galuose.d+C%Padarė dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio.J*%ir įkišo į grandis, esančias skrynios šonuose, jai nešioti.E)%Iš akacijos medžio padarė kartis, kurias aptraukė auksu,t(c%Nuliejo keturias auksines grandis ir pritvirtino keturiuose kampuose: po dvi grandis iš kiekvienos pusės.^'7%Ją aptraukė grynu auksu iš vidaus ir iš išorės, auksinis apvadas buvo aplinkui.&y%Becalelis padarė iš akacijos medžio skrynią pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.}%u$&ir penkis stulpus su jų kabliais. Jų pagrindus ir skersinius aptraukė auksu, bet jų penki pakojai buvo variniai.$%$%Palapinės įėjimui padarė užuolaidą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą,# $$Jai pakabinti padarė keturis stulpus iš akacijos medžio, aptrauktus auksu, su auksiniais kabliais ir sidabriniais pakojais. "$#Padarė uždangą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėjo cherubus.j!O$"Aptraukė lentas auksu, nuliejo auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptraukė auksu.X +$!Ir padarė vidinį užkaištį, kuris eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.wi$ penkis užkaiščius kitos palapinės pusės lentoms ir penkis užkaiščius palapinės galui vakarų pusėje.nW$Ir padarė užkaiščius iš akacijos medžio. Penkis užkaiščius vienos palapinės pusės lentoms,p[$Ir buvo iš viso aštuonios lentos ir šešiolika sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.tc$Jos buvo sujungtos apačioje ir viršuje ir sudarė vieną sunėrimą. Taip jis padarė abiejuose kampuose.<u$ir dvi lentas palapinės kampams iš abiejų pusių.K$Palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padarė šešias lentasQ$su keturiasdešimt sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.P$Taip pat į šiaurę atgręžtam šonui buvo padaryta dvidešimt lentųiM$su keturiasdešimt sidabrinių pakojų – kiekviena lenta turėjo po du pakojus savo apačioje.V'$Ir padarė lentas palapinei: dvidešimt lentų šonui, atgręžtam į pietus,  $Jos turėjo po du išsikišimus, kad vieną lentą su kita būtų galima sukabinti. Taip buvo padarytos visos palapinės lentos.Y-$Kiekviena lenta buvo dešimties uolekčių ilgio ir pusantros uolekties pločio.X+$Iš akacijos medžio padarė lentas palapinei, kad jas būtų galima pastatyti.tc$Dar padarė palapinės uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir uždangalą iš opšrų kailių.#$Taip pat padarė ir penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis būtų sukabinti abu sujungti uždangalai, kad susidarytų vienas uždangalas.$Padarė penkiasdešimt kilpų vieno sujungto uždangalo šone ir penkiasdešimt kito šone, kad abu būtų galima sukabinti.H $Penkis jų sujungė į vieną, kitus šešis taip pat sujungė.-$Kiekvienas uždangalas buvo trisdešimties uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio – visi vienuolika uždangalų buvo vienodo dydžio.Z /$Padarė ir vienuolika uždangalų iš ožkų plaukų palapinės viršui apdengti. }$ Nuliejo taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis sukabino abu uždangalus taip, kad pasidarė viena palapinė.p [$ po penkiasdešimt kilpų, kad kilpos būtų viena prieš kitą ir uždangalai galėtų būti sukabinti.E $ Be to, padarė mėlynas kilpas vienam ir antram uždangalui,c A$ Jie sujungė penkis uždangalus vieną su kitu ir likusius penkis sujungė vieną su kitu. $ Kiekvienas jų buvo dvidešimt aštuonių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio – visi uždangalai buvo vienodo dydžio.@{$Sumanūs vyrai, kurie darė palapinę, padarė iš plonos suktų siūlų drobės ir mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų dešimt uždangalų su išsiuvinėtais cherubų vaizdais.T#$nes visko, kas buvo sunešta, užteko visiems darbams padaryti ir dar liko.$Tada Mozė liepė paskelbti, kad nei vyras, nei moteris nieko daugiau nebeaukotų šventyklos statybai. Tada žmonės nustojo aukoti,cA$„Tauta aukoja daugiau negu reikia, kad įvykdytume šį Viešpaties įsakytą darbą“.gI$Visi sumanūs vyrai, kurie darė šventyklos darbus, atėjo nuo savo darbų ir kalbėjo Mozei:#$Mozė atidavė jiems visas aukas, kurias Izraelio vaikai atnešė šventyklos darbams. Tauta kas rytą vis dar nešė laisvos valios aukas.y$Mozė pasišaukė Becalelį, Oholiabą ir visus sumanius vyrus, kurie savo noru sutiko dirbti prie šventyklos darbų.I $Tai ėmėsi darbo Becalelis, Oholiabas ir kiti sumanūs vyrai, kuriems Viešpats davė išminties ir supratimo, kaip padaryti įvairius reikmenis šventyklai pagal visus Viešpaties nurodymus.R##Juos apdovanojo išmintimi atlikti raižytojo, įgudusio audėjo ir siuvinėtojo iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų darbus, kad jie meniškai padarytų kiekvieną darbą“.j~O#"Ir Jis įdėjo sugebėjimą mokyti į jo ir Ahisamako sūnaus Oholiabo iš Dano giminės širdis.X}+#!taip pat iškalti akmenį ir drožti medį – visus menininko darbus padaryti.J|# padaryti įvairių meniškų dalykų iš aukso, sidabro ir vario,X{+#pripildė jį Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymowzi#Tada Mozė vėl kalbėjo: „Viešpats pašaukė vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės,6yg#Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, aukojo, kad būtų atlikti darbai, kuriuos Viešpats jiems įsakė per Mozę. Visi izraelitai aukojo Viešpačiui laisva valia.Nx#kvepalų, aliejaus lempoms, patepimo aliejui ir kvapniems smilkalams.kwQ#Kunigaikščiai atnešė onikso akmenėlių ir brangiųjų akmenų efodui ir krūtinės skydeliui,Sv!#Moterys, kurių širdys buvo sujaudintos, sumaniai suverpė ožkų vilnas.ru_#Sumanios moterys davė, ką buvo suverpusios: mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.ntW#sidabro ir vario ir akacijos medžio, tinkamo įvairiems daiktams, atnešė ir paaukojo Viešpačiui.s%#Kas tik turėjo mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų, plonos drobės, ožkų vilnų, raudonai dažytų avinų kailių, opšrų kailių,jy#žvakidę lempoms, jos reikmenis ir aliejų deginimui;>iy# stalą su kartimis bei reikmenimis ir padėtine duona;6hi# skrynią, jos kartis bei dangtį ir uždangą;Ug%# palapinę ir jos uždangalus, grandis, lentas ir kartis, stulpus ir pakojus;Mf# Kas tarp jūsų sumanus, teateina ir tedirba, ką Viešpats įsakė:Pe# onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.ndU Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.Nc Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.ibK Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį, – kad jie išsigelbėtų.{ao !kaip parašyta: „Štai dedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas Juo tiki, nebus sugėdintas“.r`] Kodėl? Todėl, kad ieškojo jo ne tikėjimu, bet įstatymo darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens,Q_ O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatyme, nepasiekė teisumo įstatymo.v^e Tai ką gi pasakysime? Kad pagonys, kurie neieškojo teisumo, gavo teisumą, būtent teisumą iš tikėjimo.!]; Izaijas nusakė iš anksto: „Jei kareivijų Viešpats nebūtų mums palikuonių palikęs, būtume tapę kaip Sodoma, būtume į Gomorą panašūs“.m\S Nes Jis pabaigs darbą, greitai įvykdydamas teisumą, skubiai Viešpats atliks darbą žemėje“.[ O Izaijas šaukia apie Izraelį: „Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likutis bus išgelbėtas.{Zo Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: ‘Jūs ne manoji tauta’, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais“.dYA Jis kalba per Ozėją: „Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.AX} ir mus pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių?qW[ kad apreikštų ir savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė šlovei, –V/ O jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo jėgą, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus, U Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą garbingam panaudojimui, o kitą negarbingam?T1 Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: „Kodėl mane tokį padarei?“cS? Gal man pasakysi: „O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo valiai?“MR Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.Q# Juk Raštas faraonui sako: „Aš iškėliau tave, kad parodyčiau savo jėgą tau ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje“.gPG Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo.O Jis Mozei kalba: „Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti“.FN Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro? Jokiu būdu!HM  kaip ir parašyta: „Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiau“.>Lw buvo pasakyta: „Vyresnysis tarnaus jaunesniajam“,0KY (dar jos dvyniams negimus ir jiems dar nepadarius nei gero, nei blogo, – kad Dievo nutarimas įvyktų pagal pasirinkimą, ne dėl darbų, bet šaukiančiojo valia),]J3 Ir ne tik tai, bet taip pat ir Rebekai, pradėjusiai iš vieno, mūsų tėvo IzaokoZI- O pažado žodis toks: „Apie tą laiką Aš ateisiu, ir Sara turės sūnų“.tHa Tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra Dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikomi palikuonimis.xGi Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, bet kaip pasakyta: „Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys“.jFM Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui.E Iš jų – tėvai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen!sD_ kurie yra izraelitai, turintys įsūnystę, šlovę, sandoras, įstatymą, tarnavimą Dievui ir pažadus.~Cu Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną,;Bq kad man labai sunku ir nuolat liūdi mano širdis.cA? Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje,@-'nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. ? &Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,j>M%Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.]=3$Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui“.<#Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?c;?"Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus.A:}!Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina!9{ Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?Y8+Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!7O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino."6=O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.n5UBe to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.d4AŠirdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią.3Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm.I2 Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai.q1[Šia viltimi mes esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis?0/Ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius, – ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo.^/5Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir tebėra gimdymo skausmuose.o.Wkad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę.h-IMat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi,I, Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs.+{Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.$*AO jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame, kad su Juo būtume pašlovinti.E)Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. ( Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!“6'gVisi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai.o&W Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite.Q% Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną.E$ Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų – atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.l#Q Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės, bet dvasia – gyva dėl teisumo." Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.A!}Ir todėl gyvenantys pagal kūną negali patikti Dievui.l QKūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti.U#Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė.hIKurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią – dvasiškai.iKkad įstatymo teisumas išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.A{Ko įstatymas nepajėgė, būdamas silpnas dėl kūno, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu kaip auką už nuodėmę ir pasmerkė nuodėmę kūne,pYNes gyvenimo Kristuje Jėzuje Dvasios įstatymas išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo.|qTaigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.)Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui.MVargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno!&EBet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu, ir paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose.@{Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu.c?Taigi aš randu tokį įstatymą: kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.]3O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.LAš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.wgAš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio. Gero trokšti sugebu, o padaryti – ne.FTada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.J O jei darau tai, ko nenoriu, tada sutinku, kad įstatymas geras.\1Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.dANes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmei.V % Vadinasi, geras dalykas tapo man mirtimi? Jokiu būdu! Bet nuodėmė pasirodė nuodėme tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku, – kad per įsakymą nuodėmė taptų be galo nuodėminga.Z - Todėl įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras.R  Nes įsakymo paskatinta nuodėmė mane suvedžiojo ir juo mane nužudė.Y + Taip man paaiškėjo, kad įsakymas, skirtas gyvenimui, nuvedė mane į mirtį.j M Kadaise be įstatymo aš buvau gyvas. Bet, atėjus įsakymui, atgijo nuodėmė, ir aš numiriau.ykBet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be įstatymo nuodėmė negyva.V%Ką tad pasakysime? Gal įstatymas yra nuodėmė? Jokiu būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų įstatymo. Nebūčiau suvokęs geismo, jei įstatymas nebūtų pasakęs: „Negeisk!“Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne pasenusia raide.yKol gyvenome pagal kūną, mumyse veikė įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes nešėme vaisių mirčiai.2]Taip ir jūs, mano broliai, per Kristaus kūną esate mirę įstatymui, kad priklausytumėte kitam – prikeltam iš numirusių – ir kad mes neštume vaisių Dievui.3_Ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.5Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.ykAr nežinote, broliai, – aš kalbu žinantiems įstatymą, – kad įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?{oAtpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.#O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių – šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą.l~QBet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas – mirtis.K}Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.o|WKalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.A{}ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais. zBet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti;FyArgi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.hxITai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!Yw+Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.Uv#„Valdžia ir pagarba priklauso Jam, nes Jis palaiko tvarką aukštybėse.-uUŠuachas Bildadas atsakydamas tarė:QtArgi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?“sJie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos.MrJis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius.mqSDievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.>>==Q<<<;;g;5:99888P77,655544B3322211G00k///Q..---",,Z+r+"**!))w((?''.'&&E%%}%+%$###K""Q!!* F "=HOgn{p b sI0n8:AS % ; e  {  [Ml,6cA Tada išsiveržusi iš Viešpaties ugnis juodu prarijo; jie mirė Viešpaties akivaizdoje."? Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas ėmė smilkytuvus, įsidėjo ugnies bei smilkalų ir aukojo Viešpačiui svetimą ugnį, ko Jis jiems nebuvo įsakęs.#A Atėjusi nuo Viešpaties ugnis prarijo deginamąją auką ir buvusius ant aukuro taukus. Tai išvydusi, minia šaukė ir parpuolė savo veidais į žemę.   Po to Mozė ir Aaronas įėjo Susitikimo palapinėn. Išėję palaimino tautą. Viešpaties šlovė pasirodė visiems žmonėms.9 Tada Aaronas, ištiesęs ranką į tautą, palaimino ją. Baigęs aukoti aukas už nuodėmes, deginamąsias ir padėkos aukas, pasitraukė nuo aukuro.vg o krūtines ir dešinius pečius Aaronas paėmęs siūbavo Viešpaties akivaizdoje, kaip Mozė buvo įsakęs.=w padėjo ant krūtinių ir sudegino taukus ant aukuro,K Jaučio ir avino uodegą, inkstus su taukais bei kepenų tinklelį Papjovė taip pat jautį ir aviną kaip tautos padėkos auką. Aarono sūnūs padavė jam kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą.xk Ir atnešė duonos auką, ir, paėmęs jos saują, sudegino ant aukuro, neskaitant rytinės deginamosios aukos.8m Ir jis aukojo deginamąją auką, kaip įsakyta. Po to jis aukojo tautos auką. Paėmęs ožį, aukojo jį už tautos nuodėmę, ir papjovė jį, kaip ir pirmąją auką už nuodėmę.M Apiplovęs vandeniu vidurius ir kojas, taip pat sudegino ant aukuro.q] Padavė jam taip pat sukapotą į gabalus pačią auką ir jos galvą. Visa tai jis sudegino ant aukuro.sa Po to papjovė deginamąją auką. Jo sūnūs padavė jam jos kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą.0 ] o mėsą ir odą sudegino už stovyklos.t c Aukos už nuodėmę taukus, inkstus ir kepenų tinklelį sudegino ant aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei,  Jo sūnūs padavė jam aukos kraujo, o jis, pamirkęs jame pirštą, patepė aukuro ragus ir likusį kraują išliejo prie jo papėdės.R  Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė veršį aukai už savo nuodėmę.R  Tada Mozė sakė Aaronui: „Eik prie aukuro ir aukok savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką, ir atlik sutaikinimą už save, ir aukok tautos auką, ir sutaikink ją, kaip Viešpats įsakė“.b? Mozė tarė: „Tai padaryti įsakė Viešpats, ir Viešpaties šlovė pasirodys jums“.} Jie atgabeno prie Susitikimo palapinės visa, ką Mozė liepė. Ir visa tauta priartėjo ir atsistojo prieš Viešpatį./Y padėkos aukai jautį ir aviną, kad aukotumėte juos Viešpaties akivaizdoje, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi, nes šiandien jums pasirodys Viešpats’“.xk O Izraelio vaikams sakyk: ‘Imkite aukai už nuodėmę ožį, metinį veršį bei avinėlį deginamajai aukai, ir tarė Aaronui: „Imk iš bandos veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai, abu sveikus, ir juos aukok Viešpačiui.Y- Aštuntą dieną Mozė pasišaukė Aaroną, jo sūnus bei Izraelio vyresniuosiusG $Aaronas ir jo sūnūs darė visa, ką Viešpats įsakė Mozei.+Q#Todėl septynias dienas ir septynias naktis pasilikite prie palapinės įėjimo atlikti Viešpaties sargybą, kad nemirtumėte, nes taip man įsakė Viešpats“.Y-"Tai, kas buvo padaryta šiandien, Viešpats įsakė atlikti jūsų sutaikinimui.7!Nuo palapinės įėjimo nesitraukite septynias dienas, kol pasibaigs jūsų pašventinimo laikas, nes jūs turite būti šventinami septynias dienas.3~c Tai, kas liks nesuvalgyta, – sudeginkite.>}wIr Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: „Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės įėjimo ir valgykite ją su duona, kuri yra įšventinimo pintinėje, kaip Viešpats man įsakė.<|sMozė, paėmęs patepimo aliejaus ir buvusio ant aukuro kraujo, šlakstė Aarono ir jo sūnų apdarus, taip pašventindamas Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius. {Mozė, pasiūbavęs įšventinimo avino krūtinę Viešpaties akivaizdoje, pasiėmė ją kaip jam Viešpaties skirtą aukos dalį.z'grąžino Mozei, kuris tai sudegino ant deginamųjų aukų aukuro. Tai buvo įšventinimo auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.dyCir viską padavė Aaronui ir jo sūnums; jie visa tai, pasiūbavę Viešpaties akivaizdoje,ExIš neraugintos duonos pintinės, pastatytos Viešpaties akivaizdoje, ėmė neraugintos duonos, aliejumi apšlakstytą paplotį bei ragaišį, padėjo ant taukų ir avino dešiniojo petiesrw_Taukus, uodegą, abu inkstus su taukais ir vidurių taukus, kepenų tinklelį ir dešinį petį atskyrė.BvTada jis liepė prieiti ir Aarono sūnums. Patepęs papjautojo avino krauju kiekvieno jų dešinę ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius, likusį kraują šlakstė aplink aukurą.yumo Mozė jį papjovė. Jis jo krauju patepė dešinę Aarono ausį, dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį.pt[Paskui aukojo antrą aviną, įšventinimo aviną. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo ant jo galvos rankas,)sMnuplautus vidurius ir kojas sudegino. Taip visas avinas buvo sudegintas, nes tai buvo deginamoji malonaus kvapo auka Viešpačiui, kaip Viešpats įsakė Mozei.?r{sukapojo aviną į gabalus; jo galvą, gabalus, taukus,>qyMozė jį papjovė ir, jo krauju apšlakstęs aukurą,fpGMozė atvedė aviną deginamajai aukai. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo jam ant galvos rankas.ao=o veršio odą, mėsą ir mėšlus sudegino už stovyklos, kaip Viešpats įsakė Mozei.^n7vidurių taukus, kepenų tinklelį ir abu inkstus su jų taukais sudegino ant aukuro,&mGMozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje;jlOTada atvedė veršį aukai už nuodėmę. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo aukai ant galvos rankas.k Atvedęs jo sūnus, apvilko drobinėmis tunikomis, sujuosė juostomis ir uždėjo gobtuvus, kaip Viešpats įsakė Mozei.]j5 Ir užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus, kad pateptų ir pašventintų jį.i% Apšlakstė aukurą aliejumi septynis kartus ir patepė visus jo reikmenis; be to, pašventino ir patepė aliejumi praustuvę ir jos stovą.Yh- Po to Mozė ėmė patepimo aliejaus, juo patepė palapinę ir visus jos daiktus.g  Galvą pridengė mitra ir ant jos, ties kakta, pritaisė auksinę plokštelę, šventą vainiką, kaip Viešpats įsakė Mozei.Tf#uždėjo ant efodo krūtinės skydelį, į kurį įdėjo Urimą ir Tumimą.e7apvilko Aaroną drobine tunika, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo,JdMozė, pašaukęs Aaroną bei jo sūnus, apiplovė juos vandeniu,Dckalbėjo jiems: „Štai ką Viešpats įsakė padaryti“.^b7Mozė padarė, kaip Viešpats liepė. Sušaukęs izraelitus prie palapinės įėjimo,Sa!ir sušauk izraelitų susirinkimą prie Susitikimo palapinės įėjimo“. `„Imk Aaroną ir jo sūnus, jų apdarus, patepimo aliejaus, veršį aukai už nuodėmę, du avinus ir pintinę neraugintos duonos!_?Viešpats kalbėjo Mozei:v^g&Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.h]K%Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas.\y$Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.![=#Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.%ZE"Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’“.NY!Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.9Xo Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.RWKunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.*VOSavo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.wUi„Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.$TEIr Viešpats kalbėjo Mozei:OSKiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos“.MRNevalgykite jokio kraujo – ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.uQeJei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.jPONustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.RO„Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.$NEIr Viešpats kalbėjo Mozei: MKas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos“.LyJei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.zKoMėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma – ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.7JiJei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja, – tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.1I_Kas lieka trečiai dienai – sudeginama.sHaĮžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.tGcDėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną – nieko iš jos neleistina palikti rytojui.FVieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.ME Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.dDC Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.JC Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.xBk Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.rA_ Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;a@=Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.?!Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.i>MKiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.P=Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.^<7abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.@;}Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,s:aKur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.D9„Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.8Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta“.S7!Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa.q6]Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniame – jį išvalysi ir vandeniu išplausi. 5Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje.S4!Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme.B3„Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa.$2EIr Viešpats kalbėjo Mozei:[11Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta – niekas jos nevalgys“.N0Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro.|/sJuos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.5.e„Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką – pusę rytą ir pusę vakare.$-EIr Viešpats kalbėjo Mozei:,1Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas“.+)Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę.*}Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme.)1Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui.\(3Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje.+'S Ugnis ant aukuro neužges niekados.@&{ Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus.W%) Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje.$ Kunigas, apsivilkęs drobine tunika ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro..#W „Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie deginamąją auką. Deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro visą naktį iki ryto – ir aukuro ugnis turi degti./"[Ir Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:U!%kuris sutaikins jį su Viešpačiu, ir jam bus atleistas jo nusikaltimas“.z oIr jis aukos auką Viešpačiui už kaltę, aviną iš bandos, pagal nusikaltimo dydį: tegul atveda jį kunigui,ar melagingai prisiekė. Jis turi atlyginti ir pridėti penktąją dalį savininkui tą dieną, kai aukoja auką už kaltę. kadangi jis nusidėjo ir yra kaltas, turi grąžinti tai, ką atėmė ar apgaule įsigijo, ar buvo gavęs pasaugoti, ar surado,p[arba, radęs pamestą daiktą, išsigintų, arba melagingai prisiektų, arba padarytų kitą nuodėmę,=u„Kas nusidėtų Viešpačiui, nenorėdamas sugrąžinti savo artimui to, ką tas buvo jam patikėjęs ar paskolinęs, arba ką nors prievarta atimtų, arba apgautų savo artimą,!?Viešpats kalbėjo Mozei:FTai yra auka už kaltę, kuria jis nusikalto Viešpačiui“.-Utegu jis ima iš savo bandos sveiką aviną aukai už kaltę ir atiduoda jį kunigui. Ir kunigas sutaikins jį, nes jis nusikalto nežinodamas, ir jam bus atleista.{Jei kas nusikalstų, nesąmoningai sulaužydamas Viešpaties įstatymą, ir, padaręs nuodėmę, suprastų savo kaltę,Jis atlygins padarytą nuostolį ir pridės penktąją dalį viršaus kunigui, kuris sutaikins jį aukodamas aviną, ir jam bus atleista.>w„Jei kas apsirikęs paimtų, kas Viešpačiui paskirta, ir tuo nusidėtų, aukos už savo kaltę sveiką aviną, kokį galima nupirkti už du šekelius pagal šventyklos šekelį.$EIr Viešpats kalbėjo Mozei:/ Kunigas įvykdys sutaikinimą už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista. Likusią aukos dalį kunigas pasiims kaip duonos auką“.fG Jis teatneša juos kunigui, kuris, paėmęs jų pilną saują, sudegins ant aukuro atminimui.\3 O jei jis negalės duoti dviejų balandžių ar dviejų jaunų karvelių, teaukoja už savo nuodėmę dešimtą dalį efos miltų; tegu nepila į juos aliejaus ir neprideda smilkalų, nes tai auka už nuodėmę.} Antrą sudegins kaip deginamąją auką, kaip paprastai daroma. Kunigas sutaikins jį, ir jo nuodėmė bus jam atleista.ym jo krauju apšlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje, nes tai auka už nuodėmę.Jis teatneša juos kunigui, kuris, aukodamas pirmąjį už nuodėmę, nusuks jam galvą, tačiau jos visiškai nenutrauks;*OO jei kas negali aukoti avies ar ožkos, teaukoja Viešpačiui du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą – deginamajai aukai. ir aukoti auką už kaltę Viešpačiui, už nuodėmę, kuria nusidėjo, – jauną avį ar ožką, – ir kunigas sutaikins jį.\ 3Jei žmogus kaltas kuo nors iš šių dalykų, jis turi išpažinti, kad nusidėjo,c AJei kas nors prisiekia, neapgalvotai savo lūpomis pasižadėdamas padaryti pikta ar gera, – kas tai bebūtų, ką žmogus patvirtina priesaika, – ir tai liktų paslėpta nuo jo, kai jis tai supras, jis bus kaltas. Jei kas nežinodamas prisiliestų prie žmogaus kūno nešvarumų, kokie jie bebūtų, kai jis sužinos apie tai, jis bus kaltas. 'Kas paliestų kokį nešvarų daiktą: nešvaraus žvėries, gyvulio ar roplio dvėseną, tačiau to nežinotų, jis bus nešvarus ir kaltas.b?„Jei kas girdi keikimą, bet atsisako liudyti, ką yra matęs ir žino, jis bus kaltas."?#Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista“. "Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje.sa!Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos.J O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika.9mPo to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista. Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje.`;Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje.Fo vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką.r_Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu,~+Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista.} Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje.*|OJis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę.l{Sbet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę.Vz'Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą,yPatį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę.}xupadarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis.+wSVeršio taukus sudegins ant aukuro;Xv+ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje.duCir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą;CtPateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėns{Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje.rybet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo.q) Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti,(pK išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai.Eo Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą@n} Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro.Ym- abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį.8lmUž nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus,>kwir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės.j{Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš ŠvenčiausiąjąVi'Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn.yhmJis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus. gtai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį.f„Sakyk izraelitams: ‘Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta,!e?Viešpats kalbėjo Mozei:rd_Tai amžinas įstatas jūsų kartoms kur jūs begyventumėte: jūs nevalgysite nei kraujo, nei taukų“.Vc'Kunigas visa tai sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.Jbabu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį.2aaViešpaties aukai ims jos vidurių taukus,`  uždės ranką ant galvos ir papjaus prie Susitikimo palapinės įėjimo; Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplink aukurą.A_ Jei jis aukotų ožką, atves ją Viešpaties akivaizdon,@^} Kunigas tai sudegins ant aukuro kaip auką Viešpačiui.S]! inkstai, ant jų esantys taukai, paslėpsnių taukai ir kepenų tinklelis.?\{ Padėkos auka Viešpačiui bus vidurių taukai, uodega,[uždės ranką ant galvos savo aukai, papjaus ją prieš Susitikimo palapinę, o Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplinkui aukurą.9ZoJei kas aukotų Viešpaties akivaizdoje ėriuką,[Y1Jei kas aukotų padėkos auką iš avių, turi atvesti sveiką patiną ar patelę.uXeAarono sūnūs tai sudegins ant aukuro kaip deginamąją auką, kad auka Viešpačiui būtų malonus kvapas.JWabu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį.XV+Kaip padėkos auką jis aukos Viešpačiui visus taukus, dengiančius vidurius,U7Jis turi uždėti ranką aukai ant galvos ir papjauti prie Susitikimo palapinės įėjimo, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują apie aukurą.jTO„Jei kas aukotų padėkos auką iš galvijų, teaukoja Viešpačiui sveiką patiną ar patelę.pS[Kunigas dalį sugrūstų grūdų su aliejumi ir visus smilkalus sudegins: tai bus auka Viešpačiui“.SR!užpilsi ant viršaus aliejaus ir pridėsi smilkalų. Tai yra duonos auka.Q Jei aukotum Viešpačiui duonos auką iš pirmųjų javų, dar tebežaliuojančių varpų, sudžiovinsi jas, smulkiai sugrūsi, P Visas duonos aukas pasūdysi druska; tavo Dievo sandoros druskos neturi pritrūkti duonos aukose. Druską aukosi su kiekviena auka.mOU Jei aukosi pirmųjų vaisių dovanas Viešpačiui, jos nebus dedamos ant aukuro kaip malonus kvapas. N  Kiekviena duonos auka, aukojama Viešpačiui, turi būti be raugo; raugas ir medus neturi būti deginama kaip auka Viešpačiui.XM+ o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui._L9 Dalį aukos jis sudegins atminimui ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,>KyAukodamas ją Viešpačiui, paduosi kunigui į rankas.lJSO jei duonos auka būtų kepta keptuvėje, ji turi būti smulkių miltų ir sumaišyta su aliejumi.PIją sulaužysi į gabaliukus ir užpilsi aliejumi: tai yra duonos auka.HyO jei tavo duonos auka būtų kepta ant skardos, ji turi būti iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, be raugo; G;Duonos auka, kepta krosnyje, turi būti nerauginti papločiai iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir nerauginti ragaišiai, aptepti aliejumi.iFMLikusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis.KEJą atneš Aarono sūnums, kunigams, kurių vienas ims pilną saują smulkių miltų su aliejumi ir visus smilkalus ir kaip atminimą sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.}Du„Jei kas nori aukoti Viešpačiui duonos auką, tegu ji bus iš smulkių miltų, apipiltų aliejumi, ir smilkalų.C)sparnus sulaužys, bet neatskirs, ir sudegins ją ant aukure degančių malkų. Tai yra deginamoji auka – malonus kvapas Viešpačiui’“.[B1Gurklį ir plunksnas numes rytinėje aukuro pusėje, kur paprastai pilami pelenai,AKunigas nuneš šią auką prie aukuro, nusuks jai galvą ir sudegins ant aukuro, o kraują išvarvins ant aukuro briaunos.t@cJei deginamoji auka Viešpačiui aukojama iš paukščių, tegu ji bus iš laukinių ir jaunų balandžių.? O vidurius ir kojas nuplaus vandeniu, ir kunigas sudegins visa tai ant aukuro. Tai yra deginamoji auka – malonus kvapas Viešpačiui.`>; Sukapotą gyvulį, galvą ir taukus kunigas uždės ant malkų, kurios degs ant aukuro.= Papjaus jį aukuro šiauriniame šone Viešpaties akivaizdoje; jo kraują Aarono sūnūs šlakstys ant aukuro ir aplink jį.g<I Jei auka būtų iš smulkesnių gyvulių – avių arba ožių, – jis aukos sveiką patiną. ; o vidurius ir kojas nuplaus vandeniu. Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai yra deginamoji auka – malonus kvapas Viešpačiui.D:ant viršaus dės sukapotas aukos dalis, galvą bei taukus,P9Aarono sūnūs, kunigai, sukraus malkas ant aukuro ir, užkūrę ugnį,;8sPo to, nulupęs aukai odą, sukapos ją į gabalus.79Jis papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują aplink aukurą, esantį ties Susitikimo palapinės įėjimu.j6Oteuždeda ranką ant aukojamo gyvulio galvos, kad auka būtų priimta ir jis būtų sutaikintas.5/Jei jo deginamoji auka bus iš galvijų bandos, teatveda sveiką patiną prie Susitikimo palapinės įėjimo laisva valia Viešpaties akivaizdon,p4[„Sakyk izraelitams: ‘Jei kas iš jūsų norės aukoti Viešpačiui, teaukoja iš galvijų ir avių.O3Viešpats, pasišaukęs Mozę, jam kalbėjo iš Susitikimo palapinės:25(&Viešpaties debesis buvo virš palapinės dienos metu, o naktį virš jos buvo liepsna visų Izraelio vaikų akivaizdoje per visą kelionės laiką.l1S(%jei debesis būdavo virš palapinės, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje, kol debesis pakildavo.G0 ($Debesiui pakilus nuo palapinės, izraelitai keliaudavo toliau;~/w(#Mozė negalėjo įeiti Susitikimo palapinėn, nes debesis buvo ant jos ir Viešpaties šlovė buvo ją pripildžiusi.j.O("Kai visa buvo baigta, debesis apgaubė Susitikimo palapinę ir Viešpaties šlovė pripildė ją.{-q(!Aplink palapinę ir aukurą atitvėrė kiemą ir jo įėjime pakabino užkabą. Taip Mozė užbaigė visus darbus.p,[( prieš eidami į Susitikimo palapinę ir prieš artindamiesi prie aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei.F+(Mozė, Aaronas ir jo sūnūs plaudavosi joje rankas ir kojas,]*5(Tarp Susitikimo palapinės ir aukuro pastatė praustuvę ir į ją pripylė vandens.)9(pastatė deginamųjų aukų aukurą priešais Susitikimo palapinę ir ant to aukuro aukojo deginamąją ir duonos auką, kaip Viešpats įsakė Mozei.<(u(Susitikimo palapinės įėjime pakabino užuolaidą,K'(ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.6&i(Prieš uždangą pastatė ir auksinį aukurą,:%q(ir paruošė lempas, kaip Viešpats įsakė Mozei.C$(Susitikimo palapinėje priešais stalą pastatė žvakidęT##(ir ant jo sudėjo padėtinės duonos kepalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.V"'(Pastatė ir stalą Susitikimo palapinės šiauriniame šone šiapus uždangosg!I(Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.L (Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį.mU(užtiesė palapinės uždangalą ir ant jo uždėjo kitus uždangalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.gI(Mozė pastatė ją: sustatė lentas, padėjo pakojus, įkišo užkaiščius, pastatė stulpus,W)(Taigi antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmą dieną palapinė buvo pastatyta.2a(Mozė padarė visa, ką Viešpats įsakė.#(ir juos patepk, kaip jų tėvą patepei, kad galėtų būti man kunigais. Tas patepimas jiems bus amžinai kunigystei per kartų kartas“.:q(Taip pat ir jo sūnus privesk ir apvilk tunikomis,xk( ir apvilk Aaroną šventais rūbais man tarnauti: patepk ir pašventink jį, kad jis galėtų būti man kunigu.\3( Aaroną ir jo sūnus privesk prie Susitikimo palapinės įėjimo, apiplauk vandeniu#C( ir praustuvę su jos stovu.?{( taip pat deginamųjų aukų aukurą, visus jo reikmenis_9( Paėmęs patepimo aliejaus, patepk palapinę ir visus jos daiktus, ir tai bus šventa;@}(Atskirk kiemą užkabomis ir pakabink užkabą įėjime.P(o tarp aukuro ir palapinės – praustuvę, į kurią pripilk vandens.Y-(Pastatyk deginamųjų aukų aukurą priešais įėjimą į Susitikimo palapinę,q](Auksinį smilkymo aukurą padėk priešais Liudijimo skrynią. Palapinės įėjime pakabink užuolaidą.r_(įnešk stalą ir padėk ant jo tai, kas turi ant jo būti. Įnešk žvakidę ir sustatyk ant jos lempas.>y(pastatyk joje skrynią, pakabink prieš ją uždangą,G („Pirmo mėnesio pirmą dieną ištiesk Susitikimo palapinę,$ E(Ir Viešpats kalbėjo Mozei:x k'+Mozė apžiūrėjo darbą ir pamatė, kad viskas padaryta pagal Viešpaties nurodymus, ir Mozė palaimino juos.> y'*Visa padarė izraelitai, kaip Viešpats įsakė Mozei.  ')Apdarus tarnavimui šventykloje, šventus drabužius kunigui Aaronui ir drabužius jo sūnums, kad atliktų kunigų tarnystę. 7'(kiemo užkabas ir stulpus su jų pakojais, užkabas kiemo įėjimui, jo virveles ir kuolelius, – visa, ko reikia tarnavimui Susitikimo palapinėje.eE''varinį aukurą su grotelėmis, kartimis ir visais jo reikmenimis, praustuvę ir jos stovą,hK'&auksinį aukurą, patepimo aliejų ir kvepiančius smilkalus, užuolaidą palapinės įėjimui,V''%žvakidę, lempas, sustatytas į savo vietas, jos priedus ir aliejų deginti, /~s}||Z|1{{7zz yxx*w}vv7uNuttt1s}s+rrr;qqHq ppBpooooconn5mmmIllCkk;jjWihh~ggOfff1ee^ddjdcbbbaaqa7``_'^y]]o\[ZZHYXXX]WWfVVoVIUUUULTT9SScRRR#QQ)PP9OO@NNIMMyM.LL\KK]K JJJ,IIJIHHlH)GwG)FFEE{DDCCC^C BBGAAP@@?m>>f==5<33322211l1$00A///E..--l-,,,G+++^**))l((v(=''&%%-$$##:""\!!K 7AfspAxb8`U/>E  U : 5  Q3*nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno. Kas jį valgys, bus išnaikintas.)7 Jei izraelitas ar ateivis pagautų medžiodamas kokį žvėrį ar paukštį, kuriuos leista valgyti, teišlieja jo kraują ant žemės ir jį pakasa,y(m Todėl įsakau izraelitams, kad niekas iš jūsų nė iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgytų kraujo.'% Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą.&1 Jei kas iš izraelitų ar gyvenančių tarp jūsų ateivių valgytų kraują, Aš atgręšiu savo veidą į jį ir jį išnaikinsiu iš jo tautos.w%i ir jos neatvestų prie Susitikimo palapinės įėjimo paaukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.${Jiems sakyk, kad kiekvienas izraelitas ar ateivis, gyvenantis tarp jūsų, kuris aukotų deginamąją ar kitokią auką#Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims."/Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui’.]!5Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo, ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką. ir neaukotų aukos Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos.eE‘Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklosU%„Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats:!?Viešpats kalbėjo Mozei:=u"Tai bus jums amžinas įstatymas, kad Izraelio vaikai būtų sutaikinti dėl visų savo nuodėmių vieną kartą per metus“. Jis atliko viską, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.p[!apvalys Švenčiausiąją, Susitikimo palapinę ir aukurą, taip pat sutaikins kunigus ir visą tautą.5 Jus sutaikins kunigas, pateptas ir pašventintas eiti kunigo tarnystę vietoje savo tėvo. Jis apsivilks drobiniais rūbais, šventaisiais apdarais,a=Tai yra sabatas poilsiui; jūs varginsite savo sielas, vykdydami amžinąjį įstatymą.jOTa diena bus jūsų sutaikinimo ir apsivalymo diena nuo visų nuodėmių Viešpaties akivaizdoje.*OTai yra jums amžinas įstatymas. Septinto mėnesio dešimtą dieną varginsite savo sielas ir jokio darbo nedirbsite nei jūs, nei tarp jūsų gyveną ateiviai.kQO tas, kuris tai atliks, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.FVeršį ir ožį, kurie buvo paaukoti už nuodėmę ir kurių kraujas buvo įneštas į Švenčiausiąją sutaikinimui, išgabens už stovyklos ir viską sudegins: odas, mėsą ir mėšlą.ymO tas, kuris išvedė išvarymo ožį, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.9oJis degins ant aukuro aukos už nuodėmę taukus..Wnuplaus savo kūną šventoje vietoje ir apsivilks savo rūbais. Po to išėjęs aukos savo ir tautos deginamąją auką, atlikdamas sutaikinimą už save ir tautą.'Aaronas sugrįš į Susitikimo palapinę, nusivilks apdarus, kuriais buvo apsirengęs, įeidamas į Švenčiausiąją, ir, juos ten palikęs,nWIr ožys išneš visus jų nusikaltimus ant savęs į negyvenamas vietoves ir bus paleistas dykumoje.Pir, uždėjęs jam ant galvos abi rankas, išpažins visas izraelitų nedorybes, visus jų nusikaltimus ir nuodėmes, sukraudamas jas ant ožio galvos. Tada tam skirtas asmuo išves ožį į dykumą.eEKai baigs Švenčiausiosios, Susitikimo palapinės ir aukuro apvalymą, atves gyvąjį ožįv gir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins.u eAaronas, išėjęs prie aukuro, esančio kieme, apvalys jį, veršio ir ožio krauju patepdamas aukuro ragus( KNė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai kunigas įeina į Švenčiausiąją atlikti sutaikinimo dėl savęs, savo šeimos ir viso Izraelio.4 cTaip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių. Tą patį darys ir Susitikimo palapinei, kuri stovi tarp jų palapinių.> wPaskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos, pašlakstys juo septynis kartus prieš dangtį ir septynis kartus ant jo, kaip tai darė su veršio krauju.ymTuomet ims veršio kraują ir savo pirštu septynis kartus pašlakstys prieš dangtį ir septynis kartus ant jo.  užpils ant ugnies smilkalų Viešpaties akivaizdoje, kad kvapūs dūmai apdengtų Liudijimo skrynios dangtį ir kad jis nemirtų.   jis ims smilkytuvą, kurį pripildys aukuro žarijomis, į saują paims sumaišytų smilkalų ir, įėjęs į Švenčiausiąją,H  Kai Aaronas paaukos veršį už savo ir savo šeimos nuodėmę, kuris gi skirtas išvarymui, tą statys gyvą Viešpaties akivaizdoje, kad atliktų ant jo sutaikinimą ir išvarytų jį į dykumą.A Kuriam kris burtas Viešpačiui, tą aukos už nuodėmę;Qir, mesdamas burtus, skirs vieną Viešpačiui, o antrą – išvarymui.[1Jis pastatys du ožius Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimoX+Aaronas aukos veršį aukai už savo nuodėmę ir sutaikins save ir savo namus.Z/Jis ims iš izraelitų du ožius aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.E~Jis apsivilks drobine tunika, užsimaus drobines kelnes, apsijuos drobine juosta, ant galvos užsidės drobinį gobtuvą. Šitie apdarai yra šventi. Prieš apsivilkdamas apsiplaus kūną.e}EPrieš įeidamas jis privalo aukoti veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.C|„Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio.r{_Mirus dviem Aarono sūnums kai jie artinosi prie Viešpaties su svetima ugnimi, Viešpats kalbėjo Mozei: z!moteriai, turinčiai mėnesinį plūdimą, vyrui ar moteriai, turintiems plūdimą, ir tam, kuris guli prie nešvarios moters“.ry_ Tai yra įstatymas tam, kuris turi plūdimą iš savo kūno, tam, kuriam išsilieja sėkla ir jį sutepa,{xqJudu mokysite izraelitus saugotis susitepimo, kad nemirtų dėl savo nešvarumo ir kad nesuteptų mano palapinės.w3Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką ir sutaikins ją Viešpaties akivaizdoje dėl plūdimo nešvaros’.v}Aštuntą dieną ji paims du balandžius arba du jaunus karvelius ir atneš kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo.EuJei kraujavimas sustotų, po septynių dienų ji bus švari.ktQKas prie jų prisiliestų, plaus savo rūbus, pats nusiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.Ts#Patalas, ant kurio ji miegotų, ir tai, ant ko ji atsisėstų, bus sutepta.r1Moteris, kraujuojanti ilgesnį laiką ne mėnesinių metu arba kuriai mėnesinės užsitęsia ilgiau negu įprasta, bus nešvari visą tą laiką. q;Jei miegotų su ja vyras ir ant jo patektų jos nešvarumų, jis bus nešvarus septynias dienas; ir patalas, ant kurio jis miegotų, bus irgi suteptas.mpUJei kas paliestų tai, kas buvo ant jos patalo ar vietą, kur ji sėdėjo, bus nešvarus iki vakaro.o+Jei kas nors prisiliestų prie bet kurio daikto, ant kurio ji sėdėjo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.rn_Kas prisiliestų prie jos patalo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.PmIr visa, ant ko ji gulėtų arba sėdėtų tomis dienomis, bus sutepta.l Moteris, turinti mėnesines, bus atskirta septynioms dienoms. Kiekvienas, kas prie jos prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.rk_Moteris, su kuria jis miegotų, kai jam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu ir bus nešvari iki vakaro.mjUJis plaus vandeniu drabužį ar kailį, ant kurio pateko sėkla, ir visa tai bus sutepta iki vakaro.fiGVyras, kuriam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu visą kūną ir bus nešvarus iki vakaro.!h=Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką ir sutaikins jį Viešpaties akivaizdoje, kad būtų apvalytas nuo ligos.#gAAštuntą dieną ims du balandžius arba du jaunus karvelius ir, atėjęs Viešpaties akivaizdon prie Susitikimo palapinės įėjimo, paduos juos kunigui.-fU Kai turintis plūdimą iš savo kūno pasveiksta, suskaičiuos septynias dienas apsivalymui, išsiplaus drabužius, nusimaudys tekančiame vandenyje ir bus švarus.}eu Molinis indas, prie kurio prisiliestų suteptasis, turi būti sudaužytas, medinis gi indas bus išplautas vandeniu.~dw Prie ko jis prisiliestų nenusiplovęs rankų, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.3ca Kas paliestų ką nors, kas buvo po juo, bus nešvarus iki vakaro. Kas neštų tokius daiktus, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.6bi Balnas, ant kurio jis sėdėtų, bus suteptas.xakJei toks žmogus spjautų ant nesutepto, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.x`kJei kas prisiliestų prie jo kūno, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. _ Jei kas sėdėtų, kur anas sėdėjo, privalės išplauti savo drabužius, pats apsiplauti vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.^Jei kas iš žmonių prisiliestų prie jo patalo, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.T]#Kiekvienas patalas, kur jis miegotų, ir vieta, kur sėdėtų, bus sutepta.\{Jis bus laikomas nešvariu, jei turi plūdimą iš savo kūno ar plūdimas susilaiko jo kūne, nes tai yra jo nešvara.^[7„Paskelbkite izraelitams: ‘Vyras, turįs plūdimą iš savo kūno, yra nešvarus.,ZUViešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:VY'9kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus“.JX8randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,(WM7raupsus drabužiuose ir namuose;AV6Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,fUG5Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.wTi4Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.2S_3ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.KR2Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,XQ+1Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.rP_0Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.>Oy/kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.CN.Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;^M7-Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.Ly,kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.EK+Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,LJ*išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.[I1)namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,gHI(lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,[G1'Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,OF&išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.LE%Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,8Dk$Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.`C;#jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.qB]"„Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,,AU!Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:b@? Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui“.f?Gaukai už nuodėmę, o kitą – deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.^>7Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį, – iš to, ką pajėgs gauti, –w=iLikusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu. <pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.b;?padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,J:Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,o9YPapjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.i8MKunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.7}Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.j6Oir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.\53O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejausc4Apadėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.a3=Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,C2ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.1yLikusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščiųv0gir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.J/Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną.{Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.)-M Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.,y Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.+} Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.-*U Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.)y Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.,(SPo to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.'ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.n&Wkitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyjeX%+Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,g$Iįsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.O#kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,d"C„Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,!!?Viešpats kalbėjo Mozei:% E ;Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais“.V' :Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą ir jis bus švarus.  9Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas.fG 8Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio.7i 7Jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių.Y- 6lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir uždarys jį kitoms septynioms dienoms.+S 5O jei matys tašką nepadidėjusį,K 4Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai..W 3Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai.@} 2kuris, juos apžiūrėjęs, uždarys septynioms dienoms.ym 1turėtų baltos ar rausvos spalvos taškus, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui,2a 0ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio*Q /Jei vilnonis ar drobinis drabužisT# .Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos.  -Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’dC ,Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai.7k +tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu.9o *O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo,Q )Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus.\ 3 (Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus. 3 'kunigas jį apžiūrės. Jei blizgantis odoje baltumas yra apytamsis, težino, kad tai ne raupsai, bet baltos spalvos taškas, – žmogus švarus.D  &Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų balta dėmė odoje,   %Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu.H   $kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku – žmogus nešvarus.G  #O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės, "Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus.p[ !tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms.{ ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos,iM O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms   Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai.kQ Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas.y O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu.oY ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai. Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienomsw~i kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga.N} Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą,r|_ O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas, – žmogus švarus.T{# jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu, – tai raupsai.|zs Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms;$yC Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga.hxK bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą.2wa Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų,4ve kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu.3uc O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų,Xt+ tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai.#sC O jei pasirodys gyva mėsa,}ru kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus.tqc Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis,p tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus.ao= Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus ir pasikeitus ir matysis gyva mėsa,Nn Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą.0m] jį paskelbs nešvariu, – tai raupsai.,lS Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, šašas padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi,3ka Septintą dieną vėl patikrins. Jei taškas bus tamsesnis ir nepadidėjęs, paskelbs žmogų esant švariu, nes tai šašai; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus.#jA o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms..iW O jei ant odos bus blizgantis baltas taškas, bet nebus įdubęs, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms,{hq Jei tas pamatys šašą ant odos ir pastebės, kad plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog tai yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu.Kg „Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų kitokios spalvos taškas ar šašas ar blizganti vieta, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų.,fU Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:We) O jei neturėtų iš ko ir negalėtų aukoti avinėlio, ims du balandžius ar du jaunus karvelius – vieną deginimo aukai, o kitą aukai už nuodėmę, – kunigas sutaikins ją, ir ji bus apvalyta’“.*dO kuris tai aukos Viešpaties akivaizdoje ir sutaikins ją su Viešpačiu, ir taip ji bus apvalyta. Toks yra įstatymas apie pagimdžiusią berniuką ar mergaitę.Yc- Kai pasibaigs jos apsivalymo dienos už sūnų ar dukterį, atves prie Susitikimo palapinės įėjimo metinį avinėlį deginamajai aukai ir jauną karvelį ar balandį aukai už nuodėmę ir atiduos kunigui, b O jei pagimdytų mergaitę, bus nešvari dvi savaites, kaip mėnesinių metu, ir šešiasdešimt šešias dienas tęsis apsivalymas.a7 bet ji pasiliks dar trisdešimt tris dienas apsivalymui. Nieko, kas šventa, ji nepalies ir neis į šventyklą, iki pasibaigs jos apsivalymo dienos.7`k Aštuntąją dieną kūdikis bus apipjaustytas,_y „Paskelbk izraelitams: ‘Jei moteris pagimdytų berniuką, ji bus septynias dienas nešvari, kaip mėnesinių metu.!^? Viešpats kalbėjo Mozei:l]S /kad žinotumėte skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus, kas leista valgyti ir kas neleistina’“.q\] .Tai yra įstatymas apie gyvulius, paukščius ir visus gyvius, kurie kruta vandenyje ir gyvena žemėje,[  -Aš esu Viešpats, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Būkite šventi, nes Aš esu šventas.Z ,Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas. Nesusitepkite jokiu ropliu, kuris kruta ant žemės.WY) +Nesusitepkite jais ir nieko iš jų nepalieskite, kad nebūtumėte nešvarūs.X *Nevalgysite šliaužiančių ant pilvo, nei ropojančių keturiomis, nei turinčių daugiau kojų, nes jie yra jums pasibjaurėjimas._W9 )Visais gyvūnais, kurie šliaužia ant žemės, jūs bjaurėsitės ir jų nevalgysite.dVC (Kas valgytų ar neštų ką nors iš jo, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.iUM 'Jei nustiptų gyvulys, kurį jums leista valgyti, kas jo prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.^T7 &bet, jei sėklą kas apipiltų vandeniu ir po to ją paliestų maita, ji bus sutepta.GS  %Jei toks pastipęs gyvis užkristų ant sėklos, jos nesuteps,pR[ $Tik šaltiniai ir šuliniai bus nesutepti; bet kas prisiliestų iš jų išimtos maitos, bus nešvarus.Q{ #visa, ant ko užkristų kas nors iš tokios maitos, bus sutepta; krosnis ir katilas turi būti sudaužyti, nes sutepti.'PI "Kiekvienas maistas, kurį valgysite, jei ant jo bus užpilta iš tokio indo vandens, bus suteptas; kiekvienas skystis, geriamas iš tokio indo, bus nešvarus;bO? !Jei kas iš jų įkristų į molinį indą, jis bus suteptas ir turės būti sudaužytas.N Jei kas iš jų negyvas užkristų ant ko nors, ar tai būtų medinis indas, ar apdaras, ar kailis, ar ašutinė, ar šiaip kuriam nors reikalui vartojamas daiktas, tai bus sutepta. Jis bus panardintas vandenyje ir laikomas suteptu iki vakaro, po to bus švarus.^M7 Visi jie yra nešvarūs. Kas prisiliestų prie jų negyvų, bus nešvarus iki vakaro.QL laukinė pelė ir chameleonas; salamandra, žaliasis driežas ir kurmis. K Iš roplių ir gyvūnų, kurie juda ant žemės, bus laikomi nešvariais šie: žebenkštis, pelė ir krokodilas su visa jo gimine;nJW kas neštų jų maitą, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro, nes tai yra jums nešvaru.I! Gyvuliai, kurie turi keturias kojas ir eina letenomis, bus jums nešvarūs – kas prisiliestų prie jų maitos, bus nešvarus iki vakaro;H Kiekvienas gyvulys, kuris turi neskeltą nagą ir negromuliuoja, bus laikomas nešvariu – kas prisiliestų jo maitos, bus nešvarus.pG[ jei kam reikėtų nešti kurį nors iš jų negyvą, tas plaus savo rūbus ir bus nešvarus iki vakaro.AF Jei kas paliestų juos negyvus, bus nešvarus iki vakaro;VE' Bet jūs nevalgysite kitų vabzdžių, kurie vaikščioja keturiomis kojomis.LD visa skėrių giminė ir didieji žiogai su visomis jų giminėmis.zCo Jums leista valgyti tuos keturkojus vabzdžius, kurių paskutinės kojos ilgesnės ir jie šokinėja ant žemės:cBA Visais sparnuotais vabzdžiais, kurie vaikščioja keturiomis kojomis, jūs bjaurėsitės.HA  gandras ir visa jo giminė; taip pat tutlys ir šikšnosparnis.$@E gulbė, pelikanas ir gervė;$?E apuokas, kormoranas ir ibis;=>w strutis ir pelėda, žuvėdra, vanagas ir jo giminė;=5 visa varnų giminė;/<[ peslys ir vanagėlis su visa jo gimine;e;E Paukščiai, kurių jūs nevalgysite, bet bjaurėsitės, yra: erelis, grifas, jūros erelis;_:9 Visi gyviai, kurie gyvena vandenyje ir neturi pelekų ir žvynų, bus jums nešvarūs.99o nevalgysite jų mėsos ir nepaliesite jų maitos.b8? Tais, kurie kruta ir gyvena vandenyje, bet neturi pelekų ir žvynų, jūs bjaurėsitės, 7 Iš vandens gyvūnų jums leista valgyti visus, kurie turi pelekus ir žvynus, ar jie būtų jūroje, ar upėje, ar tvenkiniuose.Z6/ Tų gyvulių mėsos nevalgysite ir neliesite jų maitos. Jie jums yra nešvarūs.C5 Ir kiaulė, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja.J4 taip pat kiškis, nors jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą.O3 Nešvarus yra barsukas, nes jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą;02[ nevalgysite ir laikysite nešvariu tą, kuris gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą kaip kupranugaris. Jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą, todėl yra nešvarus.T1# Galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja;Z0/ „Paskelbkite izraelitams: ‘Tai žemės gyvuliai, kuriuos jums leista valgyti.,/U Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:7.k Tai girdėdamas, Mozė priėmė pasiteisinimą.e-E Aaronas atsakė: „Šiandien jie aukojo auką už nuodėmę ir deginamąją auką Viešpaties akivaizdoje, ir man taip atsitiko. Jei aš šiandien valgyčiau auką už nuodėmę, ar tai būtų priimtina Viešpačiui?“{,q Aukos kraujas nebuvo įneštas į šventyklą, jūs turėjote ją valgyti šventoje vietoje, kaip man įsakyta“.D+ „Kodėl nesuvalgėte šventoje vietoje aukos už nuodėmę, kurią Dievas jums atidavė, kad pašalintumėte tautos kaltes ir atliktumėte sutaikinimą už juos Viešpaties akivaizdoje?)*M Mozė stropiai ieškojo ožio, kuris buvo aukotas už nuodėmę, ir rado jį sudegintą. Jis, supykęs ant abiejų Aarono sūnų Eleazaro ir Itamaro, paklausė:')I Petys ir krūtinė, kurie buvo atnešti su aukos taukais ir siūbuojami Viešpaties akivaizdoje, priklauso tau. Tai amžinas Viešpaties duotas įstatymas“.=(u taip pat krūtinę, kuri buvo siūbuota, ir aukos petį valgykite nesuteptoje vietoje tu, tavo sūnūs ir dukterys, nes tai duota tau ir tavo vaikams iš izraelitų padėkos aukų.r'_ Valgykite šventoje vietoje, kas tau ir tavo sūnums duota iš aukų Viešpačiui, nes taip man įsakyta;G&  Mozė kalbėjo Aaronui ir likusiems sūnums Eleazarui bei Itamarui: „Imkite aukos dalį, kuri lieka iš duonos aukos Viešpačiui, ir ją neraugintą valgykite prie aukuro, nes ji šventa.^%7 ir galėtumėte mokyti izraelitus visų mano įstatymų, kuriuos daviau per Mozę“.O$ kad skirtumėte, kas šventa ir nešventa, kas švaru ir kas nešvaru,$#C „Tu ir tavo sūnūs vyno ir stipraus gėrimo negerkite, eidami Susitikimo palapinėn, kad nemirtumėte; tai yra amžinas įsakymas visoms jūsų kartoms,&"I Po to Viešpats tarė Aaronui: ! Jūs nesitraukite nuo palapinės, kad nežūtumėte, kadangi esate patepti šventu aliejumi“. Jie darė visa, ką Mozė įsakė.  Mozė sakė Aaronui ir jo sūnums Eleazarui ir Itamarui: „Nenudenkite savo galvų ir neperplėškite drabužių, kad kartais nemirtumėte ir bausmė nekristų visiems izraelitams. Jūsų broliai ir visi izraelitai teaprauda sudeginimą, kurį Viešpats siuntė.sa Juodu priėję paėmė juos, apvilktus drobinėmis tunikomis, ir išnešė laukan, kaip jiems buvo liepta.8k Mozė, pasišaukęs Aarono dėdės Uzielio sūnus Mišaelį ir Elcafaną, jiems tarė: „Eikite, paimkite jūsų brolius iš šventyklos ir išneškite juos už stovyklos“.M Mozė tarė Aaronui: „Taip kalbėjo Viešpats: ‘Pasirodysiu šventas tuose, kurie prie manęs artinasi, ir būsiu pašlovintas visos tautos akivaizdoje’“. Tai girdėdamas, Aaronas tylėjo. 8~~~}}w}||6{{x{zzMyyyxy(xxFwwwHwvrv uu tt)ss:srr7qqqpp>ooQonnRmmmll+kqjjiimihhh>>4==o=K<<";;x::999#8877\66255 413362w11000g//$..c--Q--,,Y+**])((C''W'&&{%%8$$M##t""N!!!i aj(7? 8yhv^CVu H [ o +  16`s$mF gEIPenkiese vysite šimtą, ir šimtas – dešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo.8DmVysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje. CAš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.B!Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas – ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte.aA=duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių.P@Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite,L?Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats.(>K„Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.i=M7Izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas“.Y<-6O jei jis nebus išpirktas, jis išeis jubiliejaus metais kartu su savo vaikais.v;g5Jis turi būti kaip samdinys visus tuos metus ir šeimininkas nesielgs su juo be gailesčio tavo akivaizdoje.y:m4Jei metų skaičius mažesnis, apskaičiuos su juo pagal likusių metų skaičių ir sumokės išpirkimo kainą.W9)3Jei bus likę daug metų ligi jubiliejaus, pagal juos atsilygins šeimininkui.82Jis skaitys metus nuo parsidavimo ligi jubiliejaus metų ir atskaitys iš sumos, už kurią buvo parsidavęs, lyg būtų buvęs samdinys.b7?1dėdė, brolėnas arba artimas giminaitis; o jei pajėgs, ir jis pats galės išsipirkti._690jis galės būti išpirktas. Jei norės, jį galės išpirkti kas nors iš jo brolių:5 /Jei tarp jūsų pralobtų ateivis ar svetimtautis ir jam ar kuriam nors iš jo palikuonių parsiduotų nuskurdęs tavo brolis,4.Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio.3-iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais.A2,Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų,)1O+Neišnaudokit jų, bijokit Dievo.n0W*Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai.L/)Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus.L.(Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų.]-5'Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu. ,&Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad jums duočiau Kanaano žemę ir būčiau jūsų Dievas.V+'%Neskolink jam pinigų už palūkanas ir neduok maisto, siekdamas pasipelnyti.Q*$Neimk iš jo palūkanų, bijok Dievo. Tegul tavo brolis gyvena pas tave.p)[#Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis, nors jis tau būtų svetimas.N("Jų priemiesčio laukai neparduodami, nes tai jų amžina nuosavybė.'!Jei nebus išpirkti, jubiliejaus metais sugrįš savininkams, nes namai levitų miestuose yra jų nuosavybė tarp izraelitų.K& Levitų namai, esantys jų miestuose, visada gali būti išpirkti.,%SO jei namai būtų kaime, kuris neturi apsaugos sienų, bus parduodami kaip laukai; jei nebus išpirkti anksčiau, jubiliejaus metais sugrįš buvusiam savininkui.{$qJei neišsipirks per metus, jie pasiliks pirkėjui ir jo palikuonims; jų nereikės grąžinti jubiliejaus metais.`#;Kas parduotų namus miesto ribose, tam bus leista išsipirkti juos per vienerius metus.%"EJei neturės reikiamos sumos žemei išpirkti, pirkėjas turės, ką nupirko, ligi jubiliejaus metų; tais metais nuosavybė sugrįš pirmajam šeimininkui.!bus nustatyta kaina už tą laiką, kai ji buvo parduota, o kas lieka, sugrąžins pirkėjui, ir taip atgaus savo nuosavybę.G  O jei jis neturėtų giminaičio, bet pats galėtų išpirkti,a=Jei suvargęs tavo brolis parduotų nuosavybės dalį, jo giminaitis gali ją išpirkti.FTodėl visa jūsų žemė bus parduodama su išpirkimo teise.b?Žemė nebus parduodama visam laikui, nes ji mano, o jūs esate tik svečiai ir ateiviai.}uSėsite aštuntaisiais metais, maitinsitės turimomis atsargomis ligi devintųjų metų, kol naujas derlius užaugs.S!Aš palaiminsiu šeštuosius metus, ir jie duos jums trejų metų derlių.fGGal klausite: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nerinksime vaisių?’V'ir žemė duotų vaisių, kuriais pasisotintumėte ir laimingai gyventumėte.^7Laikykitės mano įsakymų ir paliepimų, vykdykite juos, kad gyventumėte be baimės^7Neskriauskite vienas kito, būkite sąžiningi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.7iKuo daugiau bus likę derliaus metų, tuo aukštesnė bus kaina; kuo mažiau derliaus metų, tuo mažesnė bus pardavimo kaina, nes jis tau parduos pagal pjūčių skaičių.Z/bet pirkite, atsižvelgdami į metų skaičių, praėjusį nuo jubiliejaus metų.OParduodant ar perkant ką nors iš kaimyno, neskriauskite vienas kito,G  Jubiliejaus metais kiekvienas atgaus savo buvusią nuosavybę.S! nes tai iškilmingi jubiliejaus metai. Valgykite tai, kas savaime užaugs.kQ Nesėkite ir nepjaukite, kas savaime užaugs dirvose, uogų nerinkite neapkarpytuose vynuogynuose,G  ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą.nW Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame kraštedCSkaičiuok septynis kartus po septynerius metus, iš viso keturiasdešimt devynerius metus.@ }taip pat jūsų gyvuliams bus visa, kas savaime užaugs.[ 1Maistas jums, tarnams, tarnaitėms, samdiniams ir ateiviams, kurie pas jus gyvena, Ką žemė savaime užaugins, nepjaukite ir vynuogių nuo neapkarpytų vynmedžio šakelių nerinkite, nes tai yra poilsio metai žemei. Septintieji metai bus sabato poilsis žemei, metai, paskirti Viešpačiui. Tada laukų neapsėkite ir vynuogyno nekarpykite.T #Šešerius metus apsėkite dirvą, karpykite vynuogyną ir rinkite vaisius.zo„Sakyk izraelitams, kad, įėję į šalį, kurią jiems duosiu, septintaisiais metais leistų žemei ilsėtis.0]Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus kalne: Po to izraelitai išvedė piktžodžiautoją iš stovyklos ir užmušė jį akmenimis. Jie padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei.gITas pats įstatymas galioja ateiviui ir vietiniam, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’“.S!Užmušęs gyvulį, atlygins; užmušęs žmogų, bus baudžiamas mirtimi.G sulaužymas už sulaužymą, akis už akį, dantis už dantį.NKas sužalotų savo artimą, jam bus padaryta taip, kaip jis padarė:?{Jei kas užmuša gyvulį, atlygins gyvuliu už gyvulį.1_Kas nužudo žmogų, taip pat turi mirti.?yKas piktžodžiaus Viešpaties vardui, turės mirti – jis bus užmuštas akmenimis, ar jis bus vietinis, ar ateivis. Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, bus baudžiamas mirtimi.P~Izraelitams sakyk: ‘Kas keikia Dievą, atsakys už savo nusikaltimą.1}]„Išvesk piktžodžiautoją iš stovyklos. Visi, kurie girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda savo rankas ant jo galvos, o visi žmonės teužmuša jį akmenimis. |= Viešpats įsakė Mozei:4{e Jį uždarė ir laukė Viešpaties nurodymo.z  Jį atvedė pas Mozę, kadangi jis piktžodžiavo ir keikė Dievą. Jo motina buvo Šelomita, Dibrio duktė iš Dano giminės.gyI Izraelitės moters sūnus, kurio tėvas buvo egiptietis, susiginčijo su izraelitu stovykloje.8xk Visa tai priklausys Aaronui ir jo sūnums, jie valgys ją šventoje vietoje, nes tai švenčiausias dalykas iš Viešpaties deginamųjų aukų pagal amžinąjį įstatymą“.OwKas sabatą ji bus keičiama. Izraelitams tai bus amžinas įstatymas.vAnt kiekvienos eilės padėk tyriausių smilkalų, kad jie būtų ant duonos, kuri sudeginama kaip atminimas Viešpačiui.pu[juos padėk ant gryno aukso stalo Viešpaties akivaizdoje dviem eilėm, po šešis kiekvienoje eilėje.uteImk smulkių miltų ir iš jų iškepk dvylika duonos kepalėlių, kiekvieną iš dviejų dešimtųjų efos,OsLempos stovės ant žvakidės iš gryno aukso Viešpaties akivaizdoje.mrUSusitikimo palapinėje šiapus uždangos į Švenčiausiąją. Jas uždegs Aaronas kiekvieną vakarą ir prižiūrės, kad jos degtų iki ryto Viešpaties akivaizdoje. Ši tarnystė bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms.lqS„Įsakyk izraelitams, kad jie atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, kad lempos nuolat degtų!p?Viešpats kalbėjo Mozei:Fo,Taip Mozė paskelbė izraelitams šventes Viešpaties garbei."n?+kad jūsų palikuonys žinotų, jog buvau apgyvendinęs izraelitus palapinėse, kai juos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš Viešpats, jūsų Dievas“.Cm*Visi izraelitai turi gyventi palapinėse septynias dienas,l7)Kasmet iškilmingai švęskite Viešpačiui septynias dienas; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. Tą šventę švęskite septintą mėnesį.4kc(Pirmą dieną imkite gražiausių medžių vaisių, palmių šakelių, lapuoto medžio ir paupio gluosnių šakų ir linksminkitės Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje.Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.='„Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.!<?Viešpats kalbėjo Mozei:;#Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’“.d:CNeaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.9Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai – jis nepriimtinas.83Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.7Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.Q6Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.95osveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.n4W„Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai!3?Viešpats kalbėjo Mozei:g2Ikad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’“.V1'Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,t0cKas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.\/3 Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.O. Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.[-1 Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti._,9 Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.s+a Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.r*_Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.b)?Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas._(9bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.h'Karba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,=&uKas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,F%Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats. $„Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.!#?Viešpats kalbėjo Mozei:D"Mozė tai paskelbė Aaronui, jo sūnums ir visam Izraeliui.(!KBet jis neis į Švenčiausiąją ir nesiartins prie aukuro, nes turi trūkumų, kad nesuteptų mano šventyklos. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu“.T #tačiau valgys maistą, aukojamą šventykloje, šventą ir labai šventą.fGnė vienas iš kunigo Aarono palikuonių, turintis trūkumų, nesiartins aukoti Viešpačiui,jOar kuprotas, ar neūžauga, ar sergąs akių liga, ar šašuotas, ar niežuotas, ar eunuchas, –-War yra sulaužyta jo ranka arba koja,NJeigu jis yra aklas, raišas, iškreiptu veidu ar nesveikų sąnarių„Sakyk Aaronui, kad, jei kas nors iš jo palikuonių turi trūkumų, tegul nesiartina prie Dievo, kad aukotų Jam duoną.!?Viešpats kalbėjo Mozei:W)kad nesuterštų savo giminės kraujo, nes Aš, Viešpats, jį pašventinu“.tcJis negali vesti našlės, išsiskyrusios, paniekintos nei paleistuvės, bet tik mergaitę iš savo tautos,!? Jis turi vesti mergaitę.lS Jis neišeis iš šventyklos ir nesuteps jos, nes yra pateptas šventu aliejumi; Aš esu Viešpats.K ir neprisilies prie jokio mirusio, net prie savo tėvo ar motinos.>w Vyriausiasis kunigas, ant kurio galvos išlieta patepimo aliejaus ir kuris įšventintas kunigystei bei apvilktas šventais apdarais, nenudengs savo galvos, nepersiplėš drabužių[1 Jei kunigo duktė paleistuvautų ir tuo suteptų savo tėvo vardą, bus sudeginta.wiir aukoja padėtinę duoną. Jie turi būti šventi, nes Aš esu šventas Viešpats, kuris jus darau šventus.^7Jiems draudžiama vesti paleistuvę ir išsiskyrusią, kadangi jie yra pašvęsti man'Jie turi būti šventi savo Dievui ir nesutepti savo Dievo vardo, nes jie aukoja man smilkalus ir duonos auką, todėl privalo būti šventi.H Kunigai neskus savo galvos nei barzdos ir neraižys savo kūno.CJis neturi susitepti, nes jis yra vyresnysis savo tautoje.2 air netekėjusi sesuo, kuri yra jam artima.Y -nebent būtų artimi giminės, tai yra: tėvas, motina, sūnus, duktė ar broliss aViešpats kalbėjo Mozei: „Sakyk Aarono sūnums, kunigams, kad jie nesusiteptų savo mirusiu tautiečiu,) MVyras ar moteris, kurie užsiima mirusiųjų dvasių iššaukimu ir žyniavimu, turi mirti; juos užmuškite akmenimis; jie patys kalti dėl savo mirties’“. Jūs privalote būti man šventi, nes Aš esu šventas Viešpats. Aš jus išskyriau iš kitų tautų, kad būtumėte mano.Z/Tad skirkite švarų gyvulį nuo nešvaraus ir švarų paukštį nuo nešvaraus, kad nesusiteptumėte gyvuliais, paukščiais ir visais gyviais, krutančiais žemėje, kuriuos jums nurodžiau esant nešvarius.1]Jums gi sakau: paveldėkite jų žemę, kurią jums duosiu, žemę, plūstančią pienu ir medumi. Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išskyriau iš kitų tautų.~wNesielkite pagal papročius tautų, kurias išvarysiu iš to krašto. Jie visa tai darė, ir Aš jais pasibjaurėjau.|sLaikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir juos vykdykite, kad jūsų neišspjautų žemė, kurioje apsigyvensite.{qJei vyras paimtų savo brolio žmoną, tai bjauru, nes jis atidengė savo brolio nuogumą, – jie mirs bevaikiai.)Jei žmogus sugultų su savo dėdės žmona – jis atidengtų dėdės nuogumą; abu bus baudžiami už savo nuodėmę – jie mirs bevaikiai.gINeatidenk nuogumo savo tėvo ar motinos sesers. Kas taip daro, nusikalsta ir abu bus nubausti.\3Kas sugultų su moterimi jos mėnesinių metu, abu bus išnaikinti iš savo tautos.lSJei kas imtų savo seserį, savo tėvo ar motinos dukterį ir matytų jos nuogumą ir ji matytų jo nuogumą, abu bus padarę bjaurų nusikaltimą; jie bus išnaikinti savo tautos akivaizdoje; jie patys atsakys už savo kaltę.ueJei moteris paleistuvautų su gyvuliu, ji bus užmušta akmenimis kartu su gyvuliu; jos kraujas bus ant jos.[~1Kas paleistuvautų su gyvuliu, bus pasmerktas mirti; gyvulį taip pat užmuškite.=}uJei kas, vedęs dukterį, vestų dar ir jos motiną, padarytų didelį nusikaltimą. Toks asmuo bus sudegintas kartu su abiem moterim, kad tarp jūsų nebūtų tokių nusikaltimų.a|= Jei vyras sugultų su vyru kaip su moterimi, abu bjauriai nusikalstų ir abu turi mirti.h{K Jei kas sugultų su savo marčia, abu turi mirti, nes tai iškrypimas; jų kraujas yra ant jų.\z3 Jei kas sugultų su savo pamote, abu turi mirti; jie patys kalti dėl savo mirties.y Kas svetimautų su kito moterimi, su savo artimo žmona, abu – svetimautojas ir svetimautoja – bus baudžiami mirtimi.yxm Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus mirtim nubaustas; jis keikė tėvą ar motiną ir jo kraujas yra ant jo.cwALaikykitės mano įsakymų ir vykdykite juos. Aš esu Viešpats, kuris darau jus šventus.Sv!Pasišventinkite ir būkite šventi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. u;Jei kas kreiptųsi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius ir su jais paleistuvautų, Aš atsigręšiu į juos ir išnaikinsiu iš jų tautos.t{Aš bausiu jį, jo šeimą ir visus, kurie pritarė jo paleistuvystei su Molechu, – išnaikinsiu juos iš jų tautos.~swJei krašto žmonės, apsimesdami nežiną, paleistų žmogų, aukojusį vaiką Molechui, ir nenorėtų jo užmušti,1r]Aš atgręšiu savo veidą į jį ir išnaikinsiu jį iš jo tautos, nes jis, duodamas savo vaiką Molechui, sutepė mano šventyklą ir paniekino mano šventą vardą.,qS„Sakyk izraelitams: ‘Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, aukotų vaiką Molechui, bus baudžiamas mirtimi: krašto žmonės užmuš jį akmenimis.!p?Viešpats kalbėjo Mozei:doC%Laikykitės visų mano įstatymų bei nuostatų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats’“.&nG$Naudokite teisingus svarsčius ir teisingas svarstykles, teisingą efą ir hiną. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės.Dm#Būkite teisingi teisme, matuodami, sverdami ir seikėdami. l;"Tegyvena jie tarp jūsų kaip vietiniai; mylėkite juos kaip patys save, nes ir jūs buvote ateiviai Egipto žemėje. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.5Neimk savo žmonos sesers į suguloves ir neatidenk jos nuogumo žmonai gyvai esant.=yNeatidenk nuogumo moters ir jos dukros arba jos sūnaus dukros, nes jie yra jos artimi giminaičiai; tai nusikaltimas.M<Neatidenk savo brolio žmonos nuogumo, nes tai tavo brolio nuogumas./;[Neatidenk savo sūnaus žmonos nuogumo.F:Neatidenk savo dėdės žmonos nuogumo, nes ji yra tavo teta.W9) Neatidenk savo motinos sesers nuogumo, nes tai tavo motinos artima giminaitė.W8) Neatidenk savo tėvo sesers nuogumo, nes tai yra tavo tėvo artima giminaitė.l7S Neatidenk nuogumo savo tėvo žmonos dukros, kurią ji pagimdė tavo tėvui, nes ji yra tavo sesuo._69 Neatidenk savo sūnaus dukros ar dukters dukros nuogumo, nes tai tavo paties nuogumas.i5M Neatidenk nuogumo savo sesers, kuri yra tavo tėvo ar motinos duktė, gimusi namie ar kur kitur.O4Neatidenk savo tėvo žmonos nuogumo, nes tai yra tavo tėvo nuogumas.j3ONeatidenk savo tėvo nei motinos nuogumo. Ji yra tavo motina – tu neturi atidengti jos nuogumo.b2?Nesiartinkite prie artimo giminaičio, kad atidengtumėte jo nuogumą. Aš esu Viešpats.l1SLaikykitės mano įstatymų ir paliepimų, kuriuos vykdydamas žmogus bus gyvas. Aš esu Viešpats.f0GVykdykite mano paliepimus ir pagal mano nuostatus elkitės. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.1/]Nesielkite, kaip elgiasi egiptiečiai, tarp kurių jūs gyvenote, ir nesilaikykite papročių Kanaano šalies, kurion jus įvesiu, nevaikščiokite pagal jų nuostatus.,.U„Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.!-?Viešpats kalbėjo Mozei:M,bet, jei neplaus savo drabužio ir kūno, nešios savo kaltę’“.D+Kas iš vietinių gyventojų ar ateivių valgytų pastipusį ar žvėries sudraskytą, plaus savo drabužius ir pats apsiplaus vandeniu; jis bus nešvarus iki vakaro, o po to bus švarus, 0 ~~q}}w}|v{{x{zz$yy|y'xwwwhw*vv)uu[ttsss6rrfqqYpooHHHJGG{GFFKFEE(DDHCCC=BBB/AA}A@@d@?>>> ==[=Yy(Kunigas ją atves ir pastatys Viešpaties akivaizdoje.;Xq(jis ją turi atvesti pas kunigą ir aukoti už ją dešimtą efos dalį miežinių miltų; nepils ant jų aliejaus ir nedės smilkalų, nes tai pavydo auka, primenanti nedorybę.yWm(ir jei pavydo dvasia apimtų vyrą, nepaisant ar žmona iš tiesų susitepusi, ar tai tik neteisingas įtarimas,/VY( ir kitas vyras gulėtų su ja ir ją suterštų, tačiau tai įvyktų slaptai ir būtų paslėpta nuo jos vyro akių, ir nebūtų liudytojų, nes ji nebūtų sugauta,^U7( „Sakyk izraelitams: ‘Jei kieno žmona nusidėtų, būdama neištikima savo vyrui,!T?( Viešpats kalbėjo Mozei:`S;( Ką pavieniai asmenys aukoja šventykloje ir atiduoda kunigui, yra jo nuosavybė’“.AR( Visos aukos, kurias aukoja izraelitai, priklauso kunigui./QY(O jei nebūtų to, kuriam nusikalto, atiduos viską Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, neskaitant avino, kuris turi būti aukojamas, kad jis būtų sutaikintas.P(tai jis prisipažins kaltas ir atlygins tam, kuriam nusikalto, atiduos tą patį daiktą ir, be to, pridės penktą dalį jo vertės.O(„Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarytų kurią nors nuodėmę, peržengtų Viešpaties įsakymą ir taip nusikalstų,!N?(Viešpats kalbėjo Mozei:qM](Izraelitai taip ir padarė, ir juos apgyvendino už stovyklos ribų, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.rL_(Pašalinkite tokius vyrus ir tokias moteris, kad jie nesuteptų stovyklos, kurios viduryje Aš gyvenu“.~Kw(„Įsakyk izraelitams pašalinti iš stovyklos visus raupsuotus, visus turinčius plūdimą ir susitepusius mirusiu.!J?(Viešpats kalbėjo Mozei:fIG(1Juos suskaitė Mozė, kaip Viešpats buvo įsakęs, kiekvieną pagal jo tarnystę ir naštą.MH(0buvo aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt asmenų.vGg(/nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, galinčių tarnauti ir nešti Susitikimo palapinę,kFQ(.Visų levitų, kuriuos Mozė, Aaronas ir Izraelio vyresnieji suskaitė pagal jų kilmę ir šeimasWE)(-Merario sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei./D[(,Jų buvo trys tūkstančiai du šimtai.nCW(+nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.PB(*Buvo suskaityta taip pat ir Merario sūnūs pagal jų kilmę ir šeimasRA()Geršono sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs.=@w((Jų buvo du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.n?W('nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.Q>(&Buvo suskaityta taip pat ir Geršono sūnūs pagal jų kilmę ir šeimasM=(%Juos suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.A<($Jų buvo du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt.n;W(#nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.H: ("Mozė, Aaronas ir vyresnieji suskaitė kehatus pagal jų kilmę9 (!Tai yra Merario sūnų giminės pareiga ir tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje“.8'( taip pat kiemo stulpus, statomus aplinkui, jų pakojus, kuolelius, virves ir visus jų reikmenis. Kiekvienam paskirsite, ką jis turi nešti.X7+(Jų darbas bus nešti palapinės lentas, jos užkaiščius, stulpus ir pakojus;p6[(nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Susitikimo palapinėje.I5 (Suskaičiuok taip pat Merario sūnus pagal jų kilmę ir šeimast4c(Tokia bus Geršono sūnų tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje.c3A(Geršonai neš, ką lieps Aaronas ir jo sūnūs. Darbai jiems bus nurodyti ir paskirstyti.2(kiemo, kuris yra aplinkui aukurą ir palapinę, užkabas, virves ir prie jų naudojamus įrankius; tai yra jų tarnavimas._19(nešti palapinės uždangalus, užuolaidą, pakabintą Susitikimo palapinės įėjime,0;(Geršonų pareigos yra:m/U(nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Sandoros palapinėje.M.(„Suskaičiuok taip pat Geršono sūnus pagal jų kilmę ir šeimas!-?(Viešpats kalbėjo Mozei:d,C(Jiems negalima žiūrėti, kas yra Švenčiausiojoje, kol ji neapdengta, kad nenumirtų“.+9(Tai darykite, kad jie liktų gyvi ir nemirtų, kai ateina prie šventų daiktų. Aaronas ir jo sūnūs paskirs kiekvienam darbą, kas ką turi nešti.-*W(„Neleiskite kehatų giminei žūti.,)U(Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:\(3(Kunigo Aarono sūnus Eleazaras rūpinsis aliejumi lempoms, kvapniais smilkalais, padėtine duona, patepimo aliejumi ir viskuo, ko reikia šventyklos apeigoms, taip pat visais šventykloje esančiais daiktais“.j'O(Aaronui ir jo sūnums apdengus šventyklą ir visus jos daiktus, keliantis stovyklai, kehatai atėję juos paims. Jiems negalima prisiliesti prie šventų daiktų, kad nemirtų. Tai yra kehatų pareiga Susitikimo palapinėje.&&G(Sudėję visus reikmenis, kurie vartojami prie aukuro: indus anglims, šakutes, semtuvėlius ir dubenis, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis.A%( Iš aukuro išims pelenus ir jį apdengs violetine drobe.$( Visus apeigoms naudojamus daiktus įvynios į mėlyną audinį, ant viršaus užties opšrų kailių uždangalu ir uždės ant neštuvų.e#E( Auksinį aukurą apdengs mėlyna drobe, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis.F"( tai įvynios į opšrų kailių uždangalą ir įvers kartis.s!a( Ims mėlyną audinį, juo apdengs žvakidę, lempas, gnybtuvus, indus nuognaiboms ir visus aliejaus indus;\ 3(užties raudona drobe, kurią apdengs opšrų kailių uždangalu, ir įvers kartis.4c(Taip pat padėtinės duonos stalą apdengs mėlyna drobe, sudės smilkytuvus ir indus, taures ir puodelius geriamosioms aukoms pilti, o padėtinę duoną uždės viršuje,T#(ant viršaus užties opšrų kailiais ir mėlynu audiniu, ir įvers kartis. (Aaronas ir jo sūnūs, prieš iškeliaujant, nuims uždangą, kabančią prieš Švenčiausiąją, ir ja apdengs Liudijimo skrynią,Q(Tokios bus kehatų pareigos Susitikimo palapinėje ir Švenčiausiojoje.nW(visus nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus; jie prižiūrės Susitikimo palapinę.K(„Suskaičiuok Kehato sūnus levitus pagal jų kilmę ir šeimas,,U(Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:O(3Juos atidavė Aaronui ir jo sūnums, vykdydamas Viešpaties įsakymą.(2iš izraelitų pirmagimių paėmė pinigus: tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį.U%(1Mozė paėmė išpirkimo pinigus už tuos, kurie viršijo levitų skaičių,]5(0Atiduok pinigus Aaronui ir jo sūnums už tuos, kurie viršija levitų skaičių“.wi(/imk nuo kiekvieno penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį. Šekelis susideda iš dvidešimt gerų.kQ(.Išpirk du šimtus septyniasdešimt tris izraelitų pirmagimius, nes jų yra daugiau negu levitų; (-„Imk levitus vietoje izraelitų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoje izraelitų gyvulių. Levitai bus mano. Aš esu Viešpats.!?(,Viešpats kalbėjo Mozei: (+Visų vyriškos lyties pirmagimių nuo vieno mėnesio amžiaus buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys.N(*Mozė suskaitė izraelitų pirmagimius, kaip Viešpats buvo įsakęs.7()Atskirk levitus man – Aš esu Viešpats – vietoj visų Izraelio vaikų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoj izraelitų galvijų pirmagimių“. {((Viešpats tarė Mozei: „Dabar suskaičiuok visus izraelitų pirmagimius vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus.$ C('Viešpačiui įsakius, Mozė ir Aaronas suskaitė visus levitus vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus. Jų buvo dvidešimt du tūkstančiai asmenų.g I(&Priešais palapinę, rytinėje pusėje, pasistatydavo palapinę Mozė ir Aaronas su savo sūnumis. Jie saugojo šventyklą tarp Izraelio vaikų, nes jei prisiartintų kas iš pašalinių, turėjo būti baudžiamas mirtimi.T #(%kiemo stulpus, statomus aplinkui, su jų pakojais, kuoleliais ir virvėmis.E ($Jie saugojo palapinės lentas, kartis, stulpus, jų pakojus,p[(#Jų vadas buvo Abihailo sūnus Cūrielis, jų stovykla buvo šiaurinėje Susitikimo palapinės pusėje.iM("Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, buvo šeši tūkstančiai du šimtai asmenų.=w(!Iš Merario yra kilusios machlių ir mušių šeimos.zo( Levitų vadų vyriausias buvo Eleazaras, kunigo Aarono sūnus. Jis prižiūrės tuos, kurie rūpinasi šventykla.(Jie turėjo saugoti skrynią, stalą, žvakidę, aukurus, šventyklos indus, naudojamus tarnavimo metu, uždangą ir visus reikmenis.1_(Jiems vadovavo Uzielio sūnus Elicafanas.\3(Kehato sūnų šeimos statydavo palapines pietinėje Susitikimo palapinės pusėje.#(Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta aštuoni tūkstančiai šeši šimtai asmenų. Jie prižiūrėjo šventyklą.mU(Kehato giminei priklausė amramų, iccharų, hebronų ir uzielitų šeimos. Tai yra kehatų šeimos.`;(kiemo užkabas, įėjimo į kiemą užkabą, palapinės virves bei visus jos reikmenis.g~I(Jie buvo atsakingi už Susitikimo palapinę, jos uždangalus, palapinės įėjimo užuolaidą,,}U(vadovaujami Laelio sūnaus Eljasafo.c|A(Geršono šeimos turėjo statyti savo palapines už Susitikimo palapinės vakarų pusėje,s{a(Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta septyni tūkstančiai penki šimtai asmenų.:zq(Iš Geršono kilo dvi šeimos: libnių ir šimių.Vy'(Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas.Ax(Kehato sūnūs: Amramas ir Iccharas, Hebronas ir Uzielis.+wS(Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis.Av(Štai Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris.;us(Mozė suskaitė juos, kaip Viešpats buvo įsakęs.ute(„Suskaičiuok levitus pagal jų šeimas, visus vyriškos giminės asmenis, nuo vieno mėnesio amžiaus“.Gs (Izraelitams esant Sinajaus dykumoje, Viešpats kalbėjo Mozei:>rw( Kiekvienas pirmagimis yra mano nuo to laiko, kai išžudžiau pirmagimius Egipte; tuomet pašvenčiau sau izraelitų ir jų gyvulių pirmagimius. Jie yra mano. Aš esu Viešpats“.?q{( „Aš paėmiau levitus izraelitų pirmagimių vietoje.!p?( Viešpats kalbėjo Mozei:moU( Aaroną ir jo sūnus paskirk kunigais. Jei kas iš pašalinių artinsis, bus baudžiamas mirtimi“.^n7( Atiduok levitus Aaronui ir jo sūnums; jie visi yra atiduoti jam iš Izraelio vaikų.Rm(prižiūrės jos daiktus ir tarnaus prie palapinės tarp Izraelio vaikų.Dl(Jie atliks visus darbus, susijusius su Susitikimo palapine,Jk(„Pakviesk Levio giminę pas kunigą Aaroną, kad jam tarnautų.!j?(Viešpats kalbėjo Mozei:6ig(Bet Nadabas ir Abihuvas, aukoję svetimą ugnį Viešpačiui Sinajaus dykumose, mirė, nepalikdami vaikų. Aaronui gyvam esant, kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras.9ho(Jie buvo patepti ir pašvęsti kunigų tarnystei.Ng(Aarono pirmagimis sūnus Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras bei Itamaras.[f1(Tuo metu, kai Viešpats kalbėjo Sinajaus kalne, Aarono ir Mozės palikuonys buvo:e{("Izraelitai viską padarė taip, kaip Viešpats įsakė. Jie sustodavo ir žygiuodavo būriais, giminėmis ir šeimomis.Yd-(!Levitai nebuvo suskaičiuoti kartu su izraelitais, kaip Viešpats įsakė Mozei.c+( Visų izraelitų vyrų pagal jų gimines, šeimas bei kariuomenės būrius buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.}bu(Viso Dano stovykloje yra šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai karių. Jie eis paskutiniai“.[a1(Jo vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.R`(Šalia jų stovyklaus Neftalio giminė. Jos vadas yra Enano sūnus Ahyra.[_1(Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.c^A(Šalia jo išties savo palapines Ašero giminė, kurios vadas yra Ochrano sūnus Pagielis.[]1(Jo vyrų, tinkančių karui, yra šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.Q\(Šiaurėje bus Dano stovykla. Jos vadas yra Amišadajo sūnus Ahiezeras.n[W(Viso Efraimo stovykloje yra šimtas aštuoni tūkstančiai šimtas karių. Efraimo būriai eis treti.YZ-(Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.>Yy(Benjamino giminės vadas yra Gideonio sūnus Abidanas.RX(Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.RW(Šalia jų bus Manaso giminė. Jos vadas yra Pedacūro sūnus Gamelielis.^V7(Jo vyrų, tinkančių eiti į karą, yra keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.VU'(Vakaruose bus Efraimo sūnų stovykla. Jų vadas yra Amihudo sūnus Elišama.T(Levitai žygiuos viduryje ir neš Susitikimo palapinę. Jie eis ta tvarka, kaip apsistoja, kiekvienas prie savo vėliavos. S(Viso Rubeno stovykloje yra šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt vyrų. Rubeno būriai eis antri.TR#(Jo karių skaičius yra keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.9Qo(Gado giminės vadas yra Reuelio sūnus Eljasafas.cPA( Jo tinkančių karui vyrų skaičius yra penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.gOI( Šalia jo įrengs stovyklą Simeono giminė, kurios vadas yra Cūrišadajo sūnus Šelumielis.]N5( Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.QM( Pietinėje pusėje Rubeno stovyklai vadovaus Šedeūro sūnus Elicūras.xLk( Viso Judo stovykloje yra šimtas aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai vyrų. Jie eis pirmieji.gKI(Jo giminės vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.:Jq(Zabulono giminės vadas yra Helono sūnus Eliabas.JI(Jo karių yra penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.aH=(Šalia jo įrengs savo stovyklą Isacharo giminė, jos vadas yra Cuaro sūnus Netanelis.pG[(Jo giminės vyrų, tinkančių eiti į karą, yra septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.dFC(Rytų pusėje savo būrių palapines išties Judas, jo vadas yra Aminadabo sūnus Naasonas. E(„Izraelitai privalo ištiesti savo palapines aplink Sandoros palapinę pagal giminės eilę, kiekviena giminė su savo vėliava.,DU(Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:DC(6Izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.,BS(5o levitai statys savo palapines aplink Susitikimo palapinę, kad Izraelio vaikai neiššauktų mano rūstybės. Levitai eis sargybą prie Susitikimo palapinės“.dAC(4Izraelitai statys savo palapines kiekvienas savoje stovykloje bei jiems paskirtoje vietoje,$@C(3Keliantis į kitą vietą, levitai išardys palapinę, o sustojus – vėl išties ją. Jei kas pašalinis prisiartintų prie jos, bus baudžiamas mirtimi.$?C(2bet paskirk juos šventai tarnystei prie Susitikimo palapinės. Jie nešios palapinę ir visus jos daiktus ir tarnaus prie jos bei gyvens aplink palapinę.I> (1„Levio giminės vyrų neskaičiuok kartu su Izraelio sūnumis,%=G(0nes Viešpats kalbėjo Mozei:*<Q(/Nebuvo priskaičiuoti tik levitai,h;K(.Iš viso jų buvo suskaičiuota šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.@:}(-dvidešimties metų ir vyresni, tinkantys eiti į karą. 9(,Tai vyrai, kuriuos suskaičiavo Mozė, Aaronas ir dvylika Izraelio vyresniųjų, kiekvieną pagal jų kilmę, giminę ir šeimas,M8(+buvo suskaičiuota penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.|7s(*Iš Neftalio sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasM6()buvo suskaičiuota keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.z5o((Iš Ašero sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasM4('buvo suskaičiuota šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.x3k(&Iš Dano sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasK2(%buvo suskaičiuota trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.}1u($Iš Benjamino sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasD0(#buvo suskaičiuota trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.z/o("Iš Manaso sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasH. (!buvo suskaičiuota keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai. -( Iš Juozapo giminės, Efraimo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasP,(buvo suskaičiuota penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.|+s(Iš Zabulono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasO*(buvo suskaičiuota penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.|)s(Iš Isacharo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasQ((buvo suskaičiuota septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.x'k(Iš Judo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas^&7(buvo suskaičiuota keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt.x%k(Iš Gado sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasM$(buvo suskaičiuota penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.{#q(Iš Simeono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasO"(buvo suskaičiuota keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai. !(Izraelio pirmagimio Rubeno giminės vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimasT #(kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, ir suskaičiavo juos Sinajaus dykumoje.(antrojo mėnesio pirmą dieną surinko vyrus pagal jų gimines ir šeimas, visus turėjusius dvidešimt metų ir vyresnius,7k(Mozė ir Aaronas su šiais išvardintais vyraiskQ(Šitie yra tautos išrinktieji, atskirų giminių kunigaikščiai ir Izraelio tūkstančių vadai./[(iš Neftalio – Enano sūnus Ahyra“..Y(iš Gado – Deuelio sūnus Eljasafas,/[( iš Ašero – Ochrano sūnus Pagielis,1_( iš Dano – Amišadajo sūnus Ahiezeras,3c( iš Benjamino – Gideonio sūnus Abidanas,tc( iš Juozapo sūnų: iš Efraimo – Amihudo sūnus Elišama ir iš Manaso – Pedacūro sūnus Gamelielis,/[( iš Zabulono – Helono sūnus Eliabas,0](iš Isacharo – Cuaro sūnus Netanelis,/[(iš Judo – Aminadabo sūnus Naasonas,8m(iš Simeono – Cūrišadajo sūnus Šelumielis,>y(Jų vardai: iš Rubeno – Šedeūro sūnus Elicūras,3c(Jums padės kiekvienos giminės vyresnieji.|s(visus dvidešimties metų ir vyresnius vyrus, tinkamus karui. Tu ir Aaronas suskaičiuokite juos pagal jų būrius.O(„Suskaičiuokite visus izraelitų vyrus pagal jų kilmę ir šeimas,5(Antraisiais metais, izraelitams išėjus iš Egipto, antro mėnesio pirmą dieną Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje Susitikimo palapinėje:U %"Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne. 7!Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami’“.t c Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui.X +Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį.W )Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso.Z/Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti.1]Visa, kas Viešpačiui pašvęsta, – ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirva – nebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo.6gJei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas. Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis, – jie yra Viešpaties.jOKiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų.dCJubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį.}ukunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui.MJei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui,r_nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams.gIJei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti,j~OJei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims.#}AO jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų.U|%Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa.b{?Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro.rz_O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo.y Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę._x9 Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį.Hy Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.zGo Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.uFe Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą. W~~}~ }||${f{Bzzzqzyy:yxSx2wwwTvv[vuu?tJssssrqqqVq1ppNoo6nnnImm"lllokkjjij(jioihMhgggfeee[e6ddLcc4bbb>aa```d__}^^e^$]]p]\I[[[[ ZYYY[Y6XXW%VUU TJT&SSZRRRRQQ5PPxOOwO7NNMMLL@KKMK)JJmIIaI HHzGGRFFtFMEE}E DXCBBBAaA@c?>>G>#==;<<;;;H:99p9 88L877d7 66x655`544g4%322w11100$/...N--",,++p**/)d((( ';&}%%1$a##>""%!K djM,7Z ,S,0V!i5 63  `  ! & 5-\H  ( Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės.+Q( Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!“b ?(Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.Z /(ir kalbėjo izraelitams: „Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera.q ](Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbusW )(Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą Izraelio vaikų susirinkimą.H  (Jie tarėsi: „Išsirinkime vadą ir grįžkime į Egiptą“.4c(Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į Egiptą?“lS(Jie murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: „Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje dykumoje.9o(Visa tauta pakėlė balsus ir raudojo tą naktį.|s( !Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse“.dC( Ir jie skleidė tarp Izraelio vaikų blogus atsiliepimus apie tą žemę, kurią buvo išžvalgę, kalbėdami: „Žemė, kurią išžvalgėme, ryja savo gyventojus, o žmonės, kuriuos matėme, yra labai aukšto ūgio.p[( Bet vyrai, buvę su juo, sakė: „Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės“. ( Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: „Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti“.( Amalekiečiai gyvena pietuose, hetitai, jebusiečiai ir amoritai kalnuose, kanaaniečiai prie jūros ir Jordano slėnyje“.tc( bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių.{( Jie sakė: „Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai;~( pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius.O}( Žvalgai, apėję visą šalį, sugrįžo po keturiasdešimties dienųW|)( kuri buvo pavadinta Eškolu, nes ten Izraelio vaikai nupjovė vynuogių kekę.,{S( Nuėję prie Eškolo upelio, nupjovė šaką su viena keke vynuogių, ir du vyrai ją nešė ant karties. Taip pat paėmė granato vaisių ir figų iš tos vietos,_( Iš kur aš imsiu mėsos, kad pasotinčiau tokią daugybę? Jie rauda ir šaukia: ‘Duok mums mėsos!’G= ( Argi šita tauta yra mano vaikai, ar aš ją pagimdžiau, kad man sakai: ‘Nunešk juos, paėmęs į glėbį, kaip auklė nešioja kūdikį, į žemę, kurią Tu pažadėjai jų tėvams?’<-( Jis skundėsi Viešpačiui: „Kam vargini savo tarną? Kodėl nerandu malonės Tavo akyse? Ir kodėl uždėjai man visos šitos tautos naštą? ;;( Mozė išgirdo, kaip žmonės verkia savo šeimose prie palapinių angų. Viešpaties rūstybė smarkiai užsidegė, Mozė taip pat buvo nepatenkintas.E:( Nusileidžiant naktį ant stovyklos rasai, krisdavo ir mana.J9( Žmonės vaikščiojo aplinkui ir ją rinkosi, malė girnomis ar susitrindavo grūstuvuose, virė puoduose ir kepė iš jos papločius; jos skonis buvo panašus į ragaišio su aliejumi skonį.:8q( Mana buvo geltona ir panaši į kalendros sėklas.\73( Dabar mūsų sielos išseko, nes mūsų akys nieko kito nemato – tiktai maną“.6'( Atsimename žuvis, kurias valgėme Egipte ir jos mums nieko nekainavo; taip pat prisimename agurkus, melionus, porus, svogūnus ir česnakus.5( Kartu keliavo daug svetimšalių, kurie pasidavė geiduliams; su jais drauge verkė ir izraelitai, sakydami: „Kas duos mums mėsos?N4( Jie praminė tą vietą Tabera, nes Viešpaties ugnis degė tarp jų.U3%( Tauta šaukėsi Mozės ir, kai Mozė pasimeldė Viešpačiui, ugnis užgeso.;2q( Izraelitai murmėjo prieš Viešpatį, ir Viešpačiui tai nepatiko. Tai išgirdęs, Viešpats užsirūstino, Jo ugnis užsidegė tarp jų ir ėmė naikinti stovyklos pakraštį.k1Q( $Kai sustodavo, jis tardavo: „Sugrįžk, Viešpatie, pas Izraelio tūkstančių tūkstančius!“!0=( #Sandoros skrynią pakeliant kelionei, Mozė tardavo: „Viešpatie! Teišsisklaido Tavo priešai ir bėga nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs nekenčia“.H/ ( "Viešpaties debesis rodė jiems kelią, keliaujant dienos metu. .( !Jie keliavo nuo Sinajaus kalno tris dienas, ir Viešpaties Sandoros skrynia buvo nešama pirma jų į stovyklai paskirtą vietą.I- ( Jei pasiliksi su mumis, duosime tau, ką mums Viešpats duos“.,( Mozė atsakė: „Nepalik mūsų, nes tu geriausiai žinai, kaip mes turime įsikurti dykumoje; tu būsi mums vietoje akių.f+G( Tas jam atsakė: „Aš nekeliausiu su jumis, bet grįšiu į savo šalį, kurioje gimiau“.b*?( Mozė sakė savo žmonos broliui Hobabui, midjaniečio Reuelio sūnui: „Mes eisime į vietą, kurią Viešpats mums pažadėjo. Keliauk su mumis, mes tau gera darysime, nes Viešpats pažadėjo Izraeliui gerovę“.\)3( Tokia tvarka ėjo Izraelio vaikų pulkai, kai keldavosi iš vienos vietos į kitą.?({( Neftalio giminės pulkų vadas buvo Enano sūnus Ahyra.C'( Ašero giminės pulkų vadas buvo Ochrano sūnus Pagielis.f&G( Paskutiniai iš stovyklos iškeliavo Dano pulkai. Jiems vadovavo Amišadajo sūnus Ahiezeras.G% ( Benjamino giminės pulkų vadas buvo Gideonio sūnus Abidanas.G$ ( Manaso giminės pulkų vadas buvo Pedacūro sūnus Gamelielis.W#)( Toliau ėjo Efraimo giminės pulkai, kuriems vadovavo Amihudo sūnus Elišama.q"]( Po to ėjo Kehato sūnūs, kurie nešė Švenčiausiąją. Kai jie nuėjo, palapinė buvo jau pastatyta.A!( Gado giminės pulkų vadas buvo Reuelio sūnus Eljasafas.L ( Simeono giminės pulkų vadas buvo Cūrišadajo sūnus Šelumielis.V'( Paskui juos keliavo Rubeno pulkai. Jų vadas buvo Šedeūro sūnus Elicūras.X+( Po to buvo išardyta palapinė, kuria nešini ėjo Geršono ir Merario sūnūs.C( Zabulono giminės pulkų vadas buvo Helono sūnus Eliabas.D( Isacharo giminės pulkų vadas buvo Cuaro sūnus Netanelis.mU( Pirmieji ėjo Judo giminės žmonės tvarkingais būriais. Jų vadas buvo Aminadabo sūnus Naasonas.K( Tai buvo pirmoji jų kelionė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.cA( ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje.hK( Antraisiais metais, antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Liudijimo palapinės,8k( Jūsų džiaugsmo dieną, šventės dieną ir pirmą mėnesio dieną, trimituokite prie deginamųjų ir padėkos aukų kaip atminimą Dievui. Aš, Viešpats, jūsų Dievas“.-U( Jei eisite į karą savo žemėje prieš tuos, kurie jus spaudžia, trimituokite pavojų. Viešpats, jūsų Dievas, prisimins jus ir išgelbės iš jūsų priešų.W)( Trimituos Aarono sūnūs, kunigai; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms.Q( Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą.( Trimituojant pavojų antrą sykį, pajudės pietuose esančios stovyklos. Pavojaus ženklą trimituosite skelbdami kelionės pradžią.U%( Kai trimituos pavojų, pirmieji pakils tie, kurie stovyklauja rytų pusėje.V'( Jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai.`;( Sutrimitavus abiem trimitais, visa tauta susirinks pas tave prie Susitikimo palapinės.}( „Padaryk du sidabrinius trimitus, kad galėtum sušaukti žmones ir jiems pranešti, kai reikės keltis iš stovyklos.!?( Viešpats kalbėjo Mozei: '( Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. Jie laikėsi Viešpaties per Mozę duoto įsakymo.? y( O jei dvi dienas ar visą mėnesį, ar metus debesis pasilikdavo ant palapinės, izraelitai pasilikdavo toje pačioje vietoje; kai tik debesis pakildavo, jie keldavosi iš stovyklos.; q( Jei debesis stovėdavo virš palapinės tik vieną naktį ir, dienai brėkštant, pakildavo, jie keliaudavo toliau; jei debesis pakildavo, jie iškeliaudavo ar dieną, ar naktį. 9( Kartais debesis virš palapinės likdavo tik kelias dienas. Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo.X +( Jei debesis virš palapinės pasilikdavo ilgą laiką, izraelitai nekeliaudavo.9( Pagal Viešpaties įsakymą jie keliaudavo ir Jam įsakius ištiesdavo palapines. Kol debesis dengė palapinę, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje.#( Kai palapinę dengiąs debesis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo; toje vietoje, kur debesis nusileisdavo, izraelitai statydavo stovyklą.W)( Taip buvo visą laiką: dieną ją dengė debesis, o naktį – tarsi liepsna. ( Tą dieną, kai buvo pastatyta Liudijimo palapinė, ją apdengė debesis, o naktį virš palapinės buvo tarsi ugnies liepsna.S!( Jei tarp jūsų būtų svetimšalis ar ateivis, kuris norėtų švęsti Paschą, tešvenčia ją Viešpačiui, laikydamasis tų pačių apeigų ir nurodymų. Jums ir ateiviui yra tas pats įstatymas“.1]( O jei kas nesuteptas ir nekeliaudamas nešvęstų Paschos, tas bus išnaikintas iš savo tautos, nes neaukojo Viešpačiui skirtu laiku; jis atsakys už savo nuodėmę.mU( nieko nepaliks ligi ryto ir nė vieno avinėlio kaulo nesulaužys; laikysis visų Paschos nuostatų.kQ( antro mėnesio keturioliktos dienos vakare, valgydamas neraugintą duoną su karčiomis žolėmis;_9( „Jei kas iš izraelitų susiteptų mirusiu ar būtų kelionėje, tešvenčia Paschą$E( Ir Viešpats kalbėjo Mozei:b~?( Mozė jiems atsakė: „Palaukite, aš paklausiu, ką Viešpats pasakys šiuo reikalu“.v}g( „Mes susitepę mirusiu. Ar dėl to mes neturime teisės aukoti Viešpačiui kartu su visais izraelitais?“ |( Kai kurie buvo susitepę žmogaus lavonu ir tą dieną negalėjo švęsti Paschos. Jie atėjo pas Mozę bei Aaroną ir jiems tarė:{#( Jie ją šventė pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare prie Sinajaus kalno. Izraelitai darė visa, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.Az( Mozė pasakė izraelitams, kad jie turi švęsti Paschą._y9( šio mėnesio keturioliktos dienos vakare, laikydamiesi visų apeigų ir nurodymų“.>xy( „Tegul izraelitai švenčia Paschą jai skirtu metu,ywm( Izraelitams išėjus iš Egipto, antraisiais metais, pirmą mėnesį Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje: v(Jie padės savo broliams saugoti Susitikimo palapinę, bet nedirbs jokio darbo. Tai įsakymas levitams, liečiąs jų tarnystę“.Gu (o, sulaukę penkiasdešimties metų amžiaus, jie nebetarnaus.otY(„Toks yra įstatymas levitams: dvidešimt penkerių metų ir vyresni tarnaus Susitikimo palapinėje,!s?(Viešpats kalbėjo Mozei:xrk(Po to levitai ėjo į Susitikimo palapinę ir atliko jiems skirtą tarnystę Aarono ir jo sūnų priežiūroje.uqe(juos apvalė, jie išsiplovė savo drabužius, o Aaronas paaukojo juos kaip auką Viešpačiui ir sutaikino._p9(Mozė, Aaronas ir izraelitai pasielgė su levitais taip, kaip Viešpats įsakė Mozei:o{(ir pavedžiau juos Aarono ir jo sūnų priežiūrai, kad tarnautų man Susitikimo palapinėje ir sutaikintų izraelitus. Taip izraelitai bus apsaugoti nuo sunaikinimo, kuris ištiktų juos, jei kas iš jų išdrįstų artintis prie šventyklos“.;ns(Aš paėmiau levitus vietoje izraelitų pirmagimių$mC(kadangi visi izraelitų pirmagimiai yra mano – žmonės ir gyvuliai. Aš juos pašvenčiau sau nuo tos dienos, kai išžudžiau egiptiečių pirmagimius.Fl(nes jie visi yra man atiduoti vietoje izraelitų pirmagimių,_k9(Po to jie tarnaus man Susitikimo palapinėje. Taip jie bus apvalyti ir pašvęsti man,=jw(išskirk levitus iš izraelitų, kad jie būtų mano.Si!( Pastatyk levitus prieš Aaroną ir jo sūnus ir paaukok juos Viešpačiui;'hI( Levitai uždės rankas ant veršių galvų, kurių vieną paaukosi kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką; taip levitai bus sutaikinti.ag=( Aaronas paaukos levitus Viešpačiui, kaip Izraelio vaikų auką, kad jie tarnautų Jam.Vf'( Tu pastatysi levitus prieš Viešpatį, ir izraelitai uždės ant jų rankas.Ke( Sušauk izraelitus ir pastatyk levitus prie Susitikimo palapinės.dy(Jie ims veršį ir duonos aukai – aliejumi apšlakstytų smulkių miltų, ir kitą veršį – aukai už nuodėmę.c (apšlakstydamas apvalomuoju vandeniu, liepk nusiskusti plaukus nuo viso kūno ir išsiplauti drabužius, tai jie bus apvalyti.;bs(„Imk levitus iš Izraelio vaikų ir apvalyk juos,,aU(Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:Z`/(Visa žvakidė buvo nukalta iš aukso pagal Viešpaties Mozei parodytą pavyzdį.c_A(Aaronas sustatė lempas, kad jos degtų žvakidės priekyje, kaip Viešpats įsakė Mozei.c^A(„Sakyk Aaronui, kad jis sustatytų lempas taip, kad visos degtų žvakidės priekyje“.!]?(Viešpats kalbėjo Mozei:?\y(YKai Mozė įėjo į Susitikimo palapinę kalbėtis su Dievu, jis girdėjo balsą nuo dangčio, kuris buvo ant Sandoros skrynios tarp dviejų cherubų. Iš ten Dievas kalbėjo su juo.Y[-(XPadėkos aukai buvo dvidešimt keturi jaučiai, šešiasdešimt avinų, šešiasdešimt ožių ir šešiasdešimt metinių avinėlių. Tos aukos buvo duotos aukuro pašventinimui po to, kai jis buvo pateptas.Z3(WJaučių deginamajai aukai buvo dvylika, avinų dvylika, metinių avinėlių dvylika kartu su duonos auka; aukai už nuodėmę buvo dvylika ožių.Y)(VDvylika auksinių indelių, kurie buvo pilni smilkalų, kiekvienas svėrė po dešimt šekelių; viso aukso buvo šimtas dvidešimt šekelių.^X7(UKadangi dubuo svėrė šimtą trisdešimt šekelių sidabro ir kiekviena taurė septyniasdešimt šekelių, tai visi sidabriniai indai svėrė du tūkstančius keturis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį.#WA(TTos buvo Izraelio kunigaikščių aukos aukuro pašventinimo proga: dvylika sidabrinių dubenių, dvylika sidabrinių taurių, dvylika auksinių indelių.V(Spadėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Enano sūnaus Ahyros auka."UA(Rožį aukai už nuodėmę;>Ty(Qjautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;JS(Pauksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;GR (Osidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;SQ!(NDvyliktą dieną aukojo Neftalio sūnų kunigaikštis, Enano sūnus Ahyra:P (Mpadėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Ochrano sūnaus Pagielio auka."OA(Ložį aukai už nuodėmę;>Ny(Kjautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;JM(Jauksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;GL (Isidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;YK-(HVienuoliktą dieną aukojo Ašero sūnų kunigaikštis, Ochrano sūnus Pagielis: J(Gpadėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero auka."IA(Fožį aukai už nuodėmę;>Hy(Ejautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;JG(Dauksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;GF (Csidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;XE+(BDešimtą dieną aukojo Dano sūnų kunigaikštis, Amišadajo sūnus Ahiezeras:D (Apadėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Gideonio sūnaus Abidano auka."CA(@ožį aukai už nuodėmę;>By(?jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;JA(>auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G@ (=sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;Y?-((;padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio auka."=A(:ožį aukai už nuodėmę;><y(9jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J;(8auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G: (7sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;Z9/(6Aštuntą dieną aukojo Manaso sūnų kunigaikštis, Pedacūro sūnus Gamelielis: 8 (5padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amihudo sūnaus Elišamos auka."7A(4ožį aukai už nuodėmę;>6y(3jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J5(2auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G4 (1sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;W3)(0Septintą dieną aukojo Efraimo sūnų kunigaikštis, Amihudo sūnus Elišama:2 (/padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Deuelio sūnaus Eljasafo auka."1A(.ožį aukai už nuodėmę;>0y(-jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J/(,auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G. (+sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;T-#(*Šeštą dieną aukojo Gado sūnų kunigaikštis, Deuelio sūnus Eljasafas:,()padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio auka."+A((ožį aukai už nuodėmę;>*y('jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J)(&auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G( (%sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;]'5($Penktą dieną aukojo Simeono sūnų kunigaikštis, Cūrišadajo sūnus Šelumielis: &(#padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Šedeūro sūnaus Elicūro auka."%A("ožį aukai už nuodėmę;>$y(!jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J#( auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G" (sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;Y!-(Ketvirtą dieną aukojo Rubeno sūnų kunigaikštis, Šedeūro sūnus Elicūras: (padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius, penkis metinius avinėlius. Tai buvo Helono sūnaus Eliabo auka."A(ožį aukai už nuodėmę;>y(jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J(auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G (sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;U%(Trečią dieną aukojo Zabulono sūnų kunigaikštis, Helono sūnus Eliabas: (padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cuaro sūnaus Netanelio auka."A(ožį aukai už nuodėmę;>y(jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;J(auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;G (sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių, – abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;V'(Antrą dieną aukojo Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės kunigaikštis:(du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai padėkos aukai. Tai buvo Aminadabo sūnaus Naasono auka."A(ožys aukai už nuodėmę;>y(jautis, avinas ir metinis avinėlis deginamajai aukai;O(be to, auksinis indelis, sveriąs dešimt šekelių, pilnas smilkalų;q]( Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį, – abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;J( Pirmą dieną aukojo Aminadabo sūnus Naasonas iš Judo giminės.xk( Viešpats tarė Mozei: „Kunigaikščiai kiekvienas savo dieną teaukoja aukuro pašventimui skirtas aukas“.Q ( Aukuro patepimo dieną giminių kunigaikščiai aukojo aukuro reikalams.z o( Kehato sūnums nedavė vežimų nei jaučių, nes jiems patikėta Švenčiausioji turi būti nešama ant pečių.y m(Keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario sūnums. Jų vyresnysis buvo kunigo Aarono sūnus Itamaras.D (Du vežimus ir keturis jaučius jis davė Geršono sūnums.7 k(Mozė paskirstė vežimus ir jaučius levitams.Z/(„Imk tas aukas palapinės reikalams ir skirstyk levitams pagal jų pareigas“.9(Viešpats sakė Mozei:0[(Viešpačiui šešis dengtus vežimus ir dvylika jaučių. (Po vežimą nuo dviejų kunigaikščių ir nuo kiekvieno po jautį.) Visa tai jie atgabeno prie palapinės.0](Izraelio giminių kunigaikščiai aukojo%(Tą dieną, kai pabaigė statyti palapinę ir Mozė patepė ir pašventino ją ir visus jos reikmenis, taip pat aukurą ir visus jo daiktus,G (Jie šauksis mano vardo izraelitams, ir Aš juos laiminsiu“.Q(Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę’.F(Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.1_(‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave.Q(„Pasakyk Aaronui ir jo sūnums laiminti izraelitus tokiais žodžiais:!~?(Viešpats kalbėjo Mozei::}o(Toks yra nazarėno, kuris davė įžadą, įstatymas ir auka Viešpačiui, neskaičiuojant to, ką jis aukos pagal savo įžadą, kad išpildytų pasišventimo įstatymą’“.0|[(Paskui, paėmęs iš nazarėno rankų, jis siūbuos viską Viešpaties akivaizdoje. Visi pašvęstieji daiktai priklausys kunigui. Po to nazarėnas galės gerti vyną.2{_(Kunigas, paėmęs išvirtą avino petį, vieną neraugintą bandelę iš pintinės bei neraugintą paplotį, įdės į nazarėno rankas po to, kai jo galva bus nuskusta.zzo(Tada prie Susitikimo palapinės durų nuskus nazarėnui plaukus; ir kunigas jo plaukus sudegins su padėkos auka.oyY(Aviną aukos kaip padėkos auką Viešpačiui, kartu su neraugintos duonos pintine ir geriamąja auka.Nx(Kunigas aukos Viešpačiui auką už nuodėmę ir deginamąją auką.w(taip pat apšlakstytą aliejumi neraugintos duonos pintinę, neraugintų bandelių, apteptų aliejumi, ir geriamąją auką.%vE(kur jis aukos auką Viešpačiui: metinį sveiką avinėlį deginamajai aukai, metinę sveiką avelę aukai už nuodėmę ir sveiką aviną padėkos aukai, ]~~`}[||d|{/zz_zysyxTwwwvvuu"ttqssr^qqsqpp%ooCnnZn6mmlukkckjj0iii[hhgggg)fffAeedd cc0bbMaa```W__}_Y^^e^]]/\[[ZZYYYXX4WW6VUUqTSS~SRRRfRCQQPPLOOjNNJMMvLLmLCKJJRIxIH_H!HGFF EE^EDD2CCwBBcBAj@@#???=>>=<<<;\:999 88&776y55\443392111A00s//a..e.6--t,,,A++X*))(('p'<&&%$$ #]""p"!!: ")sQ>4GW|S"vei3 w ! E (  sX.IBLC(Moabitai labai bijojo izraelitų, nes jų buvo labai daug.J(Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoritams.[1(Izraelitai keliavo ir sustojo Moabo lygumoje, anoje pusėje Jordano, ties Jerichu.oY(#Izraelitai sunaikino jį, jo sūnus ir visą jo tautą taip, kad nė vieno neliko, ir užėmė šalį..W("Viešpats kalbėjo Mozei: „Nebijok jo, nes Aš atidaviau tau jį, visą jo tautą ir žemę; padaryk su juo, kaip padarei su amoritų karaliumi Sihonu Hešbone“.q](!Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo.z o( Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazerą, ir izraelitai užėmė jam priklausančius miestelius ir išvijo amoritus.5 g(Taip izraelitai apsigyveno amoritų žemėje.O (Jie sunaikinti nuo Hešbono iki Dibono ir iki Nofacho prie Medebos“. {(Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.^ 7(Ugnis iš Hešbono sunaikino moabitų miestą Arą ir Arnono aukštumų viešpačius.ym(Todėl dainoje sakoma: „Ateikite į Hešboną, karaliaus Sihono miestą, kuris bus atstatytas ir sustiprintas!*O(Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kovojęs su buvusiu Moabo karaliumi ir užėmęs visą jam priklausančią šalį iki Arnono upės.xk(Izraelitai užėmė visus amoritų miestus ir apsigyveno juose, Hešbone ir jam priklausančiuose miesteliuose.3(Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos.!=(Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais.6g(„Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą“.S!(Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu:]5(ir iš Bamoto – į slėnį Moabo šalyje arti Pisgos kalno, kuris yra ties dykuma.<u(iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotą{q(šuliny, kurį kunigaikščiai ir kilnieji iškasė skeptru ir lazdomis“. Iš tos dykumos jie atėjo į Mataną,J~(Tada izraelitai giedojo: „Šuliny, duok vandens! Giedosime tau, }(Iš čia izraelitai priartėjo prie šulinio, apie kurį Viešpats kalbėjo Mozei: „Surink tautą, ir Aš duosiu jai vandens“.S|!(kuri pasisukus pasiekia Aro miestą ir priartėja prie moabitų sienos“.{{q(Todėl Viešpaties kovų knygoje pasakyta: „Kaip padarė Raudonojoje jūroje, taip padarys ir prie Arnono upės,z/( Jį palikę, sustojo prie Arnono upės, tekančios dykumoje šiapus amoritų sienos. Arnono upė yra Moabo siena ir skiria moabitus nuo amoritų.6yi( Iš ten pasitraukę, atėjo į Zeredo slėnį.dxC( Išėję iš Oboto, ištiesė palapines Ije Abarimo dykumoje, kuri yra Moabo rytų pusėje.3wc( Izraelitai keliavo toliau ir sustojo Obote.rv_( Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi.u(Viešpats sakė Mozei: „Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas“.)tM(Jie kreipėsi į Mozę, sakydami: „Nusidėjome, kalbėdami prieš Viešpatį ir tave, melsk, kad pašalintų nuo mūsų gyvates“. Mozė meldėsi už tautą.as=(Tada Viešpats siuntė nuodingas gyvates. Jos gėlė žmones, ir daugelis nuo jų mirė.(rK(ji kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: „Kodėl mus išvedėte iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos, nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis maistas“.q}(Nuo Horo kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios jūros link, kad aplenktų Edomo žemę. Kelionėje tauta nerimavo,(pK(Viešpats išklausė izraelitų prašymo ir atidavė jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo, sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė aną vietą Horma.oy(Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: „Jei atiduosi šitą tautą į mūsų rankas, sunaikinsime jos miestus“.1n](Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno krašto pietuose, išgirdęs, kad izraelitai ateina iš Atarimo, išėjo į kovą prieš juos ir kelis paėmė į nelaisvę.Rm(Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų.l-(Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno.jkO(Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant.kjQ(Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai“.Ki(Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno.h7(„Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos.Mg(Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:?f{(Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno.Xe+(Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais.ddC(Bet jis atsakė: „Neleidžiu!“ Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus.c9(Izraelitai sakė: „Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę“.kbQ(Karalius jiems atsakė: „Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu“.kaQ(Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį’“.2`_(Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos._{(žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus.^/(Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: „Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai visus mūsų vargus,d]C( Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą.C\( Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: „Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu“.[( Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai.Z9( Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: „Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?“SY!( Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė.9Xm(„Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai“.W9(Viešpats tarė Mozei:V(Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė.-UU(Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?“uTe(Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume?fSG(priekaištaudami kalbėjo: „Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje.RR(Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną,sQa(Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota.tPc(Ką nešvarus žmogus palies – suteps, kas prisiliestų suteptų daiktų – bus nešvarus iki vakaro“.,OS(Tai amžinas nuostatas jiems, kad tas, kuris šlakstė vandeniu, plautų savo drabužius, ir kiekvienas, palietęs apvalomąjį vandenį, bus nešvarus iki vakaro.:No(Jei kas nebus tuo būdu apvalytas, jis bus išnaikintas iš izraelitų, nes sutepė Viešpaties šventyklą; jis nebuvo apšlakstytas apvalomuoju vandeniu, todėl yra nešvarus.7Mi(Nesusitepęs apšlakstys nešvarųjį trečią ir septintą dieną, ir jis apsivalys septintą dieną, išplaus savo drabužius, pats išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro. L(Nesusitepęs žmogus, padažęs jame yzopą, teapšlaksto visą palapinę ir visus daiktus bei susitepusius prisilietimu žmones.K+(Dėl nešvaraus žmogaus tegul ima karvės, sudegintos apvalyti nuo nuodėmės, pelenų, įberia į indą ir užpila tekančio vandens ant jų.J (Jei kas lauke paliestų užmušto kardu ar savaime mirusio žmogaus lavoną, kaulą ar karstą, bus nešvarus septynias dienas.1I_(Indas, neturintis dangčio, bus suteptas.H3(Šitas yra įstatymas apie žmogų, mirusį palapinėje. Visi, kurie įeina į jo palapinę, ir visi ten esantieji bus nešvarūs septynias dienas.^G7( Kuris palies mirusio žmogaus lavoną ir nebus apšlakstytas minėtu vandeniu, suteps Viešpaties palapinę ir bus išnaikintas iš izraelitų; kadangi jis neapšlakstytas apvalomuoju vandeniu, jis liks nešvarus.F)( Jis apsivalys šiuo vandeniu trečią ir septintą dieną ir bus švarus. Jei trečią dieną neapsivalys, tai septintą dieną nebus švarus.HE ( Kas paliečia žmogaus lavoną, bus nešvarus septynias dienas.%DE( Kuris susems karvės pelenus, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Tai bus izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams amžinas įstatymas.SC!( Kas nors nesusitepęs susems karvės pelenus ir juos išpils už stovyklos švarioje vietoje, kad jie būtų izraelitų laikomi apvalymo vandeniui padaryti, nes karvė sudeginta kaip auka už nuodėmę.gBI(Tas, kuris karvę sudegins, išplaus savo drabužius, išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro.|As(Po to kunigas išplaus savo drabužius, apsiplaus vandeniu ir grįš į stovyklą, ir jis bus nešvarus iki vakaro._@9(Kunigas įmes į ugnį, kurioje dega karvė, kedro medžio, yzopo ir raudonų siūlų.Q?(Paskui ji bus sudeginta jo akivaizdoje: oda, mėsa, kraujas ir mėšlas.z>o(Tada Eleazaras, padažęs jos kraujyje pirštą, pašlakstys septynis kartus Susitikimo palapinės įėjimo link.d=C(ir duokite ją kunigui Eleazarui. Ji bus išvesta iš stovyklos ir papjauta jo akivaizdoje.X<+(„Įsakyk izraelitams atvesti sveiką žalą karvę, dar nekinkytą į jungą,,;U(Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:w:i( Nenusikalskite, pasilaikydami sau geriausius dalykus, ir nesutepkite izraelitų aukų, kad nemirtumėte’“.9y(Jūs ir jūsų šeimos valgys tai bet kur, nes tai užmokestis už tarnystę, kurią atliekate Susitikimo palapinėje.8'(Todėl sakyk jiems: ‘Kai atnešite iš visko tai, kas geriausia, bus tai įskaityta levitams kaip gauta iš klojimo ir vynuogių spaustuvo.u7e(Iš visko, kas duodama jums, aukokite aukas Viešpačiui, iš visko, kas geriausia, pašvęstąją dalį’.m6U(Taip ir jūs aukosite auką Viešpačiui iš surinktų dešimtinių, atiduodami ją kunigui Aaronui.[51(Tai bus jums įskaityta kaip grūdai iš klojimo ar dalis nuo vynuogių spaustuvo.4y(„Taip kalbėk levitams: ‘Gavę iš izraelitų dešimtines, tų dešimtinių dešimtą dalį aukokite Viešpačiui.'3K(Po to Viešpats kalbėjo Mozei:25(Izraelio vaikų dešimtines, atnešamas Viešpačiui, atidaviau levitams. Todėl jiems pasakiau: ‘Jūs nieko nepaveldėsite tarp izraelitų’“.'1I(Tik levitai tarnaus Susitikimo palapinėje ir bus už ją atsakingi; tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms. Jie nieko nepaveldės tarp izraelitų.O0(kad izraelitai nesiartintų prie palapinės, nenusidėtų ir nemirtų.s/a(Levitams atiduodu visas Izraelio dešimtines už tarnystę, kurią jie man atlieka Susitikimo palapinėje,.(Viešpats kalbėjo Aaronui: „Izraelitų žemėje nieko nepaveldėsi ir neturėsi tarp jų dalies: Aš – tavo dalis ir paveldėjimas.B-(Visas šventas aukas, kurias izraelitai aukoja Viešpačiui, duodu tau ir tavo sūnums bei dukterims amžina teise. Tai amžina druskos sandora prieš Viešpatį tau ir tavo vaikams“.X,+(Jų mėsa bus tavo kaip ir siūbuojamosios aukos krūtinė ir dešinysis petys.>+w(Galvijų, avių ir ožkų pirmagimių negalima išpirkti, nes jie paskirti Viešpačiui: jų kraują išliesi ant aukuro ir taukus sudeginsi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.*(Kūdikis vieno mėnesio amžiaus bus išperkamas už penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį, kurį sudaro dvidešimt gerų.`);(Visi pirmagimiai, kurie aukojami Viešpačiui, ar tai būtų žmonės, ar gyvuliai, priklausys tau. Žmogaus pirmagimis turi būti išpirktas ir kiekvieno nešvaraus gyvulio pirmagimį aukotojas privalės išpirkti.1(_(Visa, kas Izraelyje pašvęsta, bus tavo.}'u( Visi pirmieji jūsų krašto vaisiai, atnešami Viešpačiui, bus tavo ir, kas tavo namuose nesuteptas, juos valgys.d&C( Geriausio aliejaus, vynuogių ir javų pirmojo derliaus, aukojamų Viešpačiui, duodu tau. %( Visas izraelitų siūbuojamąsias aukas duodu tau, tavo sūnums ir dukterims amžina teise: kas tavo namuose nesuteptas, valgys jas.W$)( Jas valgysite šventoje vietoje, tik vyrai valgys tas aukas, nes jos šventos. #;( Šitos aukos, aukojamos Viešpačiui, priklausys tau: duonos auka, auka už nuodėmę ir auka už kaltę. Jos yra šventos ir teks tau ir tavo sūnums.<"s(Viešpats kalbėjo Aaronui: „Aš tau duodu savo aukų dalį iš visko, ką izraelitai pašvenčia. Duodu tai tau ir tavo sūnums, nes esate patepti. Tas įstatymas bus amžinas.>!w(Tu ir tavo sūnūs atlikite kunigų tarnystę. Visa, kas priklauso aukurui ir kas yra už uždangos, bus kunigų aptarnaujama; jei kas svetimas artinsis, bus baudžiamas mirtimi“.v g(Aš jums daviau jūsų brolius levitus iš izraelitų kaip dovaną, kad jie tarnautų Susitikimo palapinėje._9(Prižiūrėkite šventyklą ir aukurą, kad nekiltų mano rūstybė prieš izraelitus.(Tebūna jie su tavimi ir tetarnauja Susitikimo palapinėje, atlikdami visus jos darbus. Svetimasis neturi būti tarp jūsų.(Levitai tarnaus tau ir atliks visus palapinės darbus, tačiau jie nelies šventyklos indų ir aukuro, kad jie ir jūs nežūtumėte.0[(Tavo broliai iš Levio giminės, tavo tėvo palikuonys, prisidės prie tavęs ir tarnaus tau, bet tu ir tavo sūnūs atliksite kunigų tarnystę Liudijimo palapinėje.r_(Viešpats kalbėjo Aaronui: „Tu ir tavo sūnūs būsite atsakingi už šventyklą ir kunigų tarnystę.dC( Kas tik artinasi prie Viešpaties palapinės, tas miršta. Argi visi būsime sunaikinti?“K( Izraelitai sakė Mozei: „Štai mes mirštame, mes visi žūvame..Y( Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė.?y( Tuomet Viešpats tarė Mozei: „Įnešk atgal Aarono lazdą prie liudijimo, kad ji būtų ženklas maištaujantiems, kad pasibaigtų jų murmėjimas prieš mane, ir jie nemirtų“.{( Mozė išnešė visas lazdas iš šventyklos prie izraelitų. Jie apžiūrėjo jas ir kiekvienas atsiėmė savo lazdą.)M(Mozė, įėjęs kitą dieną, rado žaliuojančią Aarono, Levio giminės, lazdą. Pumpurai išsiskleidė žiedais, sužaliavo lapeliais ir subrandino migdolus.I (Mozė jas padėjo Viešpaties akivaizdoje Liudijimo palapinėje. (Mozė pranešė tai izraelitams. Kiekvienos giminės kunigaikštis davė lazdą. Buvo dvylika lazdų, tarp jų ir Aarono lazda.(Kurį iš jų išsirinksiu, to lazda pražys, taip padarysiu galą izraelitų murmėjimui, kuriuo jie prieš judu murma“.Q(Jas sudėk Susitikimo palapinėje ties liudijimu, kur jums apsireiškiu.dC(Ant Levio lazdos užrašyk Aarono vardą. Nuo giminės kunigaikščio bus po vieną lazdą.-U(„Sakyk izraelitams, kad kiekviena giminė duotų lazdą; iš visų jų kunigaikščių pagal jų giminę dvylika lazdų. Užrašyk kiekvieno vardą ant jo lazdos.!?(Viešpats kalbėjo Mozei:T #(2Kai maras liovėsi, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės.b ?(1Mirė keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant žuvusiųjų Koracho maište.C (0Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi.& G(/Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą.` ;(.Mozė sakė Aaronui: „Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras“.fG(-„Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu“. Juodu puolė ant žemės.9(,Viešpats tarė Mozei:;s(+Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės. ;(*Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis ir pasirodė Viešpaties šlovė.r_()Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: „Judu nužudėte Viešpaties žmones“.V'((kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys.('Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą,[1(&Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atsiminimo ženklas“.(%„Įsakyk Aarono sūnui kunigui Eleazarui surinkti smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti.'K($Po to Viešpats kalbėjo Mozei:j~O(#Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus.}+("O visi izraelitai, kurie stovėjo aplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: „Kad tik ir mūsų žemė neprarytų“.{|q(!Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų.S{!( ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu.Gz (Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomisRy(bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir prarys juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui“.cxA(Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė;ywm(Mozė tarė: „Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia.#vA(Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais.'uI(Jis tarė tautai: „Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių“.Jt(Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji.Us%(„Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių“. r=(Viešpats atsakė Mozei:q%(Juodu puolė ant žemės, prašydami: „Dieve, Tu kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?“Pp(„Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu“.)oO(Viešpats tarė Mozei ir Aaronui:ynm(Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė.m#(Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo, kartu su Moze su Aaronu.[l1(Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdon – du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus“.tkc(Mozė sakė Korachui: „Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas.j%(Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: „Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau“.1i](Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!“h( Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medum, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori viešpatauti mums?igM( Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: „Mudu neisime.pf[( Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?“leS( Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės?d-( Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties palapinėje ir tarnauti tautai?;cs(Mozė sakė Korachui: „Klausykite, Levio sūnūs!(bK(pasiėmę ugnies, užberkite ant jos smilkalų Viešpaties akivaizdoje. Kurį Jis išsirinks, tas bus šventas. Jūs, Levio sūnūs, keliatės per aukštai!“Pa(Kiekvienas imkite savo smilkytuvą: tu, Korachai, ir visas tavo būrys,,`S(ir kalbėjo Korachui ir su juo esantiems: „Rytoj Viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra Jo. Tiems, kuriuos Jis išsirinko, Jis leis prisiartinti prie Jo.0_](Tai išgirdęs, Mozė puolė ant žemės9^m(Jie susirinkę kalbėjo prieš Mozę ir Aaroną: „Gana judviem; visi izraelitai yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl judu keliatės aukščiau Viešpaties tautos?“]1(sukilo prieš Mozę. Prie jų prisidėjo du šimtai penkiasdešimt izraelitų, tautos kunigaikščių, žinomų bendruomenėje ir gerbiamų vyrų.\(Korachas, Levio sūnaus Kehato sūnaus Iccharo sūnus, ir iš Rubeno sūnų Eliabo sūnūs Datanas ir Abiramas bei Peleto sūnus OnasW[)()Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės“.GZ ((Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi.Y ('Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę.eXE(&„Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis.!W?(%Viešpats kalbėjo Mozei:WV)($Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs.}Uu(#Viešpats tarė Mozei: „Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų“.:Tq("ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti.-SW(!Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną,XR+( Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną.Q(nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’“.#PA(Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos,dOC(Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas.yNm(Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista.dMC(Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą.sLa(Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.(KK(Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę.PJ(jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę.cIA(ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas,KH(Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau MozeiJG(Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.PF(Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas.EE(ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką.XD+(„Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,!C?(Viešpats kalbėjo Mozei:SB!(Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’“.A(Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį.d@C(ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs.`?;( Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui;/>[( pagal aukų skaičių, kurias aukosite.H= ( Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožioU<%( ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.s;a( duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus,Y:-(Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms,^97(ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.8(Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus,7(ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai.6(kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus,85k(ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenės – deginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,o4Y(„Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,!3?(Viešpats kalbėjo Mozei:i2M(-Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos.z1o(,Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos.0(+Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis“.J/(*Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.f.G()Mozė jiems atsakė: „Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite. -((Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: „Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome“.R,('Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo.z+o(&Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.k*Q(%ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė.")?($Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą((#Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane – visi mirs šioje dykumoje’“.c'A("Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną – metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems.&y(!Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje.,%U( Jūsų lavonai kris šioje dykumoje.z$o(Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote.q#](neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę. "(Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane,l!S(Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote. {(„Kiek dar šita pikta tauta murmės prieš mane? Aš girdžiu Izraelio vaikų murmėjimą, kai jie murma prieš mane.,U(Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: (Kadangi amalekiečiai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose, rytoj iš stovyklos visi keliaukite į dykumą Raudonosios jūros link“.*O(Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės.nW(jie neišvys žemės, kurią pažadėjau jų tėvams. Niekas iš tų, kurie mane pykdė, nematys jos.!=(Kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau Egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso,D(Kaip Aš gyvas, visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės.7k(Viešpats atsakė: „Atleidžiu, kaip prašei.(Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol“.cA(‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’.K(Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs:(‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’.a=(todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys:}(ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį – ugnies stulpe;( Mozė kalbėjo Viešpačiui: „Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai,r_( Aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą“.9( Viešpats tarė Mozei: „Ar dar ilgai šita tauta niekins mane? Kodėl jie netiki manimi, matydami visus stebuklus, kuriuos padariau jų akivaizdoje? -~I}`||4{{zzzOyy@xxx(w\vvauuMttPssarrlqqQpp*oonsmmblllkk jiiIhhqggXffee/dd ccbrb#aa9``R__/^^n]]]\\[[-ZZ|YYaXX?WWVUUUTSSS:RRJQQQBPPrP OO>NN?MM LLKKK/JJRJ.JIAHHyH GG+FFF]EE DDyDBCCCiC8BBBAAAA_A'@@r@#??v?>>>==T=%<Visų Levio giminės suskaitytų vyrų, vieno mėnesio amžiaus ir vyresnių, buvo dvidešimt trys tūkstančiai. Jie nebuvo suskaityti kartu su izraelitais, nes jiems nebuvo duota dalis tarp Izraelio vaikų.I? (=Nadabas ir Abihuvas mirė, aukodami svetimą ugnį Viešpačiui.G> (K(Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė: „Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk“.=(Ten jį sutiko Dievas. Balaamas Jam kalbėjo: „Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną“.I< (Balaamas tarė Balakui: „Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps“. Jis nuėjo į nuošalią aukštumą.k;Q(Balakas padarė, kaip Balaamas sakė. Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro. :(Tada Balaamas kalbėjo Balakui: „Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus“.r9_()Rytui išaušus, Balakas nuvedė Balaamą į Baalo aukštumas, iš kur jis matė dalį izraelitų tautos.s8a((Balakas aukojo jaučius bei avis ir nusiuntė dalį aukos Balaamui ir atvykusiems su juo kunigaikščiams.47e('Balaamas su Balaku nuėjo į Kirjat Hucotą.#6A(&Balaamas atsakė Balakui: „Štai aš atėjau pas tave. Bet ar galiu aš ką nors pasakyti? Žodį, kurį Dievas įdės į mano lūpas, tą kalbėsiu“.5(%ir tarė Balaamui: „Aš siunčiau pasiuntinius tave pakviesti, kodėl neatėjai? Ar manai, kad aš negaliu tavęs tinkamai pagerbti?“x4k($Tai išgirdęs, Balakas išėjo pasitikti Balaamo ligi miesto Aro, kuris yra Moabo pasienyje prie Arnono upės, 3(#Viešpaties angelas tarė: „Eik su jais ir kalbėk tiktai tą, ką tau įsakysiu“. Balaamas nuėjo su Balako kunigaikščiais.2("Balaamas tarė Viešpaties angelui: „Nusidėjau, nežinodamas, kad tu stovi prieš mane, o dabar, jei tau nepatinka, aš sugrįšiu“.1(!Jei asilė nebūtų pasukusi iš kelio tris kartus ir nebūtų pasitraukusi, būčiau tave užmušęs, o ji būtų išlikusi gyva“.0( Viešpaties angelas jam tarė: „Kodėl muši jau trečią kartą savo asilę? Aš atėjau tau sukliudyti, nes nepritariu tavo kelionei. /(Tada Viešpats atvėrė Balaamui akis. Ir jis, pamatęs Viešpaties angelą, stovintį kelyje su nuogu kardu, krito veidu į žemę.#.A(Asilė atsakė Balaamui: „Argi aš ne tavo asilė, kuria visada jodinėdavai? Pasakyk, ar aš tau kada nors taip dariau?“ Jis atsakė: „Niekados!“q-](Balaamas atsakė asilei: „Kad tyčiojiesi iš manęs. Jei turėčiau kardą, aš tave užmuščiau“., (Viešpats atvėrė asilės nasrus, ir ji kalbėjo Balaamui: „Ką aš tau padariau? Kodėl mane muši jau trečią kartą?“g+I(Asilė, pamačiusi stovintį angelą, sukniubo po Balaamu. Balaamas įpykęs mušė ją lazda.*}(Viešpaties angelas nuėjo į dar siauresnę vietą, kur nebuvo galima pasukti nei dešinėn, nei kairėn, ir atsistojo.g)I(Pamačiusi jį, asilė šliejosi prie sienos ir prispaudė Balaamo koją. Jis vėl ją mušė.c(A(Angelas atsistojo siauroje vietoje tarp dviejų sienų, kuriomis buvo aptverti vynuogynai.'!(Asilė, pamačiusi angelą stovintį su nuogu kardu, pasuko iš kelio ir ėjo lauku. Balaamas mušė ją, norėdamas grąžinti į kelią.&&G(Viešpats užsirūstino, kad Balaamas išėjo. Jiems keliaujant, Viešpaties angelas užstojo kelią Balaamui, kuris jojo ant asilės. Su juo buvo du tarnai.g%I(Balaamas, atsikėlęs rytą, pabalnojo savo asilę ir iškeliavo su moabitų kunigaikščiais.$(Naktį atėjo Dievas pas Balaamą ir jam tarė: „Jei tie žmonės tave kviečia, eik su jais, bet daryk taip, kaip tau įsakysiu“.e#E(Prašau, pasilikite šią naktį pas mane, kad sužinočiau, ką dar Viešpats man sakys“.H" (Balaamas atsakė Balako pasiuntiniams: „Jei Balakas duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negalėčiau peržengti Viešpaties, mano Dievo, žodžio, ir padaryti daugiau ar mažiau.[!1(Pagerbsiu tave ir darysiu, ką įsakysi, tik ateik ir prakeik šitą tautą’“.i M(Jie, atėję pas Balaamą, tarė: „Ciporo sūnus Balakas taip sako: ‘Skubiai ateik pas mane.K(Balakas vėl siuntė daugiau ir aukštesnės kilmės pasiuntinių.wi(Ir Moabo kunigaikščiai pakilo ir, sugrįžę pas Balaką, pranešė: „Balaamas atsisakė eiti su mumis“.( Balaamas, atsikėlęs rytą, tarė Balako kunigaikščiams: „Grįžkite į savo žemę, nes Viešpats uždraudė man eiti su jumis“.`;( Dievas atsakė Balaamui: „Neik su jais ir neprakeik tautos, nes ji yra palaiminta“.D( ir pranešė, kad išėjusi iš Egipto tauta apdengė žemės paviršių. Jis prašė: ‘Ateik ir prakeik ją, gal tada aš įstengsiu nugalėti juos ir išvaryti iš savo krašto’“.fG( Balaamas atsakė Dievui: „Moabitų karalius, Ciporo sūnus Balakas, atsiuntė juos pas maneN( Atėjo Dievas pas Balaamą ir klausė: „Kas yra šitie žmonės?“ (jis atsakė: „Apsinakvokite pas mane, ir aš atsakysiu, ką man pasakys Viešpats“. Ir Moabo vyresnieji pasiliko pas Balaamą.-(Moabo ir Midjano vyresnieji išėjo laikydami rankose užmokestį už žyniavimą. Kai jie atėjo pas Balaamą ir jam perdavė Balako žodžius,eE(Ateik ir prakeik tą tautą, nes ji galingesnė už mane. Gal tada galėsiu kaip nors ją sumušti ir išvyti iš savo žemės, nes žinau, kad kurį tu laimini, tas yra palaimintas ir, kurį prakeiki, yra prakeiktas“.`;(Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petoro miestą prie upės, kad jį pakviestų, sakydami: „Iš Egipto išėjo tauta, kuri apdengė žemės paviršių ir dabar sustojo prie mano krašto sienų.O(Moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: „Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų“. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabitų karalius. 7g ~o~N}}}:||K{{k{zzz#yyCy xx3ww=vv>vuu!ttt8ssErrEqqqqEppwpoo7nnn_n*mmmllJkdjjvjBii(hhjggPfff,ee[dd*ccbb5ata)``g`_w_^^5]]]"\\+[[TZZdZ7YYYlXXX@WWqWVyVUU~UTTSSSWS)RRRRRQQQQUQ#PPPhP0OOOOIONNNYNMMqLL{LKKKnK,JJJfJIIiI&HHBGFFFF5EDDDtDCCCqCBBAA{AZ@@@o@<@???V?>>>>/==l=#<:99888q77c766v65q54Z33=22211?100/..Z--%,,>++?**}*/))@((_''>&&u%% $$G###""(! 0l=|35  K`7' [  f X 6 $=g deC2"Paėmėme visus miestus, išnaikinome jų vyrus, moteris ir kūdikius – nieko nepalikome,[d12!Viešpats, mūsų Dievas, atidavė jį, ir mes nugalėjome ir užėmėme kraštą.Uy2‘Šiandien pereisi moabitų žemę pro miestą Arą.T52Viešpats tarė man:1S_2Išmirus visiems karui tinkamiems vyrams,wRi2Iš tiesų Viešpaties ranka buvo prieš juos, kad išnaikintų juos iš tautos, kol jie visi buvo pražudyti.3Qa2Kelionės laikas nuo Kadeš Barnėjos ligi Zeredo upelio buvo trisdešimt aštuoneri metai, kol išmirė visa karta vyrų, tinkamų karui, kaip Viešpats buvo prisiekęs.;Ps2 Viešpačiui įsakius, perėjome per Zeredo upelį.HO 2 Seyre anksčiau gyveno horai, bet Ezavo palikuonys juos išvarė ir sunaikino, ir apsigyveno jų vietoje. Jie padarė kaip izraelitai savo paveldėtoje žemėje, kurią jiems davė Viešpats.VN'2 Jie buvo laikomi milžinais, kaip ir anakiečiai. Moabitai juos vadina emais.dMC2 Anksčiau jo gyventojai buvo emai, didelė ir galinga tauta, aukšta kaip Anako palikuonys.L)2 Tada man Viešpats sakė: ‘Nekovok su moabitais ir nepradėk su jais karo. Jų žemės tau neduosiu, nes Arą atidaviau Loto palikuonims’.K#2Perėję per mūsų brolių, Ezavo vaikų kraštą, kurie gyveno Seyre, lygumos keliu nuo Elato ir Ecjon Gebero traukėme į Moabo dykumą.SJ!2Viešpats, jūsų Dievas, laimino visus jūsų darbus. Jis žino jūsų kelionę, kai ėjote per didžiąją dykumą; Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis keturiasdešimt metų ir nieko jums nestigo.CI2Pirkite iš jų maistą už pinigus, taip pat vandenį’.|Hs2Saugokitės, nekariaukite su jais, nes jų žemės neduosiu jums nė pėdos. Seyro kalnus daviau paveldėti Ezavui.cGA2pereikite per jūsų brolių, Ezavo vaikų apgyvendintą Seyro kraštą; jie jūsų bijos.AF2‘Užtenka gyventi šiame kalnyne, traukite į šiaurę,E;2Viešpats kalbėjo man:D2„Pasitraukę iš ten, atėjome į dykumą prie Raudonosios jūros, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir ilgai gyvenome Seyro kalnyne.2Ca2.Todėl Kadeše pasilikote ilgą laiką“.mBU2-Sugrįžę raudojote Viešpaties akivaizdoje, bet Jis jūsų neklausė ir nekreipė į jus dėmesio.TA#2,Amoritai, gyvenantys kalnuose, vijosi kaip bitės jus nuo Seyro iki Hormos.u@e2+Kalbėjau jums, bet jūs neklausėte, priešinotės Viešpaties įsakymui ir atkakliai žygiavote į kalnus.}?u2*Viešpats man tarė: ‘Sakyk jiems neiti ir nekovoti, kad nežūtų nuo savo priešų, nes Aš nebūsiu su jais’.5>e2)Tada man atsakėte: ‘Nusidėjome Viešpačiui, eisime ir kovosime, kaip Viešpats, mūsų Dievas, įsakė’. Jūs apsiginklavote ir buvote pasiruošę traukti į kalnus.C=2(Jūs gi grįžkite į dykumą, Raudonosios jūros link’.K<2'Jūsų kūdikiai, apie kuriuos sakėte, kad jie taps grobiu, ir jūsų sūnūs, kurie šiandien dar nežino skirtumo tarp gero ir pikto, įeis į ją; jiems Aš duosiu žemę, ir jie ją užims.Z;/2&bet tavo tarnas Jozuė įeis; jį padrąsink, nes jis padalys žemę izraelitams.^:72%Viešpats užsirūstino ir ant manęs dėl jūsų ir tarė: ‘Ir tu neįeisi į ją,9-2$išskyrus Jefunės sūnų Kalebą; jis ją matys; Aš duosiu jam ir jo vaikams žemę, kurioje jis vaikščiojo, nes jis sekė mane iki galo’.z8o2#‘Nė vienas iš šitos piktos kartos neišvys gerosios žemės, kurią su priesaika pažadėjau jūsų tėvams,G7 2"Viešpats girdėjo jūsų kalbas ir užsirūstinęs prisiekė:62!kuris ėjo pirma jūsų keliu ir nurodydavo vietą, kur ištiesti palapines; naktį rodydavo kelią ugnimi, o dieną – debesies stulpu.95o2 Bet jūs nepatikėjote Viešpačiu, jūsų Dievu,,4S2Dykumoje patys matėte, kaip Viešpats, jūsų Dievas, nešė jus, kaip žmogus neša savo kūdikį, visą kelią, kuriuo ėjote, kol atėjote į šitą vietą’.~3w2nes Viešpats, jūsų Dievas, eina priekyje jūsų ir pats už jus kariaus, kaip tai darė Egipte jūsų akivaizdoje.=2w2Aš jums sakiau: ‘Nenusigąskite jų ir nebijokite,V1'2Kaipgi mes eisime? Pasiuntiniai išgąsdino mus, pranešdami, kad ta tauta gausesnė ir aukštesnė už mus, kad jų miestai dideli ir sustiprinti ligi dangaus ir kad ten jie matė ir Anako palikuonių’.02murmėdami savo palapinėse: ‘Viešpats mūsų nekenčia, todėl mus išvedė iš Egipto, kad amoritai mus sunaikintų.P/2Tačiau jūs nenorėjote eiti ir sukilote prieš Viešpaties įsakymą,y.m2paėmė jos vaisių ir, atnešę pas mus, tarė: ‘Gera žemė, kurią Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda’.R-2Jie nuėjo į kalnuotas vietas ligi Eškolo slėnio, apžiūrėjo žemę,l,S2Man patiko ta šneka, todėl siunčiau iš jūsų dvylika vyrų, po vieną iš kiekvienos giminės.#+A2Tada jūs, priėję prie manęs, tarėte: ‘Siųskime vyrus apžiūrėti žemę ir pranešti, kuriuo keliu turime keliauti ir į kuriuos miestus eiti’..*W2Štai Viešpaties jums pažadėtoji žemė. Eikite ir užimkite ją, nes Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums ją pažadėjo. Nieko nebijokite ir nenusigąskite’.c)A2jums sakiau: ‘Atėjote į amoritų kalnyną, kurį Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda.@({2Palikę Horebą, ėjome per didžiąją, baisiąją dykumą, kurią matėte, keliu per amoritų kalnus, kaip Viešpats, mūsų Dievas, buvo įsakęs. Kai atvykome į Kadeš Barnėją,@'}2Tuo metu aš jums įsakiau viską, ką privalote daryti.H& 2neatsižvelkite teisme į asmenis; išklausykite mažą ir didelį, nebijokite jokio žmogaus, nes teismas yra Dievo. Jeigu jums kas būtų per sunku, praneškite man, ir aš išklausysiu’.c%A2Įsakiau jūsų teisėjams: ‘Išklausykite bylas ir teisingai teiskite juos ir ateivius,'$I2Aš iš jūsų giminių išmintingus bei sumanius vyrus paskyriau jums vadovauti: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.8#m2Tada jūs sutikote, kad taip padaryti yra gerai.v"g2 Išsirinkite iš savo giminių išmintingų, sumanių ir žinomų vyrų, kad juos paskirčiau jums vadais’.G! 2 Kaip aš vienas galiu nešti jūsų naštas, vargus ir vaidus?s a2 Viešpats, jūsų tėvų Dievas, dar tūkstanteriopai tepadaugina ir tepalaimina jus, kaip Jis pažadėjo.12 ‘Aš vienas neįstengiu jumis rūpintis, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus padaugino, ir šiandien jūsų yra tiek, kiek dangaus žvaigždžių."A2 Aš jums anuo metu sakiau:!=2Aš atvedžiau jus į žemę, kurią Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui ir jų palikuonims. Eikite ir užimkite ją.A}2Eikite pas amoritus į visas jų apylinkes: į lygumas, kalnuotas vietas, slėnius, pietų link ir išilgai jūros kranto, į Kanaano ir Libano žemes iki didžiosios Eufrato upės’.nW2„Viešpats, mūsų Dievas, mums kalbėjo prie Horebo: ‘Jau užtenka jums gyventi prie šio kalno.U%2šioje Jordano pusėje, Moabo žemėje, Mozė pradėjo aiškinti įstatymą:2Nugalėjęs amoritų karalių Sihoną, gyvenusį Hešbone, ir Bašano karalių Ogą, gyvenusį Aštarote, Edrėjo mieste,)2Keturiasdešimtaisiais metais, vienuolikto mėnesio pirmą dieną Mozė kalbėjo izraelitams viską, ką jam Viešpats dėl jų buvo įsakęs.X+2Nuo Horebo per Seyro kalnus iki Kadeš Barnėjos yra vienuolikos dienų kelias.2Mozė kalbėjo izraelitams šioje Jordano pusėje, dykumoje, tarp Parano, Tofelio, Labano, Haceroto ir Di Zahabo miestų.wi($ Šituos nuostatus ir įsakymus Viešpats davė izraelitams per Mozę Moabo lygumose prie Jordano ties Jerichu.r_($ iš giminės Manaso, kuris buvo Juozapo sūnus. Joms paskirtoji dalis pasiliko jų giminėje ir šeimoje.K($ Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja ištekėjo už savo pusbroliųG ($ Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip padarė Celofhado dukterys:ue($ Nuosavybė iš vienos giminės nepereis kitai; visos izraelitų giminės išlaikys savo paveldo dalį’“.(K($Visos mergaitės, turinčios paveldėjimo teisę, privalo tekėti už tos pačios giminės vyrų, kad Izraelio vaikai paveldėtų kiekvienas savo tėvų dalį.P($kad izraelitų nuosavybė nepereitų iš vienos giminės kitai giminei.zo($Štai ką sako Viešpats apie Celofhado dukteris: ‘Tegul jos teka už ko nori, bet tik už savo giminės vyrų,g I($Mozė atsakė izraelitams pagal Viešpaties žodį: „Juozapo sūnų giminė kalba teisingai./ Y($Atėjus jubiliejaus metams, jų dalis prisidės prie tos giminės žemių, į kurią jos išėjo; taip jų dalis bus atplėšta nuo mūsų giminei tekusios dalies“. y($Jei jas ves kitos giminės vyrai, jų dalis pereis kitai giminei ir bus atimta iš mums kritusios paveldėjimo dalies. 9($„Tau, mūsų valdove, Viešpats įsakė, kad burtų keliu padalytum žemę tarp izraelitų ir kad mūsų brolio Celofhado dalį duotum jo dukterims. ($Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado šeimų vadai iš Juozapo giminės atėjo ir kalbėjo Mozei, Izraelio vadams girdint:|s(#"Nesutepkite žemės, kurią paveldėsite ir kurioje Aš gyvenu, nes Aš, Viešpats, gyvenu tarp Izraelio vaikų“.(#!Nesutepkite savo žemės, nes ji sutepama krauju ir negali būti apvalyta kitaip, kaip tik krauju to, kuris praliejo kraują.nW(# Pabėgėliai negalės išsipirkti ir grįžti prie savo nuosavybės prieš vyriausiojo kunigo mirtį.<u(#Žmogžudys negali būti išpirktas, jis turi mirti.~w(#Žmogžudys bus nubaustas, apklausus liudytojus; tačiau vieno liudytojo neužtenka, kad pasmerktų žmogų mirčiai.U%(#Šį nuostatą privalo vykdyti visos jūsų kartos, kur jūs begyventumėte. (#nes anas privalėjo likti mieste ligi vyriausiojo kunigo mirties; po kunigo mirties žmogžudys sugrįš prie savo nuosavybės.F(#ir sutikęs kraujo keršytojas jį užmuš, jis bus nekaltas,M(#Jei žudikas išeis už prieglaudos miesto, į kurį pabėgo, sienų5e(#Teismas išvaduos žudiką iš kraujo keršytojo rankų ir grąžins į prieglaudos miestą, kuriame jis pasiliks iki vyriausiojo kunigo, patepto šventu aliejumi, mirties.a~=(#tai bendruomenė darys teismą tarp žudiko ir kraujo keršytojo pagal šiuos nurodymus."}?(#ar užgautų akmeniu, kokiu galima užmušti, jo nepastebėjęs, taip, kad šis numirtų, tačiau prieš tai nebuvo jo priešas ir netykojo jam pakenkti,n|W(#Jei kas neturėdamas priešiškumo kitą pastumtų, ar mestų į jį ką nors, prieš tai netykojęs,*{O(#arba ranka suduotų taip, kad jis numirtų, nusikaltėlis bus laikomas žmogžudžiu ir baudžiamas mirtimi. Kraujo keršytojas užmuš žudiką, kai tik sutiks.Tz#(#Jei kas iš neapykantos pastumtų žmogų ar, mesdamas kuo, jį užmuštų,Fy(#Kraujo keršytojas pats užmuš žudiką, kai tik jį sutiks.Wx)(#Jei kas bus nužudytas mediniu įrankiu, užmušėjas bus baudžiamas mirtimi.Gw (#Jei kas akmeniu užmuštų žmogų, jis bus nubaustas mirtimi.cvA(#Jei kas geležimi užmuštų žmogų, bus kaltinamas žmogžudyste ir baudžiamas mirtimi.$uC(#Tie šeši miestai bus prieglauda izraelitams, taip pat ateiviams ir svetimšaliams, kad kiekvienas, netyčia nužudęs žmogų, galėtų į juos atbėgti.Pt(#iš kurių trys bus Jordano rytų pusėje ir trys bus Kanaano žemėje./s[(# Paskirkite šešis miestus prieglaudai,r'(# Tokie miestai bus jums prieglauda nuo keršytojo, kad tas, kuris užmušė žmogų, nemirtų, kol nebus stojęs prieš bendruomenės teismą.Hq (# paskirtų prieglaudos miestus netyčia nužudžiusiems žmogų.?p{(# „Pasakyk izraelitams, kad, įėję į Kanaano žemę,o9(# Viešpats tarė Mozei:enE(#Miestų, kuriuos duosite iš izraelitų nuosavybės levitams, daugiau paimsite iš tų giminių, kurios daugiau turi, ir mažiau iš tų, kurios mažiau turi; kiekvienas duos levitams miestų pagal savo paveldo dydį“.Wm)(#Iš viso duokite levitams keturiasdešimt aštuonis miestus su jų ganyklomis.Bl(#Iš tų miestų, kuriuos duosite levitams, atskirkite šešis prieglaudai, kad juose rastų apsaugą nusikaltę žmogžudyste. Be šitų duokite levitams dar keturiasdešimt du miestus.k(#Ganyklos sieks po du tūkstančius uolekčių visomis kryptimis: į rytus, į pietus, į vakarus ir į šiaurę, o miestai bus viduryje.Dj(#kurios tęsis tūkstantį uolekčių aplink miestų mūrus.Fi(#jie gyvens miestuose, jų bandos ganysis miestų apylinkėse,ph[(#„Pasakyk izraelitams duoti levitams iš savo paveldėjimo miestus gyventi ir jų apylinkes ganykloms;Mg(#Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu, Viešpats kalbėjo Mozei:Of("Šitiems vyrams Viešpats įsakė padalyti Kanaano žemę izraelitams.5eg("iš Neftalio – Amihudo sūnus Pedahelis“.0d]("iš Ašero – Šelomio sūnus Ahihudas,0c]("iš Isacharo – Azano sūnus Paltielis,4be("iš Zabulono – Parnacho sūnus Elicafanas,4ae("ir iš Efraimo – Šiftano sūnus Kemuelis,K`("iš Juozapo palikuonių, Manaso giminės – Efodo sūnus Hanielis)_O("iš Dano – Joglio sūnus Bukis,2^a("iš Benjamino – Kislono sūnus Elidadas,0]]("iš Simeono – Amihudo sūnus Samuelis,C\("Jų vardai: iš Judo giminės – Jefunės sūnus Kalebas,;[s("ir iš kiekvienos giminės po vieną kunigaikštį.dZC("„Tai yra vardai vyrų, kurie jums padalins žemę: kunigas Eleazaras, Nūno sūnus JozuėY9("Viešpats tarė Mozei:VX'("Dvi giminės ir pusė gavo savo dalį šioje Jordano pusėje ties Jerichu“.>Wy("Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės gavo savo dalį.V(" Mozė kalbėjo izraelitams: „Tai žemė, kurią paveldėsite burtų keliu. Ją Viešpats liepė išdalinti devynioms ir pusei giminės.SU!(" ir toliau Jordanu iki Sūriosios jūros. Tai bus jūsų krašto sienos“.mTU(" nuo Šefamo tęsis iki Riblos į rytus nuo Aino, iš čia eis Jordano rytų puse iki Kinereto ežero5Sg(" Rytų siena eis nuo Hacar Enano ligi Šefamo,7Rk(" toliau siena tęsis iki Zifrono ir Hacar Enano.7Qk("iš čia į Lebo Hamatą iki Cedado apylinkės,TP#("Šiaurėje siena prasidės nuo Didžiosios jūros ir tęsis iki Horo kalno,/O[("Vakarų siena bus jums Didžioji jūra.ON("Nuo Acmono siena pasisuks, sieks Egipto upę ir baigsis jūros krantu.-MU("Pietinė siena eis išilgai Akrabimo aukštumos ir tęsis iki Sinajaus, pietuose pasieks Kadeš Barnėją. Iš čia siena eis ligi Hacar Adaro ir toliau iki Acmono.L ("pietinė dalis prasidės nuo Cino dykumos, esančios šalia Edomo, jos rytų siena bus Druskos jūra, pradedant pietine dalimi.LK("„Kai įeisite į Kanaano šalį ir ją užimsite, jos sienos bus:!J?("Viešpats kalbėjo Mozei:GI (!8Ir tada, ką buvau sumanęs padaryti jiems, jums padarysiu“. H(!7Jei neišvarysite žemės gyventojų, jie bus jums krislai akyse ir dygliai šonuose ir vargins jus krašte, kuriame jūs gyvensite.;Gq(!6Pasidalykite ją burtų keliu: tiems, kurių bus daugiau, duokite didesnį žemės plotą, o kurių mažiau – mažesnį. Žemę išdalinkite burtų keliu giminėms ir šeimoms.EF(!5ir apsigyvenkite šalyje, kurią Aš jums daviau paveldėti.E+(!4išvykite visus to krašto gyventojus, sunaikinkite jų atvaizdus, sulaužykite stabus, išgriaukite visas aukštąsias stabų garbinimo vietas@D}(!3„Kai pereisite Jordaną ir įeisite į Kanaano žemę,3Cc(!2Moabitų lygumose Viešpats kalbėjo Mozei:eBE(!1ir pasistatė stovyklą prie Jordano nuo Bet Ješimoto ligi Abel Šitimo, moabitų lygumose.\A3(!0Keliaudami nuo Abarimo kalnų, jie pasiekė Moabo lygumas prie Jordano ties Jerichu=@w(!/o iš čia jie atėjo iki Abarimo kalnų ties Neboju.(!-o išėję iš Ije Abarimo, ištiesė palapines Dibon Gade.?={(!,Iš Oboto atėjo į Ije Abarimą, prie moabitų sienos,-<W(!+o išėję iš Punono, sustojo Obote.4;e(!*Išėję iš Calmono, jie atėjo į Punoną,8:m(!)Pasitraukę nuo Horo kalno, jie sustojo Calmone.h9K(!(Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno Kanaano pietuose, sužinojo, kad ateina izraelitai.98o(!'būdamas šimto dvidešimt trejų metų amžiaus.67g(!&Kunigas Aaronas, Viešpačiui liepiant užlipo ant Horo kalno ir mirė penkto mėnesio pirmą dieną, praėjus keturiasdešimčiai metų nuo izraelitų išėjimo iš Egipto,`6;(!%Išėję iš Kadešo, jie pasistatė stovyklas prie Horo kalno Edomo krašto pasienyje.@5}(!$o iš Ecjon Gebero atvyko į Cino dykumą, prie Kadešo.?4{(!#išėję iš Abronos, ištiesė palapines Ecjon Gebere,'3K(!"Iš Jotbatos atėjo į Abroną,<2u(!!o išėję iš čia, pasistatė stovyklą Jotbatoje.=1w(! Išėję iš Bene Jaakano, atkeliavo į Hor Gidgadą,D0(!o išėję iš Moseroto, pasistatė stovyklą Bene Jaakane.4/e(!Išėję iš Hašmonos, atvyko į Moserotą,?.{(!o išėję iš Mitkos, pasistatė stovyklą Hašmonoje.9-o(!Išėję ir Teracho, ištiesė palapines Mitkoje,/,[(!o išėję iš Tahato, sustojo Terache.5+g(!Iškeliavę iš Makheloto, atėjo į Tahatą,=*w(!Išėję iš Harados, pasistatė stovyklą Makhelote.9)o(!Pasitraukę nuo Šefero kalno, atėjo į Haradą.<(u(!o išėję iš Kehelato, sustojo prie Šefero kalno./'[(!Išėję ir Risos, atvyko į Kehelatą,.&Y(!o išėję iš Libnos, sustojo Risoje.4%e(!Išėję iš Rimon Pereco, atvyko į Libną,*$Q(!o iš Ritmos – į Rimon Perecą.&#I(!Iš Haceroto atėjo į Ritmą,<"u(!Iškeliavę iš čia, pasistatė stovyklą Hacerote.H! (!Išėję iš Sinajaus dykumos, atėjo į Kibrot Taavos kapines.5 g(!Palikę Refidimą, sustojo Sinajaus dykumoje.Q(!Iškeliavę iš Alušo, ištiesė palapines Refidime, kur stigo vandens.+S(! išėję iš Dofkos sustojo Aluše.-W(! Iš Sino dykumos atkeliavo į Dofką,1_(! Iš čia išėję, sustojo Sino dykumoje.I (! Išėję iš Elimo, ištiesė palapines prie Raudonosios jūros.{q(! Išėję iš Maros, pasiekė Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių bei septyniasdešimt palmių, ir sustojo.(!Iškeliavę iš Pi Hahiroto, perėjo jūros dugnu į dykumą ir, keliavę tris dienas per Etamo dykumą, pasistatė stovyklą Maroje.dC(!Iš ten atvyko prie Pi Hahiroto, kuris yra priešais Baal Cefoną, ir sustojo prie Migdolo.A(!Iš Sukoto atvyko į Etamą, esantį dykumos pakraštyje.I (!Izraelitai, iškeliavę iš Ramzio, pasistatė stovyklas Sukote.hK(!laidojant jiems Viešpaties išžudytus pirmagimius. Ir jų dievams Viešpats įvykdė teismą.(!Jie išėjo iš Ramzio pirmo mėnesio penkioliktą dieną, kitą dieną po Paschos, galingos rankos vedami visiems egiptiečiams matant,`;(!Mozė jas surašė pagal stovyklų vietas, kurias jie, Viešpačiui įsakant, keisdavo.^7(!Izraelitų sustojimo vietos, išėjus jiems iš Egipto, vadovaujant Mozei ir Aaronui.kQ( *Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo vardu – Nobachas.b?( )O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru.Q( (Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno.p[( 'Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus.> y( &Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus.9 o( %Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą,K ( $Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus.* Q( #Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos,> y( "Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero,+Q( !Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais.r_( Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje į Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano“._9( Gaditai ir rubenai atsakė: „Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime.jO( Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų“.( „Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą.\3( Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams:`;( mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai“.N( Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose,eE( Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: „Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia.oY( Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote“.e~E( Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti. }( ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje._|9( ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas_{9( Mozė jiems atsakė: „Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje,]z5( nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano“.Hy ( Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį,=xu( mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų.qw]( Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: „Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;ovY( Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą“.vug( Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį.t( Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.osY( išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.;rq( ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,1q_( Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė:p-( Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo.^o7( Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą.enE( Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė?Xm+( Mozė jiems atsakė: „Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite? l( Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną“.k( kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių.aj=( „Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės,Wi)( Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė:whi( Rubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti.g3(6Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus.1f_(5Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau.[e1(4kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių. d(3Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus,bc?(2Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu“.pb[(1„Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome.^a7(0Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo:`7(/Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs.-_W(.šešiolika tūkstančių belaisvių.7^k(-trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų,2]a(,trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų,L\(+trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių,6[i(*Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota:MZ()Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui.YY-((Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du.xXk('trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas.fWG(&Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du;TV#(%iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys.tUc($Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių;:Tq(#trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių.2Sa("šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų,3Rc(!septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų,UQ%( Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,;Ps(Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė.>Ow(O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui“.IN (viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui.#MA(Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių;RL(Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams.mKU(„Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį – žmones ir galvijus.!J?(Viešpats kalbėjo Mozei:cIA(Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą“.xHk(ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu.9Go(auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, cinąaF=(Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: „Štai Viešpaties nurodymas:E)(Reikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio“.*DO(Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną.EC(Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau.JB(Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais!A(Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru.6@i(Mozė tarė: „Kodėl palikote gyvas moteris?q?](Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko,i>M( Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos.~=w( izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu.1<_( Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį*;Q( sudegino jų miestus ir stovyklas.c:A( Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį,t9c(taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą.f8G(Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei,p7[(Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus.y6m(Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai.C5(ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės.[41(Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams,m3U(„Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta“.29(Viešpats tarė Mozei:1-(Tai yra Viešpaties duoti Mozei įsakymai, kurių turi laikytis vyras ir žmona, tėvas ir duktė, kuri yra netekėjusi ir gyvena tėvo namuose.X0+(Jei žinodamas vėliau prieštarautų, jis bus atsakingas už jos kaltę’“./%(O jei vyras išgirdęs tylėtų ir atidėtų sprendimą kitai dienai, ji vykdys, ką pažadėjo, nes jis tylėdamas patvirtino jos įžadus. / ~S}}1||{nzzz"yyaxxwbvvv uttessrrqqqppooonnVmmvllkkj>iKhhPggafff+ee dccqbba``q__{_ ^u]]<\@[[QZZxYY XX]WWW(VbUUeUTeTSSpRRnR?QPPOOONGMLLLLLKKGJIIWHHGGG:FF@EEDnCBBvBAAE@@@?Y>>>Q==@<<;;;::Z99:877F66>554q33 22)100a//:..i--!,,++,*))D(s''b'&&%%$$ ##d""%!!1 ^N^2 eR"EVjWs/y# b  q  {  5pz&:/mRU2 „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visada vykdyk Jo įsakymus, įstatymus, nuostatus bei paliepimus.Q)2 Tavo tėvų septyniasdešimt asmenų nukeliavo į Egiptą; ir štai dabar Viešpats, tavo Dievas, padaugino tave kaip dangaus žvaigždes“.P2 Jis yra tavo garbė ir tavo Dievas, kuris padarė visus šiuos didelius ir baisingus dalykus, kuriuos tu matei savo akimis.aO=2 Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk, glauskis prie Jo ir Jo vardu prisiek.QN2 Jūs irgi mylėkite ateivius, nes patys buvote ateiviai Egipto žemėje.oMY2 Jis teisingai elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužių.)LM2 Viešpats, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais.JK2 Apipjaustykite todėl savo širdis ir nebūkite kietasprandžiai.J2 Viešpats pamėgo tavo tėvus, juos pamilo ir pasirinko iš visų tautų jų palikuonis, tai yra jus, kaip tai yra šiandien.WI)2 Viešpačiui, tavo Dievui, priklauso dangūs ir žemė bei visa, kas joje yra.hHK2 kad laikytumeisi Viešpaties įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu tavo labui.TG#2 O dabar, Izraeli, ko Viešpats, tavo Dievas, iš tavęs reikalauja? Tik kad bijotum Viešpaties, savo Dievo, vaikščiotum Jo keliais, Jį mylėtum ir Jam tarnautum visa savo širdimi ir visa savo siela;qF]2 Jis man įsakė eiti tautos priekyje ir įvesti juos į kraštą, kurį tėvams su priesaika pažadėjo.E{2 Aš pasilikau ant kalno, kaip ir pirmą kartą, keturiasdešimt parų. Viešpats išklausė mane ir nesunaikino tavęs.sDa2 Levitai negavo paveldėjimo dalies, nes Viešpats yra jų dalis – taip Viešpats, tavo Dievas, pasakė.C/2 Viešpats paskyrė Levio giminę Sandoros skryniai nešti, būti Jo akivaizdoje, tarnauti Jam ir laiminti Jo vardu; taip daroma iki šios dienos.UB%2 Iš ten jie atvyko į Gudgodą, o iš čia – į Jotbatą, upelių žemę.%AE2 Izraelitai keliavo iš Beroto Bene Jaakano į Moserą. Aaronas čia mirė ir buvo palaidotas. Jo vietoje kunigo tarnystę pradėjo eiti jo sūnus Eleazaras.@%2 Sugrįžęs nuo kalno, įdėjau tas dvi plokštes į skrynią, kurią buvau padirbdinęs, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir jos ten yra.+?Q2 Viešpats tose plokštėse įrašė, kaip ir pirma, dešimt įsakymų, kuriuos Viešpats jums kalbėjo iš ugnies, kai tauta buvo susirinkusi, ir padavė jas man.$>C2 Iš akacijos medžio padirbdinau skrynią, iškirsdinau dvi akmenines plokštes, kaip pirmosios buvo, ir užkopiau į kalną, laikydamas plokštes rankose.w=i2 Aš ant plokščių užrašysiu žodžius, buvusius sudaužytose plokštėse. Plokštes įdėk į skrynią’.<12 „Viešpats man įsakė: ‘Išsikirsdink dvi akmenines plokštes, kaip pirmosios buvo, ir ateik pas mane ant kalno. Padirbdink medinę skrynią.;y2 Tačiau jie yra Tavo paveldėjimas ir Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto savo galia ir savo ištiesta ranka’“.P:2 kad krašto, iš kurio mus išvedei, gyventojai nesakytų: ‘Kadangi Viešpats negalėjo jų įvesti į pažadėtąją žemę ir kadangi Jis jų nekenčia, Jis išvedė juos pražudyti dykumoje’.92 Atsimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, nežiūrėk šitos tautos užsispyrimo, piktadarysčių ir nuodėmių,#8A2 Aš meldžiausi sakydamas: ‘Viešpatie Dieve! Nesunaikink paveldėjimo ir savo tautos, kurią atpirkai savo didybe ir išvedei iš Egipto galinga ranka.72 Aš kniūbsčias meldžiau Viešpatį keturiasdešimt parų, maldavau ir prašiau nesunaikinti jūsų, kaip buvo grasinęs.A62 Kiek jus pažįstu, visada maištavote prieš Viešpatį.`5;2 Kai Jis iš Kadeš Barnėjos jus pasiuntė, sakydamas: ‘Eikite, užimkite ir paveldėkite žemę, kurią jums daviau’, jūs paniekinote Viešpaties, savo Dievo, įsakymą, netikėjote ir nenorėjote Jo klausyti.S4!2 Jūs užrūstinote Viešpatį taip pat Taberoje, Masoje ir Kibrot Taavoje.93m2 Jūsų nuodėmę, veršį, kurį jūs buvote pasidarę, nutvėręs sudeginau ir, sutrupinęs į gabalėlius, visai sutrynęs į dulkes, įmečiau į upelį, tekantį nuo kalno.l2S2 Jis buvo labai užsirūstinęs ant Aarono ir norėjo jį nužudyti. Aš meldžiausi ir už Aaroną.z1o2 nes bijojau Jo rūstybės, kuria užsidegęs norėjo jus sunaikinti. Viešpats išklausė mane dar ir tą kartą.k0Q2 puoliau ant žemės prieš Viešpatį ir, kaip pirma, keturiasdešimt parų nevalgiau duonos ir negėriau vandens dėl jūsų nuodėmių, kuriomis nusidėjote, piktai pasielgdami Viešpaties akivaizdoje ir sukeldami Jo pyktį,L/2 Aš trenkiau abi plokštes į žemę ir jas sudaužiau jums matant,. 2 ir pamačiau, kad nusidėjote Viešpačiui, savo Dievui, nusiliedinote veršį ir nuklydote nuo kelio, kurį Jis jums nurodė.o-Y2 Aš leidausi žemyn nuo kalno, kuris degė ugnimi, laikydamas abiejose rankose dvi sandoros plokštes, ,2 leisk man ją sunaikinti ir išdildyti jos vardą iš po dangaus; iš tavęs padarysiu galingesnę ir didesnę tautą kaip šita’.-+W2 Matau, kad šita tauta kietasprandė;+*Q2 ir tarė: ‘Eik skubiai iš čia, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto, pasileido; jie greitai nukrypo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau ir pasidirbdino stabą.a)=2 Praėjus keturiasdešimčiai parų, Viešpats davė man dvi akmenines sandoros plokštes (;2 Viešpats įteikė man dvi akmenines plokštes, ant kurių buvo Dievo pirštu įrašyti žodžiai, kuriuos Jis kalbėjo iš ugnies tautos susirinkimui.F'2 Aš užlipau ant kalno paimti akmeninių plokščių, plokščių sandoros, kurią Viešpats su jumis padarė, ir pasilikau ten keturiasdešimt parų, nevalgiau duonos ir negėriau vandens.\&32 Ir prie Horebo Jį įpykinai taip, kad Jis užsirūstinęs norėjo tave sunaikinti.@%{2 Atsimink ir neužmiršk, kaip sukėlei Viešpaties, savo Dievo, pyktį dykumoje. Nuo tos dienos, kai išėjai iš Egipto, iki atėjai į šią vietą, tu maištavai prieš Viešpatį.$2 Suprask, kad ne dėl tavo teisumo Viešpats, tavo Dievas, duos tau paveldėti šitą žemę, nes tu esi kietasprandė tauta.[#12 Ne dėl tavo teisumo ir širdies dorumo įeisi jų žemę paveldėti; jie yra išvaromi dėl jų pikto elgesio, kad Viešpats įvykdytų, ką su priesaika pažadėjo tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.l"S2 Kai Viešpats, tavo Dievas, juos išvarys nuo tavęs, nesakyk savo širdyje: ‘Viešpats mane įvedė dėl mano teisumo ir leido paveldėti šitą žemę’. Dėl šitų tautų piktadarysčių Viešpats išvaro jas nuo tavęs.M!2 Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs kaip ryjanti ugnis ir sunaikins juos, ir parblokš juos prieš tave; taip tu juos išvysi ir sunaikinsi greitai, kaip tau Viešpats pažadėjo. #2 didelius ir augalotus žmones, Anako sūnus, kuriuos pats matei ir apie kuriuos girdėjai sakant: ‘Niekas jiems negali pasipriešinti’.#A2 „Klausyk, Izraeli! Tu pereisi šiandien per Jordaną, kad nugalėtum didesnes ir stipresnes tautas už save, didelius, iki dangaus sustiprintus miestus,!2Kaip žuvo tautos, kurias Viešpats išnaikino jums įeinant, taip ir jūs žūsite, jei neklausysite Viešpaties, jūsų Dievo, balso“.%2Bet jei užmirši Viešpatį, savo Dievą, ir seksi svetimus dievus, juos garbinsi ir jiems tarnausi, skelbiu jums iš anksto, kad žūsite.92Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad įtvirtintų sandorą, padarytą su tavo tėvais, kaip yra šiandien.]52kad nesakytum: ‘Mano jėga ir mano rankų stiprybė sukrovė man šiuos turtus’.2maitino tave dykumoje mana, kurios nepažino tavo tėvai, kad pažemintų tave ir išmėgintų tave ir kad galiausiai darytų tau gera,<s2kuris vedė per didelę ir baisią dykumą, kur buvo nuodingų gyvačių ir skorpionų, kur buvo sausra ir nebuvo vandens. Jis leido iš kiečiausios uolos vandens srovei tekėti,|s2kad nepasididžiuotum ir neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergijos namų,a=2 ir turėsi galvijų bandas, avių būrius, aukso ir daugybę visokių dalykų, saugokis,A2 Kai sotus būdamas pasistatysi gerus namus, juose gyvensi!2 Saugokis, kad neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, nesilaikydamas Jo paliepimų, įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu.nW2 Pavalgęs ir būdamas sotus, garbink Viešpatį, savo Dievą, už gerą žemę, kurią Jis tau davė. 2 kurioje nestokosi duonos ir džiaugsiesi derliaus gausumu; į žemę, kurioje akmenys yra geležis, o kalnuose galėsi kasti varį.wi2į kviečių, miežių ir vynuogynų žemę, kurioje auga figos ir granatai, į žemę alyvmedžių ir medaus,}2Viešpats, tavo Dievas, įves tave į gerą, upelių ir vandens šaltinių, kurie trykšta lygumose ir kalnuose, žemę;Z/2Vykdyk Viešpaties, savo Dievo, paliepimus, vaikščiok Jo keliais ir bijokis Jo._92Suprask, kad kaip žmogus auklėja sūnų, taip Viešpats, tavo Dievas, auklėja tave.X+2Savo drabužių nesudėvėjai ir tavo kojos nesutino per keturiasdešimt metų.2 _2Jis pažemino tave alkiu ir davė valgyti maną, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai, kad suprastum, jog žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu.M 2Atsimink kelią, kuriuo Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus.. W2„Laikykitės įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu, kad gyventumėte, daugėtumėte ir paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams. '2Neįsinešk į savo namus jokio pasibjaurėjimo, kad nebūtum prakeiktas, kaip jis. Bjaurėkis juo ir šalinkis nuo jo, nes tai prakeikta“. +2Jų dievų drožinius sudegink, neimk iš jų sidabro ir aukso, kad nepatektum į spąstus. Tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui. 2Į tavo rankas Jis atiduos jų karalius, ir tu išnaikinsi jų vardus. Nė vienas tau negalės pasipriešinti, kol juos sunaikinsi.T#2Viešpats, tavo Dievas, atiduos jas tau, naikindamas jas, kol jų nebeliks.$C2Jis išvys šitas tautas iš tavo akivaizdos vieną po kitos. Tu negalėsi jų sunaikinti iš karto, kad neatsirastų daug laukinių žvėrių prieš tave.cA2Nebijokite jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, yra tarp jūsų – Dievas, didis ir baisus.fG2Jis siųs jiems širšių, kol išnaikins visus tuos, kurie nuo tavęs pabėgs ir pasislėps.[12tuos didžius išbandymus, kuriuos tavo akys matė, ženklus, stebuklus ir ištiestą galingą ranką, kuria Viešpats, tavo Dievas, tave išvedė. Taip Viešpats, tavo Dievas, padarys visiems, kurių tu bijai.jO2Nebijok jų, bet atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė faraonui ir visiems egiptiečiams;a=2Nesakyk savo širdyje: ‘Šitos tautos gausesnės už mus, kaip mes jas nugalėsime?’%2Išnaikink visas tautas, kurias Viešpats, tavo Dievas, tau atiduos. Nesigailėk jų, netarnauk jų dievams, kad jie netaptų tau spąstais. 2Viešpats pašalins visas tavo negalias ir neužleis baisių Egipto ligų, kurias matei; jas siųs tiems, kurie tavęs nekenčia.w~i2Jūs būsite labiausiai palaiminti iš visų tautų, ir nebus nevaisingų tarp jūsų ir tarp jūsų galvijų.Q}2 Jis mylės tave, laimins tave ir padaugins tave; Jis palaimins tavo įsčios vaisių, ir tavo žemės vaisius: javus, vynuoges, aliejų, galvijus ir avis toje žemėje, kurią pažadėjo tavo tėvams.v|g2 tuomet ir Viešpats, tavo Dievas, laikysis sandoros, kurią padarė su tavo tėvais, ir bus tau gailestingas.`{;2 Laikykis Jo įsakymų, įstatymų ir paliepimų, kuriuos tau šiandien įsakau vykdyti,{zq2 Ir Jis atlygina tiems, kurie Jo nekenčia, juos sunaikindamas. Jis nedels, kad atlygintų tam, kuris Jo nekenčia.4yc2 Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstančius kartų.+xQ2bet dėl to, kad Viešpats jus pamilo ir kad ištesėtų jūsų tėvams duotą priesaiką, Jis išvedė jus galinga ranka iš faraono, Egipto karaliaus, vergijos.w2Viešpats jus pamilo ir pasirinko ne dėl to, kad buvote gausesnė tauta už kitas tautas, nes jūsų tauta mažesnė už kitas tautas,+vQ2Tu esi Viešpačiui, tavo Dievui, pašvęsta tauta. Viešpats, tavo Dievas, tave išsirinko, kad būtum Jam ypatinga tauta virš visų tautų, esančių žemėje.u2Taigi štai ką jiems darykite: jų aukurus sugriaukite, sudaužykite stabus, iškirskite giraites ir sudeginkite drožinius.t%2nes jos nukreips tavo sūnų nuo manęs tarnauti svetimiems dievams. Viešpaties rūstybė tada užsidegs prieš jus, ir Jis sunaikins tave.lsS2Nesigiminiuok su jomis vedybomis. Savo dukters neduok jų sūnui nei jų dukters neimk savo sūnui,ure2kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jas tau, išnaikink jas. Nedaryk su jomis sutarčių ir jų nesigailėk.^q72„Kai Viešpats, tavo Dievas, nuves tave į žemę, kurią paveldėsi, ir išvys septynias tautas: hetitų, girgašų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių, gausingesnes ir stipresnes už tave,p'2Tai bus mūsų teisumas, jei laikysime ir vykdysime visus šiuos įsakymus Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kaip Jis mums įsakė’“.`y2 užrašyk juos ant durų staktų ir savo kiemo vartų.J_2Prisitvirtink juos kaip ženklą prie savo rankos ir prie kaktos;}^u2mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.T]#2Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje;W\)2Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.L[2Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas!UZ%2Klausyk, Izraeli, ir rūpestingai vykdyk, ką Viešpats įsako; tuomet tau gerai seksis ir tu labai išsiplėsi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, pažadėjo tau, pienu ir medumi plūstančioje šalyje.LY2kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai per visas savo dienas bijotumėte Viešpaties, savo Dievo, ir laikytumėtės visų Jo paliepimų bei įsakymų, kuriuos jums skelbiu, ir ilgai gyventumėte.!X=2„Šitie yra įsakymai, nuostatai ir paliepimai, kurių Viešpats, jūsų Dievas, įsakė jus mokyti, kad juos vykdytumėte žemėje, kurią užimsite;5We2!Vaikščiokite keliais, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, jums nurodė, kad būtumėte gyvi, kad jums gerai sektųsi ir ilgai gyventumėte žemėje, kurią paveldėsite“.qV]2 Klausykite ir vykdykite, ką Viešpats Dievas jums įsakė; nenukrypkite nei į dešinę, nei į kairę.7Ui2Tu gi stovėk su manimi čia: Aš tau paskelbsiu visus savo įsakymus, įstatymus ir paliepimus, kurių mokysi juos, kad vykdytų žemėje, kurią jiems duosiu paveldėti’.s2Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.,=U2Neturėk kitų dievų šalia manęs.u<e2Jis tarė: ‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų.;2Tada aš buvau tarpininkas tarp Dievo ir jūsų, paskelbiau jums Jo žodžius, nes jūs bijojote ugnies ir nėjote ant kalno.K:2Viešpats kalbėjo su jumis veidas į veidą ant kalno iš ugnies.]952Ne su mūsų tėvais padarė Jis sandorą, bet su mumis, kurie šiandien esame gyvi.D82Viešpats, mūsų Dievas, padarė su mumis sandorą Horebe.752Mozė sušaukė visus izraelitus ir jiems tarė: „Klausyk, Izraeli, šiandien skelbiu jums įstatymus ir paliepimus, mokykitės ir vykdykite juos.\6321per visą lygumą nuo Jordano į rytus iki lygumos jūros ir Pisgos kalno šlaitų.|5s20Šis kraštas tęsėsi nuo Aroero miesto, Arnono upelio slėnyje, ligi Siono kalno, kuris kitaip vadinamas Hermonu,{4q2/Jie apsigyveno Sihono ir Bašano karaliaus Ogo žemėse, dviejų amoritų karalių, buvusių į rytus nuo Jordano.B32.šioje Jordano pusėje, slėnyje, prieš Bet Peoro miestą, krašte amoritų karaliaus Sihono, kuris gyveno Hešbone ir buvo Mozės ir izraelitų nugalėtas, kai jie išėjo iš Egipto.i2M2-Šitie įsakymai, nuostatai ir paliepimai buvo paskelbti izraelitams, jiems išėjus iš Egipto,21a2,Tai įstatymas, Mozės duotas izraelitams.02+Iš Rubeno giminės paskyrė Becerą dykumos lygumoje, iš Gado giminės – Ramot Gileadą ir iš Manaso giminės – Golaną Bašane./}2*kad juose rastų prieglaudą ir išliktų gyvas žmogžudys, netyčia užmušęs savo artimą, kuris nebuvo jo priešas.;.s2)Mozė paskyrė tris miestus šioje Jordano pusėje,M-2(Laikykis Jo įsakymų ir paliepimų, kuriuos tau skelbiu šiandien, kad tau ir tavo vaikams gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda visiems amžiams“.,2'Suprask tad šiandien ir palaikyk visa tai savo širdyje, kad Viešpats yra dangaus ir žemės Dievas ir jokio kito nėra.f+G2&kad išvytų už tave didesnes ir galingesnes tautas, ir tave įvestų paveldėti jų žemę.m*U2%Jis mylėjo tavo tėvus, todėl išsirinko jų palikuonis ir išvedė iš Egipto savo didžia galia,)%2$Jis tau leido išgirsti balsą iš dangaus, kad pamokytų tave, žemėje parodė tau didelę ugnį, ir tu girdėjai Jo žodžius iš ugnies.S(!2#Jis tai parodė tau, kad žinotum, jog Viešpats yra Dievas ir kito nėra.x'k2"Ar kada nors Dievas yra atėjęs pasiimti tautos, esančios vergijoje, bandymais, ženklais, stebuklais, kova, galinga ranka ir baisiais siaubais, kaip Viešpats, jūsų Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, jums visa tai matant savo akimis?l&S2!Ar kuri nors tauta girdėjo Dievo balsą, kalbantį iš ugnies, kaip tu girdėjai, ir išliko gyva?F%2 Paklausk praeities dienų, pradedant nuo tos dienos, kai Dievas sutvėrė žmogų žemėje, ir dangus nuo vieno krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas dalykas, ar girdėta tai?$2Nes Viešpats, tavo Dievas, yra gailestingas Dievas; Jis nepaliks tavęs ir nesunaikins, neužmirš sandoros, padarytos su tavo tėvais.n#W2Patyręs vargą, paskutinėmis dienomis sugrįši prie Viešpaties, savo Dievo, ir klausysi Jo balso.]"52Bet jei ten ieškosi Viešpaties, savo Dievo, visa širdimi ir siela, tu atrasi Jį.!2Tenai tarnausite dievams, kurie žmonių rankomis padaryti: medžiui ir akmeniui, kurie nemato ir negirdi, nevalgo ir nieko neužuodžia.x k2Viešpats jus išsklaidys tarp tautų, ir jūsų liks labai mažai tarp pagonių, pas kuriuos būsite išvesti.I 2aš šaukiu šiandien liudytoju dangų ir žemę, kad, taip elgdamiesi, jūs žūsite krašte, kurį, perėję per Jordaną, paveldėsite. Negyvensite jame ilgai, bet būsite visai sunaikinti.D2Jei gyvendami žemėje, kai susilauksite vaikų ir vaikaičių, suteršite save ir pasidarysite drožinių ar atvaizdų, ir darysite pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse, Jį supykdydami,F2Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas.#A2Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumis padarė ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė.xk2Aš turėsiu mirti šioje žemėje ir nepereisiu Jordano; tačiau jūs pereisite ir užimsite tą gerą žemę.3a2Dėl jūsų Viešpats užsirūstino ant manęs ir prisiekė, kad nepereisiu Jordano ir neįeisiu į tą gerą žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, duoda tau paveldėti.fG2Jus gi Viešpats išvedė iš geležinės krosnies, Egipto vergijos, kad būtumėte Jo tauta.Q2Kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir pamatęs saulę, mėnulį, žvaigždes, nepaklystum, jų negarbintum ir nesilenktum tiems, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, sutvėrė tarnauti visoms tautoms.G 2ar šliaužiantį gyvį, ar žuvį, plaukiojančią vandenyse.`;2panašių į kurį nors gyvulį, esantį žemėje, ar skraidantį padangėje paukštį,Q2kad kartais nedirbtumėte sau drožinių, panašių į vyrą ar moterį,|s2Gerai įsidėmėkite, kad tą dieną, kai Viešpats jums kalbėjo Horebe iš ugnies, jūs nematėte jokio pavidalo,fG2ir įsakė man mokyti jus vykdyti tuos įsakymus ir paliepimus žemėje, kurią paveldėsite.2 Jis jums paskelbė savo sandorą ir įsakė ją vykdyti. Jis užrašė dešimt įsakymų dviejose akmeninėse plokštėse|s2 Viešpats kalbėjo jums iš ugnies. Jūs girdėjote Jo žodžius, bet nematėte Jo pavidalo; girdėjote tik balsą.ym2 Jūs priartėjote prie kalno pašlaitės, iš kur liepsnos kilo į dangų. Jis buvo apsuptas tamsa ir debesimis.oY2 Tą dieną, kai stovėjai Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje prie Horebo, Jis man kalbėjo: ‘Surink prie manęs tautą, kad išgirstų mano žodžius ir bijotų manęs, kol gyvens žemėje, ir mokytų to paties savo vaikus’.C2 Saugokis ir rūpestingai saugok savo sielą, kad neužmirštum to, ką matei savo akimis, ir tepasilieka tai tavo širdyje per visas tavo dienas. Jų mokykite savo vaikus ir vaikaičius. 2Kuri kita didelė tauta turi nuostatus ir įsakymus tokius teisingus, kaip šis įstatymas, kurį šiandien skelbiu jums? 2Iš tikrųjų nėra kitos tokios didingos tautos, kuriai Dievas būtų taip arti, kaip mūsų Dievas, kai Jo šaukiamės.C 2Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta yra protinga ir išmintinga’. /2Štai aš mokiau jus nuostatų ir įstatymų, kaip Viešpats, mano Dievas, man įsakė, kad jūs vykdytumėte juos žemėje, kurią paveldėsite.^ 72Jūs gi, kurie laikėtės Viešpaties, jūsų Dievo, išlikote gyvi iki šios dienos.|s2Jūsų akys matė, ką Viešpats darė dėl Baal Peoro, kaip išnaikino visus jo garbintojus, buvusius tarp jūsų.%2Nieko nepridėkite prie mano įstatymų ir nieko iš jų neatimkite. Laikykitės Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymų, kuriuos jums skelbiu.:o2„Klausyk, Izraeli, įstatymų ir paliepimų, kurių jus mokau, kad juos vykdydami gyventumėte ir užėmę paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda.2a2Mes pasilikome slėnyje ties Bet Peoru“.  2Kalbėk Jozuei, jį padrąsink ir sustiprink, nes jis eis šitos tautos priekyje ir jiems išdalins žemę, kurią tu matysi’.wi2Užlipk į Pisgos viršūnę ir apžvelk savo akimis vakarus, šiaurę, pietus ir rytus; tu nepereisi Jordano.2Tačiau Viešpats buvo supykęs ant manęs dėl jūsų ir manęs neišklausė, ir tarė: ‘Daugiau man apie tai nekalbėk.ue2Leisk man įeiti ir pamatyti gerąją žemę anapus Jordano, tą puikųjį kalnuotą kraštą ir Libaną’.3a2‘Viešpatie Dieve! Tu pradėjai rodyti Izraelio tautai savo didybę ir galią. Nėra kito dievo nei danguje, nei žemėje, kuris galėtų daryti tokius galingus darbus!%G2Aš tada maldavau Viešpatį:E~2Nebijok jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovos už jus’.8}k2Tuo metu Jozuei kalbėjau: ‘Tavo akys matė, ką Viešpats, jūsų Dievas, padarė šitiems dviems karaliams. Jis taip pat padarys ir visoms karalystėms, į kurias tu eisi.|%2Padėkite savo broliams užimti žemę už Jordano, kurią Viešpats jiems davė, tada grįžkite į savo žemę, kurią aš jums daviau’.q{]2Žinau, kad turite daug gyvulių, tad žmonas, vaikus ir bandas palikite miestuose, kuriuos jums daviau.,zS2Tada jums pasakiau: ‘Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda šitą kraštą paveldėti. Visi kovai tinką vyrai, eikite ginkluoti priekyje savo brolių izraelitų.yy2toliau siena ėjo per dykumą ligi Jordano ir Kinereto apylinkių iki Druskos jūros ir Pisgos kalno šlaitų rytuose.x{2Rubeno ir Gado giminėms daviau Gileado kraštą ligi Arnono upelio, kuris buvo riba iki Jaboko upės, amonitų sienos;!w?2Machyrui daviau Gileadą.+vQ2Manaso sūnus Jayras užėmė Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų sienos ir pavadino jį savo vardu – Havot Jayru; taip jis vadinamas iki šios dienos.4uc2 Likusią Gileado krašto dalį, visą Bašaną, priklausantį Ogo karalystei, ir Argobo kraštą atidaviau pusei Manaso giminės. Bašanas yra vadinamas milžinų kraštu.t+2 Tuomet užėmėme kraštą nuo miesto Aroero, kuris yra Arnono upelio slėnyje, ligi Gileado kalno. Jo miestus daviau Rubeno ir Gado giminėms.'sI2 Bašano karalius Ogas buvo paskutinis iš milžinų giminės. Jo geležinė lova yra amonitų mieste Raboje; ji devynių uolekčių ilgio ir keturių pločio.zro2 Užėmėme visus Ogo karalystės miestus lygumoje, visą Gileado ir Bašano žemę su miestais Salcha ir Edrėju.Aq2 kurį sidoniečiai vadina Sirjonu, o amoritai – Senyru.tpc2Tuo metu užėmėme dvi amoritų karalystes, buvusias šiapus Jordano, nuo Arnono upės ligi Hermono kalno,4oe2Galvijus ir turtą pasilaikėme kaip grobį.n/2Mes juos sunaikinome, pasielgdami kaip ir su Hešbono karaliumi Sihonu, – visiškai sunaikinome vyrus, moteris ir kūdikius kiekviename mieste.%mE2Visi šitie miestai buvo sustiprinti aukštomis mūro sienomis, vartais ir užkaiščiais, neskaičiuojant daugybės miestų, neturėjusių apsaugos sienų.~lw2ir užėmėme visus jo miestus. Mums teko šešiasdešimt miestų Argobo krašte, kurį valdė Bašano karalius Ogas.k%2Viešpats, mūsų Dievas, atidavė į mūsų rankas Bašano karalių Ogą ir visus jo žmones. Mes juos naikinome, kol nepalikome nė vieno,8jk2Tada Viešpats man tarė: ‘Nebijok jo, nes atiduosiu jį, visus jo žmones ir jo žemę į tavo rankas; padaryk jam taip, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui Hešbone’.ciA2„Pasukome Bašano link. Mus pasitiko Bašano karalius Ogas su savo kariuomene Edrėjyje.4hc2%Amonitų žemės, kuri yra prie Jaboko upelio, nelietėme, taip pat nelietėme kalnų miestų ir visų vietų, į kurias Viešpats, mūsų Dievas, mums uždraudė eiti“.(gK2$Nuo Aroero miesto, esančio Arnono upelio slėnyje, iki Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtumėme užėmę. Viešpats, mūsų Dievas, atidavė juos visus mums.Ff2#tik visus galvijus ir užimtųjų miestų grobį pasiėmėme. gi ~i~}s}|{{;zz|yy_y xwwMvvv uqttPssVrr3qqpp3oonPnmllCkkjii hhWgg>fwe]e)dccbbbbRaaR``._R^^R]]i\\=[Z2YY|YXwX WWVV0UTT;SS)RRR[R QQPPgP7OOOO`O>ONNNUMuM8LYKKEJwJIHHHGG4FFEvEDCCBxB2AAB@@O?>>g==n= <<;F::i99>88J766Z55e433-211100#/..f--a,,$++r+,**F)((T''&&%%*$$Z### ""7!!- ^mz~LxCi9(x7H % + | 9 f:y V gNL2 parsivesk ją į savo namus. Ji nusiskus plaukus, nusipjaustys nagus,OK2 jei tarp belaisvių pamatysi gražią moterį, kurią panorėsi vesti,wJi2 Kai kovosi su priešu, ir Viešpats, tavo Dievas, atiduos juos į tavo rankas, ir tu paimsi juos į nelaisvę,iIM2 Taip pašalinsi nekaltai pralietą kraują tarp savųjų darydamas, kas teisu Viešpaties akyse.H2Viešpatie, pasigailėk savo tautos, Izraelio, kurią atpirkai, ir neįskaityk jai nekalto kraujo’. Ir jie bus apvalyti nuo kraujo.SG!2ir sakys: ‘Mūsų rankos nepraliejo šito kraujo ir mūsų akys nematė.{Fq2ir miesto, nuo kurio arčiausia iki nužudytojo, vyresnieji plaus savo rankas virš telyčios, papjautos slėnyje,3Ea2Po to ateis Levio sūnūs, kunigai, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Jam tarnauti ir Jo vardu laiminti, kurių žodžiu yra išsprendžiamas kiekvienas ginčas,iDM2nuves ją į apleistą slėnį, kuris nebuvo suartas nė apsėtas, ir čia perpjaus jai gerklę.^C72Artimiausio miesto vyresnieji pasiims iš kaimenės telyčią, nekinkytą į jungą,]B52vyresnieji ir teisėjai išmatuos atstumus nuo užmuštojo ligi aplinkinių miestų. A 2„Jei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, būtų rastas užmušto žmogaus lavonas, bet nesurastas kaltininkas,@12Tik medžius, kurie neneša vaisiaus, tinkančio valgymui, gali kirsti ir pasidaryti iš jų sustiprinimus apgulčiai, kol miestas bus paimtas“./?Y2Ilgą laiką laikydamas apsuptą miestą ir prieš jį kariaudamas, neišnaikink medžių, bet valgyk jų vaisius; juk medis – ne žmogus, kad prieš jį kariautum.>'2kad jie neišmokytų jūsų daryti tų bjaurysčių, kurias jie patys darė savo dievams, ir jūs nenusidėtumėte Viešpačiui, savo Dievui.=2Visiškai išnaikink hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats Dievas tau įsakė,X<+2Tuose miestuose, kurie tau duoti paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja.`;;2Taip daryk su visais miestais, kurie toli nuo tavęs ir nėra iš šių tautų miestų.:}2Moteris, vaikus, galvijus ir visa, kas yra mieste, pasilaikyk. Naudokis grobiu, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė.l9S2 Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jį į tavo rankas, išžudyk kardu visus jame esančius vyrus.=8w2 Jei jie nenorės taikos ir pradės kovą, apsupk jį._792 Jei ją priims ir atidarys vartus, visi miesto žmonės tau tarnaus ir mokės duoklę.=6w2 Priartėjęs prie miesto, pirma pasiūlyk jam taiką.U5%2 Kai vyresnieji baigs kalbėti, paskirs kariuomenei vadus, kurie ves žmones.42Ir dar vyresnieji sakys: ‘Ar yra bailių ir nedrąsių? Grįžkite į savo namus, kad jūsų baimė nepersiduotų jūsų broliams’. 32Kas susižadėjo ir dar nevedęs paliko sužadėtinę, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nevestų’.22Kas pasodino vynuogyną ir jo vaisių dar nevalgė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nevalgytų./1Y2Vyresnieji kalbės žmonėms: ‘Kas pasistatė naujus namus ir jų dar nepašventė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kad kitas jų nepašvęstų.n0W2nes Viešpats, jūsų Dievas, eina su jumis kovoti už jus su jūsų priešais ir išgelbėti jus’./32‘Klausyk, Izraeli! Šiandien jūs einate kariauti su savo priešais. Tenepasilpsta jūsų širdys, nenusigąskite, nebijokite ir nepabūkite jų,M.2Prieš einant į mūšį, kunigas turi ateiti ir kalbėti žmonėms:Y--2„Jei eisi į karą su savo priešais ir pamatysi raitelius, kovos vežimus, gausesnę kariuomenę negu tavoji, nebijok jų, nes Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, yra su tavimi.q,]2Nesigailėk: gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją“.X++2kad kiti išgirdę bijotų ir niekad nedrįstų taip piktai elgtis tarp jūsų.^*72padaryk jam taip, kaip jis siekė padaryti savo broliui. Tokiu būdu pašalink pikta,)}2Teisėjai viską atidžiai ištirs ir, jeigu liudytojas pasirodys esąs melagiu, liudijusiu netiesą prieš savo brolį,>(y2abu stos Viešpaties, kunigų ir teisėjų akivaizdon.H' 2Jei liudytojas melagingai kaltintų žmogų įstatymo laužymu,&!2Vieno liudytojo neužtenka žmogaus kaltei įrodyti, kad ir koks būtų nusikaltimas; dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis byla. % 2Neperkelk savo artimo žemės ribų, kurios yra nuo seno pažymėtos krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti.m$U2 Nesigailėdamas nužudyk jį, kad nekaltas kraujas nekristų ant Izraelio ir kad tau gerai sektųsi.v#g2 tai jo miesto vyresnieji pasiųs ir jį iš ten grąžins, ir atiduos kraujo keršytojui, kad jį nužudytų."2 Bet jei kas, neapkęsdamas savo artimo, jo tykotų ir, užpuolęs jį, nužudytų, jei jis pasislėptų viename iš minėtų miestų,!2 kad nekaltas kraujas nebūtų išlietas žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti, ir tas kraujas nebūtų ant tavęs. ;2 jei vykdysi įsakymus, kuriuos tau šiandien įsakau, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, ir vaikščiosi Jo keliais, tai pridėsi dar tris kitus miestus, 2O kai Viešpats, tavo Dievas, išplės tavo sienas, kaip prisiekė tavo tėvams, ir duos visą žemę, kurią jiems pažadėjo,-W2Todėl įsakau paskirti tris miestus.&G2Kad kraujo keršytojas įsikarščiavęs nesivytų žudiko ir sugavęs neužmuštų; jis nenusipelnė mirties, nes neturėjo užmuštajam jokios neapykantos.,S2Jei kas nueitų su artimu į mišką malkų ir bekertant nusmukęs kirvis mirtinai sužeistų artimą, jis tebėga į vieną iš tų miestų, ir jis išliks gyvas.}2Toks įstatymas yra apsaugoti žmogžudį, jei jis netyčia užmuštų savo artimą, kuris anksčiau nebuvo jo priešas.xk2nutiesk į juos kelią ir padalyk į tris dalis visą kraštą, kad žmogžudys galėtų ten rasti prieglaudą.V'2išskirk tame krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, tris miestus,2„Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, ir jų žemę duos tau paveldėti ir gyventi jų miestuose bei namuose,M2Ženklas bus toks: jei pranašas paskelbtų ką nors iš anksto Viešpaties vardu ir tai neįvyktų, tam Viešpats nekalbėjo, bet pranašas kalbėjo iš savo pasipūtimo, ir todėl jo nebijok“.P2Jei sakytum: ‘Kaip mums pažinti žodį, kurį Viešpats kalbėjo?’2Pranašas, kuris drįstų kalbėti mano vardu, ko Aš jam neliepiau, ar svetimų dievų vardu, bus baudžiamas mirtimi’.dC2Kas nenorės paklusti mano žodžiams, kuriuos jis kalbės mano vardu, iš to išieškosiu.2Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu.7k2Viešpats man tarė: ‘Jie teisingai kalbėjo.5e2Kai prašei Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, sakydamas: ‘Nebenoriu daugiau girdėti Viešpaties, savo Dievo, balso ir matyti šios baisios ugnies, kad nemirčiau’,_92Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip mane – jo klausykite! 2Tautos, kurių žemę paveldėsi, klauso ženklų aiškintojų ir žynių patarimų, o tau Viešpats, tavo Dievas, ne taip skyrė.4e2 Būk tobulas prieš Viešpatį, savo Dievą. #2 Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą.[ 12 nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių.( K2 Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų,p [2 Kai įeisi į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, neišmok daryti tų tautų bjaurysčių.^ 72Jis gaus tokią pat dalį kaip ir kiti, neskaitant to, ką gavo pardavęs tėviškę.vg2jis tarnaus Viešpačiui, savo Dievui, kaip visi jo broliai levitai, kurie ten būna Viešpaties akivaizdoje.eE2Jei levitas, gyvenęs tavo apylinkėje, ateitų savo noru į Viešpaties pasirinktą vietą,kQ2Iš visų tavo giminių Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Levio giminę tarnauti Jam per amžius.A2taip pat pirmienos javų, vyno, aliejaus ir avių vilnų. 2Kunigams priklauso iš tautos tokia aukos dalis: aukojant jautį ar aviną, kunigui tenka petys, abu žandikauliai ir skrandis,cA2Jie nepaveldės dalies tarp savo brolių. Viešpats bus jų dalis, kaip Jis jiems pasakė.}2„Kunigai ir visa Levio giminė neturės dalies ir paveldėjimo kaip visi izraelitai. Aukos Viešpačiui bus jų dalis.5e2kad jo širdis nepasikeltų į puikybę prieš brolius ir jis nenukryptų nuo įstatymo nei į kairę, nei į dešinę, kad ilgai karaliautų jis ir jo vaikai Izraelyje“.-U2laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas, kad išmoktų bijoti Viešpaties, savo Dievo, ir laikytis žodžių bei paliepimų, surašytų įstatyme,oY2Atsisėdęs į karalystės sostą, jis pasidarys šito įstatymo nuorašą iš Levio giminės kunigų,`~;2Jis neturės daug žmonų, kad jo širdis nenukryptų, ir nekraus sau sidabro ir aukso.}32Jis neturės daug žirgų ir neves tautos atgal į Egiptą daugiau žirgų įsigyti; nes Viešpats įsakė niekuomet tuo pačiu keliu nebegrįžti.'|I2tada privalai įstatyti karaliumi tą, kurį Viešpats, tavo Dievas, pasirinks iš tavo brolių. Karaliumi negali būti svetimšalis, kuris nėra tavo brolis.#{A2Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, ją paveldėsi, gyvensi joje ir norėsi išsirinkti sau karalių, kaip visos tautos aplinkui,Az2 Visa tauta išgirs, bijos ir daugiau įžūliai nesielgs.y72 Kas įžūliai nepaklustų kunigui, kuris tarnauja Viešpačiui, tavo Dievui, ar teisėjui, toks asmuo temiršta. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.Cx2 Elkis pagal jų įsakymus ir nurodymus, nenukrypk nuo jų./w[2 Daryk, ką jie įsakys ir kaip pamokys.}vu2 Kreipkis į kunigus iš Levio giminės ir į teisėją, kuris bus tuo metu, ir jie nurodys tau teisingą sprendimą.Bu2Jei kuri byla bus tau per sunki – dėl kraujo, išteisinimo ar sumušimo, – ir sukels ginčus tavo vartuose, atsikelk ir eik į tą vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas išsirinks.ttc2Liudytojai pirmieji mes akmenį, o tada prisidės ir likusieji. Taip pikta bus pašalinta iš jūsų tarpo. s2Bausi mirtimi tą, prieš kurį liudys du ar trys liudytojai. Nė vienas nebus baudžiamas mirtimi, liudijant prieš jį tik vienam.qr]2išvesk vyrą ar moterį, padariusį tą bjaurų nusikaltimą, prie miesto vartų ir užmušk akmenimis.q 2ir apie tai tau bus pranešta, tai rūpestingai ištirk, ar taip iš tikrųjų yra. Jei padarytas toks nusikaltimas Izraelyje, p2ir tarnaudamas svetimiems dievams bei garbindamas juos arba saulę, mėnulį ar kitą dangaus kūną, ko aš jums neįsakiau daryti,o52Jei tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos, būtų vyras ar moteris, kuris nusikalto Viešpačiui, tavo Dievui, sulaužydamas sandorąn12„Neaukok Viešpačiui, savo Dievui, avies nei jaučio su trūkumu ar kokia nors kliauda, nes tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.Tm#2Nesistatyk sau jokio atvaizdo, nes Viešpats, tavo Dievas, to nekenčia“.clA2Nesodink alko iš jokių medžių šalia Viešpaties, tavo Dievo, aukuro, kurį pastatysi.tkc2Sek tuo, kas tikrai teisinga, kad gyventum ir paveldėtum žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.j 2Neiškraipyk teisingumo. Nepataikauk ir neimk kyšių, nes kyšiai apakina išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius.(iK2Visose savo gyvenvietėse, kurias Viešpats, tavo Dievas, tau duos, kiekvienoje giminėje paskirsi teisėjus ir valdininkus, kad jie teisingai teistų žmones.chA2Kiekvienas teaukoja tą, ką gali, pagal tai, kaip Viešpats, tavo Dievas, tave palaimino.igM2Kiekvienas vyras privalo pasirodyti tris kartus per metus: Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių šventėse, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks, ir jie tenepasirodo Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis.af=2Septynias dienas švęsk iškilmingą šventę Viešpačiui, savo Dievui, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks. Tu iš tiesų džiaugsiesi, nes Viešpats, tavo Dievas, laimins visą tavo derlių ir visus darbus. e 2Džiaukis šventėje tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, ateivis, našlaitis bei našlė, kurie gyvena tavo apylinkėje.edE2 Palapinių šventę švęsk septynias dienas, kai būsi suvalęs javų ir vynuogių derlių.Lc2 Atsimink, kad buvai vergas Egipte, todėl laikykis šių nuostatų.b2 Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje džiaukis tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, levitas, gyvenantis tavo apylinkėje, ateivis, našlaitis ir našlė, kurie su tavimi gyvena, toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinko savo vardui.a!2 ir švęsk Viešpačiui, savo Dievui Savaičių šventę, laisva valia atnešdamas aukų iš to, kuo Viešpats, tavo Dievas, laimino tave.P`2 Atskaityk septynias savaites nuo tos dienos, kai pradėsi pjauti javus,_52Šešias dienas valgyk neraugintą duoną, o septinta diena yra iškilmingas susirinkimas Viešpačiui, tavo Dievui; tą dieną nedirbk jokio darbo.^y2Kepk ir valgyk toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks, o rytą atsikėlęs grįžk į savo palapinę.%]E2Aukok ją toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui. Paschą aukok vakare, saulei leidžiantis, tuo metu, kai išėjai iš Egipto.`\;2Paschos aukos neaukok savo gyvenamoje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos.w[i2Septynias dienas neturi būti raugo visame tavo krašte; nepalik rytojui mėsos, aukotos pirmos dienos vakare.PZ2Nevalgyk jos su rauginta duona; septynias dienas valgyk sielvarto duonos be raugo, nes skubiai turėjai išeiti iš Egipto, kad per visą savo gyvenimą atsimintum dieną, kurią išėjai iš Egipto. Y2Aukok Viešpačiui Dievui Paschos auką iš avių ir jaučių toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui.tXc2„Švęsk Paschą Viešpačiui Abibo mėnesį, nes tą mėnesį Viešpats Dievas išvedė tave iš Egipto.KW2Tik nevalgyk jų kraujo, bet jį išliek žemėn kaip vandenį“.nVW2Tokius valgyk namuose. Juos gali valgyti švarus ir nešvarus žmogus, kaip valgo stirną ar briedį.U2Jei jis turėtų kliaudą, būtų raišas ar aklas, ar turėtų kitokį trūkumą, tokio neaukok Viešpačiui, savo Dievui. T2Tu ir tavo šeima valgykite juos Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje kiekvienais metais toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks.#SA2Kiekvieną galvijų ir avių pirmagimį patinėlį pašvęsk Viešpačiui, savo Dievui. Nenaudok galvijų pirmagimių darbui ir nekirpk avių pirmagimių.-RU2Tenebūna tau sunku paleisti jį į laisvę, nes jis buvo vertas dviejų samdinių, tarnaudamas tau šešerius metus; ir Viešpats Dievas laimins visus tavo darbus.{Qq2tada imk ylą ir perverk jo ausį prie namo durų; jis liks tavo vergu visam laikui. Su tarnaite pasielk taip pat.rP_2Bet jei vergas sakytų: ‘Nenoriu išeiti, nes myliu tave bei tavo namus’, nes jam yra gerai pas tave,wOi2Atsimink, kad vergavai Egipto žemėje, o Viešpats Dievas išlaisvino tave. Todėl šiandien tau tai įsakau.sNa2Aprūpink jį iš bandos, aruodo ir vyno spaustuvo; iš to, kuo Viešpats Dievas tave palaimino, duok jam.CM2 Suteikęs jam laisvę, neišleisk jo tuščiomis rankomis.L2 Jei tau parsiduos tavo brolis hebrajas, vyras ar moteris, ir ištarnaus tau šešerius metus, septintais metais paleisk jį.{Kq2 Beturčių visuomet bus krašte, todėl įsakau ištiesti ranką broliui ir beturčiui, kuris gyvena tavo šalyje.J/2 Tu duosi jam ir neliūdėsi duodamas, nes už tai Viešpats, tavo Dievas, palaimins tave visuose tavo darbuose ir kur tu bepridėtum savo ranką.qI]2 Žiūrėk, kad pikta mintis neįeitų į tavo širdį: ‘Nebetoli septintieji, atleidimo metai’, ir neatstumtum beturčio brolio, nenorėdamas jam skolinti, kad jis nesišauktų Viešpaties prieš tave ir tau nebūtų nuodėmės.aH=2bet atverk jam plačiai savo ranką ir skolink jam, kiek reikia patenkinti jo poreikiui.#GA2Jei kuris tavo brolių, gyvenančių žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duos, suvargtų, neužkietink širdies ir neužgniaužk prieš jį savo rankos,F52Jis tave laimins, kaip pažadėjo. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet nieko neimsi skolon, viešpatausi daugeliui tautų, o tau niekas neviešpataus.sEa2Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, ir vykdysi įsakymus, kuriuos paskelbiau šiandien, D2Nebent kai nebus tarp jūsų suvargusio žmogaus, nes Viešpats Dievas gausiai palaimins tave žemėje, kurią duoda tau paveldėti.JC2Iš svetimšalio gali reikalauti, bet savo broliui turi dovanoti.B2Tais metais kiekvienas skolintojas tedovanoja skolininkui skolas, ar jis būtų artimas, ar brolis, nes tai Viešpaties atleidimo metai.5Ag2„Kas septintieji metai – atleidimo metai.[@12Tai bus maistas levitui, neturinčiam dalies paveldėjimui, taip pat ateiviui, našlaičiui ir našlei, kurie gyvena tavo apylinkėje, kad Viešpats, tavo Dievas, laimintų visus tavo darbus, kuriuos darysi“.U?%2Kas treji metai atnešk dešimtinę tų metų derliaus į miesto sandėlius.^>72Neužmiršk pas tave gyvenančio levito, nes jis neturi dalies paveldėtoje žemėje.J=2Už tuos pinigus nusipirk, kas tau patiks: galvijų, avių, vyno bei stiprių gėrimų ir visa, ko tik norėsi; valgyk tai su visa savo šeima Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir džiaukis.f<G2tai viską parduok ir pinigus nusinešk į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks.';I2Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus labai toli ir negalėsi ten nugabenti dešimtinių iš to, kuo Viešpats tave palaimino,[:12Dešimtinę javų, vyno bei aliejaus ir galvijų bei avių pirmagimius valgyk Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje toje vietoje, kurią Jis išsirinks savo vardui, kad išmoktum bijotis Viešpaties, savo Dievo.:9q2Duok dešimtinę savo derliaus kiekvienais metais.\832Nieko pastipusio nevalgykite. Ateivis, gyvenantis pas jus, gali juos valgyti; svetimšaliui gali tokius gyvulius parduoti, bet tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta. Nevirk ožiuko jo motinos piene..7Y2Visus švarius sparnuočius valgykite.:6q2Visi sparnuoti vabzdžiai nešvarūs ir nevalgomi.U5%2pelikano, kėkšto ir visos jo giminės, taip pat tutlio ir šikšnosparnio. 4=2naro, kormorano, apuoko,3;2gervės, gulbės, ibio,A22stručio, pelėdos, žuvėdros, vanago su visa jo gimine,1-2varnų giminės,60i2 lingės, vanagėlio, peslio su visa jo gimine,bw2 Nes tada užsirūstinęs Viešpats uždarys dangų, kad nebebūtų lietaus, ir žemė neduos derliaus, ir jūs greitai pražūsite toje geroje žemėje, kurią Viešpats jums duoda.~aw2 Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apgautos, nenuklyskite, netarnaukite svetimiems dievams ir jų negarbinkite.Q`2 Jis duos tavo gyvuliams žolės laukuose; ir tu valgysi, ir pasisotinsi._y2 Jis duos žemei lietaus reikiamu metu: ankstyvąjį lietų ir vėlyvąjį lietų; suvalysi javus, vynuoges ir aliejų.^)2 Jei klausysite mano įsakymų, kuriuos šiandien jums duodu, mylėsite Viešpatį, savo Dievą, ir Jam tarnausite visa širdimi ir visa siela,Z]/2 Viešpats, jūsų Dievas, visada aprūpina ją, Jo akys stebi ją ištisus metus._\92 Žemė, į kurią einate, yra kalnų ir slėnių šalis, kurią laisto dangaus lietus,2[_2 Žemė, kurios paveldėti einate, yra ne tokia kaip Egipto žemė, iš kurios išėjote, kurioje pasėtą sėklą laistėte savo rankomis atneštu vandeniu kaip daržą.Z+2 ir kad ilgai gyventumėte žemėje, plūstančioje pienu ir medumi, kurią Viešpats su priesaika pažadėjo jūsų tėvams ir jų palikuonims. Y2 Vykdykite visus Jo paliepimus, kuriuos jums šiandien skelbiu, kad būtumėte tvirti užimti ir paveldėti žemę, į kurią einate,RX2 Jūsų akys matė visus didingus Viešpaties darbus, kuriuos Jis padarė.%WE2 ir ką Jis padarė Rubeno sūnaus Eliabo dviem sūnums Datanui ir Abiramui, kuriuos atsivėrusi žemė prarijo su šeimomis, palapinėmis ir visu jų lobiu.JV2 ir kaip Jis jums padėjo dykumoje, iki atėjote į šitą vietą,U92 visai egiptiečių kariuomenei, žirgams ir kovos vežimams, kai juos užliejo Raudonosios jūros vanduo, besivejant jus, ir Viešpats juos sunaikino,ZT/2 Jo ženklų ir darbų, padarytų faraonui, Egipto karaliui, ir visam jo kraštui,S!2 Kalbu ne jūsų vaikams, kurie nematė ir nepažino Viešpaties, jūsų Dievo, drausmės ir Jo didybės, ir Jo ištiestos galingos rankos, GE~~:}|||:{{*zyyxx]ww~vvuuuunu4ttt ss1rrLqpq:pooo~nn@mmmllLlkkNjjii;hhhGggwg:ffeeee dRcc0bbZaaua``9__+^^]v]\\N\[[2ZYYYXWWXVVV?UU5UTDSS RQQQ2QPPPOOZNNMMLCKKJJ)IIvHH>#==<<i2Stebėsis būsimos kartos ir ateiviai, matydami šitos žemės kančias ir vargus, siųstus jiems Viešpaties.= 2Viešpats atskirs jį pražūčiai iš visų Izraelio giminių, pagal visus prakeikimus, surašytus šitoje įstatymo knygoje.J<2Viešpats nesigailės tokio, bet Jo pyktis ir pavydas užsidegs prieš tą žmogų, ir visi prakeikimai, surašyti šioje knygoje, kris ant jo, ir Viešpats išnaikins jo vardą iš po dangaus.p;[2kad nė vienas, išgirdęs šio prakeikimo žodžius, nelaimintų savęs savo širdyje, sakydamas: ‘Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus’, tarsi būtų galima lyginti girtą su ištroškusiu.g:I2Tegul tarp jūsų neatsiranda vyro nei moters, nei šeimos, nei giminės, kurie nusisuktų nuo Viešpaties, savo Dievo, ir tarnautų svetimiems dievams; tegul nebūna tarp jūsų šaknies, auginančios tulžį ir metėlę;b9?2Jūs matėte jų bjaurystes ir stabus – medinius, akmeninius, sidabrinius ir auksinius.P82Jūs žinote, kaip gyvenome Egipto žemėje, kaip keliavome per tautas.t7c2bet su tais, kurie yra čia, Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, ir su tais, kurių čia šiandien nėra.:6q2Ne tik su jumis darau šitą sandorą ir sutartį,5+2 kad Jis galėtų įtvirtinti tave savo tauta ir būtų tavo Dievas, kaip kalbėjo tau ir prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. 4 2 kad įeitumėte į sandorą su Viešpačiu, savo Dievu, ir į sutartį, kurią šiandien Viešpats, tavo Dievas, su tavimi daro,V3'2 vaikai, žmonos ir stovyklos ateiviai, kurie kerta malkas ir atneša vandens,22 Šiandien jūs visi stovite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje: jūsų giminių vadai ir vyresnieji, visi Izraelio vyrai,g1I2 Laikykitės tad šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad jums visuomet gerai sektųsi.a0=2užėmėme jų žemę ir davėme ją paveldėti Rubenui, Gadui ir pusei Manaso giminės./2Kai atėjote į šitą vietą, prieš jus išėjo Hešbono karalius Sihonas ir Bašano karalius Ogas. Mes juos nugalėjome,.2Jūs nevalgėte duonos, negėrėte vyno nė kito stipraus gėrimo, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.v-g2Aš vedžiojau jus keturiasdešimt metų dykumoje: nenusidėvėjo jūsų drabužiai ir kojų apavas nesudilo.e,E2tačiau Viešpats jums nedavė iki šios dienos išminties, neatvėrė nei akių, nei ausų.\+32didelius išbandymus, kuriuos matė jūsų akys, nepaprastus ženklus ir stebuklus,*32Mozė sušaukė izraelitus ir jiems tarė: „Jūs matėte, ką Viešpats padarė faraonui, visiems jo tarnams ir Egipto žemei jūsų akivaizdoje;)2Tai yra žodžiai sandoros, kurią Viešpats įsakė Mozei padaryti su izraelitais Moabo žemėje, neskaitant sandoros, padarytos Horebe.;(q2DViešpats sugrąžins tave laivais į Egiptą, apie kurį sakiau, kad jo niekuomet nebematysi. Ten siūlysitės savo priešams vergais ir vergėmis, bet niekas jūsų nepirks“.k'Q2CRytą lauksi vakaro, o vakare – ryto. Tavo širdis bus įbauginta pergyvenimų, kuriuos patyrei.P&2BTavo gyvybė bus pavojuje dieną ir naktį, tu nebūsi tikras dėl jos.(%K2ATarp svetimų tautų neturėsi poilsio nė vietos kojai ramiai pastatyti, nes Viešpats duos tau baukščią širdį, nusilpusias akis ir kankinančias mintis.:$o2@Viešpats išsklaidys tave tarp visų tautų nuo vieno žemės krašto iki kito. Ten tarnausite kitiems dievams: medžiui ir akmeniui, kurių nežinojai nei tu, nei tavo tėvai.&#G2?Kaip Viešpats džiaugėsi darydamas jums gera ir padaugindamas jus, taip džiaugsis jus išblaškydamas ir išvydamas iš žemės, kurios paveldėti einate." 2>Jūsų buvo tiek, kiek dangaus žvaigždžių, bet po to paliks tik mažas skaičius, nes neklausėte Viešpaties, savo Dievo.!2=Taip pat ligas ir negalias, kurios neįrašytos šitoje įstatymo knygoje, Viešpats užleis ant tavęs, iki sunaikins tave.g I2y2*Visus tavo medžius ir žemės vaisius suės skėriai.^ 72)Tau gims sūnų ir dukterų, bet jais nesidžiaugsi, nes jie bus išvesti nelaisvėn.h K2(Turėsi alyvmedžių visame krašte, o aliejumi nesitepsi, nes jų vaisiai neprinokę nubyrės.| s2'Užsiveisi vynuogyną ir jį prižiūrėsi, bet vyno negersi ir vynuogių nevalgysi, nes viską kirminai sunaikins.D 2&Daug sėsi, bet mažai surinksi, nes skėriai viską suės.^ 72%Tu tapsi pasibaisėjimu ir priežodžiu tose tautose, į kurias Viešpats tave nuves.2$Tave ir tavo karalių Viešpats atiduos tautai, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai; ten tarnausi mediniams ir akmeniniams dievams.mU2#Be to vargins tave piktos votys ir nepagydomos žaizdos, negalėsi išsigydyti nuo galvos iki kojų.3c2"Tu išprotėsi nuo to, ką matys tavo akys.wi2!Tavo žemės derlių ir visus darbo vaisius paims svetimieji, tu pats būsi mušamas ir žiauriai baudžiamas.vg2 Tavo sūnūs ir dukterys bus išvesti į kitas tautas; belaukdamas jų, pražiūrėsi akis ir būsi bejėgis.%E2Tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo neragausi. Tavo asilą pasigaus tau matant ir tau jo negrąžins. Tavo avis paims priešas ir niekas tau nepadės.}2Vesi žmoną, o kitas gulės su ja. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi. Užveisi vynuogyną, bet jo vaisių nerinksi.3a2Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės.I 2Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu.^72Viešpats baus tave Egipto votimis, šašais ir niežais, kurių negalėsi išgydyti.m~U2Tavo žmonių lavonai bus maistu padangių paukščiams ir žemės žvėrims, niekas jų nenubaidys.(}K2Viešpats leis priešams tave pavergti; vienu keliu išeisi prieš juos, o jiems puolant bėgsi septyniais; tu būsi išblaškytas po visas žemės karalystes.Z|/2Viešpats vietoje lietaus tavo žemei siųs smilčių audras, kol tave sunaikins.L{2Dangus virš tavęs bus varinis ir žemė po tavimi – geležinė.czA2Viešpats baus tave drugiu, šalčiu, sausra ir kardu, kurie persekios tave iki pražūsi.^y72Viešpats siųs tau marą, kol tave nušluos nuo tos žemės, kurios paveldėti eini.x72Viešpats siųs tau prakeikimą, sumišimą ir nepasisekimą visame, ką darysi, iki tave visai sunaikins dėl tavo piktų darbų, nes apleidai mane.Cw2Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas.dvC2Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis.0u]2Prakeiktos bus tavo klėtys ir atsargos.@t}2Prakeiktas tu būsi mieste ir prakeiktas tu būsi lauke.As}2Bet jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave.r2Nenukrypk nė nuo vieno žodžio, kuriuos šiandien tau skelbiu, nei į kairę, nei į dešinę sekti kitų dievų ir jiems tarnauti.Eq2 Viešpats padarys tave galva, o ne uodega; visuomet būsi viršuje, o ne apačioje, jei tik klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, ir juos vykdysi.Lp2 Viešpats atvers tau savo gerąjį lobyną – dangų, kad duotų lietaus tavo žemei reikiamu metu ir laimintų tavo rankų darbą; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats iš nieko nesiskolinsi.1o]2 Viešpats suteiks tau apsčiai gėrybių – tavo kūno vaisiaus, galvijų prieauglio ir žemės derliaus – krašte, kurį Viešpats prisiekė tavo tėvams atiduoti.[n12 Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs.m2 Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo.%lE2Viešpats pasiųs savo palaiminimą į tavo sandėlius ir į visus tavo rankų darbus; Jis palaimins tave žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas tau duoda.k-2Viešpats sunaikins tavo priešus, kurie pakils prieš tave, tavo akivaizdoje; jie puls tave vienu keliu, o bėgs nuo tavęs septyniais keliais.Ej2Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas.1i_2Palaimintos bus tavo klėtys ir atsargos.mhU2Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis.Cg2Palaimintas tu būsi mieste ir palaimintas tu būsi lauke.dfC2Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso.Ue%2„Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysi visus Jo įsakymus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų.wdi2‘Prakeiktas, kuris nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’“.sca2‘Prakeiktas, kuris paima užmokestį, kad pralietų nekaltą kraują’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.Wb)2‘Prakeiktas, kuris užmuša savo artimą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.Wa)2‘Prakeiktas, kuris sugula su savo uošve’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.z`o2‘Prakeiktas, kuris sugula su savo seserimi, savo tėvo ar motinos dukterimi’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.f_G2‘Prakeiktas, kuris paleistuvauja su kuriuo nors gyvuliu’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.^{2‘Prakeiktas, kuris sugula su savo tėvo žmona, nes atidengia savo tėvo nuogumą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.]{2‘Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.Y\-2‘Prakeiktas, kuris suklaidina aklą kelyje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.m[U2‘Prakeiktas, kuris perkelia savo artimo žemės ribų ženklą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’._Z92‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.2Y_2‘Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.7Xk2Levitai garsiu balsu sakys visiems izraelitams:mWU2 o ant Ebalo kalno stovės Rubeno, Gado, Ašero, Zabulono, Dano ir Neftalio giminės, kurie prakeiks.V2 „Perėjus per Jordaną, ant Garizimo kalno stovės ir laimins tautą Simeono, Levio, Judo, Isacharo, Juozapo ir Benjamino giminės;:Uq2 Tą pačią dieną Mozė kalbėjo Izraelio tautai:^T72 Klausyk Jo balso ir vykdyk įsakymus ir įstatymus, kuriuos tau šiandien skelbiu“.S-2 Mozė ir Levio giminės kunigai kalbėjo visam Izraeliui: „Būk atidus ir klausyk, Izraeli. Šiandien tu tapai Viešpaties, tavo Dievo, tauta.QR2Užrašyk ant akmenų visus šito įstatymo žodžius labai aiškiai“.\Q32Padėkos aukas ten aukok, valgyk ir džiaukis Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje._P92Ant to nedailintų akmenų aukuro aukok deginamąsias aukas Viešpačiui, savo Dievui.PO2Pastatyk ten Viešpačiui, savo Dievui, aukurą iš netašytų akmenų.N 2Taigi perėję per Jordaną, sukraukite tuos akmenis ant Ebalo kalno, kaip jums šiandien įsakau, ir juos aptepkite kalkėmis.HM 2ir užrašyk ant jų visus šito įstatymo žodžius, kad įeitum į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, žemę, plūstančią pienu ir medumi, kaip Jis pažadėjo tavo tėvams.L2Kai pereisi per Jordaną į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, sukrauk didelius akmenis, juos aptepk kalkėmisxKk2Mozė ir Izraelio vyresnieji įsakė tautai: „Izraeli, vykdyk visus įsakymus, kuriuos šiandien tau skelbiu.IJ 2kad Jis išaukštintų tavo vardą virš visų tautų, kurias sutvėrė, ir suteiktų tau garbę ir šlovę; kad tu galėtum būti šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis pasakė“.I2Šiandien Viešpats pareiškė, kad pasirinko tave būti Jo ypatinga tauta, kaip Jis pažadėjo, kad tu įvykdytum visus Jo įsakymus,6Hg2Šiandien tu pareiškei, kad pasirinkai Viešpatį savo Dievu ir kad vaikščiosi Jo keliais, laikysiesi Jo įsakymų, paliepimų ir įstatymų ir būsi paklusnus Jo balsui.(GK2Šiandien Viešpats, tavo Dievas, tau įsakė vykdyti šiuos įsakymus ir paliepimus, todėl laikykis jų ir vykdyk juos visa savo širdimi ir visa savo siela.FF2Pažvelk iš dangaus, savo šventos buveinės, ir laimink savo tautą Izraelį ir tą žemę, kurią mums davei, kaip prisiekei mūsų tėvams, – žemę, plūstančią pienu ir medumi’.)EM2Nevalgiau nieko pažadėto gedėdamas, nepaliečiau susitepęs ir nieko neatidaviau už mirusius. Klausiau, Viešpatie, Tavęs ir visa dariau, kaip man įsakei.GD 2 kalbėk Viešpaties akivaizdoje: ‘Aš ėmiau iš savo namų ir daviau levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, kaip man įsakei; neperžengiau Tavo įsakymų ir neužmiršau paliepimų.+CQ2 Kai atiduosi viso savo derliaus dešimtinę trečiais metais levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, gyvenantiems su tavimi, kad jie valgytų ir pasisotintų,B2 Džiaukis tu, levitas ir ateivis, kuris gyvena tavo apylinkėje, gėrybėmis, kurias Viešpats, tavo Dievas, duoda tau ir tavo namams.#AA2 Štai dabar aukoju pirmuosius vaisius tos žemės, kurią Tu, Viešpatie, man davei’. Palik auką Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir pagarbink Jį.[@12 Jis atvedė mus į šitą kraštą ir davė žemę, plūstančią pienu ir medumi.R?2išvedė mus iš Egipto galinga ranka, siaubais, ženklais ir stebuklais.> 2Mes šaukėmės Viešpaties, mūsų tėvų Dievo. Jis mus išklausė, pažvelgė į mūsų pažeminimą, vargą ir priespaudą;V='2Egiptiečiai slėgė ir spaudė mus, užkraudami mums sunkių darbų naštą.Y<-2Tu sakysi Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Mano tėvas buvo klajoklis aramėjas, jis nuėjo į Egiptą su labai mažu žmonių skaičiumi ir buvo ten ateivis. Jis tapo didele, stipria ir gausia tauta.U;%2Kunigas, paėmęs pintinę, padės ją prie Viešpaties, tavo Dievo, aukuro.L:2Nuėjęs pas kunigą, kuris tuo metu eis tarnystę, jam sakyk: ‘Išpažįstu šiandien Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kad esu žemėje, kurią Jis prisiekė mūsų tėvams mums duoti’.9}2pridėk pintinę visų savo pirmojo derliaus vaisių ir nunešk ją į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, pasirinks.h8K2„Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti, ir ten apsigyvensi,@7{2Kai Viešpats, tavo Dievas, suteiks tau poilsį nuo visų priešų žemėje, kurią tau duoda paveldėti, išnaikink Amaleko vardą nuo žemės paviršiaus; žiūrėk, neužmiršk“.62Jie išėjo prieš tave ir tavo nuvargusius ir atsilikusius žmones išžudė, kai tu buvai pailsęs ir nuvargęs; jie nebijojo Dievo.J52Atsimink, ką tau padarė amalekiečiai, kai išėjai iš Egipto.d4C2Visi, kurie taip daro ir neteisiai elgiasi, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.|3s2Naudok teisingus ir tikrus saikus bei matus, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.:2q2Nelaikyk savo namuose didesnio ir mažesnio saiko.41e2 Nenaudok didesnių ir mažesnių svarsčių..0Y2 nukirsk jai ranką, nepasigailėk jos./{2 Jei du vyrai susivaidiję pradėtų grumtis, ir vieno žmona, norėdama padėti savo vyrui, nutvertų kitą už lyties,:.q2 Jis bus vadinamas Izraelyje: ‘Nuautojo namai’.)-M2 moteris vyresniųjų akyse nuaus nuo jo kojos apavą ir spjaus jam į veidą, tardama: ‘Taip atsitinka vyrui, kuris atsisako pratęsti savo brolio giminę’.j,O2Tada miesto vyresnieji pasikvies jį ir kalbės su juo. Jei jis atsakys: ‘Nenoriu jos vesti’,I+ 2Jeigu jis nenorės vesti savo brolio žmonos, moteris eis prie miesto vartų ir kreipsis į vyresniuosius: ‘Mano vyro brolis nenori atstatyti savo brolio vardo Izraelyje nė manęs vesti’.g*I2Pirmagimį jos sūnų pavadins mirusiojo brolio vardu, kad jo vardas neišnyktų iš Izraelio.;)q2Jei broliai gyventų kartu ir vienas jų mirtų bevaikis, mirusio žmona neištekės už svetimo, bet jos vyro brolis įeis pas ją ir ves ją, kad atliktų vyro brolio pareigą./([2Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui.m'U2bet neviršys keturiasdešimties kirčių, kad tavo brolis nebūtų žiauriai sužalotas tavo akyse.&'2Jei nusikaltėlis nubaustas plakimu, teisėjas įsakys gulti, ir jis bus nuplaktas jo akivaizdoje. Kirčių skaičius bus pagal nusikaltimą,b%?2„Jei du kreiptųsi į teismą, teisėjai išteisins teisųjį ir pasmerks nusikaltusį.N$2Atsimink, kad buvai vergas Egipte. Todėl įsakau tau taip daryti“.`#;2Kai skinsi vynuoges, nerink pasilikusių. Palik jas ateiviui, našlaičiui ir našlei.|"s2Kai skinsi alyvų vaisius, nežiūrėk antrą kartą; kas liko medžiuose, palik ateiviui, našlaičiui ir našlei.w2Užmokėk jam atlyginimą tą pačią dieną, dar saulei nenusileidus, nes jis neturtingas ir iš to gyvena, kad jis nesišauktų Viešpaties dėl tavęs ir tau nebūtų nuodėmės.}u2Neišnaudok samdinio, kuris yra vargdienis ir beturtis, iš tavo brolių ar ateivių, kuris gyvena tavo apylinkėje.52 Dar saulei nenusileidus, atiduok jam užstatą, kad jis miegotų savo patale ir laimintų tave. Taip tu būsi teisus Viešpaties, tavo Dievo, akyse.G 2 Jei jis neturtingas, nelaikyk pas save per naktį to užstato..Y2 bet palauk lauke, kol jis tau išneš.O2 Ką nors skolindamas savo broliui, neik į jo namus užstato pasiimti,^72 Atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelyje, kai ėjote iš Egipto.r_2Žiūrėk, kad raupsų metu rūpestingai vykdytum Levio giminės kunigų nurodymus, kuriuos jiems daviau."?2Jei žmogus būtų pagautas vagiant savo brolį izraelitą, kad jį pavergtų arba parduotų, toks bus baudžiamas mirtimi. Pašalink pikta iš savųjų.hK2Užstatui neimk nei apatinio, nei viršutinio girnų akmens, nes taip paimtum užstatu gyvybę. ;2Ką tik vedęs vyras bus atleistas nuo karo tarnybos ir nebus jam pavestos kitos pareigos; jis liks namuose vienerius metus pralinksminti savo žmoną.5e2pirmasis vyras negalės jos vėl vesti po to, kai ji yra suteršta. Tai bjauru Viešpaties akyse. Venk tokios nuodėmės žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.R2Jei ir tas pradėtų jos nemėgti ir duotų skyrybų raštą arba mirtų,D2Išėjusi iš jo namų, ji galės ištekėti už kito vyro.'2„Jei vyras vestų žmoną, su ja gyventų ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja, jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją.X+2Savo artimo javų lauke gali skinti varpas savo ranka, bet pjautuvu nepjauk“.\ 32Savo artimo vynuogyne valgyk vynuogių kiek nori, bet su savimi nieko neišsinešk. 2Pažadėjęs laikykis žodžio, nes tu laisva valia davei įžadą Viešpačiui, savo Dievui, kai savo burna pažadėjai.5 g2Jei nepadarysi įžado, tau nebus nuodėmės. /2Padaręs Viešpačiui, savo Dievui, įžadą, nedelsk jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, pareikalaus iš tavęs, ir tai bus tau nuodėmė.$ C2Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti.wi2Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą.3a2Neatnešk į Viešpaties, tavo Dievo, namus nei paleistuvės užmokesčio, nei šuns kainos pagal jokį įžadą; Viešpaties, tavo Dievo, akyse jie yra pasibjaurėjimas.Y-2Nebus paleistuvės iš Izraelio dukterų, nė iškrypėlių iš Izraelio sūnų.iM2Jis tegyvena pas tave toje vietoje, kuri jam patiks, ir kurią jis pasirinks; tu jo neišnaudok.D2Vergo, kuris pas tave atbėgs, negrąžink jo šeimininkui.?y2Viešpats, tavo Dievas, yra stovykloje, kad tave globotų ir padėtų kovoje su priešu. Tavo stovykla tebūna šventa, kad Dievas nematytų nešvaros tarp jūsų ir nepasišalintų.\32 Neškis kastuvėlį, išsikask duobelę pritūpdamas ir užpilk žemėmis išmatas.:q2 Turėk vietą už stovyklos, kur galėtum išeiti.P2 Vakare, saulei nusileidus, apsiplovęs vėl gali grįžti į stovyklą.zo2 Jei vyras susiteptų nuo to, kas atsitiko jam naktį, jis privalo išeiti iš stovyklos ir neįeiti į stovyklą.F~2 Traukdamas į karą su priešu, saugokis nuo visų blogybių.?}{2Jų trečios kartos vaikai įeis į Viešpaties tautą.f|G2Neniekink edomitų, nes jie tavo broliai, nė egiptiečių, nes buvote ateiviai jų žemėje.Q{2Nelinkėk jiems taikos ir gerovės per visas savo dienas ir per amžius.qz]2Bet Viešpats, tavo Dievas, neklausė Balaamo ir pavertė prakeikimą palaiminimu, nes Jis mylėjo tave.0y[2nes jie nepasitiko jūsų kelyje su duona ir vandeniu, kai išėjote iš Egipto, bet pasisamdė prieš jus iš Mesopotamijos Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų.x!2Amonitas ir moabitas neįeis į Viešpaties tautą, nė jų palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos per amžius,|ws2Pavainikis neįeis į Viešpaties tautą, nė jo palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos.2va2„Eunuchas neįeis į Viešpaties tautą.Gu 2Nė vienas neves tėvo žmonos ir neatidengs tėvo nuogumo“.'tI2tas vyras sumokės mergaitės tėvui penkiasdešimt šekelių sidabro ir turės ją vesti, nes ją pažemino; jis negalės jos atleisti per visas savo dienas.ssa2Jei vyras, sutikęs nesusižadėjusią mergaitę, pagriebtų ją ir gulėtų su ja, ir jie būtų sugauti,Er2Ji buvo laukuose, šaukė, bet nebuvo, kas ją išgelbėtų.q 2Mergaitei nieko nedarysi, nes ji nepadarė nuodėmės, vertos mirties. Toks nusikaltimas prilygsta žmogžudžio nusikaltimui.ypm2Jei vyras, sutikęs susižadėjusią mergaitę laukuose, ją išprievartautų, jis vienas bus nubaustas mirtimi.>ow2abu bus užmušti akmenimis už miesto vartų: mergaitė už tai, kad nešaukė, būdama mieste, o vyras, kad pažemino savo artimo žmoną. Taip pašalinsi pikta iš savo žmonių.`n;2Jei mergaitė būtų pažadėta vyrui ir kas nors, sutikęs ją mieste, gulėtų su ja, m2Jei vyras būtų sugautas gulint su kito žmona, abu: tiek vyras, tiek moteris, turės mirti. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.Gl 2jie ją atves prie tėvo namų durų, ir miesto vyrai užmuš ją akmenimis, nes ji padarė bjaurų nusikaltimą Izraelyje, paleistuvaudama tėvo namuose. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.3kc2Bet jei tai tiesa, kad ji nebuvo mergaitė,Xj+2Be to, jis turės sumokėti šimtą šekelių sidabro baudos, kurią atiduos moteriškės tėvui, nes jis apšmeižė Izraelio mergaitę. Ji bus jo žmona, ir jis negalės jos atleisti per visas savo dienas.9io2Tada miesto vyresnieji paims vyrą ir nubaus jį.%hE2ir apšmeižė ją, sakydamas, kad rado, jog mano duktė nebuvo mergaitė. Štai mano dukters nekaltybės įrodymas’. Jie parodys vyresniesiems drabužį.kgQ2ir tėvas sakys: ‘Aš daviau savo dukterį šitam vyrui už žmoną. Jis pradėjo jos neapkęstigfI2tada jos tėvas ir motina atneš jos mergystės ženklus pas miesto vyresniuosius prie vartų,e2ir ieškotų progos ją atleisti, apšmeiždamas: ‘Aš vedžiau šitą žmoną ir, įėjęs pas ją, radau, kad ji nėra mergaitė’,@d}2 Jei kas vestų žmoną, o vėliau pradėtų jos nekęstiPc2 Pasidaryk kutus prie keturių kampų savo apsiausto, kuriuo apsisiauti.7bk2 Nedėvėk drabužio, austo iš vilnų ir linų.&aI2 Neark drauge jaučiu ir asilu.R`2 Nesėk vynuogyne jokių kitų sėklų, kad jo vaisiai nebūtų suteršti._2Pasistatęs naują namą, padaryk užtvarą aplink stogą, kad neužtrauktum kraujo ant savo namo, kam nors nukritus nuo jo.f^G2Leisk nuskristi motinai, pasiimk tik paukščiukus, kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum.]32Jei eidamas rastum medyje ar žemėje paukščio lizdą ir tupinčią patelę ant paukščiukų ar kiaušinių, nepasiimk jos kartu su jaunikliais.j\O2Moteris nesivilks vyro rūbais, ir vyras – moters; Viešpats bjaurisi tokiais, kurie taip daro.o[Y2Jei matysi savo brolio asilą ar jautį, parkritusį ant kelio, nenusigręžk, bet padėk jį pakelti.Z2Taip pat daryk su asilu, drabužiu ir kiekvienu savo brolio daiktu, kurį radai pamestą: ką rasi, neslėpk, bet grąžink.Y52Jei gyvulio savininkas gyventų toli ar būtų nepažįstamas, parsivesk jį pas save ir laikyk, kol tavo brolis ieškos jo, ir tu jam sugrąžinsi.sXa2„Jei matytum paklydusį savo brolio jautį ar avį, nenusigręžk, bet nuvesk jį atgal pas savo brolį.OW2jo kūno nepalik ant medžio per naktį, palaidok jį tą pačią dieną. Dievo prakeiktas tas, kuris kabo ant medžio. Nesutepk savo žemės, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti“.WV)2Jei žmogus padarys nuodėmę, vertą mirties, ir tu nužudysi jį pakardamas,U2Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis. Taip bus pašalinta pikta iš jūsų, kad visas Izraelis, tai girdėdamas, bijotų.T2ir sakys miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra neklusnus, priešgina ir užsispyręs, lėbauja ir girtauja’.ES2tėvai nuves jį pas miesto vyresniuosius prie miesto vartųvRg2Jei sūnus būtų tėvams nepaklusnus, priešgina ir užsispyręs, jei jis nekreiptų dėmesio į pabaudimą,Q+2Jis pripažins nemylimosios sūnų pirmagimiu ir jam duos dvigubą dalį, nes tas yra jo pajėgumo pradžia ir jam priklauso pirmagimio teisė.P92norėdamas padalinti savo sūnums palikimą, jis negalės mylimosios sūnaus padaryti pirmagimio ir duoti jam pirmenybę nemylimosios sūnaus vietoje.O#2Jei vyras turėtų dvi žmonas, vieną mylimą, o antrą – nemylimą, ir, joms pagimdžius vaikų, nemylimosios sūnus būtų pirmagimis,pN[2Jei ji tau nebepatiks, atleisi ją, bet negalėsi jos parduoti arba paversti verge, nes ją pažeminai.7Mi2 nusivilks belaisvės drabužius ir gyvens tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną visą mėnesį. Po to gali įeiti pas ją ir būti jos vyras, o ji bus tavo žmona. k~~}}%||O{{,zz[yxxXwwvvPutt}ssxrrqWppZo{nnvmml kk1jjjiZhgg|g'ffTeeidd1ccLbb\baa``4__Q^^k]]F\\s\ [[(ZZYYYXXX WWaVVLUUuTTASSSRlR5QQP|P-OO&NNrNMMWLLKKJJIIHHGG8FEEE DD3CC9BBAbA@@??G>>==c<> = ! t f YNhS|ki?M< Ginkluotieji žygiavo priekyje kunigų, kurie pūtė trimitus, o likusieji ėjo paskui skrynią.!>=<Jozuei tai pasakius, septyni kunigai, trimituodami septyniais avino rago trimitais Viešpaties akivaizdoje, ėjo Viešpaties Sandoros skrynios priekyje.m=U<O žmonėms tarė: „Eikite aplink miestą, o ginkluotieji teeina Viešpaties skrynios priekyje“.8<k<Jozuė, Nūno sūnus, pasišaukęs kunigus, tarė: „Paimkite Sandoros skrynią, ir septyni kunigai tegul neša septynis avino rago trimitus Viešpaties skrynios priekyje“.';I<Išgirdę ilgą trimito garsą, visi žmonės turi garsiai šaukti. Tada sugrius miesto sienos, ir kiekvienas galės įsiveržti į miestą ten, kur stovi“.#:A<Septyni kunigai turi nešti skrynios priekyje septynis avino rago trimitus. Septintą dieną turite apeiti miestą septynis kartus, kunigams trimituojant.k9Q<Visi kariai turi apeiti aplink miestą kas dieną po vieną kartą. Taip darykite šešias dienas.y8m<Viešpats tarė Jozuei: „Žiūrėk, Aš atidaviau į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir stiprius karo vyrus.g7I<Tuo tarpu Jerichas buvo aklinai užsidaręs dėl izraelitų; niekas neišeidavo ir neįeidavo.6<Viešpaties pulkų vadas tarė Jozuei: „Nusiauk kurpes, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa“. Jozuė taip ir padarė.;5q<Jis atsakė: „Ne! Aš atėjau kaip Viešpaties pulkų vadas“. Jozuė puolė veidu ant žemės, jį pagarbino ir paklausė: „Ką mano viešpats turi pasakyti savo tarnui?“@4{< Jozuė, būdamas prie Jericho, pamatė prieš save stovintį vyrą, kuris rankoje laikė nuogą kardą. Jozuė priėjo ir jo paklausė: „Ar tu iš mūsų, ar iš mūsų priešų?“3/< Jiems pradėjus valgyti tos žemės derlių, mana liovėsi kritusi. Izraelitai nebeturėjo manos, bet tais metais valgė Kanaano krašto vaisius.l2S< Kitą dieną po Paschos jie valgė tos žemės derliaus neraugintą duoną ir paskrudintus grūdus.x1k< Izraelitai, stovyklaudami Gilgale, šventė Paschą to mėnesio keturioliktą dieną, vakare, Jericho lygumose.0< Ir Viešpats tarė Jozuei: „Šiandien Aš pašalinau nuo jūsų Egipto gėdą“. Todėl ta vieta iki šios dienos vadinama Gilgalu.yw<Kiekvienas, kuris išeis į gatvę iš tavo namų, bus pats kaltas dėl savo mirties, mes būsime nekalti. O kas pasiliks tavo namuose ir bus nužudytas, jo kraujas kris ant mūsų.6xg<jei, mums įeinant į kraštą, nepririši raudonos virvės prie lango, pro kurį mus nuleidai, ir savo tėvo, motinos, brolių ir visų namiškių neatsivesi į savo namus.Lw<Vyrai jai atsakė: „Mes laisvi būsime nuo tau duotos priesaikos, v;<Ji tarė jiems: „Eikite į kalnus, kad jūsų nesutiktų besivejantieji, ten slapstykitės tris dienas, kol jie sugrįš; po to eikite savo keliu“.Vu'<Tada Raaba nuleido juos virve pro langą, nes ji gyveno miesto mūro sienoje.>tw<Žvalgai jai atsakė: „Teištinka mus mirtis jūsų vietoje! Jei neišduosi mūsų, tai, kai Viešpats mums atiduos šitą šalį, mes gerai ir teisingai pasielgsime su tavimi“.s < kad paliksite gyvus mano tėvą, motiną, brolius, seseris ir visus, kurie jiems priklauso, ir išgelbėsite mūsų gyvybes“.r+< Dabar prisiekite man Viešpačiu, kad jūs pasielgsite su mano tėvo namais taip, kaip aš pasielgiau su jumis, ir duokite man tikrą ženklą,rq_< Tai išgirdę, išsigandome ir netekome drąsos. Viešpats, jūsų Dievas, yra dangaus ir žemės Dievas.bp?< Mes girdėjome, kaip Viešpats, jums išeinant iš Egipto, išdžiovino prieš jus Raudonosios jūros vandenį ir ką jūs padarėte abiem amoritų karaliams anapus Jordano, Sihonui ir Ogui, kuriuos visai sunaikinote.o!< ir tarė: „Aš žinau, kad Viešpats jums atidavė šitą šalį. Mus apėmė siaubas dėl jūsų, ir visi krašto gyventojai nusiminė.`y< Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės Jozuė kalbėjo:[_1< „Pereikite per stovyklą ir įsakykite žmonėms paruošti maisto atsargų, nes po trijų dienų jūs pereisite Jordaną, kad paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums yra pažadėjęs“.1^_< Tada Jozuė įsakė tautos vyresniesiems:]+< Atsimink, ką įsakiau, – būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi“.P\<Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis.M[<Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet seksis, kur tik eisi.cZA<Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams.Y1<Niekas prieš tave neatsilaikys per visą tavo gyvenimą. Kaip buvau su Moze, taip visuomet būsiu su tavimi. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs.X<Nuo dykumos ir Libano kalnų iki Eufrato upės, visa hetitų šalis, ir iki Didžiosios jūros vakaruose bus jūsų ribos.`W;<Kiekvieną vietą, ant kurios jūsų koja atsistos, jums duodu, kaip pažadėjau Mozei.rV_<„Mano tarnas Mozė mirė. Pakilk ir eik per Jordaną su visa tauta į žemę, kurią duodu izraelitams.\U3<Viešpaties tarnui Mozei mirus, Viešpats tarė Nūno sūnui Jozuei, Mozės tarnui:hTK2" kuris parodytų galingą ranką ir baisius dalykus, kuriuos Mozė darė izraelitų akivaizdoje.S/2" kuris darytų tokius ženklus ir stebuklus, kuriuos daryti Viešpats pasiuntė Mozę į Egipto žemę faraonui, jo tarnams, ir visam jo kraštui;vRg2" Niekad nebebuvo Izraelyje tokio pranašo, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats būtų kalbėjęs veidas į veidą,)QM2" Nūno sūnus Jozuė buvo pilnas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas. Izraelitai jo klausė ir darė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.^P72"Izraelitai jį apraudojo trisdešimt dienų Moabo lygumose. Po to gedulas pasibaigė.ZO/2"Mozė mirė šimto dvidešimties metų; nenusilpo jo akys ir jo jėgos neišseko.zNo2"Jis jį palaidojo Moabo žemės slėnyje ties Bet Peoru; bet nė vienas žmogus nežino jo kapo iki šios dienos.SM!2"Viešpaties tarnas Mozė mirė Moabo žemėje, kaip Viešpats buvo sakęs.&LG2"Viešpats jam tarė: „Tai žemė, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti jų palikuonims. Tu ją matai savo akimis, bet į ją neįeisi“.JK2"krašto pietinę dalį, palmių miesto Jericho slėnį iki Coaro.NJ2"ir visas Neftalio, Efraimo, Manaso ir Judo žemes iki Vakarų jūros,I92"Mozė iš Moabo lygumų nuėjo iki Nebojo kalno ir įlipo į Pisgos viršūnę ties Jerichu; ten Viešpats jam parodė visą Gileadą iki Dano žemių:Ho2!Laimingas tu, Izraeli! Kas prilygs tau? Tauta, išgelbėta Viešpaties. Jis tavo apsaugos skydas ir didybės kardas. Tavo priešai pasiduos tau, o tu mindžiosi jų sprandus“.sGa2!Izraelis gyvens saugiai, Jokūbo šaltinis bus geroje, kviečių ir vyno žemėje; Jo dangūs siųs rasą.~Fw2!Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos – tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį.vEg2!„Nėra lygių Ješurūno Dievui. Iš dangaus Jis teikia tau pagalbą. Jo didybė pasireiškia aukštybėse.XD+2!Geležies ir vario užkaiščiai saugos jo miestus. Jo gyvenimas bus saugus“.zCo2!Ašerui jis tarė: „Palaimintas Ašeras sūnumis. Jis bus brolių mylimas ir jo žemėse bus daug alyvmedžių.}Bu2!Neftaliui jis sakė: „Neftalis džiaugsis gerove ir Viešpaties palaiminimais; jis paveldės vakarus ir pietus“.OA2!Danui jis tarė: „Danas kaip jaunas liūtas iššoka iš Bašano“.3@a2!Jis, pasinaudojęs pirmenybe, pasiėmė geriausią žemę kaip tos giminės vadas. Su tautos vadais jis įvykdė Viešpaties įsakymus ir įstatymus, duotus Izraeliui“. ?;2!Apie Gadą jis pasakė: „Palaimintas tas, kuris padėjo Gadui įsigyti žemės plotus; jis kaip liūtas ilsisi, sutraiškydamas ir ranką, ir galvą.o>Y2!Jie kvies tautas į kalną ir ten aukos teisingumo aukas. Jie praturtės iš jūros ir jos krantų“.h=K2!Zabulonui jis tarė: „Džiaukis, Zabulonai, prekyba, o tu, Isacharai, turtais savame krašte.0<[2!Jis yra stiprus kaip jautis, jo ragai lyg stumbro, kuriais jis pasieks tautas iki žemės pakraščių. Manaso tūkstančiai ir Efraimo tūkstančių tūkstančiai“.8;k2!ir žemės geriausiu derliumi. Jis bus palaimintas Apsireiškusiojo krūme. Palaiminimai teužgriūna ant Juozapo galvos, ant galvos to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.G: 2!vaisiais nuo senųjų kalnų viršūnių ir amžinųjų kalvų29a2!saulėje nunokusiais geriausiais vaisiais,z8o2! Apie Juozapą jis tarė: „Jo žemę Viešpats laimins dovanomis iš dangaus, rasa, trykštančiais šaltiniais, 72! Benjaminui jis tarė: „Tu, Viešpaties mylimasis, gyvensi Jo globoje. Jis apsaugos tave visuomet, ir tu ilsėsies Jo glėbyje“.k6Q2! Viešpatie, palaimink jo turtą ir priimk jo darbą. Gink jį nuo priešų, kurie jo nekenčia“.52! Jis mokys Tavo įsakymų Jokūbą ir įstatymų Izraelį, aukos smilkalus Tavo garbei ir deginamąją auką ant Tavo aukuro.54e2! Jis sakė savo tėvui ir motinai: ‘Nepažįstu jūsų’, o savo broliams: ‘Nežinau jūsų’, ir atstūmė savo vaikus. Jis laikėsi Viešpaties žodžio ir sandoros.32!Apie Levį jis tarė: „Tavo Tumimas ir Urimas tebūna su šventuoju, kurį išbandei Masoje ir su kuriuo kovojai prie Meribos vandenų.22!Palaiminimas Judui: „Viešpatie, išgirsk Judo balsą, atvesk jį pas savo tautą ir padėk jam kovoje su priešais“.71k2!Tegyvena Rubenas, tedaugėja jo palikuonių“.X0+2!Jis buvo Ješurūno karaliumi, kai susirinko tautos vadai ir Izraelio giminės.7/k2!Mozė paskelbė įstatymą Jokūbo palikuonims.w.i2!Jis myli savo tautą, visi šventieji priklauso Jam, jie atsisėdo prie Jo kojų, kad išgirstų Jo žodžius.!-=2!„Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje – įstatymo liepsna._,92!Palaiminimo žodžiai, kuriais Mozė, Dievo vyras, laimino izraelitus prieš mirdamas:L+2 4tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją“.*2 3Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų,)2 2Mirsi ant to kalno ir susijungsi su savo tauta kaip tavo brolis Aaronas, kuris mirė Horo kalne ir susijungė su savo tauta.&(G2 1„Eik į Abarimo kalnyną ir užlipk ant Nebojo kalno, kuris yra Moabo žemėje ties Jerichu; apžvelk Kanaano žemę, kurią duosiu paveldėti izraelitams.4'e2 0Viešpats tą pačią dieną kalbėjo Mozei:&2 /Tai ne tuščias dalykas, nes tai yra jūsų gyvenimas. Jų dėka ilgai gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti anapus Jordano“.A%}2 .tarė: „Įsidėkite į širdis visus šituos žodžius, kuriuos jums šiandien paskelbiau, perduokite juos savo vaikams ir įsakykite vykdyti viską, kas parašyta šitame įstatyme.,$U2 -Mozė, pabaigęs kalbėti Izraeliui,J#2 ,Mozė paskelbė šią giesmę tautai, jis ir Nūno sūnus Jozuė.("K2 +Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių“.!2 *Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’. }2 )Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.O2 (Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau – Aš esu gyvas per amžius.#A2 'Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.kQ2 &Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums.C2 %Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo?_92 $Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios. 2 #Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.;s2 "Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje.0]2 !Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai.ym2 Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios.S!2 Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.4c2 Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?Z/2 O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.9o2 Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo.oY2 bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.oY2 Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties,dC2 Lauke juos naikins kardas, o viduje – siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių.{2 Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro. Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates.L2 Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis.t c2 Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus.* O2 Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis; Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta. 2 Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.Z /2 Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.W )2 Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją.2 Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.O2 Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.zo2 Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą. 2 sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.{q2 Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos,I 2 taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo.2 Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų,fG2 Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.Q2 Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas – Jo paveldėjimo dalis. 2 Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių.~2 Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių – jie tau papasakos.!}=2 Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta? Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo? Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave?Y|-2 Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta. {2 Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.Jz2 Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę!y2 Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų.Rx2 „Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.Pw2Tada Mozė, visam Izraeliui girdint, kalbėjo šios giesmės žodžius.]v52Aš žinau, kad man mirus jūs elgsitės piktai ir greitai nukrypsite nuo kelio, kurį jums nurodžiau. Vėliau jus užgrius nelaimės, kai, piktai elgdamiesi, sukelsite Viešpaties pyktį savo rankų darbais“.&uG2Sukvieskite pas mane visus giminių vadus ir vyresniuosius. Jiems girdint, paskelbsiu šituos žodžius ir liudininkais prieš jus šauksiu dangų ir žemę.1t]2Aš žinau tavo maištingumą ir kietasprandiškumą. Dar man gyvam esant ir gyvenant su jumis, jūs maištavote prieš Viešpatį; juo labiau priešinsitės man mirus. s 2„Imkite šitą įstatymo knygą kaip liudijimą prieš jus ir ją padėkite prie Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynios.Fr2įsakė levitams, kurie nešė Viešpaties Sandoros skrynią:Iq 2Kai Mozė pabaigė užrašyti šito įstatymo žodžius knygoje,'pI2Viešpats davė įsakymą Nūno sūnui Jozuei: „Būk drąsus ir stiprus, nes tu įvesi izraelitus į žemę, kurią pažadėjau, ir Aš būsiu su tavimi“.Ao2Mozė užrašė šią giesmę ir jos išmokė izraelitus.an=2Kai juos prislėgs nelaimės ir vargai, šita giesmė liudys prieš juos, nes ji bus jų palikuonių lūpose. Jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau“.Vm'2Aš juos įvesiu į žemę, plūstančią pienu ir medumi, kaip prisiekiau jų tėvams. Kai jie pasisotins ir nutuks, jie garbins kitus dievus ir jiems tarnaus, o mane paniekins ir sulaužys mano sandorą.l!2Taigi dabar užrašyk šitą giesmę ir liepk izraelitams išmokti ją giedoti, kad man šita giesmė būtų liudijimas prieš izraelitus.Yk-2Aš negelbėsiu jos dėl visų piktybių, kurias ji darė, sekdama kitus dievus.%jE2Tuomet mano rūstybė užsidegs prieš ją. Aš pasitrauksiu nuo jos, ir ji bus sunaikinta. Nelaimių ir vargų spaudžiama, ji supras, kad Aš ją palikau.[i12Viešpats tarė Mozei: „Tu užmigsi su savo tėvais. Šita tauta vėl klaidžios, sekdama kitų tautų dievus žemėje, į kurią eina gyventi. Ten ji paliks mane ir sulaužys sandorą, kurią su ja padariau..hY2o Viešpats pasirodė debesies stulpe.Hg 2Viešpats tarė Mozei: „Tavo mirties diena jau arti, pasišauk Jozuę ir atsistokite Susitikimo palapinėje, ten Aš jam duosiu nurodymus“. Mozė ir Jozuė nuėjo į Susitikimo palapinę,Bf2 kad jų vaikai, kurie dar jo nežino, girdėtų ir mokytųsi bijoti Viešpaties, savo Dievo, visą laiką, kol gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti, persikėlę per Jordaną“.?ey2 sušaukite žmones: vyrus, moteris, vaikus ir ateivius, gyvenančius su jais, kad klausydami mokytųsi ir bijotų Viešpaties, savo Dievo, ir vykdytų visus šio įstatymo žodžius;d#2 visiems izraelitams susirinkus Viešpaties, tavo Dievo, pasirinktoje vietoje, skaitykite šito įstatymo žodžius visam Izraeliui girdint;^c72 Jis jiems įsakė: „Kas septyneri metai, atleidimo metais, per Palapinių šventę, b;2 Mozė surašė šitą įstatymą ir padavė jį kunigams, Levio sūnums, kurie nešė Viešpaties Sandoros skrynią, ir visiems Izraelio vyresniesiems.aa=2Viešpats bus su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs; nebijok ir nenusigąsk!“V`'2Po to Mozė pasišaukė Jozuę ir jam tarė, izraelitams girdint: „Būk drąsus ir stiprus, tu įvesi šitą tautą į žemę, kurią Viešpats prisiekė duosiąs jų tėvams, ir tu ją jiems padalinsi._2Būk drąsus ir stiprus; nebijok ir neišsigąsk jų, nes Viešpats, tavo Dievas, yra su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs“.K^2Viešpats atiduos juos tau, kad pasielgtum su jais, kaip įsakiau.q]]2Viešpats padarys, kaip padarė amoritų karaliams Sihonui ir Ogui ir žemei tų, kuriuos Jis sunaikino.$\C2Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs. Jis išnaikins visas tas tautas tau matant ir tu jas nugalėsi. Jozuė eis pirma tavęs, kaip Viešpats kalbėjo.[/2„Šiandien man jau šimtas dvidešimt metų, aš nebegaliu daugiau išeiti ir įeiti. Viešpats yra man pasakęs: ‘Nepereisi per Jordaną’.DZ2Mozė nuėjo ir kalbėjo šituos žodžius visam Izraeliui:pY[2mylėtum Viešpatį, savo Dievą, klausytum Jo balso ir glaustumeis prie Jo, nes Jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgumas; kad gyventum žemėje, kurią duoti Viešpats prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“.DX2Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys,aW=2skelbiu šiandien, kad žūsi žemėje, kurios, perėjęs per Jordaną, paveldėti eini.jVO2Bet jei tu priešinsies ir nenorėsi klausyti, nuklydęs garbinsi kitus dievus ir jiems tarnausi,IU 2Jei mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi Jo keliais ir laikysies Jo paliepimų bei įsakymų, būsi gyvas; Jis padaugins ir palaimins tavo palikuonis žemėje, kurios paveldėti eini.ST!2Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.ZS/2Žodis yra labai arti tavęs – tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum!vRg2 Ir ne už jūrų, kad sakytum: ‘Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?’{Qq2 Jis ne danguje, kad sakytum: ‘Kas už mus pakils iki dangaus ir mums jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?’ZP/2 Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas.FO2 jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdysi Jo įsakymus bei paliepimus, kurie surašyti įstatymo knygoje, ir atsigręši į Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela.3Na2 Tuomet Viešpats, tavo Dievas, laimins tavo darbus, vaikus, galvijus ir žemės derlių. Viešpats vėl džiaugsis, matydamas tavo gerovę, kaip džiaugėsi tavo tėvais,|Ms2Tu sugrįši, klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi visus Jo įsakymus, kuriuos tau šiandien skelbiu. o~~}}6||P{zzfyy}xxwivuuct`srrqqpcpoo9nmlkk*jjinhhEg1ffFeWdcc*bbaa``*__N^^b]]e\\o\[uZZSYY/XoX/WW,VV[VU TSSaQQPOOOtNNaMMPLL7KJJkIItHHyGGHFFkEE7DCCLBBKA@@,?>>==X=y< Tircos karalius. Iš viso trisdešimt vienas karalius.8m< Doro karalius Nafatdore, Goimo karalius Gilgale,6i< Kedešo karalius, Jokneamo karalius Karmelyje,+S< Taanacho karalius, Megido karalius,3c< Šimron Merono karalius, Achšafo karalius,)~O< Madono karalius, Hacoro karalius,+}S< Afeko karalius, Lašarono karalius,+|S< Tapuacho karalius, Hefero karalius,+{S< Makedos karalius, Betelio karalius,*zQ< Libnos karalius, Adulamo karalius,(yM< Hormos karalius, Arado karalius,)xO< Debyro karalius, Gedero karalius,)wO< Eglono karalius, Gezero karalius,,vU< Jarmuto karalius, Lachišo karalius,.uY< Jeruzalės karalius, Hebrono karalius,?t{< Jericho karalius, šalia Betelio esančio Ajo karalius, s< kalnyne, slėnyje, lygumoje, šlaituose, dykumoje. Tai karaliai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių:yrm< Šitie yra šalies karaliai, kuriuos Jozuė su izraelitais nugalėjo vakarinėje Jordano pusėje, nuo Baal Gado Libano slėnyje iki kalnų, kylančių Seyro link. Jozuė atidavė jų žemes Izraelio nuosavybėn, paskirstydamas jas giminėms~qw< Viešpaties tarnas Mozė su izraelitais nugalėjo juos ir atidavė nuosavybėn Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės.p-< ir valdęs Hermono kalnyną, Salchą, visą Bašaną iki gešūriečių ir maakų krašto ir pusę Gileado iki Hešbono karaliaus Sihono sienos.[o1< Bašano karalius Ogas, iš milžinų palikuonių, gyvenęs Aštarote bei Edrėjyjen< Arabą iki Kinereto ežero rytinėje pusėje, iki Sūriosios jūros rytinėje pusėje Bet Ješimoto link ir pietuose iki Pisgos šlaitų.3ma< Amoritų karalius Sihonas, gyvenęs Hešbone, valdęs sritį nuo Aroero, Arnono upės pakrantėje, nuo upės vidurio, ir pusę Gileado iki Jaboko upelio, amonitų sienos,+lQ< Šitie yra krašto karaliai, kuriuos izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes anapus Jordano, rytuose nuo Arnono upės iki Hermono kalno visoje rytų lygumoje.)kM< Taip Jozuė užėmė visą šalį, kaip Viešpats įsakė Mozei. Jis atidavė ją paveldėti Izraeliui, paskirstydamas giminėmis. Kraštas ilsėjosi nuo karų.Qj< Izraelyje nebeliko anakiečių; jų išliko tik Gazoje, Gate ir Ašdode.i)< Jozuė atžygiavęs puolė anakiečius, gyvenančius Hebrono, Debyro, Anabo, Judo ir Izraelio kalnuose ir visai sunaikino juos ir jų miestus.h'< Viešpats užkietino jų širdis, kad jie pasitiktų Izraelį kardu, ir jis juos sunaikintų be pasigailėjimo, kaip Viešpats įsakė Mozei.g}< Nė vienas miestas nepadarė taikos su izraelitais, išskyrus Gibeoną, hivų miestą; visus kitus jie paėmė mūšyje.;fs< Jozuė ilgai kariavo prieš visus šituos karalius.e9< nuo Halako kalnų, kylančių Seyro link, iki Baal Gado Libano slėnyje, Hermono kalno papėdėje. Jis nugalėjo visus jų karalius ir juos išžudė.d< Jozuė paėmė visą šalį: kalnyną, pietų kraštą, Gošeno šalį, slėnį, lygumą, Izraelio kalnyną ir jo slėnį;c3< Kaip Viešpats įsakė savo tarnui Mozei, o Mozė įsakė Jozuei, šis viską įvykdė. Jis nieko nepaliko nepadaryta, ką Viešpats įsakė Mozei.b< Visą šių miestų turtą ir gyvulius izraelitai pasiėmė; bet visus žmones jie išžudė, nepalikdami nė vieno gyvo.Ua%< Tačiau miestų, buvusių kalnuose, Izraelis nesudegino; tik vieną Hacorą.`%< Visus tų karalių miestus Jozuė užėmęs sudegino, karalius išžudė kardu; juos sunaikino, kaip buvo įsakęs Viešpaties tarnas Mozė.q_]< Izraelitai išžudė kardu visus gyventojus taip, kad nė vienas neliko gyvas, o patį Hacorą sudegino.^< Tuomet Jozuė grįždamas paėmė Hacorą ir jo karalių nužudė kardu. Hacoras buvo galingiausia iš šitų karalysčių.o]Y< Jozuė padarė taip, kaip jam liepė Viešpats: žirgams jis pakirto kojas, o kovos vežimus sudegino.E\< Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas; jie sumušė juos ir vijosi iki didžiojo Sidono ir iki Misrefot Maimo, ir iki Micpos slėnio rytuose. Jie naikino juos, kol nė vieno nebeliko.H[ < Jozuė su savo kariais staiga juos puolė prie Meromo vandenų.%ZE< Viešpats tarė Jozuei: „Nebijok jų, rytoj apie šitą laiką jie visi gulės izraelitų nukauti. Jų žirgams pakirsk kojas, kovos vežimus sudegink“.xYk< Visi šitie karaliai atžygiavę pasistatė stovyklas prie Meromo vandenų ir pasiruošė kariauti su Izraeliu. X< Jie išėjo ir visos jų kariuomenės su jais; jų buvo kaip smilčių jūros krante; taip pat daugybė žirgų ir kovos vežimų. W;< Taip pat kanaaniečiams rytuose ir vakaruose, amoritams, hetitams, perizams, jebusiečiams kalnuose ir hivams Hermono kalno papėdėje, Micpos šalyje.V9< šiaurėje kalnuose gyvenantiems karaliams, ir karaliams, gyvenantiems lygumoje į pietus nuo Kinereto ežero, slėnyje ir Doro apylinkėse vakaruose.U < Tai išgirdęs, Hacoro karalius Jabinas siuntė pranešimą Jobabui, Madono karaliui, taip pat Šimrono ir Achšafo karaliams,RT< +Pagaliau Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon į Gilgalą.~Sw< *Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį.bR?< )Jozuė nugalėjo juos nuo Kadeš Barnėjos iki Gazos ir visą Gošeno šalį iki Gibeono.QQ< (Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.SP!< 'Paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus. Izraelitai išžudė visus gyventojus, nepaliko nė vieno gyvo. Kaip jie padarė Hebronui, Libnai ir jų karaliams, taip jie padarė Debyrui ir jo karaliui.QO< &Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė sugrįžo prie Debyro ir puolė jį.N< %Jie paėmė jį, nužudė kardu karalių, paėmė visus jo miestus ir jų gyventojus išžudė. Jie padarė su juo taip, kaip su Eglonu.[M1< $Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė žygiavo iš Eglono į Hebroną ir puolė jį.tLc< #Tą pačią dieną jį užėmė. Jie išžudė kardu visus jo gyventojus ir sunaikino taip, kaip Lachišą.nKW< "Vėliau Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Lachišo į Egloną, apsupo ir puolė jį. J< !Tuo metu Gezero karalius Horamas atžygiavo padėti Lachišui. Jozuė sumušė jį ir jo karius taip, kad nebeliko nė vieno gyvo.I5< Viešpats atidavė ir Lachišą į Izraelio rankas, kuris antrą dieną paėmė jį, išžudė kardu visus jo gyventojus taip, kaip padarė Libnoje.[H1< Jozuė ir jo kariuomenė nužygiavo iš Libnos į Lachišą, apsupo ir puolė jį.4Gc< Viešpats ją ir jos karalių atidavė į rankas izraelitų, kurie išžudė visus gyventojus kardu. Jozuė padarė jos karaliui taip, kaip buvo padaręs Jericho karaliui.\F3< Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Makedos į Libną ir puolė ją.aE=< Jozuė užėmė tą pačią dieną Makedą ir nužudė jos gyventojus bei karalių, sunaikino visus gyventojus taip, kad nė vienas neišliko gyvas. Jis pasielgė su Makedos karaliumi taip, kaip su Jericho karaliumi.JD< Saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė juos nuo medžių ir sumetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, o olos angą užrito dideliais akmenimis, tebegulinčiais iki šios dienos.gCI< Po to Jozuė juos nužudė ir pakabino ant penkių medžių. Pakabinti jie išbuvo iki vakaro.*BO< Jozuė jiems tarė: „Nebijokite ir nenusigąskite! Būkite drąsūs ir stiprūs, nes taip Viešpats padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kariausite“.=Au< Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: „Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!“ Jie taip ir padarė.h@K< Jie taip ir padarė: atvedė pas jį Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono karalius.U?%< Jozuė įsakė atidaryti olos angą ir atvesti pas jį tuos penkis karalius.y>m< Visa kariuomenė saugiai sugrįžo į Jozuės stovyklą Makedoje; niekas nedrįso išsižioti prieš izraelitus.w=i< Jozuė ir izraelitai juos visiškai sunaikino, tik kai kurie paspruko ir pasislėpė sutvirtintuose miestuose.0<[< O jūs nesustokite! Vykitės priešus ir žudykite atsiliekančius. Neleiskite jiems pasiekti miestų, nes Viešpats, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų rankas“.k;Q< Jozuė įsakė: „Užriskite didžiuliais akmenimis olos angą ir pastatykite vyrus juos saugoti.Z:/< Jozuei buvo pranešta: „Penki karaliai rasti pasislėpę oloje prie Makedos“.G9 < Anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.E8< Po to Jozuė ir visi kariai sugrįžo stovyklon į Gilgalą.q7]< Niekad daugiau nebuvo tokios dienos, kad Viešpats klausytų žmogaus, nes Jis kariavo Izraelio pusėje.D6< Saulė ir mėnulis stovėjo vietoje, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Josaro knygoje? Taip saulė sustojo danguje ir neskubėjo nusileisti beveik ištisą dieną.;5q< Tą dieną, kai Viešpats atidavė amoritus izraelitams, Jozuė šaukėsi Viešpaties izraelitų akivaizdoje ir tarė: „Saule, stovėk Gibeone ir, mėnuli, Ajalono slėnyje!“=4u< Jiems bėgant nuo Izraelio ir esant Bet Horono kalno papėdėje, Viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki Azekos. Jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo.53e< Viešpats sukėlė paniką tarp jų izraelitų akivaizdoje, ir šie juos stipriai sumušė Gibeone. Jozuė juos vijosi link Bet Horono ir persekiojo ligi Azekos ir Makedos.O2< Jozuė, visą naktį žygiavęs iš Gilgalo, netikėtai juos užklupo.~1w< Viešpats tarė Jozuei: „Nebijok jų, Aš juos atidaviau į tavo rankas! Nė vienas iš jų tau nepasipriešins“.<0u< Jozuė su ginkluota kariuomene žygiavo iš Gilgalo.^/7< Tada Gibeono vyrai siuntė Jozuei į Gilgalo stovyklą pranešimą: „Nepalik savo tarnų vienų! Skubiai ateik mums padėti ir išgelbėk mus! Prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose“.2._< Penki amoritų karaliai: Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono – susivienijo prieš Gibeoną ir su savo kariuomenėmis apgulė jį ir pradėjo karą su juo.y-m< „Atžygiuokite pas mane ir padėkite man sumušti Gibeoną, nes jis sudarė taiką su Jozue ir izraelitais!“@,{< Jeruzalės karalius Adonizedekas siuntė pasiuntinius pas Hebrono karalių Hohamą, Jarmuto karalių Piramą, Lachišo karalių Jafiją ir Eglono karalių Debyrą su tokiu pranešimu: +< nusigando, nes Gibeonas buvo didelis miestas, vienas iš karališkųjų miestų, didesnis už Ają, o visi jo vyrai – karžygiai.G* < Adoni Cedekas, Jeruzalės karalius, išgirdęs, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino, kaip buvo sunaikinęs Jerichą ir jo karalių, ir kad Gibeono gyventojai sudarė taiką su Izraeliu, );< Jozuė juos padarė malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui ir Viešpaties aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią Viešpats išsirinko.Z(/< Jis paliko juos gyvus ir apsaugojo nuo izraelitų, kurie norėjo juos išžudyti.U'%< Dabar mes esame tavo rankose; pasielk su mumis, kaip tau atrodo teisinga“.&< Jie atsakė Jozuei: „Tavo tarnams buvo aiškiai pranešta, kad Viešpats, tavo Dievas, įsakė savo tarnui Mozei jums atiduoti visą šią šalį ir išnaikinti visus šio krašto gyventojus. Mes labai bijojome dėl savo gyvybių ir taip padarėme.% < Todėl dabar jūs esate prakeikti ir visą laiką būsite vergais, malkų kirtėjais ir vandens nešikais mano Dievo namams“.$7< Jozuė, pasišaukęs gibeoniečius, klausė: „Kodėl mums melavote, sakydami: ‘Mes gyvename labai toli nuo jūsų’, kai gyvenate šalia mūsų?#< Tegul jie lieka gyvi, bet padarykime juos malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui, kaip kunigaikščiai jiems pažadėjo“.j"O< Štai ką jiems padarysime: paliksime juos gyvus, kad Viešpats nebaustų mūsų dėl priesaikos.m!U< kurie sakė: „Mes jiems prisiekėme Viešpačiu, Izraelio Dievu, todėl dabar negalime jų liesti.. W< Izraelitai nežudė jų, nes tautos kunigaikščiai jiems buvo prisiekę Viešpačiu, Izraelio Dievu, laikytis sutarties. Izraelitai murmėjo prieš kunigaikščius,|s< Tada izraelitai iškeliavo ir trečią dieną pasiekė jų miestus: Gibeoną, Kefyrą, Beerotą ir Kirjat Jearimą.tc< Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, jie išgirdo, kad tai yra jų kaimynai, gyveną jų žemėje.{< Jozuė sudarė su jais taikos sutartį, pažadėdamas palikti juos gyvus, o izraelitų kunigaikščiai prisiekė jiems.M< Izraelitai priėmė jų maistą, nepasiklausę Viešpaties patarimo.#A< Šitos vyno odinės, kai jas prisipylėme, buvo naujos, dabar jos suplyšusios; taip pat mūsų drabužiai ir avalynė nuplyšo dėl tolimos kelionės“.< Štai mūsų duona, kurią mes dar šiltą pasiėmėme iš savo namų išvykdami pas jus, dabar sudžiūvusi ir supelėjusi.2_< Mūsų vyresnieji ir visi šalies gyventojai patarė mums: ‘Pasiimkite maisto kelionei, eikite jų pasitikti kaip jų tarnai ir prašykite sudaryti taikos sutartį’.  < ir anapus Jordano gyvenusiems amoritų karaliams: Sihonui, Hešbono karaliui, ir Ogui, Bašano karaliui, kuris gyveno Aštarote.5< Jie atsakė jam: „Iš labai tolimos šalies atvykome dėl Viešpaties, tavo Dievo, vardo, nes mes girdėjome apie Jį visa, ką Jis padarė Egipteue< Jie atsakė Jozuei: „Mes esame tavo tarnai“. Jozuė paklausė: „Kas jūs esate ir iš kur atvykote?“nW< Izraelitai tarė hivams: „Gal jūs gyvenate mūsų žemėje? Kaip mes galėtume su jumis tartis?“3< Atėję pas Jozuę į Gilgalo stovyklą, jie kalbėjo jam ir Izraelio vyrams: „Iš tolimos šalies atvykome su jumis sudaryti taikos sutartį“.< apsiavė nudėvėta ir sulopyta avalyne, apsivilko nudėvėtais drabužiais; duona, kurią pasiėmė, buvo sudžiūvusi ir supelėjusi.|s< pasielgė klastingai. Jie pasiėmė maisto senuose maišuose ant asilų, sudriskusių ir apraišiotų vyno odinių,G < Gibeoniečiai, išgirdę, ką Jozuė padarė Jerichui ir Ajui,9o< susirinko kartu kovoti prieš Jozuę ir Izraelį.H < Išgirdę apie tai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių karaliai, gyvenantys anapus Jordano, kalnuose, žemumoje ir palei Didžiosios jūros pakrantę link Libano,5e<#Iš visko, ką Mozė įsakė, neliko nė vieno žodžio, kurio Jozuė nebūtų perskaitęs akivaizdoje visų izraelitų: moterų, vaikų ir ateivių, gyvenančių tarp jų.} u<"Po to jis perskaitė visus įstatymo žodžius, palaiminimus ir prakeikimus, visa, kas užrašyta įstatymo knygoje.^ 7<!Izraelitai su savo vyresniaisiais, vadais ir teisėjais stovėjo abiejuose skrynios šonuose akivaizdoje levitų kunigų, kurie neša Viešpaties Sandoros skrynią, kaip gimę tarp jų, taip ir ateiviai. Viena jų dalis buvo prie Garizimo, o antroji – prie Ebalo kalno, kaip Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs laiminti Izraelio tautą.N < Jozuė ant tų akmenų įrašė Mozės įstatymą izraelitams matant. <kaip Viešpaties tarnas Mozė įsakė izraelitams. Tai parašyta Mozės įstatymo knygoje, kad aukuras būtų pastatytas iš netašytų akmenų, kurie nepaliesti jokiu metaliniu įrankiu. Jie aukojo ant jo deginamąsias ir padėkos aukas Viešpačiui.L <Jozuė pastatė aukurą Viešpačiui, Izraelio Dievui, Ebalo kalne,ue<Ajo karalių jis pakorė ant medžio ir laikė iki vakaro; saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė jo lavoną nuo medžio, numetė miesto tarpuvartyje ir ant jo sukrovė didelę akmenų krūvą, tebeesančią iki šios dienos.V'<Jozuė sudegino Ają ir jį pavertė akmenų krūva, dykyne iki šios dienos.mU<Tik gyvulius ir kitą miesto turtą izraelitai pasiėmė, laikydamiesi Viešpaties nurodymų Jozuei.^7<Jozuė nenuleido rankos, kuria laikė ietį, kol buvo sunaikinti visi Ajo gyventojai.cA<Tą dieną buvo išžudyta dvylika tūkstančių vyrų ir moterų – visi Ajo gyventojai.-<Izraelitai, išžudę visus Ajo vyrus atvirame lauke, dykumoje, kur jie buvo nusiviję izraelitus, sugrįžo į Ają ir išžudė jo gyventojus.=w<Ajo karalių jie paėmė gyvą ir atvedė pas Jozuę.<s<Kiti puolė juos iš miesto. Taip jie pateko į izraelitų vidurį; vieni buvo iš priekio, kiti – iš užpakalio. Izraelitai juos taip sumušė, kad nė vienas neišliko gyvas.<Jozuė ir jo kariuomenė, pamatę, kad buvę pasaloje užėmė miestą ir jį padegė, atsigręžė ir puolė Ajo karius./<Ajo vyrai, pažvelgę atgal, pamatė degantį miestą. Jiems nebuvo kur bėgti, nes izraelitai, bėgę į dykumą, atsisuko prieš persekiotojus.f~G<Tada buvę pasaloje skubiai puolė Ają. Jie įsiveržė į miestą, jį užėmė ir padegė.5}e<Tada Viešpats tarė Jozuei: „Ištiesk Ajo link ietį, kurią laikai rankoje, nes į tavo rankas jį atiduosiu!“ Jozuė ištiesė Ajo link ietį, kurią laikė rankoje. |<Ajo ir Betelio miestuose neliko nė vieno vyro, kuris nebūtų vijęs izraelitų. Jie paliko miestą atvirą ir persekiojo Izraelį.f{G<Visi miesto vyrai buvo sušaukti juos persekioti; persekiodami Jozuę, jie nutolo nuo miesto.Pz<Jozuė su visa Izraelio kariuomene bėgo į dykumą tarsi pralaimėję.y9<Ajo karalius, tai pamatęs, skubiai anksti rytą su visais savo kariais žygiavo prieš Izraelį į lygumą, nes nežinojo, kad už miesto yra pasala.x< Kariuomenės pagrindinės jėgos buvo miesto šiaurėje, o pasala – į vakarus nuo jo. Jozuė praleido tą naktį slėnyje.pw[< Apie penkis tūkstančius vyrų Jozuė pasiuntė į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo miesto.xvk< Kariuomenė, priartėjus prie Ajo, pasistatė stovyklą į šiaurę nuo jo. Tarp stovyklos ir Ajo buvo slėnis.nuW< Anksti rytą, patikrinęs karius, Jozuė su Izraelio vyresniaisiais žygiavo karių priekyje į Ają.zto< Jozuė išsiuntė juos į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo Ajo. Jozuė praleido tą naktį su kariais.\s3<Užėmę miestą, padekite jį, kaip Viešpats nurodė; tai mano įsakymas jums“.xrk<Tada jūs iš pasalų pulkite ir užimkite miestą, nes Viešpats, jūsų Dievas, jį atiduos į jūsų rankas.fqG<Jie vysis mus ir nutols nuo miesto, nes manys: ‘Jie bėga nuo mūsų kaip pirmą kartą’.}pu<Tuo metu aš su kariais artėsime prie miesto. O kai jie išeis prieš mus kaip pirmą kartą, mes bėgsime nuo jų.woi<sakydamas: „Pasislėpę už miesto, laukite, nenutolkite per daug nuo jo, visi būkite pasiruošę puolimui.n<Jozuė su kariuomene pradėjo žygį į Ają. Išrinkęs trisdešimt tūkstančių narsių karių, išsiuntė juos nakčia,m'<Padaryk Ajui bei jo karaliui, kaip padarei Jerichui ir jo karaliui; tik turtą ir gyvulius pasiimk kaip grobį. Įrenk pasalą už miesto“.0l[<Viešpats tarė Jozuei: „Nebijok ir nenusimink! Su visais kariais žygiuok į Ają. Aš atidaviau į tavo rankas Ajo karalių, jo žmones, miestą ir visą kraštą.+kQ<Jie sukrovė ant jo didelę akmenų krūvą, kuri išliko iki šios dienos. Taip Viešpaties rūstybė nurimo. Todėl ta vieta ligi šiol vadinama Achoro slėniu.Fj<Jozuė pasakė: „Kodėl užtraukei mums nelaimę? Viešpats šiandien tave padarys nelaimingą“. Tada izraelitai jį užmušė akmenimis ir po to sudegino, kai užmušė juos akmenimis.kiQ<Jozuė ir visi izraelitai su juo paėmė Zeracho sūnų Achaną, sidabrą, apsiaustą ir aukso gabalą, taip pat jo sūnus ir dukteris, jaučius, asilus ir avis, palapinę bei visą jo nuosavybę ir nugabeno į Achoro slėnį.rh_<Paėmę tai iš palapinės, jie atnešė pas Jozuę ir izraelitus ir padėjo tai Viešpaties akivaizdoje.sga<Jozuė pasiuntė žmones į palapinę. Jie viską rado paslėptą jo palapinėje; sidabras buvo apačioje.f<Pamačiau tarp daiktų prabangų apsiaustą iš Šinaro, du šimtus šekelių sidabro ir aukso gabalą, sveriantį penkiasdešimt šekelių. Aš jų užsigeidžiau ir juos pasiėmiau. Visa užkasiau į žemę, savo palapinės viduje, ir sidabras yra apačioje“.veg<Achanas atsakė Jozuei: „Iš tiesų aš nusidėjau Viešpačiui, Izraelio Dievui, padarydamas tai ir tai.,dS<Jozuė sakė Achanui: „Mano sūnau, atiduok Viešpačiui, Izraelio Dievui, garbę bei prisipažink Jam ir pasakyk man, ką padarei; nieko neslėpk nuo manęs!“c%<Jis liepė priartėti visiems jo namų vyrams, ir buvo nurodytas Zeracho sūnaus, Zabdžio sūnaus, Karmio sūnus Achanas iš Judo giminės.,bS<Po to jis liepė priartėti Judo šeimoms, ir Viešpats nurodė Zeracho šeimą. Vėliau jis liepė priartėti Zeracho šeimai namais, ir Viešpats nurodė Zabdį.pa[<Jozuė, atsikėlęs anksti rytą liepė priartėti Izraeliui giminėmis, ir buvo nurodyta Judo giminė.6`g<Pas ką bus rasta sunaikinimui skirtų daiktų, tą turite sudeginti su viskuo, kas jam priklauso, nes jis sulaužė Viešpaties sandorą ir padarė niekšybę Izraelyje“.z_o<Todėl rytoj jūs privalote ateiti giminėmis: ta giminė, kurią Viešpats nurodys, privalo ateiti šeimomis; ta šeima, kurią Viešpats nurodys, privalo priartėti namais; o tų namų, kuriuos Viešpats nurodys, privalo ateiti visi vyrai.o^Y< Kelkis! Pašventink tautą ir pasiruoškite rytojui, nes Aš, Izraelio Dievas, taip sakau: ‘Sunaikinti skirtų daiktų yra tarp jūsų; tu negalėsi išstovėti prieš savo priešus, kol nepašalinsi prakeikimo tarp savųjų’.>]w< Izraelitai negalėjo išstovėti prieš priešą ir bėgo nuo jo, nes susitepė sunaikinimui skirtais daiktais. Aš nebebūsiu su jumis, jei nepašalinsite prakeikimo tarp savųjų.\7< Izraelis nusikalto; jis sulaužė mano sandorą. Jie paėmė dalį to, kas buvo skirta sunaikinti; pavogė, paslėpė ir pasidėjo prie savo daiktų.O[< Viešpats tarė Jozuei: „Atsikelk! Ko guli kniūbsčias ant žemės? Z< Juk tai išgirdę kanaaniečiai bei visi krašto gyventojai susitelkę apsups mus ir sunaikins. Ką tada darysi dėl savo vardo?“EY<Viešpatie, ką man sakyti, kai Izraelis bėga nuo priešų?/XY<Jozuė sakė: „Ak, Viešpatie Dieve, kodėl Tu pervedei šitą tautą per Jordaną, kad atiduotum mus amoritams sunaikinti? O, kad mes būtume likę anapus Jordano!7Wi<Jozuė perplėšė savo drabužius ir puolė veidu žemėn prie Viešpaties skrynios; taip jis ir Izraelio vyresnieji pasiliko ligi vakaro ir užsibarstė dulkių ant galvų.3Va<Ajo vyrai nužudė apie trisdešimt šešis izraelitus ir vijosi juos žudydami nuo vartų iki Šebarimo. Tada izraelitai nustojo drąsos ir jų širdys tapo kaip vanduo.SU!<Buvo pasiųsta apie trys tūkstančiai vyrų, bet jie bėgo nuo Ajo vyrų.Sw<Jozuė pasiuntė vyrų iš Jericho į Ają, kuris yra prie Bet Aveno, į rytus nuo Betelio, ir jiems įsakė: „Eikite ir išžvalgykite tą kraštą!“ Tie vyrai išžvalgė AjąRy<Izraelitai nusikalto, pasisavindami tai, kas buvo skirta sunaikinti. Achanas, sūnus Karmio, sūnaus Zabdžio, sūnaus Zeracho iš Judo giminės, paėmė iš sunaikinti skirtų daiktų. Dėl to Viešpaties rūstybė užsidegė prieš izraelitus.NQ<Viešpats buvo su Jozue, ir garsas apie jį pasklido po visą šalį.JP<Tuo metu Jozuė paskelbė, prisiekdamas: „Prakeiktas bus Viešpaties akivaizdoje tas, kuris atstatys Jericho miestą! Už pamatus užmokės savo pirmagimiu, o už vartus – jauniausiuoju“.cOA<Paleistuvę Rahabą ir jos tėvo namus bei visus, kurie buvo su ja, Jozuė paliko gyvus. Taip ji liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos, nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė išsiuntė išžvalgyti Jerichą.N'<Miestą ir visa, kas buvo jame, jie sudegino. Tik sidabrą bei auksą ir varinius bei geležinius indus jie padėjo Viešpaties namų iždui.CM<Jaunuoliai, buvę žvalgais, išvedė Rahabą, jos tėvą, motiną, brolius ir visus, kurie buvo namuose; jie išvedė visus jos giminaičius ir paliko juos už Izraelio stovyklos ribų./LY<Vyrams, kurie žvalgė kraštą, Jozuė įsakė: „Eikite į paleistuvės namus, iš jų išveskite moterį ir visus, kurie yra jos namuose, kaip jai prisiekėte“.kKQ<Jie išžudė visus, kas buvo mieste: vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius, avis ir asilus.xJk<Pučiant trimitams, tauta pradėjo garsiai šaukti, ir sienos sugriuvo. Kariai įsiveržė ir užėmė miestą.I}<Visas sidabras bei auksas ir variniai bei geležiniai indai yra Viešpačiui pašvęsti; visa tai Viešpaties iždui“.H'<Kas skirta sunaikinti, jūs nepasisavinkite, kad nebūtumėte prakeikti ir taip neužtrauktumėte Izraelio stovyklai prakeikimo ir nelaimės.GG <Miestas ir visa, kas jame yra, bus sunaikinta Viešpaties garbei. Tik paleistuvė Rahaba liks gyva su visais, kurie yra jos namuose, nes ji paslėpė pasiuntinius, kuriuos buvome išsiuntę.zFo<Septintą kartą, kai kunigai pūtė trimitus, Jozuė tarė tautai: „Šaukite! Viešpats jums atidavė miestą!fEG<Septintą dieną atsikėlę anksti, auštant, tokiu pat būdu apėjo miestą septynis kartus.{Dq<Antrą dieną jie taip pat apėjo miestą vieną kartą ir sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas.SC!< septyni kunigai septyniais avino rago trimitais trimitavo, eidami Viešpaties skrynios priekyje, ginkluotieji žygiavo pirma jų, o likusieji ėjo paskui Viešpaties skrynią, trimitų garsams skambant.WB)< Jozuei atsikėlus anksti rytą, kunigai paėmė Viešpaties Sandoros skrynią,A< Viešpaties skrynia buvo apnešta aplink miestą. Apėję aplinkui vieną kartą, jie sugrįžo į stovyklą ir nakvojo joje. @< Jozuė įsakė tautai: „Jums nevalia šaukti nė kalbėti, iki aš jums pasakysiu: ‘Šaukite!’ Tada jūs turėsite šaukti“. ~~~%}}'|;{zz]zycxww9vxvuu9tZssDrgqpp^pomnmmlkkkjjLj!jiiiqiLhhggggdgffJee^]]2\\@\ [[[LZZZZjZBZYYXXRWVVVUUSTSSrRQQsPPXOO]NNNMMzM0LLLpLTKKKK2JJJJJII|I$HHTHGGGFFvF8EEEDEDDaD"CBBcBAA@U??:>t==<;;;::"9`88`7S6|6-5L433210//3.Y--.,,.++*c))J((P''S'&[%6$q#""0!k c X&Y j"w,pz  T 6 p  &^zD7/)FManasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje.~.wFTas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos.|-sFJis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido. ,FŽvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: „Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime“.Y+-FJuozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas.O*FJuozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais.)FBenjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos.k(QFJie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus.')FViešpats buvo su Judu, ir jis užėmė kalnyną. Bet jis nepajėgė išstumti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių kovos vežimų.I& FJudas užėmė Gazą, Aškeloną ir Ekroną su jų apylinkėmis. %FPo to Judas su savo broliu Simeonu sumušė kanaaniečius, gyvenusius Cefate, ir sunaikino jį. Todėl tą miestą pavadino Horma.$yFMozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno.)#MFJi tarė jam: „Tėve, palaimink mane! Tu davei man sausos žemės, duok man ir vandens versmių“. Tada Kalebas davė jai aukštutines ir žemutines versmes."%FKai ji ištekėjo, Otnielis prikalbėjo ją prašyti iš savo tėvo dirbamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas klausė: „Ko nori?“r!_F Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą.y mF Tada Kalebas tarė: „Kas nugalės Kirjat Seferą ir jį užims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas“.V'F Iš ten jie žygiavo prieš Debyrą, kuris anksčiau vadinosi Kirjat Seferas.gIF ir Hebrone; sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają. Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba.Y-F Paskui jis kariavo prieš kanaaniečius, gyvenusius kalnyne, pietuose, žemumojefGFJudas kariavo prieš Jeruzalę, užėmęs ją, gyventojus išžudė kardu ir miestą padegė.gIFAdoni Bezekas tarė: „Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino“. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė.eEFAdoni Bezekas pabėgo, bet jie vijosi jį ir sugavę nukirto jam rankų ir kojų nykščius._9FTen jie sutiko Adoni Bezeką, kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus.FJuodu išžygiavo, ir Viešpats atidavė į jų rankas kanaaniečius ir perizus; jie išžudė prie Bezeko dešimt tūkstančių vyrų.DFTada Judas tarė savo broliui Simeonui: „Eime su manimi į mano kraštą ir kariaukime prieš kanaaniečius! Po to aš trauksiu su tavimi į tavo kraštą“. Ir Simeonas nuėjo su juo.V'FViešpats atsakė: „Judas eis pirmas; Aš atidaviau žemę į jo rankas“.nWFJozuei mirus, izraelitai klausė Viešpaties: „Kas iš mūsų eis pirmas kare su kanaaniečiais?“~w<!Aarono sūnus Eleazaras irgi mirė; jį palaidojo Gibėjoje, jo sūnaus Finehaso žemėje, kuri buvo Efraimo kalnyne.W)< Juozapo kaulus, kuriuos izraelitai atsigabeno iš Egipto, palaidojo Sicheme, sklype, kurį Jokūbas pirko iš Hamoro, Sichemo tėvo, sūnų už šimtą sidabrinių. Tą žemę paveldėjo Juozapo palikuonys.:o<Izraelis tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir per visas dienas vyresniųjų, kurie gyveno ilgiau už Jozuę ir žinojo visus Viešpaties darbus, padarytus Izraeliui.nW<Jį palaidojo jo paveldėtoje žemėje Timnat Serache, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno.hK<Tada mirė Viešpaties tarnas, Nūno sūnus Jozuė, sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus.P<Po to Jozuė leido žmonėms grįžti kiekvienam į savo paveldėjimą.<s<Tada jis tarė visai tautai: „Šitas akmuo tebūna liudytojas jums, nes jis girdėjo visus Viešpaties žodžius, kuriuos Jis kalbėjo mums, kad neišsigintumėte savo Dievo“.% E<Tuos žodžius Jozuė įrašė į Dievo įstatymo knygą ir, paėmęs didžiulį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, kuris augo prie Viešpaties šventyklos.j O<Jozuė tą dieną Sicheme padarė su Izraelio tauta sandorą ir jai davė įsakymus ir nurodymus.\ 3<Tauta atsakė Jozuei: „Viešpačiui, savo Dievui, tarnausime ir Jo klausysime“.| s<„Dabar pašalinkite svetimus dievus iš savo tarpo ir palenkite savo širdį prie Viešpaties, Izraelio Dievo“.' I<Tada Jozuė tarė tautai: „Jūs patys esate liudytojai, kad pasirinkote Viešpatį ir norite Jam tarnauti“. Jie atsakė: „Taip, mes esame liudytojai“.E<Tauta atsakė Jozuei: „Ne! Mes tarnausime Viešpačiui“.y<Jei apleisite Viešpatį ir tarnausite svetimiems dievams, tai Jis baus jus ir sunaikins, iki tol jums daręs gera“.-<Jozuė tarė: „Jūs negalėsite tarnauti Viešpačiui, nes Jis yra šventas ir pavydus Dievas. Jis neatleis jūsų nusikaltimų ir nuodėmių.<Viešpats išvarė pirma mūsų amoritus, gyvenusius krašte. Taigi mes taip pat tarnausime Viešpačiui, nes Jis yra mūsų Dievas“.<Juk Viešpats, mūsų Dievas, išvedė mus ir mus saugojo visą kelią, kuriuo ėjome, ir visose tautose, kurias sutikome.b?<Tauta atsakė: „Taip nebus, kad apleistume Viešpatį ir tarnautume svetimiems dievams.  <O jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti: dievams, kuriems tarnavo jūsų tėvai, gyvenusieji anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje gyvenate. Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui“.#A<Taigi dabar bijokite Viešpaties ir Jam tarnaukite nuoširdžiai ir ištikimai, pašalinkite dievus, kuriems tarnavo jūsų tėvai anapus upės ir Egipte.+< Aš daviau jums žemę, kurios jūs nebuvote arę, ir miestus, kurių nestatėte. Jus maitino vynuogynai ir alyvmedžiai, kurių nesodinote’.}u< Aš siunčiau širšes pirma jūsų, ir jie pabėgo. Taip buvo nugalėti du amoritų karaliai, ne kardu ir ne lanku.[~1< Vėliau jūs, perėję per Jordaną, atėjote į Jerichą. Jericho vyrai, amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai ir jebusiečiai kariavo prieš jus, bet Aš atidaviau juos į jūsų rankas.k}Q< Aš neklausiau Balaamo ir priverčiau jį jus palaiminti. Taip Aš išgelbėjau jus iš jo rankų.|< Po to Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, kariavo su Izraeliu. Jis pasikvietė Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų.Q{<Vėliau atvedžiau jus į šalį amoritų, kurie gyveno Jordano rytuose. Jie kariavo su jumis, bet Aš atidaviau juos į jūsų rankas; jūs užėmėte jų šalį, o Aš juos išnaikinau jūsų akyse.Pz<Jiems šaukiantis Viešpaties, Aš padariau tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, užleidau ant jų jūrą ir paskandinau juos. Jūsų akys matė, ką dariau Egipte. Po to jūs ilgai gyvenote dykumoje.%yE<Aš išvedžiau jūsų tėvus iš Egipto. Jie atėjo prie jūros. Egiptiečiai vijosi jūsų tėvus su kovos vežimais ir raiteliais iki Raudonosios jūros._x9<Vėliau siunčiau Mozę ir Aaroną ir Egiptą varginau nelaimėmis, o jus išvedžiau.twc<Izaokui daviau Jokūbą ir Ezavą. Ezavui daviau Seyro kalnyną. O Jokūbas ir jo vaikai nuvyko į Egiptą. v<Vėliau jūsų tėvą Abraomą iš anapus upės vedžiau per visą Kanaano kraštą, padauginau jo palikuonis ir jam daviau Izaoką.Au}<Jozuė kalbėjo visai tautai: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Anapus upės senovėje gyveno jūsų tėvai, Abraomo ir Nahoro tėvas Tara, ir jie tarnavo svetimiems dievams. t;<Jozuė sušaukė visas Izraelio gimines į Sichemą, taip pat Izraelio vyresniuosius, vadovus, teisėjus ir valdininkus, ir jie stojo Dievo akivaizdon.\s3<Jei jūs laužysite Viešpaties, savo Dievo, jums duotą sandorą, tarnausite svetimiems dievams ir garbinsite juos, tai Viešpats baus jus ir jūs greitai pražūsite nuo geros žemės, kurią iš Jo gavote“.9rm<Kaip Viešpats įvykdė viską, ką buvo jums pažadėjęs gero, taip Jis ištesės jums ir blogus pažadus, išnaikindamas jus iš šitos geros žemės, kurią Jis jums davė.Aq}<Štai rengiuosi eiti keliu, kuriuo turi eiti visas pasaulis. Prisiminkite visa savo širdimi ir siela, kad Viešpats, jūsų Dievas, išpildė visus iki vieno savo gerus pažadus jums.!p=< tai būkite užtikrinti, kad Viešpats, jūsų Dievas, neišvarys šitų tautų iš jūsų krašto; jos taps jums spąstais ir žabangais, botagais jūsų nugaroms ir dygliais jūsų akims, kol jūs pražūsite iš šitos geros žemės, kurią jums davė Viešpats, jūsų Dievas.)oM< Jei nuo Jo nutolsite ir susimaišysite su pasilikusiomis tautomis, kurios tebegyvena tarp jūsų, ir susigiminiuosite vedybomis, eidami pas juos, o jie pas jus,Hn < Todėl žiūrėkite, kad mylėtumėte Viešpatį, savo Dievą.tmc< Vienas jūsiškių vys tūkstantį, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovoja už jus, kaip Jis jums pažadėjo.l< Viešpats nugalėjo jūsų akyse dideles bei galingas tautas; niekas iki šios dienos neįstengė atsilaikyti prieš jus.Lk<būkite ištikimi Viešpačiui, savo Dievui, kaip iki šios dienos.'jI<Nesimaišykite su šitomis tautomis, kurios tebegyvena tame krašte. Neminėkite jų dievų vardų, neprisiekite jais, negarbinkite jų ir netarnaukite jiems;~iw<Būkite drąsūs ir tvirtai pasiryžę vykdyti visa, kas parašyta Mozės įstatymo knygoje, ir nenukrypkite nuo jos.h#<Viešpats, jūsų Dievas, jas privers pasitraukti, ir užėmę jūs paveldėsite jų šalį, kaip jums pažadėjo Viešpats, jūsų Dievas.g7<Aš paskirsčiau jūsų giminių nuosavybėn šitas likusias tautas ir visas tautas, kurias sunaikinau į vakarus nuo Jordano iki Didžiosios jūros. f<Jūs patys matėte, ką Viešpats padarė visoms šitoms tautoms dėl jūsų, nes pats Viešpats, jūsų Dievas, kariavo už jus.e)<Jozuė sušaukė visus izraelitus, jų vadus, vyresniuosius, teisėjus bei valdininkus ir jiems tarė: „Aš pasenau ir sulaukiau daug metų.d{<Daugelį metų Viešpats leido Izraeliui gyventi ramybėje nuo visų jo priešų. Jozuė paseno ir sulaukė daug metų.ycm<"Tą aukurą Rubeno ir Gado vaikai pavadino „liudytoju“, nes jis liudijo, kad Viešpats yra jų visų Dievas.b<!Ta žinia izraelitams patiko; izraelitai garbino Dievą ir nebegalvojo kariauti su jais ir sunaikinti Rubeno ir Gado giminių krašto.a#< Po to Eleazaro sūnus kunigas Finehasas ir atstovai grįžo iš Gileado krašto į Kanaano šalį pas izraelitus ir jiems viską pranešė.V`'<Kunigas Finehasas, Eleazaro sūnus, tarė jiems: „Šiandien patyrėme, kad Viešpats yra tarp mūsų, nes jūs esate ištikimi Viešpačiui. Tuo jūs išgelbėjote izraelitus nuo Viešpaties bausmės“._<Kunigas Finehasas ir Izraelio atstovai, buvusieji su juo, išgirdę, ką kalbėjo Rubeno, Gado ir Manaso vyresnieji, buvo patenkinti.i^M<Tebūna mums svetima mintis, kad sukiltume prieš Viešpatį ir nusigręžtume nuo Jo, statydamiesi aukurą deginamosioms, duonos ir padėkos aukoms šalia Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro, stovinčio prie Jo palapinės!“]<Mes galvojome, jei ateityje jie taip sakys mums ar mūsų kartoms, tai mes atsakysime: ‘Pažiūrėkite į Viešpaties aukuro pavyzdį, kurį padarė mūsų tėvai; jis neskirtas deginamosioms ir padėkos aukoms, bet jis yra liudytojas tarp mūsų ir jūsų’.w\i<bet kad jis būtų liudytojas ateityje mūsų ir jūsų kartoms. Kad mes galėtume tarnauti Viešpačiui savo deginamosiomis ir padėkos aukomis, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Jūs neturite dalies Viešpatyje’.X[+<Statydami aukurą, galvojome jį pasistatyti ne deginamosioms ir kitoms aukoms,?Zy<Viešpats padarė Jordaną siena tarp mūsų ir jūsų, rubenai ir gadai! Jūs neturite dalies Viešpatyje’. Jūsų vaikai tokiu būdu neleistų mūsų vaikams garbinti Viešpatį.+YQ<Priešingai, iš baimės taip padarėme, galvodami, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Ką jūs turite bendro su Viešpačiu, Izraelio Dievu?;Xq<Jei taip būtų, kad mes statėme aukurą, norėdami nusigręžti nuo Viešpaties ar aukoti ant jo deginamąsias, duonos ar padėkos aukas, tai pats Viešpats tegul baudžia mus.]W5<„Galingasis Viešpatie Dieve! Galingasis Viešpatie Dieve! Tu žinai, ir Izraelis težino. Jei jūs manote, kad taip atsitiko dėl maišto ar neištikimybės Viešpačiui, tai šiandien tegul Jis nepadeda mums.LV<Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės atsakė Izraelio atstovams:SU!<Prisiminkite Zeracho sūnaus Achano nusikaltimą, kai jis pasisavino iš to, kas buvo skirta sunaikinti – Viešpaties rūstybė ištiko visą Izraelio tautą! Jis ne vienas žuvo dėl savo kaltės!“ T <Jei manote, kad jūsų šalis yra sutepta, tai persikelkite į Viešpaties šalį, kur yra Jo šventykla ir įsikurkite tarp mūsų. Tik prieš Viešpatį nesukilkite ir nesukilkite prieš mus, statydamiesi aukurą šalia Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro!|Ss<Jūs nusisukote nuo Viešpaties. Šiandien jūs sukilote prieš Viešpatį, o rytoj Jis baus visą Izraelio tautą.~Rw<Argi neužtenka Peoro nusikaltimo, nuo kurio ligi šios dienos dar neapsivalėme ir dėl kurio nukentėjo visa tauta?>Qw<„Visų izraelitų vardu klausiame, ką reiškia šitas nusikaltimas, kurį šiandien jūs padarėte prieš Izraelio Dievą, nusigręždami nuo Viešpaties ir statydamiesi aukurą?dPC<Jie atėjo pas rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Gileado šalį ir kalbėjo jiems:O<su juo dešimt kunigaikščių, po vieną iš kiekvienos Izraelio giminės. Kiekvienas iš jų buvo savo šeimos vyresnysis.{Nq< Izraelitai siuntė kunigo Eleazaro sūnų Finehasą pas rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Gileado šalį,EM< visi susirinko Šilojoje ir ruošėsi žygiuoti prieš juos.(LK< Izraelitai, išgirdę, kad rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės pasistatė aukurą Kanaano šalyje ant Jordano kranto izraelitams priklausančioje žemėje,Ky< Atėję prie Jordano, esančio Kanaano šalyje, rubeniai, gadai ir pusė Manaso giminės pastatė ten didelį aukurą.GJ < Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės iš Šilojo, esančio Kanaano šalyje, sugrįžo į Gileado kraštą, į savo nuosavybės šalį, kurią jie paveldėjo, kaip Viešpats įsakė Mozei.I9<ir tarė: „Grįžkite į savo kraštą turtingi gyvulių, sidabro, aukso, vario, geležies ir rūbų. Pasidalinkite šį grobį su savo broliais“.BH<Pusei Manaso giminės Mozė davė žemės Bašane, o antrai jos pusei Jozuė davė drauge su jų broliais vakarinėje Jordano pusėje. Jozuė, išleisdamas juos grįžti namo, palaiminoLG<Jozuė juos palaimino ir išleido. Jie sugrįžo į savo palapines.HF <tik rūpestingai vykdykite Jo įsakymus ir nurodymus: mylėkite Viešpatį, savo Dievą, vaikščiokite Jo keliais, laikykitės Jo įsakymų ir Jam tarnaukite visa širdimi bei visa siela“.FE<Viešpats, jūsų Dievas, davė jūsų broliams ramybę, kaip Jis jiems pažadėjo. Dabar grįžkite į savo palapines, į šalį, kurią jums davė Viešpaties tarnas Mozė anapus Jordano, D <Jūs nepalikote savo brolių per visą šitą laiką ir iki šios dienos stropiai vykdėte Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymą.jCO<tarė: „Jūs įvykdėte viską, ką jums įsakė Viešpaties tarnas Mozė, ir klausėte manęs.GB <Jozuė, pasišaukęs rubenus, gadus bei pusę Manaso giminės,bA?<-Nebuvo nė vieno žodžio, kuris nebūtų išsipildęs, ką Viešpats kalbėjo Izraeliui.H@ <,Ir Viešpats jiems suteikė ramybę, kaip Jis buvo pažadėjęs jų tėvams. Nė vienas iš jų priešų negalėjo atsilaikyti prieš juos; visus juos Viešpats atidavė į izraelitų rankas. ?<+Viešpats atidavė Izraeliui visą šalį, kurią Jis su priesaika pažadėjo duoti jų tėvams. Jie užėmė ją ir gyveno joje.<>u<*Visi levitų miestai buvo su ganyklomis aplink juos.X=+<)Keturiasdešimt aštuoni levitų miestai su ganyklomis buvo izraelitų krašte.F<<(Merario palikuonys levitai burtų keliu gavo dvylika miestų.<;u<'Hešboną ir Jazerą su ganyklomis; keturis miestus.O:<&Iš Gado giminės – prieglaudos miestą Ramotą Gileade, Mahanaimą,=9w<%Kedemotą ir Mefaatą su ganyklomis; keturis miestus._89<$Rytinėje Jordano pusėje iš Rubeno giminės – prieglaudos miestą Becerą, Jahcą,;7s<#Dimną ir Nahalalą su ganyklomis; keturis miestus.T6#<"Merario palikuonims levitams davė iš Zabulono giminės Jokneamą, Kartą,G5 <!Geršonų šeimų miestų iš viso buvo trylika su ganyklomis.4}< Iš Neftalio giminės – prieglaudos miestą Kedešą Galilėjoje, Hamot Dorą ir Kartaną su ganyklomis; tris miestus.?3{<Helkatą ir Rehobą su jų ganyklomis; keturis miestus.22a<Iš Ašero giminės – Mišalą, Abdoną,>1y<Jarmutą ir En Ganimą su ganyklomis; keturis miestus.70k<Iš Isacharo giminės – Kišjoną, Daberatą,/<Gersono palikuonims levitams davė iš pusės Manaso giminės prieglaudos miestą Golaną Basane ir Beešterą su ganyklomis; du miestus.U.%<Iš viso dešimt miestų su ganyklomis buvo duota likusioms Kehato šeimoms.X-+<Iš pusės Manaso giminės: Taanachą ir Gat Rimoną su ganyklomis; du miestus.?,{<Ajaloną ir Gat Rimoną su ganyklomis; keturis miestus..+Y<Iš Dano giminės: Eltekę, Gibetoną,@*}<Kibcaimą ir Bet Horoną su ganyklomis; keturis miestus.K)<Jiems davė prieglaudos miestą Sichemą Efraimo kalnyne, Gezerą,T(#<Levitams iš Kehato šeimos burtų keliu teko miestai iš Efraimo giminės.M'<Kunigų, Aarono vaikų, miestų iš viso buvo trylika su ganyklomis.;&s<Anatotą ir Almoną su ganyklomis; keturis miestus.3%c<Iš Benjamino giminės – Gibeoną, Gebą,[$1<Ainą, Jutą ir Bet Šemešą su ganyklomis; devynis miestus iš dviejų giminių.#/<Holoną, Debyrą,"5<Jatyrą, Eštemoją,O!< Kunigo Aarono palikuonims davė Hebroną, prieglaudos miestą, Libną,L < Tačiau miesto laukus bei kaimus jie davė Jefunės sūnui Kalebui.G < Anako tėvo Arbos miestą Hebroną Judo kalnyne su ganyklomis.V'< Aarono palikuonims levitams iš Kehato šeimos; jie pirmieji gavo savo dalį:=w< Iš Judo ir Simeono giminių izraelitai davė žemiųq]<Izraelitai burtų keliu davė levitams šiuos miestus su ganyklomis, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.V'<Merarių šeimoms teko iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių dvylika miestų.zo<Geršonai gavo burtų keliu iš Isacharo, Ašero, Neftalio ir iš pusės Manaso giminės Bašane trylika miestų.jO<Likusiems kehatams burtų keliu iš Efraimo, Dano ir pusės Manaso giminės teko dešimt miestų. <Burtų keliu teko kehatų šeimoms, levitams, kunigo Aarono palikuonims, iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių trylika miestų.sa<Izraelitai davė levitams iš savo dalies, kaip Viešpats buvo liepęs, šituos miestus su jų ganyklomis.!=<į Šilojų, Kanaano krašte, ir jiems kalbėjo: „Viešpats įsakė per Mozę duoti mums miestų apsigyventi ir prie jų ganyklų mūsų gyvuliams“.ym<Levitų šeimų vyresnieji atėjo pas kunigą Eleazarą, Nūno sūnų Jozuę ir Izraelio giminių vyresniuosiusU%< Šitie miestai buvo paskirti visiems izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, kad į juos galėtų bėgti kiekvienas, užmušęs žmogų netyčia, kad nebūtų nužudytas keršytojo prieš teismą.&G<Jordano rytuose jie paskyrė Becerą dykumoje, Rubeno giminės krašte, Ramotą Gileade, Gado giminės krašte, ir Golaną Bašane, Manaso giminės žemėse. <Jie paskyrė Kedešą Galilėjoje, Neftalio kalnyne, Sichemą Efraimo kalnyne ir Kirjat Arbą, kuri yra Hebronas, Judo kalnyne.8k<Žmogžudys galės gyventi tame mieste iki teismo sprendimo. Po vyriausiojo kunigo mirties žudikas galės grįžti į savo miestą bei namus, iš kurio jis buvo pabėgęs“.%<Jei jį atsivytų kraujo keršytojas, jie neišduos žudiko į jo rankas, nes jis netyčia užmušė savo artimą, kuris nebuvo jo priešas.'I<Žmogžudys, nubėgęs į vieną šitų miestų, jo vartuose išdėstys savo bylą to miesto vyresniesiems. Jie priims jį į miestą ir leis jam ten gyventi.<kad į juos galėtų nubėgti žmogžudys, užmušęs žmogų netyčia. Tie miestai jiems bus prieglauda nuo keršytojų.M <„Paskirkite prieglaudos miestus, apie kuriuos kalbėjau per Mozę," A<Viešpats kalbėjo Jozuei:9 m<3Kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio giminių vyresnieji Šilojuje, Viešpaties akivaizdoje, prie Susitikimo palapinės įėjimo burtų keliu paskirstė kraštą. +<2Viešpačiui įsakius, jie davė jam miestą, kurio jis prašė, Timnat Serachą Efraimo kalnuose. Jis atstatė tą miestą ir apsigyveno jame.u e<1Taip jie iki galo padalino visą kraštą. Izraelitai davė Nūno sūnui Jozuei paveldėjimą tarp savųjų.6i<0Toks buvo Dano giminės šeimų paveldėjimas.Z/</Dano giminės gautas paveldėjimas buvo per mažas, todėl jie nužygiavę kariavo su Lešemu ir jį užėmė. Gyventojus išžudę, apsigyveno jame. Lešemo pavadinimą pakeitė Danu, pagal savo tėvą Daną.1_<.ir Mejarkono bei Rakono plotą ties Jafa.*Q<-Jehudą, Bene Beraką, Gat Rimoną%G<,Eltekę, Gibetoną, Baalatą, =<+Eloną, Timną, Ekroną,%G<*Šaalabiną, Ajaloną, Itlą,;s<)Jų žemės apėmė Corą, Ir Šemešą, Eštaolą,V'<(Dano giminės šeimoms teko burtų keliu septintasis paveldėjimo paskyrimas.5g<'buvo Neftalio giminės šeimų paveldėjimas.o~Y<&Ironas, Migdal Elis, Horemas, Bet Anatas ir Bet Šemešas; iš viso devyniolika miestų su jų kaimais'}K<%Kedešas, Edrėjas, En Hacoras,|7<$Adama, Rama, Hacoras,P{<#Be to, tvirtovių miestai: Cidimas, Ceras, Hamatas, Rakatas, Kineretas,z1<"Ten siena pasisuko į vakarus, į Aznot Taborą, toliau į Hukoką, pasiekė Zabuloną pietuose, Ašerą vakaruose ir Judo sieną Jordano rytuose.wyi<!Jų siena ėjo nuo Helefo ir Elono link Caananimo, Adamio, Nekebo ir Jabneelio iki Lakumo ir baigėsi Jordanu.Yx-< Neftalio giminės šeimoms burtų keliu teko šeštasis paveldėjimo paskyrimas.3wc<buvo Ašero giminės šeimų paveldėjimas.Ov<Umas, Afekas ir Rehobas; iš viso dvidešimt du miestai su jų kaimaisu3<Toliau siena sukosi į Ramą, pasiekdama sutvirtintąjį Tyro miestą, o iš čia – į Hosą ir baigėsi prie jūros. Be to, Mahalebas, Achzibas,At<Hebroną, Rehobą, Hamoną ir Kaną iki Didžiojo Sidono.s5<Toliau ji pakrypo į rytus, į Bet Dagoną, pasiekė Zabuloną ir Iftach Elio slėnį šiaurėje, Bet Emeką ir Nejelį, iš čia pasuko į Kabulą,]r5<Alamelechą, Amadą ir Mišalą. Vakaruose siena siekė Karmelį ir Šihor Libnatą.Eq<Jų teritorija apėmė: Helkatą, Halį, Beteną, Achšafą,Vp'<Penktasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Ašero giminės šeimoms.9oo<Tai buvo Isacharo giminės šeimų paveldėjimas.n{<Ribos siekė Taborą, Šahacimą, Bet Šemešą ir baigėsi prie Jordano, apimdamos šešiolika miestų su jų kaimais.5mg<Remetą, En Ganimą, En Hadą ir Bet Pacecą.#lC<Rabitą, Kišjoną, Ebecą,(kM<Hafaraimą, Šioną, Anaharatą,;js<Jų žemės apėmė Jezreelį, Kesulotą, Šunemą,Zi/<Ketvirtasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Isacharo giminės šeimoms.,hU<buvo Zabulono šeimų paveldėjimas.jgO<Be to, Katatas, Nahalalas, Šimronas, Idala ir Betliejus; iš viso dvylika miestų su jų kaimaisQf<Šiaurėje siena pasisuko į Hanatoną ir baigėsi Iftach Elio slėnyje.ieM< Nuo čia ji ėjo rytų link, į Gat Heferą, Et Kaciną, o iš čia – į Rimoną, Nėjos link.idM< Nuo Sarido siena pasuko į rytus, Kislot Taboro link; iš ten į Daberatą ir toliau į Jafiją.wci< Jų siena ėjo į vakarus, į Maralą, siekė Dabešetą, toliau – upelio slėnį, esantį Jokneamo rytuose.[b1< Trečiasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Zabulono giminei ligi Sarido.,aS< Jų paveldėjimas buvo Judo giminės krašte. Judo giminei buvo paskirta daugiau žemės, negu jiems reikėjo, todėl simeonitai gavo savo dalį Judo paveldėjime.`}<Be to, ir kaimus, kurie buvo arti šitų miestų; pietuose iki Balat Bero ir Ramato buvo Simeono giminės paveldėjimas.K_<Ainą, Rimoną, Eterą ir Ašaną; keturis miestus su jų kaimais.D^<Bet Lebaotą ir Šaruheną; trylika miestų su jų kaimais..]Y<Ciklagą, Bet Markabotą, Hacar Susą,#\C<Eltoladą, Betulą, Hormą,%[G<Hacar Šualą, Balą, Ecemą,5Zg<Jie paveldėjo: Beer Šebą, Šemą, Moladą,Y<Antrasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Simeono giminės šeimoms; jų žemės buvo Judo paveldėjimo krašte.'XI<Cela, Elefas, Jebusas, kuris yra Jeruzalė, Gibėja ir Kirjat Jearimas; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais. Tai yra Benjamino giminių paveldėjimas."WA<Rekemas, Irpeelis, Tarala,V7<Micpė, Kefyra, Moca,!U?<Gibeonas, Rama, Beerotas,KT<Kefar Amona, Ofnis, Geba; iš viso dvylika miestų su jų kaimais.S3<Avimas, Para, Ofra,(RM<Bet Arabas, Cemaraimas, Betelis,dQC<Benjamino giminei, atskiroms jų šeimoms, teko miestai: Jerichas, Bet Hogla, Emek Kecicas,OP<O Jordanas – rytinė siena. Tai Benjamino paveldėto krašto sienos.O+<Nuo čia siena ėjo iki Bet Hoglos kalnų ir šiaurėje baigėsi prie Sūriosios jūros įlankos ir Jordano žiočių. Tai buvo pietinė siena.TN#<Iš čia ji tęsėsi iki Bet Arabo kalnų į šiaurę ir nusileido Araboje.)MM<Toliau ji pasisuko į šiaurę, pasiekė Saulės versmes, o iš čia ėjo į Gelilotą, kuris yra priešais Adumimo pakilimą, iki Rubeno sūnaus Bohano akmens.]L5<Toliau siena leidosi kalno pakraščiu prie Ben Hinomo slėnio, esančio Refajų lygumos šiaurėje. Nusileidusi į Ben Hinomo slėnį, tuo slėniu pro jebusiečių kalnyną pietuose nuėjo žemyn iki En Rogelio.kKQ<Pietuose ji prasidėjo nuo Kirjat Jearimo ir tęsėsi į vakarus, ir pasiekė Neftoacho šaltinį.@J{<Nuo čia siena pakeitė kryptį, pasisukdama vakarinėje kalno dalyje į pietus, prieš Bet Horoną, ir ėjo iki Kirjat Baalo – Kirjat Jearimo, Judo miesto. Tai yra vakarinė siena.1I]< Iš ten ji ėjo į Lūzą, kuri yra Betelis, pasisukusi pietų link. Toliau siena leidosi link Atrot Adaro, arti kalno, kuris yra į pietus nuo Žemutiniojo Bet Horono.H< Jų siena šiaurėje prasidėjo Jordanu; toliau ėjo Jericho šiaurinėje pusėje į kalnus vakarų link ir baigėsi Bet Aveno dykuma.[G1< Benjamino giminės šeimos burtų keliu gavo žemę tarp Judo ir Juozapo giminių. F< Jozuė metė burtą Šilojuje Viešpaties akivaizdoje ir ten padalino šalį izraelitams, paskirdamas kiekvienai giminei jos dalį.)EM< Jie apėjo visą kraštą, jį aprašė knygose, pažymėdami miestus, ir suskirstė kraštą į septynias dalis. Po to grįžo pas Jozuę į Šilojo stovyklą.HD <Tie vyrai pakilo eiti, o Jozuė jiems įsakė: „Eikite ir apžiūrėkite visą kraštą, jį aprašykite ir sugrįžkite pas mane! O aš čia, Sile, mesiu burtą Viešpaties akivaizdoje“.YC-<Levitai neturi dalies tarp jūsų, nes Viešpaties kunigystė yra jų dalis. Gadas, Rubenas ir pusė Manaso giminės jau gavo savo dalį anapus Jordano rytuose, kurią jiems davė Viešpaties tarnas Mozė“.B<Jūs aprašykite krašto septynias dalis ir atneškite tai man. Tada aš mesiu dėl jūsų burtą Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje.}Au<Kraštą tegul jie padalina į septynias dalis. Judas tepasilieka savo vietoje pietuose, o Juozapas – šiaurėje.[@1<Paskirkite po tris vyrus iš kiekvienos giminės, aš juos išsiųsiu, kad jie pereitų visą kraštą ir jį aprašytų taip, kad kiekviena giminė gautų savo paveldėjimą. Po to jie tegul grįžta pas mane.|?s<Jozuė tarė izraelitams: „Kaip ilgai delsite užimti kraštą, kurį jums davė Viešpats, jūsų tėvų Dievas?G> <Septynios izraelitų giminės dar nebuvo gavusios savo dalies.s=a<Visas Izraelis susirinko Šilojuje ir ten pastatė Susitikimo palapinę; visa šalis jau buvo jų užimta.=<u<Jums teks kalnynas; nors jis yra apaugęs mišku, iškirskite jį ir gyvenkite ten. Jūs nugalėsite kanaaniečius, nors jie turi geležinių kovos vežimų ir yra stipri tauta“.;<Tada Jozuė kalbėjo Juozapo giminėms, Efraimui ir Manasui: „Esate gausi ir tvirta tauta. Jums neužtenka vienos dalies.c:A<Juozapo palikuonys tarė: „Kalnyno mums neužtenka, bet kanaaniečiai, kurie gyvena lygumose, turi geležinių kovos vežimų. Jų turi ir tie, kurie gyvena Bet Šeano kaimuose ir miestuose bei Jezreelio lygumose“.79i<Jozuė jiems atsakė: „Jei esate gausi tauta ir jei Efraimo kalnynas jums yra per ankštas, tai eikite į mišką ir ten įsikurkite perizų ir milžinų sūnų krašte“.81<Juozapo palikuonys kalbėjo Jozuei: „Kodėl davei mums paveldėti tik vieną dalį žemės? Juk mes esame gausi tauta, Viešpats mus laimina“.X7+< Kai izraelitai sustiprėjo, jie pavergė kanaaniečius, tačiau jų neišvarė.a6=< Tačiau Manasas neįstengė užimti šitų miestų; kanaaniečiai toliau gyveno krašte.L5< Be to, Manasui dar priklausė Isachare ir Ašere Bet Šeanas ir jo kaimai, Ibleamas ir jo kaimai, Doras ir jo kaimai, En Doras ir jo kaimai, Taanachas ir jo kaimai, taip pat Megidas ir jo kaimai.&4G< Pietinė dalis priklausė Efraimui, o šiaurinė – Manasui. Jų siena vakaruose buvo jūra. Su Ašeru jie susisiekė šiaurėje, o su Isacharu – rytuose.h3K< Toliau siena nusileido į Kanos upelio slėnį. Į pietus nuo slėnio buvo miestų, kurie įėjo į Manaso miestų skaičių, tačiau priklausė Efraimui. Iš ten Manaso siena ėjo šiaurine slėnio puse ir pasiekė jūrą.r2_<Manasui priklausė Tapuacho kraštas, tačiau pats Tapuacho miestas Manaso pasienyje priklausė Efraimui.1<Manaso siena tęsėsi nuo Ašero iki Michmeto, esančio prie Sichemo. Toliau siena ėjo pietų link pro En Tapuacho versmes.f0G<nes Manaso dukterys paveldėjo dalį tarp jo sūnų. Gileado šalį gavo kiti Manaso sūnūs.j/O<Tuo būdu Manasui teko dešimt dalių, neskaičiuojant Gileado ir Bašano žemių anapus Jordano,.}<Jos, atėjusios pas kunigą Eleazarą, pas Nūno sūnų Jozuę ir giminių vyresniuosius, tarė: „Viešpats įsakė Mozei duoti mums dalį tarp mūsų brolių“. Tada jis, kaip Viešpats buvo nurodęs, davė ir joms dalį tarp jų tėvo brolių. +~~R}}f} ||1{Dzzyyhy xlxww)vvuutiss,rQqppmoownnnm~mllCkjjiihhGgfffPedddccbb)aaM`w___ ^^#]]5\[[EZZ1YY XXWKVVUpTT4SRQQ}Q!PPPOqONNDMMALL1KK>JJEIItIHHH@GGWFFEETDDKCBBrBAA@D??? >==<;::N99s8876655:4X322*100/..--o,,K+_**3)h(''%&%%'$$`##"*! C;G'04SVCacm17 J S \ w 5 "27} oh F Alyvmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti savo alyvos, kuria patepami dievai ir žmonės, ir nuėjęs valdyti medžius?’b?F Kartą medžiai susirinko patepti karalių. Jie tarė alyvmedžiui: ‘Karaliauk mums’.7F Tai sužinojęs, Jotamas užlipo ant Garizimo kalno ir garsiai šaukdamas tarė: „Sichemo vyrai, klausykite manęs, kad ir Dievas jūsų klausytų.+F Po to Sichemo vyrai bei Bet Milojo gyventojai, susirinkę po ąžuolu, prie akmens stulpo, stovinčio Sicheme, paskelbė Abimelechą karaliumi.S!F Atėjęs į savo tėvo namus Ofroje, nužudė savo brolius, Jerubaalo sūnus, septyniasdešimt vyrų, ant vieno akmens. Gyvas liko tik Jerubaalio jauniausiasis sūnus Jotamas, nes jis buvo pasislėpęs. )F Jie davė jam iš Baal Berito šventyklos septyniasdešimt sidabrinių. Už juos Abimelechas pasisamdė niekšų ir valkatų, kurie sekė jį. yF Jo motinos broliai viską papasakojo Sichemo vyrams. Jie pritarė Abimelechui, galvodami: „Jis yra mūsų brolis!“= uF „Paklauskite Sichemo vyrų, ar jie norėtų, kad jiems karaliautų septyniasdešimt vyrų, visi Jerubaalo sūnūs, ar vienas? Atsiminkite, jog aš esu jūsų kūnas ir kaulas“.t cF Jerubaalo sūnus Abimelechas nuėjo į Sichemą pas savo motinos brolius ir kalbėjo visai motinos giminei:x kF#Jie neparodė malonės Jerubaalo, kitaip Gedeono, giminei, nepaisydami to, kad jis Izraeliui padarė daug gero.}uF"Izraelitai neprisiminė Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išgelbėjo iš visų aplinkui juos esančių priešų.oYF!Gedeonui mirus, izraelitai vėl nuėjo paleistuvauti paskui Baalį ir savo dievu padarė Baal Beritą.{qF Jehoašo sūnus Gedeonas mirė sulaukęs senatvės ir buvo palaidotas savo tėvo Jehoašo kape, abiezerių Ofroje.eEFJo sugulovė, gyvenusi Sicheme, taip pat pagimdė jam sūnų, kurį jis pavadino Abimelechu.`;FGedeonas turėjo septyniasdešimt sūnų, kurie gimė iš jo, nes turėjo daug žmonų.EFJehoašo sūnus Jerubaalas, sugrįžęs gyveno savo namuose. FMidjaniečiai buvo nugalėti izraelitų ir daugiau nebekėlė savo galvų. Gedeono dienomis krašte buvo ramu keturiasdešimt metų.-UFIš to aukso Gedeonas padarė efodą ir jį pastatė savo mieste Ofroje. Visi izraelitai eidavo ten ir garbino jį, todėl jis tapo spąstais Gedeonui ir jo namams.a=FAuksiniai auskarai svėrė tūkstantį septynis šimtus šekelių, be papuošalų, grandinėlių ir purpurinių drabužių, kuriais vilkėjo Midjano karaliai, bei grandinių, kurios buvo ant jų kupranugarių kaklų.p[FJie atsakė: „Mielai atiduosime“. Patiesę apsiaustą, jie sumetė ant jo auskarus iš savo grobio.~{FAš tik noriu paprašyti jūsų atiduoti man iš savo grobio auskarus“. Mat izmaelitai nešiodavo auksinius auskarus.l}SFGedeonas atsakė jiems: „Nei aš, nei mano sūnus nevaldys jūsų. Viešpats bus jūsų valdovas.|FIzraelitai prašė Gedeono: „Valdyk mus tu, tavo sūnus ir sūnaus sūnus, nes tu mus išgelbėjai iš Midjano rankų“.<{sFZebachas ir Calmuna tarė: „Tu pats nužudyk mus! Nes koks vyras, tokia ir jo jėga“. Gedeonas nužudė Zebachą ir Calmuną ir pasiėmė jų kupranugarių kaklų papuošalus.zFTuomet jis sakė savo pirmagimiui Jeterui: „Nužudyk juos!“ Bet berniukas neištraukė kardo, nes bijojo, kadangi buvo dar vaikas.y'FJis tarė: „Tai buvo mano broliai, mano motinos sūnūs. Kaip gyvas Viešpats, jei būtumėte palikę juos gyvus, nenužudyčiau jūsų“.0x[FPo to jis klausė Zebachą ir Calmuną: „Kaip atrodė tie vyrai, kuriuos užmušėte Tabore?“ Jie atsakė: „Taip, kaip tu. Jie atrodė kaip karaliaus sūnūs“.CwFPenuelio bokštą jis nugriovė ir miesto vyrus išžudė.]v5FJis Sukoto miesto vyresniuosius nuplakė dykumos erškėčiais ir taip pamokė juos.Xu+FAtėjęs į Sokotą, Gedeonas tarė: „Štai Zebahas ir Calmuna, dėl kurių jūs išjuokėte mane, sakydami: ‘Ar Zebahas ir Calmuna jau tavo rankose, kad prašai duonos savo pavargusiems žmonėms?’“!t=FJis sugavo jaunuolį iš Sukoto ir jį išklausinėjo. Tas jam surašė Sukoto miesto kunigaikščius ir vyresniuosius, septyniasdešimt septynis vyrus.NsF Jehoašo sūnus Gedeonas grįžo iš mūšio dar saulei nepatekėjus.rF Kai Zebachas ir Calmuna pabėgo, Gedeonas vijosi juos ir pagavo abu Midjano karalius, o jų kariuomenėje sukėlė paniką.q!F Gedeonas žygiavo keliu į rytus nuo Nobacho ir Jogbohos, kur žmonės gyveno palapinėse, ir nelauktai užpuolė midjaniečių stovyklą.[p1F Zebachas ir Calmuna buvo Karkore su savo kariuomene, apie penkiolika tūkstančių vyrų. Tiek buvo likę iš visos rytų kariuomenės. Kritusiųjų buvo apie šimtas dvidešimt tūkstančių ginkluotų karių.bo?F Tada Gedeonas jiems tarė: „Po pergalės grįždamas aš nugriausiu šitą bokštą“.znoFJis traukė iš ten į Penuelį ir ten kalbėjo tą patį. Penuelio žmonių atsakymas buvo toks pat kaip Sukoto. mFGedeonas atsakė: „Kai Viešpats atiduos Zebachą ir Calmuną į mano rankas, aš plaksiu jus dykumų erškėčių dygliais“.l}FSukoto vyresnieji paklausė: „Ar Zebachas ir Calmuna jau yra tavo rankose, kad mes duotume duonos tavo kariuomenei?“~kwFJis prašė Sukoto žmonių duonos savo kariams, kurie buvo išvargę, vydami Zebachą ir Calmuną, Midjano karalius.yjmFGedeonas, atėjęs prie Jordano su trimis šimtais vyrų, persikėlė per jį. Jie pavargo, besivydami priešą.i5FĮ jūsų rankas Dievas atidavė Midjano kunigaikščius Orebą ir Zeebą. Kuo aš galiu lygintis su jumis?“ Jam taip kalbant, atlyžo jų pyktis.h'FJis atsakė jiems: „Ar aš ką nuveikiau palyginti su jumis? Argi efraimitų vynuogių likutis nėra didesnis negu Abiezerio visas derlius?"g?FEfraimai sakė Gedeonui: „Kodėl mums taip padarei? Kodėl, nepasikvietęs mūsų, išėjai prieš midjaniečius?“ Ir jie smarkiai ginčijosi su juo.xfkFEfraimai pagavo du midjaniečių kunigaikščius – Orebą ir Zeebą. Orebą jie nužudė ant Orebo uolos, o Zeebą – prie Zeebo vyno spaustuvo ir persekiojo midjaniečius. Orebo ir Zeebo galvas nunešė Gedeonui į kitą Jordano pusę.seaFGedeonas siuntė pasiuntinius į Efraimo kalnyną, sakydamas: „Nusileiskite prieš midjaniečius ir atkirskite jiems kelią į Bet Barą ir prie Jordano!“ Susirinko visi efraimai ir atkirto praėjimą į Bet Barą ir prie Jordano.Ud%FSusirinko izraelitai iš Neftalio, Ašero ir Manaso ir vijosi midjaniečius.DcFTrys šimtai trimitavo, ir Viešpats atgręžė midjaniečių kardus vienas prieš kitą visoje stovykloje. Jie bėgo ligi Bet Šitos, Cereros link, ligi Abel Meholos sienos, prie Tabato. bFKiekvienas iš jų stovėjo savo vietoje aplinkui stovyklą. Stovykloje kilo panika, visa stovykla lakstė, šaukė ir ėmė bėgti.&aGFVisi trys būriai trimitavo, sudaužė ąsočius ir, laikydami trimitus dešinėje rankoje bei deglus kairėje, šaukė: „Viešpaties ir Gedeono kardas!“5`eFGedeonas ir šimtas su juo buvusiųjų vyrų nuėjo prie stovyklos. Tik pasikeitus vidurnakčio sargybai, jie visi trimitavo ir sudaužė ąsočius, kuriuos laikė rankose.7_iFKai mes visi nueisime prie midjaniečių stovyklos, aš trimituosiu ir jūs trimituokite iš visų pusių aplink stovyklą, šaukdami: ‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’“J^Fir įsakė: „Žiūrėkite į mane ir darykite, ką aš darysiu.~]wFGedeonas padalino tris šimtus vyrų į tris būrius, padavė jiems į rankas trimitus ir ąsočius su deglais viduje;\qFGedeonas, išgirdęs sapną ir jo aiškinimą, pagarbino ir, sugrįžęs į Izraelio stovyklą, tarė: „Kilkite, Viešpats atidavė midjaniečių stovyklą į jūsų rankas“.#[AFJo draugas atsakė: „Tai ne kas kita kaip izraelito Gedeono, Jehoašo sūnaus, kardas. Dievas atidavė į jo rankas midjaniečius ir visą stovyklą“.jZOF Gedeonas nuėjęs išgirdo vieną pasakojant sapną savo draugui: „Sapnavau miežinės duonos kepalą, riedantį į midjaniečių stovyklą. Jis pasiekė palapinę ir taip į ją atsitrenkė, kad ji apvirto ir subyrėjo“.*YOF Midjaniečių, amalekiečių ir rytų gyventojų slėnyje buvo tiek daug kaip skėrių, o jų kupranugarių buvo be skaičiaus, kaip smilčių ant jūros kranto.X'F ir pasiklausyk, ką jie kalba. Tuomet sutvirtės tavo rankos kovoti prieš juos“. Jis nusileido su savo tarnu Pura prie stovyklos sargybų.HW F O jei bijai eiti, tai su savo tarnu Pura nusileisk į stovykląyVmF Tą pačią naktį Viešpats tarė Gedeonui: „Pulk midjaniečių stovyklą, Aš juos atidaviau į tavo rankas.9UmFPaėmęs maisto atsargas ir trimitus iš žmonių, pasiuntė juos į savo palapines, o tuos tris šimtus vyrų paliko stovykloje. Midjaniečių stovykla buvo žemiau, slėnyje.PTFTada Viešpats tarė Gedeonui: „Per tuos tris šimtus vyrų, kurie gėrė iš rankos, Aš jus išgelbėsiu ir atiduosiu midjaniečius į tavo rankas; visi kiti žmonės tegrįžta į savo namus“.jSOFSkaičius lakusių iš rankos buvo trys šimtai vyrų, o likusieji gėrė atsiklaupę ant kelių.%REFGedeonas nuvedė žmones prie vandens. Viešpats tarė Gedeonui: „Atskirk kiekvieną, kuris laks vandenį kaip šuo ir kuris klaupsis gerti ant kelių“.tQcFViešpats tarė Gedeonui: „Dar per daug žmonių. Nuvesk juos prie vandens. Ten Aš juos tau atrinksiu. Apie kuriuos sakysiu: ‘Tas eis su tavimi’, tuos pasiimk, o apie kuriuos sakysiu: ‘Tas neis su tavimi’, tie tegrįžta!“P7FPaskelbk žmonėms: ‘Kas bijo ir nedrąsus, tegrįžta namo!’“ Pasitraukė dvidešimt du tūkstančiai, o dešimt tūkstančių vyrų pasiliko.GO FViešpats tarė Gedeonui: „Turi per daug vyrų, kad atiduočiau Midjaną į tavo rankas, kad Izraelis negalėtų didžiuotis prieš mane, sakydamas: ‘Aš išsilaisvinau savo jėgomis’.DNFJerubaalas, kitaip Gedeonas, anksti atsikėlęs, su savo žmonėmis pasistatė stovyklą prie En Harodo versmės, o Midjano stovykla buvo į šiaurę nuo jo, prie Morės kalvos, slėnyje.aM=F(Dievas taip padarė tą naktį: sausa buvo tik vilna, o aplinkui ant žemės buvo rasa.hLKF'Gedeonas tarė Dievui: „Teneužsidega Tavo rūstybė prieš mane, jei aš dar kartą prabilsiu. Aš prašau dar kartą leisti man pabandyti su vilna. Šį kartą tegul lieka sausa tik vilna, o ant žemės tebūna rasa“.tKcF&Taip ir įvyko. Rytojaus dieną atsikėlęs anksti rytą jis išgręžė iš vilnos pilną dubenį vandens.)JMF%štai aš patiesiu vilną klojime; jei rasa bus tik ant vilnos, o aplink žemė bus sausa, tai žinosiu, kad išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip kalbėjai“.SI!F$Gedeonas tarė Dievui: „Jei išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip sakei,6HgF#Jis išsiuntė pasiuntinius į visą Manasą, ir jie taip pat susirinko pas jį. Jis išsiuntė pasiuntinius ir pas Ašerą, Zabuloną bei Neftalį. Jie atėjo jo pasitikti.wGiF"Viešpaties Dvasia nužengė ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį.FF!Midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai susirinkę perėjo per Jordaną ir pasistatė stovyklas Jezreelio slėnyje. E F Tą dieną Gedeonas buvo pramintas Jerubaalu, nes jo tėvas sakė: „Tegul Baalis apgina save, nes jis sugriovė jo aukurą“.hDKFJehoašas tarė visiems prie jo stovintiems: „Ar jūs norite ginti Baalį ir manote jį išgelbėti? Kas gins jį, tas temiršta, nesulaukęs ryto. Jei jis yra dievas, tegul pats apgina save, nes sugriautas jo aukuras“.C+FMiesto vyrai sakė Jehoašui: „Išvesk savo sūnų – jis turi mirti, nes sugriovė Baalio aukurą ir iškirto prie jo buvusią giraitę“.BFjie kalbėjo vienas kitam: „Kas tai padarė?“ Ieškodami ir klausinėdami jie sužinojo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gedeonas.2A_FKai miesto žmonės, atsikėlę anksti rytą, pamatė nugriautą Baalio aukurą ir prie jo buvusią giraitę iškirstą ir ant pastatyto aukuro paaukotą antrą jautį,9@mFGedeonas su dešimčia savo tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne dienos metu, bet naktį.7?iFPastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės, kurią iškirsi, malkų“.^>7FTą pačią naktį Viešpats jam liepė: „Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę.=FGedeonas ten pastatė aukurą Viešpačiui ir pavadino jį „Viešpats yra ramybė“. Jis tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje.D<FViešpats jam atsakė: „Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!“#;AFKada Gedeonas suprato, kad čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: „Viešpatie Dieve! Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą“.I: FViešpaties angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada Viešpaties angelas pradingo jam iš akių. 9FDievo angelas jam tarė: „Paimk mėsą bei neraugintą duoną ir padėk čia ant uolos, o sriubą išpilk!“ Jis taip ir padarė.L8FGedeonas nuskubėjo į namus. Paruošęs ožiuką ir neraugintos duonos iš vienos efos miltų, mėsą sudėjo į pintinę, sriubą supylė į puodą ir viską atnešė po ąžuolu, ir davė Jam.7FPrašau, nepasitrauk iš čia, kol sugrįšiu ir atnešiu Tau dovaną“. Jis atsakė: „Aš palauksiu, iki sugrįši“.i6MFGedeonas atsakė: „Jei radau malonę Tavo akyse, tai parodyk ženklą, kad Tu kalbi su manimi.l5SFViešpats jam atsakė: „Aš būsiu su tavimi, ir tu nugalėsi midjaniečius kaip vieną vyrą“.'4IFGedeonas klausė: „Viešpatie, kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano šeima yra skurdžiausia Manaso giminėje, o aš pats mažiausias savo tėvo namuose“.3FViešpats, pažiūrėjęs į Gedeoną, tarė: „Eik šioje savo jėgoje ir išgelbėk Izraelį iš midjaniečių! Aš tave siunčiu“.%2EF Gedeonas jam atsakė: „Viešpatie, jei Viešpats yra su mumis, kodėl mums taip atsitiko? Kur yra visi Jo stebuklai, apie kuriuos pasakojo mūsų tėvai, sakydami: ‘Tikrai, Viešpats išvedė mus iš Egipto’? Dabar Viešpats mus atstūmė ir atidavė į midjaniečių rankas“.b1?F Jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Viešpats su tavimi, galingas karžygy!“C0F Atėjęs Viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.//F O jums pasakiau: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; negarbinkite amoritų, kurių krašte gyvenate, dievų. Bet jūs neklausėte manęs’“.. F Aš išgelbėjau jus iš egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo jūsų ir jums atidaviau jų žemę.-)FJis atsiuntė izraelitams pranašą, kuris jiems paskelbė Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: „Aš jus išvedžiau iš Egipto vergijos,@,}FKai izraelitai šaukėsi Viešpaties dėl midjaniečių,V+'FMidjaniečiai labai nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties.F*FJie ateidavo su savo gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių – neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų.)!FPasistatę stovyklas, jie sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų.`(;FIzraelitams apsėjus dirvas, ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai.g'IFMidjaniečiai spaudė izraelitus, todėl jie pasidarė kalnuose lindynių, olų ir tvirtovių.&{FIzraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats juos atidavė į midjaniečių rankas septyneriems metams.%1FSunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje“. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.2$_F‘Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui’.Q#FJos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius:1"]FPro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?’!FPrie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas.! =FĮ savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinę – darbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius.]5FVandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto.ueFKainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje.)FViešpaties angelas tarė: ‘Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais’.KFŽirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji.CFKišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą.1_FIr dangaus žvaigždės kovojo su Sisera.\3FKanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo.X+FBet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose.cAFGileadas pasiliko anapus Jordano, Danas – prie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto.hKFKo pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? Rubeno pulkuose kilo nesutarimai.eEFIsacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. Rubenas buvo pasidalinęs. FBūriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai.saF Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius.zoF Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius!3aF Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų.V'F kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu.lSF Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį,FJie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų?S !FGyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje.s aFAnato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais.^ 7FKalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje. FViešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo. yFIšgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą!Z/F„Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi.=wFDebora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo:Y-FIzraelitai vis labiau spaudė Kanaano karalių Jabiną, kol jį visai sunaikino.PFTaip Dievas tuomet pažemino Kanaano karalių Jabiną izraelitų akyse.saFKai pasirodė Barakas, besivydamas Siserą, Jaelė, išėjusi jo pasitikti, tarė: „Eikš, aš tau parodysiu vyrą, kurio ieškai“. Jis įėjo į jos palapinę ir pamatė Siserą, gulintį negyvą su įsmeigtu kuoleliu smilkinyje.a=FHebero žmona Jaelė paėmė palapinės kuolelį, kūjį ir tylomis įėjusi kuolelį įkalė jam į smilkinį taip, kad jį prismeigė prie žemės, kai Sisera buvo labai nuvargęs ir giliai miegojo. Taip jis mirė.FSisera prašė jos atsistoti palapinės angoje ir, jei kas atėjęs klaustų, ar yra pas ją kas nors, atsakyti, kad nėra. FJis prašė vandens atsigerti, nes buvo labai ištroškęs. Ji, atrišusi pieno odinę, davė jam atsigerti ir vėl jį užklojo.*OFJaelė išėjo Siseros sutikti ir jį pakvietė: „Užsuk, viešpatie, užsuk pas mane, nebijok!“ Jis užėjo pas ją į palapinę, o ji apklojo jį antklode. FSisera pėsčias nubėgo į kainito Hebero žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Hacoro karaliaus Jabino ir kainito Hebero buvo taika.~/FO Barakas vijosi kovos vežimus ir kariuomenę iki Harošet ha Goimo. Visa Siseros kariuomenė buvo išžudyta kardu, nė vienas neišliko gyvas.(}KFViešpats taip išgąsdino Siserą, kad jo kovos vežimai ir visa kariuomenė, pamatę Baraką, pakriko, pats Sisera, nušokęs nuo vežimo, pabėgo pėsčias.L|FTada Debora tarė Barakui: „Pakilk, šiandien Viešpats atidavė Siserą į tavo rankas. Tikrai Viešpats yra su tavimi!“ Barakas nusileido nuo Taboro kalno su dešimčia tūkstančių vyrų.{!F Sisera sušaukė visus savo kovos vežimus – devynis šimtus geležinių vežimų ir visus karius Harošet ha Goime prie Kišono upelio.Xz+F Kai Siserai pranešė, kad Abinoamo sūnus Barakas nužygiavo į Taboro kalną,y3F Heberas, kainitas, atsiskyrė nuo kainitų, Mozės giminaičio Hobabo palikuonių. Jis pasistatė savo palapinę po ąžuolu arti Caanaimo Kedeše.x{F Barakas sušaukė Zabulono ir Neftalio vyrus į Kedešą. Jį sekė dešimt tūkstančių vyrų, ir Debora ėjo su juo.&wGF Ji tarė: „Aš eisiu su tavimi, tačiau tu nepasižymėsi žygyje, nes Viešpats atiduos Siserą į moters rankas“. Ir Debora su Baraku ėjo į Kedešą.gvIFBarakas jai atsakė: „Jei tu eisi su manimi, aš eisiu, o jei neisi su manimi – neisiu“.u-Fo Jis atves pas tave prie Kišono upelio Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo vežimais bei visa kariuomene ir jį atiduos į tavo rankas“.Tt#FJi pasišaukė Abinoamo sūnų Baraką iš Neftalio Kedešo ir tarė jam: „Viešpats, Izraelio Dievas, tau įsako eiti į Taboro kalną su dešimt tūkstančių vyrų iš Neftalio ir Zabulono giminių,xskFJi gyveno po Deboros palme, tarp Ramos ir Betelio, Efraimo kalnuose, ir izraelitai ateidavo pas ją bylinėtis.MrFPranašė Debora, Lapidoto žmona, tuo metu buvo teisėja Izraelyje.q/FIzraelitai šaukėsi Viešpaties, nes Jabinas turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir smarkiai spaudė izraelitus dvidešimt metų.p!FViešpats atidavė juos į Kanaano karaliaus Jabino rankas, kuris karaliavo Hacore. Jo kariuomenės vadas Sisera gyveno Harošet ha Goime.PoFEhudui mirus, izraelitai ir toliau darė pikta Viešpaties akivaizdoje.n FPo jo valdė Anato sūnus Šamgaras, kuris užmušė šešis šimtus filistinų lazda jaučiams varyti ir išlaisvino Izraelį.`m;FTaip tuomet Moabas buvo Izraelio pavergtas. Kraštas ilsėjosi aštuoniasdešimt metų.xlkFTuo metu jie nužudė apie dešimt tūkstančių moabitų, tvirtų ir narsių vyrų, ir nė vienas neištrūko.RkFJis įsakė: „Sekite mane, nes Viešpats atidavė į jūsų rankas jūsų priešus moabitus!“ Jie ėjo paskui jį ir, užėmę Jordano brastas, kuriomis pereinama į Moabą, niekam neleido pereiti.jFAtvykęs jis trimitavo Efraimo kalnuose. Išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo.RiFEhudas, kol jie delsė, pabėgo ir pro akmeninius stabus pasiekė Seyrą.'hIFJie laukė, nes gėdijosi įeiti, tačiau jis neatidarė kambario durų. Pasiėmę raktą, jie atrakino ir pamatė, kad jų valdovas guli ant žemės negyvas.'gIFJam išėjus, atėję karaliaus tarnai pamatė, kad antro aukšto kambario durys užrakintos. Jie pagalvojo, kad jis atlieka savo reikalą vėsiame kambaryje.Sf!FEhudas išėjo į prieškambarį, uždarė ir užrakino to kambario duris. eFtaip, kad rankena sulindo paskui ašmenis ir taukai apdengė durklą, ir jis negalėjo jo ištraukti; ir nešvarumai išėjo lauk.ndWFEhudas, kairiąja ranka paėmęs durklą nuo savo dešiniojo šono, įsmeigė jį į karaliaus pilvą/cYFEhudas nuėjo pas jį. Karalius sėdėjo vėsiame, antrame aukšte jam įrengtame kambaryje. Ehudas jam tarė: „Turiu tau žinią nuo Dievo“. Karalius atsistojo.DbFo pats nuo Gilgalo akmeninių stabų sugrįžo pas Egloną ir tarė: „Aš turiu slaptą žinią tau, karaliau“. Karalius pasakė: „Tylos!“ Ir visi, stovėjusieji prie jo, išėjo.KaFĮteikęs dovaną, Ehudas pasiuntė namo vyrus, nešusius dovaną,U`%FJis pristatė dovaną Moabo karaliui Eglonui, kuris buvo labai storas vyras._FEhudas pasidarė dviašmenį durklą vienos uolekties ilgio ir jį diržu prisijuosė po savo drabužiais dešinėje pusėje.C^FKai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Jis siuntė jiems gelbėtoją, Geros sūnų Ehudą, kairiarankį, iš Benjamino giminės. Izraelitai per jį siuntė dovaną Moabo karaliui Eglonui.G] FIzraelitai tarnavo Moabo karaliui Eglonui aštuoniolika metų.m\UF Jis su amonitais ir amalekiečiais pakilo prieš Izraelį, jį sumušė ir užėmė Palmių miestą.5[eF Tuomet izraelitai vėl darė pikta Viešpaties akivaizdoje. Viešpats sustiprino Moabo karalių Egloną prieš Izraelį, kadangi jie piktai elgėsi Viešpaties akivaizdoje.SZ!F Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų. Ir Kenazo sūnus Otnielis mirė.HY F Viešpaties Dvasia nužengė ant jo, ir jis tapo Izraelio teisėju. Jis išėjo į karą prieš Mesopotamijos karalių Kusan Rasataimą, ir Viešpats atidavė Kušan Rišataimą į jo rankas."X?F Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Viešpats pakėlė jiems išlaisvintoją, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnų Otnielį, kuris juos išgelbėjo.=WuFViešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė jį į Mesopotamijos karaliaus Kušan Rišataimo rankas. Izraelitai tarnavo Kušan Rišataimui aštuonerius metus.yVmFIzraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, pamiršo Viešpatį, savo Dievą, ir tarnavo Baaliams ir alkams.XU+FJie vedė jų dukteris, savo dukteris davė jų sūnums ir tarnavo jų dievams.aT=FIzraelitai gyveno tarp kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių.S{FJie buvo palikti išmėginti izraelitus, ar jie klausys Viešpaties įsakymų, kuriuos Jis davė jų tėvams per Mozę.#RAFpenkis filistinų kunigaikščius, visus kanaaniečius, sidoniečius ir hivus, kurie gyveno Libano kalnyne nuo Baal Hermono kalno iki Lebo Hamato slėnio.NQFkad izraelitų kartos žinotų, kas yra karas, ir išmoktų kariauti:zPoFŠitas tautas Viešpats paliko krašte, norėdamas išmėginti izraelitus, kurie nebuvo pergyvenę Kanaano karų,qO]FTodėl Viešpats paliko tas tautas krašte, neišnaikino jų tuojau ir neatidavė jų į Jozuės rankas.NyFjomis išmėginsiu Izraelį, ar jis laikysis Viešpaties kelio ir ar norės juo vaikščioti, kaip darė jo tėvai“.fMGFtai ir Aš neišvarysiu iš jų krašto nė vienos tų tautų, kurias Jozuė mirdamas paliko;-LUFViešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis tarė: „Kadangi šita tauta sulaužė mano sandorą, kurią padariau su jų tėvais, ir neklausė manęs,FKFBet, teisėjui mirus, jie sugrįždavo ir susitepdavo dar labiau, negu jų tėvai, sekdami svetimus dievus, jiems tarnaudami ir juos garbindami. Jie neatsisakė savo darbų ir užsispyrimo.WJ)FKai Viešpats jiems duodavo teisėją, Jis būdavo su juo ir išgelbėdavo izraelitus iš jų priešų per visas to teisėjo dienas. Viešpats gailėdavosi jų, kai jie dejuodami skųsdavosi prispaudėjais.?IyFBet jie neklausė teisėjų ir nuėjo paleistuvauti su svetimais dievais, ir lenkėsi jiems. Jie greitai nuklydo nuo kelio, kuriuo ėjo jų tėvai, kai klausė Viešpaties įsakymų.wHiFTačiau Viešpats siuntė izraelitams teisėjų, kurie juos išgelbėdavo iš rankos tų, kurie juos plėšė.G'FKur jie beeidavo, Viešpaties ranka buvo prieš juos, darydama jiems pikta, kaip Viešpats jiems buvo prisiekęs. Jie buvo sunkiai varginami.TF#FViešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė juos į plėšikų rankas, kurie juos plėšdavo. Viešpats atidavė izraelitus jų priešams, prieš kuriuos jie nepajėgė atsilaikyti.>EyF Jie apleido Viešpatį ir tarnavo Baaliui ir Astartei.HD F Jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė svetimus dievus tautų, gyvenančių aplink juos, ir jiems lenkėsi, sukeldami Viešpaties pyktį.>CyF Izraelitai nusikalto Viešpačiui, tarnaudami Baaliui.nBWF Visa ta karta išmirė, užaugo kita karta, kuri nepažino Viešpaties nė matė Jo darbų Izraeliui.iAMF Jie palaidojo jį jo nuosavybėje, Timnat Herese, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno.c@AFNūno sūnus Jozuė, Viešpaties tarnas, mirė sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus.?/FTauta tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir kol buvo gyvi vyresnieji, kurie matė visus Viešpaties darbus, padarytus Izraelio tautai.[>1FKai Jozuė paleido tautą, kiekvienas nuėjo į savo nuosavybę ir ten apsigyveno.L=FTodėl šią vietą pavadino Bochimu. Jie čia aukojo Viešpačiui.a<=FViešpaties angelui kalbant šiuos žodžius, izraelitai pakėlė savo balsus ir verkė.;FTodėl Aš sakau, kad neišvarysiu jų iš jūsų krašto, jie bus dygliai jūsų šone, o jų dievai bus jums spąstai“.:5Fo jūs nedarykite sutarčių su šios žemės gyventojais, sugriaukite jų aukurus’. Bet jūs nepaklusote mano balsui. Kodėl jūs taip padarėte?i9MFViešpaties angelas, atėjęs iš Gilgalo į Bochimą, tarė: „Aš išvedžiau jus iš Egipto ir atvedžiau į žemę, kurią prisiekiau duoti jūsų tėvams, ir pasakiau: ‘Aš niekada nelaužysiu savo sandoros su jumis,N8F$Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus.7F#Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę.W6)F"Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą. 5 F!Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę.\43F Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti.]35FAšeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir Rehobo.v2gFIr Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę.s1aFIr Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų.\03FIzraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė. 2~~[~}6||4{Vzzyyvxx w}wvju{ttsss8rrTqq'pqp*ooqon~mmfllkjjjiidhh-ggDff@ee)dd=ccKbbMaaj```__P^^E]]\\\9[ZZDYY;XWWWPVUU#TSSZSRR!QPPKOO2NN=<<8;;3::99%877[66v55g5$4A33n3 211L00Y0/_..#--,W++*)r(}''N&x%%i$$]##-""^! Bc3=(2S|/C j 2 g ] RR]|r/s-FPalikęs Judo Betliejų, jis ieškojo kitos vietos, tinkamos apsigyventi. Keliaudamas jis atėjo pas Mikają, kuris gyveno Efraimo aukštumose.>ryFJudo Betliejuje buvo jaunas levitas, kuris ten gyveno.]q5FTuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.p}FMikajas įrengė savo namuose dievų šventyklą, padarė efodą ir terafimą ir paskyrė vieną iš savo sūnų kunigu.:ooFBet jis sugrąžino pinigus motinai. Ji paėmė du šimtus sidabrinių ir atidavė auksakaliui, kad iš jų padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Juos pastatė Mikajo namuose.nFKai jis sugrąžino motinai tūkstantį šimtą sidabrinių, motina tarė: „Aš visus tuos pinigus pašvenčiau Viešpačiui, kad mano sūnus, ėmęs juos iš mano rankos, padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Todėl dabar aš atiduosiu juos tau“.]m5FJis tarė savo motinai: „Tu prakeikei tą, kuris paėmė iš tavęs tūkstantį šimtą sidabrinių. Tie pinigai yra pas mane. Aš juos paėmiau“. Jo motina tarė: „Viešpats telaimina tave, mano sūnau“.8lmFEfraimo aukštumose gyveno vyras, vardu Mikajas.6kgFPo to atėjo jo broliai ir visi giminės. Jie, pasiėmę jį, nunešė ir palaidojo jo tėvo Manoacho kape tarp Coros ir Eštaolo. Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.|jsFir tarė: „Mirštu drauge su filistinais!“ Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas.~iwFSamsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną – dešine, į kitą – kaire rankaZwFJam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais.Y-F Delila tarė Samsonui: „Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?“ Jis atsakė jai: „Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus“.2X_F Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus.(WKF Jis atsakė: „Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus“.VF Delila tarė Samsonui: „Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?“KUF Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: „Samsonai, filistinai puola!“ Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga – nepaaiškėjo.TFFilistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną.0S[FSamsonas jai atsakė: „Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus“.RFDelila klausė Samsoną: „Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?“mQUFAtėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: „Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių“.APFVėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila.aO=FSamsonas buvo pas paleistuvę iki vidurnakčio. Atsikėlęs vidurnaktį, jis nutvėrė miesto vartus su staktomis, iškėlė juos kartu su sklende, užsidėjo ant pečių ir nunešė ant kalno, esančio prie Hebrono.&NGFGazos gyventojai, sužinoję, kad Samsonas atėjo į miestą, visą naktį laukė jo prie miesto vartų, sakydami: „Kai prašvis rytas, nužudysime jį“.TM#FKartą Samsonas, nuvykęs į Gazą, pamatė paleistuvę ir užėjo pas ją.FLFFilistinų laikais Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.7KiFDievas atvėrė daubą Lehyje, ir iš jos tekėjo vanduo. Atsigėręs jis atsigaivino ir atgavo jėgas. Tą vietą pavadino En Korės versme; ji tebėra ten iki šios dienos.'JIFLabai ištroškęs, jis šaukėsi Viešpaties: „Tu davei man šitokią pergalę, o dabar mirštu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų rankas!“TI#FTaip pasakęs, jis nusviedė žandikaulį. Tą vietą pavadino Ramat Lehiu.pH[FTuomet Samsonas tarė: „Asilo žandikauliu nužudžiau tūkstantį vyrų ir suverčiau į krūvas“.kGQFJis susirado šviežią asilo žandikaulį ir, paėmęs jį, užmušė juo tūkstantį filistinų.=FuFPrie Lehio filistinai pasitiko jį šūkaudami iš džiaugsmo. Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir virvės ant jo rankų sutrūko kaip sudegę linai ir nukrito nuo jo.,ESF Jie jam atsakė: „Mes tave tvirtai surišime ir atiduosime filistinams, bet patys tavęs nenužudysime“. Jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir nusivedė.'DIF Judo vyrai tarė jam: „Mes atėjome tavęs surišti ir atiduoti filistinams“. Samsonas atsakė: „Prisiekite man, kad jūs patys manęs nenužudysite“.^C7F Tada trys tūkstančiai Judo vyrų atėjo prie Etamo uolos ir klausė Samsoną: „Argi nežinai, kad mus valdo filistinai? Kodėl taip padarei?“ Jis atsakė: „Kaip jie man padarė, taip aš jiems padariau“. BF Judas klausė: „Kodėl išėjote prieš mus?“ Tie atsakė: „Samsono surišti ir padaryti jam taip, kaip jis mums padarė“.NAF Tada filistinai atėję pasistatė stovyklas Judo žemėje iki Lehio.{@qFJis smarkiai puolė juos ir, sulaužęs jų blauzdų ir šlaunų kaulus, nuėjo į Etamą ir apsigyveno ant uolos.f?GFSamsonas jiems tarė: „Nors jūs tai padarėte, nurimsiu tik tada, kai jums atkeršysiu“.C>FFilistinai klausė: „Kas tai padarė?“ Jiems atsakė: „Samsonas, timniečio žentas, keršydamas už žmonos atidavimą pabroliui“. Atėję filistinai sudegino ją ir jos tėvą.=!FUždegęs deglus, jis paleido lapes į filistinų javus. Taip jis padegė javų pėdus, nepjautus javus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus.r<_FSamsonas, sugavęs tris šimtus lapių, surišo jas po porą uodegomis ir tarp uodegų įrišo po deglą.Z;/FTada Samsonas atsakė: „Šį kartą nenusikalsiu, atkeršydamas filistinams“..:WFtardamas: „Aš tikrai maniau, kad tu jos nekenti, todėl ją atidaviau tavo pabroliui. Argi jos jaunesnioji sesuo nėra gražesnė už ją? Imk ją vietoj anos“.R9FPo kurio laiko, kviečių pjūties metu, Samsonas atėjo aplankyti savo žmonos ir atnešė jai ožiuką. Samsonas sakė: „Aš noriu įeiti į kambarį pas savo žmoną“. Bet jos tėvas jo neleido,:8qFSamsono žmona buvo atiduota vienam iš pabrolių.n7WFTada Viešpaties Dvasia nužengė ant jo ir jis, nuėjęs į Aškeloną, užmušė trisdešimt vyrų, paėmė jų drabužius ir atidavė juos tiems, kurie įminė mįslę. Po to, labai supykęs, jis sugrįžo į savo tėvo namus.q6]FSeptintą dieną, prieš saulės nusileidimą, miesto vyrai Samsonui tarė: „Kas saldesnis už medų? Ir kas stipresnis už liūtą?“ Jis jiems atsakė: „Jei nebūtumėte arę su mano telyčia, nebūtumėt įminę mįslės“."5?FJi verkė septynias dienas, kol vyko puota. Septintą dieną, netekęs kantrybės, jis pasakė mįslės įminimą. Ji viską pasakė savo tautos sūnums.h4KFSamsono žmona verkdama kalbėjo: „Tu nemyli manęs. Tu užminei mįslę mano tautos sūnums, o man jos nesakai“. Jis jai tarė: „Aš jos nepasakiau nei savo tėvui, nei motinai, kodėl turėčiau tau ją pasakyti?“C3FKetvirtą dieną jie tarė Samsono žmonai: „Išgauk iš savo vyro mįslės įminimą. Jei neišgausi, sudeginsime tave ir tavo tėvo namus. Argi mus čia pasikvietėte apiplėšti?“2 FJis tarė jiems: „Iš ėdiko išėjo maistas, iš stipruolio – saldumas“. Jie negalėjo įminti mįslės per tris dienas.71iF o jei neįminsite, tai jūs man duosite trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių“. Jie atsakė jam: „Užmink mums tą mįslę, norime ją išgirsti“.30aF Samsonas tarė: „Aš užminsiu jums mįslę. Jei ją įminsite per septynias puotos dienas, aš jums duosiu trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių,W/)F Filistinai, jį pamatę, atvedė trisdešimt pabrolių, kad jie būtų su juo.g.IF Jo tėvas nuėjo pas tą mergaitę, ir Samsonas suruošė ten puotą; taip darydavo jaunikiai.N-F Jis paėmė medaus ir ėjo toliau valgydamas. Parėjęs pas savo tėvus, jis davė ir jiems to medaus, ir jie valgė. Bet jis nepasakė jiems, kad tą medų jis buvo ėmęs iš liūto dvėselienos.0,[FPo kurio laiko jis grįžo jos paimti. Eidamas jis pasuko iš kelio, norėdamas pamatyti liūto dvėselieną. Ir štai liūto dvėselienoje bičių spiečius ir medus.C+FNuėjęs pas mergaitę, kalbėjosi, ir ji patiko Samsonui.*FViešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir jis sudraskė jį kaip ožiuką plikomis rankomis, bet viso to nepapasakojo tėvams.^)7FSamsonas su tėvais ėjo į Timną. Prie Timnos vynuogynų jis sutiko jauną liūtą.(}FTėvai nežinojo, kad Viešpats taip padarė, ieškodamas progos prieš filistinus. Tuo metu filistinai valdė Izraelį.]'5FJo tėvai atsakė: „Nejaugi tarp tavo giminių ir visoje tautoje nėra mergaitės, kad nori vesti iš neapipjaustytų filistinų?“ Bet Samsonas atsakė: „Leiskite man ją vesti, nes ji man labai patinka“.k&QFSugrįžęs jis sakė tėvams: „Mačiau Timnoje filistinų mergaitę. Leiskite man ją vesti“.K%FSamsonas, nuėjęs į Timną, pamatė vieną filistinų mergaitę.j$OF Viešpaties Dvasia pradėjo veikti jame Mahane Dano stovykloje, kuri buvo tarp Coros ir Eštaolo.c#AF Moteris pagimdė sūnų ir jį pavadino Samsonu. Berniukas augo, ir Viešpats jį laimino._"9F Bet jo žmona atsakė jam: „Jei Viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs mūsų deginamosios ir duonos aukos ir nebūtų mums parodęs to, ką matėme, ir pasakojęs to, ką girdėjome“.@!}F ir tarė žmonai: „Mes mirsime, nes matėme Dievą“.n WF Viešpaties angelas daugiau jiems nebepasirodė. Manoachas suprato, kad tai buvo Viešpaties angelas,/F kai liepsna kilo nuo aukuro aukštyn į dangų, Viešpaties angelas pakilo aukštyn aukuro liepsnoje. Tai matydami, jie puolė veidais į žemę.F Manoachas aukojo Viešpačiui ožiuką ir duonos auką ant uolos. Angelas padarė stebuklą jo ir jo žmonos akivaizdoje:\3F Viešpaties angelas jam atsakė: „Kodėl klausi mano vardo? Tai yra paslaptis“.nWF Jis klausė Viešpaties angelo: „Kuo tu vardu? Mes tave pagerbsime, kai tavo žodis išsipildys“.hKF Viešpaties angelas atsakė Manoachui: „Jei mane ir sulaikysi, aš vis tiek nevalgysiu tavo valgio; o jei prirengsi deginamąją auką, tai aukok ją Viešpačiui“. Manoachas nežinojo, kad jis buvo Viešpaties angelas.jOF Manoachas tarė Viešpaties angelui: „Prašau, pasilik pas mus, iki prirengsiu tau ožiuką“.F Jai nevalia valgyti vynmedžio vaisių, gerti vyno ar stipraus gėrimo, taip pat valgyti, kas nešvaru; ji turi vykdyti, ką įsakiau“.X+F Viešpaties angelas atsakė Manoachui: „Moteris turi saugotis to, ką sakiau.wiF Manoachas klausė: „Kai tavo žodžiai išsipildys, ką mes turime daryti su vaiku ir kaip elgtis su juo?“9F Pakilęs Manoachas sekė žmoną ir, atėjęs pas tą vyrą, jam tarė: „Ar tu esi vyras, kuris kalbėjo su mano žmona?“ Jis atsakė: „Taip“.F Moteris, skubiai nubėgusi, pranešė savo vyrui: „Man pasirodė tas vyras, kuris aną dieną buvo atėjęs pas mane!“{qF Dievas išklausė Manoachą. Dievo angelas vėl atėjo pas moterį, jai sėdint lauke. Jos vyro nebuvo šalia jos.4cF Manoachas meldė Viešpatį: „Viešpatie! Leisk, meldžiu, angelui, kurį buvai siuntęs, vėl ateiti pas mus ir mus pamokyti, kaip auklėti berniuką, kuris užgims“.W)F Jis tik pasakė: ‘Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Žiūrėk, negerk nei vyno, nei stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus, nes berniukas bus Dievui pašvęstas nuo pat gimimo iki savo mirties’“.FF Moteris atėjusi tarė savo vyrui: „Dievo vyras atėjo pas mane, jo išvaizda buvo kaip angelo, ir aš labai išsigandau. Aš jo nepaklausiau, iš kur jis, o jis savo vardo man nepasakė.9mF Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas tegul nepaliečia jo galvos, nes berniukas bus pašvęstas Dievui nuo pat gimimo, jis pradės išlaisvinti Izraelį iš filistinų“.G F Negerk vyno nė stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus.oYF Viešpaties angelas pasirodė jai ir tarė: „Tu esi nevaisinga, tačiau pastosi ir pagimdysi sūnų.n WF Coroje gyveno vienas vyras iš Dano giminės, vardu Manoachas. Jo žmona buvo nevaisinga ir negimdė. F Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats atidavė juos į filistinų rankas keturiasdešimčiai metų.l SF Hilelio sūnui Abdonui mirus, jis buvo palaidotas Piratone, Efraimo krašte, amalekiečių kalnyne. 1F Jis turėjo keturiasdešimt sūnų ir trisdešimt sūnėnų, jodinėjusių ant septyniasdešimties asilų. Jis teisė Izraelį aštuonerius metus.C F Po jo Izraelį teisė Hilelio sūnus Abdonas iš Piratono.EF Elonui mirus, jis buvo palaidotas Ajalone, Zabulono krašte.JF Po jo dešimt metų Izraelį teisė Elonas iš Zabulono giminės.:qF Po to Ibcanas mirė ir buvo palaidotas Betliejuje.LF Jis turėjo trisdešimt sūnų ir trisdešimt dukterų. Savo dukteris jis išleido svetur, o jo sūnūs parvedė trisdešimt mergaičių iš kitų kraštų. Jis teisė Izraelį septynerius metus.5gF Po jo Izraelį teisė Ibcanas iš Betliejaus.{qF Jeftė teisė Izraelį šešerius metus. Po to gileadietis Jeftė mirė ir buvo palaidotas viename Gileado mieste.^7F jie liepdavo ištarti „šibolet!“ Jis atsakydavo „sibolet“, nes negalėdavo teisingai ištarti. Tada jie nužudydavo jį prie Jordano brastų. Taip tuo metu žuvo keturiasdešimt du tūkstančiai efraimų.CF Gileadiečiai užėmė Jordano brastas, vedančias į Efraimą. Kai efraimas bėglys prašydavo praleisti, gileadiečiai jį klausdavo: „Ar tu esi efraimas?“ Jam atsakius: „Ne!“,EF Jeftė, surinkęs visus Gileado vyrus, kariavo su Efraimu ir jį nugalėjo. Mat efraimai sakė gileadiečiams: „Jūs esate pabėgėliai iš Efraimo ir gyvenate tarp Efraimo ir Manaso“.BF Matydamas, kad jūs nepadedate, aš stačiau savo gyvybę į pavojų ir ėjau prieš amonitus. Viešpats atidavė juos į mano rankas. Kodėl šiandien atėjote kariauti prieš mane?“~F Jeftė jiems atsakė: „Aš ir mano žmonės smarkiai susikivirčijome su amonitais. Aš jus šaukiau, bet jūs nepadėjote.'}IF Efraimai susirinko, atėjo į Cafoną ir tarė Jeftei: „Kodėl, eidamas į karą prieš amonitus, nepakvietei mūsų? Mes sudeginsime tavo namus ir tave“.h|KF (kad kas metai Izraelio dukterys išeina keturias dienas apraudoti gileadiečio Jeftės dukters.{1F 'Po dviejų mėnesių ji sugrįžo pas savo tėvą, kuris įvykdė savo pažadą Viešpačiui. Ji nepažino vyro. Taip atsirado paprotys Izraelyje,Xz+F &Jis sutiko. Ji su savo draugėmis nuėjo į kalnus ir apraudojo savo mergystę.xykF %Ji prašė tėvo duoti jai du mėnesius laiko nueiti į kalnus ir apraudoti savo mergystę kartu su draugėmis.-xUF $Ji atsakė: „Mano tėve, ką pažadėjai Viešpačiui, tą daryk su manimi. Išpildyk savo pažadą. Juk Viešpats padėjo atkeršyti tavo priešams amonitams“.PwF #Pamatęs ją, jis perplėšė savo rūbus ir tarė: „Ak, mano dukra! Tu man suteikei daug skausmo ir esi tarp tų, kurie mane vargina. Aš daviau įžadą Viešpačiui ir nebegaliu jo atšaukti“.2v_F "Jeftė grįžo į Micpą, į savo namus, ir štai jį pasitiko jo duktė, su tamburinu šokdama. Ji buvo jo vienintelis vaikas; jis neturėjo daugiau sūnų ar dukterų.*uOF !Nuo Aroerio iki Minito užėmė dvidešimt miestų ir pasiekė vynuogynų slėnį be gailesčio juos žudydamas. Taip amonitai buvo pažeminti prieš izraelitus.QtF Jeftė traukė prieš amonitus, ir Viešpats atidavė juos į jo rankas.s+F kai aš ramybėje grįšiu nuo amonitų, pirmą, išėjusį iš mano namų manęs pasitikti, paaukosiu Viešpačiui kaip deginamąją auką“.Wr)F Jeftė padarė Viešpačiui įžadą: „Jei atiduosi amonitus į mano rankas,$qCF Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant Jeftės ir jis perėjo per Gileadą, Manasą, toliau pro Micpe Gileadą ir iš Micpe Gileado traukė prieš amonitus.npWF Amonitų karalius nekreipė dėmesio į Jeftės žodžius, kuriuos jis jam kalbėjo per pasiuntinius.(oKF Aš nekaltas prieš tave, bet tu, pradėdamas karą, piktai elgiesi su manimi. Viešpats Teisėjas tegul šiandien daro teismą tarp izraelitų ir amonitų“..nWF Izraelis gyvena Hešbone ir jo apylinkėse, Aroeryje ir jo apylinkėse bei miestuose palei Arnoną jau tris šimtus metų. Kodėl per tą laiką jų neišlaisvinote?umeF Ar tu geresnis už Ciporo sūnų Balaką, Moabo karalių? Ar jis kada nors ginčijosi ar kovojo su Izraeliu?~lwF Argi tu negyveni ten, kur tavo dievas Kemošas tau duoda? Mes gyvename ten, kur Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda.ykmF Viešpats, Izraelio Dievas, išvarė amoritus, kad tą kraštą atiduotų Izraeliui, o tu nori jame apsigyventi.9joF nuo Arnono iki Jaboko ir nuo dykumos iki Jordano.!i=F Viešpats, Izraelio Dievas, atidavė Sihoną ir visus jo žmones į Izraelio rankas, ir šie juos sumušė. Taip Izraelis užėmė visą amoritų žemęh+F Sihonas nepasitikėjo Izraeliu ir nepraleido jo. Jis surinko visą savo kariuomenę, pasistatė stovyklą Jahace ir pradėjo kovą su Izraeliu.gF Izraelis siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną į Hešboną, prašydamas leisti jiems pereiti per jo kraštą.@f{F Po to jie dykuma apėjo Edomo bei Moabo žemes ir, atėję į rytus nuo Moabo, prie Arnono upės, pasistatė stovyklas. Jie nėjo į Moabo žemę, nes Arnonas yra Moabo krašto siena.e{F Iš čia Izraelis siuntė pasiuntinius pas Edomo karalių, prašydamas leisti jiems pereiti per jo žemę. Bet Edomo karalius nesutiko. Jie kreipėsi taip pat ir į Moabo karalių, bet ir tas nesutiko jų praleisti. Taip Izraelis pasiliko Kadeše.bd?F Jie, išėję iš Egipto, ėjo per dykumą ligi Raudonosios jūros ir atvyko į Kadešą.McF sakydamas: „Izraelitai neužėmė nei Moabo, nei amonitų šalies.CF 5Viena moteris numetė ant Abimelecho galvos girnų akmens gabalą ir sulaužė jo kaukolę.A=F 4Abimelechas priėjo prie bokšto, norėdamas jį padegti.<F 3Miesto viduryje buvo stiprus bokštas, ir į jį subėgo visi miesto gyventojai. Jie, užrakinę bokšto įėjimą, užlipo ant jo stogo.I; F 2Po to Abimelechas nužygiavo į Tebecą, apgulė ir paėmė jį.O:F 1Visi vyrai nusikirto po šaką ir ėjo paskui Abimelechą. Atėję sukrovė šakas aplink tvirtovę ir padegė ją. Taip mirė visi Migdal Sichemo pilies žmonės, apie tūkstantį vyrų ir moterų.I9 F 0Ir Abimelechas su savo vyrais užkopė ant Calmono kalno. Jis, paėmęs kirvį, nusikirto medžio šaką, užsidėjo ją ant peties ir įsakė žmonėms: „Ką aš darau, darykite ir jūs“.k8QF /Abimelechui buvo pranešta, kad visi Migdal Sichemo pilies gyventojai susirinko į vieną vietą.d7CF .Migdal Sichemo pilies gyventojai, tai išgirdę, suėjo į El Berito šventyklos tvirtovę.6 F -Abimelechas, kovojęs visą dieną, užėmė miestą, jame buvusius žmones išžudė, miestą sugriovė ir apibarstė druska. 5 F ,Abimelechas su savo būriu atskubėjo ir atsistojo miesto vartuose, kiti du būriai puolė esančius laukuose ir juos išžudė.4F +Jis savo vyrus paskirstė į tris būrius, kurie, pasislėpę laukuose, laukė. Žmonėms išėjus iš miesto, jie puolė ir nugalėjo.\33F *Kitą rytą žmonės išėjo iš Sichemo į laukus. Apie tai pranešė Abimelechui.Z2/F )Abimelechas sustojo Arumoje, o Zebulas išvarė Gaalą ir jo brolius iš Sichemo.Y1-F (Abimelechas vijosi jį, ir tas bėgo nuo jo. Daug vyrų krito iki miesto vartų.D0F 'Gaalas ėjo Sichemo vyrų priekyje ir kovojo su Abimelechu.2/_F &Tada Zebulas jam tarė: „Kur tavo lūpos, kurios sakė: ‘Kas mums Abimelechas, kad jam tarnautume’. Tai vyrai, kuriuos tu niekini. Eik dabar ir kariauk su jais“.{.qF %Tačiau Gaalas vėl pakartojo: „Žmonės leidžiasi nuo aukštumos, o kitas būrys ateina nuo Menoimo pusės“.+-QF $Gaalas, pamatęs žmones, tarė Zebului: „Žmonės leidžiasi nuo kalnų viršūnių“. Bet Zebulas jam atsakė: „Kalnų šešėlius tu laikai žmonėmis“.t,cF #Ebedo sūnus Gaalas išėjęs atsistojo miesto vartuose. Tada Abimelechas ir jo vyrai pasiruošė puolimui.j+OF "Abimelechas ir visi jo vyrai naktį pasislėpė Sichemo laukuose, pasidalinę į keturias grupes.*}F !Rytą, saulei tekant, pulkite miestą! Gaalas su savo šalininkais išeis prieš tave. Pasielk su jais, kaip galėsi“.0)]F Tu ir tavo vyrai pasislėpkite laukuose."(?F Jis slaptai siuntė pas Abimelechą pasiuntinius, pranešdamas: „Ebedo sūnus Gaalas su savo broliais atvyko į Sichemą ir kursto miestą prieš tave.\'3F Miesto viršininkas Zebulas girdėjo Ebedo sūnaus Gaalo žodžius ir labai supyko.&F Jei aš būčiau tų žmonių valdovas, pašalinčiau Abimelechą, sakydamas: ‘Surink savo kariuomenę ir išeik!’“k%QF Ebedo sūnus Gaalas sakė: „Kas yra Abimelechas ir kas yra Sichemas, kad jam tarnautume? Argi jis ne Jerubaalo sūnus ir argi jo prievaizdas ne Zebulas? Tarnaukite Sichemo tėvo Hamoro vyrams. Kodėl mes turime tarnauti jam?$-F Jie, prisiskynę vynuogių savo vynuogynuose, jas išsispaudė ir suruošė puotą. Savo dievo namuose jie valgė, gėrė ir keikė Abimelechą.s#aF Į Sichemą atvyko Ebedo sūnus Gaalas su savo broliais ir apsigyveno. Sichemo gyventojai pasitikėjo juo."9F Sichemo gyventojai pastatė tykoti jo kalnų viršūnėse vyrus, kurie apiplėšdavo visus, kas eidavo tuo keliu. Apie tai buvo pranešta Abimelechui.[[ZZYYXWWW'VUUeTTSS2RR:QQ]QPPMOdO&NMMLLcKKJxIIKHH"GGWFFHEEdEDDCC>BBB!AA@\??b>>a==f<<<;;"::9I98P7s66]55`44_332211}1200 /Q..-- ,,8++**.))((*''%&& %f$##A"p!!!9 16B~2<k R\?aJ. G ; 7 >\*8?(bUO_Z Ji ilgai meldėsi Viešpaties akivaizdoje, o Elis stebėjo jos lūpas. ^ Z Ji davė įžadą: „Kareivijų Viešpatie, jei Tu pažvelgsi į savo tarnaitės sielvartą ir mane atsiminsi, ir nepamirši manęs, bet duosi man sūnų, tai aš atiduosiu jį Viešpačiui per visas jo gyvenimo dienas, ir skustuvas nepalies jo galvos“.;]sZ Ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė.\Z Ona atsistojo, kai jie pavalgė ir atsigėrė Šilojuje. Tuo metu kunigas Elis sėdėjo prie Viešpaties šventyklos durų.[ZJos vyras Elkana klausė: „Ona, ko verki? Kodėl nevalgai? Ko liūdi? Argi aš tau nesu vertesnis už dešimtį sūnų?“ ZZTaip būdavo kiekvienais metais, kai ji eidavo į Viešpaties namus. Toji taip užgauliodavo ją, kad ji verkdavo ir nevalgydavo.eYEZJos priešininkė ją užgauliodavo ir erzindavo, nes Viešpats buvo uždaręs jos įsčias.mXUZBet Onai jis duodavo geriausią dalį, nes ją, nors Viešpats buvo uždaręs jos įsčias, mylėjo.pW[ZKai Elkana aukodavo, jis duodavo aukos dalį savo žmonai Peninai ir visiems jos sūnums bei dukterims.*VOZElkana kasmet eidavo iš savo miesto į Šilojų melstis ir aukoti kareivijų Viešpačiui. Du Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, ten buvo Viešpaties kunigais.ZU/ZJis turėjo dvi žmonas: Oną ir Peniną. Penina turėjo vaikų, o Ona neturėjo.TZEfraimo aukštumoje, Ramoje gyveno vyras, vardu Elkana, efraimas. Jis buvo Cūfo sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo sūnaus Jerohamo sūnus./S[PJobedas – Jesės, o Jesė – Dovydo..RYPSalmonas – Boozo, Boozas – Jobedo,5QgPAminadabas – Naasono, Naasonas – Salmono,0P]PHecronas – Ramo, Ramas – Aminadabo,COPŠitie yra Pereco palikuonys: Perecas buvo Hecrono tėvas,NPKaimynės jį pavadino Jobedu, sakydamos: „Sūnus gimė Noomei“. Jobedas buvo Jesės tėvas, karaliaus Dovydo senelis.EMPNoomė paėmė vaiką į savo prieglobstį ir buvo jo aukle.L)PJis bus tau atgaiva ir pasirūpins tavimi senatvėje. Juk jį pagimdė tavo marti, kuri myli tave, ir yra tau daugiau negu septyni sūnūs“. KPTuomet moterys sakė Noomei: „Palaimintas Viešpats, kuris nepaliko tavęs be įpėdinio, kad jo vardas būtų žymus Izraelyje.kJQP Boozas vedė Rūtą. Ir kai jis įėjo pas ją, Viešpats davė jai pastoti ir ji pagimdė sūnų.IP Tebūna tavo namai kaip namai Pereco, kurį Tamara pagimdė Judui, per palikuonis, kuriuos Viešpats tau duos iš šios jaunos moters“.H P Visi ten esantys žmonės ir vyresnieji atsakė: „Mes esame liudytojai. Viešpats telaimina moterį, ateinančią į tavo namus, kaip Rachelę ir Lėją, kurios sukūrė Izraelio namus. Tegul tau sekasi Efratoje ir tebūna garsus tavo vardas Betliejuje.cGAP Taip pat ir moabitę Rūtą, Machlono žmoną, vesiu, kad išlaikyčiau mirusiojo vardą, jo nuosavybei ir kad jo vardas neišnyktų tarp jo brolių ir iš jo tėviškės. Jūs esate šiandien to įvykio liudytojai“.8FkP Tada Boozas tarė vyresniesiems ir visiems žmonėms: „Jūs esate šiandien liudytojai, kad aš nupirkau iš Noomės visa, kas priklausė Elimelechui, Kiljonui ir Machlonui.]E5PKai giminaitis pasakė Boozui: „Pirk tai sau“, nusiavė sandalą ir jam padavė.8DkPIzraelyje buvo paprotys: kai kas nors perleisdavo savo teisę į paveldėjimą kitam, jis nusiaudavo savo sandalą ir paduodavo savo artimui. Tai būdavo liudijimas Izraelyje.$CCPGiminaitis atsakė: „Aš negaliu išpirkti jos, nes tada nukentėtų mano paties paveldėjimas. Tu pasinaudok mano teise, nes aš negaliu to padaryti“./BYPBoozas tarė: „Tą dieną, kai pirksi lauką iš Noomės, turėsi nupirkti ir moabitę Rūtą, mirusiojo žmoną, kad išlaikytum mirusiojo vardą jo nuosavybei“.A/PAš norėjau pranešti tai tau. Pirk tą lauką čia sėdinčiųjų ir vyresniųjų akivaizdoje. Jei nori išpirkti, pirk, o jei nenori, pasakyk man, kad žinočiau. Nėra kito, kuris turi teisę tai išpirkti, o po tavęs – mano eilė“. Tas atsakė: „Aš pirksiu“. @PIr jis kalbėjo giminaičiui: „Noomė, kuri grįžo iš Moabo krašto, parduoda lauką, priklausiusį mūsų broliui Elimelechui.t?cPBoozas pasišaukė dar dešimt vyrų, miesto vyresniųjų, ir tarė jiems: „Sėskitės!“ Jie atsisėdo.5>ePBoozas, nuėjęs prie vartų, atsisėdo. Pro šalį ėjo giminaitis, apie kurį Boozas buvo kalbėjęs. Jis tarė jam: „Bičiuli, sėskis čia!“ Tas atėjęs atsisėdo. =PNoomė tarė: „Dabar palauk, mano dukra, kol sužinosi, kaip viskas baigsis. Jis nenurims, kol visko nesutvarkys dar šiandien“.< Pir sakė: „Šituos šešis saikus miežių jis man davė ir pasakė: ‘Tu neturi grįžti tuščiomis pas savo anytą’“.g;IPNamuose anyta klausė: „Kaip tau sekėsi, mano dukra?“ Ji papasakojo jai visa, kas įvyko,I: PJis liepė jai ištiesti savo apsiaustą, kuriuo ji buvo apsisiautusi. Atseikėjęs šešis saikus miežių, jis supylė į apsiaustą ir užkėlė jai ant pečių. Taip ji grįžo į miestą.;9qPJi gulėjo prie jo kojų iki ryto ir atsikėlė, kai žmogus žmogaus dar negalėjo atpažinti. Jis sakė jai: „Žiūrėk, kad niekas nesužinotų, jog moteris buvo klojime“.68gP Pasilik šią naktį čia. O rytoj, jei jis tave paims, – gerai, tegul paima. O jei jis nenorės tavęs paimti, kaip Viešpats gyvas, aš tave paimsiu! Gulėk iki ryto“.\73P Tikrai aš esu artimas tavo giminaitis, tačiau yra kitas, dar artimesnis už mane.z6oP Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris.&5GP Jis sakė: „Viešpats telaimina tave, mano dukra. Tavo paskutinis poelgis yra geresnis už pirmutinį, nes tu neieškojai jaunuolio, turtingo ar beturčio.&4GP Jis paklausė: „Kas tu esi?“ Ji atsakė: „Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis“.\33PVidurnaktį pabudęs žmogus nusigando, pamatęs moterį, gulinčią prie jo kojų.2!PBoozas, pavalgęs ir atsigėręs, buvo patenkintas ir atsigulė javų krūvos gale. Rūta tyliai priėjo, atidengė jo kojas ir atsigulė.I1 PNuėjusi į klojimą, ji pasielgė taip, kaip jai anyta patarė.90oPJi atsakė: „Visa, ką man sakai, padarysiu“./PKai jis atsiguls, įsidėmėk vietą, kur jis guli; priėjusi atidenk jo kojas ir atsigulk. Jis tau pasakys, ką daryti“.|.sPNusiprausk, pasitepk, apsivilk geriausiu rūbu ir nueik į klojimą. Nepasirodyk jam, kol jis pavalgys ir atsiguls.r-_PBoozas, su kurio tarnaitėmis tu dirbai, yra mūsų giminaitis. Jis šį vakarą vėtys miežius klojime.q,]PNoomė tarė Rūtai: „Mano dukra, ar ne laikas man pasirūpinti vieta, kur tu galėtum ramiai gyventi?+PJi laikėsi prie Boozo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta. *PIr Noomė tarė savo marčiai Rūtai: „Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti“.Y)-PRūta sakė: „Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo“.H( PNoomė tarė savo marčiai: „Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių“.H' PAnyta jos paklausė: „Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė dėmesį į tave!“ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boozas.&PParėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi.T%#PJi rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė ir buvo arti efos miežių.c$APIš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai“.w#iPKai ji kėlėsi rinkti, Boozas įsakė savo tarnams: „Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite.M"PValgant Boozas jai tarė: „Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne“. Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė.1!]P Ji atsakė: „Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms“. ;P Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti“.H P Boozas atsakė jai: „Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį, atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai.9P Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: „Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?“ P Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria“. PBoozas tarė Rūtai: „Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų.#APJi prašė: ‘Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas’. Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus“.[1PPrižiūrėtojas atsakė: „Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto.S!PTada Boozas paklausė pjovėjų prižiūrėtoją: „Kas šita moteris?“1PKaip tik tuo metu Boozas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: „Viešpats su jumis“. Tie jam atsakė: „Telaimina tave Viešpats“.}PNuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boozui iš Elimelecho giminės.PMoabitė Rūta tarė Noomei: „Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis“. Noomė sakė: „Eik, mano dukra“.dCPNoomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boozas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės.}PTaip grįžo Noomė ir jos marti moabitė Rūta iš Moabo krašto. Jos atvyko į Betliejų miežių pjūties pradžioje.#APIšėjau turtinga, o Viešpats parvedė tuščiomis rankomis. Kodėl vadinate mane Noome? Juk Viešpats paliudijo prieš mane, Visagalis mane nubaudė“.tcPJi atsakė: „Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą. PTaip jos keliavo, kol atėjo į Betliejų. Joms atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo ir klausinėjo: „Ar tai Noomė?“Y-PNoomė matė, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti su ja, ir nustojo atkalbinėti.)PKur tu mirsi, ir aš ten mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs“.CPTačiau Rūta atsakė: „Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas – mano Dievas.d CPNoomė tarė: „Tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. Grįžk ir tu“.e EPJos pakėlė balsus ir vėl verkė. Orpa atsisveikino su savo anyta, o Rūta pasiliko su ja.6 gP argi jūs lauktumėte, kol jis užaugs? Argi dėl to susilaikytumėte nuo santuokos? Ne, mano dukros. Man labai skaudu dėl jūsų, bet Viešpaties ranka yra prieš mane“. {P Grįžkite, mano dukros. Aš juk per sena vedyboms. Jei turėčiau viltį dar šiąnakt ištekėti ir pagimdyti sūnų, 9P Noomė atsakė: „Grįžkite, mano dukros. Kodėl jūs norite eiti su manimi? Ar manote, kad aš galiu užauginti sūnus, kurie taptų jūsų vyrais?H P Ir jos sakė: „Mes norime eiti su tavimi pas tavo žmones“.~wP Viešpats jums tesuteikia poilsį vyro namuose“. Noomė pabučiavo savo marčias, kurios pakėlė balsus ir verkė.  PNoomė tarė savo marčioms: „Eikite namo pas savo motinas. Viešpats tebūna malonus jums, kaip jūs buvote mirusiems ir man.S!PJi išėjo iš ten, kur gyveno kartu su savo marčiomis, ir ėjo į Judą.&GPJi su savo marčiomis pakilo grįžti į savo kraštą, nes buvo girdėjusi būdama Moabo krašte, kad Viešpats aplankė savo tautą, duodamas jiems duonos.`;PPo to abu sūnūs, Machlonas ir Kiljonas, mirė. Moteris neteko abiejų sūnų ir vyro.nWPJie vedė žmonas moabites. Viena vardu Orpa, o kita – Rūta. Jie ten išgyveno apie dešimt metų.FPNoomės vyras Elimelechas mirė ir ji liko su dviem sūnumis.4cPTo vyro vardas buvo Elimelechas, jo žmonos vardas Noomė, o sūnų – Machlonas ir Kiljonas, efratai iš Judo Betliejaus. Jie atvyko į Moabo kraštą ir ten apsigyveno.-PTeisėjų valdymo laikais šalyje kilo badas. Vienas vyras iš Judo Betliejaus su žmona ir dviem sūnumis iškeliavo gyventi į Moabo kraštą.]~5FTuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.a}=FIzraelitai taip pat sugrįžo kiekvienas į savo giminę, į savo šeimą savo žemėje..|WFBenjaminai taip ir padarė: jie pasiėmė tiek mergaičių, kiek jiems reikėjo žmonų. Po to kiekvienas sugrįžo į savo žemę, atstatė miestus ir juose gyveno.Y{-FO kai ateis jų tėvai arba broliai su skundu pas mus, mes jiems sakysime: ‘Būkite jiems malonūs, nes mes nekariavome, kad gautume jiems žmonų, ir jūs patys jiems nedavėte, tai ir nenusikaltote’“.;zqFir stebėkite. Kai išeis Šilojo dukterys žaisti ratelį, išeikite iš vynuogynų ir, pasigrobę kiekvienas sau žmoną iš Šilojo dukterų, grįžkite į Benjamino kraštą.7ykFNuėję į Šilojų, pasislėpkite vynuogynuoseLxFJie kalbėjo benjaminams: „Kasmet vyksta Viešpaties šventė Šilojuje, kuris yra į šiaurę nuo Betelio, į rytus nuo vieškelio, vedančio iš Betelio į Sichemą, ir į pietus nuo Lebonos.w'FTačiau mes negalime duoti jiems žmonų iš savo dukterų“. Izraelitai buvo prisiekę: „Prakeiktas, kuris duotų dukterį benjaminui“.lvSFJie tarė: „Benjamino paveldėjimas teks išlikusiems, kad nebūtų sunaikinta giminė Izraelyje.uFIzraelio vyresnieji klausė: „Ką darysime? Kaip surasime likusiems vyrams žmonų, nes Benjamino moterys išžudytos?“Zt/FTauta gailėjosi Benjamino, nes Viešpats padarė spragą tarp Izraelio giminių.xskFTuomet benjaminai sugrįžo, o izraelitai atidavė jiems mergaites iš Jabeš Gileado. Bet jiems jų neužteko.ar=F Po to visas susirinkimas pasiūlė taiką benjaminams, apsistojusiems prie Rimono uolos.}quF Jabeš Gileade jie rado keturis šimtus nekaltų mergaičių, kurias atvedė stovyklon į Šilojų, Kanaano krašte.bp?F Jie sakė: „Nužudykite kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį, gulėjusią su vyru“.oF Susirinkimas pasiuntė dvylika tūkstančių rinktinių karių ir jiems įsakė kardu išžudyti Jabeš Gileado vyrus, moteris ir vaikus.NnF Patikrinę pamatė, kad nebuvo nė vieno žmogaus iš Jabeš Gileado.,mSFJie klausė: „Kas iš Izraelio giminių neatvyko Viešpaties akivaizdon į Micpą?“ Paaiškėjo, kad iš Jabeš Gileado niekas nebuvo atvykęs į susirinkimą.l FKą darysime, kad likusieji benjaminai gautų žmonų? Juk mes prisiekėme Viešpačiu, kad jiems neduosime savo dukterų“.lkSFIzraelitai gailėjosi brolio Benjamino ir kalbėjo: „Šiandien viena Izraelio giminė sunaikinta.?jyFIzraelitai klausė: „Kas iš Izraelio giminių neatvyko į susirinkimą Betelyje?“ Nes jie buvo prisiekę, kad tie, kurie neateis į susirinkimą Micpoje, bus baudžiami mirtimi.niWFKitą dieną žmonės, anksti atsikėlę, pastatė aukurą ir aukojo deginamąsias ir padėkos aukas. hFir klausė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kodėl taip atsitiko Izraelyje? Kodėl šiandien pasigendame vienos Izraelio giminės?“[g1FSusirinkę Betelyje, jie sėdėjo iki vakaro Dievo akivaizdoje graudžiai verkdami_f9FIzraelitai prisiekė Micpoje, kad nė vienas jų neišleis savo dukters už benjamino.Ze/F0Izraelitai sugrįžę išžudė visus benjaminus ir gyvulius, o miestus sudegino.jdOF/Šeši šimtai benjaminų nubėgo į dykumą prie Rimono uolos ir pasiliko ten keturis mėnesius.ecEF.Tą dieną benjaminų žuvo dvidešimt penki tūkstančiai ginkluotų vyrų, narsių karių.0b[F-Jiems bėgant į dykumą prie Rimono uolos, jų krito dar penki tūkstančiai vyrų, likusius izraelitai persekiojo ligi Gidomo ir nužudė dar du tūkstančius vyrų.QaF,Benjaminų čia krito aštuoniolika tūkstančių vyrų, narsių karių.F`F+Jie apsupo benjaminus ir persekiojo, naikindami iki Gibėjos.t_cF*Jie pasuko bėgti dykumos link. Izraelitai pasivijo juos, ir išėjusieji iš miesto taip pat naikino juos.j^OF)Kai Izraelio kariai atsigręžė, benjaminai išsigando, nes pamatė, kad juos užklupo nelaimė.p][F(Bet kai iš miesto pradėjo kilti liepsna ir dūmai, benjaminai atsigręžę pamatė, kad miestas dega.\+F'Izraelitai traukėsi iš mūšio, ir benjaminai nužudė apie trisdešimt izraelitų, manydami, kad jie bėga sumušti kaip pirmajame mūšyje.`[;F&Izraelitų ir pasalos sutartas ženklas buvo padegti miestą, kad iš jo kiltų dūmai.eZEF%Pasalos pulkai netikėtai puolė Gibėją, užėmė miestą ir išžudė kardais gyventojus.YF$Benjaminai pamatė, kad jie sumušti. Izraelitai davė benjaminams vietos, nes pasitikėjo pasala, kuri buvo pastatyta prie Gibėjos.X!F#Viešpats suteikė pergalę Izraeliui, ir jie sunaikino tą dieną dvidešimt penkis tūkstančius šimtą benjaminų, ginkluotų kardais.!W=F"Atėjo prieš Gibėją dešimt tūkstančių rinktinių vyrų iš viso Izraelio, ir užvirė smarki kova. Benjaminai nežinojo, kad jų laukia nelaimė.VF!Izraelitai išsirikiavo kovai prie Baal Tamaros; tuomet Izraelio pasalos pulkai pakilo iš savo vietų už Gibėjos miesto.U+F Tada benjaminai manė, kad izraelitai traukiasi nuo jų kaip anksčiau, o izraelitai bėgo, norėdami juos nuvilioti nuo miesto į vieškelius.]T5FBenjaminai išėjo prieš tautą ir, atsitraukę nuo miesto kaip anksčiau, pradėjo žudyti žmones ant vieškelių, kurių vienas veda į Betelį, o kitas – į Gibėją. Krito apie trisdešimt Izraelio vyrų.kSQFTrečią dieną Izraelis išėjo prieš benjaminus ir išsirikiavo prieš Gibėją kaip anksčiau.2RaFIzraelis pastatė pasalas aplink Gibėją.pQ[Fir Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas tuo metu buvo prie jos), sakydami: „Ar mums dar kartą eiti į kovą prieš mūsų brolius benjaminus?“ Viešpats atsakė: „Eikite, nes rytoj Aš juos atiduosiu į jūsų rankas“.MPFIzraelitai klausė Viešpaties (tada ten buvo Dievo Sandoros skryniaDOFTada visi izraelitai ir visa tauta atėjo į Betelį. Ten jie sėdėjo verkdami Viešpaties akivaizdoje ir pasninkavo iki vakaro. Jie aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Viešpačiui.NyFo benjaminai išėjo jiems priešais iš Gibėjos ir išžudė aštuoniolika tūkstančių Izraelio ginkluotų karių.;MsFIzraelitai antrą kartą išėjo prieš benjaminus,eLEFPrieš kautynes izraelitai nuvyko į Betelį ir verkė Viešpaties akivaizdoje iki vakaro, ir klausė: „Ar mums dar kartą eiti į mūšį su mūsų broliais benjaminais?“ Viešpats atsakė: „Eikite prieš juos“.^K7FIzraelio kariai, atgavę drąsą, vėl išsirikiavo kautynėms toje pačioje vietoje.hJKFBenjaminai, išėję iš Gibėjos, tą dieną sunaikino dvidešimt du tūkstančius izraelitų.AIFir išsirikiavo kautynėms prieš Benjaminą ir Gibėją.CHFIzraelitai anksti rytą pasistatė stovyklą prie GibėjosG!FJie atvyko į Betelį Dievo pasiklausti, kas iš jų pirmas turi pradėti kovą su benjaminais. Viešpats atsakė: „Judas eis pirmas“.^F7FIzraelitų, išskyrus benjaminus, buvo keturi šimtai tūkstančių ginkluotų vyrų.E!FIš visų žmonių buvo septyni šimtai rinktinių vyrų, kurie buvo kairiarankiai ir galėjo pataikyti iš mėtyklės akmeniu į plauką. D FJų buvo dvidešimt šeši tūkstančiai kardais ginkluotų vyrų, neskaičiuojant Gibėjos septynių šimtų rinktinių karių.MCFJie susirinko iš visų miestų į Gibėją kariauti su izraelitais.AB}F Išduokite tuos vyrus, Belialo vaikus, gyvenančius Gibėjoje, kad juos nubaustume mirtimi ir pašalintume pikta iš Izraelio“. Benjaminai nenorėjo klausyti savo brolių izraelitų. AF Izraelio giminių vadai išsiuntė vyrus į visą Benjamino kraštą, klausdami: „Kodėl tarp jūsų vyksta tokios piktadarystės?W@)F Visi Izraelio vyrai susirinko kariauti prieš tą miestą ir buvo kaip vienas.?!F Išskirsime iš visų Izraelio giminių po dešimt vyrų iš šimto, po šimtą iš tūkstančio ir po tūkstantį iš dešimt tūkstančių, kad atgabentų maisto kariams, kurie eis prieš Benjamino Gibėją nubausti už padarytą Izraelyje bjaurų nusikaltimą“.N>F Štai ką mes padarysime Gibėjai: mesime burtą, eidami prieš juos.v=gFVisa tauta vienu balsu pasisakė: „Nė vienas iš mūsų neisime į savo palapinę ir negrįšime į namus.E<FIzraelitai, dabar apsvarstykite ir nutarkite, ką daryti“.;5FTuomet savo sugulovę supjausčiau ir jos dalis išsiunčiau į visus Izraelio paveldėtus kraštus, nes jie padarė Izraelyje bjaurų nusikaltimą.u:eFGibėjos vyrai naktį apsupo namus. Jie norėjo mane nužudyti; mano sugulovę taip nukankino, kad ji mirė. 9FLevitas, nužudytosios moters vyras, atsakė: „Atvykau su savo sugulove į Gibėją, priklausančią Benjaminui, ir apsinakvojau.8FBenjaminai išgirdo, kad izraelitai susirinko Micpoje. Izraelitai klausė: „Sakykite, kaip atsitiko tokia piktadarystė?“t7cFVisos Izraelio tautos giminių vadai ir keturi šimtai tūkstančių ginkluotų vyrų dalyvavo susirinkime.s6aFIzraelitai nuo Dano iki Beer Šebos, taip pat ir Gileado krašto vyrai susirinko visi kaip vienas Micpoje.55eFTai matydami, visi kalbėjo: „Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti“.z4oFNamuose paėmė peilį ir supjaustė savo sugulovę į dvyliką gabalų, ir išsiuntė visoms Izraelio giminėms.|3sFJis tarė jai: „Kelkis, keliaukime“. Bet ji neatsakė. Jis ją užkėlė ant asilo ir parkeliavo į savo namus..2WFAtsikėlęs rytą, jos šeimininkas atidarė duris, norėdamas keliauti. Moteris, jo sugulovė, gulėjo parkritusi prie namo durų, ištiesusi rankas ant slenksčio.~1wFTa moteris atėjo auštant ir parkrito prie to vyro namo durų, kur buvo jos šeimininkas, ir gulėjo, iki prašvito.30aFBet vyrai nenorėjo jo klausyti. Tada vyras paėmė savo sugulovę ir išvedė jiems. Jie išniekino ją ir vargino ją visą naktį. Dienai brėkštant, jie ją paleido.[/1FAš turiu dukterį, nekaltą mergaitę, ir tas vyras turi sugulovę. Aš jas išvesiu jums. Jūs galite žeminti jas ir daryti su jomis, kas jums atrodo tinkama. Tačiau su tuo vyru nesielkite taip bjauriai“.%.EFNamų šeimininkas išėjęs tarė: „Ne, broliai. Meldžiu, nesielkite taip piktai. Šitas vyras yra svečias mano namuose, nedarykite tokios kvailystės.:-oFKai jie linksmino savo širdis, miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą ir daužė duris, šaukdami: „Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume!“d,CFJis įvedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Jie nusiplovė kojas, valgė ir gėrė.e+EFSenas vyras atsakė: „Ramybė tau. Visa, ko reikia, parūpinsiu, tik nenakvok gatvėje“.*3FTurime šiaudų ir pašaro asilams, taip pat duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir jaunuoliui, kuris yra su tavo tarnais. Mums nieko netrūksta“.b)?FTas jam atsakė: „Mes einame iš Judo Betliejaus į Efraimo kalnyno pakraštį, nes ten gyvenu. Buvau nuvykęs į Judo Betliejų, o dabar einu į Viešpaties namus. Neatsirado nė vieno, kuris priimtų mane nakvoti.l(SFJis pamatė pakeleivį miesto gatvėje. Senas žmogus paklausė: „Iš kur atvykai ir kur eini?“ ';FTuo metu senas vyras grįžo iš lauko darbų. Jis buvo nuo Efraimo aukštumų ir gyveno kaip ateivis Gibėjoje. Tos vietos gyventojai buvo benjaminai.0&[FIr jie pasuko į Gibėją, kad apsistotų nakčiai. Atėję jie pasiliko miesto gatvėje, nes neatsirado nė vieno, kuris būtų juos priėmęs į savo namus nakvynei.%yFJie praėjo Jebusą ir keliavo toliau. Kai jie buvo prie Gibėjos miesto, priklausančio Benjaminui, nusileido saulė.P$F Ir jis sakė savo tarnui: „Eime nakvoti į Gibėją arba į Ramą“.#%F O šeimininkas atsakė: „Ne, mes nesuksime į svetimtaučių miestą. Jie nėra Izraelio vaikai. Keliausime toliau iki Gibėjos miesto“."!F Saulei leidžiantis, jie buvo prie Jebuso. Tarnas sakė savo šeimininkui: „Pasukime į šitą jebusiečių miestą ir nakvokime ten“.!!=F Tačiau jis nebenorėjo nakvoti ir iškeliavo. Jis atvyko iki Jebuso (dabartinė Jeruzalė). Jis turėjo su savimi porą pabalnotų asilų ir sugulovę.r _F Kai levitas, jo sugulovė ir tarnas pasiruošė keliauti, uošvis vėl kalbėjo: „Žiūrėk, diena jau eina vakarop. Pasilikite nakčiai. Tegul pasidžiaugia tavo širdis, o rytoj, anksti atsikėlę, galėsite keliauti į namus“.!FPenktąją dieną atsikėlęs anksti norėjo keliauti. Merginos tėvas tarė: „Pasistiprink ir pasilik iki popietės“. Juodu pavalgė.W)FJis norėjo keliauti, bet uošvis jį perkalbėjo, kad jis pasiliktų nakvoti.ymFJie abu valgė ir gėrė. Po to merginos tėvas tarė: „Pasilik nakčiai! Tegul pasidžiaugia tavo širdis“.3FKetvirtą dieną, atsikėlę anksti rytą, jie ruošėsi keliauti. Merginos tėvas sakė savo žentui: „Pavalgyk, o paskui galėsite keliauti“._9FUošvis užlaikė jį, ir jis pasiliko ten tris dienas. Jie valgė, gėrė ir nakvojo.FFJos vyras, nuėjęs į jos tėvo namus, maloniai kalbėjo su ja ir norėjo parsivesti ją atgal. Jis buvo pasiėmęs savo tarną ir porą asilų. Merginos tėvas džiaugėsi jį sutikdamas.}FSugulovė buvo jam neištikima. Ji pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judo Betliejų, ir buvo ten keturis mėnesius.5FTuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas gyveno kaip ateivis Efraimo kalnyno pakraštyje. Jis turėjo sugulovę iš Judo Betliejaus.saFJie laikė pas save Mikajo padarytą drožtą atvaizdą visą laiką, kol Dievo šventykla buvo Šilojuje.5FDanai pasistatė drožtą atvaizdą, o Manaso sūnaus Geršomo sūnus Jehonatanas ir jo sūnūs buvo kunigais Dano giminėje iki ištrėmimo dienos.saFTą miestą jie pavadino Izraelio sūnaus Dano, savo tėvo, vardu. Anksčiau tas miestas vadinosi Laišas.8kFNiekas jiems nepadėjo, nes jie gyveno toli nuo Sidono ir nepalaikė jokių ryšių su kitais. Tas miestas buvo Bet Rehobo slėnyje. Danai miestą atstatė ir apsigyveno jame.<sFDanai paėmė tai, ką Mikajas buvo pasidaręs, ir kunigą. Nuėję į Laišą, užpuolė ramius ir saugiai besijaučiančius gyventojus, juos išžudė kardu, o miestą sudegino.q]FIr danai nuėjo savo keliu. Mikajas, matydamas, kad jie buvo stipresni už jį, sugrįžo į savo namus.}uFDanai atsakė: „Nutilk! Neerzink mūsų, kad įpykę vyrai neužpultų ir nenužudytų tavęs ir tavo giminės“.!FJis atsakė: „Jūs paėmėte mano dievus, kuriuos pasidariau, kunigą ir nuėjote. Kas gi man beliko? Ir dar klausiate, kas atsitiko?“xkFJie šaukė Dano vaikams, ir tie atsigręžę klausė Mikają: „Kas atsitiko, kad atėjai su tokiu būriu?“S!FJiems nutolus nuo Mikajo namų, Mikajo kaimynai susibūrę pasivijo danus._ 9FPo to jie, sustatę priekyje vaikus, galvijus ir vežimus, pasisuko ir keliavo toliau.n WFKunigas nudžiugo. Jis paėmė efodą, terafimą bei drožtą atvaizdą ir įsimaišė tarp žmonių.5 eFJie atsakė jam: „Tylėk! Užsidenk ranka burną ir eik su mumis. Būk mums tėvu ir kunigu. Ar tau geriau būti kunigu vieno vyro namams, ar visos giminės Izraelyje?“o YFJiems įsibrovus į Mikajo namus ir paėmus visus minėtus daiktus, kunigas klausė: „Ką darote?“o YFTuo metu vyrai, kurie buvo išžvalgyti krašto, įėjo į Mikajo namus ir paėmė drožtą atvaizdą, efodą, terafimą ir nulietą atvaizdą. Tuo laiku kunigas stovėjo tarpuvartėje su šešiais šimtais apsiginklavusių vyrų.X+FIr šeši šimtai Dano giminės apsiginklavusių karių stovėjo tarpuvartėje.PFJie užsuko į jaunuolio levito namus, Mikajo namus, ir pasveikino jį.PFTie penki vyrai, kurie išžvalgė Laišo šalį, tarė savo broliams: „Ar žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimas ir drožtas bei lietas atvaizdai? Pagalvokite, ką reikėtų daryti“.MF Iš ten jie žygiavo į Efraimo aukštumas ir pasiekė Mikajo namus.F Jie atžygiavę pasistatė stovyklą Judo Kirjat Jearime. Ta vieta tebevadinama Dano stovykla iki šios dienos ir yra už Kirjat Jearimo.T#F Iš Coros ir Eštaolo pakilo šeši šimtai Dano giminės ginkluotų vyrų.9mF Nuėję užklupsite žmones, kurie jaučiasi saugūs. Jų kraštas platus, ir Dievas jį atidavė į jūsų rankas; tai kraštas, kuriame nieko netrūksta, kas yra žemėje“.tcF Jie atsakė: „Kilkite ir eikime! Mes matėme žemę, kuri yra labai gera. Nedelskite eiti ir užimti ją.fGFJiems sugrįžus pas savo brolius į Corą ir Eštaolą, tie klausė juos: „Ką matėte?“FŽvalgai išėjo ir nuvyko į Laišą. Ten jie matė, kad žmonės gyvena nerūpestingai, pagal sidoniečių papročius, ramiai ir saugiai. Tarp jų nebuvo valdininkų, kurie jiems vadovautų. Jie gyveno toli nuo sidoniečių ir nepalaikė jokių ryšių su kitais.c~AFKunigas jiems atsakė: „Eikite ramybėje. Viešpats mato kelią, kuriuo jūs einate“.M}FJie prašė: „Paklausk Dievo, ar mūsų kelionė bus sėkminga?“H| FJis jiems papasakojo, kad Mikajas pasamdė jį būti jo kunigu.&{GFBūdami pas Mikają, jie atpažino jaunuolio levito balsą ir, užėję pas jį, paklausė: „Kas tave čia atvedė? Ką tu čia veiki? Ką tu čia turi?“z5FJie pasiuntė savo giminės penkis vyrus iš Coros ir Eštaolo išžvalgyti kraštą. Atėję į Efraimo aukštumas, jie apsinakvojo Mikajo namuose.6ygFTuo metu Izraelis neturėjo karaliaus. Dano giminė ieškojo krašto, kuriame galėtų apsigyventi, nes tuo laiku jiems dar nebuvo duota paveldėjimo tarp Izraelio giminių.cxAF Mikajas sakė: „Dabar žinau, kad Viešpats darys man gera, nes turiu levitą kunigu“.Iw F Mikajas paskyrė levitą kunigu, ir jaunuolis gyveno jo namuose.LvF Levitas sutiko apsigyventi pas jį. Jaunuolis buvo jam kaip sūnus.u5F Mikajas jam atsakė: „Pasilik pas mane ir būk man tėvu ir kunigu. Aš tau duosiu metams dešimt sidabrinių, drabužius ir visą išlaikymą“.tF Mikajas jo klausė: „Iš kur tu?“ Tas atsakė: „Aš esu levitas iš Judo Betliejaus ir ieškau vietos apsigyventi“. O~~F}}w||\{{Mzyyy xx-wlvvrv uu:tssrrGrqppKoo,nnsmm9ll4kkjji$h_g_ffieeVdcc>bbqb(a``Q_^^f]]t\\q[[ZZTYYYXeWVVUTTxSSiRRQQPPhPOiNMM$LKKKUJJI7HH%G{FFE.D CChBA@@:?>>T=x=<;;^:99[8766 5442322Z100/... -,,,$++S**s*'))(p''9&&/%%I$$k$##L""x")!~! S]hM"B:u,~ 5 "  o ":!R3Eh<+Z Bet Belialo vaikai sakė: „Kaip šitas žmogus mus išgelbės?“ Jie paniekino jį ir neatnešė jam dovanų. Bet Saulius išlaikė ramybę.n;WZ Taip pat ir Saulius grįžo namo į Gibėją. Su juo nuėjo ir vyrai, kurių širdis palietė Dievas.,:SZ Tada Samuelis išdėstė tautai karalystės nuostatus, juos surašė į knygą ir padėjo priešais Viešpatį. Po to Samuelis leido tautai grįžti į savo namus.89kZ Tada Samuelis tarė susirinkusiems: „Ar matote tą, kurį Viešpats išsirinko? Nėra jam lygaus visoje tautoje“. Tada žmonės pradėjo šaukti: „Tegyvuoja karalius!“l8SZ Nubėgę vyrai atvedė jį. Kai jis atsistojo tarp žmonių, buvo visa galva aukštesnis už kitus.|7sZ Todėl jie klausė Viešpaties: „Ar jis čia dar ateis?“ Viešpats atsakė: „Jis pasislėpęs tarp mantos“.26_Z Kai Samuelis pašaukė Benjamino giminę šeimomis, buvo išrinkta Matrio šeima ir iš jos buvo išrinktas Kišo sūnus Saulius. Jie ieškojo jo, bet negalėjo surasti.f5GZ Kai Samuelis pašaukė prieiti kiekvieną Izraelio giminę, buvo išrinkta Benjamino giminė.K4Z Bet jūs šiandien atmetėte Dievą, kuris jus išgelbėjo iš visų jūsų nelaimių, sakydami: ‘Paskirk mums karalių’. Dabar ateikite į Viešpaties akivaizdą giminėmis ir šeimomis“.W3)Z Ir jis kalbėjo izraelitams: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau iš egiptiečių rankos ir iš visų karalysčių, kurios jus spaudė, rankos’.;2sZ Samuelis sušaukė tautą į Micpą pas Viešpatį. 1Z Saulius atsakė: „Jis mums pasakė, kad asilės atsirado“. Bet ką Samuelis jam sakė apie karalystę, Saulius jam nepasakė.W0)Z Sauliaus dėdė vėl klausė: „Prašau, pasakyk, ką jums Samuelis sakė?“/Z Jo dėdė klausė: „Kur buvote?“ Jis atsakė: „Asilių ieškojome. Kai jų niekur neradome, nuėjome pas Samuelį“.6.iZ Baigęs pranašauti, jis atėjo į aukštumą.- Z Vienas iš ten buvusiųjų atsakė: „O kas kitų tėvas?“ Todėl tai tapo priežodžiu: „Ar ir Saulius tarp pranašų?“(,KZ Žmonės, kurie Saulių pažino anksčiau, matydami jį su pranašais pranašaujant, kalbėjosi: „Kas atsitiko Kišo sūnui? Ar ir Saulius tarp pranašų?“+Z Jam atėjus prie kalvos, jį pasitiko pranašų būrys. Ir Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo kartu su jais.}*uZ Sauliui pasisukus eiti nuo Samuelio, Dievas davė jam kitą širdį, ir visi tie ženklai įvyko tą pačią dieną..)WZ Nueik pirma manęs į Gilgalą. Aš atėjęs aukosiu deginamąsias ir padėkos aukas. Lauk manęs septynias dienas, iki aš ateisiu ir nurodysiu, ką turi daryti“.^(7Z Kai visi tie ženklai įvyks su tavimi, elkis pagal aplinkybes, nes Dievas su tavimi.h'KZ Ant tavęs nužengs Viešpaties Dvasia, ir tu pranašausi kartu su jais ir tapsi kitu žmogumi.Z&/Z Po to prieisi Dievo kalvą, kur yra filistinų įgulos stovykla. Įeidamas į miestą, sutiksi būrį pranašų, ateinančių nuo aukštumos su arfomis, būgnais, vamzdeliais ir psalteriais; ir jie pranašaus.Z%/Z Jie tave pasveikins ir duos tau du duonos kepalus, kuriuos paimsi iš jų rankos.E$Z Eidamas toliau, prieisi Taboro ąžuolą. Ten tave sutiks trys vyrai, einantys pas Dievą į Betelį. Vienas neš tris ožiukus, antras – tris duonos kepalus, o trečias – vyno odinę.x#kZ Šiandien, išsiskyręs su manimi, sutiksi du vyrus prie Rachelės kapo, Benjamino pasienyje, Celcache; jie tau sakys: ‘Asilės, kurių išėjai ieškoti, jau atsirado. Tavo tėvas, pamiršęs asiles, rūpinasi, kas su jumis atsitiko’." Z Samuelis išliejo indą aliejaus Sauliui ant galvos, pabučiavo jį ir tarė: „Viešpats patepė tave savo paveldėjimo vadu.!-Z Kai jie ėjo į miesto pakraštį, Samuelis tarė Sauliui: „Liepk tarnui eiti pirma mūsų, o tu sustok. Paskelbsiu tau Viešpaties žodį“.( KZ Aušrai brėkštant, Samuelis pašaukė ant stogo Saulių ir tarė: „Kelkis, kad galėčiau tave išleisti“. Saulius atsikėlė ir juodu išėjo į gatvę._9Z Jiems sugrįžus nuo aukštumos į miestą, Samuelis kalbėjosi su Sauliumi ant stogo.7iZ Virėjas atnešė gyvulio petį ir padėjo prieš Saulių. Samuelis tarė: „Štai ką palikau tau, valgyk su pakviestaisiais“. Taip Saulius tą dieną valgė su Samueliu.T#Z Samuelis tarė virėjui: „Duok tą dalį, kurią tau liepiau atidėti“.5Z Samuelis Saulių ir jo tarną įsivedė į kambarį ir pasodino juos garbingiausioje vietoje tarp pakviestųjų, kurių buvo apie trisdešimt vyrų.,SZ Saulius atsakė: „Juk aš esu benjaminas, iš mažiausios Izraelio giminės, ir mano šeima yra menkiausia iš visų Benjamino šeimų. Kodėl man taip sakai?“.WZ Dėl asilių, kurios dingo prieš tris dienas, nesirūpink – jos jau atsirado. O kam priklausys visa, kas geriausia Izraelyje? Argi ne tau ir tavo tėvo namams?“6gZ Samuelis atsakė Sauliui: „Aš esu regėtojas. Eik pirma manęs į aukštumą, ten šiandien valgysite su manimi; rytoj tave išleisiu ir pasakysiu, kas yra tavo širdyje.eEZ Saulius, sutikęs Samuelį tarpuvartėje, klausė: „Pasakyk man, kur gyvena regėtojas“.Z Kai Samuelis pamatė Saulių, Viešpats jam tarė: „Štai vyras, apie kurį tau kalbėjau! Šitas karaliaus mano tautai“.oYZ „Rytoj apie tą laiką atsiųsiu pas tave vyrą iš Benjamino žemės, kad jį pateptum mano tautos Izraelio valdovu. Jis išgelbės mano tautą iš filistinų. Aš pažvelgiau į savo tautą, nes jų šauksmas pasiekė mane“.OZ Viešpats buvo pasakęs Samueliui prieš dieną iki Sauliaus atėjimo:b?Z Įeidami į miestą, jie sutiko Samuelį, ateinantį priešais, kuris ėjo į aukštumą.\3Z Įėję į miestą, jūs tuojau jį surasite, nes jis eis į aukštumą valgyti. Žmonės nepradės valgyti, kol jis ateis, nes jis palaimina auką; po to valgo pakviestieji. Eikite, nes dabar jį dar rasite“.-Z Jos atsakė: „Yra. Jis kaip tik priešais jus. Skubėkite, nes jis šiandien atėjo į miestą, kadangi žmonės šiandien aukoja aukštumoje. Z Beeidami šlaitu miesto link, jie susitiko mergaičių, einančių pasisemti vandens, ir paklausė: „Ar yra čia regėtojas?“jOZ Saulius atsakė tarnui: „Gerai sakai, eikime“. Jie nuėjo į miestą, kur gyveno Dievo vyras.*OZ Anksčiau, kai Izraelyje kas eidavo pasiklausti Dievo, sakydavo: „Einu pas regėtoją“. Nes tą, kurį šiandien vadina pranašu, anksčiau vadino regėtoju. Z Tarnas atsakė Sauliui: „Aš turiu ketvirtį šekelio sidabro ir jį atiduosiu Dievo vyrui, kad jis parodytų mums kelią“.- UZ Saulius atsakė: „Ką mes nunešime tam vyrui eidami? Duona pasibaigė mūsų maišuose, ir mes neturime jokios dovanos, kurią galėtume nunešti Dievo vyrui“.4 cZ Tarnas jam atsakė: „Šitame mieste gyvena Dievo vyras, kurį visi gerbia; visa, ką jis pasako, įvyksta. Užeikime pas jį. Gal jis pasakys, kuriuo keliu mums eiti“.# AZ Kai atėjo į Cūfo šalį, Saulius tarė savo tarnui: „Grįžkime, kad mano tėvas, užuot rūpinęsis asilėmis, nepradėtų rūpintis dėl mūsų“.K Z Jie išvaikščiojo Efraimo aukštumas ir Šališos kraštą, bet jų nerado. Paskui jie apėjo Šaalimo kraštą, bet ir ten jų nebuvo. Jie išvaikščiojo ir Benjamino žemes, bet jų nerado.} uZ Sauliaus tėvui Kišui dingo asilės. Ir Kišas sakė savo sūnui Sauliui: „Imk tarną ir eik ieškoti asilių“.)MZ Kišas turėjo sūnų Saulių, jauną ir gražų. Nebuvo nė vieno izraelito, gražesnio už jį; visa galva jis buvo aukštesnis už kitus savo tautos žmones.{qZ Benjamine gyveno turtingas vyras, vardu Kišas, sūnus Abielio, sūnaus Ceroro, sūnaus Bekorato, sūnaus Afiacho.'IZIr Viešpats tarė Samueliui: „Klausyk jų balso ir paskirk jiems karalių“. Tada Samuelis tarė izraelitams: „Grįžkite kiekvienas į savo miestą“.LZSamuelis išklausė tautos žodžius ir perdavė juos Viešpačiui.kQZkad būtume kaip visos kitos tautos, kad mūsų karalius mus teistų ir mums vadovautų kovose“.cAZTačiau tauta atsisakė paklusti Samuelio balsui ir sakė: „Mes norime turėti karalių,fGZTada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys“.NZJis paims jūsų avių dešimtąją dalį, ir jūs būsite jo tarnai.b?ZJūsų tarnus ir tarnaites, geriausius jaunuolius ir jūsų asilus panaudos savo darbams.{qZBe to, jis ims jūsų pasėlių ir vynuogynų vaisių dešimtąją dalį ir atiduos savo valdininkams bei tarnams.]~5ZGeriausius jūsų laukus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus jis atiduos savo tarnams.J}Z Jūsų dukterys gamins jam kvepalus ir bus virėjos bei kepėjos.|%Z Jis paskirs juos tūkstantininkais ir penkiasdešimtininkais; jie ars jo laukus, pjaus javus ir gamins ginklus bei reikmenis karo vežimams.({KZ Ir jis sakė: „Karalius, kuris jums karaliaus, paims jūsų sūnus ir paskirs prie savo kovos vežimų ir žirgų, ir jie turės bėgti jo vežimų priekyje.[z1Z Žmonėms, kurie prašė karaliaus, Samuelis pasakė visa, ką Viešpats kalbėjo.y{Z Klausyk jų balso, tačiau iš anksto rimtai juos įspėk ir jiems paskelbk teises karaliaus, kuris jiems karaliaus“./xYZTaip jie elgėsi nuo tos dienos, kai juos išvedžiau iš Egipto, iki šios dienos. Jie palikdavo mane ir tarnaudavo kitiems dievams. Dabar jie ir tau daro tą patį.wZO Viešpats jam atsakė: „Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.v ZSamueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: „Duok mums karalių, kuris mus teistų“. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui.u!Zir sakė jam: „Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose“.It ZVisi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į RamąysmZTačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą.ar=ZJo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis – Abija. Jie buvo teisėjai Beer Šeboje.Hq ZKai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus.pZPo to jis grįždavo į Ramą, nes ten buvo jo namai. Čia jis teisė Izraelį ir čia jis pastatė aukurą Viešpačiui.`o;ZJis eidavo kas metai į Betelį, Gilgalą bei Micpą ir teisdavo Izraelį tose vietose.7nkZSamuelis teisė Izraelį per visas savo dienas.=muZMiestai nuo Ekrono iki Gato, kuriuos filistinai buvo užėmę, grįžo Izraeliui. Taip pat ir jų apylinkes Izraelis atsiėmė iš filistinų. Buvo taika tarp Izraelio ir amoritų.l Z Filistinai buvo nugalėti ir daugiau nepuolė Izraelio; ir Viešpaties ranka buvo prieš filistinus per visas Samuelio dienas. kZ Tarp Micpos ir Seno Samuelis pastatė akmenį ir jį pavadino Eben Ezeru, sakydamas: „Viešpats mums padėjo iki šios vietos“.[j1Z Išėję iš Micpos, izraelitai persekiojo filistinus ir juos žudė iki Bet Karo.MiZ Samueliui aukojant deginamąją auką, filistinai pradėjo kovą su Izraeliu. Bet tą dieną Viešpats išgąsdino filistinus didele perkūnija taip, kad jie pakriko, ir izraelitai nugalėjo juos./hYZ Samuelis paėmė žindomą ėriuką ir paaukojo visą Viešpačiui kaip deginamąją auką. Samuelis šaukėsi Viešpaties dėl Izraelio, ir Viešpats jį išklausė.wgiZir tarė Samueliui: „Nepaliauk melsti Viešpatį, mūsų Dievą, kad Jis mus išgelbėtų iš filistinų“.f%ZFilistinai išgirdo, kad izraelitai susirinko į Micpą, ir jų kunigaikščiai pakilo prieš Izraelį. Izraelitai, tai išgirdę, nusigandoDeZJie, susirinkę Micpoje, sėmė vandenį ir jį išliejo Viešpaties akivaizdoje, pasninkavo visą dieną ir sakė: „Mes nusidėjome Viešpačiui“. Samuelis teisė izraelitus Micpoje.mdUZPo to Samuelis sakė: „Sušaukite visą Izraelį į Micpą; aš melsiuosi už jus Viešpačiui“.QcZIzraelitai pašalino Baalą bei Astartę ir tarnavo vienam Viešpačiui.bZIr Samuelis tarė visiems izraelitams: „Jei jūs visa širdimi norite grįžti prie Viešpaties, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Astartę, paruoškite savo širdis Viešpačiui ir tarnaukite Jam vienam; tada Jis jus išgelbės iš filistinų“.a)ZPraėjo dvidešimt metų nuo tos dienos, kai Viešpaties skrynia buvo atgabenta į Kirjat Jearimą. Visas Izraelis atsigręžė į Viešpatį.7`iZKirjat Jearimo vyrai parsigabeno Viešpaties skrynią ir ją įnešė į Abinadabo namus, esančius ant kalvos. Jo sūnų Eleazarą jie paskyrė saugoti Viešpaties skrynią._#ZJie pasiuntė pasiuntinius į Kirjat Jearimą, sakydami: „Filistinai sugrąžino Viešpaties skrynią. Ateikite ir parsigabenkite ją“.^ZBet Šemešo žmonės kalbėjo: „Kas gali išstovėti Viešpaties, švento Dievo, akivaizdoje? Kur Jis eis iš mūsų?“T]#ZJis baudė Bet Šemešo gyventojus, nes jie pažiūrėjo į Viešpaties skrynios vidų, ir nužudė penkiasdešimt tūkstančių septyniasdešimt žmonių. Žmonės verkė dėl tokių didelių žudynių.*\OZAuksinės pelės buvo nuo penkių filistinų miestų, priklausančių penkiems kunigaikščiams, pradedant sutvirtintais miestais ir baigiant atvirais kaimais iki didelio akmens, ant kurio jie padėjo Viešpaties skrynią ir kuris iki šios dienos tebeguli bet šemešiečio Jozuės lauke.)[MZFilistinai aukojo už savo nusikaltimą auksinius auglius: vieną už Ašdodą, vieną už Gazą, vieną už Aškeloną, vieną už Gatą ir vieną už Ekroną.aZ=ZPenki filistinų kunigaikščiai, tai matydami, sugrįžo tą pačią dieną į Ekroną.cYAZLevitai nukėlė Viešpaties skrynią ir prie jos buvusią dėžę, kurioje buvo auksiniai dirbiniai, ir padėjo ant to didelio akmens. Bet Šemešo žmonės tą dieną aukojo deginamąsias ir kitas aukas Viešpačiui.4XcZVežimas atvažiavo į Jozuės, bet šemešiečio, lauką ir sustojo. Ten buvo didelis akmuo. Jie suskaldė vežimą, o karves aukojo kaip deginamąją auką Viešpačiui.mWUZ Bet šemešiečiai pjovė kviečius slėnyje. Pakėlę akis, jie pamatė skrynią ir džiaugėsi ja.;VqZ Karvės ėjo tiesiai į Bet Šemešą. Eidamos vieškeliu jos baubė, bet nepasuko nei dešinėn, nei kairėn. Filistinų kunigaikščiai ėjo paskui jas iki Bet Šemešo sienos.pU[Z Jie įkėlė Viešpaties skrynią ir dėžę su auksinėmis pelėmis ir auglių atvaizdais į vežimą.uTeZ Filistinai taip ir padarė. Dvi žindančias karves įkinkė į vežimą, o jų veršiukus uždarė namuose.XS+Z Ir žiūrėkite: jei jos eis keliu, vedančiu Bet Šemešo link, tai Viešpats yra mums siuntęs šitą didelę nelaimę; o jei ne, tada žinosime, kad ne Jo ranka ištiko mus, o taip įvyko atsitiktinai“.R1ZViešpaties skrynią įkelkite į vežimą, o auksinius dirbinius, kuriuos duodate kaip auką, įdėkite į atskirą dėžę ir paleiskite karves.Q1ZImkite dvi žindančias karves, ant kurių dar nebuvo uždėtas jungas, ir įkinkykite jas į naują vežimą, o jų veršiukus parsiveskite namo.$PCZNeužkietinkite savo širdžių, kaip užkietino egiptiečiai ir faraonas. Kai Viešpats darė stebuklus tarp jų, jie buvo priversti išleisti izraelitus.>OwZPadarykite penkis auglių atvaizdus ir pelių, kurios naikina kraštą, atvaizdus ir atiduokite Izraelio Dievui. Gal tada Jis atims savo ranką nuo jūsų, jūsų dievų ir šalies.sNaZJie klausė: „Kokią auką turime duoti už savo nusikaltimą?“ Tie atsakė: „Penkis auksinius auglius ir penkias auksines peles pagal filistinų kunigaikščių skaičių, nes ta pati liga vargino jus ir jūsų kunigaikščius.XM+ZTie atsakė: „Jei siųsite atgal Izraelio Dievo skrynią, nesiųskite tuščios, bet būtinai grąžinkite su auka už kaltes. Tada pagysite ir jums paaiškės, kodėl Jo ranka neatsitraukia nuo jūsų“.L%ZFilistinai pasikvietė kunigus bei žynius ir klausė: „Ką mums daryti su Viešpaties skrynia? Kaip ją pasiųsti atgal į jos vietą?“KKZViešpaties skrynia filistinų krašte išbuvo septynis mėnesius.QJZ Išlikę gyvi buvo ištikti auglių, ir miesto šauksmas kilo į dangų. I;Z Taigi jie, sušaukę visus filistinų kunigaikščius, sakė: „Išsiųskime Izraelio Dievo skrynią, kad ji būtų sugrąžinta į savo vietą ir kad neišžudytų mūsų ir mūsų žmonių“. Nes pražūtingas naikinimas apėmė visą miestą ir Dievo ranka buvo labai sunki.OHZ Tuomet jie išsiuntė Dievo skrynią į Ekroną. Kai Dievo skrynia buvo atgabenta į Ekroną, ekroniečiai ėmė šaukti: „Jie atgabeno pas mus Izraelio Dievo skrynią, norėdami nužudyti mus“.#GAZ Kai ją atgabeno, Viešpaties ranka ištiko miestą labai dideliu naikinimu. Jis baudė visus to miesto žmones, mažus ir didelius, skaudžiais augliais.OFZJie sukvietė visus filistinų kunigaikščius ir klausė: „Ką mums daryti su Izraelio Dievo skrynia?“ Tie atsakė: „Izraelio Dievo skrynią reikia nugabenti į Gatą“. Jie taip ir padarė.&EGZAšdodo vyrai, matydami, kas darosi, tarė: „Izraelio Dievo skrynia negali pasilikti pas mus, nes Jo ranka labai spaudžia mus ir mūsų dievą Dagoną“. D ZViešpaties ranka sunkiai slėgė Ašdodo gyventojus. Jis naikino juos ir baudė skaudžiais augliais Ašdode ir jo apylinkėse.C}ZTodėl Dagono kunigai ir visi, įeinantieji į Dagono šventyklą, peržengia Dagono slenkstį Ašdode iki šios dienos.HB ZKitą dieną anksti atsikėlę, jie vėl rado Dagoną gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią; jo galva ir abi rankos gulėjo nukirstos ant slenksčio. Tik Dagono liemuo buvo likęs.bA?ZAšdodo gyventojai kitą rytą, atsikėlę anksti, įėjo į Dagono šventyklą ir pamatė Dagoną, kniūbsčią gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią. Pakėlę Dagoną, jie pastatė jį atgal į jo vietą.i@MZFilistinai paėmė Dievo skrynią, įnešė ją į Dagono šventyklą ir pastatė šalia Dagono.V?'ZFilistinai paėmė Dievo skrynią ir nugabeno ją iš Eben Ezero į Ašdodą.M>ZJi pasakė: „Šlovė paliko Izraelį, nes Dievo skrynia paimta“. =ZJi pavadino vaiką Ikabodu, sakydama: „Šlovė paliko Izraelį“, nes Dievo skrynia buvo paimta ir jos uošvis bei vyras mirę.<!ZJai mirštant, prie jos stovėjusios moterys sakė: „Nebijok, tu pagimdei sūnų“. Tačiau ji nieko neatsakė ir nebekreipė dėmesio.R;ZJo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir greitai turėjo gimdyti. Išgirdus, kad Dievo skrynia paimta ir kad jos uošvis ir vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė, nes ją suėmė gimdymo skausmai.;:qZJam paminėjus Dievo skrynią, Elis atbulas krito nuo krasės šalia vartų. Jo sprandas lūžo ir jis mirė, nes buvo senas ir sunkus. Jis teisė Izraelį keturiasdešimt metų.,9SZPasiuntinys atsakė: „Izraelis bėgo nuo filistinų, įvyko didelės žudynės. Tavo abu sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo, ir Dievo skrynia priešų rankose“.8)ZTas vyras kalbėjo Eliui: „Aš šiandien pabėgau iš mūšio lauko ir atvykau čia“. Elis paklausė: „Kas ten atsitiko, mano sūnau?“a7=ZElis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų, jo akys buvo nusilpusios ir jis nebematė.6ZElis, išgirdęs verksmą, paklausė: „Ką reiškia šitas triukšmas?“ Tas vyras atskubėjo prie Elio ir jam pranešė.?5yZ Jam atvykus į miestą, Elis sėdėjo krasėje šalia kelio ir jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Kai vyras atbėgo į miestą ir viską pranešė, visas miestas ėmė raudoti.4-Z Vienas benjaminas, pabėgęs iš mūšio lauko, tą pačią dieną atvyko į Šiloją su perplėštais drabužiais ir žemėm apibarstyta galva.V3'Z Dievo skrynia buvo priešų paimta, o Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo.;2qZ Filistinai kovojo ir vėl nugalėjo izraelitus, kurie visi išbėgiojo į savo palapines. Įvyko didelės žudynės, ir krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų iš Izraelio.1}Z Filistinai, būkite drąsūs, kad nereikėtų tarnauti hebrajams, kaip jie mums tarnavo. Nusiraminkite ir kariaukite“.0ZVargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų dievų? Tai dievai, kurie baudė Egiptą įvairiomis bausmėmis dykumoje.z/oZFilistinai išsigando, nes sakė: „Dievas atėjo pas juos į stovyklą. Vargas mums, nes anksčiau taip nebuvo!#.AZFilistinai, išgirdę šauksmą, klausė: „Ką reiškia šitas riksmas hebrajų stovykloje?“ Ir jie sužinojo, kad buvo atgabenta Viešpaties skrynia.|-sZKai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė stovyklą, visi izraelitai šaukė taip garsiai, kad net žemė drebėjo.N,ZBuvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas buvo prie Dievo Sandoros skrynios.x+kZKai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: „Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų“.y*mZJie išsirikiavo prieš Izraelį, puolė ir sumušė jį, nužudydami mūšyje apie keturis tūkstančius vyrų.3)aZSamuelio žodis pasiekė visą Izraelį. Izraelis pasistatė stovyklą prie Eben Ezero ir ruošėsi kariauti su filistinais, o filistinai pasistatė stovyklą prie Afeko.`(;ZViešpats ir toliau pasirodydavo Šilojuje, kur apsireikšdavo Samueliui savo žodžiu.l'SZVisas Izraelis nuo Dano ir Beer Šebos sužinojo, kad Samuelis yra Viešpaties paskirtas pranašas.c&AZSamuelis augo, ir Viešpats buvo su juo. Ir nė vienas jo žodis nelikdavo neišsipildęs. %ZIr Samuelis jam papasakojo viską, nieko neslėpdamas. Tada Elis tarė: „Jis – Viešpats. Tedaro, kaip Jam atrodo geriausia“.0$[ZJis paklausė: „Ką tau sakė? Neslėpk nuo manęs. Dievas tepadaro tau tai ir dar daugiau, jei paslėpsi nuo manęs nors vieną žodį iš to, ką Jis tau sakė“.\#3ZElis pasišaukė Samuelį: „Samueli, mano sūnau!“ Jis atsakė: „Aš čia“.w"iZSamuelis gulėjo iki ryto. Atsikėlęs atidarė šventyklos duris. Jis bijojo papasakoti Eliui tą regėjimą.j!OZAš prisiekiau, kad Elio šeimos kaltė nebus nuplauta nei aukomis, nei dovanomis per amžius“. Z Aš paskelbiau jam, kad nubausiu jo namus už nusikaltimą, apie kurį jis žino, nes jo sūnūs bjauriai elgėsi, o jis jų nesudraudė.p[Z Tą dieną įvykdysiu visa, ką kalbėjau prieš Elį ir jo giminę. Kai Aš pradedu, Aš ir pabaigsiu.|sZ Viešpats tarė Samueliui: „Štai Aš darau darbą Izraelyje. Kas apie jį išgirs, tam suspengs abiejose ausyse.Z Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip pirma: „Samueli, Samueli!“ Samuelis atsiliepė: „Kalbėk, Tavo tarnas klauso“.3Z ir tarė Samueliui: „Eik ir atsigulk. Jei tave vėl šauks, sakyk: ‘Kalbėk, Viešpatie, Tavo tarnas klauso’“. Nuėjęs Samuelis atsigulė.5eZViešpats pašaukė Samuelį trečią kartą. Atsikėlęs jis vėl nuėjo pas Elį ir sakė: „Aš čia. Tu mane šaukei“. Elis suprato, kad Viešpats šaukia berniuką,]5ZSamuelis dar nepažino Viešpaties ir jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties žodis.OZViešpats antrą kartą pašaukė Samuelį. Atsikėlęs Samuelis vėl nuėjo pas Elį ir tarė: „Aš čia. Tu mane šaukei“. Tas atsakė: „Aš nešaukiau tavęs, mano sūnau, eik ir miegok“. ;ZNubėgęs pas Elį, Samuelis tarė: „Aš čia. Tu mane šaukei“. Tas atsakė: „Aš tavęs nešaukiau, eik ir miegok“. Jis grįžo ir atsigulė.FZViešpats pašaukė Samuelį. Tas atsiliepė: „Aš čia“.saZŠventyklos lempa dar nebuvo užgesusi. Samuelis miegojo Viešpaties šventykloje, kur buvo Dievo skrynia.T#ZKartą Elis gulėjo. Jo akys buvo nusilpę ir jis nebegalėjo gerai matyti. ZBerniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui Elio priežiūroje. Viešpaties žodis buvo brangus tuo laiku ir regėjimai buvo reti.FZ$Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti’“.?yZ#Aš pakelsiu sau ištikimą kunigą, kuris darys tai, kas yra mano širdyje ir mano mintyse. Aš jam pastatysiu tvirtus namus, ir jis vaikščios prieš mano pateptąjį per amžius.`;Z"Tai bus ženklas tau, kai abu tavo sūnūs Hofnis ir Finehasas mirs tą pačią dieną.,SZ!Aš nesunaikinsiu ir nepašalinsiu nuo savo aukuro visų tavųjų, bet tavo akys aptems ir siela krimsis; ir visi tavo palikuonys mirs savo gražiausiame amžiuje. Z Tu matysi priešą mano namuose, nepaisant to, kad Dievas daro gera Izraeliui; tavo namuose niekas nesulauks senatvės per amžius.cAZAteina diena, kada tavo ir tavo namų ramstį sunaikinsiu; nė vienas nesulauks senatvės.| sZTodėl Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Tikrai buvau pažadėjęs, kad tavo tėvo ir tavo namai per amžius bus mano akivaizdoje, bet dabar sakau, kad taip nebus. Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti.A }ZKodėl jūs mindžiojate kojomis aukas ir dovanas, kurias įsakiau man aukoti? Kodėl labiau už mane gerbi savo sūnus, kurie tunka mano tautos Izraelio geriausiomis aukų dalimis?’_ 9ZAš tavo tėvą išsirinkau kunigu iš visų Izraelio giminių, kad jis aukotų ant mano aukuro, smilkytų smilkalus ir nešiotų efodą mano akivaizdoje. Aš paskyriau kunigams izraelitų deginamųjų aukų dalį. +ZDievo žmogus atėjo pas Elį ir jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Aš apsireiškiau tavo tėvams, kai jie buvo Egipte ir tarnavo faraonui.] 5ZBerniukas Samuelis augo, ir jam palankiai buvo nusiteikę ir Viešpats, ir žmonės.=uZJei žmogus nusikalsta žmogui, jį teis teisėjas, bet jei žmogus nusideda Viešpačiui, kas jį užtars?“ Jie neklausė savo tėvo, todėl Viešpats nusprendė juos nužudyti.mUZNegerus dalykus aš girdžiu apie jus, mano sūnūs. Jūs vedate Viešpaties tautą į nusikaltimą.dCZTėvas klausė: „Kodėl taip darote? Aš girdžiu apie jūsų piktus darbus iš žmonių./ZElis labai paseno. Jis girdėjo, ką jo sūnūs darė Izraeliui, kaip jie suguldavo su moterimis, kurios susirinkdavo prie Susitikimo palapinės.ZViešpats aplankė Oną, ir ji pagimdė dar tris sūnus ir dvi dukteris. Berniukas Samuelis augo Viešpaties akivaizdoje.0[ZElis laimindavo Elkaną ir jo žmoną: „Viešpats teduoda tau dar vaikų su šita moterimi už tą, kurį ji paaukojo Viešpačiui“. Po to jie grįždavo į namus.p[ZJo motina jam pasiūdavo drabužį ir kasmet atnešdavo ateidama su savo vyru aukoti kasmetinės aukos.CZSamuelis tarnavo Viešpačiui, apsirengęs lininį efodą.xkZElio sūnų nuodėmė buvo labai didelė Viešpaties akyse, nes žmonės ėmė bjaurėtis aukomis Viešpačiui. ;ZJei aukotojas sakydavo: „Pirmiausia tegul sudegina taukus, paskui tegul ima, kiek nori“. Tarnas atsakydavo: „Duok dabar. Jei neduosi, atimsiu“.~ZPrieš sudeginant taukus, atėjęs kunigo tarnas sakydavo aukotojui: „Duok mėsos kunigui iškepti; jis nenori virtos, bet žalios“.,}SZir smeigdavo ją į katilą, puodą ar keptuvę. Visa, ką ištraukdavo šake, pasiimdavo Elio sūnūs. Taip jie darė visiems izraelitams, aukojantiems Šilojuje.n|WZ Kam nors aukojant auką, kai mėsa tebevirdavo, ateidavo kunigo tarnas, laikydamas rankoje trišakę,C{Z Elio sūnūs buvo Belialo vaikai ir nepažino Viešpaties.vzgZ Elkana grįžo į Ramą, į savo namus, o berniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui, prižiūrimas kunigo Elio.ByZ Viešpats sudaužys į gabalus savo priešus. Jis sugriaudės prieš juos iš dangaus. Viešpats teis žemės kraštus. Jis duos jėgų savo karaliui ir išaukštins pateptojo ragą“.lxSZ Savo šventųjų kojas Jis palaikys, o nedorėliai nutils tamsoje. Nė vienas nelaimės savo jėga.owYZJis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.OvZViešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština.]u5ZViešpats numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina.tZSotieji parsisamdė už maistą, o alkanieji nurimo. Nevaisingoji pagimdė septynetą, o turinčioji daug vaikų nusilpo.OsZGalingųjų lankas sulaužomas, o tie, kurie klumpa, apjuosiami jėga.}ruZNekalbėkite taip išdidžiai ir įžūliai. Viešpats yra Dievas, kuris žino viską, ir Jis pasveria visus darbus.wqiZNiekas nėra toks šventas, kaip Viešpats! Šalia Tavęs nėra kito ir nėra kitos uolos, kaip mūsų Dievas.=puZOna meldėsi: „Mano širdis džiaugiasi Viešpatyje ir mano ragas išaukštintas Jame. Aš plačiai atveriu savo burną prieš savo priešus, nes džiaugiuosi Tavo išgelbėjimu.xokZAš jį atvedu Viešpačiui, kad visą savo gyvenimą jis Jam priklausytų“. Ir jis pagarbino ten Viešpatį.bn?ZAš prašiau šito sūnaus. Viešpats išklausė mano prašymą ir suteikė, ko prašiau. mZOna sakė: „Mano viešpatie, kaip tu gyvas, aš esu ta pati moteris, kuri čia stovėjo tavo akivaizdoje ir meldėsi Viešpačiui.6liZPapjovė jautį ir nuvedė berniuką pas Elį.(kKZNujunkiusi jį, ji paėmė berniuką, tris jaučius, efą miltų bei odinę vyno ir nuvedė jį į Šilojų Viešpaties šventyklon. Berniukas buvo dar mažas.FjZJos vyras Elkana jai atsakė: „Daryk, kaip tau atrodo teisinga, pasilik namuose, iki jį nujunkysi. Viešpats tepatvirtina savo žodį“. Ji pasiliko ir žindė sūnų, iki jį nujunkė.i1ZOna nėjo. Ji sakė savo vyrui: „Aš neisiu, iki berniuką nujunkysiu. Po to jį nuvesiu Viešpaties akivaizdon ir ten paliksiu visam laikui“.mhUZKai Elkana ėjo su visais savo namiškiais aukoti Viešpačiui kasmetinę auką ir atlikti įžadą,wgiZPo kurio laiko Ona pagimdė sūnų ir jį pavadino Samueliu, sakydama: „Iš Viešpaties jį išmeldžiau“.f5ZAnksti rytą atsikėlę ir pagarbinę Viešpatį, jie grįžo į savo namus, į Ramą. Elkana pažino savo žmoną Oną, ir Viešpats atsiminė ją.tecZJi atsakė: „Duok savo tarnaitei atrasti malonę tavo akyse“. Po to ji nuėjo, valgė ir nebeliūdėjo.Ud%ZElis tarė: „Eik ramybėje, o Izraelio Dievas teįvykdo tavo prašymą“.gcIZNelaikyk savo tarnaitės Belialo dukra, nes iš didelio sielvarto ir skausmo aš kalbėjau“.b1ZOna atsakė: „Ne, viešpatie, aš esu nelaiminga moteris; aš negėriau nei vyno, nei stipraus gėrimo, tik išliejau savo širdį Viešpačiui.ffeedicbbb5aaH``_^^%]\\s[[qZZZ YYXWW;VUUpUTTSnRjQQPeOOCNNDMMLL'KDKJII:HHGG\FEEoDCCBBAzA @[?>>|==9<O@ E E y &%gk'IZ"Jehonatanas labai supykęs atsikėlė nuo stalo ir nieko nevalgė antrą mėnesio dieną; jis buvo labai susirūpinęs dėl Dovydo, kurį jo tėvas paniekino. Z!Tada Saulius sviedė ietį, norėdamas jį perdurti. Taip Jehonatanas suprato, kad jo tėvas buvo apsisprendęs Dovydą nužudyti.jOZ Jehonatanas atsakė savo tėvui Sauliui: „Kodėl jis turi būti nužudytas? Ką jis padarė?“)ZKol Jesės sūnus bus gyvas, tu nebūsi karaliumi ir neturėsi karalystės. Pasiųsk, kad jis būtų atvestas pas mane, nes jis turi mirti“.>wZTada Saulius labai užsirūstino ir tarė Jehonatanui: „Tu iškrypėlės ir maištininkės sūnau, argi aš nežinau, kad tu išsirinkai Jesės sūnų savo ir savo motinos gėdai?b?Zsakydamas: ‘Leisk man eiti, nes mūsų šeima aukos mieste auką ir mano brolis liepė man atvykti. Jei radau malonę tavo akyse, išleisk mane aplankyti savo brolių’. Todėl jis neatėjo prie karaliaus stalo“.a =ZJehonatanas atsakė Sauliui: „Dovydas labai prašė manęs išleisti jį į Betliejų,& GZBet kai Dovydo vieta buvo tuščia kitą dieną, Saulius tarė savo sūnui Jehonatanui: „Kodėl Jesės sūnus nei vakar, nei šiandien neatėjo valgyti?“j OZSaulius tą dieną nieko nesakė, manydamas, kad Dovydui kas nors atsitiko ir jis yra susitepęs." ?ZKaralius kaip paprastai atsisėdo į savo vietą prie sienos, Jehonatanas atsistojo, ir Abneras atsisėdo šalia karaliaus, o Dovydo vieta liko tuščia.X +ZDovydas pasislėpė laukuose. Jauno mėnulio dieną karalius atsisėdo valgyti.^7ZO dėl mudviejų pasižadėjimo, tai Viešpats bus tarp tavęs ir manęs amžinai“.b?ZO jei tarsiu jam: ‘Strėlės guli už tavęs!’ tada eik, nes tave siunčia Viešpats.4cZTada aš pasiųsiu berniuką atnešti strėles. Jei sakysiu berniukui: ‘Strėlės guli šiapus tavęs, surink jas!’, tuomet tau negresia pavojus, kaip Viešpats gyvas.LZAš paleisiu tris strėles į tą pusę, lyg šaučiau į taikinį.ZPo trijų dienų sugrįžk ir eik į tą vietą, kurioje buvai anksčiau pasislėpęs, ir atsisėsk šalia Ezelio akmens.r_ZTada Jehonatanas tarė: „Rytoj jaunas mėnulis, tavęs pasiges, nes tavo vieta prie stalo bus tuščia.T#ZJehonatanas dar kartą prisiekė Dovydui, nes mylėjo jį kaip savo sielą.~wZTaip Jehonatanas padarė sandorą su Dovydo namais, sakydamas: „Viešpats teatkeršija visiems Dovydo priešams“.|sZIr neatimk savo maloningumo nuo mano namų per amžius, kai Viešpats išnaikins visus Dovydo priešus žemėje“.V'ZIr tu, jei aš būsiu gyvas, parodyk man Viešpaties gerumą, kad nemirčiau.^~7Z tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau. Jei mano tėvas sumanęs pikta prieš tave, aš tau pranešiu ir tave išsiųsiu, kad galėtum eiti ramybėje, o Viešpats bus su tavimi, kaip Jis buvo su mano tėvu.<}sZ Jehonatanas tarė Dovydui: „Viešpats, Izraelio Dievas, tebūna liudytojas. Jei aš rytoj ar trečią dieną sužinosiu iš savo tėvo, kad jis tau palankus, ir nepranešiu tau,V|'Z Jehonatanas atsakė Dovydui: „Eikime į lauką“. Juodu išėjo į lauką.b{?Z Dovydas klausė Jehonatano: „Kas man praneš, jei tavo tėvas rūsčiai tau atsakys?“z/Z Jehonatanas atsakė: „Tebūna tai toli nuo tavęs. Jei sužinosiu, kad mano tėvas yra numatęs tau pikta daryti, kodėl tau nepraneščiau?“/yYZSuteik malonę savo tarnui, nes tu padarei sandorą su manimi prieš Viešpatį. Bet jei aš nusikaltau, tu pats nužudyk mane. Kam tau mane vesti pas savo tėvą?“x{ZJei jis sakys: ‘Gerai’, tai tavo tarnas bus saugus, o jei jis labai supyks, tai žinok, kad jis yra numatęs pikta.(wKZJei tavo tėvas pasiges manęs, sakyk: ‘Dovydas labai prašė manęs leisti jam eiti į savo miestą Betliejų, kur jo visa šeima aukos kasmetinę auką’.;vqZDovydas sakė Jehonatanui: „Štai rytoj yra jaunas mėnulis. Aš turėčiau su karaliumi sėdėti prie stalo. Leisk man eiti ir pasislėpti laukuose iki trečios dienos vakaro.Uu%ZJehonatanas atsakė Dovydui: „Padarysiu viską, ko trokšta tavo siela“.otYZDovydas atsakė: „Tavo tėvas gerai žino, kad aš radau malonę tavo akyse, ir galvoja: ‘Jehonatanas to neturi žinoti, kad nesisielotų’. Kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela – tarp manęs ir mirties tik žingsnis“.)sMZJis jam atsakė: „Dieve gink! Tu nemirsi; štai mano tėvas visais reikalais tariasi su manimi. Kodėl jis šitą reikalą slėptų nuo manęs? Taip nebus“..rWZDovydas, pabėgęs iš Ramos Najoto, atėjo pas Jehonataną ir klausė: „Ką padariau, kuo nusikaltau, kuo nusidėjau tavo tėvui, kad jis ieško mano gyvybės?“0q[ZNusivilkęs drabužius, jis pranašavo Samuelio akivaizdoje ir gulėjo neapsirengęs visą tą dieną ir naktį. Todėl yra sakoma: „Ar ir Saulius tarp pranašų?“{pqZJis ėjo iš ten į Ramos Najotą. Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo visą kelią iki Ramos Najoto./oYZTada Saulius pats ėjo į Ramą ir, atėjęs prie didžiojo šulinio Sechuve, paklausė: „Kur yra Samuelis ir Dovydas?“ Jam atsakė: „Jie yra Najote, Ramoje“.(nKZTai sužinojęs, Saulius pasiuntė kitus pasiuntinius, bet ir tie pradėjo pranašauti. Ir Saulius pasiuntė vyrus trečią kartą, ir jie taip pat pranašavo.Gm ZJis siuntė vyrus suimti Dovydą. Kai jie pamatė pranašaujančių pranašų būrį ir Samuelį, stovintį jų priekyje, Dievo Dvasia nužengė ant pasiuntinių, ir jie taip pat pranašavo.?l{ZSauliui buvo pranešta, kad Dovydas yra Najote, Ramoje..kWZDovydas pabėgo ir išsigelbėjo. Jis nuvyko pas Samuelį į Ramą ir papasakojo viską, ką Saulius jam padarė. Po to jis ir Samuelis išėjo ir apsigyveno Najote.EjZTada Saulius tarė Mikalei: „Kodėl mane apgavai ir leidai mano priešui pabėgti?“ Mikalė atsakė Sauliui: „Jis sakė man: ‘Išleisk mane, kad nereikėtų tavęs nužudyti’“.MiZPasiuntiniai nuėję rado lovoje statulą, apvyniotą ožkos kailiu.h}ZSaulius vėl siuntė vyrus pas Dovydą ir įsakė: „Atgabenkite jį pas mane su lova, kad galėčiau jį nužudyti“.Tg#ZKai Saulius atsiuntė vyrus Dovydą suimti, Mikalė tarė: „Jis serga“.{fqZ Po to Mikalė paėmė statulą, paguldė į lovą, jos galvą apvyniojo ožkos kailiu ir viską apklojo apsiaustu.OeZ Mikalė nuleido Dovydą pro langą. Taip jis pabėgo ir išsigelbėjo.BdZ Saulius siuntė vyrus budėti prie Dovydo namų ir rytą jį nužudyti. Bet jo žmona Mikalė pranešė Dovydui: „Jei šiąnakt neišgelbėsi savo gyvybės, rytoj būsi nužudytas“.!c=Z Saulius norėjo prismeigti ietimi Dovydą prie sienos, bet jis išsisuko ir ietis įsmigo į sieną. Dovydas išsigelbėjęs pabėgo tą pačią naktį.bZ Pikta dvasia nuo Viešpaties apėmė Saulių, ir jis sėdėjo namuose, laikydamas ietį rankoje, o Dovydas skambino arfa.Va'ZSauliaus tarnai kalbėjo jam: „Štai piktoji dvasia nuo Dievo kankina tave.b`?ZBet Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo Sauliaus, ir piktoji dvasia nuo Dievo kankino jį./_YZ Samuelis paėmė ragą su aliejumi ir jį patepė tarp jo brolių. Tą dieną Viešpaties Dvasia nužengė ant Dovydo ir pasiliko su juo. Samuelis sugrįžo į Ramą. ^;Z Jis pasiuntė ir atvedė jį. Jis buvo raudonskruostis, gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis. Viešpats tarė: „Patepk jį, nes tai jis“.R]Z Ir Samuelis sakė Jesei: „Ar čia jau visi tavo sūnūs?“ Jesė atsakė: „Liko dar jauniausias, jis gano avis“. Samuelis tarė: „Pasiųsk ir atvesk jį, nes mes nesėsime, kol jis neateis“.\Z Taip Jesė leido visiems septyniems sūnums praeiti pro Samuelį. Samuelis tarė Jesei: „Viešpats šitų neišsirinko“.[[1Z Jesė leido praeiti Šamui. Ir jis sakė: „Šito Viešpats irgi neišsirinko“.Z{ZTada Jesė pašaukė Abinadabą ir jam leido praeiti pro Samuelį. Ir jis sakė: „Ir šito Viešpats neišsirinko“.RYZViešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį“.qX]ZKai jie atėjo, Samuelis pažiūrėjo į Eliabą ir sakė: „Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis“.5WeZJis atsakė: „Su taika! Atėjau Viešpačiui aukoti. Pasišventinkite ir eikite su manimi prie aukos“. Jis pašventino Jesę bei jo sūnus ir juos pakvietė prie aukos. V;ZSamuelis padarė, kaip Viešpats jam sakė. Jam atėjus į Betliejų, miesto vyresnieji nusigando ir, jį pasitikę, klausė: „Ar su taika ateini?“uUeZPasikviesk Jesę prie aukos, o Aš tau parodysiu, ką reikia daryti. Tu patepsi tą, kurį tau nurodysiu“.7TiZSamuelis atsakė: „Kaip aš galiu eiti? Jei išgirs Saulius, jis mane nužudys“. Viešpats tarė: „Pasiimk veršį ir nuėjęs sakyk: ‘Atėjau Viešpačiui aukoti’.uSeZViešpats tarė: „Ar ilgai liūdėsi dėl Sauliaus, kurį Aš atmečiau, kad nebūtų Izraelio karaliumi? Prisipildyk savo ragą aliejaus ir eik; Aš pasiųsiu tave į Betliejų pas Jesę, nes vieną jo sūnų pasirinkau karaliumi“.R+Z#Samuelis iki mirties nebematė Sauliaus. Tačiau Samuelis liūdėjo dėl Sauliaus, ir Viešpats gailėjosi padaręs Saulių Izraelio karaliumi.JQZ"Samuelis nuėjo į Ramą, o Saulius – į savo namus Gibėjoje.8PkZ!Samuelis tarė: „Kaip tavo kardas atimdavo moterims vaikus, taip tavo motina tepasilieka bevaikė“. Ir Samuelis sukapojo Agagą į gabalus Viešpaties akivaizdoje Gilgale.)OMZ Samuelis įsakė: „Atveskite pas mane amalekiečių karalių Agagą“. Agagas atėjo drebėdamas pas jį ir tarė: „Tikrai mirties kartumas jau praėjo“.IN ZSamuelis sugrįžo su Sauliumi, ir Saulius pagarbino Viešpatį.HM ZSaulius tarė: „Aš nusidėjau. Tačiau dabar, prašau, pagerbk mane tautos vyresniųjų bei Izraelio akivaizdoje ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį, tavo Dievą“.`L;ZIzraelio Galybė nemeluoja ir nepersigalvoja, nes Jis ne žmogus, kad persigalvotų“.K#ZIr Samuelis jam pasakė: „Viešpats šiandien atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir ją atidavė tavo artimui, geresniam už tave.^J7ZSamueliui apsisukus eiti, Saulius nutvėrė už jo apsiausto skverno ir tas suplyšo."I?ZBet Samuelis atsakė Sauliui: „Aš neisiu su tavimi. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Viešpats atmetė tave, kad nebūtum Izraelio karaliumi“.gHIZPrašau, atleisk mano nuodėmę ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį“.G5ZSaulius atsakė Samueliui: „Aš nusidėjau, nes nepaklausiau Viešpaties įsakymo ir tavo žodžių, bet, bijodamas žmonių, paklusau jų balsui.3FaZNepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi“.KEZSamuelis atsakė: „Argi Viešpats labiau vertina deginamąsias aukas ir atnašas, negu paklusnumą Viešpaties balsui? Paklusti yra geriau negu aukoti ir klausyti yra geriau už avinų taukus.D1ZBet žmonės ėmė iš grobio geriausias avis ir galvijus, kurie turėjo būti sunaikinti, norėdami aukoti Viešpačiui, tavo Dievui, Gilgale“.JCZSaulius atsakė Samueliui: „Aš juk paklusau Viešpaties balsui ir ėjau keliu, kuriuo Viešpats mane siuntė; aš parsivedžiau Amaleko karalių Agagą, o amalekiečius visiškai sunaikinau.nBWZKodėl nepaklusai Viešpaties balsui ir puolei prie grobio, piktai pasielgdamas Viešpaties akyse?“A+ZIr Jis siuntė tave į kelią, sakydamas: ‘Eik ir visiškai sunaikink Amaleko nusidėjėlius. Kariauk su jais, iki visai juos išnaikinsi’.@ ZSamuelis tarė: „Kai tu buvai mažas savo akyse, tapai Izraelio giminių galva ir Viešpats tave patepė Izraelio karaliumi. ? ZSamuelis tarė Sauliui: „Palauk, ir aš pasakysiu tau, ką Viešpats man šiąnakt kalbėjo“. Ir jis atsakė: „Kalbėk“.L>ZSaulius atsakė: „Iš Amaleko jie atsivarė juos, nes žmonės išsaugojo geriausias avis ir galvijus, norėdami paaukoti juos Viešpačiui, tavo Dievui; visa kita mes visiškai sunaikinome“.g=IZSamuelis klausė: „Ką reiškia tas avių bliovimas ir galvijų baubimas, kurį girdžiu?“y<mZ Samueliui atėjus, Saulius jam tarė: „Būk palaimintas Viešpaties. Aš įvykdžiau Viešpaties įsakymą“.8;kZ Atsikėlęs anksti rytą, jis nuėjo pasitikti Sauliaus. Samueliui buvo pasakyta: „Saulius nuėjo į Karmelį, ten pasistatė paminklą ir iš ten jis nuvyko į Gilgalą“.6:gZ „Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų“. Tai nuliūdino Samuelį, ir jis šaukėsi Viešpaties visą naktį.19_Z Tada Viešpaties žodis atėjo Samueliui:S8!Z Bet Saulius ir žmonės pagailėjo Agago, geriausių avių, galvijų, penimų avinų ir apskritai viso, kas buvo gera, jie nenorėjo sunaikinti. Kas buvo nedidelės vertės, tą jie visiškai sunaikino.T7#ZAmaleko karalių Agagą jis paėmė gyvą, o visus žmones sunaikino kardu.Z6/ZSaulius sumušė Amaleką nuo Havilos iki Šūro apylinkių, į rytus nuo Egipto.P5ZKenitams jis tarė: „Pasitraukite nuo amalekiečių, kad jūsų nesunaikinčiau kartu su jais. Jūs buvote draugiški izraelitams, jiems einant iš Egipto“. Kenitai pasitraukė nuo amalekiečių.J4ZTuomet jis atėjo prie Amaleko miesto ir slėnyje paliko pasalą.31ZSaulius surinko žmones Telaime ir juos suskaičiavo; buvo du šimtai tūkstančių pėstininkų ir dešimt tūkstančių vyrų iš Judo giminės.N2ZDabar eik ir užpulk Amaleką, ir visiškai sunaikink viską, kas jam priklauso, nieko nesigailėdamas. Išžudyk vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius, avis, kupranugarius ir asilus’“.1ZTaip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš prisimenu, ką Amalekas padarė Izraeliui: kaip jis tykojo kelyje, kai tas žygiavo iš Egipto.0ZSamuelis tarė Sauliui: „Mane Viešpats siuntė tave patepti karaliumi Jo tautai Izraeliui. Taigi dabar klausyk Viešpaties žodžių./Z4Per visas Sauliaus dienas vyko smarkus karas su filistinais. Pamatęs tvirtą ir narsų vyrą, Saulius paimdavo jį pas save.I. Z3Sauliaus tėvas buvo Kišas, o Abnero – Neras, Abielio sūnus.{-qZ2Sauliaus žmona buvo Ahinoama, Achimaaco duktė. Jo kariuomenės vadas buvo Abneras, Sauliaus dėdės Nero sūnus.,'Z1Sauliaus sūnūs buvo Jehonatanas, Išvis ir Malkišūva, o jo dviejų dukterų vardai: vyresniosios – Meraba ir jaunesniosios – Mikalė.s+aZ0Jis surinko kariuomenę ir nugalėjo Amaleką, ir išgelbėjo Izraelį iš rankos tų, kurie jį plėšė.I* Z/Saulius, įsitvirtinęs karaliumi Izraelyje, kariavo su visais savo priešais: su Moabu, su amonitais, su Edomu, su Cobos karaliais ir su filistinais. Prieš ką jis pasukdavo, ten laimėdavo.R)Z.Saulius nebepersekiojo filistinų ir filistinai sugrįžo į savo vietas.()Z-Ir tauta sakė Sauliui: „Argi Jehonatanas, laimėjęs Izraeliui išgelbėjimą, turėtų mirti? Jokiu būdu! Kaip Viešpats gyvas, nė vienas plaukas nenukris nuo jo galvos. Juk šiandien jis veikė kartu su Dievu“. Taip žmonės išgelbėjo Jehonataną iš mirties.l'SZ,Saulius tarė: „Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, nes tu, Jehonatanai, tikrai mirsi“.*&OZ+Saulius klausė Jehonataną: „Pasakyk, ką padarei“. Jehonatanas jam atsakė: „Aš paragavau medaus, pasikabinęs lazdos galu. Ir štai aš turiu mirti“.n%WZ*Saulius tarė: „Meskite burtą tarp manęs ir mano sūnaus Jehonatano“. Kaltė krito Jehonatanui.$/Z)Tuomet Saulius kreipėsi į Viešpatį: „Izraelio Dieve, duok ženklą“. Jehonatanas ir Saulius buvo apkaltinti, o tauta pripažinta nekalta.I# Z(Tada jis tarė visiems izraelitams: „Jūs būkite vienoje pusėje, o aš ir mano sūnus Jehonatanas būsime kitoje pusėje“. Žmonės atsakė Sauliui: „Daryk, kaip tau atrodo tinkama“.#"AZ'Prisiekiu, kaip gyvas Viešpats, Izraelio gelbėtojas, nors tai būtų ir mano sūnus Jehonatanas, turės mirti“. Tačiau visi žmonės nieko neatsakė.i!MZ&Saulius įsakė: „Susirinkite čia visi vyresnieji ir išaiškinkime, kas šiandien nusikalto. )Z%Tuomet Saulius klausė Viešpatį: „Ar man pulti filistinus? Ar atiduosi juos į Izraelio rankas?“ Bet Viešpats jam neatsakė tą dieną.X+Z$Saulius sakė: „Pulkime filistinus naktį, plėškime iki ryto ir nepalikime jų nė vieno gyvo“. Jie atsakė: „Daryk, kaip tau atrodo tinkama“. Tada kunigas tarė: „Artinkimės čia prie Dievo“.iMZ#Saulius pastatė Viešpačiui aukurą; tai buvo pirmas aukuras, kurį jis pastatė Viešpačiui.`;Z"Ir Saulius įsakė: „Atveskite kiekvieną jautį ir avį čia, papjaukite ir valgykite, kad nenusidėtumėte Viešpačiui, valgydami kraują“. Visi žmonės atvesdavo savo jaučius tą vakarą ir ten papjaudavo.-Z!Sauliui buvo pranešta, kad žmonės nusideda Viešpačiui, valgydami kraują. Jis tarė: „Jūs nusikaltote. Atriskite man didelį akmenį“.V'Z Jie griebė avis, jaučius ir karves, pjovė ant žemės ir valgė su krauju.fGZTą dieną jie naikino filistinus nuo Michmašo iki Ajalono, ir žmonės buvo labai išsekę. ZJei šiandien žmonės būtų sočiai pavalgę iš priešo grobio, kurį rado, jie būtų išžudę daug daugiau filistinų“. ZJehonatanas atsakė: „Mano tėvas pridarė bėdos žemėje. Žiūrėkite, kaip nušvito mano akys, kai paragavau truputį medaus.-UZVienas iš žmonių tarė: „Tavo tėvas prisaikdino tautą, sakydamas: ‘Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris šiandien valgytų’“. Ir žmonės buvo išsekę.5ZJehonatanas negirdėjo, kaip jo tėvas prisaikdino tautą. Jis lazdos galu pakabino medaus ir pakėlė ranką prie savo burnos. Ir jo akys nušvito.tcZŽmonės, įėję į mišką, matė varvantį medų, tačiau nė vienas neragavo jo, nes bijojo prakeikimo.>yZŽmonės nuėjo į mišką ir rado medaus ant žemės._9ZIzraelio vyrai tą dieną buvo pavargę, nes Saulius prisaikdino žmones, sakydamas: „Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris valgytų iki vakaro, kol aš atkeršysiu savo priešams“. Todėl niekas nelietė maisto.[1ZTaip Viešpats tą dieną išgelbėjo Izraelį. Kova nusitęsė net iki Bet Aveno. ZTaip pat ir tie izraelitai, kurie buvo pasislėpę Efraimo kalnuose, kai išgirdo, kad filistinai bėga, persekiojo juos kovodami.7ZHebrajai, kurie anksčiau buvo pas filistinus ir kartu su jais atėjo į stovyklą, prisidėjo prie izraelitų, kurie buvo su Sauliumi ir Jehonatanu. ZSaulius ir visi jo žmonės susirinko ir išėjo į mūšį. Ten buvo labai didelė sumaištis ir filistinai žudė vienas kitą. ZKol Saulius kalbėjo su kunigu, triukšmas filistinų stovykloje augo. Tada Saulius tarė kunigui: „Atitrauk savo ranką“.q ]ZTada Saulius įsakė Achijai: „Atgabenk Dievo skrynią“. Tuo metu Dievo skrynia buvo pas izraelitus.% EZSaulius įsakė vyrams: „Suskaičiuokite ir pažiūrėkite, kas išėjęs iš mūsų“. Suskaičiavus pasirodė, kad nėra Jehonatano ir jo ginklanešio.v gZBenjamino Gibėjos stovykloje Sauliaus sargybiniai pamatė, kad filistinai pakriko ir lakstė į visas puses.) MZKilo panika stovykloje, laukuose ir tarp visų žmonių. Būriai, naikinę kraštą, taip tirtėjo, kad net žemė ėmė drebėti. Visus apėmė didelė baimė.' IZPirmojo puolimo metu, kurį įvykdė Jehonatanas ir jo ginklanešys, žuvo apie dvidešimt vyrų plote, kurį per pusę dienos galima suarti su pora jaučių.)MZ Jehonatanas lipo, kabindamasis rankomis ir kojomis, o jo ginklanešys sekė paskui jį. Filistinai krito prieš Jehonataną, o jo ginklanešys juos pribaigdavo.{Z Filistinų įgulos vyrai šaukė Jehonatanui ir jo ginklanešiui, sakydami: „Užlipkite pas mus, mes jums kai ką parodysime“. Tuomet Jehonatanas tarė savo ginklanešiui: „Lipk paskui mane, nes Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas“.Z Ir jie pasirodė filistinų įgulai. Filistinai sakė: „Žiūrėkite, hebrajai išlenda iš plyšių, kuriuose jie buvo pasislėpę“.)Z O jei jie sakys: ‘Užlipkite pas mus’, tai mes užlipsime, nes Viešpats bus juos atidavęs į mūsų rankas, ir tai bus mums ženklas“.|sZ Jei jie mums sakys: ‘Palaukite, kol mes pas jus ateisime’, tai mes stovėsime savo vietoje ir neisime prie jų.OZJehonatanas tarė: „Mes, nuėję pas tuos vyrus, jiems pasirodysime.}ZJo ginklanešys jam atsakė: „Daryk visa, kas yra tavo širdyje. Eik ten, o aš būsiu su tavimi, kur tu panorėsi“.a=ZJehonatanas tarė jaunuoliui, kuris nešiojo jo ginklus: „Nueikime prie šitų neapipjaustytųjų įgulos. Gal Viešpats mums padės; juk Viešpačiui nesunku išgelbėti per kelis žmones, kaip ir per daugelį“.^7ZViena kyšojo šiaurėje, prieš Michmašą, o antroji – pietuose, prieš Gibėją.=uZPrie tarpeklio, per kurį Jehonatanas turėjo pereiti, kad pasiektų filistinų įgulą, buvo smailios uolos vienoje ir kitoje pusėje. Viena vadinosi Bocecas, o antroji – Senė.~3ZAchija, sūnus Ikabodo brolio Ahitubo, sūnaus Finehaso, sūnaus Šilojo kunigo Elio, nešiojo efodą. Žmonės nežinojo, kad Jehonatanas išėjo.u}eZSaulius buvo apsistojęs prie Gibėjos, po granatmedžiu Migrone, ir su juo buvo apie šešis šimtus vyrų.3|aZKartą Sauliaus sūnus Jehonatanas kalbėjo jaunuoliui, savo ginklanešiui: „Eikime prie filistinų įgulos, kuri stovi anoje pusėje“. Savo tėvui jis nieko nesakė.<{uZ Ir filistinų būrys išėjo į Michmašo tarpeklį.z Z Mūšio dienai atėjus, nė vienas Sauliaus karys neturėjo nei kardo, nei ieties, išskyrus Saulių ir jo sūnų Jehonataną.`y;Z Todėl buvo atbukę jų žagrės, kapliai, šakės bei kirviai ir nesmailinti akstinai.vxgZ Kiekvienas izraelitas, norėdamas galąsti žagrę, kaplį, kirvį ar pjautuvą, turėjo eiti pas filistinus.wZ Nė vieno kalvio nebuvo visoje Izraelio šalyje, nes filistinai sakė: „Kad hebrajai nepasidarytų kardų ir iečių“.xvkZ antras patraukė Bet Horono link, o trečias – į aukštumas, esančias prie Ceboimo slėnio, šalia dykumos.uyZ Iš filistinų stovyklos išėjo trys būriai naikinti krašto. Vienas būrys pasuko Ofros kryptimi, į Šualo šalį,tZ Saulius, jo sūnus Jehonatanas ir su jais buvusieji vyrai apsistojo Benjamino Gibėjoje, o filistinai pasistatė stovyklą Michmaše.s/Z Po to Samuelis grįžo iš Gilgalo į Benjamino Gibėją. Saulius suskaičiavo žmones, esančius su juo, kurių buvo apie šešis šimtus vyrų.!r=Z Dabar tavo karalystė nebus ilga. Viešpats surado vyrą pagal savo širdį ir paskyrė jį vadu savo tautai, nes tu nesilaikei Viešpaties įsakymo“.3qaZ Samuelis tarė Sauliui: „Tu neprotingai pasielgei, nesilaikydamas Viešpaties, savo Dievo, įsakymo. Viešpats būtų patvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje amžiams.p+Z Aš galvojau: ‘Filistinai ateis į Gilgalą, o aš dar nebūsiu maldavęs Viešpaties’. Aš įsidrąsinau ir aukojau deginamąją auką“.6ogZ Samuelis klausė: „Ką tu padarei?“ Saulius atsakė: „Pamačiau, kad mano žmonės pradėjo skirstytis, o tu neatvykai skirtu laiku; ir filistinai susirinko Michmaše.nnWZ Jam baigus aukoti deginamąją auką, pasirodė Samuelis. Saulius išėjo jį sutikti ir pasveikinti.cmAZ Saulius įsakė atnešti deginamąją ir padėkos aukas, ir jis aukojo deginamąją auką.lZ Jis laukė septynias dienas, kaip Samuelis buvo paskyręs. Samueliui nepasirodžius Gilgale, žmonės pradėjo skirstytis.kZ Kai kurie perėjo Jordaną ir pabėgo į Gado ir Gileado šalį. Tačiau Saulius pasiliko Gilgale, ir visi žmonės drebėdami sekė jį.j!Z Izraelitai pamatė, kad jiems gresia pavojus; priešo spaudžiami, žmonės slapstėsi olose, urvuose, tarp uolų, aukštumose ir daubose.iZ Filistinai susirinko kovoti prieš Izraelį. Jų buvo trisdešimt tūkstančių kovos vežimų, šeši tūkstančiai raitelių ir pėstininkų kaip smilčių ant jūros kranto. Jie atžygiavo ir pasistatė stovyklą Michmaše, į rytus nuo Bet Aveno..hWZ Visas Izraelis išgirdo, kad Saulius sumušė filistinų įgulą ir kad Izraelis tapo pasibjaurėjimu filistinams. Visa tauta buvo pašaukta pas Saulių į Gilgalą.'gIZ Jehonatanas sumušė filistinų įgulą Geboje, ir apie tai išgirdo visi filistinai. Saulius trimitavo visoje šalyje, sakydamas: „Teišgirsta hebrajai“.Wf)Z Saulius išsirinko tris tūkstančius vyrų iš Izraelio; du tūkstančiai buvo su juo Michmašo ir Betelio kalnuose, o tūkstantis buvo su Jehonatanu Benjamino Gibėjoje. Likusius vyrus jis pasiuntė namo.LeZ Saulius karaliavo Izraelyje metus ir antraisiais karaliavimo metaisKdZ Bet jei elgsitės nedorai, pražūsite jūs ir jūsų karalius“.cZ Tik bijokite Viešpaties ir Jam ištikimai tarnaukite visa savo širdimi. Jūs matėte, kokių didelių dalykų Jis padarė dėl jūsų.b-Z O dėl manęs, tai taip nebus, kad aš nusidėčiau prieš Viešpatį, paliaudamas melstis už jus. Aš jus mokysiu eiti teisingu ir geru keliu.pa[Z Viešpats neatstums jūsų dėl savo didžio vardo, nes Viešpačiui patiko išsirinkti jus savo tauta.h`KZ Nenukrypkite prie tuščių dalykų, kurie negali duoti naudos nė išgelbėti, nes yra tušti._Z Samuelis atsakė tautai: „Nebijokite. Tiesa, jūs nusikaltote, tačiau nepaliaukite sekę Viešpatį ir tarnaukite Jam visa širdimi.6^gZ Ir jie sakė Samueliui: „Melsk už savo tarnus Viešpatį, savo Dievą, kad nemirtume, nes prie visų savo nusikaltimų pridėjome dar vieną, prašydami sau karaliaus!“]-Z Samuelis šaukėsi Viešpaties, ir Viešpats tą dieną siuntė perkūniją ir lietų. Visi izraelitai labai išsigando Viešpaties ir Samuelio.n\WZ Argi šiandien ne kviečių pjūtis? Aš šauksiuosi Viešpaties, ir Jis siųs perkūniją ir lietų, kad jūs suprastumėte ir pasimokytumėte, kokį didelį nusikaltimą padarėte Viešpaties akyse, prašydami sau karaliaus“.^[7Z Stovėkite ir žiūrėkite į tą didelį dalyką, kurį Viešpats darys jums matant.Z'Z Bet jei neklausysite Viešpaties balso ir priešinsitės Jo įsakymams, tai Viešpaties ranka bus prieš jus, kaip buvo prieš jūsų tėvus.8YkZ Jei bijosite Viešpaties, Jam tarnausite, klausysite Jo balso ir nesipriešinsite Jo įsakymams, tai jūs ir jūsų karalius, kuris jus valdo, seksite Viešpatį, savo Dievą.nXWZ Todėl dabar štai jūsų karalius, kurio reikalavote ir išsirinkote; Viešpats davė jums karalių.+WQZ Pamatę amonitų karalių Nahašą atžygiuojantį prieš jus, jūs sakėte: ‘Karalius mums tekaraliauja’, nors Viešpats, jūsų Dievas, yra jūsų karalius.V1Z Viešpats siuntė Jerubaalą, Baraką, Jeftę ir Samuelį ir išgelbėjo jus iš jūsų priešų rankos, kurie supo jus, ir jūs gyvenote saugiai.@U{Z Jie šaukėsi Viešpaties, sakydami: ‘Mes nusidėjome, nes apleidome Viešpatį ir tarnavome Baalui ir Astartei. Išgelbėk mus iš mūsų priešų rankos, ir mes Tau tarnausime’.6TgZ Kai jie užmiršo Viešpatį, savo Dievą, Jis atidavė juos į Siseros, Hacoro kariuomenės vado, rankas, į rankas filistinų ir Moabo karaliaus ir jie kariavo prieš jus.;SqZ Kai Jokūbas nuvyko į Egiptą ir jūsų tėvai šaukėsi Viešpaties, Viešpats siuntė Mozę ir Aaroną, kurie išvedė jūsų tėvus iš Egipto ir apgyvendino šitoje šalyje.R)Z Dabar sustokite ir klausykite, o aš bylinėsiuosi su jumis dėl visų Viešpaties teisių darbų, kuriuos Jis padarė jums ir jūsų tėvams.Q%Z Samuelis toliau kalbėjo tautai: „Liudytojas yra Viešpats, kuris paskyrė Mozę bei Aaroną ir išvedė jūsų tėvus iš Egipto šalies.P7Z Samuelis jiems tarė: „Viešpats ir Jo pateptasis yra šiandien liudytojai, kad jūs neradote nieko mano rankoje“. Jie atsakė: „Liudytojai“.dOCZ Jie atsakė: „Tu mūsų neskriaudei, mūsų neišnaudojai ir nieko iš mūsų neėmei“. N Z Štai aš čia. Paliudykite prieš mane Viešpaties ir Jo pateptojo akivaizdoje. Ar aš paėmiau kieno nors jautį ar asilą? Ar ką nuskriaudžiau? Ar ką išnaudojau? Iš ko paėmiau kyšį, kad užmerkčiau savo akis? Jei taip padariau, atsilyginsiu“.)MMZ Ir dabar karalius eina priekyje jūsų. Aš pasenau ir pražilau, ir mano sūnūs yra tarp jūsų. Aš gyvenau tarp jūsų nuo savo vaikystės iki šios dienos.LZ Samuelis kalbėjo visiems izraelitams: „Aš paklausiau jūsų balso visame, ką man sakėte, ir paskyriau jums karalių.?KyZ Visa tauta nuėjo į Gilgalą. Jie ten paskelbė Saulių karaliumi Viešpaties akivaizdoje ir aukojo padėkos aukas Viešpačiui. Ir labai džiaugėsi ten Saulius ir visi izraelitai.^J7Z Po to Samuelis tarė tautai: „Eikime į Gilgalą ir ten atnaujinkime karalystę“.rI_Z Saulius tarė: „Nė vienas nebus nužudytas šiandien, nes šiandien Viešpats išgelbėjo Izraelį“.H#Z Izraelitai klausė Samuelio: „Kas yra tie, kurie sakė: ‘Ar Saulius mums karalius?’ Atveskite juos mums, kad mes juos nužudytume“.eGEZ Kitą dieną Saulius suskirstė vyrus į tris būrius ir rytinės sargybos metu jie įsiveržė į stovyklą ir žudė amonitus, iki pradėjo kaitinti saulė. O likusieji buvo taip išblaškyti, kad dviejų neliko kartu.mFUZ Jabešo vyrai sakė: „Rytoj pasiduosime jums, ir jūs galėsite daryti su mumis, ką norėsite“.IE Z Atvykusiems pasiuntiniams jie tarė: „Rytoj, kai saulė pradės kaitinti, jūs sulauksite pagalbos“. Pasiuntiniai sugrįžę pranešė apie tai Jabešo gyventojams, ir jie visi pradžiugo.DZ Kai jis suskaičiavo juos Bezeke, izraelitų buvo trys šimtai tūkstančių, o Judo vyrų – trisdešimt tūkstančių.CZ Jis iškinkė jungą jaučių ir, juos sukapojęs, išsiuntinėjo gabalus po visą Izraelio kraštą, sakydamas: „Kas neis su Sauliumi ir Samueliu, taip bus padaryta jo jaučiams“. Viešpaties baimė apėmė tautą, ir jie atėjo visi kaip vienas.eBEZ Kai jis tai išgirdo, Dievo Dvasia nužengė ant Sauliaus ir jis užsidegė dideliu pykčiu.!A=Z Tuo metu Saulius grįžo iš lauko su savo jaučiais. Jis paklausė: „Kas atsitiko, kad žmonės verkia?“ Ir jie papasakojo jam žinias iš Jabešo.@!Z Kai pasiuntiniai atvyko į Gibėją, kur gyveno Saulius, ir pranešė šiuos žodžius žmonėms, visi žmonės pakėlė balsus ir verkė.B?Z Jabešo vyresnieji jam tarė: „Duok mums septynias dienas, kad galėtume pasiųsti pasiuntinius į visą Izraelio kraštą. Jei nerasime, kas mus išgelbėtų, mes tau pasiduosime“.3>aZ Amonitas Nahašas jiems atsakė: „Aš sudarysiu su jumis sandorą su tokia sąlyga: kiekvienam iš jūsų išdursiu dešinę akį ir taip pažeminsiu visą Izraelį“.=/Z Amonitas Nahašas atžygiavo ir apsupo Jabeš Gileadą. Tada Jabešo gyventojai sakė Nahašui: „Sudarykime sandorą, ir mes tau tarnausime“. 4~~}}K|{{zyyyxPww;vuu`tt1ssErrIIHHHIGGFVFEE8DCCOBB4AA'@u??>==n= [wZMoteris, priėjusi prie Sauliaus ir pamačiusi, kad jis labai išsigandęs, tarė: „Tavo tarnaitė paklausė tavęs, statydama į pavojų savo gyvybę, ir įvykdė, ko tu prašei.$ZCZSaulius, labai nusigandęs dėl Samuelio žodžių, staiga visu savo ūgiu krito ant žemės. Jis neteko jėgų, nes visą dieną ir naktį buvo nevalgęs.?YyZBe to, Viešpats atiduos su tavimi ir Izraelį į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite pas mane. Taip pat ir Izraelio pulkus Viešpats atiduos į filistinų rankas“. XZKadangi tu nepaklusai Viešpaties balsui ir neįvykdei Viešpaties rūstybės amalekiečiams, Viešpats šiandien tau taip padarė.WZViešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui.lVSZSamuelis atsakė: „Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu?5UeZSamuelis tarė Sauliui: „Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?“ Saulius atsakė: „Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką man daryti“.*TOZKaralius vėl klausė: „Kaip ji atrodo?“ Ji atsakė: „Kyla senas vyras su apsiaustu“. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė veidu iki žemės.S{Z Karalius jai tarė: „Nebijok! Ką matei?“ Moteris tarė Sauliui: „Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės“.sRaZ Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė Sauliui: „Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!“cQAZ Moteris klausė: „Ką turiu tau iššaukti?“ Jis atsakė: „Iššauk man Samuelį“.gPIZ Saulius jai prisiekė Viešpačiu: „Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi nubausta dėl šito“.:OoZ Moteris jam atsakė: „Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus mano gyvybei, kad mane pražudytum?“.NWZSaulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas moterį. Jis tarė jai: „Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk man tą, kurį aš sakysiu“.kMQZTada Saulius tarė savo tarnams: „Suraskite man moterį, kuri iššaukia mirusiųjų dvasias, kad galėčiau nueiti pas ją patarimo“. Jo tarnai jam atsakė: „En Dore gyvena moteris, iššaukianti mirusiųjų dvasias“.tLcZSaulius klausė Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus.`K;ZKai Saulius pamatė filistinų stovyklą, nusigando ir jo širdis ėmė labai drebėti. JZFilistinai susirinko, atėjo ir pastatė stovyklą Šuneme. Saulius sušaukė visą Izraelį, jie pasistatė stovyklą Gilbojoje.3IaZSamuelis buvo miręs, izraelitai buvo apraudoję ir palaidoję jį Ramoje, jo mieste. Saulius buvo išvaręs iš šalies mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus.7HiZDovydas atsakė Achišui: „Tu dabar sužinosi, ką gali padaryti tavo tarnas“. Achišas tarė Dovydui: „Todėl aš padarysiu tave mano galvos saugotoju visam laikui“..GWZTomis dienomis filistinai surinko savo kariuomenę karui prieš Izraelį. Achišas tarė Dovydui: „Tu su savo vyrais turėsi žygiuoti kartu su manimi į karą“.F}Z Achišas tikėjo Dovydu, sakydamas: „Jis tapo visiškai nekenčiamas Izraelyje, todėl bus mano tarnas per amžius“.nEWZ Nei vyrų, nei moterų Dovydas nepalikdavo gyvų ir neatsivesdavo jų į Gatą, manydamas: „Kad jie nepraneštų apie mus, sakydami: ‘Taip padarė Dovydas ir taip jis elgiasi visą laiką, gyvendamas filistinų krašte’“.,DSZ Achišas paklausdavo: „Ką šįkart buvote užpuolę?“ Dovydas atsakydavo: „Judo pietinę dalį, jerachmeelitų pietų kraštą ir kenitų pietinę dalį“.:CoZ Kai Dovydas užpuldavo kraštą, jis nepalikdavo gyvo nei vyro, nei moters, pasiimdavo avis, galvijus, asilus, kupranugarius, drabužius ir grįždavo, ir nueidavo pas Achišą.!B=ZDovydas su savo vyrais išeidavo ir užpuldavo gešuriečius, girzus ir amalekiečius, kurie nuo senų laikų gyveno toje šalyje nuo Šūro iki Egipto.PAZDovydas gyveno filistinų šalyje vienerius metus ir keturis mėnesius.m@UZAchišas jam leido gyventi Ciklage. Nuo to laiko Ciklagas priklauso Judo karaliams iki šios dienos.%ZSaulius sužinojo, kad Dovydas pabėgo į Gatą, ir daugiau jo nebeieškojo.=3ZIr Dovydas, abi jo žmonos, jezreelietė Ahinoama ir karmelietė Abigailė, Nabalo našlė, ir jo vyrai su savo šeimomis gyveno pas Achišą Gate.{<qZDovydas pakilo ir su šešiais šimtais vyrų, buvusių su juo, perėjo pas Gato karalių Achišą, Maocho sūnų.a;=ZDovydas tarė savo širdyje: „Vieną dieną aš žūsiu nuo Sauliaus rankos. Geriausia man būtų pasitraukti į filistinų šalį. Tada Saulius nebeieškos manęs Izraelyje, ir aš išsigelbėsiu nuo jo rankos“.1:]ZSaulius atsakė Dovydui: „Būk palaimintas, mano sūnau Dovydai! Tu daug padarysi ir pasieksi“. Po to Dovydas nuėjo savo keliu, o Saulius sugrįžo į savo vietą.59eZIr štai, kaip šiandien buvo vertinga tavo gyvybė mano akyse, taip vertinga tegul būna ir mano gyvybė Viešpaties akyse; tegul Jis išlaisvina mane iš visų bėdų“.:8oZViešpats atlygins kiekvienam už jo teisumą ir ištikimybę. Viešpats buvo atidavęs tave šiandien į mano rankas, bet aš nepakėliau rankos prieš Viešpaties pateptąjį.n7WZDovydas atsakė: „Štai tavo ietis, karaliau! Tegul vienas iš tavo jaunuolių ateina ir ją paima.E6ZSaulius atsakė: „Aš nusidėjau. Sugrįžk, mano sūnau Dovydai, aš tau nieko blogo nedarysiu, nes mano siela buvo brangi tavo akyse šiandien. Aš kvailai elgiausi ir labai klydau“.$5CZTenebūna pralietas mano kraujas Viešpaties akivaizdoje, nes Izraelio karalius išėjo ieškoti blusos kaip žmogus, kuris medžioja kurapką kalnuose“.24_ZMano valdove karaliau, prašau, išklausyk savo tarno. Jei Viešpats tave sukurstė prieš mane, tepriima Jis auką, o jei žmonės – tegul jie būna prakeikti Viešpaties akivaizdoje, nes jie išvarė mane, kad neturėčiau dalies Viešpatyje, sakydami: ‘Eik ir tarnauk svetimiems dievams’.X3+ZKodėl, mano valdove, persekioji savo tarną? Ką aš padariau? Kuo nusikaltau?2#ZSaulius, atpažinęs Dovydo balsą, tarė: „Ar tai tavo balsas, Dovydai, mano sūnau?“ Dovydas atsakė: „Taip, mano valdove karaliau.L1ZNegerai padarėte. Kaip Viešpats gyvas, jūs verti mirties, nes jūs nesaugojote savo valdovo, Viešpaties pateptojo. Kur dingo karaliaus ietis ir vandens ąsotis, kurie buvo jo galvūgalyje?“@0{ZDovydas atsakė Abnerui: „Tu esi galingas vyras. Kas tau lygus Izraelyje? Kodėl nesaugojai karaliaus, savo valdovo? Vienas žmogus buvo atėjęs karaliaus, tavo valdovo, nužudyti./#ZJis šaukė žmonėms bei Nero sūnui Abnerui: „Argi neatsiliepsi, Abnerai?“ Abneras atsiliepė: „Kas tu esi, kad šauki karaliui?“w.iZ Dovydas perėjo į kitą pusę ir atsistojo kalno viršūnėje iš tolo, kad tarp jų būtų didelis atstumas.>-wZ Dovydas paėmė ietį ir vandens ąsotį nuo Sauliaus galvūgalio, ir jie išėjo. Niekas nematė, nežinojo ir nepabudo; jie visi miegojo, nes Viešpats siuntė jiems gilų miegą.&,GZ Apsaugok, Viešpatie, kad pakelčiau savo ranką prieš Viešpaties pateptąjį! Dabar imk jo galvūgalyje įsmeigtą ietį bei vandens ąsotį ir eikime“.b+?Z Kaip Viešpats gyvas, Viešpats jį ištiks, ir ateis jo diena mirti, arba jis žus kare!z*oZ Dovydas atsakė Abišajui: „Nežudyk jo! Kas pakeltų ranką prieš Viešpaties pateptąjį ir liktų nekaltas?)1ZAbišajas tarė Dovydui: „Dievas šiandien atidavė tavo priešą į tavo rankas. Leisk man jį vienu smūgiu prismeigti ietimi prie žemės“.8(kZDovydas ir Abišajas, naktį nuėję tarp žmonių, rado Saulių miegantį palapinėje, o jo ietis buvo įsmeigta į žemę galvūgalyje. Abneras ir kariai gulėjo aplink jį.)'MZDovydas tarė hetitui Ahimelechui ir Cerujos sūnui Abišajui, Joabo broliui: „Kas eis su manimi į Sauliaus stovyklą?“ Abišajis atsakė: „Aš eisiu“.t&cZDovydas atėjo į tą vietą, kurioje Saulius buvo pasistatęs stovyklą. Dovydas matė vietą, kur atsigulė Saulius ir Nero sūnus Abneras, jo kariuomenės vadas. Sauliaus palapinė buvo stovyklos viduryje, o kariai miegojo aplinkui.R%ZTada Dovydas išsiuntė žvalgus ir sužinojo, kad Saulius tikrai atėjo. $ZJis pasistatė stovyklą Hachilos kalvoje, prie Jesimono. Dovydas buvo dykumoje ir matė, kad Saulius ėjo į dykumą jo ieškoti.i#MZSaulius su trimis tūkstančiais Izraelio rinktinių vyrų ėjo į Zifo dykumą ieškoti Dovydo.s"aZZifiečiai, atėję į Gibėją, pranešė Sauliui, kad Dovydas slapstosi Hachilos kalvose, prie Jesimono.c!AZ,Saulius atidavė savo dukterį Mikalę, Dovydo žmoną, Laišo sūnui Palčiui iš Galimo.O Z+Dovydas dar vedė Ahinoamą iš Jezreelio, ir jos abi buvo jo žmonos. Z*Abigailė skubiai pasiruošė, užsėdo ant asilo ir su penkiomis tarnaitėmis sekė paskui Dovydo pasiuntinius ir tapo jo žmona.|sZ)Ji nusilenkė iki žemės ir tarė: „Štai tavo tarnaitė, kad tarnautų ir plautų savo valdovo tarnų kojas“.Z(Dovydo tarnai, nuėję pas Abigailę į Karmelį, jai kalbėjo: „Dovydas mus atsiuntė pas tave pasakyti, kad jis nori tave vesti“.4cZ'Dovydas, išgirdęs, kad Nabalas mirė, tarė: „Palaimintas Viešpats, kuris įvykdė teismą Nabalui už man padarytą įžeidimą ir apsaugojo mane nuo pikto. Viešpats sugrąžino Nabalo nusikaltimą ant jo galvos“. Ir Dovydas pasiuntė pasiuntinius ir kalbėjo Abigailei, kad nori ją vesti.W)Z&Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė.Z%Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė jame ir jis sustingo kaip akmuo./YZ$Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Jis tuo metu buvo iškėlęs namuose karališką puotą. Nabalas buvo linksmas ir labai girtas, todėl ji jam nieko nesakė iki ryto.+Z#Dovydas priėmė iš jos viską, ką ji jam atgabeno, ir tarė: „Eik rami į savo namus. Aš paklausiau tavo balso ir tavęs nepaniekinau“.DZ"Tikrai, kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris man neleido tavęs nuskriausti, jei nebūtum paskubėjusi manęs pasitikti, iki ryto aušros nebūtų likę Nabalui nė vieno vyro“.%Z!Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti.yZ Dovydas atsakė Abigailei: „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šiandien atsiuntė tave manęs pasitikti.LZtai nereikės mano valdovui liūdėti ir jo širdis nesigrauš, kad be reikalo praliejai kraują, norėdamas pats atkeršyti. Kai Viešpats padarys gera mano valdovui, atsimink savo tarnaitę“._9ZKai Viešpats įvykdys visa, ką Jis tau pažadėjo, ir tave padarys Izraelio valdovu,/ZO jei kas tave persekiotų ir tavo gyvybės ieškotų, tai Viešpats, tavo Dievas, saugos tave, o tavo priešų sielas Jis nusvies kaip mėtykle.4cZAtleisk savo tarnaitei nusikaltimą. Viešpats tikrai pastatys mano valdovui tvirtus namus, nes tu kovoji Viešpaties kovas ir tavyje nerasta blogio per visas tavo dienas.xkZŠtai dovanos, kurias tavo tarnaitė atgabeno savo valdovui, atiduok jas jaunuoliams, kurie seka mano valdovą.lSZDabar, mano valdove, kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela, Viešpats sulaikė tave, kad nenusikalstum, praliedamas kraują ir keršydamas savo ranka. Tavo priešai, kurie siekia pikto mano valdovui, tegul tampa kaip Nabalas.saZMano valdove, prašau nekreipti dėmesio į tą Belialo žmogų Nabalą, nes koks jo vardas, toks ir jis pats. Nabalas jo vardas ir jis pilnas kvailumo. Aš, tavo tarnaitė, nemačiau savo valdovo jaunuolių, kuriuos buvai atsiuntęs. ZParpuolusi prie jo kojų, kalbėjo: „Valdove, ant manęs tebūna kaltė. Meldžiu, leisk savo tarnaitei kalbėti ir išklausyk ją.u eZAbigailė, pamačiusi Dovydą, skubiai nulipo nuo asilo, parpuolė prieš Dovydą ir nusilenkė iki žemės.{ qZTegul Dievas tai ir dar daugiau padaro su Dovydo priešais, jei iki ryto palikčiau gyvą bent vieną jo vyrų“. /ZDovydas buvo pasakęs: „Veltui saugojau dykumoje visa, kas Nabalui priklauso taip, kad jis nieko nepasigedo. Jis man atsilygino piktu už gera.a =ZJodama ant asilo kalno pašlaite, ji sutiko Dovydą ir jo vyrus, ateinančius priešais.ymZJi įsakė savo tarnams: „Eikite pirma manęs, o aš eisiu paskui jus“. Savo vyrui Nabalui ji nieko nesakė.eEZAbigailė skubiai paėmė du šimtus duonos kepalų, dvi odines vyno, penkias paruoštas avis, penkis saikus skrudintų grūdų, šimtą džiovintų vynuogių kekių, du šimtus figų pyragaičių ir sukrovė ant asilų.3aZTaigi dabar pagalvok ir nuspręsk, ką darysi. Nelaimė tikrai gresia mūsų šeimininkui ir visai jo šeimynai. Jis yra Belialo vaikas, su kuriuo neįmanoma kalbėti“.MZJie buvo mums siena naktį ir dieną, kai bandą ganėme netoli jų.)ZTie vyrai buvo mums labai geri. Jie mums nepadarė jokios skriaudos, mes nieko nepasigedome per visą laiką, kurį praleidome drauge su jais..WZTuo metu vienas Nabalo tarnų pranešė Nabalo žmonai Abigailei: „Dovydas atsiuntė iš dykumos pasiuntinius mūsų šeimininko pasveikinti, o tas juos išplūdo.0[Z Dovydas tarė savo vyrams: „Kiekvienas prisijuoskite kardą“. Visi apsiginklavo ir maždaug keturi šimtai vyrų sekė Dovydą, o du šimtai pasiliko prie daiktų.V'Z Dovydo jaunuoliai grįžo atgal ir papasakojo jam viską, ką buvo girdėję. Z Argi aš atiduosiu duoną, vandenį ir mėsą, kurią prirengiau kirpėjams, žmonėms, apie kuriuos nežinau, iš kur jie?“ Z Nabalas atsakė Dovydo tarnams: „Kas yra Dovydas? Kas yra Jesės sūnus? Šiandien yra daug pabėgusių nuo savo valdovų tarnų.i~MZ Dovydo jaunuoliai atėję kalbėjo Nabalui visus tuos žodžius Dovydo vardu ir laukė atsakymo.Y}-ZPaklausk savo jaunuolių, ir jie tau patvirtins. Teatranda šitie jaunuoliai malonę tavo akyse, nes atėjome gerą dieną. Todėl prašau, duok, ką ras tavo ranka, savo tarnams ir savo sūnui Dovydui’“.|3ZSužinojau, kad kerpamos tavo avys. Tavo piemenys buvo su mumis. Mes jiems nieko blogo nepadarėme ir jiems nieko netrūko, kol jie buvo Karmelyje._{9ZSakykite jam: ‘Ramybė tebūna tau, ramybė tavo namams ir ramybė viskam, ką turi.|zsZJis pasiuntė dešimt jaunuolių ir sakė jiems: „Eikite į Karmelį pas Nabalą ir pasveikinkite jį mano vardu.:yqZDovydas išgirdo dykumoje, kad Nabalas kerpa avis.'xIZJo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos – Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų.3waZMaone gyveno vyras, kuris turėjo nuosavybę Karmelyje. Jis buvo labai turtingas: turėjo tris tūkstančius avių ir tūkstantį ožkų. Kartą jis kirpo avis Karmelyje. vZSamuelis mirė, visi izraelitai susirinko, apraudojo jį ir palaidojo jo namuose Ramoje. Dovydas pakilo ir nuėjo į Parano dykumą.zuoZDovydas prisiekė Sauliui. Po to Saulius sugrįžo į savo namus, o Dovydas ir jo vyrai pasitraukė į tvirtovę.tyZDabar prisiek man Viešpačiu, kad neišnaikinsi mano palikuonių ir neišnaikinsi mano vardo iš mano tėvo namų“.msUZDabar tikrai žinau, kad tu tapsi karaliumi ir kad Izraelio karalystė bus įtvirtinta tavo rankose.rZKas, suradęs savo priešą, paleidžia jį sveiką? Viešpats teatlygina tau geru už tai, ką tu šiandien man padarei.qZŠiandien tu parodei, kaip elgiesi su manimi, nes Viešpats buvo atidavęs mane į tavo rankas, tačiau tu manęs nenužudei.pp[ZIr jis sakė Dovydui: „Tu esi teisesnis už mane, tu man atlyginai geru, o aš tau atsilyginau piktu.oZKai Dovydas baigė kalbėti, Saulius tarė: „Ar tai tavo balsas, mano sūnau Dovydai?“ Ir Saulius pakėlė savo balsą ir verkė.n'ZViešpats tebūna teisėjas ir tedaro sprendimą tarp manęs ir tavęs. Tegul mato ir gina mano bylą, ir išgelbsti mane nuo tavo rankos“.\m3ZPrieš ką išėjo Izraelio karalius? Ką tu persekioji? Pastipusį šunį. Blusą.olYZKaip sena patarlė sako: ‘Iš nedorėlių ateina nedorybės’, bet mano ranka nepakils prieš tave.kZ Viešpats tebūna teisėjas tarp mudviejų ir Viešpats tegul atkeršija tau už mane, bet mano ranka nepakils prieš tave.jZ Pažvelk, mano tėve, į savo apsiausto skverną mano rankoje. Iš to, kad aš, atpjaudamas tavo apsiausto skverną, tavęs nenužudžiau, suprask ir žinok, kad manyje nėra nieko pikto ir aš nesu tau nusidėjęs. Bet tu ieškai mano gyvybės, kad ją atimtum.pi[Z Tu pats šiandien matei, kad Viešpats buvo atidavęs tave į mano rankas oloje; mane ragino tave nužudyti, bet aš pasigailėjau tavęs, sakydamas: ‘Nepakelsiu rankos prieš savo valdovą, nes jis yra Viešpaties pateptasis’.^h7Z Dovydas tarė Sauliui: „Kodėl klausai žmonių kalbų, kad Dovydas nori tau pikta?/gYZ Dovydas taip pat pakilo iš paskos ir, išlindęs iš olos, šaukė Sauliui: „Karaliau, mano valdove!“ Sauliui atsigręžus, Dovydas nusilenkė veidu iki žemės.fZDovydas sulaikė savo vyrus šiais žodžiais ir neleido jiems pakilti prieš Saulių. O Saulius, išėjęs iš olos, ėjo savo keliu.>ewZJis tarė savo vyrams: „Apsaugok, Viešpatie, kad taip padaryčiau savo valdovui, Viešpaties pateptajam, pakeldamas prieš jį savo ranką, nes jis yra Viešpaties pateptasis“.LdZDovydo širdis smarkiai plakė, nes jis nupjovė Sauliaus skverną.lcSZDovydo vyrai sakė jam: „Štai diena, apie kurią Viešpats tau kalbėjo: ‘Aš atiduosiu tavo priešą į tavo rankas, kad pasielgtum su juo, kaip tau patinka’“. Prislinkęs Dovydas nupjovė Sauliaus apsiausto skverną.bZAtėjęs prie šalikelės avidžių, kur buvo ola, Saulius į ją įėjo atlikti reikalo. Dovydas ir jo vyrai sėdėjo olos gilumoje.a-ZSaulius, paėmęs tris tūkstančius rinktinių vyrų iš viso Izraelio, išėjo ieškoti Dovydo ir jo vyrų laukinių ožkų gyvenamose uolose.q`]ZKai Saulius, nugalėjęs filistinus, sugrįžo, jam buvo pranešta, kad Dovydas yra En Gedžio dykumoje.4_eZDovydas pasitraukė į En Gedžio tvirtoves.y^mZSaulius liovėsi vijęs Dovydą, sugrįžo ir kariavo su filistinais. Todėl ta vieta pavadinta Perskyrimo uola.z]oZTačiau pas Saulių atėjo pasiuntinys su pranešimu: „Skubiai sugrįžk, nes filistinai užpuolė kraštą“.?\yZSaulius ėjo viena kalno puse, o Dovydas su savo vyrais – kita. Dovydas skubiai traukėsi nuo Sauliaus, nes Saulius su savo vyrais supo Dovydą ir jo vyrus, norėdami juos sugauti.@[{ZSaulius ir jo vyrai išėjo jo ieškoti. Dovydui apie tai buvo pranešta, todėl jis pasitraukė į Maono dykumą prie uolos. Saulius, tai išgirdęs, vijosi Dovydą į Maono dykumą.vZgZJie nuėjo į Zifą pirma Sauliaus. Dovydas ir jo vyrai buvo Maono dykumoje, lygumoje į pietus nuo Jesimono.aY=ZIšžvalgykite ir sužinokite visas slėptuves, kuriose jis slapstosi; tada sugrįžkite pas mane su tikromis žiniomis ir aš eisiu su jumis. Jei jis tebėra krašte, aš surasiu jį visuose Judo tūkstančiuose“.X ZEikite, viską paruoškite ir sužinokite vietą, kur jis yra ir kas jį ten matė; man pranešta, kad jis esąs labai gudrus.NWZSaulius tarė: „Viešpats telaimina jus, kad manęs pasigailėjote.|VsZTaigi dabar, karaliau, ateik, kaip tavo siela to trokšta, o mūsų darbas bus atiduoti jį į karaliaus rankas“.(UKZZifiečiai nuėjo pas Saulių į Gibėją ir pranešė: „Dovydas slapstosi pas mus kalnų tvirtovėse, miškuose ir Hachilos kalvose, į pietus nuo Jesimono.xTkZJuodu Viešpaties akivaizdoje padarė sandorą. Dovydas pasiliko miške, o Jehonatanas sugrįžo į savo namus.#SAZIr jis tarė jam: „Nebijok, mano tėvas Saulius tavęs neras. Tu tapsi Izraelio karaliumi, o aš būsiu šalia tavęs. Mano tėvas Saulius tai žino“.aR=ZSauliaus sūnus Jehonatanas atėjo pas Dovydą į mišką ir sustiprino jo ranką Dieve.gQIZDovydas matė, kad Saulius išėjo ieškoti jo gyvybės, ir Dovydas buvo Zifo tyruose, miške."P?ZDovydas apsistojo dykumos tvirtovėse ir pasiliko kalne Zifo dykumoje. Saulius visą laiką jo ieškojo, tačiau Dievas neatidavė jo į Sauliaus rankas.HO Z Tada Dovydas ir jo vyrai, kurių buvo apie šešis šimtus, išėję iš Keilos, ėjo, kur galėjo eiti. Kai Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas pabėgo iš Keilos, jis atšaukė savo žygį.uNeZ Dovydas klausė: „Ar Keilos vyrai išduos mane ir mano vyrus Sauliui?“ Viešpats atsakė: „Išduos“.GM Z Ar Keilos gyventojai išduos mane į jo rankas? Ar Saulius ateis, kaip tavo tarnas girdėjo? Viešpatie, Izraelio Dieve, meldžiu, pasakyk savo tarnui“. Viešpats atsakė: „Jis ateis“.L+Z Dovydas meldėsi: „Viešpatie, Izraelio Dieve, tavo tarnas išgirdo, kad Saulius rengiasi ateiti į Keilą ir sunaikinti miestą dėl manęs.tKcZ Dovydas sužinojo, kad Saulius slapčia rengia jam pikta, ir tarė kunigui Abjatarui: „Atnešk efodą“.TJ#ZSaulius sušaukė visus vyrus žygiui į Keilą prieš Dovydą ir jo vyrus.>IwZSauliui buvo pranešta, kad Dovydas atėjo į Keilą. Saulius tarė: „Dievas jį atidavė į mano rankas; jis pats užsidarė įeidamas į miestą su vartais ir užkaiščiais“.\H3ZAhimelecho sūnus Abjataras, bėgdamas pas Dovydą į Keilą, atsinešė ir efodą.$GCZDovydas ir jo vyrai, nuėję į Keilą, kariavo su filistinais, nuvarė jų galvijus ir smarkiai juos sumušė. Taip Dovydas išgelbėjo Keilos gyventojus.FZDovydas dar kartą klausė Viešpatį. Viešpats jam atsakė: „Kelkis ir eik į Keilą; Aš atiduosiu filistinus į tavo rankas“. E ZDovydo vyrai jam tarė: „Štai mes bijome jau čia, Judo žemėje. Kaip mes eisime į Keilą prieš filistinų kariuomenę?“D1ZDovydas klausė Viešpatį: „Ar man eiti ir mušti filistinus?“ Viešpats atsakė Dovydui: „Eik, sumušk filistinus ir išgelbėk Keilą“.WC)ZDovydui pranešė, kad filistinai kariauja prieš Keilą ir plėšia klojimus.mBUZPasilik pas mane, nebijok. Kas ieško mano gyvybės, ieško ir tavo. Bet su manimi tu esi saugus“.%AEZDovydas tarė Abjatarui: „Pamatęs ten stovintį edomitą Doegą, aš žinojau, kad jis tikrai praneš Sauliui. Aš kaltas, kad žuvo tavo tėvo giminės.P@ZAbjataras pranešė Dovydui, kad Saulius išžudė Viešpaties kunigus.\?3ZIštrūko tik Abjataras, Ahitubo sūnaus Ahimelecho sūnus, ir pabėgo pas Dovydą.g>IZNobe jis kardu išžudė vyrus, moteris, vaikus, kūdikius, taip pat jaučius, asilus ir avis.1=]ZTada karalius tarė Doegui: „Eik tu ir nužudyk kunigus“. Tą dieną edomitas Doegas puolė ir nužudė aštuoniasdešimt penkis vyrus, nešiojusius lininį efodą.U<%ZKaralius įsakė savo sargybai: „Nužudykite Viešpaties kunigus, nes jie yra su Dovydu; jie žinojo, kad jis pabėgo, bet man nepranešė“. Bet karaliaus tarnai nenorėjo žudyti Viešpaties kunigų._;9ZKaralius tarė: „Tu, Ahimelechai, ir visi tavo tėvo namai neišvengsite mirties“.J:ZArgi aš tik tada pradėjau klausti Dievą dėl jo? Tebūna tai toli nuo manęs. Nekaltink, karaliau, savo tarno ir mano tėvo namų, nes tavo tarnas nežinojo apie tai nei daug, nei mažai“.(9KZAhimelechas tarė karaliui: „Kuris iš tavo tarnų yra toks ištikimas, kaip Dovydas, karaliaus žentas, einąs ten, kur tu liepi, ir gerbiamas tavo namuose?(8KZ „Kodėl tu ir Jesės sūnus susitarėte prieš mane? Tu davei jam duonos, kardą ir klausei Dievą dėl jo, kad jis tykotų manęs, kaip šiandien matome“.f7GZ Saulius tarė: „Paklausyk, Ahitubo sūnau“. Tas atsiliepė: „Aš čia, mano valdove“. 6Z Saulius pakvietė Ahitubo sūnų kunigą Ahimelechą ir visus jo tėvo namus, kunigus, buvusius Nobe. Jie visi atėjo pas Saulių.a5=Z kuris atsiklausė Viešpaties dėl jo, davė jam maisto ir filistino Galijoto kardą“.4 Z Tada edomitas Doegas, stovėjęs su Sauliaus tarnais, tarė: „Aš mačiau Jesės sūnų Nobe pas Ahitubo sūnų Ahimelechą,+3QZkad jūs visi susimokėte prieš mane ir nebuvo nė vieno, kuris praneštų man, kad mano sūnus yra susitaręs su Jesės sūnumi? Tarp jūsų nėra nė vieno, kuris būtų manęs gailėjęsis ir man pranešęs, kad mano sūnus sukurstė mano tarną tykoti manęs, kaip šiandien matome“.'2IZJis tarė savo tarnams: „Benjaminai, klausykite. Ar Jesės sūnus duos jums visiems laukų bei vynuogynų ir jus padarys tūkstantininkais ir šimtininkais,81kZSaulius sužinojo, kad pasirodė Dovydas ir jo būrys. Tuo metu Saulius sėdėjo Gibėjos aukštumoje po medžiu, laikydamas ietį rankoje; visi jo tarnai stovėjo aplink jį.0ZPranašas Gadas tarė Dovydui: „Nepasilik kalnų tvirtovėje. Keliauk į Judo žemę“. Dovydas išėjo ir atėjo į Hereto mišką.`/;ZJis paliko tėvus pas Moabo karalių; jie gyveno pas jį, kol Dovydas buvo tvirtovėje.8.kZIš ten Dovydas nuėjo į Moabo Micpą. Ir jis sakė Moabo karaliui: „Prašau, leisk mano tėvui ir motinai apsistoti pas jus, kol sužinosiu, ką Dievas darys su manimi“.-9ZŽmonės, kurie buvo prislėgti, prasiskolinę ir nepatenkinti, rinkosi pas Dovydą; jis tapo jų viršininku. Su juo buvo apie keturis šimtus vyrų.{,qZDovydas, išėjęs iš ten, pabėgo į Adulamo olą. Tai išgirdę, jo broliai ir visi tėvo namai atėjo pas jį.+ ZAr man neužtenka pamišėlių, kad dar šitą man atvedėte, jog šėltų mano akyse? Nejaugi jį vesite ir į mano namus?“i*MZAchišas kalbėjo savo tarnams: „Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane?})uZ Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos.c(AZ Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo.E'Z Achišo tarnai klausė: „Argi tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi ne apie jį moterys šokdamos dainavo: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas – dešimtis tūkstančių’“.L&Z Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus, atvyko pas Gato karalių Achišą.a%=Z Kunigas tarė: „Kardas filistino Galijoto, kurį nukovei Elos slėnyje, yra čia, įvyniotas į audinį už efodo. Jei nori, pasiimk jį, nes kito čia nėra“. Dovydas tarė: „Nėra jam lygaus, duok jį man“.#$AZDovydas paklausė Ahimelecho: „Ar neturi čia ieties ar kardo? Kadangi karaliaus reikalas buvo labai skubus, nepasiėmiau nei kardo, nei kito ginklo“.l#SZTą dieną ten buvo edomitas Doegas, vienas Sauliaus tarnų. Jis buvo Sauliaus piemenų vyresnysis.""?ZTada kunigas davė jam šventos duonos, nes neturėjo kitos, tik padėtinę, kuri buvo paimta iš Viešpaties akivaizdos pakeičiant ją šviežia duona.;!qZDovydas atsakė kunigui: „Moterų nelietėme jau trys dienos, nuo to laiko, kai išėjome. Jaunuolių indai šventi, o jei kelias suteptas, tai duona bus šventuose induose“. ZKunigas atsakė Dovydui: „Neturiu paprastos duonos, tik šventos. Kad jaunuoliai būtų susilaikę bent nuo moterų“.[1ZDabar, jei turi ką po ranka, duok man – penkis duonos kepalus ar ką surasi“.mUZDovydas atsakė kunigui Ahimelechui: „Karalius man įsakė sutvarkyti vieną reikalą ir sakė man: ‘Niekas neturi žinoti, kokiu reikalu tave siunčiu ir ką tau įsakau’. Aš su savo tarnais susitiksiu sutartoje vietoje.3ZDovydas atėjo į Nobą pas kunigą Ahimelechą. Ahimelechas, sutikęs Dovydą, nusigando ir klausė: „Kodėl tu atėjai vienas, be palydovų?“;sZ+Dovydas nuėjo, o Jehonatanas sugrįžo į miestą.U%Z*Pagaliau Jehonatanas tarė Dovydui: „Eik ramybėje, nes mudu prisiekėme Viešpaties vardu, sakydami: ‘Viešpats bus tarp tavęs ir manęs, tarp mano palikuonių ir tavo palikuonių per amžius’“.,SZ)Berniukui nuėjus, Dovydas pakilo iš už akmenų, parpuolė veidu į žemę ir tris kartus nusilenkė. Juodu pasibučiavo ir ilgai verkė, bet labiausiai Dovydas.^7Z(Tuomet Jehonatanas padavė savo ginklus berniukui ir liepė juos nunešti į miestą.Y-Z'Berniukas nieko nežinojo. Tik Jehonatanas ir Dovydas žinojo, ką tai reiškia.Z&Ir Jehonatanas šaukė berniukui: „Greičiau! Skubėk! Nesustok!“ Jehonatano berniukas surinko strėles ir atnešė savo valdovui.p[Z%Jam nubėgus iki vietos, kur nukrito strėlė, Jehonatanas šaukė: „Ar strėlė nėra už tavęs?“|sZ$Jehonatanas sakė berniukui: „Bėk, surink strėles, kurias paleisiu“. Berniukui bėgant, jis paleido strėlę.p[Z#Rytą Jehonatanas išėjo į lauką tuo laiku, kurį buvo sutaręs su Dovydu, ir berniukas buvo su juo. 'F~~ }||g{{yzz4yy xxwvv*utt%sns rkqqp oZnnsmmmRmlllkkQj@iizhh'ggffee6doccKbbaaM``__^^]\\\,[[GZvYYQXXgWWVVhVUTToSSORRQQQPPaOO9NNcN MM+L{KKJJII*HHGG/FFcEEgE DCBB\AA@@-??1>>W==<;; :q99^877i66855443>22l11800/..3--.,E+**$)l((:''&l%%H$n##""u!!t!E! H}T$X:3%/`h>z i g pf9'mLUdTu išsirinkai Izraelį, kad jis būtų Tavo tauta per amžius, o Tu, Viešpatie, tapai jiems Dievu.KdKokia kita tauta žemėje prilygsta Tavo tautai Izraeliui, pas kurią Dievas atėjo išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardą? Jis padarė didelių ir baisių dalykų, matant savo tautai, kurią Tu išpirkai sau iš Egipto, iš svetimų tautų ir jų dievų. JdTu esi didis, Viešpatie Dieve! Nes nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis.tIcdDėl savo žodžių ir pagal savo širdį Tu padarei šiuos didelius dalykus, pranešdamas tai savo tarnui.^H7dKą gi daugiau Dovydas begali Tau sakyti? Tu pažįsti savo tarną, Viešpatie Dieve.,GSdIr tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Viešpatie Dieve. Tu dar kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje. Ar taip būna pas žmones, Viešpatie Dieve?!F=dTada karalius Dovydas įėjo ir atsisėdo Viešpaties akivaizdoje, ir tarė: „Kas aš, Viešpatie Dieve, ir kas mano namai, kad mane iki čia atvedei?GE dVisus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui.dDCdTavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas’“.oCYdBet savo gailestingumo Aš neatimsiu nuo jo, kaip atėmiau nuo Sauliaus, kurį pašalinau prieš tave.BdAš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nusikals, bausiu jį žmonių rykštėmis ir žmonių vaikų smūgiais.[A1d Jis pastatys namus mano vardui, o Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams.(@Kd Kai pasibaigs tavo dienos ir tu užmigsi prie savo tėvų, Aš pakelsiu tavo palikuonį po tavęs, išėjusį iš tavo strėnų, ir įtvirtinsiu jo karalystę.4?cd nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti mano tautą Izraelį; Aš suteiksiu tau ramybę nuo visų tavo priešų. Be to, Viešpats sako tau, kad Jis įkurs tau namus.(>Kd Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nevargintų jo kaip iki šiol,=3d Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai, išnaikinau visus tavo priešus tavo akyse ir padariau tavo vardą garsų kaip žemės didžiūnų vardą.<{dTodėl sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai Izraeliui.?;ydVisur, kur Aš keliaudavau tarp izraelitų, ar Aš kuriai nors iš Izraelio giminių, kuriai pavesdavau ganyti mano tautą Izraelį, sakiau: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’:}dAš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau izraelitus iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau palapinėje.z9od„Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Ar tu pastatysi man namus, kuriuose gyvenčiau?=8wdTą pačią naktį Viešpaties žodis atėjo Natanui:d7CdNatanas atsakė karaliui: „Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Viešpats su tavimi“.g6Idjis tarė pranašui Natanui: „Aš gyvenu kedro namuose, o Dievo skrynia – palapinėje“.q5]dKai karalius gyveno savo namuose ir Viešpats buvo suteikęs jam ramybę nuo visų aplinkinių priešų,M4dTodėl Sauliaus duktė Mikalė nesusilaukė vaikų iki savo mirties.~3wdir dar labiau nusižeminsiu ir tapsiu menkas savo akyse, bet tarnaičių, apie kurias kalbėjai, būsiu gerbiamas“.V2'dDovydas atsakė Mikalei: „Tai buvo prieš Viešpatį, kuris pasirinko mane vietoje tavo tėvo ir vietoje jo namų, kad paskirtų mane valdovu Viešpaties tautai, Izraeliui. Todėl aš grosiu Viešpačiui1#dTada Dovydas sugrįžo palaiminti savo namų. Sauliaus duktė Mikalė, išėjusi Dovydo pasitikti, tarė: „Koks garbingas šiandien buvo Izraelio karalius, apsinuoginęs šiandien prieš savo tarnų tarnaites, kaip begėdiškai apsinuogina niekam tikęs žmogus“.30adir padalino visiems izraelitams, vyrams ir moterims, po duonos paplotį, gabalą mėsos ir džiovintų vynuogių pyragaitį. Po to žmonės ėjo kiekvienas į savo namus.q/]dKai Dovydas baigė aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą kareivijų Viešpaties vardu(.KdAtnešę Viešpaties skrynią, jie padėjo ją palapinėje, kurią Dovydas jai buvo paruošęs. Ir Dovydas aukojo deginamąsias ir padėkos aukas Viešpačiui.T-#dViešpaties skrynią atgabenus į Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė žiūrėjo pro langą. Pamačiusi karalių Dovydą šokinėjantį ir šokantį prieš Viešpatį, ji paniekino jį savo širdyje.j,OdTaip Dovydas ir visi Izraelio namai nešė Viešpaties skrynią su šauksmais ir trimito garsais._+9dDovydas šoko prieš Viešpatį iš visų jėgų; jis buvo apsirengęs lininį efodą.{*qd Kai tie, kurie nešė Viešpaties skrynią, paeidavo šešis žingsnius, Dovydas aukodavo jautį ir riebų aviną.h)Kd Karaliui Dovydui pranešė: „Viešpats palaimino Obed Edomo namus ir visa, kas jam priklauso, dėl Dievo skrynios“. Tada Dovydas nuėjo ir su džiaugsmu parsigabeno Dievo skrynią iš Obed Edomo namų į Dovydo miestą.( d Viešpaties skrynia pasiliko gatiečio Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomą ir visus jo namiškius. 'd Todėl Dovydas nenorėjo pargabenti Viešpaties skrynios pas save į Dovydo miestą ir pasiuntė ją į gatiečio Obed Edomo namus.{&qd Dovydas išsigando tą dieną Viešpaties ir sakė: „Kaip aš galiu Viešpaties skrynią pargabenti pas save?“b%?dDovydas susisielojo dėl to, kad Viešpats ištiko Uzą ir pavadino tą vietą Perec Uza.~$wdViešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą, ir Dievas ištiko jį už jo klaidą, ir Uza mirė prie Dievo skrynios.s#adKai jie pasiekė Nachono klojimą, Uza, ištiesęs ranką, prilaikė Dievo skrynią, nes jaučiai suklupo.'"IdDovydas ir visi izraelitai grojo Viešpaties akivaizdoje įvairiais eglės medžio instrumentais: arfomis, psalteriais, barškalais, cimbolais ir dūdelėmis.q!]dJie vežė ją iš Abinadabo namų Gibėjoje, lydėdami Dievo skrynią; Achjojas ėjo skrynios priekyje.& GdJie įkėlė Dievo skrynią į naują vežimą ir vežė iš Abinadabo namų, esančių Gibėjoje; Uza ir Achjojas, Abinadabo sūnūs, varė naują vežimą.H dDovydas pakilo ir su visais tais žmonėmis, kurie buvo pas jį iš Baale Jehudo, nuėjo pargabenti iš ten Dievo skrynios, vadinamos kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu.]5dDovydas surinko visus Izraelio rinktinius vyrus, iš viso trisdešimt tūkstančių.fGdDovydas taip padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gebos iki Gezero.#dIšgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos, nes tada Viešpats išeis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę“. dDovydas vėl klausė Viešpaties. Jis atsakė: „Nesiartink jiems iš priekio. Eik aplinkui ir pulk iš šilkmedžių pusės.AdFilistinai dar kartą atėjo ir sustojo Refajų slėnyje.\3dFilistinai ten paliko savo dievų atvaizdus, kuriuos Dovydas ir jo kariai sudegino.FdDovydas atėjo į Baal Peracimus ir ten juos sumušė. Tada jis tarė: „Viešpats nušlavė mano priešus prieš mane kaip užplūdęs vanduo“. Todėl tą vietą pavadino Baal Peracimu.G dDovydas klausė Viešpatį, sakydamas: „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?“ Viešpats atsakė: „Eik, nes Aš tikrai atiduosiu filistinus į tavo rankas“.6ido filistinai atėję sustojo Refajų slėnyje.'dFilistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pradėjo ieškoti Dovydo. Dovydas, tai sužinojęs, pasitraukė į tvirtovę,'KdElišama, Eljada ir Elifeletas.,UdIbharas, Elišūva, Nefegas, Jafija,eEdŠitie vardai tų, kurie gimė Dovydui Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,%d Dovydas, persikėlęs iš Hebrono į Jeruzalę, paėmė iš Jeruzalės daugiau sugulovių ir žmonų. Čia Dovydui gimė sūnų ir dukterų.d Dovydas suprato, kad Viešpats jį įtvirtino Izraelio karaliumi ir išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.d Tyro karalius Hiramas siuntė pas Dovydą pasiuntinių su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kurie pastatė Dovydui namus.X+d Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes Viešpats, kareivijų Dievas, buvo su juo. d Dovydas apsigyveno tvirtovėje ir pavadino ją Dovydo miestu. Dovydas statė aplinkui, pradėdamas nuo Milojo, ir viduje.V 'dTuomet Dovydas tarė: „Kas nugalės jebusiečius ir pasieks vandens kanalą, tegul žudo raišuosius ir akluosius, kurių nekenčia Dovydas“. Todėl yra sakoma: „Aklas ir raišas neįeis į namus“.I  dTačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę (ji yra Dovydo miestas).T #dDovydas su savo žmonėmis puolė Jeruzalę. Tenykščiai gyventojai jebusiečiai sakė Dovydui: „Tu neįeisi. Tave nuvys mūsų aklieji ir raišieji“. Nes jie galvojo: „Dovydas negalės įeiti“. ;dGyvendamas Hebrone, jis valdė Judą septynerius metus ir šešis mėnesius ir Jeruzalėje trisdešimt trejus metus karaliavo visam Izraeliui ir Judui.mUdDovydui buvo trisdešimt metų, kai jis pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo keturiasdešimt metų.6gdVisi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Karalius Dovydas sudarė su jais Hebrone sąjungą Viešpaties akivaizdoje. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.>wdJau anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį, ir Viešpats tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi Izraelio vadas’“.mUdVisos Izraelio giminės atėjo pas Dovydą į Hebroną ir tarė: „Mes esame tavo kūnas ir kaulai.4cd Dovydas įsakė jaunuoliams, ir tie nužudė juos, nukirto jiems rankas ir kojas ir pakorė Hebrone prie tvenkinio. O Išbošeto galvą jie palaidojo Hebrone, Abnero kape.>wd Juo labiau, kai piktadariai nužudė teisų vyrą jo namuose, gulintį lovoje. Ar aš neturiu pareikalauti jo kraujo iš jūsų rankų, pašalindamas jus nuo žemės paviršiaus?“6gd tą, kuris man pranešė apie Sauliaus mirtį, galvodamas, kad atnešė man gerą žinią, aš nutvėriau ir nužudžiau Ciklage, užuot jį apdovanojęs už tokią žinią.!=d Dovydas tarė Rechabui ir jo broliui Baanai, beerotiečio Rimono sūnums: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mano sielą iš visokių nelaimių,eEdAtnešę galvą į Hebroną pas Dovydą, tarė jam: „Štai galva Sauliaus sūnaus, tavo priešo Išbošeto, kuris ieškojo tavo gyvybės. Šiandien Viešpats atkeršijo Sauliui ir jo palikuonims už mūsų karalių“."?dKai jie įėjo į namus, Išbošetas miegojo ant lovos savo miegamajame. Jie užmušė jį, nukirto galvą ir, ja nešini, ėjo visą naktį per dykumą.\~3dJie įėjo į jo namus tarsi kviečių pasiimti, nudūrė jį į pilvą ir pabėgo.}dBeerotiečio Rimono sūnūs Rechabas ir Baana atėjo pačioje dienos kaitroje į Išbošeto namus, kai tas miegojo ant lovos vidudienį.{|qdSauliaus sūnus Jehonatanas turėjo luošą sūnų. Jis buvo penkerių metų, kai iš Jezreelio atėjo žinia apie Saulių ir Jehonataną. Jo auklė, paėmusi jį, bėgo. Jai beskubant, jis krito ir tapo luošas. Jo vardas buvo Mefi Bošetas.R{dBeerotiečiai atbėgo į Gitaimus ir ten liko ateiviais iki šios dienos."z?dSauliaus sūnus turėjo du vyrus, pulkų vadus Baaną ir Rechabą, beerotiečio Rimono sūnus iš Benjamino giminės, nes Beerotas priklausė Benjaminui.syadKai Sauliaus sūnus išgirdo, kad Abneras žuvo Hebrone, nusviro jo rankos, ir visas Izraelis susijaudino.3xad'Aš šiandien dar esu silpnas, nors pateptas karaliumi; šitie vyrai, Cerujos sūnūs, yra per stiprūs man. Viešpats tegul atlygina piktadariui už jo piktadarystę!“zwod&Karalius tarė savo tarnams: „Argi nežinote, kad šiandien Izraelyje žuvo kunigaikštis ir garbingas žmogus?svad%Tą dieną visa Izraelio tauta suprato, kad tai buvo ne karaliaus sumanymas nužudyti Nero sūnų Abnerą.Yu-d$Tauta sužinojo, ir tai jiems patiko, kaip patikdavo viskas, ką darė karalius.Ut%d#Žmonės bandė prikalbėti Dovydą valgyti tą dieną, bet Dovydas prisiekė: „Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei aš, prieš saulei nusileidžiant, paragaučiau duonos ar ko nors kito“."s?d"Tavo rankos nebuvo surištos ir kojos nebuvo sukaustytos grandinėmis. Tu kritai, kaip žmogus krinta nuo piktadario“. Ir visi žmonės vėl verkė jo.\r3d!Karalius raudojo dėl Abnero, sakydamas: „Ar Abneras turėjo mirti tokia mirtimi?iqMd Jie palaidojo Abnerą Hebrone, ir karalius balsiai verkė prie jo kapo, verkė ir visi žmonės.,pSdDovydas įsakė Joabui ir visiems žmonėms: „Perplėškite savo drabužius, užsidėkite ašutines ir raudokite Abnero“. Karalius Dovydas ėjo paskui karstą.o{dJoabas ir jo brolis Abišajas nužudė Abnerą dėl to, kad Abneras buvo nužudęs jų brolį Asaelį mūšyje Gibeone.)nMdTas kraujas tekrinta ant Joabo ir jo tėvo namų; Joabo giminėje tegul netrūksta paliegėlių, raupsuotų, luošų, karuose žūstančių ir badaujančių“.mdDovydas, tai išgirdęs, tarė: „Aš ir mano karalystė esame nekalti prieš Viešpatį dėl Nero sūnaus Abnero kraujo.Xl+dAbnerui sugrįžus į Hebroną, Joabas pasivedė jį nuošaliai į tarpuvartę, tarsi norėdamas slaptai pasikalbėti, ir keršydamas už savo brolio Asaelio kraują dūrė jam į pilvą taip, kad jis mirė,kdJoabas, išėjęs iš Dovydo, siuntė vyrus paskui Abnerą; tie sugrąžino jį nuo Siros šulinio. Dovydas apie tai nieko nežinojo.j'dArgi tu nepažįsti Nero sūnaus Abnero, kad jis atėjo tavęs apgauti ir sužinoti tavo įėjimą, tavo išėjimą ir visa, ką tu darai?“vigdJoabas, atėjęs pas karalių, klausė: „Ką padarei? Abneras buvo atėjęs pas tave. Kodėl jį išleidai?h+dJoabui, sugrįžusiam su kariuomene, buvo pranešta: „Buvo atvykęs Nero sūnus Abneras pas karalių, ir šis išleido jį eiti ramybėje“.'gIdTuo metu Dovydo tarnai ir Joabas grįžo iš karo žygio ir parsigabeno didelį grobį, bet Abnero nebebuvo pas Dovydą Hebrone; jis buvo išvykęs ramybėje.OfdAbneras tarė Dovydui: „Aš surinksiu pas tave, mano valdove, visą Izraelį, kad jie sudarytų su tavimi sutartį ir tu jiems karaliautum, kaip geidžia tavo širdis“. Dovydas išleido Abnerą.weidAbneras atėjo pas Dovydą į Hebroną su dvidešimt vyrų. Dovydas suruošė Abnerui ir jo palydovams puotą. d;dAbneras taip pat kalbėjo ir Benjaminui. Po to Abneras vyko pas Dovydą į Hebroną pranešti jam, kas atrodė priimtina Izraeliui ir Benjamino namams.*cOdDabar padarykite tai, nes Viešpats kalbėjo Dovydui: ‘Savo tarno Dovydo ranka išgelbėsiu savo tautą Izraelį iš filistinų ir iš visų jo priešų’“.ibMdAbneras kalbėjo Izraelio vyresniesiems: „Jau seniai jūs norėjote turėti Dovydą karaliumi.kaQdJos vyras ją lydėjo verkdamas iki Bahurimo. Abneras jam pasakė: „Grįžk!“, ir jis grįžo.U`%dIšbošetas pasiuntė ir paėmė ją iš jos vyro, Laišo sūnaus Paltielio. _;dDovydas siuntė pasiuntinius pas Sauliaus sūnų Išbošetą ir sakė: „Atiduok mano žmoną Mikalę, kurią gavau už šimtą filistinų odelių“.*^Od Dovydas atsakė: „Gerai, aš sudarysiu sąjungą su tavimi, bet su viena sąlyga: tu neišvysi mano veido, jei ateidamas neatvesi Sauliaus dukters Mikalės“.-]Ud Abneras per pasiuntinius sakė Dovydui: „Kam priklauso šita žemė? Sudaryk sąjungą su manimi, ir mano ranka bus su tavimi ir atves pas tave visą Izraelį“.L\d Išbošetas negalėjo nė žodžio atsakyti Abnerui, nes jo bijojo.~[wd atimti karalystę iš Sauliaus namų ir įtvirtinti Dovydą karaliumi Izraeliui ir Judui nuo Dano iki Beer Šebos“.nZWd Tegul Dievas padaro Abnerui tai ir dar daugiau, jei aš nepadarysiu, ką Viešpats prisiekė Dovydui:&YGdAbneras labai supyko dėl tų Išbošeto žodžių ir tarė: „Ar aš esu šuns galva? Aš buvau prieš Judą, kad iki šios dienos daryčiau gera tavo tėvo Sauliaus namams, jo broliams bei draugams, ir neatidaviau tavęs į Dovydo rankas, o tu dabar mane apkaltinai dėl tos moters.X3dSaulius turėjo sugulovę Ricpą, Ajo dukterį. Kartą Sauliaus sūnus Išbošetas tarė Abnerui: „Kodėl tu įėjai pas mano tėvo sugulovę?“pW[dVykstant karui tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų, Abneras buvo žymiausias tarp Sauliaus šalininkų.ZV/dir šeštasis – Itramas iš Dovydo žmonos Eglos. Šitie gimė Dovydui Hebrone.]U5dketvirtasis – Adonijas, Hagitos sūnus; penktasis – Šefatija, Abitalės sūnus,T+dantrasis – Kileabas iš karmeliečio Nabalo našlės Abigailės; trečiasis – Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus;[S1dHebrone Dovydas susilaukė sūnų: pirmagimis Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos;kRQdTarp Sauliaus ir Dovydo namų karas buvo ilgas; Dovydas vis stiprėjo, o Sauliaus namai silpnėjo. Q d Jie palaidojo Asaelį jo tėvo kape, Betliejuje. Joabas ir jo vyrai ėjo visą naktį ir, brėkštant dienai, pasiekė Hebroną.\P3dBet Dovydo žmonės nukovė tris šimtus šešiasdešimt Benjamino ir Abnero vyrų.OdJoabas grįžo iš Abnero persekiojimo. Patikrinęs visus karius, iš Dovydo vyrų pasigedo devyniolikos vyrų ir Asaelio.NdAbneras ir jo vyrai visą naktį ėjo lyguma, persikėlė per Jordaną, perėjo per visą Bitroną ir atėjo į Mahanaimą.YM-dJoabas sutrimitavo, ir visi žmonės sustojo, nebesivijo Izraelio ir nebekovojo.}LudJoabas atsakė: „Kaip Dievas gyvas, jei nebūtum prakalbėjęs, tai persekiojimas būtų pasibaigęs tik rytą“.4KcdTada Abneras pašaukė Joabą ir tarė: „Ar amžinai naikins kardas? Argi nežinai, kad tai liūdnai baigsis? Kada įsakysi nustoti žmonėms persekioti savo brolius?“PJdBenjaminai, Abnero kariai, susirinko ir sustojo ant kalvos viršūnės.I dJoabas ir Abišajas vijosi Abnerą. Saulei nusileidus, jie pasiekė Amos kalvą, prieš Giachą, prie kelio į Gibeono dykumą.ZH/dBet Asaelis nenorėjo pasukti. Tada Abneras taip jam smogė ieties bukuoju galu į pilvą, kad ietis išlindo per nugarą. Jis krito ir mirė vietoje. Visi, atėję į tą vietą, kur žuvo Asaelis, sustodavo.,GSdAbneras vėl tarė Asaeliui: „Suk į šalį nuo manęs, kad nebūčiau priverstas tave nukauti! Kaip tada galėčiau pažiūrėti tavo broliui Joabui į akis?“}FudAbneras jam tarė: „Vykis kitą ir pasigavęs pasiimk jo ginklus“. Tačiau Asaelis nenorėjo pasitraukti nuo jo.\E3dAbneras atsigręžė ir paklausė: „Ar tu esi Asaelis?“ Jis atsakė: „Aš“.VD'dJis pradėjo vytis Abnerą ir nepasuko nei į dešinę, nei į kairę nuo jo.sCadTen buvo trys Cerujos sūnūs: Joabas, Abišajas ir Asaelis. Asaelis greitai bėgdavo lyg laukinė stirna.]B5dTą dieną buvo labai smarki kova. Dovydo vyrai nugalėjo Abnerą ir Izraelio vyrus.,ASdKiekvienas, nutvėręs savo priešą už galvos, įsmeigė kardą jam į šoną. Taip jie žuvo visi kartu. Todėl ta vieta Gibeone vadinama Aštrių kardų lauku.u@edDvylika benjaminų, Sauliaus sūnaus Išbošeto tarnų, ir dvylika Dovydo tarnų išėjo vieni prieš kitus.?{dAbneras tarė Joabui: „Tegul jaunuoliai išeina ir kovoja mūsų akivaizdoje“. Joabas atsakė: „Tegul išeina“.*>Od Cerujos sūnus Joabas ir Dovydo vyrai išėjo iš Hebrono ir susitiko su jais prie Gibeono tvenkinio. Vieni sustojo vienoje tvenkinio pusėje, o kiti – kitoje.^=7d Nero sūnus Abneras ir Sauliaus sūnus Išbošetas išėjo iš Mahanaimo į Gibeoną.Z</d Dovydas buvo Hebrone Judo namų karaliumi septynerius metus ir šešis mėnesius.;d Jis buvo keturiasdešimties metų amžiaus, pradėdamas karaliauti Izraelyje, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judo namai sekė Dovydą.h:Kd Isbosetas tapo karaliumi Gileado, ašuriečių, Jezreelio, Efraimo, Benjamino ir viso Izraelio.z9odBet Sauliaus kariuomenės vadas Nero sūnus Abneras paėmė Sauliaus sūnų Išbošetą ir atvedė į Mahanaimą.89dTodėl dabar tegul jūsų rankos būna sustiprintos ir būkite drąsūs. Jūsų valdovas Saulius mirė, o Judo giminė patepė mane savo karaliumi“.s7adViešpats tebūna jums malonus ir ištikimas. Aš irgi jums darysiu gera už tai, kad jūs taip padarėte.65dsiuntė pasiuntinius į Jabeš Gileadą ir sakė jiems: „Viešpats telaimina jus, kad parodėte pagarbą savo valdovui Sauliui ir jį palaidojote.}5udJudo vyrai atėję patepė Dovydą Judo karaliumi. Dovydas, sužinojęs, kad Jabeš Gileado vyrai palaidojo Saulių,_49dDovydas atsivedė ir savo vyrus su jų šeimomis, ir jie apsigyveno Hebrono miestuose.n3WdDovydas išėjo ten su savo abiem žmonom: jezreeliete Ahinoama ir karmeliete Nabalo našle Abigaile.G2 dPo to Dovydas klausė Viešpatį, sakydamas: „Ar man eiti į kurį nors Judo miestą?“ Viešpats atsakė: „Eik“. Dovydas klausė: „Kur man eiti?“ Jis atsakė: „Į Hebroną“.41edKrito galingieji, sulaužyti jų ginklai“.0 dAš gailiuosi tavęs, mano broli Jehonatanai! Labai brangus tu man buvai. Tavo meilė man buvo nuostabesnė už moterų meilę.L/dKrito galingieji kovos įkarštyje. Jehonatanas nukautas ant kalno..)dIzraelio dukterys, raudokite Sauliaus, kuris jus aprengdavo purpuru su papuošalais, apsagstydavo auksiniais pagražinimais jūsų drabužius.-/dSaulius ir Jehonatanas, mieli ir brangūs, kartu gyveno ir mirtyje jie nebuvo perskirti. Jie buvo greitesni negu ereliai, stipresni negu liūtai.,dBe nukautųjų kraujo, be galingųjų taukų, Jehonatano lankas nesugrįždavo, ir Sauliaus kardas negrįždavo tuščias.M+dJūs, Gilbojos kalnai, tenekrinta ant jūsų nei rasa, nei lietus, kad nebūtų ant jūsų derlingų laukų.Ten buvo pamestas galingųjų skydas, skydas Sauliaus, lyg jis nebūtų buvęs pateptas.*dNepasakokite Gate, neskelbkite Aškelono gatvėse, kad nesilinksmintų filistinų dukterys, nedžiūgautų neapipjaustytųjų dukterys.N)d„Tavo šlovė, o Izraeli, žuvo tavo aukštumose, krito galingieji!](5dnorėdamas, kad Judo vaikai mokytųsi Lanko giesmės, kaip parašyta Josaro knygoje.M'dDovydas giedojo šitą raudą apie Saulių ir jo sūnų Jehonataną,3&adDovydas pasakė jam: „Tavo kraujas kris ant tavo galvos, nes tavo paties žodžiai paliudijo prieš tave, kai pasakei: ‘Aš nužudžiau Viešpaties pateptąjį’“.}%udTada jis, pasišaukęs vieną iš savo jaunuolių, tarė: „Ateik ir užmušk jį“. Tas smogė jam, ir jis mirė.n$WdDovydas jam tarė: „Kaip išdrįsai pakelti savo ranką, kad nužudytum Viešpaties pateptąjį?“#d Dovydas tarė jaunuoliui, kuris jam tai pranešė: „Iš kur esi?“ Tas atsakė: „Aš esu ateivio amalekiečio sūnus“.")d Jie iki vakaro verkė, pasninkavo ir liūdėjo Sauliaus, jo sūnaus Jehonatano ir Viešpaties tautos, Izraelio namų, nes jie žuvo nuo kardo.p![d Tuomet Dovydas, nutvėręs savo drabužius, perplėšė juos, taip padarė ir visi vyrai, buvę su juo.D d Priėjau prie jo ir nužudžiau, nes buvau tikras, kad jis neišgyvens po savo kritimo. Nuėmiau karūną nuo jo galvos ir apyrankę nuo jo rankos ir atnešiau juos čia savo valdovui“.fGd Tada jis man tarė: ‘Ateik ir nužudyk mane; aš kankinuosi, bet gyvybė dar yra manyje’.T#dJis klausė: ‘Kas tu esi?’ Aš atsakiau jam: ‘Aš esu amalekietis’.]5dAtsigręžęs ir mane pamatęs, jis pašaukė mane. Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’>wdJaunuolis, kuris jam tai pranešė, atsakė: „Visai atsitiktinai užėjau ant Gilbojos kalno, žiūriu, Saulius pasirėmęs ant ieties, o karo vežimai ir raiteliai skuba prie jo.}dTuomet Dovydas klausė jaunuolį, kuris jam pranešė: „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas mirė?“0[dDovydas tarė: „Papasakok man, kas ten atsitiko“. Tas atsakė: „Žmonės pabėgo iš mūšio, daugelis žuvo, taip pat ir Saulius su sūnumi Jehonatanu mirė“.mUdDovydas jį paklausė: „Iš kur ateini?“ Tas jam atsakė: „Pabėgau iš Izraelio stovyklos“.CdTrečią dieną iš Sauliaus stovyklos atėjo vyras su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva. Atėjęs pas Dovydą, jis puolė ant žemės ir išreiškė jam pagarbą.sadAtsitiko, kad Sauliui mirus, Dovydas, nugalėjęs amalekiečius, sugrįžo ir praleido dvi dienas Ciklage.`;Z Jų kaulus paėmė ir palaidojo po medžiu Jabeše, ir jie pasninkavo septynias dienas..WZ Pakilo jų drąsiausieji vyrai ir ėjo visą naktį; nuėję nuėmė Sauliaus ir jo sūnų lavonus nuo Bet Šeano sienos, parnešė į Jabešą ir juos ten sudegino.LZ Jabeš Gileado gyventojai išgirdo, ką filistinai padarė Sauliui.oYZ Ir jie padėjo jo šarvus Astartės šventykloje, o jo lavoną pakabino prie Bet Šeano miesto sienos.!=Z Jie nukirto jo galvą, nuvilko šarvus ir nešiojo po visą filistinų kraštą, kad praneštų apie pergalę savo stabų šventyklose ir tarp žmonių.}ZKitą dieną filistinai, atėję apiplėšti užmuštųjų, rado Saulių ir jo tris sūnus žuvusius ant Gilbojos kalno.JZIzraelitai, kurie gyveno anapus slėnio ir kitoje pusėje Jordano, pamatę, kad izraelitai pabėgo ir Saulius bei jo sūnūs mirę, paliko miestus ir bėgo. Atėję filistinai apsigyveno juose._9ZTaip mirė Saulius, jo trys sūnūs, ginklanešys ir visi jo vyrai tą pačią dieną.a=ZJo ginklanešys pamatęs, kad Saulius miręs, irgi puolė ant savo kardo ir mirė kartu. ZTada Saulius tarė savo ginklanešiui: „Išsitrauk kardą ir juo mane perverk, kad šitie neapipjaustytieji atėję nepervertų ir neišniekintų manęs“. Bet jo ginklanešys nesutiko, nes jis labai bijojo. Tada Saulius, paėmęs savo kardą, krito ant jo.c AZVyko smarki kova prieš Saulių, ir šauliai pataikė į Saulių ir jį sunkiai sužeidė.d CZFilistinai pavijo Saulių ir jo sūnus ir nužudė Jehonataną, Abinadabą ir Malkišūvą.s aZFilistinai kariavo su Izraeliu. Izraelio vyrai bėgo nuo filistinų ir krito nužudyti ant Gilbojos kalno.M Zį Hebroną ir visas vietas, kur Dovydas buvo buvęs su savo vyrais..YZį Hormą, į Bor Ašaną, į Atachą,:qZį Rachalą, į jerachmeelitų ir kenitų miestus,/[Zį Aroerą, į Sifmotą, į Eštemoją,@}ZJis siuntė į Betelį, į pietinį Ramotą, į Jatyrą,(KZDovydas, sugrįžęs į Ciklagą, pasiuntė dalį grobio Judo vyresniesiems, savo draugams, sakydamas: „Štai jums dovana iš Viešpaties priešų grobio“.PZTaip tas nuostatas buvo įvestas Izraelyje ir galioja iki šios dienos.ZKas pritars jums šiuo klausimu? Ką gauna ėjęs į mūšį, tą gaus ir tas, kuris saugojo mantą; jie turi pasidalinti po lygiai“..WZDovydas tarė: „Mano broliai, negalima taip elgtis su tuo, ką Viešpats mums davė. Jis mus saugojo ir atidavė tą būrį, kuris mus užpuolė, į mūsų rankas.tcZTada kai kurie pikti vyrai, Belialo žmonės, iš tų, kurie ėjo su Dovydu, kalbėjo: „Jie nėjo su mumis, todėl mes jiems nieko neduosime iš atgauto grobio, tik kiekvienam žmoną ir vaikus, kad, juos pasiėmę, keliautų sau“.fGZDovydas atėjo iki tų dviejų šimtų vyrų, kurie buvo išvargę ir nebegalėjo sekti paskui Dovydą ir buvo palikti prie Besoro upelio. Jie išėjo pasitikti Dovydo ir jo vyrų, ir Dovydas priartėjęs juos pasveikino.z~oZDovydas paėmė visas jų avis ir galvijus ir varė juos pirma savo galvijų, sakydamas: „Tai Dovydo grobis“.}3ZNieko jie nepasigedo, mažo ar didelio: nei sūnų, nei dukterų, nei jokių daiktų, kuriuos amalekiečiai buvo paėmę; Dovydas viską atsiėmė.`|;ZDovydas atsiėmė visa, ką amalekiečiai buvo pagrobę, ir išvadavo abi savo žmonas.3{aZDovydas mušė juos nuo sutemų iki kitos dienos vakaro; nė vienas iš jų neištrūko, išskyrus keturis šimtus jaunuolių, kurie pabėgo, užsėdę ant kupranugarių.2z_ZKai jis nuvedė juos, amalekiečiai buvo pasklidę po visą kraštą, valgė ir gėrė švęsdami, nes buvo paėmę didelį grobį, plėšdami filistinų ir Judo žemes.DyZDovydas jam tarė: „Ar tu gali mus nuvesti prie to būrio?“ Tas atsakė: „Prisiek man Dievu, kad manęs nenužudysi ir negrąžinsi mano šeimininkui, tada nuvesiu tave pas juos“.xZMes buvome įsiveržę į pietinį keretų kraštą ir į Judą, į pietines Kalebo žemes, ir mes sudeginome Ciklagą“.KwZ Tuomet Dovydas klausė jį: „Kam tu priklausai ir iš kur esi?“ Jis atsakė: „Aš esu egiptietis, vieno amalekiečio vergas. Mano šeimininkas paliko mane, nes prieš tris dienas susirgau.v!Z Ir jie davė jam džiovintų figų ir dvi kekes džiovintų vynuogių. Pavalgęs jis atsigavo, nes tris paras buvo nevalgęs ir negėręs.pu[Z Laukuose jie rado egiptietį, atvedė jį pas Dovydą ir davė jam duonos valgyti ir vandens atsigerti.tZ Dovydas su keturiais šimtais vyrų toliau vijosi, o du šimtai pasiliko, kadangi buvo taip pavargę, jog neįstengė perbristi upelio.ssaZ Taip Dovydas ir šeši šimtai jo vyrų išėjo. Pasiekę Besoro upelį, pavargę kariai pasiliko prie jo.,rSZDovydas klausė Viešpaties, sakydamas: „Ar man vytis tą gaują? Ar aš juos pavysiu?“ Viešpats atsakė: „Vykis! Tikrai pavysi ir išvaduosi belaisvius“.tqcZDovydas paprašė kunigą Abjatarą, Ahimelecho sūnų, atnešti efodą. Abjataras atnešė efodą Dovydui.BpZDovydas buvo labai nuliūdęs, nes žmonės tarėsi jį užmušti akmenimis; visi žmonės sielvartavo dėl savo sūnų ir dukterų. Bet Dovydas sustiprino save Viešpatyje, savo Dieve.|osZAbi Dovydo žmonos irgi buvo išvestos nelaisvėn: jezreelietė Ahinoama ir Abigailė, karmeliečio Nabalo našlė.inMZTada Dovydas ir su juo buvusieji žmonės pakėlė balsus ir verkė, kol nebeliko jėgų verkti.myZDovydas ir jo vyrai, grįžę į miestą, rado jį sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris išvestus nelaisvėn.lZJie išvedė į nelaisvę moteris; nė vienos nenužudė nuo vyriausios iki jauniausios, bet išsivarė su savimi ir nuėjo savo keliu.k-ZKai Dovydas ir jo vyrai trečią dieną sugrįžo į Ciklagą, amalekiečiai buvo įsiveržę iš pietų į Ciklagą, užėmę jį ir sudeginę.jZ Dovydas ir jo vyrai atsikėlė rytą ir pasiruošė keliauti atgal į filistinų šalį, o filistinai išėjo į Jezreelį.{iqZ Anksti rytą atsikelk su savo valdovo tarnais, kurie yra atėję su tavimi, ir iškeliaukite, kai tik prašvis“.$hCZ Achišas atsakė Dovydui: „Tikrai mano akyse tu esi geras kaip Dievo angelas, bet filistinų kunigaikščiai pasakė: ‘Jis neis su mumis į mūšį’.6ggZDovydas atsakė Achišui: „Ką aš padariau? Ką atradai savo tarne per tą laiką, kai esu su tavimi, kad negaliu eiti į karą prieš mano valdovo karaliaus priešus?“ #q~}}}||K{zyykxxwxwvv*uuNtt`sssrqq=ppNonn>mll kk*jii h~gffzee:dd3cc\bbtaa)`b_^^)]]\\2[[ZZ%YXnWWfVVrUUUSTSSwRRYQQ=POONMMMLmKK7JJ'II3HH?GG_FOEDDTCC&B}BAAT@@^?>>;==@<;::<99%8Z77r66y55e54V3222110h//c.--r,++?**\))Q)((M''L&&Y%$$I##?"N!!& `ZwW<(;~8BC ( V @ D _ZWj#D&d!Dovydas jam tarė: „Jei eisi su manimi, būsi man našta,%#d Kalno viršūnėje, kur Dovydas garbino Dievą, jį pasitiko arkietis Hušajas su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva."$?dDovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: „Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais“.+#QdDovydas ėjo aukštyn Alyvų kalno šlaitu verkdamas, apsigaubęs galvą ir basas. Visi su juo buvę žmonės, apsigaubę galvas, ėjo aukštyn taip pat verkdami.T"#dCadokas ir Abjataras parnešė Dievo skrynią į Jeruzalę ir ten pasiliko.M!dŠtai aš pasiliksiu dykumoje, kol gausiu iš jūsų pranešimą“. ;dTada karalius kalbėjo kunigui Cadokui: „Tu esi regėtojas. Tu, tavo sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus Jehonatanas grįžkite ramybėje į miestą.jOdJei Jis man sakys: ‘Aš nepatenkintas tavimi’, tai tegul daro su manimi, kaip Jam patinka“.$CdKaralius Cadokui tarė: „Nešk Dievo skrynią atgal į miestą. Jei rasiu malonę Viešpaties akyse, Jis mane parves ir parodys man ją ir savo buveinę.9dAtėjo Cadokas ir levitai, nešdami Dievo Sandoros skrynią. Jie pastatė Dievo skrynią, ir Abjataras ėjo aukštyn, kol visi pasitraukė iš miesto.dVisas kraštas garsiai verkė, ir visi žmonės perėjo į kitą pusę, ir karalius perėjo per Kidrono upelį ir traukė dykumos link.nWdDovydas tarė Itajui: „Tai eik su manimi“. Itajas perėjo su visais savo vyrais ir jų šeimomis.9dItajas atsakė karaliui: „Kaip Viešpats gyvas ir mano valdovas karalius gyvas! Kur bus mano karalius, mirtyje ar gyvenime, ten bus ir jo tarnas“.1dVakar atėjai, o šiandien ar turėtum eiti su mumis? Aš turiu eiti, o tu grįžk su savo broliais. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi“.9dDovydas klausė gatietį Itają: „Kodėl tu eini su mumis? Grįžk ir pasilik pas karalių. Tu juk esi svetimšalis, atėjęs čia iš savo krašto.-dVisi jo tarnai ėjo šalia jo, o keretai, peletai ir gatiečiai, šeši šimtai vyrų, kurie buvo atėję su juo iš Gato, ėjo pirma karaliaus.\3dKaralius išėjo, ir visi žmonės sekė paskui jį, ir jie sustojo toli nuo namų.a=dKaralius išėjo kartu su visais namiškiais, liko tik dešimt sugulovių namų saugoti.dCdKaraliaus tarnai sakė karaliui: „Štai tavo tarnai vykdys visa, ką karalius įsakys“.T#dDovydas sakė visiems savo tarnams Jeruzalėje: „Bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo Abšalomo. Skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu“.p[d Pasiuntinys atėjo pas Dovydą ir pranešė: „Izraelio žmonių širdys prisirišo prie Abšalomo“.%Ed Abšalomas aukodamas dar pasikvietė iš Gilojo miesto Ahitofelį, Dovydo patarėją. Taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą.yd Iš Jeruzalės su Abšalomu išvyko du šimtai pakviestų vyrų. Jie ėjo nieko pikto nemanydami ir nieko nežinodami.#Ad Jis slapta išsiuntė pasiuntinius į visas Izraelio gimines su pranešimu: „Išgirdę trimito garsą, sakykite: ‘Abšalomas karaliauja Hebrone’“.[1d Karalius jam tarė: „Eik ramybėje“. Abšalomas pakilo ir išėjo į Hebroną. dGyvendamas Gešūre, Sirijoje, daviau įžadą: ‘Jei Viešpats mane parves atgal į Jeruzalę, aš tarnausiu Jam’“. ;dPraėjus keturiasdešimčiai metų, Abšalomas tarė karaliui: „Prašau, leisk man eiti į Hebroną ir įvykdyti įžadą, kurį daviau Viešpačiui. dTaip Abšalomas elgėsi su visais izraelitais, kurie ateidavo į karaliaus teismą. Abšalomas tokiu būdu pavogė izraelitų širdis.i MdJei kas norėdavo Abšalomui nusilenkti, jis ištiesęs ranką tą apkabindavo ir pabučiuodavo. dJei mane paskirtų krašto teisėju, tai pas mane galėtų ateiti kiekvienas, turįs bylą ar skundą, ir aš apginčiau jo teises“.xkdAbšalomas jam sakydavo: „Tavo reikalas yra geras ir teisingas, bet nėra pas karalių kas tave išklausytų.dJis keldavosi anksti ir atsistodavo šalia kelio prie vartų. Jei koks žmogus su savo byla ateidavo į karaliaus teismą, Abšalomas pasišaukdavo jį ir klausdavo: „Iš kurio tu miesto?“ Kai tas atsakydavo: „Tavo tarnas yra iš tokios Izraelio giminės“,cAdAbšalomas įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgdavo pirma jo.>wd!Joabas, atėjęs pas karalių, jam viską pranešė. Tada karalius pasikvietė Abšalomą. Jis atėjo pas karalių ir nusilenkė veidu iki žemės, o karalius pabučiavo Abšalomą.'d Abšalomas atsakė Joabui: „Aš tave kviečiau ateiti pas mane, nes norėjau, kad tu paklaustum karaliaus, kodėl turėjau grįžti iš Gešūro. Man būtų buvę geriau, jei ten būčiau pasilikęs. Aš noriu pamatyti karalių. Jei aš kaltas, tegul nužudo mane“.gIdTada Joabas, atėjęs pas Abšalomą, klausė: „Kodėl tavo tarnai padegė mano miežius?“9mdTuomet Abšalomas kalbėjo savo tarnams: „Jūs žinote, kad Joabo laukas yra šalia mano ir jame auga miežiai. Eikite ir juos padekite“. Abšalomo tarnai padegė miežius.%dJis kvietė Joabą pas save, norėdamas jį pasiųsti pas karalių, bet Joabas neatėjo. Antrą kartą pakviestas, Joabas taip pat neatėjo.QdAbšalomas išgyveno Jeruzalėje dvejus metus, nematęs karaliaus veido.a=dAbšalomas turėjo tris sūnus ir vieną dukterį, vardu Tamara; ji buvo graži moteris.,~SdJis kirpdavosi plaukus kiekvienų metų pabaigoje, nes plaukai būdavo jam sunkūs. Jo nukirpti galvos plaukai svėrė du šimtus šekelių pagal karaliaus svorį.y}mdVisame Izraelyje nebuvo gražesnio vyro už Abšalomą. Nuo galvos iki kojų padų jis neturėjo jokio trūkumo.|1dKaralius įsakė: „Tegul jis gyvena savo namuose, bet mano veido nematys“. Taip Abšalomas sugrįžo į savo namus, tačiau karaliaus nematė.I{ dJoabas, nuėjęs į Gešūrą, parvedė Abšalomą į Jeruzalę.PzdJoabas, parpuolęs veidu į žemę, nusilenkė ir dėkojo karaliui. Po to jis tarė: „Karaliau, mano valdove, šiandien žinau, kad radau malonę tavo akyse, nes patenkinai savo tarno prašymą“.hyKdKaralius tarė Joabui: „Aš patenkinu tavo prašymą, eik ir parvesk jaunuolį Abšalomą“.1x]dNorėdamas taip išdėstyti visą reikalą, tavo tarnas Joabas tą padarė. Bet mano valdovas yra išmintingas kaip Dievo angelas ir žino visa, kas vyksta žemėje“.6wgdKaralius paklausė: „Ar ne Joabo ranka yra su tavimi šitame reikale?“ Moteris sakė: „Kaip gyva tavo siela, mano valdove karaliau, niekas negali nukrypti nei į kairę, nei į dešinę nuo to, ką pasakė karalius. Taip, tavo tarnas Joabas mane pamokė ir įdėjo tuos žodžius į mano lūpas.vdKaralius tarė jai: „Neslėpk nuo manęs nieko, ko klausiu“. Moteris atsakė: „Tegul kalba karalius, mano valdovas“.!u=dMano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. Nes karalius yra kaip Dievo angelas ir skiria gera nuo pikta. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi“.t5dKaralius juk išklausys ir išgelbės savo tarnaitę iš rankos, siekiančios išnaikinti mane ir mano sūnų iš Dievo mums skirto paveldėjimo’.Qd Dovydo sūnus Abšalomas turėjo gražią seserį, vardu Tamara. Ją pamilo Dovydo sūnus Amnonas.g=Id Žmones jis išsivedė ir pristatė juos prie pjūklų, geležinių akėčių, kirvių ir prie krosnių plytoms degti. Taip jis padarė su visais amonitų miestais. Tada Dovydas su visais žmonėmis sugrįžo į Jeruzalę.F<d Dovydas nuėmė amonitų karaliui nuo galvos karūną su brangiais akmenimis, sveriančią talentą aukso, ir užsidėjo ją ant galvos. Be to, jis išsigabeno iš miesto labai daug grobio.d;Cd Dovydas, surinkęs visus žmones, nuėjo prie Rabos, kariavo prieš miestą ir jį paėmė. :d Todėl dabar surink likusius karius, apgulk miestą ir jį paimk, kad aš jo nepaimčiau ir jis nebūtų pavadintas mano vardu“.p9[d Joabo pasiuntiniai pranešė Dovydui: „Aš kariavau prieš Rabą ir paėmiau miesto vandens atsargas.T8#d Joabas kariavo prieš amonitus ir apgulė jų karališkąjį miestą Rabą.\73d ir siuntė pranašą Nataną, kad jį pavadintų Jedidiju pagal Viešpaties žodį.%6Ed Dovydas paguodė savo žmoną Batšebą ir, įėjęs pas ją, gulėjo su ja. Ji pagimdė sūnų, kurį Dovydas pavadino Saliamonu. Viešpats pamilo vaikutį 5d Dabar jis mirė, tai kam gi man bepasninkauti? Ar aš galiu jį sugrąžinti? Aš nueisiu pas jį, bet jis nesugrįš pas mane“.41d Jis atsakė: „Kūdikiui tebesant gyvam, pasninkavau ir verkiau, manydamas: ‘Kas žino, gal Viešpats pasigailės manęs ir kūdikis nemirs’.3+d Jo tarnai klausė: „Ką reiškia toks tavo elgesys? Tu pasninkavai ir verkei kūdikiui esant gyvam, o kai jis mirė, atsikėlei ir valgai?“12]d Tuomet Dovydas atsikėlė nuo žemės, nusiprausė, pasitepė, pakeitė drabužius ir, nuėjęs į Viešpaties namus, pagarbino. Sugrįžęs paprašė maisto ir valgė.&1Gd Dovydas pastebėjo, kad jo tarnai šnibždasi, ir suprato, kad kūdikis miręs. Jis paklausė savo tarnų: „Ar kūdikis mirė?“ Tie atsakė: „Mirė“. 0d Septintą dieną kūdikis mirė. Dovydo tarnai bijojo jam pranešti apie kūdikio mirtį, galvodami: „Dar kūdikiui tebesant gyvam, mes jam kalbėjome, bet jis buvo neperkalbamas. Kai pranešime jam, kad kūdikis mirė, jis gali padaryti ką nors negero“.m/Ud Jo namų vyresnieji atėję norėjo jį pakelti nuo žemės, bet jis nesikėlė ir nevalgė su jais.m.Ud Dovydas maldavo Dievą dėl vaiko, jis pasninkavo ir pasišalinęs gulėjo ant žemės visą naktį.-d Natanas nuėjo į savo namus, o Viešpats ištiko kūdikį, kurį Ūrijos žmona pagimdė Dovydui, ir tas sunkiai susirgo.j,Od Bet kadangi davei progos Viešpaties priešams Dievą niekinti, sūnus, kuris tau gimė, mirs“.+d Dovydas tarė Natanui: „Aš nusidėjau Viešpačiui“. Natanas atsakė Dovydui: „Viešpats pašalino tavo nuodėmę, tu nemirsi._*9d Tu tai darei slaptai, bet Aš darysiu visam Izraeliui matant, saulės šviesoje’“.)7d Aš pakelsiu prieš tave pikta iš tavo paties namų; tau matant, tavo žmonas atiduosiu tavo artimui, ir jis suguls su tavo žmonomis prieš saulę.k(Qd Dabar kardas visada lydės tavo namus, nes tu paniekinai mane ir pasiėmei hetito Ūrijos žmoną.')d Kodėl paniekinai Viešpaties įsakymą, piktai elgdamasis Jo akivaizdoje? Tu nužudei hetitą Ūriją amonitų kardu ir pasiėmei jo žmoną.&)d Aš tau atidaviau tavo valdovo namus bei jo žmonas ir tau daviau Izraelio bei Judo namus; jei to buvo maža, dar daugiau būčiau pridėjęs.)%Md Natanas tarė Dovydui: „Tu esi tas žmogus! Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš tave patepiau Izraelio karaliumi ir išgelbėjau iš Sauliaus rankų.j$Od O už avytę jis privalo atlyginti keturgubai, nes jis taip pasielgė ir neparodė gailesčio“.o#Yd Dovydas, labai supykęs ant to žmogaus, tarė Natanui: „Kaip Viešpats gyvas, tas vyras turi mirti!K"d Kartą užėjo keleivis pas turtingąjį vyrą. Jis pagailėjo savo avių ir galvijų, kad paruoštų keleiviui maisto. Paėmęs beturčio mylimą avytę, paruošė iš jos keleiviui vaišes“.U!%d o beturtis nieko neturėjo, tik vieną avytę, kurią nusipirko ir prižiūrėjo. Ji augo kartu su jo vaikais, maitinosi jo valgiu, gėrė iš jo taurės ir gulėjo prie jo šono; ji jam buvo kaip duktė.9 od Turtingasis turėjo labai daug avių ir galvijų,,Sd Viešpats siuntė pranašą Nataną pas Dovydą. Natanas, atėjęs pas jį, tarė: „Du vyrai gyveno viename mieste. Vienas buvo turtingas, o antras – beturtis.,Sd Gedului pasibaigus, Dovydas parsivedė ją į savo namus. Ji tapo jo žmona ir pagimdė jam sūnų. Bet šis dalykas, kurį padarė Dovydas, nepatiko Viešpačiui.Qd Ūrijos žmona, išgirdusi, kad jos vyras žuvo, gedėjo dėl savo vyro.Dd Tuomet Dovydas tarė pasiuntiniui: „Pasakyk Joabui dėl to nenusiminti, nes kardas ryja tai vieną, tai kitą. Tegul sustiprina miesto puolimą ir jį sugriauna. Taip jį padrąsink“.d Šauliai šaudė į tavo tarnus nuo sienų, ir keletas tavo tarnų žuvo. Ir tavo tarnas hetitas Ūrija taip pat miręs“.d Ir pasiuntinys sakė Dovydui: „Vyrai įveikė mus ir išėjo prieš mus į atvirą lauką, bet mes juos nustūmėme ligi miesto vartų.T#d Pasiuntinys nuėjo ir pranešė Dovydui visa, ką Joabas buvo jam įsakęs.sad Kas užmušė Jerubešeto sūnų Abimelechą? Argi ne moteris, numetusi ant jo girnų akmenį nuo sienos taip, kad jis mirė Tebece? Kodėl priartėjote prie sienų?’ Atsakyk jam: ‘Tavo tarnas hetitas Ūrija taip pat miręs’“. d jei karalius supyks ir sakys tau: ‘Kodėl taip priartėjote prie miesto kovodami? Argi nežinojote, kad jie šaudys nuo sienų?Nd Pasiuntiniui įsakė: „Kai pabaigsi pasakoti karaliui apie mūšį,@}d Joabas pasiuntė Dovydui pranešimą apie mūšio eigą. d Miesto žmonės išėjo ir kovėsi su Joabu. Ir krito keletas iš tautos, iš Dovydo tarnų, ir hetitas Ūrija žuvo taip pat.{qd Joabas, apgulęs miestą, pastatė Ūriją į tokią vietą, apie kurią žinojo, kad ten stovi drąsūs žmonės.sad Laiške jis rašė: „Pastatyk Ūriją į smarkiausios kovos priekį ir atsitraukite, kad jis žūtų“.Md Rytą Dovydas parašė Joabui laišką ir jį pasiuntė per Ūriją.4cd Dovydas pasikvietė jį, jis valgė ir gėrė su Dovydu, ir Dovydas jį nugirdė. Vakare Ūrija išėjo miegoti kartu su savo valdovo tarnais, tačiau į savo namus nėjo.d Dovydas tarė: „Pasilik dar šiandien čia, o rytoj aš tave išleisiu“. Ūrija pasiliko Jeruzalėje dar vieną dieną iki rytojaus.7d Ūrija atsakė Dovydui: „Skrynia, Izraelis ir Judas gyvena palapinėse, o mano valdovas Joabas ir mano valdovo tarnai apsistoję atvirame lauke. Kaip aš galiu eiti į savo namus valgyti, gerti ir miegoti su savo žmona? Kaip tu gyvas ir gyva tavo siela, aš to nedarysiu!“ d Kai Dovydui pranešė, kad Ūrija nėjo namo, Dovydas paklausė Ūrijos: „Tu atėjai iš kelionės. Kodėl neini į savo namus?“f Gd Bet Ūrija nėjo namo ir atsigulė karaliaus namų prieangyje su visais savo valdovo tarnais.$ Cd Po to Dovydas tarė Ūrijai: „Eik į savo namus ir nusiplauk kojas“. Ūrijai išėjus iš karaliaus namų, jam iš paskos nunešė karališkų valgių.h Kd Kai Ūrija atėjo pas Dovydą, jis teiravosi, kaip sekasi Joabui, kariams ir kaip vyksta karas.u ed Dovydas pasiuntė pasakyti Joabui, kad atsiųstų jam hetitą Ūriją. Joabas pasiuntė Ūriją pas Dovydą.U%d Moteris pastojo ir pasiuntė pas Dovydą pranešti: „Aš esu nėščia“.(Kd Dovydas pasiuntė savo tarnus ją atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis sugulė su ja, nes ji buvo apsivaliusi nuo savo nešvarumo. Ir ji sugrįžo į savo namus.xkd Dovydas pasiuntė sužinoti, kas ji. Jam buvo pranešta, kad tai Eliamo duktė Batšeba, hetito Ūrijos žmona.-Ud Kartą vakare Dovydas atsikėlė nuo savo lovos ir vaikščiojo ant karaliaus namų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį; moteris buvo labai graži.U%d Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Dovydas pasiuntė Joabą su savo tarnais ir visą Izraelio kariuomenę, kurie nugalėjo amonitus ir apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje.+Qd Visi karaliai, Hadadezero pavaldiniai, matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sudarė taiką su juo ir tarnavo jam. Nuo to laiko sirai bijodavo padėti amonitams.Cd Ir sirai bėgo nuo Izraelio. Dovydas sunaikino septynis šimtus sirų kovos vežimų bei keturiasdešimt tūkstančių raitelių ir ištiko kariuomenės vadą Šobachą, kuris ten mirė.1]d Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis, surinkęs visą Izraelį, persikėlė per Jordaną ir ėjo į Helamą. Ir sirai išsirikiavo prieš Dovydą, kad susikautų su juo.d Hadadezeras pasiuntė ir pasikvietė sirus, kurie gyveno anapus upės. Jie ėjo į Helamą, vedami Hadadezero kariuomenės vado Šobacho.Od Sirai, pamatę, kad pralaimėjo Izraeliui, susirinko į vieną vietą.~d Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, bėgo nuo Abišajo ir užsidarė mieste. Joabas pasitraukė nuo amonitų ir sugrįžo į Jeruzalę.`};d Joabas ir su juo buvusieji žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo.q|]d Būk drąsus ir kovokime už savo tautą ir Dievo miestus! Viešpats tedaro, kaip Jam atrodo tinkama“.{3d Tada Joabas tarė broliui: „Jei sirai bus man per stiprūs, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu.dzCd likusius žmones jis pavedė savo broliui Abišajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus.-yUd Joabas, pamatęs, kad priešai išsirikiavę prieš jį iš priekio ir iš užpakalio, išrinko geriausius karius iš viso Izraelio ir išrikiavo juos prieš sirus, xd Amonitai išsirikiavo kautynėms prie vartų, o sirai iš Cobos ir Rehobo bei Tobo ir Maako vyrai sustojo atskirai atvirame lauke.Uw%d Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene.cvAd Kai amonitai suprato, kad tapo Dovydo nekenčiami, pasisamdė iš Bet Rehobo bei Cobos dvidešimt tūkstančių sirų pėstininkų, iš Maako karaliaus – tūkstantį vyrų ir iš Tobo – dvylika tūkstančių vyrų.Au}d Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis pasiuntė jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti, ir sakė jiems: „Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada grįžkite“.t d Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems po pusę barzdos, nukirpo drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė.ksQd Amono kunigaikščiai tarė savo valdovui Hanūnui: „Ar manai, kad Dovydas siuntė guodėjus pas tave, norėdamas pagerbti tavo tėvą? Ar ne tam, kad miestą apžiūrėtų, viską išžvalgytų ir paskui jį sunaikintų?“Rrd Dovydas sakė: „Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man“. Ir Dovydas siuntė savo tarnus paguosti Hanūno dėl jo tėvo mirties. Dovydo tarnams atėjus į amonitų šalį,Yq-d Po kurio laiko mirė amonitų karalius ir jo vietą užėmė jo sūnus Hanūnas.npWd Mefi Bošetas gyveno Jeruzalėje ir visada valgė prie karaliaus stalo. Jis buvo luošas abiem kojom.loSd Mefi Bošetas turėjo mažą sūnų, vardu Michėjas. Visa Cibos šeimyna buvo Mefi Bošeto tarnai./nYd Jis atsakė karaliui: „Kaip tu, karaliau, įsakei savo tarnui, taip tavo tarnas padarys“. Mefi Bošetas valgė prie Dovydo stalo kaip vienas iš karaliaus sūnų.kmQd Dirbk jo žemę su savo sūnumis ir tarnais bei nuimk derlių, kad tavo valdovo sūnus turėtų maisto, o tavo valdovo sūnus Mefi Bošetas visada valgys prie mano stalo“. Ciba turėjo penkiolika sūnų ir dvidešimt tarnų.ld Karalius pasišaukė Sauliaus tarną Cibą ir jam tarė: „Visa, kas priklausė Sauliui ir jo namams, atidaviau tavo valdovo sūnui. kd Mefi Bošetas nusilenkė ir tarė: „Kas yra tavo tarnas, kad tu atkreipei savo dėmesį į tokį pastipusį šunį kaip aš?“:jod Ir Dovydas kalbėjo jam: „Nebijok, aš tau būsiu geras dėl tavo tėvo Jehonatano ir sugrąžinsiu tau visas tavo tėvo Sauliaus žemes. Tu visada valgysi prie mano stalo“.@i{d Sauliaus sūnaus Jehonatano sūnus Mefi Bošetas, įėjęs pas Dovydą, puolė veidu į žemę ir nusilenkė. Dovydas tarė: „Mefi Bošetai!“ Tas atsakė: „Štai tavo tarnas“.hhKd Karalius Dovydas pasiuntė ir parsigabeno jį iš Lo Debaro, iš Amielio sūnaus Machyro namų.g{d Karalius vėl klausė jo: „Kur jis yra?“ Ciba atsakė: „Jis gyvena Amielio sūnaus Machyro namuose, Lo Debare“.%fEd Karalius klausė: „Ar išliko kas nors iš Sauliaus namų, kuriam galėčiau parodyti Dievo gerumą?“ Ciba atsakė: „Yra raišas Jehonatano sūnus“.&eGd Iš Sauliaus namų buvo tarnas, vardu Ciba. Jis buvo pašauktas pas Dovydą, ir karalius klausė: „Ar tu esi Ciba?“ Tas atsakė: „Taip, tavo tarnas“.d d Ir Dovydas sakė: „Ar yra išlikęs kas nors iš Sauliaus namų, kuriam aš galėčiau parodyti gerumą dėl Jehonatano?“qc]dJehojados sūnus Benajas buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs – aukšti pareigūnai.ebEdAhitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Ahimelechas buvo kunigai, Seraja – raštininkas,faGdCerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas – metraštininkas,Z`/dDovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą ir teismą visai tautai. _dIr jis paskyrė įgulas Edome, visame Edomo krašte, ir edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.k^Qd Dovydas įsigijo vardą, kai grįžo sumušęs Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių sirų.k]Qd Sirijos, Moabo, amonitų, filistinų, amalekiečių ir Rehobo sūnaus Hadadezero, Cobos karaliaus.\d Karalius Dovydas paskyrė tuos daiktus Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu, kurį jis paskyrė iš visų užimtų tautų:x[kd atsiuntė savo sūnų Joramą pas karalių Dovydą pasveikinti jį ir palaiminti, nes jis kariavo su Hadadezeru ir jį sumušė, o Hadadezeras buvo Tojaus priešas. Joramas atnešė Dovydui dovanų sidabrinių, auksinių ir varinių indų.^Z7d Hamato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė visą Hadadezero kariuomenę,dYCdo iš Hadadezero miestų Betacho ir Berotajo karalius Dovydas parsigabeno labai daug vario.XX+dDovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir parsigabeno į Jeruzalę,W%dDovydas paskyrė įgulas Damasko Sirijoje. Taip sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.VdKai sirai iš Damasko atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė sirų dvidešimt du tūkstančius vyrų.UdDovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto visiems kovos vežimų arkliams kojų gyslas ir sau pasiliko arklių tik dėl šimto kovos vežimų.TdTaip pat Dovydas nugalėjo Rehobo sūnų Hadadezerą, Cobos karalių, kai tas siekė atgauti savo valdžią prie Eufrato.DSdIr jis nugalėjo Moabą, ir matavo juos, suguldęs ant žemės. Jis atmatavo dvi virves nužudyti, o vieną virvę palikti gyvus. Taip moabitai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę.[R1dPo to Dovydas, nugalėjęs filistinus, juos pavergė ir atėmė iš jų Mefogamą.PQdDabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie išliktų per amžius Tavo akivaizdoje, nes Tu, Viešpatie Dieve, tai pasakei. Tegul būna palaiminti Tavo tarno namai Tavo palaiminimu per amžius“.tPcdViešpatie Dieve, Tu esi Dievas, ir Tavo žodžiai yra tiesa; ir Tu pažadėjai šitą gerovę savo tarnui.>OwdTu, kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, apreiškei savo tarnui, sakydamas: ‘Aš tau pastatysiu namus’, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje kreiptis į Tave šia malda.7NidTegul Tavo vardas būna aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’, ir tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje. MdDabar, Viešpatie Dieve, įtvirtink amžiams savo žodį, kurį kalbėjai apie savo tarną bei jo namus, ir padaryk, kaip pasakei. , ~~}|{{4zuyyy>xiwwvEuuLutt,ssFrrqq3pp'oonnmmmlkkCjj"ihhgYfeeddccQbb1aya.``_p_^N]q\\7[[s[ZYY,Xx==S<<;O:: 99#8877C6;544w33i2210$/../-,,++**@))+((Z''2&&&%%%$*#"">!! 05h7N > QS|VS 9 j  Y  i ! H=O^>y, !d1Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.: qd0Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,v gd/Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievas – mano išgelbėjimo uola.Dd.Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.Od-Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.p[d,Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.Qd+Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.b?d*Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.b?d)Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.Qd(Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane.dCd'Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis.Z/d&Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs.Cd%Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų.K~d$Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane.S}!d#Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.K|d"Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas.G{ d!Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą.Nzd Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?myUdDievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.Gx dSu Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu – peršokti sieną.MwdViešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje.CvdTu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini.@u}dtyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.EtdGailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam – tobulas,Vs'dTodėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse.CrdPrieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau.NqdJo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.Xp+dAš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas._o9dViešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man.QndJis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.Vm'dJie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.sladJis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane._k9dIš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.hjKdIškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo.JidJis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos.LhdViešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo.5ggd Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos.>fyd Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys.8emd Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais;Ddd Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.rc_d Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.gbIdSusvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino.a dSielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis.I` dPragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs.F_dMirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.a^=dŠauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų..]WdDievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto.M\dJis sakė: „Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas.[)dDovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.YZ-dŠitie keturi buvo Gato milžinų palikuonys; juos nukovė Dovydas ir jo tarnai.UY%dJam keikiant Izraelį, jį nukovė Jehonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus.4XcdKartą mūšyje prie Gato dalyvavo aukšto ūgio vyras, kurio rankos ir kojos turėjo po šešis pirštus, iš viso dvidešimt keturis; jis irgi buvo kilęs iš milžinų.=WudVėl kilus karui su filistinais prie Gobo, Jaare Oregimo sūnus Elhananas iš Betliejaus nukovė gatietį, Galijoto brolį, kurio ieties kotas buvo kaip audėjo staklių riestuvas.qV]dPo to vėl kilo karas su filistinais. Prie Gobo hušietis Sibechajas nukovė milžinų palikuonį Safą.5UedBet į pagalbą atėjo Cerujos sūnus Abišajas ir nukovė filistiną. Tuomet Dovydo vyrai prisiekė: „Tu nebeisi su mumis į karą, kad neužgestų Izraelio žiburys“.T!dIšbi Benobas, milžinų palikuonis, kurio ietis svėrė tris šimtus šekelių vario, dėvėjo naujus šarvus ir norėjo nukauti Dovydą.ySmdKilo karas tarp filistinų ir Izraelio. Dovydas ir jo vyrai išėjo kariauti su filistinais. Ir Dovydas pavargo.HR dIr jie palaidojo Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus Celoje, Benjamino krašte, jo tėvo Kišo kape. Jie įvykdė visa, ką karalius įsakė. Po to Dievas išklausė maldą dėl krašto.uQed Iš ten Dovydas atgabeno Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus; be to, jie surinko ir pakartųjų kaulus.ePEd Dovydas nuėjęs paėmė iš Jabeš Gileado gyventojų Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus. Jie jų kūnus buvo pavogę iš Bet Šeano, kur filistinai juos buvo pakorę tą dieną, kai jie nukovė Saulių Gilbojoje.ROd Kai Dovydui pranešė, ką padarė Ajos duktė Ricpa, Sauliaus sugulovė,XN+d Ajos duktė Ricpa pasitiesė ašutinę ant uolos pjūties pradžioje ir buvo, kol pradėjo lyti. Ji sėdėjo ir neleido padangių paukščiams nutūpti ant jų dieną nė laukiniams žvėrims prieiti naktį.IM d ir juos atidavė gibeoniečiams. Jie juos pakorė ant kalvos Viešpaties akivaizdoje. Taip tie septyni mirė kartu. Jie buvo nužudyti pirmosiomis pjūties dienomis, pradėjus pjauti miežius.2L_dKaralius ėmė abu Ajos dukters Ricpos ir Sauliaus sūnus Armonį ir Mefi Bošetą ir penkis Sauliaus dukters Mikalės ir meholiečio Barzilajaus sūnaus Adrielio sūnusK)dTačiau karalius gailėjo Mefi Bošeto, sūnaus Jehonatano, sūnaus Sauliaus, dėl Viešpaties priesaikos, kuri saistė Dovydą su Jehonatanu.&JGdtegul duoda mums septynis vyrus iš jo sūnų, kuriuos mes pakarsime Sauliaus Gibėjoje, Viešpaties akivaizdoje“. Karalius atsakė: „Aš duosiu juos“.mIUdJie atsakė karaliui: „Tas žmogus, kuris mus žudė ir siekė visus išnaikinti Izraelio krašte,\H3dGibeoniečiai jam atsakė: „Mes nereikalaujame nei sidabro, nei aukso iš Sauliaus ir jo namų ir dėl mūsų nieko nežudyk Izraelyje“. Dovydas sakė: „Kaip jūs pasakysite, taip padarysiu dėl jūsų“.G/dDovydas klausė gibeoniečių: „Ką aš galėčiau jums padaryti ir kaip sutaikinti jus, kad jūs palaimintumėte Viešpaties paveldėjimą?“NFdGibeoniečiai buvo ne izraelitų kilmės, bet iš amoritų likučio. Izraelitai buvo jiems prisiekę jų neišnaikinti, tačiau Saulius iš savo uolumo dėl Izraelio ir Judo siekė juos išžudyti.CEdDovydo dienomis buvo badas trejus metus iš eilės. Dovydas klausė Viešpaties, ir Viešpats atsakė: „Tai dėl Sauliaus ir jo kraugeriškų namų, nes jis išžudė gibeoniečius“.=Dwdo Ira, jayritas, buvo vyriausiasis Dovydo valdytojas.DCdŠeva buvo raštininkas, Cadokas bei Abjataras – kunigai,\B3dAdoramas buvo mokesčių rinkėjas, Ahiludo sūnus Juozapatas buvo metraštininkas,wAidJoabas buvo visos Izraelio kariuomenės vadas, Jehojados sūnus Benajas buvo keretų bei peletų viršininkas,@dTa moteris ėjo pas žmones ir kalbėjo jiems išmintingai. Jie nukirto Bichrio sūnui Šebai galvą ir ją numetė Joabui. Tuomet Joabas trimitavo, jie atsitraukė nuo miesto, ir kiekvienas nuėjo į savo palapines. O Joabas sugrįžo į Jeruzalę pas karalių.w?idČia ne toks reikalas! Vienas vyras iš Efraimo kalnų, vardu Šeba, Bichrio sūnus, pakėlė ranką prieš karalių Dovydą. Atiduokite jį, ir aš atsitrauksiu nuo miesto“. Moteris atsakė Joabui: „Jo galvą tau numes per sieną“.\>3dJoabas atsakė: „Tebūna tai toli nuo manęs, kad aš praryčiau ar sugriaučiau.=7dMes esame taikingi ir ištikimi Izraeliui. Tu sieki sunaikinti miestą, kuris yra motina Izraeliui. Kodėl nori praryti Viešpaties paveldėjimą?“c<AdJi kalbėjo: „Seniau sakydavo: ‘Tepasiklausia Abelyje’. Ir taip išspręsdavo bylą.";?dJam atėjus, moteris klausė: „Ar tu Joabas?“ Jis atsakė: „Taip“. Ji sakė: „Paklausyk savo tarnaitės žodžių“. Jis tarė: „Klausau“. :;dViena išmintinga moteris iš miesto šaukė: „Klausykite! Klausykite! Pasakykite Joabui, kad jis prieitų ir aš galėčiau jam kai ką pasakyti“.9{dJoabas su savo žmonėmis atėjo ir apgulė Abel Bet Maaką, supylė pylimą aplink ir ruošėsi griauti miesto sienas.`8;dŠeba perėjo visą Izraelį iki Abel Bet Maakos, ir visi beritai susirinkę sekė jį.k7Qd Kai jis buvo patrauktas nuo vieškelio, visi žmonės kartu su Joabu vijosi Bichrio sūnų Šebą.!6=d Amasa gulėjo kruvinas vieškelio viduryje. Tas vyras, matydamas žmones sustojant, patraukė Amasos kūną nuo vieškelio ir užmetė ant jo drabužį.m5Ud Vienas Joabo vyrų, pasilikęs prie Amasos, sakė: „Kas su Joabu ir už Dovydą, sekite Joabą“.f4Gd Amasa nepastebėjo kardo Joabo rankoje; tuo metu Joabas dūrė jam į pilvą, ir visi jo viduriai išvirto ant žemės. Antro smūgio nereikėjo, ir Amasa mirė. Joabas ir jo brolis Abišajas vijosi Bichrio sūnų Šebą. 3 d Joabas klausė Amasos: „Ar tu esi sveikas, broli?“ ir paėmė dešine ranka jam už barzdos, lyg norėdamas jį pabučiuoti.T2#dKai jie atėjo į Gibeoną prie didžiojo akmens, juos pasitiko Amasa. Joabas vilkėjo kario rūbais, susijuosęs diržu, ant kurio buvo pritvirtintas kardas makštyje; kardas buvo lengvai ištraukiamas.g1IdJoabo kariai, keretai, peletai ir visi karžygiai iš Jeruzalės vijosi Bichrio sūnų Šebą.V0'dTuomet Dovydas tarė Abišajui: „Bichrio sūnus Šeba padarys mums daugiau žalos negu Abšalomas. Imk savo valdovo tarnus ir vykis jį. Kitaip jis susiras sustiprintų miestų ir paspruks nuo mūsų“.Y/-dAmasa išėjo surinkti Judo vyrų, tačiau užtruko ilgiau, negu buvo nustatyta._.9dKaralius įsakė Amasai per tris dienas sušaukti visus Judo vyrus ir pačiam atvykti.~-wdDovydas sugrįžo į Jeruzalę. Karalius dešimt savo sugulovių, kurias buvo palikęs namų saugoti, apgyvendino atskiruose namuose; jis jas išlaikė, tačiau neįėjo pas jas. Taip jos buvo uždarytos iki savo mirties ir gyveno kaip našlės. ,dVisi izraelitai, atsiskyrę nuo Dovydo, sekė Bichrio sūnų Šebą, o Judo vyrai liko ištikimi Dovydui nuo Jordano iki Jeruzalės.\+3dTuo laiku ten buvo Belialo žmogus, vardu Šeba, Bichrio sūnus, benjaminas. Sutrimitavęs jis šaukė: „Mes neturime dalies Dovyde nė Jesės sūnaus paveldėjime. Izraelitai, kiekvienas į savo palapines!“* d+Izraelitai atsakė Judo vyrams: „Mes turime dešimt dalių pas karalių ir mes turime daugiau teisių į Dovydą negu jūs. Kodėl mus paniekinote? Argi ne mes pirmieji turėjome sugrąžinti karalių?“ Judo vyrai kalbėjo griežčiau už izraelitus.)5d*Judo vyrai atsakė izraelitams: „Todėl, kad karalius yra mums artimesnis. Kodėl pykstate? Ar karalius mus maitino? Ar jis davė mums dovanų?“5(ed)Visi Izraelio vyrai atėjo pas karalių ir tarė: „Kodėl tave pasisavino mūsų broliai iš Judo ir perkėlė per Jordaną tave su šeimyna ir visais tavo žmonėmis?“v'gd(Karaliui keliaujant į Gilgalą, Kimhamas ir visi Judo žmonės bei pusė Izraelio žmonių lydėjo karalių.&d'Visi žmonės ir karalius persikėlė per Jordaną. Karalius pabučiavo Barzilają ir jį palaimino. Barzilajas sugrįžo į savo namus.x%kd&Karalius atsakė: „Kimhamas eis su manimi, aš jam atlyginsiu pagal tavo norą ir, ko prašysi, padarysiu“.S$!d%Prašau, leisk man grįžti į savo miestą, kad galėčiau mirti ten, kur mano tėvo ir motinos kapas. Tegul tavo tarnas Kimhamas eina su tavimi, karaliau, ir jam daryk tai, kas tau atrodys tinkama“.o#Yd$Tavo tarnas tik truputį palydės tave už Jordano. Kodėl tad karalius turėtų man taip atsilyginti?"d#Man šiandien jau aštuoniasdešimt metų. Ar aš atskirsiu, kas gera ir kas bloga? Ar pajusiu tavo valgių ir gėrimų skonį? Ar beišgirsiu dainuojančių vyrų ar moterų balsus? Tai kodėl tavo tarnas turėtų būti našta mano valdovui karaliui?l!Sd"Barzilajas atsakė karaliui: „Kiek man beliko gyventi, kad aš eičiau su karaliumi į Jeruzalę?g Id!Karalius sakė Barzilajui: „Eime su manimi į Jeruzalę, ten aš tave viskuo aprūpinsiu“.,Sd Jis buvo labai senas žmogus, aštuoniasdešimties metų amžiaus. Karaliui gyvenant Mahanaime, jis aprūpino karalių maistu, nes Barzilajas buvo labai turtingas.T#dGileadietis Barzilajas atėjo iš Rogelimo palydėti karalių per Jordaną.dMefi Bošetas atsakė karaliui: „Tegul Ciba viską ima, man gana to, kad mano karalius sveikas sugrįžo į savo namus“.q]dKaralius jam atsakė: „Kam tu visa tai kalbi. Aš pasakiau, kad tu ir Ciba pasidalintumėte žemę“.A}dVisi mano tėvo namai buvo tarsi mirę žmonės mano valdovo karaliaus akyse. O tu pasodinai savo tarną valgyti prie savo stalo. Argi dar daugiau galėčiau tikėtis iš karaliaus?“gIdo jis apšmeižė mane tau. Tačiau karalius kaip Dievo angelas. Taigi daryk, kas tau patinka.A}dMefi Bošetas atsakė: „Mano valdove karaliau, mano tarnas apgavo mane. Tavo tarnas buvo jam įsakęs pabalnoti asilą, kad raitas galėčiau vykti su karaliumi, nes aš esu luošas,xkdJam atvykus iš Jeruzalės karaliaus pasitikti, karalius klausė: „Mefi Bošetai, kodėl nėjai su manimi?“@{dSauliaus sūnus Mefi Bošetas atvyko karaliaus pasitikti. Jis nebuvo plovęs savo kojų, kirpęs barzdos ir plovęs drabužių nuo tos dienos, kai karalius išėjo, iki jis sugrįžo.FdKaralius pasakė Šimiui: „Tu nemirsi“, ir prisiekė jam.X+dDovydas atsakė: „Kas man ir jums, Cerujos sūnūs, kad jūs šiandien man prieštaraujate. Ar šiandien reikėtų ką nors bausti mirtimi Izraelyje? Juk aš šiandien žinau, kad esu Izraelio karalius“.dCerujos sūnus Abišajas tarė: „Ar Šimį nereikėtų bausti mirtimi už tai, kad jis keikė Viešpaties pateptąjį?“vgdŽinau, kad esu kaltas. Šiandien atvykau pirmas iš visų Juozapo namų savo valdovo karaliaus pasitikti“."?dir tarė: „Neįskaityk mano kaltės, mano valdove, ir neprisimink to, ką tavo tarnas darė tau išeinant iš Jeruzalės, ir nelaikyk to savo širdyje.*Odir padėjo jo šeimynai persikelti per Jordaną, patarnaudami jam. Gero sūnus Šimis puolė ant žemės prieš karalių, kai jis buvo persikėlęs per Jordaną,0[dSu juo buvo tūkstantis vyrų iš Benjamino, taip pat Ciba, Sauliaus namų tarnas, su penkiolika sūnų bei dvidešimt tarnų. Jie perėjo per Jordaną pirma karaliaustcdGero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, taip pat atskubėjo su Judo vyrais karaliaus Dovydo pasitikti.ydKaralius grįžo ir pasiekė Jordaną. Judo žmonės atėjo į Gilgalą sutikti karalių ir perkelti jį per Jordaną.u edTuo būdu Dovydas laimėjo visų Judo žmonių širdis; jis buvo pakviestas grįžti su visais savo tarnais.% Ed O Amasai kalbėjo: „Argi tu nesi mano kūnas ir kaulai? Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei tu netapsi mano kariuomenės vadu vietoj Joabo“.t cd Jūs esate mano broliai, mano kūnas ir kaulai. Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių?“c Ad Dovydas pasiuntė pas kunigus Cadoką ir Abjatarą ir prašė kalbėti Judo vyresniesiems: „Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių į Jeruzalę? Nes tos kalbos Izraelyje pasiekė net karaliaus namus.v gd Abšalomas, kurį buvome patepę valdovu, žuvo mūšyje. Kodėl dabar delsiame parsivesti karalių atgal?“Ed Tarp izraelitų giminių kilo ginčai ir nesutarimai: „Karalius mus išlaisvino iš mūsų priešų, jis mus išgelbėjo iš filistinų, o dabar turėjo bėgti iš krašto nuo Abšalomo.V'dKaralius atsikėlė ir atsisėdo vartuose. Ir visiems žmonėms buvo pranešta: „Karalius sėdi vartuose“. Tuomet visi žmonės ėjo pas karalių. Izraelitai išsibėgiojo kiekvienas į savo palapines.dCdTaigi dabar eik ir kalbėk savo žmonėms. Prisiekiu Viešpačiu, jei neišeisi, tai rytoj neturėsi jų nė vieno; tai bus tau didžiausia nelaimė iš visų, kurias patyrei nuo pat savo jaunystės iki šios dienos“.xkdTu myli tuos, kurie tavęs nekenčia, ir nekenti tų, kurie tave myli. Tu šiandien parodei, kad kunigaikščiai ir tauta tau nieko nereiškia. Dabar matau, kad jei Abšalomas būtų gyvas, o mes visi būtume žuvę, tu būtum patenkintas.7idJoabas, nuėjęs pas karalių, tarė: „Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes.{dKaralius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: „Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!“fGdŽmonės grįžo į miestą tylomis, kaip grįžta susigėdę tie, kurie pabėgo iš mūšio.dTos dienos pergalė virto gedulu visiems žmonėms, nes žmonės girdėjo kalbant, kad karalius sielojasi dėl savo sūnaus.FdJoabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi Abšalomo.dCd!Karalius labai susijaudino. Nuėjęs į aukštutinį kambarį, jis verkė: „Mano sūnau Abšalomai! Mano sūnau, mano sūnau Abšalomai! O kad aš būčiau miręs tavo vietoje, Abšalomai! Mano sūnau, mano sūnau!“~#d Karalius paklausė: „Ar Abšalomas gyvas?“ Kušas atsakė: „Tegul visiems karaliaus priešams taip atsitinka, kaip tam jaunuoliui“.}dAtbėgo ir Kušas. Jis tarė: „Gera žinia mano valdovui karaliui. Šiandien Viešpats atlygino visiems, kurie prieš tave sukilo“.Y|-dKaralius įsakė: „Pasitrauk ir atsistok čia“. Jis pasitraukė ir stovėjo.%{EdKaralius paklausė: „Ar Abšalomas gyvas?“ Ahimaacas atsakė: „Mačiau didelį sąmyšį, prieš išbėgdamas pas tave, bet nežinau, kas atsitiko“.ozYdAhimaacas priartėjęs tarė karaliui: „Ramybė tau!“ Parpuolęs veidu į žemę prieš karalių, kalbėjo: „Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris atidavė mums vyrus, kurie buvo pakėlę ranką prieš tave, karaliau“.$yCdSargybinis tarė: „Pirmasis vyras bėga panašiai kaip Cadoko sūnus Ahimaacas“. Karalius atsiliepė: „Tai geras vyras, jis atneša gerą žinią“.,xSdTuo tarpu sargybinis pamatė kitą bėgantį vyrą ir vėl pranešė vartininkui: „Štai kitas vyras atbėga!“ Karalius tarė: „Ir šitas atneša žinią“.swadSargybinis pranešė tai karaliui. Karalius tarė: „Jei jis vienas, tai su žinia“. O tas vis artėjo.v%dDovydas sėdėjo tarpuvartėje, o sargybinis stovėjo ant vartų stogo ir mūro sienos. Jis, pakėlęs akis, pamatė bėgantį vieną vyrą.udBet Ahimaacas tarė: „Kas bebūtų, aš bėgsiu“. Joabas jam atsakė: „Bėk!“ Ahimaacas bėgo lygumos keliu ir pralenkė Kušą.CtdCadoko sūnus Ahimaacas dar kartą prašė Joabą: „Kas bebūtų, leisk man bėgti paskui Kušą“. Joabas tarė: „Kodėl tu nori bėgti, mano sūnau? Tu nenuneši geros žinios“.jsOdJoabas įsakė Kušui eiti ir pranešti karaliui, ką matė. Kušas nusilenkė Joabui ir nubėgo.rdJoabas atsakė jam: „Ne šiandien! Kitą dieną galėsi pranešti žinią, bet šiandien tau neleidžiu, nes žuvo karaliaus sūnus“.qdCadoko sūnus Ahimaacas prašė Joabo: „Leisk man nubėgti ir pranešti karaliui, kaip Viešpats atlygino jo priešams“.pp[dAbšalomas, dar gyvas būdamas, pasistatė sau paminklą Karaliaus slėnyje, galvodamas: „Neturiu sūnaus, kuris išlaikytų mano vardą“. Jis pavadino paminklą savo vardu. Ir iki šios dienos jis vadinamas Abšalomo paminklu.odPaėmę Abšalomą, įmetė jį į gilią duobę miške ir ant jo sukrovė didelę akmenų krūvą. Izraelitai pabėgo į savo palapines.Zn/dJoabui sutrimitavus, žmonės nustojo vytis izraelitus, nes Joabas juos sulaikė.LmdPo to atėję dešimt jaunuolių ginklanešių nužudė Abšalomą.l9dJoabas tarė: „Aš negaišiu čia su tavimi“. Paėmęs tris ietis į rankas, įsmeigė jas Abšalomui į širdį, kuris dar gyvas kabojo ąžuole.kd Jei aš būčiau taip padaręs, mano gyvybė būtų pavojuje, nes nuo karaliaus nieko nėra paslėpta, ir tu pats būtum prieš mane“.ljSd Vyras atsakė Joabui: „Jei duotum ir tūkstantį sidabrinių, nepakelčiau savo rankos prieš karaliaus sūnų; juk karalius mums girdint įsakė tau, Abišajui ir Itajui: ‘Kas bebūtų, saugokite mano sūnų Abšalomą’.~iwd Joabas jam tarė: „Jei jį matei, kodėl jo neužmušei. Aš būčiau tau davęs dešimt sidabrinių ir diržą“.ghId Vienas vyras, tai pamatęs, pranešė Joabui: „Aš mačiau Abšalomą, kabantį ąžuole“.uged Abšalomas susitiko su Dovydo tarnais. Abšalomas jojo ant mulo. Kai jo mulas bėgo po dideliu ąžuolu, Abšalomo galva įstrigo tarp ąžuolo šakų, ir jis liko kaboti tarp dangaus ir žemės, o jo mulas, ant kurio jis jojo, nubėgo.`f;dMūšis išsiplėtė visoje apylinkėje. Miške žuvo daugiau žmonių, negu nuo kardo.ueedIzraelio žmonės buvo nugalėti Dovydo tarnų, ir buvo nužudyta tą dieną dvidešimt tūkstančių vyrų.Id dŽmonės išėjo prieš Izraelį. Mūšis įvyko Efraimo miške.c%dKaralius įsakė Joabui, Abišajui ir Itajui: „Saugokite mano vaiką Abšalomą!“ Visi žmonės girdėjo tą karaliaus įsakymą vadams.b5dKaralius jiems atsakė: „Darysiu, kas jums atrodo geriausia“. Karalius stovėjo prie vartų, o visi žmonės išėjo šimtais ir tūkstančiais.Ya-dŽmonės atsakė: „Tu neisi su mumis! Jei mes turėsime bėgti arba pusė mūsų žus, jie mūsų nežiūrės. Tu vertas dešimt tūkstančių mūsų. Būtų geriau, jei teiktum mums pagalbą iš miesto“.=`udDovydas paskirstė karius į tris dalis; jiems vadovavo Joabas, Cerujos sūnus Abišajas, Joabo brolis, ir gatietis Itajas. Tuomet karalius tarė kariams: „Aš eisiu su jumis“.^_7dDovydas apžiūrėjo savo žmones ir paskyrė jiems tūkstantininkus ir šimtininkus.^3dmedaus, sviesto ir sūrių. Visa tai jie atnešė Dovydui ir jo žmonėms, sakydami: „Žmonės dykumoje yra išalkę, nuvargę ir ištroškę“.}]udatgabeno antklodžių, dubenių, molinių indų, kviečių, miežių, miltų, paskrudintų grūdų, pupų, lęšių,\/dDovydui atvykus į Mahanaimą, Nahašo sūnus Šobis iš amonitų Rabos, Amielio sūnus Machyras iš Lo Debaro ir Barzilajas iš Gileado RogelimoH[ dAbšalomas su izraelitais pasistatė stovyklą Gileado krašte.4ZcdAbšalomas paskyrė Amasą kariuomenės vadu Joabo vieton. Amasa buvo sūnus izraelito Itros, kuris buvo vedęs Abigailę, Nahašo dukterį, Joabo motinos Cerujos seserį.WY)dDovydui atvykus į Mahanaimą, Abšalomas su savo vyrais perėjo per Jordaną.BXdAhitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape.dWCdDovydas ir jo žmonės perėjo Jordaną. Rytui išaušus, visi buvo kitoje Jordano pusėje.KVdAbšalomo tarnams nuėjus, Ahimaacas ir Jehonatanas išlipo iš šulinio ir nuėję pranešė karaliui Dovydui: „Skubiai pasitrauk už Jordano, nes štai ką patarė prieš tave Ahitofelis“.YU-dAbšalomo tarnai, atėję į tuos namus, klausė šeimininkės: „Kur yra Ahimaacas ir Jehonatanas?“ Moteris jiems atsakė: „Jie perėjo upelį“. Paieškoję ir neradę jų, jie sugrįžo į Jeruzalę.pT[dŠeimininkė uždengė šulinį dangčiu ir pabarstė ant jo miežinių kruopų, kad nebūtų įtarimo.9SmdTačiau vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė Abšalomui. Juodu skubiai nuėjo pas vieną žmogų Bahurime, kuris turėjo šulinį savo kieme, ir pasislėpė šulinyje.AR}dJehonatanas ir Ahimaacas buvo apsistoję prie En Rogelio šaltinio. Tarnaitė nuėjusi jiems pranešė, ir jie išėjo pasakyti karaliui Dovydui. Jie patys negalėjo pasirodyti mieste.7QidJis sakė: „Skubiai siųskite ir pasakykite Dovydui nenakvoti šiąnakt dykumoje, bet tuojau persikelti kitur, kad nepražūtų karalius ir visi su juo esantys žmonės“.P dPo to Hušajas pranešė kunigams Cadokui ir Abjatarui apie savo ir Ahitofelio patarimus Abšalomui bei Izraelio vyresniesiems.hOKdAbšalomas ir visi izraelitai tarė: „Arkiečio Hušajo patarimas yra geresnis už Ahitofelio“. Nes Viešpats padarė, kad geras Ahitofelio patarimas nueitų niekais ir Viešpats galėtų užtraukti nelaimę Abšalomui.Nd O jei jis pasitrauks į miestą, tai izraelitai atsineš virvių ir jį su visu miestu nuvilksime į upę, nė akmenėlio nepaliksime“.}Mud Suradę jį, užpulsime, kaip rasa krintanti ant žemės, ir nepaliksime gyvo nė vieno iš vyrų, kurie yra su juo.L5d Todėl aš patariu sušaukti visus izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad jų būtų kaip smilčių pajūryje, ir tu pats eisi į mūšį su jais.3Kad Tada ir narsiausias, kurio širdis yra kaip liūto, drebės iš baimės, nes visas Izraelis žino, kad tavo tėvas yra galingas vyras ir su juo esantys yra narsūs vyrai.BJd Jis dabar yra pasislėpęs kokiame nors urve ar kitoje vietoje. Jei juos užpulsime ir keli iš mūsų žus, visi, išgirdę tai, sakys: ‘Sumušti žmonės, kurie sekė Abšalomą’.FIdTu žinai, kad tavo tėvas ir jo vyrai yra karžygiai ir jie yra taip įnirtę, kaip lokė lauke, netekusi jauniklių. Be to, tavo tėvas yra patyręs karys ir nenakvos kartu su žmonėmis.QHdHušajas atsakė Abšalomui: „Šitas Ahitofelio patarimas nėra geras. GdHušajui atėjus, Abšalomas jam tarė: „Taip kalbėjo Ahitofelis. Ar mums elgtis pagal jo patarimą? Jei ne, tai tu kalbėk“.^F7dAbšalomas tarė: „Pakvieskite arkietį Hušają. Paklausysime, ką jis pasakys“.MEdTas pasiūlymas patiko Abšalomui ir visiems Izraelio vyresniesiems.xDkdPo to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje“. CdAš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu.yBmdAhitofelis tarė Abšalomui: „Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį. AdTais laikais Ahitofelio patarimas būdavo labai vertinamas, lyg jį duotų pats Dievas. Jo patarimų klausė Dovydas ir Abšalomas.y@mdJie pastatė Abšalomui palapinę ant stogo, o jis, visiems izraelitams matant, įėjo pas savo tėvo suguloves.W?)dAhitofelis tarė Abšalomui: „Įeik pas savo tėvo suguloves, kurias jis paliko namų saugoti. Kai izraelitai sužinos, kad tapai pasibjaurėtinas savo tėvui, visų tavo šalininkų rankos sustiprės“.E>dAbšalomas tarė Ahitofeliui: „Patark, ką mums daryti?“q=]dKam gi aš galėčiau tarnauti, jei ne jo sūnui. Kaip tarnavau tavo tėvui, taip noriu tarnauti tau“.y<mdHušajas atsakė Abšalomui: „Aš priklausau tam, kurį išrinko Viešpats, Izraelio vyrai ir šitie žmonės.g;IdAbšalomas paklausė jo: „Ar toks tavo dėkingumas draugui? Kodėl nėjai su savo draugu?“y:mdArkietis Hušajas, Dovydo draugas, atėjęs pas Abšalomą, tarė: „Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja karalius!“V9'dAbšalomas su visais žmonėmis atėjo į Jeruzalę; Achitofelis buvo su juo.H8 dPagaliau karalius ir visi jo žmonės pavargo ir ten ilsėjosi.7 d Dovydas ėjo keliu su savo vyrais, o Šimis – kalno šlaitu šalia jo keikdamas, mėtydamas akmenimis ir barstydamas dulkes.k6Qd Gal Viešpats pažvelgs į mano sielvartą ir man atmokės geru už jo šiandieninius keiksmus“.N5d Dovydas kalbėjo Abišajui ir visiems tarnams: „Štai mano paties sūnus ieško mano gyvybės. Tuo labiau šis benjaminas. Palikite jį ramybėje, tegul jis keikia, nes jam taip liepė Viešpats.+4Qd Karalius atsakė: „Kas man ir jums, Cerujos sūnūs! Jis keikia, kadangi Viešpats jam liepė: ‘Keik Dovydą!’ Kas gali klausti: ‘Kodėl taip darai?’“39d Cerujos sūnus Abišajas paklausė karaliaus: „Kodėl šitas pastipęs šuo keikia mano valdovą karalių? Leisk man nueiti ir nuimti jam galvą“.Q2dViešpats atmokėjo tau už visą Sauliaus namų kraują, kurio vietoje tu pasidarei karaliumi. Viešpats atidavė karalystę tavo sūnui Abšalomui. Dabar tu patekai nemalonėn, nes esi kraugerys“.Q1dŠimis keikdamas sakė: „Išeik, išeik, tu kraugery, Belialo žmogau.e0EdJis mėtė akmenimis Dovydą bei visus jo tarnus; karalius buvo apsuptas žmonių ir karių.x/kdKaraliui Dovydui atvykus į Bahurimą, Sauliaus giminės vyras Šimis, Geros sūnus, išėjo ir keikė eidamas.;.qdKaralius tarė Cibai: „Kas buvo Mefi Bošeto, dabar priklauso tau“. Ciba atsakė: „Nuolankiai maldauju tave, mano valdove karaliau, leisk man surasti malonę tavo akyse“.?-ydKaralius klausė: „Kur yra tavo valdovo sūnus?“ Ciba atsakė karaliui: „Jis pasiliko Jeruzalėje, sakydamas: ‘Šiandien Izraelis man sugrąžins mano tėvo karalystę’“.L,dKaralius klausė Cibą: „Kam tau visa tai?“ Ciba atsakė: „Asilai – karaliaus namiškiams joti, duona ir vaisiai – jaunuoliams valgyti, o vynas – nusilpusiems dykumoje atgaivinti“.p+[dDovydui paėjus kiek toliau nuo kalno viršūnės, jį sutiko Mefi Bošeto tarnas Ciba su pora asilų, apkrautų dviem šimtais duonos kepalų, šimtu ryšulių džiovintų vynuogių, šimtu ryšulių vasaros vaisių ir odine vyno.T*#d%Dovydo draugas Hušajas sugrįžo į Jeruzalę, Abšalomui įeinant į ją. ) d$Pas juos yra abu jų sūnūs: Cadoko sūnus Ahimaacas ir Abjataro – Jehonatanas; per juos perduok man viską, ką išgirsi“.h(Kd#Su tavimi bus kunigai Cadokas ir Abjataras. Pranešk jiems visa, ką nugirsi karaliaus namuose.r'_d"o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, sakydamas jam: ‘Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas’, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti. %!~{~.}}O||Y|{zzzyxxx^x wvvuautHss6rrBrqqqoqppp`p$ooobo nnn'mllAkkkjihhh,gfVedccmc)baa,`__0^^]]1\\ [[0ZIYYQXXWWAVV%UUTTSSKRQQvPPvPOoNNOMM(LLKrJJ IHHUGGRFFcE~DDDNCC B_B!AA @4?$>>9=M<CynŠitos moters sūnus naktį mirė, nes ji nugulė jį.tBcnO po trijų dienų ir ji pagimdė. Mes buvome vienos ir nieko iš pašalinių nebuvo su mumis, tik mes dvi.A!nViena moteris sakė: „Mano valdove! Aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose; aš pagimdžiau sūnų, būdama su ja tuose namuose.L@nKartą dvi paleistuvės atėjo pas karalių ir stojo jo akivaizdon.[?1nSaliamonas pabudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę ir priešais Viešpaties Sandoros skrynią aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Jis iškėlė puotą visiems savo tarnams.>nIr jei vaikščiosi mano keliais, laikydamasis mano nuostatų ir įsakymų, kaip tavo tėvas Dovydas, Aš prailginsiu tavo dienas“.~=wn Taip pat daviau tau, ir ko neprašei – turtų ir garbės; niekas tau neprilygs tarp karalių per visas tavo dienas.'<In tai padariau pagal tavo prašymą: Aš daviau tau išmintingą ir sumanią širdį, kad panašaus į tave nebuvo iki tavęs ir po tavęs nebus tokio, kaip tu. ;n Dievas jam tarė: „Kadangi prašei išminties teisingai nuspręsti, o ne ilgo amžiaus sau, turtų sau ar savo priešų gyvybės,5:gn Viešpačiui patiko toks Saliamono prašymas.99n Duok savo tarnui išmintingą širdį, kad galėčiau teisti Tavo tautą ir skirti gera nuo blogo. Kas galėtų valdyti tokią didelę Tavo tautą?“8nTavo tarnas yra vidury Tavo tautos, kurią Tu išsirinkai, didelės tautos, kurios neįmanoma suskaičiuoti nei aprėpti dėl daugumo. 7;nViešpatie, mano Dieve, Tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš dar labai jaunas ir nežinau, kaip įeiti ir kaip išeiti.6nSaliamonas atsakė: „Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien.s5anGibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: „Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti“.4nKaralius nuėjo į Gibeoną aukoti, nes tai buvo garsi aukštuma. Jis aukojo ant to aukuro tūkstantį deginamųjų aukų. 3 nSaliamonas mylėjo Viešpatį, laikydamasis savo tėvo Dovydo nurodymų, tačiau ir jis aukojo bei degino smilkalus aukštumose.d2CnTačiau žmonės vis dar aukojo aukštumose, nes nebuvo pastatyti namai Viešpaties vardui.`1;nSaliamonas susigiminiavo su faraonu, Egipto karaliumi. Jis vedė jo dukterį ir parsivežė ją į Dovydo miestą. Ji čia gyveno, kol Saliamonas baigė statyti sau namus, Viešpaties namus ir sieną apie Jeruzalę.0n.Karalius įsakė Jehojados sūnui Benajui, ir jis išėjęs užmušė Šimį. Karalystė buvo įtvirtinta Saliamono rankose.v/gn-Karalius Saliamonas bus palaimintas ir Dovydo sostas bus įtvirtintas Viešpaties akivaizdoje per amžius“.w.in,Tu žinai nedorybes, kurias padarei mano tėvui Dovydui. Viešpats sugrąžins tavo nedorybes ant tavo galvos.[-1n+Kodėl nesilaikei Viešpaties priesaikos ir mano įsakymo, kurį tau buvau davęs?U,%n*Karalius pasikvietė Šimį ir jam tarė: „Ar aš neprisaikdinau tavęs Viešpačiu, kad tą dieną, kai tu iš Jeruzalės išeisi ir kur nors išvyksi, tikrai mirsi? Tu man sakei: ‘Gerai pasakyta’.`+;n)Saliamonui buvo pranešta, kad Šimis buvo nuvykęs iš Jeruzalės į Gatą ir grįžo.*n(jis, pasibalnojęs asilą, nuvyko į Gatą pas Achišą savo tarnų ieškoti; ir Šimis, juos suradęs, parsivedė iš Gato.) n'Po trejų metų du Šimio tarnai pabėgo pas Maakos sūnų Achišą, Gato karalių. Kai Šimiui pranešė, kad jo tarnai Gate,(n&Šimis atsakė karaliui: „Gerai pasakyta. Kaip mano valdovas karalius įsakė, taip aš darysiu“. Šimis ilgai gyveno Jeruzalėje.w'in%Jei kurią dieną išeisi ir pereisi Kidrono upelį, tikrai mirsi. Tavo kraujas bus ant tavo paties galvos“.y&mn$Po to karalius pasikvietė Šimį ir jam sakė: „Pasistatyk namus Jeruzalėje, čia gyvenk ir niekur neišeik.z%on#Karalius paskyrė jo vieton kariuomenės vadu Jehojados sūnų Benają, o kunigą Cadoką – į Abjataro vietą.k$Qn"Jehojados sūnus Benajas nuėjo, nužudė jį ir palaidojo jam priklausančioje žemėje dykumoje.,#Sn!Jų kraujas sugrįš ant Joabo galvos ir ant jo palikuonių per amžius, bet Dovydui, jo palikuonims, namams ir sostui tebūna nuo Viešpaties amžina ramybė“ .o"Yn Viešpats jo kraują grąžins ant jo galvos, nes jis, mano tėvui nežinant, nužudė du vyrus, teisesnius ir geresnius už save: Nero sūnų Abnerą, Izraelio kariuomenės vadą, ir Jetero sūnų Amasą, Judo kariuomenės vadą.*!OnKaralius jam atsakė: „Daryk, kaip jis sakė: nužudyk jį ir palaidok, kad būtų pašalintas Joabo nekaltai pralietas kraujas nuo manęs ir mano tėvo namų.O nBenajas, atėjęs prie Viešpaties palapinės, jam tarė: „Karalius įsako: ‘Išeik!’“ Bet Joabas atsakė: „Neisiu, bet mirsiu čia“. Tada Benajas pranešė karaliui, ką Joabas atsakė.:onKai karaliui Saliamonui pranešė, kad Joabas pabėgo į Viešpaties palapinę ir stovi šalia aukuro, Saliamonas pasiuntė Jehojados sūnų Benają ir įsakė nužudyti Joabą.*OnKai ta žinia pasiekė Joabą, jis nubėgo į Viešpaties palapinę ir nusitvėrė už aukuro ragų. Joabas buvo išvien su Adoniju, nors Abšalomo jis nerėmė.!nSaliamonas pašalino Abjatarą iš kunigo tarnystės. Taip išsipildė Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie Elio giminę Šilojuje.'nKunigui Abjatarui karalius įsakė: „Eik į Anatotą, į savo žemę. Nors esi nusipelnęs mirties, bet šiandien nebausiu tavęs mirtimi, nes tu nešiojai Viešpaties Dievo skrynią mano tėvo Dovydo laikais ir kentėjai su juo visus vargus, kuriuos jis kentėjo“.Y-nKaralius Saliamonas pasiuntė Jehojados sūnų Benają, kuris nužudė Adoniją.2_nKaip gyvas Viešpats, kuris man suteikė karalystę, pasodino mane į mano tėvo Dovydo sostą ir įkūrė man namus, kaip buvo pažadėjęs, šiandien Adonijas mirs“.)nKaralius Saliamonas prisiekė Viešpačiu: „Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei šitas jo prašymas nekainuos Adonijui gyvybės.iMnKaralius Saliamonas atsakė savo motinai: „Kodėl tu prašai Adonijui tik šunemietės Abišagos? Prašyk jam ir karalystės, nes jis yra mano vyresnysis brolis ir su juo yra kunigas Abjataras bei Cerujos sūnus Joabas“.S!nJi tarė: „Leisk Adonijui, savo broliui, vesti šunemietę Abišagą“.+nJi tarė: „Aš atėjau pas tave su mažu prašymu, karaliau. Neatsakyk man!“ Karalius jai tarė: „Prašyk, motin! Aš neatsakysiu tau“.RnBatšeba nuėjo pas karalių Saliamoną pakalbėti už Adoniją. Karalius atsistojęs pasitiko ją ir nusilenkė jai. Tada atsisėdo į savo sostą, o karaliaus motinai buvo skirta vieta jo dešinėje.QnBatšeba atsakė: „Gerai, aš pakalbėsiu su karaliumi dėl tavęs“. nJis sakė: „Prašau, pakalbėk su karaliumi Saliamonu. Jis tikrai išklausys tave ir leis man vesti šunemietę Abišagą“.9onNeatmesk mano prašymo“. Ji tarė: „Sakyk“.FnAdonijas tarė: „Tu žinai, kad aš turėjau valdyti Izraelį ir visas Izraelis to laukė. Tačiau viskas kitaip išėjo ir karalystė teko mano broliui, nes taip buvo Viešpaties skirta.S!nIr pridūrė: „Aš turiu tau kai ką pasakyti“. Ji tarė: „Sakyk“.%n Kartą Hagitos sūnus Adonijas atėjo pas Saliamono motiną Batšebą. Ji klausė: „Ar atėjai taikingai?“ Jis atsakė: „Taikingai“.^7n Saliamonas atsisėdo į savo tėvo Dovydo sostą, ir jo karalystė labai sustiprėjo.  n Dovydas valdė Izraelį keturiasdešimt metų. Septynerius metus jis karaliavo Hebrone ir trisdešimt trejus metus Jeruzalėje.K n Dovydas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste. n Nepalik jo nenubaudęs. Tu esi išmintingas vyras ir žinosi, kaip su juo pasielgti, kad jo žili plaukai kruvini į kapą nueitų“.h KnGero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, mane smarkiai keikė tą dieną, kai ėjau į Mahanaimą. Bet jis atėjo manęs pasitikti prie Jordano, ir aš jam prisiekiau Viešpačiu, sakydamas: ‘Aš nežudysiu tavęs’. -nBūk malonus gileadiečio Barzilajaus sūnums, leisk jiems valgyti prie savo stalo, nes jie mane pasitiko, kai bėgau nuo tavo brolio Abšalomo.KnPasielk su juo pagal savo išmintį ir neleisk jam ramiai numirti. nBe to, tu žinai, ką padarė man Cerujos sūnus Joabas, kaip jis nužudė abu Izraelio kariuomenės vadus: Nero sūnų Abnerą ir Jetero sūnų Amasą. Jis nužudė juos, taikos metu praliedamas karo kraują, ir sutepė nekaltu krauju savo diržą ir kurpes.Rnkad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis man kalbėjo: ‘Jei tavo sūnūs ištikimai vaikščios mano keliais, visa širdimi ir siela pasitikės manimi, tai tavo palikuonys valdys Izraelį’.I nSaugok Viešpaties, savo Dievo, nurodymus, vaikščiok Jo keliais, laikykis Jo nuostatų, įsakymų, įstatymų ir įspėjimų, surašytų Mozės įstatyme, kad tau sektųsi visur ir visuomet,G n„Aš einu visos žemės keliu. Būk stiprus ir tikras vyras.;snPrieš mirtį Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui:&Gn5Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: „Eik namo!“}n4Saliamonas atsakė: „Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals – mirs!“<sn3Saliamonui buvo pranešta: „Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’“.X+n2Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų.P~n1Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu.}yn0ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’“a|=n/Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje-{Wn.Saliamonas jau sėdi karaliaus soste.;zqn-Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.y3n,Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo.`x;n+Jehonatanas atsakė Adonijui: „Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.wn*Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: „Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią“.v9n)Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: „Kodėl toks triukšmas mieste?“zuon(Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo.3tan'Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: „Tegyvuoja karalius Saliamonas!“-sUn&Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną.$rCn%Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!“uqen$Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: „Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas!pn#Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu“.o)n"Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’n n!karalius sakė: „Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną.m{n Karalius Dovydas sakė: „Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!“ Jiems atėjus,l+nTada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: „Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!“*kOntavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien“.Vj'njis tarė: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,giInKaralius Dovydas tarė: „Pašaukite Batšebą!“ Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių,hnJei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?“sganBet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė.gfInJis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’qe]nir tarė: „Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste?{dqnBuvo pranešta karaliui: „Atėjo pranašas Natanas“. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemėsDcnDar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.bnKitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais“.{aqnDabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs.;`qnJis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė.L_nO dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi!6^gnJi jam atsakė: „Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’._]9nBatšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: „Ko nori?“t\cnBatšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam.U[%nTau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius“.bZ?n Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’XY+n Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę.X)n Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: „Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi?ZW/n bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė.cVAn Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui,UnBet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo.RTnCerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo.wSinTėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo.&RGnHagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: „Aš būsiu karalius“. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo.gQInMergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino.{PqnJie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių.4OcnJo tarnai jam tarė: „Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų“.\N3nKaralius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo.M!dpastatė ten aukurą Viešpačiui ir aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Viešpats išklausė jo maldų, ir maras liovėsi Izraelyje.LdKaralius atsakė: „Ne! Aš tikrai pirksiu tai iš tavęs už deramą kainą. Aš nenoriu Viešpačiui, savo Dievui, aukoti deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja“. Dovydas nupirko galvijus ir klojimą už penkiasdešimt šekelių sidabro,ZK/dVisa tai, karaliau, aš dovanoju. Viešpats, tavo Dievas, tebūna tau malonus“./JYdTuomet Arauna atsakė Dovydui: „Mano valdove karaliau, imk ir aukok, ko tau reikia. Štai jaučiai deginamajai aukai, kūlimo įrankiai ir galvijų pakinktai kurui.UI%dArauna paklausė: „Kodėl mano valdovas karalius atėjo pas savo tarną?“ Dovydas atsakė: „Atėjau pirkti tavo klojimą, kad galėčiau Viešpačiui aukurą pastatyti ir maras liautųsi tautoje“.nHWdArauna, pamatęs karalių ir jo tarnus ateinančius pas jį, išėjo ir nusilenkė veidu iki žemės.AGdDovydas paklausė Gado ir nuėjo, kaip Viešpats įsakė.F{dTą dieną Gadas atėjo pas Dovydą ir jam tarė: „Eik, pastatyk Viešpačiui aukurą jebusiečio Araunos klojime“.KEdDovydas, pamatęs angelą, kuris žudė žmones, tarė Viešpačiui: „Aš nusidėjau ir piktai pasielgiau! O šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka prieš mane ir mano tėvo namus“.pD[dKai angelas ištiesė ranką į Jeruzalę, kad ją sunaikintų, Viešpačiui pagailo žmonių ir Jis tarė angelui, naikinusiam žmones: „Užteks! Nuleisk savo ranką!“ Viešpaties angelas buvo prie jebusiečio Araunos klojimo.C7dViešpats siuntė marą Izraeliui tą rytą ir jis tęsėsi iki nustatyto laiko. Nuo Dano iki Beer Šebos mirė septyniasdešimt tūkstančių vyrų.)BMdDovydas atsakė Gadui: „Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jis gailestingas, negu pakliūti man į žmonių rankas“.%AEd Gadas atėjo pas Dovydą, pasakė jam visa tai ir klausė: „Ar nori, kad septyni bado metai būtų tavo krašte, ar kad tris mėnesius turėtum bėgti nuo savo priešų, ar kad tris dienas maras siaustų krašte? Dabar apsigalvok ir nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam“.e@Ed „Eik ir sakyk Dovydui, kad siūlau jam tris dalykus. Tegul pasirenka vieną iš trijų“.d?Cd Kai Dovydas rytą atsikėlė, Viešpaties žodis atėjo pranašui Gadui, Dovydo regėtojui:]>5d Ir Dovydo širdis sudrebėjo, kai jis buvo suskaičiavęs žmones. Dovydas tarė Viešpačiui: „Labai nusidėjau, taip darydamas. Viešpatie, prašau, atleisk savo tarno kaltę, nes labai kvailai pasielgiau“.3=ad Joabas įteikė karaliui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo aštuoni šimtai tūkstančių kariuomenei tinkamų vyrų, o Jude – penki šimtai tūkstančių.p<[dApvaikščioję visą šalį, po devynių mėnesių ir dvidešimties dienų jie sugrįžo į Jeruzalę.;dJie atėjo iki sutvirtintojo Tyro miesto, apėjo visus hivų ir kanaaniečių miestus ir pasiekė Beer Šebą Judo pietuose.D:dAtėję į Gileado kraštą iki Kadešo, pasuko į Sidoną.h9KdJie, perėję Jordaną, pradėjo nuo Aroero miesto, esančio slėnyje, Gado ir Jazero kryptimi.83dTačiau Joabas ir kariuomenės vadai turėjo paklusti karaliaus žodžiams, ir Joabas su kariuomenės vadais išėjo skaičiuoti Izraelio žmonių.37adJoabas atsakė karaliui: „Viešpats, tavo Dievas, tepadaugina žmones šimtą kartų valdovui matant. Bet kodėl, mano valdove karaliau, užsigeidei šitokio dalyko?“ 6dKaralius įsakė Joabui, kariuomenės vadui: „Suskaičiuok izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad žinočiau jų skaičių“.5ydViešpaties rūstybė vėl užsidegė prieš Izraelį. Jis paragino Dovydą suskaičiuoti Izraelio ir Judo gyventojus.54gd'hetitas Ūrija; iš viso trisdešimt septyni.%3Gd&itritas Garebas, itritas Ira,V2'd%amonitas Celekas, beerotietis Nacharajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,41ed$Natano sūnus Igalas iš Cobos, gadas Banis,10_d#karmelietis Hecrajas, arabietis Paarajas,T/#d"Ahasbajo sūnus Elifeletas iš Maako, Ahitofelio sūnus gilojietis Eliamas,9.od!hararitas Šama, hararito Šararo sūnus Ahiamas,;-sd šaalbonietis Eljachba, Jašeno sūnus Jehonatanas,6,idarabietis Abi Albonas, bahurimietis Azmavetas,9+odpiratonietis Benajas, Hidajas iš Gaašo klonių,Y*-dnetofietis Helebas, Baanos sūnus, Ribajo sūnus Itajas iš benjaminų Gibėjos,/)[dahohitas Calmonas, netofietis Mahrajas,3(cdanatotietis Abiezeras, hušietis Mebunajas,:'qdpeletietis Helecas, tekojiečio Ikešo sūnus Ira,+&Sdharodietis Šama, harodietis Elika,i%MdPrie tų trisdešimties priklausė Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,$dTarp trisdešimties jis buvo žymiausias, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.H# dTuo Jehojados sūnus Benajas pagarsėjo tarp trijų karžygių.C"dJis nužudė egiptietį, augalotą vyrą. Egiptietis laikė rankoje ietį, o Benajas, nuėjęs prie jo su lazda, išplėšė ietį iš egiptiečio rankų ir jį nukovė jo paties ietimi.7!idJehojados sūnus Benajas, narsus vyras iš Kabceelio, įvykdė daug žygdarbių. Jis nukovė du žymius Moabo karžygius. Kartą pasnigus nuėjęs užmušė liūtą duobėje.[ 1dTarp trijų jis buvo žymiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.9dAbišajas, Joabo brolis, Cerujos sūnus, buvo žymiausias tarp trijų. Jis pakėlė ietį prieš tris šimtus, nukovė juos ir pagarsėjo tarp trijų.U%dsakydamas: „Tebūna tai toli nuo manęs, Viešpatie, kad tai daryčiau ir gerčiau kraują vyrų, kurie statė savo gyvybes pavojun“. Jis atsisakė gerti tą vandenį. Tai padarė tie trys karžygiai.<sdTuomet tie trys karžygiai prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio ir atnešė Dovydui. Tačiau jis jo negėrė, bet išliejo Viešpačiui,jOdKartą Dovydas tarė: „Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?“QdDovydas tada buvo olos tvirtovėje, o filistinų būrys buvo Betliejuje./d Tie trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pjūčiai prasidėjus pas Dovydą į Adulamo olą; filistinų kariai buvo Refajų slėnyje.ymd bet Šama, atsistojęs lauko viduryje, gynė jį ir žudė filistinus. Taip Viešpats suteikė didelę pergalę. d Trečiasis yra Agės sūnus Šama, hararitas. Kartą filistinai susirinko prie lęšių lauko. Žmonės pabėgo nuo filistinų,5ed o jis mušė filistinus, kol jo ranka pavargo ir prilipo prie kardo. Viešpats tą dieną suteikė didelę pergalę, ir žmonės ėjo paskui jį tik plėšti užmuštųjų.9md Po jo buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahohitas, vienas iš trijų karžygių, kurie buvo su Dovydu, kai jie plūdo filistinus, susirinkusius mūšiui; Izraelio vyrai atsitraukė, dŠitie yra Dovydo karžygių vardai. Tachemonitas, žymiausias iš visų, kuris išžudė ietimi aštuonis šimtus vienu metu.QdO kas juos nori paliesti, turi apsiginkluoti. Jie bus visi sudeginti“.T#dBelialo vaikai yra lyg išmėtyti erškėčiai, niekas jų neima į rankas.1dTokie yra mano namai su Dievu. Jis su manimi sudarė amžiną sandorą, tvirtą ir nekintamą. Mano išgelbėjimas ir mano troškimai kyla iš Jo.kQdyra lyg giedro ryto šviesa, saulei tekant, ir po lietaus dygstanti švelni žolė iš žemės’.nWdIzraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo: ‘Kas valdo žmones teisingai, bijodamas Dievo,Jd„Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane, Jo žodžius aš tariau."?dTai yra paskutiniai Dovydo žodžiai. Dovydas, Jesės sūnus, vyras aukštai iškeltas, pateptas Jokūbo Dievo, geriausias giesmininkas Izraelyje, sakė: }d3Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.W )d2Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui. ~~f~}N||{{9zWyyxxswuvv=uu[u-t:sss-r}r'qq*pwoonnn`mmlllkkjkjj'ii`i hHggff4eddQcbbb_aa~`__^^z^ ]]\\[ZZ6YY>B=<<2;;E:99u877;66455v443J328100K//,.. --<,l++C*c* )v)/(`'7&%%L$$$#c"!!- ^4Wv*:rr H0R S  h !K fjUY%n Saliamonas sekė sidoniečių deivę Astartę ir amonitų pabaisą Milkomą.%XEn Saliamonui pasenus, jo žmonos nukreipė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo tobula prieš Viešpatį, jo Dievą, kaip jo tėvo Dovydo širdis.mWUn Jis turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių; ir jo žmonos nukreipė jo širdį._V9n moterų iš tautų, apie kurias Viešpats buvo sakęs izraelitams: „Neveskite jų ir neleiskite savo dukterų už jų, nes jie tikrai nukreips jūsų širdis į savo dievus“. Tačiau Saliamonas įsimylėjo jas. U;n Karalius Saliamonas mylėjo daug svetimšalių moterų. Be faraono dukters, jis turėjo moabičių, amoničių, edomičių, sidoniečių, hetičių –DTn Iš Egipto pirkdavo kovos vežimą už šešis šimtus šekelių sidabro, o žirgą – už šimtą penkiasdešimt. Taip pat jie pristatydavo žirgus visiems hetitų ir Sirijos karaliams.vSgn Saliamonas parsigabendavo žirgų iš Egipto ir Kevės. Karaliaus pirkliai pirkdavo juos Kevėje už pinigus.R{n Karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų ir kedrų kaip figmedžių, kurių gausiai auga slėniuose.9Qmn Saliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis buvo paskirstęs kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje.Pn Kiekvienas atgabendavo dovanų: sidabrinių ir auksinių daiktų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų; taip buvo metai po metų.zOon Visas pasaulis norėjo pamatyti Saliamoną ir išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį.WN)n Karalius Saliamonas savo turtais ir išmintimi pranoko visus žemės karalius.#MAn Karaliaus laivai drauge su Hiramo laivais kas treji metai grįždavo iš Taršišo ir atgabendavo aukso, sidabro, dramblio kaulo, beždžionių bei povų.ELn Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai buvo auksiniai; visi namų iš Libano medžių reikmenys buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono dienomis. Kn Dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.*JOn Sostas turėjo šešis laiptus, jo viršus užpakalinėje dalyje buvo apvalus, atramos rankoms buvo abiejose sosto pusėse, o du liūtai stovėjo šalia atramų._I9n Karalius padirbdino didelį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį geriausiu auksu.4Hcn be to, buvo padaryti trys šimtai mažų skydų, taip pat iš kalto aukso; vienam skydui sunaudojo tris minas aukso. Karalius juos visus laikė namuose iš Libano medžio.Gn Karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso; šeši šimtai šekelių aukso buvo sunaudota vienam skydui;Fn neskaičiuojant to, ką gaudavo iš prekybininkų, keliaujančių pirklių bei visų Arabijos karalių ir šalies valdytojų.rE_n Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus,{n Aš netikėjau tais žodžiais, kol neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Iš tikrųjų nė pusės man nebuvo pasakyta. Tavo išmintis ir turtai viršija tai, ką apie tave girdėjau.c=An ir tarė karaliui: „Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus ir išmintį, yra tiesa.<9n jo stalo valgius, tarnų būstus ir patarnautojų laikyseną bei apdarus, vyno pilstytojus ir užėjimą į Viešpaties namus, nebegalėjo susilaikytiZ;/n Šebos karalienė, pamačiusi Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis pastatė,n:Wn Saliamonas atsakė jai į visus klausimus. Nebuvo nieko, ko karalius nebūtų galėjęs jai atsakyti.L9n Ji atkeliavo į Jeruzalę su labai didele palyda; kupranugariai nešė kvepalų, labai daug aukso ir brangių akmenų. Atėjusi pas Saliamoną ji kalbėjo su juo apie visa, kas buvo jos širdyje.8n Šebos karalienė, išgirdusi apie Saliamoną, pagarsėjusį dėl Viešpaties, atvyko jį išmėginti sunkiais klausimais.s7an Tie, nuplaukę į Ofyrą, iš ten parvežė keturis šimtus dvidešimt talentų aukso karaliui Saliamonui.w6in Hiramas atsiuntė tiems laivams savo tarnų, patyrusių jūrininkų, kurie plaukė kartu su Saliamono tarnais.w5in Karalius Saliamonas pasistatė laivų Ecjon Gebere, prie Elato, Raudonosios jūros pakrantėje, Edomo šalyje.h4Kn Tris kartus per metus Saliamonas aukodavo deginamąsias bei padėkos aukas ant aukuro, kurį jis padarė Viešpačiui. Jis degino ir smilkalus ant aukuro, kuris buvo Viešpaties akivaizdoje. Taip jis pabaigė statyti namus.3 n Kai faraono duktė persikėlė iš Dovydo miesto į savo namus, kuriuos Saliamonas jai pastatė, jis pradėjo statyti Miloją.X2+n Saliamonas turėjo penkis šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų darbininkams.1%n Bet nė vieno izraelito Saliamonas nepavergė. Jie buvo kariai, tarnai, kunigaikščiai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai.0 n kurių izraelitai neįstengė visiškai sunaikinti, palikuonis Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip liko iki šios dienos.k/Qn Neizraelitų kilmės gyventojų iš amonitų, hetitų, periziečių, hivų ir jebusiečių tautų,.!n pastatė sandėlių, kovos vežimų ir raitelių miestus; jis statė tai, ką norėjo Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė.$-En Baalatą, Tadmorą dykumoje,<,un Saliamonas atstatė Gezerą, žemutinį Bet Horoną,++Qn Faraonas, Egipto karalius, užėmė Gezerą, jį sudegino, išžudė kanaaniečius, gyvenusius mieste, ir atidavė kaip kraitį savo dukteriai, Saliamono žmonai.*9n Karalius Saliamonas įvedė darbo prievolę, statydamas Viešpaties namus, savo namus, Miloją ir Jeruzalės sieną, Hacoro, Megido ir Gezero miestus.I) n Ir Hiramas pasiuntė karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso. (n Jis sakė: „Kokie tai miestai, kuriuos man davei, mano broli?“ Jis pavadino juos Kabulo šalimi, ir taip jie vadinami iki šiol.b'?n Hiramas atvyko iš Tyro pažiūrėti Saliamono jam dovanotų miestų ir jie jam nepatiko.A&}n Tyro karalius Hiramas aprūpino Saliamoną kedrų ir kiparisų medžiais, ir auksu, kiek jam reikėjo. Už tai karalius Saliamonas davė Hiramui dvidešimt miestų Galilėjos žemėje.V%'n Dvidešimt metų, kol Saliamonas statė Viešpaties namus ir karaliaus namus,F$n Ir atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpatį, savo Dievą, kuris išvedė jų tėvus iš Egipto, ir garbino kitus dievus ir jiems tarnavo, tai Viešpats siuntė jiems šitą nelaimę’“.(#Kn Ir dėl šitų namų, kurie yra aukšti, kiekvienas praeivis stebėsis, švilps ir sakys: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitai žemei ir šitiems namams?’6"gn tai išnaikinsiu Izraelį iš žemės, kurią jiems daviau, ir atmesiu šituos namus, kuriuos pašventinau savo vardui; Izraelis taps patarle ir priežodžiu visose tautose.B!n Bet jei jūs ar jūsų vaikai nuo manęs nusigręšite ir nesilaikysite mano įsakymų bei mano nuostatų, kuriuos jums daviau, ir nuėję tarnausite kitiems dievams ir juos garbinsite,2 _n tai įtvirtinsiu tavo karalystės sostą Izraelyje amžiams, kaip pažadėjau tavo tėvui Dovydui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste’.=un Jei tu vaikščiosi priešais mane, kaip vaikščiojo tavo tėvas Dovydas, tyra ir neklastinga širdimi vykdydamas tai, ką tau įsakau, ir laikysies mano nuostatų bei potvarkių,H n ir tarė: „Aš išklausiau tavo maldą ir prašymą. Aš pašventinau šituos namus, kuriuos pastatei, kad juose amžinai būtų mano vardas. Ir mano akys bei mano širdis visuomet bus ten.Y-n Viešpats pasirodė Saliamonui antrą kartą taip, kaip buvo pasirodęs Gibeone,iMn Kai Saliamonas baigė statyti Viešpaties namus, karaliaus namus ir visa, ką jis buvo sumanęs,EnBAštuntą dieną jis paleido žmones; jie palaimino karalių ir nuėjo į savo palapines, džiaugdamiesi dėl to gero, kurį Viešpats padarė savo tarnui Dovydui ir visai Izraelio tautai.2_nASaliamonas su visu Izraeliu nuo Hamato iki Egipto upės šventė Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas ir kitas septynias, iš viso keturiolika dienų.%En@Tą pačią dieną karalius pašventino vidurinį kiemą prieš Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis Viešpaties aukuras buvo per mažas sutalpinti deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus.Kn?Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius galvijų ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių kaip padėkos auką Viešpačiui. Taip karalius ir visi izraelitai pašventino Viešpaties namus.Dn>Po to karalius ir visas Izraelis aukojo aukas Viešpačiui.!n=Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus“.S!ninDvi eilės pumpurų, nulietų išvien su baseinu, buvo po briauna aplinkui jį, po dešimt pumpurų uolektyje.=/nJis taip pat nuliejo baseiną dešimties uolekčių skersmens, apskritą, penkių uolekčių aukščio, o jo apimtis buvo trisdešimt uolekčių.\<3nLelijų pavidalo pagražinimai puošė kolonų viršų. Taip jis užbaigė kolonas.o;YnHiramas pastatė kolonas prie šventyklos įėjimo; dešinę koloną pavadino Jachinu, o kairę Boazu.:1nAnt dviejų kolonų kapitelių buvo granato vaisiai, virš išlinkimo prie grotelių, ir aplinkui visą kapitelį buvo du šimtai granato vaisių.W9)nKapiteliai, kurie buvo ant kolonų, atrodė kaip lelijos, keturių uolekčių.i8MnJis padarė kolonas ir po dvi eiles granato vaisių ant visų kapitelius dengiančių grotelių.7)nBe to, jis padarė groteles ir pynes iš grandinėlių kapiteliams, kurie buvo ant kolonų – septynias vienam kapiteliui ir septynias kitam.t6cnJis padarė du varinius kapitelius kolonų viršui. Kiekvienas kapitelis buvo penkių uolekčių aukščio.5 nHiramas nuliejo dvi varines kolonas, kurių kiekviena buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio ir dvylikos uolekčių apimties.v4gnJis buvo našlės iš Neftalio giminės sūnus, o jo tėvas buvo iš Tyro. Jis buvo variakalys – sumanus, gabus ir išmintingas, galintis atlikti įvairius darbus iš vario. Atvykęs pas karalių Saliamoną, jis dirbo įvairius darbus.93on Karalius Saliamonas pasikvietė iš Tyro Hiramą.!2=n Didysis kiemas, Viešpaties namų vidinis kiemas ir namų prieangis buvo aptverti aplinkui trimis eilėmis tašytų akmenų ir viena eile kedro rąstų.:1qn Virš jų buvo brangūs tašyti akmenys ir kedrai.Z0/n Pamatai buvo iš brangių, didelių, dešimties ir aštuonių uolekčių akmenų.,/Sn Visi šie pastatai buvo pastatyti iš brangių akmenų nuo pamato iki stogo. Akmenys statybai buvo keturkampiai, nutašyti ir nulyginti iš vidaus ir lauko pusės.$.CnKaraliaus gyvenamieji namai turėjo kitą kiemą su prieangiu, panašiai pastatytu. Saliamonas panašius namus pastatė ir savo žmonai, faraono dukteriai. -;nTada jis padarė prieangį, kuriame stovėtų sostas ir jis galėtų teisti – teismo prieangį, ir iškalė jį kedro lentomis nuo grindų iki lubų.F,nJis pastatė ir prieangį iš stulpų, penkiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio, ir kitą prieangį priešais jį su stulpais ir storais skersiniais rąstais.r+_nVisos durys ir jų staktos buvo keturkampės kaip ir langai; langas priešais langą trijuose aukštuose.R*nLangai buvo trimis eilėmis, langas priešais langą trijuose aukštuose. )nRąstai, kurie buvo ant keturiasdešimt penkių stulpų, po penkiolika stulpų vienoje eilėje, buvo apkalti kedro medžio lentomis.^(7nJis statė namus iš Libano kedrų. Namai buvo šimto uolekčių ilgio, penkiasdešimties pločio ir trisdešimties aukščio; jie stovėjo ant keturių eilių kedro medžio stulpų, ant kurių buvo kedro rąstai.I' nO savo namus Saliamonas statė trylika metų, kol juos pabaigė.=&un&o vienuoliktaisiais metais Bulo mėnesį, kuris yra aštuntas mėnuo, namai buvo baigti su visais priestatais pagal visus jų brėžinius. Saliamonas juos statė septynerius metus.T%#n%Ketvirtaisiais metais Zivo mėnesį buvo padėti Viešpaties namų pamatai,e$En$Jis pastatė vidinį kiemą iš trijų tašyto akmens eilių ir vienos eilės kedro rąstų.\#3n#Ant durų išraižė cherubų, palmių bei gėlių atvaizdus ir padengė jas auksu. "n"Dvejos durys buvo iš kipariso medžio. Vienos pusės durys buvo iš dviejų dalių ir kitos pusės durys buvo iš dviejų dalių.I! n!Šventyklos įėjimo staktos buvo iš alyvmedžio, keturkampės.e En Abejos durys buvo išpuoštos cherubų, palmių bei gėlių raižiniais ir padengtos auksu.^7nDurys į Šventų švenčiausiąją buvo iš alyvmedžio, staktos buvo penkiakampės.9onNamų grindis padengė auksu išorėje ir viduje.vgnVisos namų sienos buvo išraižytos cherubų atvaizdais, palmėmis ir gėlėmis tiek viduje, tiek išorėje.(MnIr jis aptraukė cherubus auksu._9nCherubai stovėjo vidinėje patalpoje. Jų sparnai buvo taip ištiesti, kad vieno sparnas siekė vieną sieną, o kito – kitą sieną; antrieji jų sparnai siekė vienas kitą Šventų švenčiausiosios viduryje.QnVienas cherubas buvo dešimties uolekčių aukščio, taip pat ir kitas.{qnTaip pat dešimties uolekčių buvo ir antrasis cherubas; abu cherubai buvo tokio pat dydžio ir taip pat atrodė.nVienas cherubo sparnas buvo penkių uolekčių ir kitas sparnas penkių uolekčių; dešimt uolekčių nuo vieno sparno galo iki kito.xknŠventų švenčiausiojoje jis padarė du cherubus iš alyvmedžio, kiekvieną dešimties uolekčių aukščio.fGnVisas namų vidus, taip pat ir aukuras prieš Šventų švenčiausiąją buvo padengti auksu.3nTaip Saliamonas visą namų vidų padengė grynu auksu; Šventų švenčiausiosios, kuri buvo padengta auksu, priekyje kabojo auksinės grandinės./YnŠvenčiausioji buvo dvidešimties uolekčių ilgio, pločio ir aukščio; jos vidus buvo padengtas grynu auksu. Taip pat padengtas buvo ir aukuras iš kedro medžio.Y-nNamų viduje paruošė Šventų švenčiausiąją Viešpaties Sandoros skryniai.5nVisas namų vidus buvo iškaltas kedro medžio lentomis su išraižytais pumpurais ir išsiskleidusiomis gėlėmis taip, kad akmens visai nesimatė.S!nNamų, tai yra šventyklos, ilgis iki jos buvo keturiasdešimt uolekčių.,SnPastato gale kedro medžio lentomis nuo grindų iki lubų buvo atitverta dvidešimties uolekčių ilgio ir tokio pat pločio patalpa – Šventų švenčiausioji.zonNamų vidaus sienos buvo iškaltos kedro lentomis nuo apačios iki lubų, o grindys išklotos kiparisų lentomis.4enSaliamonas pastatė namus ir užbaigė juos.V 'n ‘Aš gyvensiu tarp izraelitų ir neapleisiu savo tautos – Izraelio’“.o Yn „Dėl namų, kuriuos man statai: jei vaikščiosi pagal mano nuostatus, vykdysi mano sprendimus ir laikysies mano įsakymų, kad vaikščiotum pagal juos, tai Aš išpildysiu tau savo žodį, kurį kalbėjau tavo tėvui Dovydui:+ Sn Viešpaties žodis buvo Saliamonui:{ qn Šventyklos priestato kambariai buvo penkių uolekčių aukščio, sujungti su pagrindiniu pastatu kedro rąstais.a =n Taip jis pastatė namus ir užbaigė juos. Ir padengė namus kedro rąstais ir lentomis.+nĮėjimas į vidurinį aukštą buvo dešiniajame pastato šone: suktiniai laiptai vedė į vidurinį, o iš vidurinio į trečiąjį aukštą.+nNamai buvo statomi iš paruoštų akmenų; statybos darbams vykstant, nesigirdėjo nei kūjų, nei kirvių, nei kitų statybos įrankių garso.zonApatinio aukšto šoniniai kambariai buvo penkių uolekčių pločio, vidurinio – šešių uolekčių ir trečiojo – septynių uolekčių pločio. Pastato išorėje buvo padaryti išsikišimai, kad nereikėtų rąstų įleisti į sienas.dCnPastatas turėjo šonuose ir užpakalyje priestatus, kur buvo įrengti šoniniai kambariai.*QnNamams jis padarė siaurus langus.%nPrieangis priešais šventyklą buvo dvidešimties uolekčių ilgio, lygus namų pločiui, ir dešimties uolekčių pločio priešais namus.3anNamai, kuriuos karalius Saliamonas statė Viešpačiui, buvo šešiasdešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.^7nKeturi šimtai aštuoniasdešimtaisiais metais po izraelitų išėjimo iš Egipto, ketvirtaisiais Saliamono valdymo Izraelyje metais, Zivo mėnesį, kuris yra antras mėnuo, jis pradėjo statyti Viešpaties namus.nSaliamono darbininkai ir Hiramo darbininkai iš Gebali tašė juos. Taip jie paruošė rąstus ir akmenis namų statybai.\3nKaralius įsakė paruošti didelius ir brangius akmenis, nutašytus namų pamatams.(~Knneskaičiuojant trijų tūkstančių trijų šimtų Saliamono vyresniųjų valdininkų, kurie vadovavo darbams, ir prižiūrėjo žmones, atliekančius darbą.}{nSaliamonas turėjo septyniasdešimt tūkstančių nešikų ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžių kalnuose,2|_nJis juos siųsdavo pamainomis, kas mėnesį po dešimt tūkstančių: vieną mėnesį jie būdavo Libane, o du mėnesius namie. Adoniramas buvo darbininkų viršininkas._{9n Karalius Saliamonas parinko iš viso Izraelio trisdešimt tūkstančių vyrų darbams.z{n Viešpats suteikė Saliamonui išmintį, kaip Jis jam buvo pažadėjęs. Hiramas ir Saliamonas sudarė taikos sutartį.:yon O Saliamonas davė Hiramo namams dvidešimt tūkstančių homerų kviečių ir dvidešimt homerų tyriausio aliejaus. Tokį kiekį Saliamonas duodavo Hiramui kiekvienais metais.Ux%n Hiramas siuntė Saliamonui kedro ir kipariso medžių, kiek tik jis norėjo. *~~}||u{{{zzyWxx?wvvkuuKttskrrmqq;p-oqon}nlll kkSjj]iiphhgg1feed[ccfba```_^^]]W\o[[ZZYYY WWVUTSStRR7QQ PPOOMNN^MMYLL>KKJAII;HGG,FFEEDsCCJCBJAA[@@?r>==:<Lwn Todėl aš bausiu Jeroboamo namus ir išnaikinsiu visus Jeroboamo vyrus, laisvus ir pavergtuosius, išvalysiu Jeroboamo namus, kaip žmogus išvalo mėšlą, kol nė vieno nebeliks.K/n Tu elgeisi blogiau už visus, pirma tavęs buvusius, pasidirbdinai kitų dievų ir lietų atvaizdų, sukėlei mano pyktį ir atsukai man nugarą.TJ#nAtėmęs karalystę iš Dovydo namų, ją tau daviau. Bet tu nebuvai kaip mano tarnas Dovydas, kuris laikėsi mano įsakymų ir sekė mane visa savo širdimi, darydamas tai, kas buvo teisinga mano akyse.InPasakyk Jeroboamui, kad Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš tave išaukštinau ir paskyriau kunigaikščiu savo tautai, Izraeliui.HnKai Ahija išgirdo įeinančios žingsnius, jis tarė: „Įeik, Jeroboamo žmona! Kodėl dediesi esanti kita? Turiu tau blogų žinių.#n Jis paguldė lavoną į savo paties kapą ir raudojo: „Ak, mano broli!“= n Pranašas pakėlė Dievo vyro lavoną, uždėjo jį ant asilo ir pargabeno atgal į miestą, kad apraudotų jį ir palaidotų.<n Nuvykęs jis rado lavoną, gulintį ant kelio, ir asilą su liūtu, stovinčius šalia lavono. Liūtas nelietė nei lavono, nei asilo.P;n Savo sūnums jis tarė: „Pabalnokite man asilą“. Ir jie pabalnojo.:n Tai išgirdęs, pranašas, kuris jį buvo sugrąžinęs iš kelio, tarė: „Tai Dievo vyras, kuris buvo nepaklusnus Viešpaties žodžiui; todėl Viešpats jį atidavė liūtui, kuris jį sudraskė ir nužudė, kaip Viešpats buvo jam kalbėjęs“.19]n Žmonės praeidami ant kelio matė gulintį lavoną ir liūtą, stovintį šalia lavono. Atėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, pasakojo, ką buvo matę.89n Jam keliaujant, jį sutiko liūtas ir nužudė. Jo lavonas gulėjo ant kelio, o asilas stovėjo šalia jo; taip pat ir liūtas stovėjo šalia lavono.`7;n Kai tas pavalgė ir atsigėrė, jis pabalnojo asilą pranašui, kurį buvo parsivedęs.P6n bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią Jis tau kalbėjo, kad nevalia joje nei duonos valgyti, nei vandens gerti, tavo lavonas nebus palaidotas tavo tėvų kape’“.;5qn Ir jis šaukė Dievo vyrui, kuris buvo atėjęs iš Judo: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi neklausei Viešpaties ir nesilaikei įsakymo, kurį tau davė Viešpats, tavo Dievas,g4In Jiems tebesėdint prie stalo, Viešpaties žodis atėjo pranašui, kuris buvo jį parsivedęs.C3n Jie sugrįžo, valgė duonos ir gėrė vandens jo namuose.Q2n Jis sakė jam: „Aš irgi esu pranašas kaip ir tu; angelas kalbėjo man Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘Parsivesk jį į savo namus, kad jis galėtų valgyti ir gerti’“. Bet jis jam melavo. 1n nes man Viešpaties pasakyta: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti tuo keliu, kuriuo atėjai’“.t0cn Jis atsakė: „Negaliu grįžti su tavimi, nei valgyti duonos, nei gerti vandens su tavimi šioje vietoje,L/n Tuomet jis sakė: „Eime pas mane į namus ir užvalgyk duonos“..3n nujojo paskui Dievo vyrą. Radęs jį sėdintį po ąžuolu, klausė: „Ar tu esi Dievo vyras, atėjęs iš Judo?“ Jis atsakė: „Taip, aš“.P-n Tėvas liepė pabalnoti asilą. Jie pabalnojo asilą, ir jis užsėdęso,Yn Tada tėvas klausė: „Kuriuo keliu jis nuėjo?“ Sūnūs parodė kelią, kuriuo nuėjo Dievo vyras."+?n Betelyje gyveno senas pranašas. Jo sūnūs parėję pasakojo jam viską, ką Dievo vyras buvo padaręs tą dieną Betelyje ir ką jis kalbėjo karaliui.O*n Taip jis nuėjo kitu keliu ir negrįžo tuo, kuriuo atėjo į Betelį.) n nes Viešpats man taip įsakė: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti keliu, kuriuo atėjai’“.(5n Dievo vyras atsakė karaliui: „Jei man duotum pusę savo namų, aš neičiau su tavimi, nevalgyčiau duonos ir negerčiau vandens šitoje vietoje,i'Mn Karalius sakė Dievo vyrui: „Eime pas mane į namus pasistiprinti, ir aš tau atsilyginsiu“.M&n Tada karalius tarė Dievo vyrui: „Maldauk Viešpatį, savo Dievą, kad mano ranka būtų atstatyta“. Dievo vyras meldėsi, ir karaliaus ranka buvo atstatyta ir pasidarė, kokia buvo anksčiau.r%_n Aukuras sugriuvo ir pelenai išbyrėjo pagal ženklą, kurį Dievo vyras buvo paskelbęs nuo Viešpaties.x$kn Karalius Jeroboamas, išgirdęs Dievo vyro žodžius, kuriuos jis kalbėjo prieš aukurą Betelyje, ištiesė savo ranką ir liepė suimti jį. Jo ranka, kurią jis buvo ištiesęs, padžiūvo ir jis nebegalėjo jos prie savęs pritraukti.##An Ir jis davė ženklą tą dieną, sakydamas: „Jūs matysite ženklą, kad Viešpats tikrai taip kalbėjo. Štai aukuras sugrius ir pelenai išbyrės“." n Jis šaukė prieš aukurą Viešpaties žodžius, sakydamas: „Aukure, aukure! Taip sako Viešpats: ‘Dovydo namams užgims sūnus, vardu Jozijas; jis aukos ant tavęs aukštumų kunigus, kurie čia smilko, ir žmonių kaulus sudegins ant tavęs’“.!yn Viešpaties siųstas Dievo vyras atėjo iš Judo į Betelį, kai Jeroboamas stovėjo prie aukuro, norėdamas smilkyti.^ 7n !Jis aukojo ant aukuro, kurį pastatė Betelyje, aštunto mėnesio penkioliktą dieną – dieną, kurią jis sumanė savo širdyje, ir paskelbė šventę izraelitams. Ir jis aukojo ant aukuro bei degino smilkalus. n Aštuntojo mėnesio penkioliktą dieną Jeroboamas paskelbė šventę, panašią į tą, kurią švęsdavo Jude, ir aukojo ant aukuro. Taip jis darė Betelyje aukodamas veršiams, kuriuos padirbdino, ir Betelio aukštumoms, kurias įrengė, paskyrė kunigus.uen Jeroboamas pastatydino šventyklą aukštumose ir paskyrė kunigų iš žmonių, kurie nebuvo Levio sūnūs.G n Tai tapo nuodėme, nes tauta eidavo net į Daną jų garbinti.8mn Jis pastatė vieną Betelyje, o kitą – Dane.9mn Karalius pasitaręs padirbdino du auksinius veršius ir tarė tautai: „Per toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės“.Pn Jei šita tauta eis aukoti į Viešpaties namus Jeruzalėje, tai žmonių širdys atsigręš į jų valdovą, į Judo karalių Roboamą, ir jie, nužudę mane, sugrįš pas Judo karalių Roboamą“.U%n Jeroboamas sakė savo širdyje: „Karalystė gali sugrįžti Dovydo namams.|sn Jeroboamas pastatydino Sichemą Efraimo kalnyne ir ten apsigyveno. Iš ten išėjęs jis pastatė Penuelio miestą.dCn ‘Taip sako Viešpats: ‘Neikite ir nekariaukite su savo broliais izraelitais. Kiekvienas grįžkite į savo namus, nes tai atėjo iš manęs’“. Jie pakluso Viešpaties žodžiui ir grįžo, kaip Viešpats liepė.}un „Kalbėk Saliamono sūnui Roboamui, Judo karaliui, visiems Judo ir Benjamino namams ir likusiai tautai, sakydamas:5gn Bet Dievo žodis atėjo Dievo vyrui Šemajai:cAn Roboamas, sugrįžęs į Jeruzalę, surinko visus Judo ir Benjamino giminių vyrus, šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių karių, karui su Izraeliu, kad sugrąžintų karalystę Roboamui, Saliamono sūnui.@{n Visas Izraelis, išgirdęs, kad Jeroboamas grįžęs, pasikvietė jį į susirinkimą ir paskelbė jį viso Izraelio karaliumi. Niekas nebesekė Dovydo namais, išskyrus Judo giminę.Dn Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos..Wn Jis pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę.Fn Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas.zon Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: „Mes neturime dalies Dovyde nei paveldėjimo Jesės sūnuje. Izraeli, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais“. Ir Izraelis išsiskirstė į savo palapines..Wn Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Viešpaties, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui.6 gn kaip patarė jaunieji: „Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais“.N n karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai, ;n Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo paskyręs, sakydamas: „Sugrįžkite pas mane trečią dieną“,! =n Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais’“.y mn Jaunieji, kurie užaugo kartu su juo, jam kalbėjo: „Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu jį mums palengvink’, taip atsakyk: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas.!=n Jis jiems tarė: „Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?“ n Bet jis atmetė senesniųjų duotą patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo ir stovėjo priešais jį.7n Tie jam kalbėjo: „Jei šiandien būsi tarnas šitiems žmonėms, tarnausi jiems ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo tarnai“.(Kn Karalius Roboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie stovėdavo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas: „Patarkite man, ką atsakyti tautai“.gIn Jis jiems atsakė: „Eikite ir po trijų dienų sugrįžkite pas mane“. Ir žmonės nuėjo.n „Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime“.dCn Jie pasiuntė ir pasikvietė jį. Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Roboamui:n Nebato sūnus Jeroboamas, kuris buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono į Egiptą, išgirdo apie tai dar būdamas Egipte.cAn Roboamas nuėjo į Sichemą, kur buvo susirinkę visi izraelitai paskelbti jį karaliumi. n +Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Roboamas pradėjo karaliauti jo vietoje.P~n *Saliamonas karaliavo visam Izraeliui Jeruzalėje keturiasdešimt metų.c}An )Kiti Saliamono darbai ir jo poelgiai bei išmintis yra aprašyta Saliamono darbų knygoje.|-n (Saliamonas dėl to norėjo nužudyti Jeroboamą, bet Jeroboamas pabėgo į Egiptą pas karalių Šišaką ir pasiliko ten iki Saliamono mirties.N{n 'Tuo Aš pažeminsiu Dovydo palikuonis, tačiau ne visam laikui’“.z+n &Jei paklusi mano įstatymams, vaikščiosi mano keliais, darysi, kas teisinga mano akivaizdoje, laikysiesi mano nuostatų ir įsakymų, kaip darė mano tarnas Dovydas, tai Aš būsiu su tavimi, tau pastatysiu tikrus namus, kaip pastačiau Dovydui, ir tau duosiu Izraelį.dyCn %Tave paimsiu, ir tu karaliausi, kaip trokš tavo siela, ir būsi karaliumi visam Izraeliui.x+n $Jo sūnui duosiu vieną giminę, kad visą laiką mano tarno Dovydo žiburys būtų priešais mane Jeruzalėje, kurią išsirinkau savo vardui.Uw%n #Aš atimsiu karalystę iš Saliamono sūnaus ir tau duosiu dešimt giminių.8vkn "Tačiau Aš neatimsiu karalystės iš jo rankos. Jį paliksiu valdovu, kol jis gyvas, dėl savo tarno Dovydo, kurį išsirinkau ir kuris laikėsi mano įsakymų bei nuostatų. un !Tai dėl to, kad jie paliko mane ir garbino sidoniečių deivę Astartę, Moabo dievą Kemošą bei amonitų dievą Milkomą, nevaikščiojo mano keliais, nedarė, kas teisinga mano akyse, ir nesilaikė mano nuostatų bei potvarkių, kaip jo tėvas Dovydas.tn bet vieną giminę jam paliksiu dėl savo tarno Dovydo ir Jeruzalės miesto, kurį išsirinkau iš visų Izraelio giminių.&sGn ir tarė Jeroboamui: „Pasiimk dešimt dalių, nes Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš atimsiu karalystę iš Saliamono ir tau duosiu dešimt giminių,Tr#n Ahija, nutvėręs savo naują apsiaustą, suplėšė jį į dvyliką dalių#qAn Kartą Jeroboamas, išėjęs iš Jeruzalės, kelyje sutiko pranašą Ahiją iš Šilojo. Jis buvo apsisiautęs nauju apsiaustu. Juodu buvo vieni laukuose.pn Jeroboamas buvo sumanus vyras. Saliamonas, matydamas, kad jaunuolis išradingas, pavedė jam prižiūrėti visos Juozapo giminės darbą.o1n Priežastis, dėl ko jis pakėlė savo ranką prieš karalių, buvo tokia: Saliamonas, statydamas Miloją, taisė savo tėvo Dovydo miesto sienas.'nIn Taip pat ir Nebato sūnus Jeroboamas, efraimitas iš Ceredos, Saliamono tarnas, kurio motina buvo našlė, vardu Ceruva, pakėlė savo ranką prieš karalių.xmkn Per visas Saliamono dienas jis buvo Izraelio priešas, jam kenkė ir nekentė jo lygiai taip pat, kaip Hadadas.!l=n Tas surinko būrį vyrų ir tapo jų vadu, kai Dovydas sumušė juos Coboje. Jis su vyrais nuėjo į Damaską, ten apsigyveno ir tapo Damasko karaliumi.kn Dievas sukėlė prieš jį ir kitą priešą Eljado sūnų Razoną, kuris buvo pabėgęs nuo savo valdovo Hadadezero, Cobos karaliaus.j5n Faraonas klausė jo: „Ko tau trūksta pas mane, kad nori grįžti į savo kraštą?“ Jis atsakė: „Nieko man netrūksta, bet išleisk mane“.i3n Kai Hadadas, būdamas Egipte, sužinojo, kad Dovydas ir kariuomenės vadas Joabas mirę, jis prašė faraoną: „Leisk man eiti į savo šalį“. hn Tachpenesės sesuo pagimdė sūnų Genubatą. Genubatas augo Tachpenesės priežiūroje faraono namuose drauge su faraono sūnumis.gn Hadadas įsigijo tokį didelį faraono palankumą, kad tas leido jam vesti savo žmonos, karalienės Tachpenesės, seserį.9fmn Iš Midiano jie atėjo į Paraną. Čia prie jų prisidėjo daugiau žmonių. Jie visi atėjo pas faraoną, Egipto karalių, kuris Hadadui davė namus, žemės ir aprūpinimą.e#n Tuo metu Hadadas su kai kuriais edomitais, jo tėvo tarnais, pabėgo iš Edomo, norėdami patekti į Egiptą. Tada Hadadas buvo dar vaikas.fdGn Jis ten buvo pasilikęs šešis mėnesius su visu Izraeliu, kol išnaikino visus vyrus Edome.ycmn Kai Dovydas nugalėjo Edomą ir kariuomenės vadas Joabas laidojo žuvusius, Joabas išžudė visus vyrus Edome.Tb#n Viešpats sukurstė Hadadą iš Edomo karaliaus giminės prieš Saliamoną. a n Visos karalystės neatimsiu, vieną giminę duosiu tavo sūnui dėl savo tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią išsirinkau“.g`In Tačiau tau gyvam esant to nedarysiu dėl tavo tėvo Dovydo, bet atimsiu ją iš tavo sūnaus.N_n Tada Viešpats tarė Saliamonui: „Kadangi tu taip pasielgei ir nesilaikei mano sandoros bei mano nuostatų, kuriuos tau daviau, tai Aš atimsiu iš tavęs karalystę ir ją atiduosiu tavo tarnui.g^In ir įsakęs jam, kad nesektų paskui svetimus dievus. Bet jis nesilaikė Viešpaties įsakymo.]n Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartusj\On Taip jis padarė visoms svetimšalėms savo žmonoms, kurios smilkydavo ir aukodavo savo dievams.v[gn Saliamonas pastatė ant kalno ties Jeruzale aukštumą Moabo pabaisai Kemošui ir amonitų pabaisai Molechui.jZOn Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas. g~~m~)}}#|\{{f{zyyxwwlvvvFuttss}rrqTpooonmmsllkjjKiiAhh8gff"eeTddcbbjaa_``_^^]t\\[[ZYXX/WWEVVgUUTSRRQPPOGNN>b>=4<<;;E::9~88=77"66&5B44-3332I11"007//6..--,,++*))(v''/&&%N$$1#""a!!. }^]Rf 8 siN:U/ P  & [ }ECxPranašų sūnūs, kurie buvo Betelyje, atėję pas Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau, tylėkite“.PxElijas tarė Eliziejui: „Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Betelį“. Bet Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie nuėjo į Betelį.iMxElijui ir Eliziejui einant iš Gilgalo, Viešpats buvo numatęs paimti Eliją viesulu į dangų.W)xVisi kiti Ahazijo darbai yra surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.:oxJis mirė, kaip paskelbė Viešpats per Eliją. Ir Jehoramas karaliavo jo vietoje antraisiais Judo karaliaus Jehoramo, Juozapato sūnaus, metais, nes Ahazijas neturėjo sūnaus. }xir jam kalbėjo: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi tu siuntei pasiuntinius klausti pas Ekrono dievą Baal Zebubą, tarsi Izraelyje nebūtų Dievo, kurį galima pasiklausti, tai iš lovos, į kurią atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi’“.r _xViešpaties angelas sakė Elijui: „Leiskis su juo žemyn. Nebijok“. Elijas nuėjo su juo pas karalių xŠtai krito ugnis iš dangaus ir prarijo abu pirmuosius penkiasdešimtininkus ir jų vyrus. Prašau, pasigailėk manęs“. yx Karalius vėl siuntė penkiasdešimtininką su jo vyrais. Trečiasis penkiasdešimtininkas, atėjęs pas Eliją, atsiklaupė ant kelių prieš jį ir maldavo: „Dievo vyre, meldžiu, pasigailėk manęs ir šitų penkiasdešimties vyrų gyvybės.E x Elijas atsakė: „Jei aš Dievo vyras, tai tegul krinta iš dangaus ugnis ir praryja tave bei tavo penkiasdešimt vyrų“. Dievo ugnis krito iš dangaus ir prarijo jį ir visus jo vyrus.,Sx Karalius siuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su jo vyrais. Tas, užėjęs į kalną, tarė jam: „Dievo vyre, karalius įsako tau skubiai lipti žemyn!“V'x Elijas atsakė penkiasdešimtininkui: „Jei aš Dievo vyras, tai tegul ugnis krinta iš dangaus ir praryja tave bei tavo penkiasdešimt vyrų“. Ugnis krito iš dangaus ir prarijo jį bei jo visus vyrus.G x Karalius siuntė pas Eliją penkiasdešimtininką su jo vyrais. Tas, užlipęs į kalno viršūnę, kur Elijas sėdėjo, kreipėsi į jį: „Dievo vyre, karalius įsako tau lipti žemyn!“  xJie jam atsakė: „Tas vyras buvo ilgais plaukais ir susijuosęs odiniu diržu“. Ahazijas tarė: „Tai tišbietis Elijas“.fGxKaralius jų klausė: „Kaip atrodė tas vyras, kuris jus pasitiko ir jums taip kalbėjo?“0[xJie jam atsakė: „Vienas vyras pasitiko mus ir tarė: ‘Grįžkite pas karalių, kuris jus siuntė, ir jam sakykite: ‘Taip sako Viešpats: ‘Ar nėra Dievo Izraelyje, kad siunti klausti Ekrono dievo Baal Zebubo? Todėl iš lovos, į kurią atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi!’“X+xPasiuntiniai sugrįžo pas karalių. Jis klausė jų: „Kodėl sugrįžote?“{xTodėl taip sako Viešpats: ‘Iš lovos, į kurią atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi!’“ Ir Elijas nuėjo.;qxViešpaties angelas įsakė Elijui: „Eik pasitikti Samarijos karaliaus pasiuntinių ir jiems sakyk: ‘Ar nėra Dievo Izraelyje, kad einate klausti Ekrono dievo Baal Zebubo?’>wxAhazijas nukrito Samarijoje nuo viršutinio aukšto pro groteles ir susižeidė. Jis siuntė pasiuntinius pas Ekrono dievą Baal Zebubą paklausti, ar jis pasveiks iš šitos ligos.4~exAhabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį.k}Qn5Jis tarnavo Baalui, jį garbino ir sukėlė Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį kaip ir jo tėvas.|1n4Jis darė pikta Viešpaties akyse ir vaikščiojo savo tėvo, motinos ir Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, keliais.{7n3Ahabo sūnus Ahazijas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, septynioliktais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus. z;n2Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Jehoramas.yn1Ahabo sūnus Ahazijas pasiūlė Juozapatui: „Mano tarnai teplaukioja laivuose su tavo tarnais“, bet Juozapatas pasiūlymo nepriėmė.{xqn0Juozapatas pastatė laivų auksui gabenti iš Ofyro krašto. Bet jie nenuplaukė, nes laivai sudužo Ecion Gebere.@w}n/Tuomet Edome nebuvo karaliaus ir jį valdė vietininkas.Uv%n.Jis išnaikino per jo tėvo Asos dienas krašte užsilikusius iškrypėlius.}uun-Visi kiti Juozapato darbai, jo galia, kurią jis parodė, jo kovos yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje.8tmn,Juozapatas padarė taiką su Izraelio karaliumi.Ksn+Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas tai, kas teisinga Viešpaties akyse. Bet aukojimo aukštumų nepanaikino, žmonės tebeaukojo ir tebesmilkė aukštumose.)rMn*Jis, pradėdamas karaliauti, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo dvidešimt penkerius metus Jeruzalėje. Jo motina buvo Šilhio duktė Azuba.hqKn)Asos sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti Jude ketvirtaisiais Izraelio karaliaus Ahabo metais.^p7n(Ahabas užmigo prie savo tėvų, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ahazijas.o9n'Visi kiti Ahabo darbai, dramblio kaulo namai, kuriuos jis pastatė, miestai, kuriuos sutvirtino, yra surašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.%nEn&Jiems plaunant vežimą prie Samarijos tvenkinio, šunys laižė jo kraują, o paleistuvės prausėsi tvenkinyje – viskas įvyko pagal Viešpaties žodį.^m7n%Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją. Ir jie palaidojo karalių Samarijoje.olYn$Saulei leidžiantis, kariuomenei buvo pranešta: „Kiekvienas į savo kraštą ir į savo miestą“. kn#Tą dieną mūšis sustiprėjo, karalius stovėjo vežime prieš sirus ir vakare mirė. Kraujas tekėjo iš žaizdos į vežimą.Ij n"Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: „Išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas“.bi?n!Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę.hn Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, palaikė jį Izraelio karaliumi ir puolė. Juozapatas šaukėsi pagalbos.g}nSirijos karalius buvo įsakęs savo trisdešimt dviem kovos vežimų viršininkams nepulti nieko, tik Izraelio karalių.0f[nIzraelio karalius kalbėjo Juozapatui: „Aš persirengsiu ir eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais“. Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį.knSakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nužudei žmogų ir pagrobei jo nuosavybę. Toje vietoje, kurioje šunys laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują’“.|=sn„Eik į Samariją, kur sutiksi Izraelio karalių Ahabą. Jį rasi Naboto vynuogyne, kurio jis nuėjo pasisavinti.)<OnTuomet Viešpats kalbėjo Elijui:z;onAhabas, sužinojęs, kad Nabotas miręs, tuojau išėjo į jezreeliečio Naboto vynuogyną, kad jį pasisavintų.J:nJezabelė, išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, tarė Ahabui: „Pasisavink jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurį jis atsisakė tau parduoti už pinigus, nes Nabotas jau nebegyvas“.D9nir pranešė Jezabelei: „Nabotas užmuštas akmenimis“.`8;n Po to atėjo du vyrai, Belialo vaikai, ir atsisėdo prieš jį. Tie liudijo prieš Nabotą, visiems žmonėms girdint: „Nabotas keikė Dievą ir karalių“. Po to jie, išvedę jį už miesto, užmušė akmenimisW7)n Jie paskelbė pasninką ir pasodino Nabotą į pirmąją vietą tarp žmonių.67n Jo miesto vyrai, vyresnieji ir didžiūnai, gyvenantieji mieste, padarė taip, kaip buvo parašyta Jezabelės laiškuose, kuriuos ji jiems pasiuntė.&5Gn o prieš jį pasodinkite du vyrus, Belialo vaikus, kurie paliudytų, kad Nabotas keikė Dievą ir karalių. Po to išveskite jį ir užmuškite akmenimis“.n4Wn Laiškuose ji rašė: „Paskelbkite pasninką ir pasodinkite Nabotą į pirmą vietą tarp žmonių,3)nJi parašė Ahabo vardu laiškų, juos užantspaudavo jo antspaudu ir pasiuntė miesto vyresniesiems bei didžiūnams, kurie gyveno su Nabotu."2?nJo žmona Jezabelė tarė jam: „Ar ne tu valdai Izraelį? Kelkis, valgyk ir būk geros nuotaikos! Aš atiduosiu tau jezreeliečio Naboto vynuogyną“.1%nJis jai atsakė: „Aš prašiau jezreeliečio Naboto parduoti man savo vynuogyną arba išmainyti į kitą vynuogyną, bet jis nesutiko“.p0[nJo žmona Jezabelė, atėjusi pas jį, klausė: „Kodėl tavo dvasia taip nuliūdusi, kad nevalgai?“7/inAhabas sugrįžo į namus paniuręs ir nepatenkintas dėl jezreeliečio Naboto atsakymo: „Neatiduosiu savo tėvų palikimo“. Jis atsigulė į lovą, nusisuko ir nevalgė.[.1nNabotas atsakė karaliui: „Taip nebus, kad atiduočiau savo tėvų palikimą“.a-=nAhabas kalbėjo Nabotui: „Duok man savo vynuogyną. Aš pasidarysiu daržą iš jo, nes jis yra arti mano namų, o aš tau duosiu vietoje jo geresnį vynuogyną, arba jei tau geriau, sumokėsiu, kiek jis vertas“.Y,-nJezreelietis Nabotas turėjo vynuogyną šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų.M+n+Izraelio karalius vyko namo į Samariją paniuręs ir nepatenkintas.L*n*Pranašas jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi tu paleidai vyrą, kurį Aš buvau paskyręs visiškam sunaikinimui, tai tavo gyvybė bus už jo gyvybę ir tavo tauta už jo tautą’“.[)1n)Jis skubiai nusiėmė raištį, ir Izraelio karalius atpažino, kad jis pranašas.(n(Kai tavo tarnas buvo užsiėmęs šiuo bei tuo, jis pabėgo“. Izraelio karalius jam tarė: „Teismo sprendimą tu pats sau pasakei“.a'=n'Karaliui praeinant, jis sušuko: „Tavo tarnas dalyvavo mūšyje. Vienas žmogus atvedė pas mane vyrą ir įsakė: ‘Saugok jį! Jei jis pabėgs, tu atsakysi savo gyvybe arba turėsi sumokėti talentą sidabro’.n&Wn&Po to pranašas nuėjęs atsistojo prie kelio ir laukė karaliaus. Jis užsirišo raištį ant akių.]%5n%Sutikęs kitą vyrą, jis vėl sakė: „Mušk mane“. Tas mušė jį ir sužeidė.5$en$Tada jis jam sakė: „Kadangi nepaklausei Viešpaties žodžio, kai pasitrauksi nuo manęs, tave nužudys liūtas“. Kai jis pasitraukė, jį sutiko liūtas ir sudraskė.y#mn#Vienas iš pranašų, Viešpačiui paliepus, tarė savo draugui: „Mušk mane“. Bet tas atsisakė jį mušti./"Yn"Ben Hadadas tarė jam: „Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, grąžinu; tu įsteik prekyviečių Damaske, kaip mano tėvas buvo įsteigęs Samarijoje“. Ahabas atsakė: „Šitomis sąlygomis aš tave paleidžiu“. Juodu sudarė sutartį, ir Ahabas paleido Sirijos karalių.;!qn!Vyrai tai palaikė geru ženklu ir pakartojo: „Ben Hadadas yra tavo brolis“. Karalius tarė: „Atveskite jį!“ Ben Hadadui atėjus, Ahabas pasisodino jį į savo vežimą.^ 7n Jie, apsijuosę ašutinėmis, užsidėjo virves ir, atėję pas Izraelio karalių, tarė: „Tavo tarnas Ben Hadadas prašo: ‘Palik mane gyvą’“. Ahabas atsakė: „Jei jis dar gyvas, jis yra mano brolis“.U%nJo tarnai kalbėjo jam: „Mes girdėjome, kad Izraelio karaliai yra gailestingi. Apsijuoskime ašutinėmis, užsidėkime virves ant kaklo ir išeikime pas Izraelio karalių. Gal jis paliks tave gyvą“.:onLikusieji pabėgo į Afeko miestą, kur ant likusių dvidešimt septynių tūkstančių užgriuvo mūras. Ben Hadadas irgi pabėgo į miestą ir pasislėpė vidiniame kambaryje.9mnTaip jie stovėjo pasiruošę vieni prieš kitus septynias dienas, ir septintą dieną prasidėjo kova. Izraelitai nužudė tą dieną šimtą tūkstančių sirų pėstininkų.1nTuomet Dievo vyras, priėjęs prie Izraelio karaliaus, tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi sirai sakė, kad Viešpats yra kalnų Dievas, bet ne slėnių Dievas, tai Aš atiduosiu visą šitą daugybę į tavo rankas, kad jūs žinotumėte, jog Aš esu Viešpats’“.'nIzraelitai susirinko ir išėjo prieš juos. Izraelitai sustojo priešais juos lyg dvi mažos ožkų kaimenės, o sirų buvo pilnas kraštas._9nMetams praėjus, Ben Hadadas su savo kariuomene atėjo į Afeką kariauti su Izraeliu.U%nSurink kariuomenę, kokią praradai, taip pat atstatyk žirgų ir kovos vežimų skaičių. Tada kariausime su jais lygumoje ir tikrai juos nugalėsime“. Karalius paklausė jų patarimo ir taip padarė.^7nPadaryk šitaip: pašalink visus karalius iš jų vietų ir jų vieton paskirk vadus.*OnSirijos karaliaus tarnai kalbėjo karaliui: „Jų dievai yra kalnų dievai, todėl jie mus nugalėjo. Bet jei kariautume su jais lygumoje, mes juos nugalėtume. ;nTada pranašas, atėjęs pas Izraelio karalių, jam tarė: „Eik, sustiprėk ir žiūrėk, ką darai, nes po metų Sirijos karalius vėl puls tave“.dCnIzraelio karalius išėjo ir paėmė kovos vežimų ir žirgų, ir smarkiai sumušė sirus.#AnJie žudė kiekvieną, kuris išėjo prieš juos, ir sirai bėgo, o izraelitai juos vijosi. Sirijos karalius Ben Hadadas pabėgo ant žirgo su raiteliais.Z/nSričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo iš miesto, o kariuomenė sekė juos.}nJis įsakė: „Jei jie eina taikos prašyti, suimkite juos gyvus, o jei eina kariauti, taip pat suimkite juos gyvus“.'nSričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo pirmieji. Ben Hadadas pasiuntė žvalgus, kurie jam pranešė: „Vyrai išėjo iš Samarijos“. nJis išėjo vidudienį; Ben Hadadas buvo nusigėręs, gerdamas palapinėje su trisdešimt dviem karaliais, jo sąjungininkais.}unSričių kunigaikščių jaunuolių buvo du šimtai trisdešimt du, o iš viso izraelitų – septyni tūkstančiai.S!nAhabas klausė: „Per ką?“ Pranašas atsakė: „Taip sako Viešpats: ‘Per sričių kunigaikščių jaunuolius’“. Karalius vėl klausė: „Kas turi pradėti mūšį?“ Jis atsakė: „Tu“.T #n Pranašas priėjo prie Izraelio karaliaus Ahabo ir tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Ar matai visą šitą daugybę? Aš ją šiandien atiduosiu į tavo rankas, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats’“.% En Kai išgirdo šitą atsakymą, Ben Hadadas puotavo su karaliais palapinėje. Jis įsakė savo tarnams pasiruošti, ir tie išsirikiavo kovai prieš miestą.c An Izraelio karalius atsakė: „Tenesigiria tas, kuris susijuosia, tarsi jau nusijuostų“.H  n Karalius vėl siuntė pas Ahabą pasiuntinius su tokiu pranešimu: „Tegul dievai padaro man tai ir dar daugiau, jei Samarijos dulkių bent po saują užtektų žmonėms, kurie seka mane“.a =n Ahabas atsakė Ben Hadado pasiuntiniams: „Sakykite mano valdovui karaliui, kad aš visa, ko jis reikalavo pradžioje, darysiu, bet paskutinio jo reikalavimo nevykdysiu“. Pasiuntiniai viską pranešė Ben Hadadui.JnVisi vyresnieji ir tauta jam atsakė: „Neklausyk ir nesutik!“nTada Izraelio karalius, sušaukęs visus krašto vyresniuosius, jiems kalbėjo: „Klausykite ir stebėkite, kaip Ben Hadadas siekia pikto. Jis atsiuntė pas mane pasiuntinius, reikalaudamas mano žmonų, vaikų, sidabro ir aukso, ir aš jam neprieštaravau“.$Cnbet rytoj šituo laiku atsiųsiu pas tave savo tarnus, jie iškratys tavo bei tavo tarnų namus ir visa, kas brangu tavo akyse, surinkę išsigabens’“.&GnPasiuntiniai vėl atėjo pas Ahabą ir sakė: „Taip sako Ben Hadadas: ‘Nors aš sakiau tau, kad tu atiduosi man savo sidabrą, auksą, žmonas ir vaikus,{qnIzraelio karalius atsakė: „Mano valdove karaliau, kaip tu sakei, aš ir visa, kas man priklauso, esame tavo“.]5n„Tavo sidabras ir auksas yra mano, taip pat tavo žmonos ir geriausieji vaikai“.I nBen Hadadas per pasiuntinius pranešė Izraelio karaliui Ahabui:/nSirijos karalius Ben Hadadas surinko visą savo kariuomenę: su juo buvo trisdešimt du karaliai, žirgai ir kovos vežimai, ir puolė Samariją.,SnJis sugrįžo, papjovė jungo jaučius ir, išviręs juos ant pakinktų medžių, mėsą išdalino žmonėms, ir jie valgė. Po to jis sekė Eliją ir jam tarnavo.T#nTas, palikęs jaučius ir bėgdamas paskui Eliją, tarė: „Leisk man pabučiuoti savo tėvą ir motiną, tuomet aš seksiu tave“. Elijas jam atsakė: „Eik ir sugrįžk, nes ką aš tau padariau?“V~'nElijas, išėjęs iš ten, surado Šafato sūnų Eliziejų ariantį lauką. Dvylika jungų jaučių ėjo pirma jo, jis pats arė su dvyliktuoju. Elijas, praeidamas pro jį, užmetė ant jo savo apsiaustą.{}qnTačiau Aš pasilikau Izraelyje septynis tūkstančius, kurie nesulenkė kelių prieš Baalą ir nebučiavo jo“.x|knKas paspruks nuo Hazaelio kardo, tą nužudys Jehuvas, o kas paspruks nuo Jehuvo kardo, tą nužudys Eliziejus.{{nNimšio sūnų Jehuvą – Izraelio karaliumi ir Šafato sūnų Eliziejų iš Abel Meholos patepk pranašu savo vieton.~zwnViešpats jam tarė: „Grįžk savo keliu per dykumą į Damaską ir nuvykęs ten patepk Hazaelį Sirijos karaliumi,ay=nJis atsakė: „Aš buvau labai uolus dėl Viešpaties, kareivijų Dievo, nes izraelitai sulaužė Tavo sandorą, išgriovė Tavo aukurus ir išžudė Tavo pranašus. Aš vienas likau, ir jie ieško mano gyvybės“.xn Elijas, jį išgirdęs, apsigaubė veidą apsiaustu ir išėjęs atsistojo olos angoje. Pasigirdo balsas: „Ką čia veiki, Elijau?“wyn Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus balsas.$vCn Viešpats tarė: „Išeik ir atsistok ant kalno prieš Viešpatį“. Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime.au=n Jis atsakė: „Aš buvau labai uolus dėl Viešpaties, kareivijų Dievo, nes izraelitai sulaužė Tavo sandorą, išgriovė Tavo aukurus ir išžudė Tavo pranašus. Aš vienas likau, ir jie ieško mano gyvybės“.[t1n Jam apsinakvojus vienoje oloje, Viešpats jam tarė: „Ką čia veiki, Elijau?“gsInPavalgęs ir pasistiprinęs tuo maistu, jis ėjo keturiasdešimt parų iki Dievo kalno Horebo.rnViešpaties angelas atėjo antrą kartą ir, jį palietęs, tarė: „Kelkis ir valgyk, nes tavęs laukia ilgas kelias“.q{nElijas pažiūrėjo ir pamatė galvūgalyje paplotį ir indą su vandeniu. Pavalgęs ir atsigėręs jis vėl atsigulė.dpCnJis atsigulė ir užmigo po kadagiu. Angelas palietė jį ir tarė: „Kelkis ir valgyk“.=ounpats ėjo į dykumą visą dieną. Atėjęs jis atsisėdo po vienu kadagiu ir meldė sau mirties: „Viešpatie, gana, pasiimk mano gyvenimą, aš nesu geresnis už savo tėvus“.nnTai pamatęs, jis pakilo ir išėjo, kad išgelbėtų savo gyvybę. Atėjęs į Judo Beer Šebą ir palikęs ten savo tarną,Gm nJezabelė siuntė pasiuntinį pas Eliją, sakydama: „Tegul dievai man padaro tai ir dar daugiau, jei rytoj apie šitą laiką aš nepadarysiu tau taip, kaip tu padarei Baalo pranašams“.jlOnAhabas papasakojo Jezabelei visa, ką padarė Elijas ir kaip jis išžudė visus Baalo pranašus.hkKn.Viešpaties ranka buvo ant Elijo; jis susijuosė strėnas ir bėgo Ahabo priekyje į Jezreelį.`j;n-Tuo tarpu dangus apsiniaukė ir užėjo smarkus lietus. Ahabas nuskubėjo į Jezreelį.Ti#n,Septintąjį kartą tarnas sakė: „Debesėlis vyro plaštakos pločio kyla iš jūros“. Elijas atsakė: „Eik ir sakyk Ahabui: ‘Pasikinkyk arklius ir skubėk, kad tavęs neužkluptų lietus’“./hYn+Jis tarė savo tarnui: „Eik ir pažiūrėk link jūros“. Tas nuėjęs ir pažiūrėjęs sakė: „Nieko nėra!“ Elijas tarė: „Padaryk tai septynis kartus“.g n*Ahabas nuėjo valgyti ir gerti, o Elijas, užlipęs ant Karmelio viršūnės, pasilenkė ir paslėpė savo veidą tarp kelių.af=n)Po to Elijas tarė Ahabui: „Valgyk ir gerk, nes jau girdžiu lietaus šniokštimą“.!e=n(Elijas jiems tarė: „Suimkite Baalo pranašus! Nepaleiskite nė vieno!“ Jiems juos suėmus, Elijas nuvedė juos prie Kišono upelio ir ten nužudė.|dsn'Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: „Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!“c n&Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį.b/n%Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave“.iaMn$Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau.7`kn#Vanduo tekėjo nuo aukuro ir pripildė griovį._n"Po to jis tarė: „Pakartokite“. Jiems pakartojus, jis vėl tarė: „Darykite tai trečią kartą“. Jie padarė ir trečią kartą.I^ n!Sudėjęs tvarkingai malkas, jis supjaustė jautį į gabalus, uždėjo juos ant malkų ir tarė: „Pripildykite keturis kibirus vandens ir užpilkite ant deginamosios aukos ir ant malkų“.]{n Jis pastatė aukurą iš akmenų Viešpaties vardui ir iškasė aplink jį griovį, į kurį tilptų du saikai sėklos.\nElijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: „Izraelis bus tavo vardas“, sūnų giminių skaičių.[nTada Elijas tarė žmonėms: „Ateikite prie manęs!“ Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.nZWnPraėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.SY!nJie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.6XgnVidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?“1W]nJie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.,VSnElijas tarė Baalo pranašams: „Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievų vardo, bet neuždekite ugnies“.'UInTegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas“. Žmonės atsakė: „Gerai pasakyta“.JTnDuokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet neuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu.}SunElijas sakė tautai: „Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt.1R]nElijas, atsistojęs prieš juos, tarė: „Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą“. Tauta neatsakė nė žodžio.IQ nAhabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno.;PqnDabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo“.OnElijas atsakė: „Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate BaaląQNnAhabas, pamatęs Eliją, tarė: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“ZM/nAbdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo sutikti Eliją.rL_nElijas atsakė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu“.gKInO dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. Juk jis mane nužudys“.^J7n Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?JIn Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui ir jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat savo jaunystės.MHn O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’.]G5n Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nėra tautos nė karalystės, kur mano valdovas nebūtų siuntęs tavęs ieškoti. O atsakius: ‘Jo čia nėra’, jis prisaikdindavo tą karalystę ar tautą, kad tu nerastas.TF#n Jis sakė: „Kuo nusidėjau, kad tu atiduodi savo tarną Ahabui nužudyti?UE%nTas jam atsakė: „Aš. Eik ir pasakyk savo valdovui: ‘Elijas čia’“.DnAbdijas keliaudamas netikėtai sutiko Eliją. Jį atpažinęs, jis puolė ant kelių ir tarė: „Ar tai tu, Elijau, mano viešpatie?“^C7nJie pasidalino kraštą, kur kiekvienas eis. Ahabas ėjo vienu keliu, o Abdijas kitu.CBnAhabas tarė rūmų valdytojui Abdijui: „Eikime per kraštą ir apžiūrėkime vandens šaltinius ir upelius: gal rasime žolės žirgams ir mulams, kad neprarastume visų gyvulių“.A9nJezabelei naikinant Viešpaties pranašus, Abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu.`@;nAhabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus.A?nElijas išėjo pas Ahabą. Samarijoje buvo didelis badas.w>inTrečiaisiais metais Viešpats vėl kalbėjo Elijui: „Eik ir pasirodyk Ahabui; Aš duosiu lietaus žemei“.}=unMoteris atsakė Elijui: „Dabar žinau, kad tu esi Dievo vyras ir kad Viešpaties žodis tavo lūpose yra tiesa“.<%nElijas, paėmęs vaiką, jį nuvedė iš aukštutinio kambario žemyn ir, atiduodamas jo motinai, tarė: „Žiūrėk, tavo sūnus gyvas!“ /~h}}.|{{Qzyyxwwvv"uu$tYtsarrpqq?pp ooknZmmmlkjiitihdh gkffKeeXdcc>bKa```_^^b]]/\\G[[ZZ9YY?XXX#WW9VVFUUITTS>#=<extas vyras sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Pranašas atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, tačiau nevalgysi“.)=MxKai Dievo vyras sakė karaliui: „Du saikai miežių arba vienas saikas smulkių miltų kainuos vieną šekelį rytoj apie šitą laiką Samarijos vartuose“,L<xKaralius pavedė vyrui, į kurio ranką jis remdavosi, prižiūrėti vartus, bet žmonės jį sumindžiojo vartuose ir jis mirė, kaip Dievo vyras buvo sakęs, kai pas jį buvo atėjęs karalius.;3xTada žmonės ėjo ir plėšė sirų stovyklą. Saikas smulkių miltų arba du saikai miežių kainavo vieną šekelį, kaip Viešpats buvo sakęs.&:GxJie sekė juos iki Jordano; visas kelias buvo pilnas drabužių ir ginklų, kuriuos sirai skubėdami išmėtė. Pasiuntiniai sugrįžo ir pranešė karaliui. 9xJie pakinkė žirgus į du vežimus, ir karalius pasiuntė juos paskui sirų kariuomenę, sakydamas: „Eikite ir pažiūrėkite“.;8qx Vienas iš jo tarnų tarė karaliui: „Leisk paimti likusius mieste penkis žirgus, nes jie yra likę mieste, kaip ir visa Izraelio daugybė, pasiųskime vyrus ir ištirkime“.!7=x Karalius, naktį atsikėlęs, sakė savo tarnams: „Aš jums pasakysiu, ką sirai padarė. Jie žino, kad mes alkani. Taigi jie išėjo iš stovyklos ir pasislėpė atvirame lauke, sakydami: ‘Jie išeis iš miesto, tada mes juos gyvus suimsime ir įsiveršime į miestą’“.>6yx Vartų sargyba pranešė tą žinią karaliaus namams.B5x Sugrįžę jie pranešė miesto vartų sargybai: „Buvome nuėję į sirų stovyklą; ten nėra nė vieno žmogaus, tik pririšti žirgai ir asilai, ir palapinėse viskas kaip buvo“.\43x Tada jie sakė vienas kitam: „Negerai darome, nes šita diena yra geros naujienos diena. Jei mes delsime ir lauksime iki aušros, ištiks mus nelaimė. Tad dabar eikime ir praneškime karaliaus namiškiams“.h3KxRaupsuotieji atėjo į stovyklą. Įėję į vieną palapinę, valgė, gėrė ir, pasiėmę sidabro, aukso bei drabužių, paslėpė. Po to jie sugrįžo, įėjo į kitą palapinę ir, išnešę iš ten, taip pat paslėpė.2xJie skubėdami pakilo prieblandoje ir, palikę palapines, žirgus, asilus ir visa, kas stovykloje buvo, bėgo, gelbėdami savo gyvybes.f1GxViešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: „Tikrai, Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius“.0xPrieblandoje jie pakilo eiti į sirų stovyklą. Priėję prie stovyklos, jie pamatė, kad ten nebuvo nė vieno žmogaus.Y/-xJei eisime į miestą, ten siaučia badas ir mes mirsime ten, o jei čia sėdėsime, taip pat mirsime. Taigi eikime į sirų stovyklą. Jei jie paliks mus gyvus, gyvensime, o jei jie mus nužudys, mirsime“.p.[xKeturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: „Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime?V-'xTuomet vyras, į kurio ranką karalius remdavosi, sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Jis atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, bet nevalgysi to“.D,xTada Eliziejus sakė: „Klausykite Viešpaties žodžio: ‘Rytoj tuo laiku Samarijos vartuose smulkių miltų saikas kainuos vieną šekelį ir du miežių saikai vieną šekelį’“. +x!Jam kalbant su jais, atėjo pasiuntinys ir tarė: „Šita nelaimė yra iš Viešpaties! Tai ko man dar laukti iš Viešpaties?“i*Mx Karalius pasiuntė vyrą pas Eliziejų, kuris tuo laiku sėdėjo savo namuose su vyresniaisiais. Eliziejus tarė vyresniesiems, prieš pasiuntiniui ateinant: „Ar matote, šitas žmogžudžio sūnus pasiuntė vyrą, kad nukirstų man galvą? Pamatę pasiuntinį ateinant, užrakinkite duris ir tvirtai laikykite, nes ir jo valdovą tuoj pamatysite“. )xJis tarė: „Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei Šafato sūnaus Eliziejaus galva šiandien pasiliks ant jo pečių“."(?xKaralius, išgirdęs moters žodžius, persiplėšė drabužius. Jis ėjo per sieną, ir žmonės matė, kad jis po rūbais vilkėjo ašutinę ant kūno.'xIšvirėme mano sūnų ir jį suvalgėme. O kai kitą dieną jai pasakiau, kad duotų savo sūnų suvalgyti, tai ji paslėpė jį“.%&ExKaralius jos paklausė: „Ko norėtum?“ Ji atsakė: „Šita moteris man sakė: ‘Suvalgykime tavo sūnų šiandien, o mano sūnų rytoj suvalgysime’.q%]xJis atsakė: „Jei Viešpats tau nepadeda, kaip aš tau padėsiu? Iš klojimo ar iš vyno spaustuvo?“j$OxIzraelio karaliui einant mūro siena, viena moteris sušuko: „Padėk, mano valdove karaliau!“@#{xTada kilo didelis badas Samarijoje. Jie laikė ją apgulę, kol asilo galva kainavo aštuoniasdešimt šekelių sidabro ir ketvirtis kabo balandžių mėšlo penkis šekelius sidabro.l"SxKartą Sirijos karalius Ben Hadadas, surinkęs visą savo kariuomenę, atėjo ir apgulė Samariją.8!kxJis jiems paruošė dideles vaišes, ir, jiems pavalgius bei atsigėrus, paleido juos grįžti pas savo valdovą. Nuo to laiko Sirijos būriai daugiau nebepuldinėjo Izraelio.S !xEliziejus atsakė: „Neužmušk. Argi tu žudai tuos, kuriuos paimi į nelaisvę savo kardu ir lanku? Duok jiems duonos ir vandens, kad pavalgytų ir atsigertų, o tada tegul eina pas savo valdovą“.b?xIzraelio karalius, juos pamatęs, klausė Eliziejų: „Mano tėve, ar juos užmušti?“6gxJiems atėjus į Samariją, Eliziejus meldėsi: „Viešpatie, atverk jų akis, kad jie vėl matytų“. Viešpats atvėrė jų akis, ir jie pamatė esą Samarijos viduryje..WxTada Eliziejus tarė jiems: „Čia ne tas kelias ir ne tas miestas. Sekite mane, ir aš jus nuvesiu pas tą vyrą, kurio ieškote“. Jis juos nuvedė į Samariją.xSirams artinantis prie jo, Eliziejus meldėsi: „Viešpatie, apakink juos“. Ir Jis apakino juos pagal Eliziejaus žodį.G xEliziejus meldėsi: „Viešpatie, atverk jo akis, kad matytų“. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų.QxEliziejus atsakė: „Nebijok, nes su mumis yra daugiau negu su jais“.T#xDievo vyro tarnas, anksti atsikėlęs ir išėjęs, pamatė kariuomenę su raiteliais ir kovos vežimais, kurie buvo apsupę miestą. Tarnas sakė jam: „Vargas, mano šeimininke! Ką dabar darysime?“fGxJis pasiuntė raitelių, kovos vežimų ir didelę kariuomenę, kurie nakčia apsupo miestą.x Jis įsakė savo vyrams: „Eikite ir sužinokite, kur jis yra, kad jį suimčiau“. Jam buvo pranešta: „Jis Dotane“.:ox Vienas iš jo tarnų tarė: „Nė vienas, mano valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame“. x Sirijos karalius dėl to labai nerimavo. Jis, pasišaukęs savo tarnus, tarė: „Sakykite, kas iš mūsų su Izraelio karaliumi?“ x Izraelio karalius pasiuntė į tą vietą, kurią jam nurodė Dievo vyras, ir saugojo ją. Taip jis saugojosi ne kartą ir ne du.tcx Dievo vyras pasiuntė pas Izraelio karalių, sakydamas: „Saugokis, neik pro tą vietą, nes ten sirai“. xSirijos karalius kariavo su Izraeliu. Jis tarėsi su savo tarnais, sakydamas: „Tokioje ir tokioje vietoje bus mano stovykla“.W)xTada tarė jis: „Pasiimk jį“. Vyras ištiesė ranką ir pasiėmė kirvį.-xDievo vyras paklausė: „Kur jis įkrito?“ Kai tas parodė vietą, pranašas nusipjovė lazdą, įmetė ją į tą vietą, ir kirvis iškilo.xVienam kertant medį, kirvio geležis įkrito į vandenį. Jis sušuko: „Vargas, šeimininke! Jį buvau pasiskolinęs!“G xJis išėjo su jais. Atėję prie Jordano, jie kirto medžius.X +xVienas jų prašė pranašą eiti su jais. Jis atsakė: „Gerai, aš eisiu“.r _xLeisk mums eiti prie Jordano, pasikirsti ten medžių ir pasistatyti namus“. Jis atsakė: „Eikite“.e ExPranašų sūnūs sakė Eliziejui: „Vieta, kurioje gyvename, kaip matai, mums per ankšta.~ wxTodėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius“. Jis išėjo nuo jo raupsuotas kaip sniegas.e ExBet jis jam atsakė: „Argi mano širdis nebuvo su tavimi, kai vyras iššoko iš vežimo tavęs pasitikti? Ar dabar metas paimti pinigus ir drabužius, alyvų sodus ir vynuogynus, avis ir galvijus, tarnus ir tarnaites? xGehazis atėjo pas Eliziejų, kuris paklausė: „Iš kur ateini, Gehazi?“ Tas atsakė: „Tavo tarnas niekur nebuvo išėjęs“.xAtėjęs prie kalvos, Gehazis paėmė iš jų maišus ir padėjo juos savo namuose. Po to jis paleido vyrus, ir jie grįžo.FxNaamanas atsakė: „Paimk du talentus“. Jis įkalbinėjo, įrišo du talentus sidabro į du maišus, taip pat du išeiginius drabužius ir padavė dviem tarnams, kurie nunešė pirma jo.T#xTas atsakė: „Viskas gerai! Mano viešpats pasiuntė mane, sakydamas: ‘Ką tik atėjo du pranašų sūnūs iš Efraimo kalnų. Prašau, duok jiems talentą sidabro ir du išeiginius drabužius’“.xGehazis nusivijo Naamaną. Naamanas, pamatęs atbėgantį vyrą jam iš paskos, nušoko nuo vežimo ir klausė: „Ar viskas gerai?“[1xDievo vyro Eliziejaus tarnas Gehazis pagalvojo: „Mano viešpats pasigailėjo siro Naamano ir nepriėmė iš jo to, ką jis atnešė. Kaip gyvas Viešpats, aš bėgsiu paskui jį ir paimsiu iš jo ką nors“.X+xEliziejus jam tarė: „Eik ramybėje“. Jam paėjus nuo jo gerą kelio galą,!=xTik norėčiau, kad Viešpats man atleistų nusikaltimą, kai aš vesiu savo valdovą į Rimono namus pagarbinti ir kartu su juo nusilenksiu Rimonui“.Y-xTuomet Naamanas prašė: „Jeigu ne, tai, prašau, duok savo tarnui tiek žemės, kiek gali panešti pora mulų, nes tavo tarnas daugiau nebeaukos deginamųjų ir kitų aukų jokiam dievui, tik Viešpačiui.-xEliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko neimsiu“. Nors Naamanas jį įkalbinėjo paimti, tačiau jis atsisakė.^~7xJis ir visi jo palydovai sugrįžo pas Dievo vyrą. Atsistojęs prieš pranašą, jis tarė: „Dabar tikrai žinau, kad niekur kitur žemėje nėra Dievo, tik Izraelyje. Prašau, priimk dovaną iš savo tarno“.}7xJis nuėjo prie Jordano ir pasinėrė jame septynis kartus, kaip Dievo vyras buvo liepęs. Jo kūnas pasidarė kaip mažo vaiko, ir jis tapo švarus.J|x Bet jo tarnai priartėję jam kalbėjo: „Jei pranašas tau būtų įsakęs atlikti kokį didelį dalyką, argi nebūtum daręs? Tuo labiau, kai jis sakė: ‘Apsiplauk ir būsi švarus’“.@{{x Argi Damasko upių Abanos ir Parparo vanduo ne geresnis už visus Izraelio vandenis? Argi negalėčiau juose apsiplauti ir tapti švarus?“ Jis apsigręžė ir nuėjo labai supykęs.Dzx Naamanas supyko ir nuėjo, sakydamas: „Aš galvojau, kad jis išeis, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, uždės ranką ant raupsuotų vietų ir taip pagydys nuo raupsų.y)x Eliziejus siuntė pas Naamaną savo tarną, sakydamas: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus“.Zx/x Naamanas atvyko su žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų.qw]xDievo vyras Eliziejus, išgirdęs, kad Izraelio karalius perplėšė savo drabužius, siuntė pas karalių, sakydamas: „Kodėl perplėšei savo drabužius? Tegul jis ateina pas mane ir jis sužinos, kad Izraelyje yra pranašas“.v#xIzraelio karalius, perskaitęs laišką, perplėšė savo drabužius ir tarė: „Argi aš Dievas, kad gyvybė ir mirtis būtų mano rankose? Jis siunčia pas mane, kad pagydyčiau vyrą nuo raupsų! Pagalvokite ir matykite, kaip jis ieško priekabių prie manęs“..uWxJis nunešė Izraelio karaliui laišką, kuriame buvo parašyta: „Kartu su šituo laišku siunčiu pas tave savo tarną Naamaną, kad jį pagydytum nuo raupsų“.^t7xSirijos karalius jam tarė: „Gerai, eik! O aš pasiųsiu Izraelio karaliui laišką“. Jis pasiėmė dešimtį talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso, dešimt išeiginių drabužių ir išėjo.fsGxAtėjęs pas savo valdovą, Naamanas pasakė, ką mergaitė iš Izraelio kalbėjo jo žmonai.ryxKartą ji tarė savo šeimininkei: „Jei mano valdovas būtų Samarijoje, tai pranašas pagydytų jį nuo raupsų“.|qsxSirai, kartą išėję būriais, parsivedė iš Izraelio į nelaisvę jauną mergaitę; ji tarnavo Naamano žmonai.OpxSirijos karaliaus kariuomenės vadas Naamanas buvo didis žmogus pas savo valdovą ir gerbiamas, nes Viešpats per jį suteikė išlaisvinimą Sirijai. Jis buvo narsus karys, tačiau sirgo raupsais.To#x,Jis padavė jiems maistą; jie valgė ir dar liko pagal Viešpaties žodį.4ncx+bet jis atsakė: „Ar tuo maistu galiu pamaitinti šimtą vyrų?“ Eliziejus pakartojo: „Duok žmonėms valgyti, nes Viešpats sako: ‘Jie valgys ir dar paliks’“.Fmx*Vienas vyras atėjo iš Baal Šališos ir atnešė Dievo vyrui pirmavaisių: dvidešimt miežinių kepalų ir šviežių varpų maiše. Eliziejus liepė savo tarnui duoti žmonėms valgyti,l+x)Eliziejus liepė atnešti miltų. Supylęs juos į puodą, jis tarė: „Pilkite žmonėms, kad jie valgytų“. Puode nebuvo nieko kenksmingo.ikMx(Vyrai, paragavę įpilto viralo, šaukė: „Mirtis puode, Dievo vyre!“ Jie negalėjo valgyti.Vj'x'Vienas iš jų išėjo į lauką pasirinkti daržovių; jis rado laukinį augalą, nuo kurio prisirinko laukinių moliūgų pilną apsiaustą. Parėjęs juos supjaustė į viralo puodą, nes jų nepažino.,iSx&Eliziejus sugrįžo į Gilgalą. Badas buvo krašte. Pranašų sūnums sėdint prie jo, jis liepė savo tarnui užkaisti didelį puodą ir išvirti visiems viralo.dhCx%Įėjusi ji parpuolė prie jo kojų, nusilenkė iki žemės ir, pasiėmusi sūnų, išėjo.wgix$Pasišaukęs Gehazį, jis tarė: „Pašauk šunemietę“. Jai atėjus, jis sakė: „Pasiimk savo sūnų“.~fwx#Pasivaikščiojęs Eliziejus vėl išsitiesė ant vaiko. Tuomet berniukas sučiaudėjo septynis kartus ir atsimerkė.e'x"Po to jis atsigulė ant vaiko, uždėjo savo burną ant jo burnos, savo akis ant jo akių ir savo rankas ant jo rankų. Vaiko kūnas sušilo.Adx!Jis užrakino duris paskui save ir meldėsi Viešpačiui.Kcx Eliziejus, įėjęs į namus, pamatė negyvą berniuką jo lovoje.?byxGehazis, nuėjęs pirma jų, uždėjo lazdą ant berniuko, tačiau nebuvo nei balso, nei atsakymo. Tada jis grįžo ir, kelyje susitikęs juos, pasakė jam: „Berniukas nepabudo“.axVaiko motina atsakė Eliziejui: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jis nuėjo kartu su ja.N`xTada Eliziejus liepė Gehaziui susijuosti, pasiimti jo lazdą ir eiti: „Jei ką sutiksi, nesveikink jo, o jei kas tave sveikins, neatsakyk jam. Nuėjęs uždėk mano lazdą ant berniuko veido“.r__xJi tarė: „Argi aš tavęs, mano viešpatie, prašiau sūnaus? Argi nesakiau: ‘Neapgauk manęs’?“B^xAtėjusi pas Dievo vyrą, ji apkabino jo kojas. Gehazis norėjo atitraukti, bet Dievo vyras tarė: „Palik ją, ji labai nusiminusi. Viešpats nuslėpė tai nuo manęs ir nepasakė“.j]OxBėk ją pasitikti ir paklausk, kaip sekasi jai, jos vyrui ir vaikui“. Ji atsakė: „Gerai“. \xJi atėjo pas Dievo vyrą prie Karmelio kalno. Dievo vyras, pamatęs ją iš tolo, tarė savo tarnui Gehaziui: „Šunemietė čia!c[AxPabalnojusi asilę, ji sakė savo tarnui: „Varyk ir skubėk. Nesustok, kol pasakysiu“. Z xJis paklausė: „Kodėl tu eini pas jį šiandien? Juk nei jaunas mėnulis, nei sabatas“. Bet ji atsakė: „Viskas gerai“.YxPašaukusi savo vyrą, ji tarė: „Atsiųsk tarną ir asilę, kad galėčiau skubiai nuvykti pas Dievo vyrą ir tuojau sugrįžti“.TX#xJi užnešė jį, paguldė į Dievo vyro lovą, užrakino duris ir išėjo.^W7xKai jį parnešė pas motiną, pasėdėjęs ant jos kelių iki vidudienio, jis mirė.rV_xJis tarė savo tėvui: „Mano galva, mano galva!“ Tėvas liepė tarnui parnešti jį namo pas motiną.CUxVaikas paaugo ir kartą išėjo pas tėvą prie pjovėjų.UT%xMoteris pastojo ir po metų pagimdė sūnų, kaip Eliziejus jai buvo sakęs.S7xJis tarė jai: „Už metų, apie šitą laiką, tu glamonėsi sūnų!“ Ji sakė: „O ne, mano viešpatie, Dievo vyre, nemeluok savo tarnaitei“.QRxTuomet Eliziejus liepė pakviesti ją. Atėjusi ji atsistojo tarpduryje.xQkxEliziejus vėl klausė: „Ką jai padaryti?“ Gehazis atsiliepė: „Ji neturi sūnaus, o jos vyras senas“.nPWx Jai atėjus, jis tarė tarnui: „Paklausk jos, kuo galėčiau atsilyginti už visą jos rūpestį. Gal ji norėtų, kad pakalbėčiau už ją su karaliumi ar kariuomenės vadu?“ Ji atsakė: „Aš gyvenu tarp savo žmonių“.JOx Jis liepė savo tarnui Gehaziui pakviesti šunemietę. Ji atėjo.LNx Kartą Eliziejus atėjęs užėjo į tą kambarį ir ten ilsėjosi.M%x Padarykime mažą kambarėlį ant aukšto ir padėkime jam ten lovą, stalą, kėdę ir lempą, kad užsukęs jis turėtų kur pailsėti“.~Lwx Kartą ji tarė savo vyrui: „Aš suprantu, kad tas žmogus, kuris nuolat užeina pas mus, yra šventas Dievo vyras..KWxKartą Eliziejus ėjo į Šunemą, kur gyveno turtinga moteris. Ji kvietė jį užeiti pavalgyti. Nuo to laiko kiekvieną kartą praeidamas jis užsukdavo pavalgyti.J)xJi, nuėjusi pas Dievo vyrą, viską jam papasakojo. Eliziejus tarė: „Parduok aliejų ir užmokėk skolą, o kas liks, iš to gyvenkite“.I1xKai visi indai buvo pilni, ji tarė sūnui: „Paduok man dar vieną indą“. Jis atsakė: „Nebėra indų“. Tuomet aliejus nustojo tekėjęs.cHAxParėjusi ji su savo sūnumis užsirakino duris, ir jie jai padavinėjo indus, o ji pylė.GyxSugrįžusi užsirakink duris su savo sūnumis ir pilk aliejų į visus tuščius indus, o pilnus padėk į šalį“.lFSxJis jai tarė: „Eik ir pasiskolink tuščių indų iš visų savo kaimynų. Nemažai pasiskolink. ExEliziejus klausė: „Kuo galiu padėti? Sakyk, ką turi namuose?“ Ji atsakė: „Nieko kito neturiu, tik ąsotėlį aliejaus“.DDxVieno pranašo žmona šaukė Eliziejui: „Tavo tarnas, mano vyras, mirė. Tu žinai, kad jis bijojo Viešpaties, tačiau skolintojas atėjo už skolą paimti vergais abu mano sūnus“.oCYxTada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.1B]xKai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė.ZA/xJie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė.@xBet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos.?xir tarė: „Tai kraujas! Tikrai karaliai bus susikovę tarp savęs ir vienas kitą išžudę. Dabar prie grobio, Moabai!“g>IxAnksti rytą atsikėlę, saulei šviečiant, moabitai pamatė vandenį, raudoną kaip kraujas,(=KxMoabitai, išgirdę, kad karaliai atėjo kariauti prieš juos, surinko visus vyrus, jaunus ir senus, galinčius nešioti ginklą, ir sustojo krašto pasienyje.q<]xRytą, kai paprastai aukojama duonos auka, pasirodė vanduo iš Edomo pusės ir pripildė visą slėnį.1;]xJūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis“.A:xNegana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas.(9KxNes taip sako Viešpats: ‘Jūs nepastebėsite nei vėjo, nei lietaus, tačiau šitas slėnis prisipildys vandens; galėsite gerti jūs ir jūsų gyvuliai’.a8=xir jis kalbėjo: „Taip sako Viešpats: ‘Iškaskite šiame slėnyje daug griovių’.h7KxDabar atveskite man arfininką“. Arfininkui skambinant, Viešpaties ranka prisilietė prie jo,6SxTuomet Eliziejus tarė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas, aš nežiūrėčiau ir nekreipčiau dėmesio į tave.y5mx Eliziejus kalbėjo Izraelio karaliui: „Ką aš turiu bendro su tavimi? Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!“ Izraelio karalius jam atsakė: „Ne! Juk Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad juos atiduotų į Moabo rankas“.4}x Juozapatas atsakė: „Viešpaties žodis yra su juo“. Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį.p3[x Juozapatas paklausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, per kurį galėtume paklausti Viešpaties?“ Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: „Čia yra Šafato sūnus Eliziejus, kuris pildavo Elijui ant rankų vandenį“.y2mx Izraelio karalius sakė: „Vargas! Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad atiduotų į Moabo rankas“.{1qx Izraelio, Judo ir Edomo karaliai išėjo kartu. Septintą dieną jiems pritrūko vandens kariuomenei ir gyvuliams.X0+xJis klausė: „Kuriuo keliu eisime?“ Tas atsakė: „Edomo dykumos keliu“. /xJis siuntė pas Judo karalių Juozapatą, sakydamas: „Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi kariauti prieš Moabą?“ Juozapatas sakė: „Eisiu. Aš – kaip ir tu, mano tauta – kaip ir tavo tauta, mano žirgai – kaip ir tavo žirgai“.V.'xTada karalius Jehoramas išėjo iš Samarijos ir suskaičiavo visą Izraelį.F-xAhabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.&,GxMoabo karalius Meša buvo avių augintojas. Jis kasmet duodavo Izraelio karaliui duoklę šimtą tūkstančių ėriukų ir šimto tūkstančių avių vilnų.+xTačiau jis laikėsi nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę; jis neatsitraukė nuo jų.*#xJis darė pikta Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas ir motina. Jis pašalino Baalo atvaizdą, kurį buvo padaręs jo tėvas.)%xAhabo sūnus Jehoramas pradėjo valdyti Izraelį Samarijoje aštuonioliktaisiais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo dvylika metų.P(xIš čia jis nuėjo į Karmelio kalną, o iš ten grįžo į Samariją.'/xAtsigręžęs jis pažiūrėjo į juos ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi lokės atbėgo iš miško ir sudraskė keturiasdešimt du vaikus.,&SxIš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: „Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!“E%xVanduo yra sveikas iki šios dienos, kaip Eliziejus pasakė.G$ xNuėjęs prie vandens šaltinio, jis įmetė į jį druskos ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Aš pagydžiau šitą vandenį. Jis nebebus priežastimi nei mirties, nei nevaisingumo’“.q#]xEliziejus atsakė: „Atneškite man naują dubenį ir įberkite į jį druskos“. Ir jie atnešė jam."xJericho gyventojai sakė Eliziejui: „Miestas geroje vietoje, kaip tu pats matai, bet vanduo blogas ir žemė nederlinga“.j!OxJiems sugrįžus į Jerichą, Eliziejus jiems tarė: „Argi aš jums nesakiau: ‘Neikite’?“ xJiems primygtinai prašant, Eliziejus sutiko. Jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo tris dienas, bet jo nerado.`;xir jam tarė: „Pas mus yra penkiasdešimt tvirtų vyrų, tavo tarnų. Tegu jie nueina ieškoti Elijo. Gal Viešpaties Dvasia, paėmusi jį, numetė ant kokio kalno ar į slėnį?“ Jis atsakė: „Nesiųskite“.<sxPranašų sūnūs, kurie buvo kitoje pusėje, Jeriche, jį pamatę, sakė: „Elijo dvasia nužengė ant Eliziejaus“. Atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemėsI xJis paėmė nuo Elijo nukritusį apsiaustą ir, sudavęs juo per vandenį, tarė: „Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?“ Kai jis sudavė per vandenį, vanduo persiskyrė, ir Eliziejus perėjo.oYx Eliziejus, pakėlęs Elijo apsiaustą, kuris nuo jo nukrito, sugrįžęs atsistojo ant Jordano kranto.1]x Eliziejus tai matė ir šaukė: „Mano tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!“ Ir jis daugiau jo nebematė. Tuomet jis persiplėšė drabužius.3x Jiems besikalbant ir einant toliau, pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir perskyrė juodu. Taip Elijas buvo paimtas viesulu į dangų.{qx Elijas atsakė: „Prašai sunkaus dalyko. Jei matysi, kai mane paima, bus tai tau, bet jei nematysi – nebus“.T#x Kitoje Jordano pusėje Elijas tarė Eliziejui: „Ko norėtum, kad padaryčiau prieš tai, kai būsiu paimtas nuo tavęs?“ Eliziejus atsakė: „Prašau, kad tavo dvasios būtų dvigubai ant manęs“.xElijas, paėmęs savo apsiaustą, suvyniojo jį ir juo sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė, ir juodu perėjo sausuma.p[xPenkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų, ėjo ir sustoję stebėjo iš tolo, o juodu nuėjo iki Jordano.CxTada Elijas jam tarė: „Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia prie Jordano“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Juodu ėjo toliau.CxPranašų mokiniai, kurie buvo Jeriche, atėję pas Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau, tylėkite!“MxElijas sakė jam: „Eliziejau, pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Jerichą“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie atėjo į Jerichą. B5~~2}}J|{{.zyxx>w]vuu5twtsrr q0ppwooo nmmllikkEjj;iKh/gffe[ddcc%aa``_j_,^^6]Q\R[s[5ZZYXXPWWgWVV=UTT~SS-RR1QPPvOO-NMM LL1KeJJII+HH[GGFEEUDPCBB8AyA@@6?>s>=<<9;::99N88766N55)4Y33K2e11+00/..--H,+++0*J)(''G&&Q%T$$-##""8!!P :o E0V5Xw +b $ 0 1  .aM_"VB4yx Asirijos karalius paklausė jo ir, užpuolęs Damaską, paėmė jį, gyventojus išvedė į Kyrą, o Reciną nužudė.3xAhazas paėmė auksą ir sidabrą, kuriuos rado Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, ir pasiuntė dovaną Asirijos karaliui.H2 xTada Ahazas siuntė pasiuntinius pas Asirijos karalių Tiglat Pileserą, sakydamas: „Aš esu tavo tarnas ir tavo sūnus. Ateik ir išgelbėk mane iš Sirijos ir Izraelio karalių rankų“.17xSirijos karalius Recinas sugrąžino Elatą Sirijai ir, išvaręs žydus iš Elato, jį apgyvendino edomitais, kurie ten tebegyvena iki šios dienos.0)xSirijos karalius Recinas ir Remalijo sūnus Pekachas, Izraelio karalius, atėję prieš Jeruzalę, apgulė miestą, bet neįstengė jo paimti.^/7xJis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.C.xbet vaikščiojo Izraelio karalių keliais, net leido savo sūnui eiti per ugnį, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams užimant tą kraštą.B-xPradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimties metų ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties, jo Dievo, akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas,u,exSeptynioliktaisiais Remalijo sūnaus Pekacho metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Jotamo sūnus Ahazas.++x&Jotamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Ahazas pradėjo karaliauti jo vietoje.u*ex%Tomis dienomis Viešpats pradėjo siųsti prieš Judą Sirijos karalių Reciną ir Remalijo sūnų Pekachą.R)x$Visi kiti Jotamo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje.(#x#Tačiau aukštumos nebuvo panaikintos, žmonės vis dar smilkė ir aukojo aukštumose. Jis pastatė aukštutinius Viešpaties namų vartus.Q'x"Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Uzijas. &x!Jis pradėjo karaliauti dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jo motina buvo Cadoko duktė Jeruša.%x Antraisiais Remalijo sūnaus Pekacho, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Uzijo sūnus Jotamas.S$!xVisi kiti Pekacho darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.%#ExElos sūnus Ozėjas surengė sąmokslą prieš Remalijo sūnų Pekachą, nužudė jį ir karaliavo jo vietoje dvidešimtaisiais Uzijo sūnaus Jotamo metais.p"[xIzraelio karaliaus Pekacho dienomis Asirijos karalius Tiglat Pileseras įsiveržė ir paėmė Ijoną, Abel Bet Maaką, Janoachą, Kedešą, Hacorą, Gileadą, Galilėją ir visą Naftalio kraštą, o žmones išsivedė į Asiriją.!xPekachas darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.& GxPenkiasdešimt antraisiais Judo karaliaus Azarijos metais Izraelyje ir Samarijoje pradėjo karaliauti Remalijo sūnus Pekachas ir karaliavo dvidešimt metų.V'xVisi kiti Pekachijos darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.]5xPrieš jį surengė sąmokslą Remalijo sūnus Pekachas, jo karo vadas. Jis susitarė su Argobu, Arjė bei penkiasdešimt gileadiečių ir nužudė jį Samarijoje, karaliaus rūmuose. Ir jis karaliavo jo vietoje. xJis darė pikta Viešpaties akyse ir nepasitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.%xPenkiasdešimtaisiais Judo karaliaus Azarijos metais Izraelio karaliumi Samarijoje tapo Menahemo sūnus Pekachija ir karaliavo dvejus metus.Y-xMenahemas užmigo prie savo tėvų, ir jo sūnus Pekachija karaliavo jo vietoje.T#xVisi kiti Menahemo darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.]5xMenahemas visus pasiturinčius gyventojus apdėjo mokesčiais, kiekvieną po penkiasdešimt šekelių sidabro, kad galėtų sumokėti Asirijos karaliui. Taip Asirijos karalius apsisuko ir pasitraukė iš krašto.'IxAsirijos karalius Pulas užpuolė kraštą. Menahemas davė jam tūkstantį talentų sidabro, kad jo ranka būtų su juo ir padėtų įsitvirtinti valdžioje. xJis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.9xTrisdešimt devintaisiais Judo karaliaus Azarijos metais Izraelyje pradėjo karaliauti Gadžio sūnus Menahemas ir karaliavo Samarijoje dešimt metų.(KxMenahemas sunaikino Tifsacho miestą ir visą kraštą nuo Tircos; gyventojus išžudė, nes jie neatidarė jam miesto vartų, o nėščias moteris perskrodė.r_xVisi kiti Šalumo darbai ir jo surengtas sąmokslas yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.3xGadžio sūnus Menahemas, išėjęs iš Tircos, atėjo į Samariją; jis, užpuolęs Jabešo sūnų Šalumą, nužudė jį ir karaliavo jo vietoje.5x Jabešo sūnus Šalumas pradėjo karaliauti Izraelyje trisdešimt devintaisiais Judo karaliaus Uzijo metais ir karaliavo Samarijoje vieną mėnesį.%x Toks buvo Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo Jehuvui: „Iki ketvirtosios kartos tavo sūnūs sėdės Izraelio soste“. Ir taip įvyko.V'x Visi kiti Zacharijos darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.x Jabešo sūnus Šalumas surengė sąmokslą, užpuolė žmonių akivaizdoje Zachariją, nužudė jį ir karaliavo jo vietoje./x Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip jo tėvai ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. xTrisdešimt aštuntaisiais Judo karaliaus Azarijos metais Jeroboamo sūnus Zacharija šešis mėnesius karaliavo Izraelyje, Samarijoje. xAzarija užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste; jo sūnus Jotamas karaliavo jo vietoje.P xVisi kiti Azarijos darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. )xViešpats ištiko karalių raupsais. Iki mirties jis gyveno atskiruose namuose, o jo sūnus Jotamas valdė jo namus ir teisė krašto žmones.[ 1xTik aukštumos nebuvo panaikintos, žmonės vis dar aukojo ir smilkė aukštumose.S!xJis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Amacijas.9xPradėdamas valdyti, jis buvo šešiolikos metų ir penkiasdešimt dvejus metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Jecholija, iš Jeruzalės.}xDvidešimt septintaisiais Izraelio karaliaus Jeroboamo metais Jude pradėjo karaliauti karaliaus Amacijo sūnus Azarija.mUxJeroboamas užmigo prie savo tėvų, Izraelio karalių, ir jo sūnus Zacharija karaliavo jo vietoje.9xVisi kiti Jeroboamo darbai, jo galia, kovos, kaip jis sugrąžino Izraeliui Damaską ir Hamatą, yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje. xViešpats nesakė, kad išnaikins Izraelio vardą nuo žemės paviršiaus, bet Jis išgelbėjo juos per Jehoašo sūnų Jeroboamą. xViešpats matė didelį Izraelio vargą, kad nebeliko nei vergų, nei laisvųjų ir kad nebuvo nė vieno, kas padėtų Izraeliui.BxJis atstatė Izraelio ribas nuo Hamato iki lygumos jūros pagal Viešpaties, Izraelio Dievo, žodį, kurį Jis paskelbė per savo tarną pranašą Joną, Amitajo sūnų, iš Gat Hefero. xJis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.G xJeroboamas, Izraelio karaliaus Jehoašo sūnus, pradėjo karaliauti Samarijoje penkioliktaisiais Judo karaliaus Amacijo, Jehoašo sūnaus, metais. Jis valdė keturiasdešimt vienerius metus.e~ExJis sutvirtino Elatą ir sugrąžino jį Judui po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų.}xTada visi Judo žmonės ėmė Azariją, kuriam buvo šešiolika metų, ir padarė savo karaliumi vietoje jo tėvo Amacijo.^|7xJo kūną pargabeno ant žirgų Jeruzalėn ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste.{xJeruzalėje prieš jį kilo sąmokslas, ir Amacijas pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė.OzxVisi kiti Amacijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje.yxJehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoahazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.xxJehoašas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Samarijoje prie Izraelio karalių, o jo sūnus Jeroboamas karaliavo jo vietoje.w xVisi kiti Jehoašo darbai, jo galia ir jo kova su Judo karaliumi Amaciju yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.v+xJis pasiėmė visą auksą, sidabrą, visus indus, rastus Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, bei įkaitus ir sugrįžo į Samariją.yumx Judo karalių Amaciją, Ahazijo sūnaus Jehoašo sūnų, Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Bet Šemeše; tada atėjo į Jeruzalę ir nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.It x Izraelis nugalėjo Judą, ir jo vyrai pabėgo į savo palapines.&sGx Amacijas nepaklausė, todėl Izraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko veidas į veidą Bet Šemeše, kuris priklauso Judui.!r=x Tu nugalėjai edomitus, todėl pasididžiavo tavo širdis. Džiaukis tuo ir pasilik namie. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?“wqix Izraelio karalius Jehoašas siuntė Judo karaliui Amacijui tokį atsakymą: „Libane auganti usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.-pUxTuomet Amacijas siuntė pasiuntinius pas Jehuvo sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, ir sakė jam: „Išeik, kad susitiktume veidas į veidą“..oWxJis nugalėjo Druskos slėnyje edomitus, nukaudamas jų dešimt tūkstančių, ir užkariavo Selą. Jis ją pavadino Jokteeliu, ir taip ji vadinama iki šios dienos.bn?xTačiau jų vaikų jis nenužudė, laikydamasis to, kas parašyta Mozės įstatymo knygoje, kur Viešpats sako: „Nežudykite tėvų už vaikus, nė vaikų už tėvus, bet kiekvienas turi mirti už savo nuodėmę“.mmUxKai karalystė įsitvirtino jo rankose, jis nužudė tuos tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.Sl!xAukštumos nebuvo panaikintos, ir žmonės vis dar aukojo ir smilkė jose.k)xAmacijas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas Dovydas. Jis visur elgėsi taip, kaip jo tėvas Jehoašas.3jaxPradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadina, iš Jeruzalės.ticxAntraisiais Izraelio karaliaus Jehoašo, Jehoahazo sūnaus, metais Jehoašo sūnus Amacijas karaliavo Jude.Mhx Jehoahazo sūnus Jehoašas atsiėmė iš Hazaelio sūnaus Ben Hadado miestus, kuriuos jis buvo karu paėmęs iš jo tėvo Jehoahazo. Tris kartus Jehoašas jį nugalėjo ir atgavo Izraelio miestus.bg?x Sirijos karalius Hazaelis mirė, ir jo sūnus Ben Hadadas pradėjo karaliauti jo vietoje.Lfx Tačiau Viešpats buvo jiems maloningas, jų gailėjosi ir pažvelgė į juos dėl savo sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Jis nenorėjo jų sunaikinti ir iki šiol jų neatmetė nuo savęs.Oex Sirijos karalius Hazaelis spaudė Izraelį per visas Jehoahazo dienas..dWx Kartą, laidojant vyrą, žmonės pamatė karių būrį ir įmetė tą vyrą į Eliziejaus kapą. Kai tas vyras kape palietė Eliziejaus kaulus, atgijo ir atsistojo._c9x Eliziejus mirė ir buvo palaidotas. Tais metais Moabo būriai įsiveržė į Izraelį.0b[x Dievo vyras supykęs tarė: „Reikėjo suduoti penkis ar šešis kartus, tada būtum nugalėjęs Siriją ir juos pribaigęs. O dabar tik tris kartus ją nugalėsi“.ax Po to jis sakė: „Paimk strėles ir suduok į žemę“. Karalius paėmė ir tris kartus sudavė strėlėmis į žemę.b`?x ir tarė: „Atidaryk langą į rytus ir šauk“. Jis atidarė ir šovė. Eliziejus sakė: „Tai Viešpaties išlaisvinimo strėlė, išlaisvinimo iš Sirijos strėlė. Tu nugalėsi sirus Afeke ir juos pribaigsi“."_?x Tuomet Eliziejus sakė Izraelio karaliui: „Uždėk savo ranką ant lanko“. Jis uždėjo ranką, o Eliziejus uždėjo savo rankas ant karaliaus rankųe^Ex Eliziejus sakė jam: „Paimk lanką ir strėlių“. Jehoašas paėmė lanką ir strėlių.L]x Eliziejus susirgo liga, nuo kurios vėliau jis numirė. Izraelio karalius Jehoašas atėjo pas jį, verkė prie jo ir sakė: „Mano tėve, mano tėve, Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!“\x Jehoašas užmigo prie savo tėvų ir jo sūnus Jeroboamas atsisėdo į jo sostą. Jehoašą palaidojo Samarijoje prie Izraelio karalių. [x Visi kiti Jehoašo darbai ir jo galia, kariaujant su Judo karaliumi Amaciju, yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.!Z=x Jis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, ir vaikščiojo jose..YWx Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehoašo metais Jehoahazo sūnus Jehoašas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, ir valdė kraštą šešiolika metų.wXix Jehoahazas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Samarijoje, o jo sūnus Jehoašas karaliavo jo vietoje.eWEx Visi kiti Jehoahazo darbai ir jo galia yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.CVx Sirijos karalius paliko Jehoahazui tik penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes jis juos sunaikino ir padarė kaip dulkes kūlimo metu.U9x Tačiau jie neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo namų, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, ir gyveno jose, ir neišnaikino giraitės Samarijoje.T'x Viešpats davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie buvo išlaisvinti iš Sirijos rankos; tuomet izraelitai gyveno savo palapinėse kaip anksčiau.oSYx Jehoahazas meldėsi, ir Viešpats jį išklausė, nes matė, kaip Izraelis vargo Sirijos priespaudoje.R-x Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis juos atidavė Sirijos karaliui Hazaeliui ir jo sūnui Ben Hadadui per visas jų dienas.Q1x Jis darė pikta Viešpaties akyse ir sekė nuodėmėmis Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė į nuodėmę Izraelį, ir neatsitraukė nuo jų.7Pix Dvidešimt trečiaisiais Judo karaliaus Jehoašo, Ahazijo sūnaus, metais Jehuvo sūnus Jehoahazas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, ir karaliavo septyniolika metų.:Oox Jį nužudė jo tarnai: Šimato sūnus Jozakaras ir Šomero sūnus Jehozabadas. Ir jis buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste, o jo sūnus Amacijas karaliavo jo vietoje.gNIx Jo tarnai padarė sąmokslą, sukilo ir nužudė Jehoašą Milojo namuose, pakelėje į Silą.TM#x Visi kiti Jehoašo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje.3Lax Judo karalius Jehoašas paėmė visas pašvęstas dovanas, kurias pašventė jo tėvai Judo karaliai Juozapatas ir Jehoramas, bei savo paties pašvęstas dovanas ir visą auksą iš Viešpaties bei karaliaus namų iždų ir nusiuntė Sirijos karaliui Hazaeliui. Tada jis pasitraukė nuo Jeruzalės.K x Kartą Sirijos karalius Hazaelis kariavo prieš Gatą ir jį užėmė. Užėmęs Gatą, Hazaelis atsigręžė prieš Jeruzalę.xJkx Piniginės aukos už nusikaltimus ir nuodėmes nebuvo įnešamos į Viešpaties namus, bet priklausė kunigams.hIKx Nebuvo reikalaujama ataskaitos iš tų, kurie pinigus išmokėdavo, nes jie elgėsi ištikimai.ZH/x Pinigus atiduodavo darbininkams ir už juos atlikdavo Viešpaties namų remontą.;Gqx Už surenkamus Viešpaties namuose pinigus nebuvo daromi reikmenys Viešpaties namams: sidabriniai dubenys, gnybtuvai, šlakstytuvai, trimitai ir auksiniai bei sidabriniai indai.,FSx mūrininkams bei akmens tašytojams, o taip pat pirkdavo rąstus bei tašytus akmenis Viešpaties namų spragoms užtaisyti ir apmokėdavo visas remonto išlaidas.&EGx Suskaičiuotus pinigus atiduodavo darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, jie sumokėdavo dailidėms ir statybininkams, dirbusiems Viešpaties namuose,:Dox Pamatę, kad dėžėje daug pinigų, karaliaus raštininkas ir vyriausiasis kunigas atėję suskaičiuodavo Viešpaties namuose rastus pinigus ir, užrišę maišuose, paimdavo.C}x Kunigas Jehojada paėmė dėžę, išgręžė jos dangtyje skylę ir ją pastatė šalia aukuro, dešinėje pusėje prie įėjimo į Viešpaties namus. Kunigai, budėję prie įėjimo, įmesdavo į ją visus pinigus, atneštus į Viešpaties namus.YB-x Kunigai nuo to laiko neberinko iš žmonių pinigų ir nebetaisė namų spragų.tAcx Todėl karalius Jehoašas, pasišaukęs kunigą Jehojadą ir kitus kunigus, jiems tarė: „Kodėl jūs neužtaisote namų spragų? Nuo šiolei nebeimkite pinigų iš savo pažįstamų, bet atiduokite juos namų spragoms užtaisyti“.g@Ix Dvidešimt trečiaisiais karaliaus Jehoašo metais kunigai dar nebuvo užtaisę namų spragų. ?x turi surinkti kunigai, kiekvienas iš savo pažįstamų. Tegul jie užtaiso visas spragas namuose, kur tik suras kokių spragų“.4>cx Jehoašas įsakė kunigams: „Visus pašvęstus pinigus, atneštus į Viešpaties namus, praeinančiųjų pinigus, asmens mokesčius, savo noru duodamas šventyklai aukas[=1x Tik aukštumos nebuvo pašalintos, žmonės vis dar aukojo ir smilkė aukštumose.o<Yx Jehoašas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, per visas dienas, kol jį mokė kunigas Jehojada.*;Ox Septintaisiais Jehuvo metais Jehoašas tapo karaliumi ir valdė Judą keturiasdešimt metų, gyvendamas Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Cibija iš Beer Šebos.A:x Pradėdamas karaliauti, Jehoašas buvo septynerių metų.p9[x Visi krašto žmonės džiaugėsi, ir mieste buvo ramu. Atalija buvo kardu nužudyta karaliaus namuose.Q8x Jis kartu su šimtininkais, kariuomenės vadais, sargybiniais ir visais žmonėmis nuvedė karalių iš Viešpaties namų pro sargybos vartus į karaliaus namus, kur jis atsisėdo į karaliaus sostą.H7 x Po to visi žmonės nuėjo į Baalo namus, juos sugriovė, aukurus ir atvaizdus sudaužė ir Baalo kunigą Mataną nužudė prie aukurų. Kunigas paskyrė prižiūrėtojus Viešpaties namams.6 x Jehojada padarė sandorą tarp Viešpaties ir karaliaus bei tautos, kad jie bus Viešpaties tauta, ir tarp karaliaus ir tautos.L5x Jie išvedė ją į karaliaus namus pro Žirgų vartus ir nužudė.94mx Kunigas Jehojada įsakė šimtininkams: „Išveskite ją pro eiles! Kas ją seks, nužudykite kardu“. Nes kunigas sakė: „Kad ji nebūtų nužudyta Viešpaties namuose“.3{x Pamačiusi karalių, stovintį ant paaukštinimo prie kolonos, kunigaikščius, trimitininkus prie karaliaus ir krašto žmones, besidžiaugiančius ir trimituojančius, Atalija perplėšė savo drabužius ir šaukė: „Sąmokslas! Sąmokslas!“]25x Atalija, išgirdusi sargybos ir minios šauksmą, atėjo į Viešpaties šventyklą.01[x Jis išvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam karūną, įteikė liudijimą, patepė jį ir paskelbė karaliumi. Jie plojo rankomis ir šaukė: „Tegyvuoja karalius!“0x Sargybiniai stovėjo su ginklais rankose aplink karalių nuo dešiniojo šventyklos šono iki kairiojo, prie aukuro ir prie šventyklos.k/Qx Kunigas padavė šimtininkams karaliaus Dovydo ietis ir skydus, buvusius Viešpaties šventykloje.(.Kx Šimtininkai padarė taip, kaip įsakė kunigas Jehojada: kiekvienas su savo vyrais, kurie sabato dieną įeidavo arba išeidavo, atėjo pas kunigą Jehojadą.-5x Kiekvienas iš jūsų, laikydamas rankoje paruoštą ginklą, apsupkite karalių ir, jei kas artinsis prie jo įeinant ar išeinant, nužudykite“.i,Mx O dvi jūsų dalys iš tų, kurie išeinate sabato dieną, saugos Viešpaties namus ir karalių. +x trečdalis būsite prie Sūro vartų ir trečdalis prie vartų už sargybos. Taip jūs saugosite namus, kad jie nebūtų sugriauti.j*Ox Po to jis įsakė: „Trečdalis jūsų, kurie įeinate sabato dieną, saugosite karaliaus namus;`);x Septintais metais Jehojada, pasikvietęs šimtininkus ir sargybos viršininkus, įsivedė juos į Viešpaties namus ir padarė su jais sutartį. Prisaikdinęs Viešpaties namuose, jis parodė jiems karaliaus sūnų.a(=x Jis su ja buvo paslėptas Viešpaties namuose šešerius metus. Atalija valdė kraštą.j'Ox Bet karaliaus Joramo duktė Jehošeba, Ahazijo sesuo, slapčia paėmė Ahazijo sūnų Jehoašą iš karaliaus sūnų, kurie turėjo būti nužudyti, ir jį paslėpė nuo Atalijos su jo aukle miegamajame, ir jis išliko gyvas.j&Ox Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus miręs, išžudė visus karaliaus palikuonis.N%x $Jehuvas karaliavo Izraeliui Samarijoje dvidešimt aštuonerius metus.q$]x #Jehuvas užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo Samarijoje; jo sūnus Jehoahazas karaliavo jo vietoje.b#?x "Visi kiti Jehuvo darbai ir jo galia yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje."{x !nuo Jordano rytuose, visą Gileado šalį, gadus, rubenus ir manasus, iki Aroero miesto prie Arnono upės, ir Bašaną.b!?x Tuo laiku Viešpats pradėjo mažinti Izraelį. Hazaelis juos nugalėjo visame pasienyje,* Ox Tačiau Jehuvas nesilaikė Viešpaties, Izraelio Dievo, įstatymo visa širdimi ir neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.[1x Viešpats tarė Jehuvui: „Kadangi tu gerai padarei įvykdydamas, kas teisinga mano akyse, ir padarei Ahabo namams visa, kas buvo mano širdyje, tai tavo sūnūs iki ketvirtos kartos sėdės Izraelio soste“. ;x Tačiau nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, nuo auksinių veršių Betelyje ir Dane, Jehuvas nepasitraukė.4ex Taip Jehuvas išnaikino Baalą iš Izraelio.zox sudaužė Baalo atvaizdą, sugriovė šventyklą ir toje vietoje padarė išvietes, išlikusias iki šios dienos.;sx išnešė atvaizdus iš Baalo namų, juos sudegino,[1x Baigus aukoti deginamąją auką, Jehuvas įsakė sargybai ir kariams: „Išžudykite juos! Niekas tenelieka gyvas!“ Jie išžudė juos kardu, sargyba bei vyresnieji juos išmetė ir, įėję į Baalo namus,{qx Jie įėjo aukoti deginamąsias ir kitas aukas. Jehuvas buvo pastatęs lauke aštuoniasdešimt vyrų ir įsakęs: „Tas vyras, kuris leis ištrūkti bent vienam iš žmonių, kuriuos atiduodu į jūsų rankas, savo gyvybe atsakys už jį“.a=x Jehuvas, įėjęs su Rechabo sūnumi Jehonadabu į Baalo namus, tarė Baalo garbintojams: „Rūpestingai patikrinkite ir pažiūrėkite, kad čia nebūtų su jumis Viešpaties tarnų, tik vieni Baalo garbintojai“.\3x Jis įsakė drabužių saugotojui išdalinti drabužius visiems Baalo garbintojams.!x Jehuvas apie tai paskelbė visam Izraeliui. Atvyko visi iki vieno Baalo garbintojai, ir Baalo namai buvo pilni nuo vieno krašto iki kito.;sx Jis įsakė suruošti Baalui iškilmingą šventę.%x Dabar sušaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo garbintojus ir visus kunigus; žiūrėkite, kad nė vieno netrūktų, nes turiu aukoti Baalui didelę auką. Kas neatvyks, neliks gyvas“. Jehuvas tai darė klastingai, norėdamas išžudyti Baalo garbintojus.vgx Jehuvas, sušaukęs visus žmones, jiems tarė: „Ahabas mažai tarnavo Baalui, Jehuvas tarnaus jam daugiau.x Atvykęs į Samariją, jis išžudė visus likusius Ahabo gimines Samarijoje pagal Viešpaties žodį, kurį Jis kalbėjo per Eliją.U%x ir tarė: „Eime su manimi ir pamatysi, koks aš uolus dėl Viešpaties“.;qx Pasitraukęs iš ten, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą. Jis jį pasveikino ir klausė: „Ar tavo širdis nusiteikusi, kaip ir mano širdis dėl tavęs?“ Jehonadabas atsakė: „Taip“. Jehuvas tarė: „Jei taip, tai duok ranką“. Jam padavus ranką, Jehuvas padėjo jam įlipti į savo vežimą!x Jehuvas įsakė suimti juos gyvus. Jie suėmė juos ir nužudė prie Bet Ekedo šulinio keturiasdešimt du vyrus; nė vieno nepaliko gyvo.A}x Jehuvas sutiko Judo karaliaus Ahazijo brolius ir klausė: „Kas jūs esate?“ Jie atsakė: „Mes esame Ahazijo broliai, atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės sūnų“.D x Po to jis ėjo į Samariją. Pakelyje, prie piemenų namų, x Jehuvas išžudė visus, kas liko iš Ahabo namų Jezreelyje, visus jo didžiūnus, patikėtinius ir kunigus; nė vieno nepaliko gyvo.2 _x Žinokite, kad nė vienas Viešpaties žodis nekris į žemę, ką Viešpats kalbėjo apie Ahabo namus. Dabar Viešpats įvykdė, ką kalbėjo per savo tarną Eliją“.K x Rytą Jehuvas, išėjęs ir atsistojęs prie vartų, kalbėjo visiems žmonėms: „Jūs esate nekalti. Aš padariau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau. Bet kas nužudė šituos?" ?x Pasiuntinys jam pranešė: „Atnešė karaliaus sūnų galvas“. Jis įsakė: „Sukraukite jas į dvi krūvas vartų įėjime ir palikite iki ryto“.%Ex Gavę šitą laišką, jie nužudė visus karaliaus sūnus, septyniasdešimt vyrų, ir, sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė jas Jehuvui į Jezreelį.+x Tada Jehuvas parašė jiems antrą laišką: „Jei jūs esate manieji ir klausysite manęs, paimkite savo valdovo sūnų galvas ir rytoj apie šitą laiką atneškite jas man į Jezreelį!“ Karaliaus sūnūs, septyniasdešimt vyrų, buvo miesto didžiūnų užauginti.lSx Namų valdytojas, miesto valdytojas, vyresnieji ir sūnų globėjai pasiuntė Jehuvui tokį atsakymą: „Mes esame tavo tarnai ir visa, ką mums įsakysi, darysime. Nė vieno karaliumi nepaskirsime. Daryk, kaip tau patinka“.q]x Bet jie labai nusigando ir sakė: „Du karaliai neatsilaikė prieš jį, kaip tad mes atsilaikysime?“x pasirinkite geriausią ir tinkamiausią iš savo valdovo sūnų, pasodinkite jį į tėvo sostą ir kariaukite už savo valdovo namus“.{qx „Gavę šitą laišką, visi, kurie turite savo valdovo sūnų, sustiprintą miestą, kovos vežimų ir ginklų,"?x Ahabas turėjo septyniasdešimt sūnų Samarijoje. Jehuvas nusiuntė Samarijos miesto vyresniesiems ir Ahabo sūnų globėjams laiškus, kuriuose rašė:lSx %ir jos lavonas gulės kaip mėšlas Jezreelio laukuose. Ir niekas nesakys, kad tai Jezabelė’“.5ex $Jie sugrįžo ir jam pranešė. Jehuvas tarė: „Tai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo per savo tarną tišbietį Eliją: ‘Jezreelyje šunys suės Jezabelės kūnąPx #Nuėję jos laidoti, jie rado tik kaukolę, kojas ir rankų plaštakas.!~=x "Po to jis įėjo į vidų, valgė, gėrė ir įsakė: „Eikite ir pažiūrėkite, kad ta prakeiktoji būtų palaidota, nes ji buvo karaliaus duktė“.}yx !Jis įsakė: „Numeskite ją žemyn!“ Jie numetė ją. Jos kraujas aptaškė sienas ir žirgus, kurie ją sutrypė.v|gx Jis pažvelgė aukštyn į langą ir sakė: „Kas už mane? Kas?“ Du ar trys eunuchai pažiūrėjo žemyn.k{Qx Jehuvui įeinant pro vartus, ji klausė: „Ar turėjo Zimris ramybę, nužudęs savo valdovą?“z}x Jehuvas atvyko į Jezreelį. Jezabelė, tai išgirdusi, išsidažė veidą, pasipuošė galvą ir žiūrėjo pro langą.[y1x Vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Jehoramo metais Ahazijas pradėjo karaliauti Jude.Xx+x Jo tarnai parvežė jį į Jeruzalę ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste.Ww)x Judo karalius Ahazijas, tai pamatęs, bėgo Bet Gano link. Jehuvas jį vijosi ir šaukė: „Nušaukite jį!“ Jie peršovė jį vežime Gūro įkalnėje, prie Ibleamo. Jis pabėgo į Megidą ir ten mirė.>vwx ‘Taip, kaip Aš vakar čia mačiau Naboto ir jo sūnų kraują, taip Aš tau atlyginsiu ant šito žemės sklypo’. Dabar išmesk jį ant šito sklypo, kaip Viešpats pasakė“.Kux Jehuvas įsakė savo vadui Bidkarui: „Išmesk jį ant jezreeliečio Naboto lauko! Aš prisimenu, kaip mudu važiavome paskui jo tėvą Ahabą ir Viešpats paskelbė prieš jį šį sprendimą:utex Tačiau Jehuvas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Jehoramui į širdį ir jis susmuko vežime.`s;x Jehoramas pasuko vežimą ir norėjo pabėgti, šaukdamas: „Išdavystė, Ahazijau!“:rox Jehoramas, pamatęs Jehuvą, paklausė: „Ar su taika, Jehuvai?“ Tas atsakė: „Kokia gali būti taika, kol vyksta tavo motinos Jezabelės paleistuvystės ir žyniavimai?“Fqx Jehoramas įsakė paruošti vežimą. Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas išvažiavo kiekvienas savo vežime. Jie sutiko Jehuvą prie jezreeliečio Naboto žemės sklypo.!p=x Sargybinis pranešė: „Jis juos pasiekė, bet negrįžta. Važiavimas panašus į Nimšio sūnaus Jehuvo važiavimą, nes važiuoja kaip padūkęs“.5oex Jehoramas išsiuntė kitą raitelį. Tas, susitikęs su atvykstančiais, klausė: „Ar su taika?“ Jehuvas atsakė: „Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane“.]n5x Raitelis, susitikęs su Jehuvo būriu, klausė: „Ar su taika?“ Jehuvas atsakė: „Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane“. Sargybinis pranešė: „Pasiuntinys su jais susitiko, bet negrįžta“.5mex Jezreelio bokšte sargybinis, pamatęs Jehuvo būrį atvažiuojant, pranešė: „Matau būrį“. Jehoramas įsakė pasiųsti raitelį ir jų paklausti: „Ar su taika?“l!x Jehuvas sėdo į vežimą ir išvažiavo į Jezreelį, nes Jehoramas ten gydėsi, o Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Jehoramo lankyti.pk[x Karalius Jehoramas buvo sugrįžęs į Jezreelį gydytis, nes buvo sužeistas, kai kariavo su Sirijos karaliumi Hazaeliu. Jehuvas sakė: „Jei jūs pritariate, tai tegul niekas neišeina iš miesto, kad nepraneštų Jezreelyje“.(jKx Taip Nimšio sūnaus Juozapato sūnus Jehuvas surengė sąmokslą prieš Jehoramą, kuris su visu Izraeliu buvo Ramot Gileade prieš Sirijos karalių Hazaelį."i?x Tada kiekvienas iš jų skubiai ėmė savo apsiaustą, patiesė jį po jo kojomis ant plikų laiptų ir trimitavo, skelbdami: „Jehuvas yra karalius!“4hcx Jie sakė: „Netiesa, pasakyk mums dabar“. Tuomet jis pasakė, ką pranašas kalbėjo, sakydamas: „Taip sako Viešpats: ‘Aš tave patepiau Izraelio karaliumi’“.:gox Jehuvui įėjus pas savo valdovo tarnus, jie klausė: „Kas atsitiko? Ko tas beprotis buvo atėjęs pas tave?“ Jis jiems atsakė: „Jūs žinote tą žmogų ir jo kalbą“.pf[x Jezabelę suės šunys Jezreelyje ir niekas jos nepalaidos’“. Po to jis atidarė duris ir išbėgo.re_x Padarysiu su Ahabo namais, kaip padariau su Nebato sūnaus Jeroboamo ir su Ahijos sūnaus Baašos namais.dx Visi Ahabo namai pražus. Aš išnaikinsiu Izraelyje visus Ahabo giminės vyrus, kaip vergus, taip ir likusius Izraelyje.zcox Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus ir atkeršysi Jezabelei už pranašų ir visų Viešpaties tarnų kraują.Gb x Atsikėlęs Jehuvas įėjo į namus. Tuomet jis išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš tave patepiau Viešpaties tautos Izraelio karaliumi. ~~(}}2{{zzZzyxxx$w4vvu_tsszrrq{pp ornnUmmDl~l-kmjj?ihhhggfeedd#cbbb?aaY``+_^^^]]#\_[[NZZ&YXXW@VV UTSSZRRMQPPONNM LL'KK-JbII;HGGFFUEE&DwCCjCByAA@@.?>>/=<< ;U::M988i77>66g55S43322100//..-{,++ **1))B((:''&?%%_$#""R"!c WZkhyf> 6[iXy7 B  /-7T#xAukurą Betelio aukštumoje, kurį pastatė Nebato sūnus Jeroboamas, įtraukęs į nuodėmę Izraelį, ir pačią aukštumą jis nugriovė, sudegino ir sutrynė į dulkes, ir taip pat sudegino giraitę.]5xJis sudaužė atvaizdus, iškirto giraites ir jų vietas užpildė žmonių kaulais.r_x Karalius išniekino aukštumas, kurios buvo priešais Jeruzalę, į dešinę nuo Sugedimo kalno, kurias Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs sidoniečių pabaisai Astartei, Moabo pabaisai Kemošui ir amonitų pabaisai Milkomui.H x Judo karalių ant Ahazo namų stogo pastatytus aukurus ir Manaso pastatytus aukurus dviejuose Viešpaties namų kiemuose karalius nugriovė, sudaužė ir jų dulkes sumetė į Kidrono upelį.3ax Taip pat pašalino Judo karalių saulei pašvęstus žirgus, kurie buvo prie Viešpaties namų įėjimo, prie eunucho Netan Melecho kambario, o saulės vežimus sudegino.|sx Jozijas išniekino Tofetą Hinomo vaikų slėnyje, kad niekas savo sūnaus ar dukters neleistų per ugnį Molechui.~yx Aukštumų kunigai neprieidavo prie Viešpaties aukuro Jeruzalėje, bet valgydavo neraugintą duoną su savo broliais.`};xJis sušaukė visus kunigus iš Judo miestų ir išniekino aukštumas, kuriose kunigai smilkė, nuo Gebos iki Beer Šebos. Karalius sunaikino aukštumas prie valdytojo Jozuės vartų, miesto vartų kairėje pusėje.z|oxBe to, jis sugriovė paleistuvių namus, buvusius prie Viešpaties namų, kur moterys ausdavo apdangalus Ašerai.+{QxJis išnešė Ašeros statulą iš Viešpaties namų už Jeruzalės sienų, į Kidrono upelio slėnį; ten ją sudegino, sutrynė į dulkes ir išbarstė kapuose.vzgxJis išnaikino stabų kunigus, kuriuos buvo paskyrę Judo karaliai deginti smilkalus aukštumose, Judo miestuose ir Jeruzalės apylinkėse; taip pat ir tuos, kurie smilkė Baalui, saulei, mėnuliui, planetoms ir visai dangaus kareivijai.$yCxKaralius įsakė vyriausiajam kunigui Hilkijui, antros eilės kunigams ir vartininkams išnešti iš Viešpaties šventyklos visus daiktus, skirtus Baalui, Ašerai bei dangaus kareivijai. Jie buvo sudeginti už Jeruzalės sienų, Kidrono slėnyje, o jų pelenus išnešė į Betelį.-xUxKaralius atsistojo prie kolonos ir pakartojo sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų visa širdimi ir visa siela, kad būtų įvykdyti visi sandoros žodžiai, užrašyti šitoje knygoje. Visa tauta pasižadėjo laikytis sandoros.[w1xKaralius su kunigais, pranašais ir Judo bei Jeruzalės gyventojais nuo mažo iki didelio nuėjo į Viešpaties namus. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose.LvxKaralius sukvietė pas save visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius.Xu+xTodėl Aš paimsiu tave prie tavo tėvų, ir tu būsi paguldytas į kapą ramybėje; tavo akys nebematys visų tų nelaimių, kurias Aš siųsiu šitai vietai’“. Jie pranešė šituos žodžius karaliui.t%xtavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Viešpatį, klausydamas, ką Aš kalbėjau prieš šitą vietą ir jos gyventojus, kad ji taps griuvėsiais ir prakeikimu, ir kadangi tu perplėšei savo drabužius bei verkei mano akivaizdoje, Aš išklausiau tave.s7xJudo karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti Viešpaties, sakykite: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai,-rUxJie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, sukeldami mano pyktį savo rankų darbais, todėl mano rūstybė užsidegs prieš šitą vietą ir neužges’.yqmxkad Aš, Viešpats, bausiu šitą vietą ir jos gyventojus, kaip pasakyta knygoje, kurią skaitė Judo karalius.pp[xJi jiems sakė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakykite vyrui, kuris jus siuntė pas mane,[o1xKunigas Hilkijas, Ahikamas, Achboras, Šafanas ir Asaja nuėjo pas pranašę Huldą, žmoną Šalumo, Tikvos sūnaus, Harhaso sūnaus, drabužių sargo, kuri gyveno Jeruzalės antroje dalyje, ir kalbėjo su ja. nx „Eikite ir pasiklauskite Viešpatį už mane, už tautą ir už visą Judą dėl šitos knygos žodžių. Didelė Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš mus, kadangi mūsų tėvai neklausė šitos knygos žodžių ir nesielgė taip, kaip joje parašyta“.m%x Jis įsakė kunigui Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Mikajos sūnui Achborui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai, sakydamas:Vl'x Karalius, išgirdęs įstatymo knygos žodžius, perplėšė savo drabužius.}kux Raštininkas Šafanas pranešė karaliui: „Kunigas Hilkijas davė man knygą“. Ir Šafanas skaitė ją karaliui.#jAx Šafanas atėjo pas karalių ir pranešė jam, kad jo tarnai suskaičiavo paaukotus pinigus ir juos perdavė darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose.0i[xVyriausiasis kunigas Hilkijas sakė raštininkui Šafanui: „Viešpaties namuose radau įstatymo knygą!“ Hilkijas padavė tą knygą Šafanui, ir šis ją skaitė.dhCxTačiau jiems nereikėjo atsiskaityti už pinigus, kuriuos gaudavo, nes jie buvo ištikimi.kgQxdailidėms, statybininkams bei mūrininkams ir pirkti rąstus bei tašytus akmenis namų remontui.:foxTuos pinigus jis įsakė perduoti darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, kad tie juos išdalintų darbininkams, kurie dirba Viešpaties namuose, užtaisydami jų spragas,re_xpas vyriausiąjį kunigą Hilkiją sužinoti, kiek pinigų buvo surinkta prie Viešpaties namų įėjimo.dxAštuonioliktais karaliaus Jozijo metais karalius siuntė raštininką Šafaną, Mešulamo sūnaus Acalijo sūnų, į Viešpaties namuscxJis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę./bYxPradėdamas karaliauti, Jozijas buvo aštuonerių metų ir karaliavo Jeruzalėje trisdešimt vienerius metus. Jo motina buvo vardu Jedida, Adajos duktė, iš Bockato.]a5xJis buvo palaidotas savo kape, Uzos sode, ir jo sūnus Jozijas karaliavo jo vietoje.Q`xVisi kiti Amono darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje._)xTačiau krašto žmonės nužudė visus, kurie dalyvavo sąmoksle prieš karalių Amoną, ir paskelbė karaliumi jo sūnų Joziją jo vietoje.J^xAmono tarnai surengė sąmokslą ir nužudė karalių jo namuose.[]1xJis apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, ir nevaikščiojo Viešpaties keliais.U\%xJis vaikščiojo visais savo tėvo keliais, tarnavo stabams ir juos garbino.F[xJis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Manasas."Z?xPradėdamas karaliauti, Amonas buvo dvidešimt dvejų metų ir karaliavo Jeruzalėje dvejus metus. Jo motina buvo Mešulemeta, Haruco duktė, iš Jotbos.YyxManasas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo namų sode, Uzos sode; jo sūnus Amonas karaliavo jo vietoje.xXkxVisi kiti Manaso darbai ir jo nuodėmės, kurias jis padarė, yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje.?WyxBe savo nuodėmės, į kurią jis įtraukė Judą, darydamas tai, kas pikta Viešpaties akyse, Manasas praliejo tiek nekalto kraujo, kad užtvindė Jeruzalę nuo vieno galo iki kito.V xkadangi jie darė pikta mano akyse ir rūstino mane nuo tos dienos, kai jų tėvai išėjo iš Egipto, iki šios dienos’“.pU[xAš apleisiu savo paveldo likutį ir atiduosiu į jų priešų rankas, kurie juos pavergs ir apiplėš,+TQx Aš ištiesiu virš Jeruzalės Samarijos matavimo virvę ir Ahabo namų svambalą; Jeruzalę išvalysiu, kaip yra išvalomas indas ir apverčiamas iššluosčius.S+x todėl taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Štai Aš užvesiu Jeruzalei ir Judui tokias nelaimes, kad suspengs ausyse, išgirdus apie tai.(RKx „Kadangi Judo karalius Manasas darė šitas bjaurystes ir elgėsi pikčiau negu amoritai, gyvenę pirma jo, ir įtraukė į nuodėmę Judą dėl savo stabų,@Q}x Viešpats kalbėjo per savo tarnus pranašus, sakydamas:P#x Tačiau jie neklausė, ir karalius Manasas juos suvedžiojo elgtis pikčiau už tautas, kurias Viešpats išnaikino prieš Izraelio vaikus.:OoxNebeleisiu Izraeliui iškelti kojos iš žemės, kurią daviau jų tėvams, jei jie rūpestingai laikysis mano įstatymų ir įsakymų, kuriuos jiems davė mano tarnas Mozė“._N9xJis pastatė Ašeros drožtą atvaizdą namuose, apie kuriuos Viešpats pasakė Dovydui ir jo sūnui Saliamonui: „Iš visų Izraelio giminių išsirinkau Jeruzalę ir šituos namus; čia amžinai bus mano vardas.PMxJis leido savo sūnų per ugnį, kerėdavo ir būrė iš ženklų, bendravo su mirusiųjų dvasių iššaukėjais bei žyniais. Jis darė daug piktadarysčių Viešpaties akyse, sukeldamas Jo pyktį.VL'xDviejuose Viešpaties namų kiemuose jis pastatė aukurus dangaus kareivijai.KxManasas pastatė aukurų net Viešpaties namuose, apie kuriuos Viešpats buvo pasakęs: „Jeruzalėje bus mano vardas“.KJxJis vėl atstatė aukštumas, kurias jo tėvas Ezekijas buvo išnaikinęs, pastatė aukurą Baalui, pasodino giraitę, kaip Izraelio karalius Ahabas, garbino dangaus kareiviją ir jiems tarnavo.IxJis darė pikta Viešpaties akyse, mėgdžiodamas bjaurius papročius pagonių, kuriuos Viešpats išvarė izraelitams užimant kraštą.HxPradėdamas karaliauti Manasas buvo dvylikos metų ir karaliavo Jeruzalėje penkiasdešimt penkerius metus. Jo motina buvo vardu Hefciba.UG%xEzekijas užmigo prie savo tėvų, o jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje.,FSxVisi kiti Ezekijo darbai ir jo galia, kaip jis padarė tvenkinį ir vandentiekį, atvesdamas į miestą vandenį, yra aprašyta Judo karalių metraščių knygoje.E{xEzekijas atsakė Izaijui: „Viešpaties žodis, kurį tu kalbėjai, yra geras. Taika ir saugumas bus mano dienomis“.hDKxJie išves tavo sūnus, kurie tau gims, ir jie bus eunuchais Babilono karaliaus rūmuose’“.Cx‘Ateis diena, kai į Babiloną išgabens viską, kas yra tavo namuose ir ką iki šiol yra sukrovę tavo tėvai, ir nieko nebeliks.FBxTada Izaijas tarė Ezekijui: „Klausyk Viešpaties žodžio:#AAxIr jis sakė: „Ką jie matė tavo namuose?“ Ezekijas atsakė: „Jie matė viską, kas yra mano namuose; nėra nieko, ko nebūčiau jiems parodęs“.L@xPranašas Izaijas, atėjęs pas karalių Ezekiją, paklausė: „Iš kur tie vyrai atėjo pas tave ir ką jie tau pasakė?“ Ezekijas atsakė: „Jie atėjo iš tolimos šalies, iš Babilono“.t?cx Ezekijas išklausė juos ir aprodė jiems visus savo turtus: sidabrą, auksą, kvepalus, brangųjį aliejų, ginklų sandėlius ir visa, kas buvo jo ižde. Nebuvo nieko, ko Ezekijas nebūtų jiems parodęs savo namuose ir savo valdose.>)x Tuo metu Babilono karalius Merodach Baladanas, Baladano sūnus, atsiuntė Ezekijui laišką ir dovanų, nes jis sužinojo, kad Ezekijas serga.={x Pranašas Izaijas šaukėsi Viešpaties, ir Jis grąžino Ahazo saulės laikrodžio šešėlį dešimt laipsnių atgal.{<qx Ezekijas atsakė: „Lengva šešėliui pailgėti dešimt laipsnių.Tegul jis grįžta dešimt laipsnių atgal“.];5x Izaijas atsakė: „Tai bus ženklas iš Viešpaties, kad Viešpats išpildys savo žodį: ar nori, kad saulės laikrodžio šešėlis nueitų dešimt laipsnių pirmyn ar kad grįžtų dešimt laipsnių atgal?“ :xEzekijas paklausė Izaiją: „Koks yra ženklas, kad Viešpats išgydys mane ir trečią dieną aš eisiu į Viešpaties namus?“q9]xPo to Izaijas sakė: „Paimkite gabalėlį figos“. Jie paėmė, uždėjo ant voties, ir jis pasveiko.C8xAš pridėsiu prie tavo dienų penkiolika metų, be to, išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų ir apginsiu miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo’“.e7Ex„Grįžk ir sakyk mano tautos vadui Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš tave pagydysiu, ir trečią dieną tu eisi į Viešpaties namus.=6wxIzaijui dar neperėjus kiemo, Viešpats kalbėjo jam:55x„Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse“. Ir Ezekijas graudžiai verkė.94oxTada Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:D3xTomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pranašas Izaijas, Amoco sūnus, atėjęs pas jį, tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’“.=2ux%Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.J1x$Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir sugrįžo į Ninevę.C0x#Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė anksti rytą, ir štai – aplinkui gausu lavonų.e/Ex"Aš apginsiu šitą miestą ir jį išgelbėsiu dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’“.l.Sx!Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neįeis, – sako Viešpats. –7-ix Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šitą miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo.m,UxIš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Viešpaties uolumas tai padarys!Q+xJudo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.C*xTai bus ženklas tau, Ezekijau. Šiemet valgyk, ką randi, kitais metais – kas užaugs savaime; trečiaisiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius.E)xKadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’.^(7xAš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.#'AxTodėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna, dar neužaugusi.0&[xArgi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.~%wxAš kasiau šulinius ir gėriau svetimus vandenis; išdžiovinau savo kojų padais visas upes apsiausties vietose’.$)xPer savo pasiuntinius tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu tolimiausią vietą – Karmelio mišką.#xKą tu paniekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir akis? Prieš Izraelio Šventąjį!0"[xŠtai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.*!OxAmoco sūnus Izaijas siuntė pas Ezekiją, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Tavo maldą dėl Asirijos karaliaus Sanheribo Aš išgirdau’. -xDabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!“xJie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas – medis ir akmuo – todėl jie sunaikino juos.V'xTai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.!=xPalenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.@{xEzekijas meldėsi prieš Viešpatį ir sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.1xEzekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir jį perskaitė. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, karalius jį išskleidė priešais Viešpatį.Ox Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimo, Henos ir Ivos miestų karaliai?“ x Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?|sx Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visiškai sunaikindami. Argi tu būsi išgelbėtas?+Qx „Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: ‘Tegu Dievas, kuriuo tu pasitiki, neapgauna tavęs, sakydamas: ‘Jeruzalė nepateks į Asirijos karaliaus rankas’.#Ax Asirijos karalius išgirdo, kad Etiopijos karalius Tirhaka ateina kariauti prieš jį. Tuomet jis dar kartą siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas:xRabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kovojantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.xkxŠtai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’“..WxIr Izaijas sakė jiems: „Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.4exKaraliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.kQxGal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius pasiuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’“.xJie sakė jam: „Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena; atėjo laikas gimdyti, o jėgų nėra.%ExJis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.{qxTai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo drabužius, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.G  x%Rūmų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joahas, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją perplėštais drabužiais ir jam perdavė Rabšakės žodžius.s ax$Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: „Neatsakykite jam“. {x#Kuris iš dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos?’“} ux"Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos?c Ax!Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos? x kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: ‘Viešpats mus išgelbės’.\3xNeklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane. Kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio, nuo savo figmedžio ir gersite vandenį iš savo šulinio,'IxTeneįtikina jūsų Ezekijas pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai mus išgelbės ir neatiduos šito miesto į Asirijos karaliaus rankas’.oYxTaip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų iš mano rankos!}uxRabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!eExBet Rabšakė atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šituos žodžius? Ar ne pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo išmatas bei gertų savo šlapimą?“ExTuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Joahas ir Šebna tarė Rabšakei: „Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų“. xAr aš be Viešpaties ėjau į šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man pasakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’“.zoxAr gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais?1xTaigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.R~xO jei sakysite: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus pašalino Ezekijas ir paliepė Judui bei Jeruzalei: ‘Jūs garbinsite prie šito aukuro Jeruzalėje’?@}{xAr ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Pasirėmus į ją, ji įsminga į ranką ir ją perduria. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.u|exTu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad sukilai prieš mane?{xRabšakė jiems tarė: „Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas?z5xJie pašaukė karalių. Išėjo pas juos rūmų viršininkas Eljakimas, Hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joahas, Asafo sūnus.Sy!xAsirijos karalius siuntė iš Lachišo Tartaną, Rabsarį ir Rabšakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę. Jie atėjo į Jeruzalę ir sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke. xxEzekijas nuplėšė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir staktų, kurias jis buvo padengęs, ir atidavė Asirijos karaliui.fwGxEzekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde.v!xTada Judo karalius Ezekijas siuntė pas Asirijos karalių į Lachišą, sakydamas: „Nusikaltau, pasitrauk nuo manęs. Ko reikalausi, padarysiu“. Asirijos karalius uždėjo Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talento aukso duoklę.ux Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sutvirtintus Judo miestus ir juos paėmė.t1x nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs.sx Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose,rx Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais.@q{x Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė.spaxEzekijas nugalėjo filistinus iki Gazos ir jos apylinkių, nuo sargybų bokštų iki sutvirtintų miestų.zooxViešpats buvo su juo, ir visur, kur jis ėjo, jam sekėsi. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir netarnavo jam.tncxJis glaudėsi prie Viešpaties ir nepaliovė sekti Jį bei vykdė įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei.mmUxEzekijas pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu. Tokio karaliaus Jude nebuvo nei iki jo, nei po jo.Ul%xEzekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.RkxJis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.&jGxPradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir valdė Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijos duktė.i{xTrečiaisiais Elos sūnaus Ozėjo, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas.h7x)Tos tautos bijojo Viešpaties, bet tarnavo ir savo drožtiems atvaizdams. Taip darė jų vaikai ir vaikų vaikai, taip jie tebedaro iki šios dienos.Agx(Tačiau jie neklausė, bet elgėsi pagal savo įpročius._f9x'Viešpaties, savo Dievo, bijokite, ir Jis išgelbės jus iš visų jūsų priešų“.Ve'x&Nepamirškite sandoros, kurią padariau su jumis, ir nebijokite kitų dievų.dx%Nuostatus ir potvarkius, įstatymus ir įsakymus, kuriuos jums surašiau, saugokite ir vykdykite per amžius, ir nebijokite kitų dievų.cx$Bet bijokite Viešpaties, kuris jus išvedė iš Egipto šalies savo galinga jėga ir ištiesta ranka; Jį garbinkite ir Jam aukokite.b#x#Viešpats padarė su jais sandorą ir jiems įsakė: „Nebijokite kitų dievų, nesilenkite prieš juos, netarnaukite ir neaukokite jiems.Ya-x"Iki šios dienos jie laikosi savo senų įpročių. Jie nebijo Viešpaties ir nevykdo Jo nuostatų ir potvarkių, įstatymų ir įsakymų, kuriuos Viešpats davė sūnums Jokūbo, kurį Jis pavadino Izraeliu.Y`-x!Jie bijojo Viešpaties ir tarnavo savo dievams, kaip buvo pratę savame krašte._#x Tačiau jie bijojo ir Viešpaties. Aukštumų kunigais jie paskyrė prasčiausius iš savųjų, kurie aukodavo už juos aukštumų namuose.^ xaviečiai – Nibhazą ir Tartaką, o Sefarvaimo žmonės degindavo savo vaikus Sefarvaimo dievams Adramelechui ir Anamelechui.g]IxBabiloniečiai garbino Sukot Benotą, Kuto žmonės – Nergalą, Hamato žmonės – Ašimą,\'xTačiau kiekviena tauta pasidarė savo dievus ir pasistatė juos samariečių aukštumų namuose, kiekviena tauta tame mieste, kur ji gyveno.[xVienas kunigas iš tų, kurie buvo išvesti iš Samarijos, sugrįžęs apsigyveno Betelyje ir mokė juos, kaip reikia bijoti Viešpaties.2Z_xAsirijos karalius įsakė: „Nusiųskite ten vieną jų kunigą, kurį atvedėte iš ten, kad jis nuvykęs ten apsigyventų ir juos pamokytų apie to krašto Dievą“.SY!xAsirijos karaliui buvo pranešta: „Tautos, kurias atkėlei į Samarijos miestus, nežino apie to krašto Dievą, todėl Jis siuntė liūtų, kurie žudo juos, kadangi jie nežino tos šalies Dievo“.qX]xTen apsigyvenę, jie nebijojo Viešpaties, todėl Viešpats siuntė tarp jų liūtų, kurie juos žudė.6WgxAsirijos karalius atkėlė į Samarijos miestus izraelitų vieton žmonių iš Babilono, Kuto, Avos, Hamato ir Sefarvaimo. Jie įsikūrė Samarijoje ir gyveno jos miestuose.xVisi kiti Ahazo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje.=xBe to, sabato pastogę, kuri buvo pastatyta namuose, ir karaliaus įėjimą jis pašalino iš Viešpaties namų dėl Asirijos karaliaus.A<}xKaralius Ahazas supjaustė stovų rėmus ir nuėmė nuo jų praustuves. Jis taip pat nukėlė baseiną nuo varinių jaučių, kurie buvo po juo, ir padėjo jį ant akmeninio grindinio.A;xKunigas Ūrija padarė, kaip jam įsakė karalius Ahazas.6:gxKaralius Ahazas įsakė kunigui Ūrijai: „Ant naujojo aukuro aukok deginamąją auką rytą ir duonos auką vakare, karaliaus deginamąją bei duonos auką ir krašto gyventojų deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, o aukų kraują šlakstyk ant jo. Varinį aukurą palik mano nuožiūrai“.s9axVarinį aukurą, kuris buvo priešais Viešpatį, perkėlė į kitą vietą, į šiaurę nuo naujo aukuro.}8ux Jis aukojo deginamąją bei duonos auką, išliejo geriamąją auką ir šlakstė padėkos aukų kraują ant aukuro.a7=x Karalius, sugrįžęs iš Damasko ir pamatęs aukurą, priėjo prie jo ir aukojo ant jo. 6x Kunigas Ūrija pastatė aukurą pagal pavyzdį, kurį karalius Ahazas atsiuntė iš Damasko, prieš Ahazui grįžtant iš Damasko.a5=x Karalius Ahazas nuvyko į Damaską pasitikti Asirijos karaliaus Tiglat Pilesero. Pamatęs Damaske aukurą, karalius Ahazas pasiuntė kunigui Ūrijai aukuro atvaizdą, jo pavyzdį ir brėžinius su visomis detalėmis. 0vL~w}}*||{{Az,ytxxwvv6uuJtsrr5qqqppKooo.nmmm9llk6jEihh|ggffee[dd cc"blbaa``__*^]]=\>[[tZYYNX}XW VVUUtUIUTTTYTSSrS-RRRoRAR!QQQCPPwPTP/OOOOxOMONNNGMMPMLLbL&KKKJJPIcIHHUGGGCFEEE#DD CCUCBBAAAA@@_@&???&>>B=<<-;::f:99k888377:666N55X44i33D211q00r/...~.---M-,,,.++++N***f*#))|)((W'''l'&&Y&%$$$J###]#""l"1!!!A w D6JR8QhCR3jQ'uF]21 V > F v  .Bv.l7 9v\41 Jis vedė Hodešą ir susilaukė septynių sūnų: Jobabo, Cibijo, Mešo, Malkamo,a3;Šaharaimas susilaukė sūnų Moabo krašte, atleidęs savo žmonas Hušimą ir Baarą.E2Naamanas, Ahija ir Gera, kuris buvo Uzos ir Ahihudo tėvas.a1;Ehudo palikuonys buvo Gebos gyventojai, šeimų vadai; jie buvo ištremti į Manahatą:%0EGera, Šefufanas ir Huramas.'/IAbišūva, Naamanas, Ahoachas,2._Belos palikuonys: Adaras, Gera, Abihudas,-'Noha ir Rafa.G,Benjamino pirmagimis buvo Bela, kiti – Ašbelis, Achrachas,6+e(Šitie buvo Ašero palikuonys, šeimų galvos, narsūs kariai, vyriausieji kunigaikščiai. Jų skaičius buvo dvidešimt šeši tūkstančiai karo tarnybai tinkamų vyrų.3*a'Ulos sūnūs: Arachas, Hanielis ir Ricija./)Y&Jetero sūnūs: Jefunė, Pispa ir Ara.:(o%Beceras, Hodas, Šama, Šilša, Itranas ir Beera.E'$Cofacho sūnūs: Suachas, Harneferas, Šualas, Beris, Imra,H& #Jo brolio Helemo sūnūs: Cofachas, Imna, Šelešas ir Amalas.B%"Jo brolio Šemero sūnūs: Ahis, Rohga, Jehuba ir Aramas.9$m!Jafleto sūnūs: Pasachas, Bimhalas ir Ašvatas.M# Heberas buvo Jafleto, Šomero, Hotamo ir jų sesers Šūvos tėvas.K"Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis, kuris buvo Birzajo tėvas.K!Ašero sūnūs: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha. 7Manaso palikuonys gyveno Bet Šeane, Taanache, Megide, Dore ir visuose tų miestų apylinkių kaimuose. Tai buvo Izraelio sūnaus Juozapo palikuonys./WJų nuosavybė ir gyvenvietės buvo Betelis su miesteliais, rytuose Naaranas, vakaruose Gazeras su miesteliais, taip pat ir Sichemo bei Gazos miestai su miesteliais.4cjo sūnus – Nūnas, jo sūnus – Jozuė.Qjo sūnus – Ladanas, jo sūnus – Amihudas, jo sūnus – Elišama,dARefachas buvo jo sūnus, taip pat Rešefas, jo sūnus – Telachas, jo sūnus – Tahanas,[/Jo duktė Šeera įkūrė žemutinį ir aukštutinį Bet Horoną ir Uzen Šeerą.oWJo žmona pagimdė dar vieną sūnų, kurį pavadino Berija, nes vaikas gimė šeimos nelaimės metu.X)Jų tėvas Efraimas ilgai gedėjo savo sūnų. Jo broliai atėjo jį paguosti.+jo sūnus – Zabadas, jo sūnus – Šutelachas, taip pat Ezeras ir Eleadas. Juos nužudė Gato vyrai, kai jie norėjo nuvaryti jų galvijus.Efraimo sūnus – Šutelachas, jo sūnus – Beredas, jo sūnus – Tahatas, jo sūnus – Eleada, jo sūnus – Tahatas,BŠemidos sūnūs: Achjanas, Šechemas, Likhis ir Aniamas.GJo sesuo Hamolecheta pagimdė Išhodą, Abiezerą ir Machlą.dAUlamo sūnus – Bedanas. Šitie buvo Gileado, Machyro sūnaus, Manaso anūko, palikuonys.q[Machyro žmona Maaka turėjo du sūnus: Perešą ir Šerešą; Šerešo sūnūs buvo Ulamas ir Rekemas.Machyras paėmė į žmonas Hupimo ir Šupimo seserį, vardu Maaka; Machyro antrasis sūnus buvo Celofhadas, kuris turėjo tik dukteris.hIManaso sūnūs, kuriuos pagimdė jo sugulovė aramėjė: Asrielis ir Machyras, Gileado tėvas.W' Neftalio sūnūs: Jahacielis, Gūnis, Jeceras ir Šalumas, Bilhos palikuonys.F Iro sūnūs: Šupimas ir Hupimas; Ahero sūnus – Hušimas. Jie visi buvo giminės šeimų vadai; narsių karių, tinkančių karui, buvo septyniolika tūkstančių du šimtai vyrų.  Jediaelio sūnus – Bilhanas; Bilhano sūnūs: Jeušas, Benjaminas, Ehudas, Kenaana, Zetanas, Taršišas ir Ahišaharas._ 7 Šeimų palikuonių sąraše buvo dvidešimt tūkstančių du šimtai narsių karių.q [Bechero sūnūs: Cemyra, Joašas, Eliezeras, Eljoenajas, Omris, Jeremotas, Abija, Anatotas ir Alemetas.7 gBelos sūnūs: Ecbonas, Uzis, Uzielis, Jerimotas ir Iris; jie – šeimų vadai, narsūs kariai. Jų šeimų palikuonių buvo dvidešimt du tūkstančiai trisdešimt keturi.8 kBenjamino sūnūs: Bela, Becheras ir Jediaelis.`9Visoje Isacharo giminėje buvo aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai narsių karių.$AJų giminės palikuonių, skaičiuojant šeimomis ir kariuomenės būriais, buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, nes jie turėjo daug žmonų ir vaikų.iKUzio sūnaus Izrachijos sūnūs: Mykolas, Abdija, Joelis ir Išija; jie visi – šeimų vadai.NTolos sūnūs: Uzis, Refaja, Jerielis, Jachmajas, Ibsamas ir Samuelis – šeimų vadai, narsūs kovotojai. Jų giminės palikuonių Dovydo laikais buvo dvidešimt du tūkstančiai šeši šimtai.U#Isacharo palikuonys: Tola, Pūva, Jašubas ir Šimronas – keturi sūnūs.EQHešboną ir Jazerą. Visus miestus jie gavo su ganyklomis.=uPiš Gado giminės – Ramotą Gileade ir Mahanaimą,%EOKedemoto ir Mefaato miestus;fENanapus Jordano ties Jerichu iš Rubeno giminės – Becero miestą dykumoje, Jahcos miestą,BMMeraritai gavo: iš Zabulono giminės Rimoną ir Taborą;~yLiš Neftalio giminės – Kedešą Galilėjoje, Hamoną ir Kirjataimą; visus minėtus miestus jie gavo su ganyklomis.}3KHukoką ir Rehobą;3|aJiš Ašero giminės – Mašalą, Abdoną,{1IRamotą ir Anemą;7ziHiš Isacharo giminės – Kedešą, Daberatą,`y9GGersomitai gavo žemės: iš pusės Manaso giminės – Golaną Bašane ir Aštarotą;;xqFiš pusės Manaso giminės – Anerą ir Bileamą.!w=EAjaloną ir Gat Rimoną; v;DJokmeamą, Bet Horoną,DuCprieglaudos miestą Sichemą Efraimo aukštumose, Gezerą,Vt%BKai kurie Kehato palikuonys gavo miestus su ganyklomis iš Efraimo giminės:>swAburtų keliu iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių.8rk@Izraelitai davė levitams miestų su ganyklomisjqM?Merario sūnų palikuonys gavo žemes iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių – dvylika miestų.{po>Geršomo sūnų palikuonys gavo trylika miestų iš Isacharo, Ašero, Neftalio ir pusės Manaso giminės Bašane.foE=Likusieji Kehato palikuonys gavo savo žemes iš pusės Manaso giminės – dešimt miestų.n5] Ahitubas—Cadoko, Cadokas – Šalumo,9=m Azarija buvo Amarijos tėvas, Amarija—Ahitubo,s<_ Johananas – Azarijos, kuris ėjo kunigo tarnystę šventykloje, kurią Saliamonas pastatė Jeruzalėje.7;i Ahimaacas – Azarijos, Azarija – Johanano,4:cAhitubas – Cadoko, Cadokas – Ahimaaco,59eMerajotas – Amarijos, Amarija – Ahitubo,28_Ucas – Zeracho, Zerachas – Merajoto,-7UAbišūvas – Bukio, Bukis – Uco,Y6+Eleazaro palikuonys: Eleazaras buvo Finehaso tėvas, Finehasas – Abišūvos,m5SAmramo vaikai: Aaronas, Mozė ir Mirjama. Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.@4{Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.63gLevio sūnūs: Geršomas, Kehatas ir Meraris.g2GIzraelio Dievas pakėlė Asirijos karalių Pulą, kuris yra Tiglat Pileseras, ir jis ištrėmė rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Halachą, Haborą ir Harą prie Gozano upės, kur jie tebegyvena iki šios dienos. 1 Jie nusikalto savo tėvų Dievui, paleistuvaudami su dievais svetimų tautų, kurias Dievas buvo išnaikinęs tuose kraštuose.0Jų šeimų galvos buvo Eferas, Išis, Elielis, Azrielis, Jeremija, Hodavija ir Jachdielis; galingi kariai, žymūs vyrai.t/aPusė Manaso giminės gyveno Bašano krašte; jie išsiplėtė iki Baal Hermono, Senyro ir Hermono kalnų.^.5Daug buvo nužudyta, nes mūšis buvo Dievo. Jie gyveno jų vietoje iki ištrėmimo.G-Jie paėmė visa, ką priešai turėjo: penkiasdešimt tūkstančių kupranugarių, du šimtus penkiasdešimt tūkstančių avių, du tūkstančius asilų ir šimtą tūkstančių žmonių.#,?Jie susilaukė pagalbos ir nugalėjo hagarus bei visus jų sąjungininkus. Jie šaukėsi Dievo mūšyje, ir Jis išklausė juos, nes jie Juo pasitikėjo.<+sJie kovojo su hagarais: Jetūru, Nafišu ir Nodabu.b*=Rubenų, gadų ir pusėje Manaso giminės buvo karingų vyrų, galinčių nešioti skydą, kardą ir įtempti lanką; įgudusių kovoje buvo keturiasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt vyrų.k)OJie visi buvo surašyti giminėmis Judo karaliaus Jotamo ir Izraelio karaliaus Jeroboamo laikais.~(uJie gyveno Gileade, Bašane ir jiems priklausančiuose miestuose bei visuose Šarono priemiesčiuose iki savo ribų.O'Ahis, Gūnio sūnaus Abdielio sūnus, buvo vyriausiasis jų šeimose. &9šitie buvo vaikai Abihailio, sūnaus Hūrio, sūnaus Jaroacho, sūnaus Gileado, sūnaus Mykolo, sūnaus Ješišajo, sūnaus Jachdajo, sūnaus Būzo.T%! Jų broliai: Mykolas, Mešulamas, Šeba, Jorajas, Jakanas, Zija ir Eberas;K$ vyriausiasis Joelis, po jo Šafamas, Jakanas ir Šafatas Bašane.D# Gado sūnūs gyveno greta jų Bašano šalyje iki Salchos:" Sauliaus laikais jis kariavo su hagarais. Juos nugalėjęs, jis apsigyveno jų palapinėse visoje rytinėje Gileado šalyje.l!Q Į rytus jis išsiplėtė iki dykumos ir Eufrato upės, nes turėjo daug galvijų Gileado šalyje.z mir Bela, sūnus Azazo, sūnaus Šemos, sūnaus Joelio. Jo žemės tęsėsi nuo Aroerio iki Nebojo ir Baal Meono.BRubeno palikuonių šeimų sąrašas: Jejelis, Zacharijass_jo sūnus – Beera, kurį ištrėmė Asirijos karalius Tiglat Pileseras; jis buvo rubenų kunigaikštis.Njo sūnus – Michėjas, jo sūnus – Reaja, jo sūnus – Baalas,PJoelio palikuonys: Šemaja, jo sūnus – Gogas, jo sūnus – Šimis,T!Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis.wNors Judas buvo galingiausias tarp savo brolių ir iš jo kilo kunigaikštis, bet pirmagimio teisė atiteko Juozapui.U#Rubenas buvo Izraelio pirmagimis. Kadangi jis sutepė savo tėvo patalą, jo pirmagimio teisė buvo atiduota Izraelio sūnaus Juozapo sūnums; Rubenas nebuvo įrašytas į sąrašą pirmagimio teisėmis.iK+Nugalėję ir išnaikinę amalekiečių likutį, ten apsigyveno ir tebegyvena iki šios dienos.!;*Be to, dalis tų simeonitų, penki šimtai vyrų, nužygiavo, vadovaujant Pelatijai, Nearijai, Refajai ir Uzieliui, Išio sūnums, į Seyro aukštumas.)Visi čia išvardinti atsikėlė į tą kraštą Judo karaliaus Ezekijo laikais. Jie nugalėjo meunus, jų palapines sunaikino ir, juos visiškai pavergę, apsigyveno jų vietoje ir tebegyvena iki šių dienų, nes ten buvo geros ganyklos jų bandoms.dA(Šalis buvo plati ir rami, jie susirado labai gerų ganyklų. Ten pirmiau gyveno chamitai.{o'jie su visa manta traukėsi į Gedoro apylinkes, į rytus nuo slėnio, norėdami susirasti ganyklų savo bandoms.c?&Čia paminėti kunigaikščių vardai, kurie buvo giminių vadai. Jų šeimos labai augo;_7%ir Šemajos sūnaus Šimrio sūnaus Jedajos sūnaus Alono sūnaus Šifio sūnus Ziza.L$Eljoenajas, Jaakoba, Ješohaja, Asaja, Adielis, Jesimielis, BenajaL#Joelis, Asielio sūnaus Serajos sūnaus Jošibijos sūnus Jehuvas,6g"Mešobabas, Jamlechas, Amacijos sūnus Joša,pY!jiems priklausė kaimai, esą prie šitų miestų, iki Baalo. Tai buvo jų gyvenvietės ir jų kilmė.G  Jų kaimai buvo: Etamas, Ainas, Rimonas, Tochenas ir Ašanas;v eBet Markabote, Hacar Susime, Bet Biryje ir Šaaraime. Tai buvo jų miestai, iki pradėjo karaliauti Dovydas.% EBetuelyje, Hormoje, Ciklage, 9Baloje, Eceme, Tolade,9 mJie gyveno Beer Šeboje, Moladoje, Hacar Šuale, Šimis turėjo šešiolika sūnų bei šešias dukteris; bet jo broliai neturėjo daug vaikų ir jų giminė nedaugėjo kaip Judo.T!Mišmos sūnūs: Hamuelis, jo sūnus – Zakūras, o jo sūnus – Šimis.PJo sūnus – Šalumas, jo sūnus – Mibsamas, jo sūnus – Mišma.NSimeono palikuonys: Nemuelis, Jaminas, Jaribas, Zerachas ir Saulius.c?Jie buvo puodžiai, Netaimo bei Gederos gyventojai; jie gyveno pas karalių ir jam dirbo.  Jokimas ir Kozebos gyventojai, taip pat Jehoašas ir Sarafas, kuris viešpatavo Moabe, ir Jasubilehemas (pagal senus užrašus).Judo sūnaus Šelos palikuonys: Lechos tėvas Eras, Marešos tėvas Lada, drobės audėjų giminė iš Bet Ašbėjos namų,gGŠimono sūnūs: Amnonas, Rina, Ben Hananas ir Tilonas. Išio sūnūs: Zohetas ir Benzohetas.gGJo žmona Hodija buvo sesuo Nahamo, kuris buvo garmito Keilos ir maakatito Eštemojos tėvas.CJo žmona Jahudija pagimdė Jaredą – Gedoro tėvą, Heberą – Sochojo tėvą ir Jekutielį – Zanoacho tėvą. Šitie yra sūnūs Bitijos, faraono dukters, kurią paėmė Meredas.~{Ezros sūnūs: Jeteras, Meredas, Eferas ir Jalonas; be to, jam gimė Mirjama, Šamajas ir Išbachas, Eštemojos tėvas.?}yJehalėlelio sūnūs: Zifa, Zifas, Tirija ir Asarelis.[|/Jefunės sūnaus Kalebo sūnūs: Iruvas, Ela ir Naamas. Elos sūnus buvo Kenazas.o{WMeonotajas buvo Ofros tėvas. Seraja iš Amatininkų slėnio buvo Joabo tėvas; jie buvo amatininkai.Jz  Kenazo sūnūs: Otnielis ir Seraja. Otnielio sūnus – Hatatas.myS Eštonui gimė Bet Rafa, Paseachas ir Tehina, Ir Nahašo tėvas. Šitie vyrai gyveno Rechos mieste.Nx Šuho brolis Kelubas buvo Mehyro tėvas, Mehyras – Eštono tėvas,iwK Jabecas šaukėsi Izraelio Dievo: „Norėčiau, kad Tu mane laimintum ir praplėstum mano krašto sienas, kad būtum su manimi ir saugotum mane nuo pikto, kad nepatirčiau vargo“. Dievas suteikė jam tai, ko jis prašė.mvS Jabecas pasižymėjo tarp savo brolių. Jo motina jį praminė Jabecu, nes jo gimdymas buvo sunkus.Yu+)Ano sūnus – Dišonas. Dišono sūnūs: Hamranas, Ešbanas, Itranas, Keranas.etC(Šobalo sūnūs: Aljanas, Manahatas, Ebalas, Šefis ir Onamas. Cibeono sūnūs: Aja ir Ana.Ds'Lotano sūnūs: Horis ir Homamas. Lotano sesuo buvo Timna.Xr)&Seyro sūnūs: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, Dišonas, Eceras ir Dišanas.9qm%Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza.Wp'$Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefis, Gatamas, Kenazas, Timna ir Amalekas.Io #Ezavo sūnūs: Elifazas, Reuelis, Jeušas, Jalamas ir Korachas.En"Abraomui gimė Izaokas. Izaoko sūnūs: Ezavas ir Izraelis.bm=!Midjano sūnūs: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Tie visi buvo Ketūros sūnūs.l Abraomo sugulovės Ketūros sūnūs: Zimranas, Jokšanas, Medanas, Midjanas, Išbakas, Šuachas. Jokšano sūnūs: Šeba ir Dedanas.;kqJetūras, Nafišas ir Kedma; tai Izmaelio sūnūs.,jSMišma, Dūma, Masa, Hadadas, Tema,eiCŠitie yra jų palikuonys: Izmaelio pirmagimis Nebajotas, po jo Kedaras, Adbeeis, Mibsamas,.hWAbraomo sūnūs: Izaokas ir Izmaelis.(gKAbramas, jis taip pat Abraomas. f;Serugas, Nahoras, Tara,!e=Eberas, Pelegas, Reuvas,!d=Semas, Arfaksadas, Sala,Ic Ofyro, Havilos ir Jobabo tėvas; tie visi buvo Joktano sūnūs."b?Ebalio, Abimaelio, Šebo, a;Hadoramo, Uzalo, Diklo,?`yJoktanas buvo Almodado, Šelefo, Hazarmaveto, Jeracho,_Eberas turėjo du sūnus: vienas buvo vardu Pelegas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, o jo brolis buvo vardu Joktanas.@^{Arfaksadas buvo Salos tėvas, o Sala buvo Ebero tėvas.f]ESemo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Aramas, Ludas, Ucas, Hulas, Geteras ir Mešechas./\Yarvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai.[5hivai, arkai, sinai,+ZQjebusiečiai, amoritai, girgašai,2Y_ Kanaanui gimė pirmagimis Sidonas, Hetas,JX  Patroso, Kasluho, iš kurių kilo filistinai, ir Kaftoro tėvas.9Wm Mizraimas buvo Ludo, Anamimo, Lehabo, Naftoacho,BV Kušas buvo tėvas Nimrodo, kuris tapo galingas žemėje._U7 Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Ramair Sabtecha. Ramo sūnūs: Šeba ir Dedanas.=TuChamo sūnūs: Kušas, Micraimas, Putas ir Kanaanas.BSJavano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas.9RmGomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarmas.ZQ-Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras.)PMNojus, Semas, Chamas ir Jafetas.(OKHenochas, Matūzalis, Lamechas,(NKKainamas, Mahalalelis, Jaredas,M5Adomas, Setas, Enas,{LqxKaralius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną, per visas savo gyvenimo dienas.{KqxJis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas.zJoxJis draugiškai su juo kalbėjo ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone.vIgxTrisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt septintą dieną Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais išleido Judo karalių Jehojachiną iš kalėjimo.sHaxTada visi žmonės, dideli ir maži, bei kariuomenės vadai išėjo į Egiptą, nes jie bijojo chaldėjų.MGxSeptintą mėnesį į Micpą atėjo Elišamos sūnaus Netanijos sūnus Izmaelis, kilęs iš karališkos giminės, su dešimčia vyrų ir užmušė Gedaliją, žydus ir chaldėjus, buvusius su juo. FxGedalijas prisiekė jiems: „Nebijokite chaldėjų tarnų, gyvenkite krašte, tarnaukite Babilono karaliui ir bus jums gerai“. E xKariuomenės vadai ir jų vyrai išgirdo, kad Babilono karalius paskyrė Goedaliją Judo valdytoju. Ir atėjo pas jį į Micpą Netanijos sūnus Izmaelis, Kareacho sūnus Johananas, netofiečio Tanhumeto sūnus Seraja, maako sūnus Jaazanijas ir jų vyrai.D xValdytoju Judo krašte likusiems žmonėms Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Šafano sūnaus Ahikamo sūnų Gedaliją.eCExKaralius nužudė juos Ribloje, Hamato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto._B9xIr Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, nuvedė juos pas Babilono karalių į Riblą.{Aqxmiesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, penkis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo kariuomenėn vyrus, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste.s@axSargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus,e?ExViena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, ir ant jos buvo varinis kapitelis trijų uolekčių aukščio; grotelės ir granato vaisiai aplinkui buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona su grotelėmis. >xDviejų kolonų, baseino ir stovų, kuriuos Saliamonas padirbo Viešpaties namams, vario buvo tiek, kad nebuvo įmanoma pasverti.i=MxSargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures ir visa, kas buvo iš aukso ir sidabro.{<qxJie paėmė ir puodus, semtuvus, gnybtuvus, dubenis bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu. ;x Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir jų varį išgabeno į Babiloną.h:Kx Bet jis paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę.9 x Išlikusius miesto gyventojus ir perbėgusius pas Babilono karalių sargybos viršininkas Nebuzaradanas išvedė į nelaisvę.q8]x Chaldėjų kariuomenė, kuri buvo su sargybos viršininku, išgriovė aplink Jeruzalę esančias sienas.Z7/x ir sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius miesto pastatus.26_xDevynioliktų Babilono karaliaus Nebukadnecaro metų penkto mėnesio septintą dieną į Jeruzalę atėjo Babilono karaliaus tarnas Nebuzaradanas, sargybos viršininkas,5xJie nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, o pačiam Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis ir išsivedė į Babiloną.]45xJie suėmė karalių ir atgabeno į Riblą pas Babilono karalių, ir jie teisė jį.r3_xChaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Jericho lygumoje. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta.X2+xPralaužę miesto sieną, karalius su visais kariais pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, prie karaliaus sodo. Chaldėjai buvo išsidėstę aplinkui miestą. Jie traukėsi lygumos keliu.n1WxKetvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti.I0 xMiestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų.F/xDevintaisiais jo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną prieš Jeruzalę atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras su visa kariuomene, apgulė ją ir supylė aplinkui pylimą.&.GxDėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.?-{xJis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir Jehojakimas.*,OxZedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė, iš Libnos.a+=xJudo karaliumi jis paskyrė Jehojachino dėdę Mataniją ir jo vardą pakeitė Zedekiju.N*xVisus karius, iš viso septynis tūkstančius, taip pat amatininkus ir kalvius, iš viso tūkstantį, ir visus vyrus, tinkančius kariuomenei, Babilono karalius išsivedė belaisviais į Babiloną.)xJehojachiną, karaliaus motiną, jo žmonas, jo valdininkus ir krašto galinguosius jis išvedė iš Jeruzalės į nelaisvę Babilone.m(UxJis išvedė į nelaisvę visą Jeruzalę, visus kunigaikščius ir visus narsius karius, iš viso dešimt tūkstančių belaisvių, taip pat visus amatininkus bei kalvius. Nieko neliko, išskyrus vargingiausius krašto žmones.V''x Jis išgabeno visus Viešpaties namų ir karaliaus namų turtus ir sukapojo visus auksinius daiktus, kuriuos Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties šventykloje, kaip Viešpats buvo sakęs.?&yx Tada Judo karalius Jehojachinas, jo motina, tarnai, kunigaikščiai ir valdininkai išėjo pas Babilono karalių. Ir Babilono karalius suėmė jį aštuntaisiais savo valdymo metais.c%Ax Ir Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo prieš miestą, kai jo tarnai buvo apgulę jį.Z$/x Tuo laiku Babilono karaliaus Nebukadnecaro tarnai užpuolė ir apgulė Jeruzalę.=#wx Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas.*"OxPradėdamas karaliauti, Jehojachinas buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Nehušta, Elnatano duktė, iš Jeruzalės.&!GxEgipto karalius daugiau nebeišėjo iš savo šalies, nes Babilono karalius užėmė tai, kas priklausė Egipto karaliui, nuo Egipto upės iki Eufrato upės.^ 7xJehojakimas užmigo prie savo tėvų, ir jo sūnus Jehojachinas karaliavo jo vietoje.V'xVisi kiti Jehojakimo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje.`;xTaip pat Viešpats neatleido nekaltai pralieto kraujo, kuriuo šis pripildė Jeruzalę.vgxViešpaties įsakymu tai atsitiko Judui, kad jis būtų pašalintas iš Jo akivaizdos dėl Manaso nuodėmių.)MxTuomet Viešpats siuntė chaldėjų, sirų, moabitų bei amonitų būrius prieš Judą, kad jį sunaikintų, kaip Jis buvo paskelbęs per savo tarnus pranašus.{xJo dienomis atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras. Jehojakimas buvo jo tarnu trejus metus, o po to sukilo prieš jį.=wx%Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvai./Yx$Pradėdamas karaliauti, Jehojakimas buvo dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo vardu Zebida, Pedajos duktė, iš Rumos.gIx#Jehojakimas atidavė sidabrą ir auksą faraonui. Jis apdėjo kraštą mokesčiais, kad galėtų sumokėti faraono uždėtą duoklę. Kiekvienas krašto gyventojas turėjo sumokėti jam paskirtą mokestį sidabru ir auksu.=ux"Faraonas Nekojas paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Eljakimą jo tėvo Jozijo vietoje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą, o Jehoachazą nusivedė į Egiptą; ten jis ir mirė.2_x!Faraonas Nekojas suėmė jį Ribloje, Hamato krašte, kad jis negalėtų karaliauti Jeruzalėje, o kraštui uždėjo duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso.=wx Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvai.(KxPradėdamas karaliauti, Jehoahazas buvo dvidešimt trejų metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė, iš Libnos.>wxJo tarnai parvežė jį vežime mirusį iš Megido į Jeruzalę ir palaidojo jo kape. Krašto žmonės paėmė Jehoachazą, Jozijo sūnų, ir patepė jį karaliumi jo tėvo vietoje.7ixJo dienomis Egipto faraonas Nekojas išėjo prieš Asirijos karalių Eufrato upės link. Karalius Jozijas išėjo priešais jį, ir tas nužudė jį Megide, kai jie susitiko.NxVisi kiti Jozijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje.DxViešpats tarė: „Aš atstumsiu Judą, kaip atstūmiau Izraelį, ir atmesiu Jeruzalę – šitą miestą, kurį išsirinkau, ir namus, apie kuriuos sakiau: ‘Ten bus mano vardas’“.$CxTačiau Viešpats neatsisakė savo didelės rūstybės, kuri buvo užsidegusi prieš Judą dėl visų Manaso nusikaltimų, kuriais jis supykdė Viešpatį.4cxNebuvo iki jo tokio karaliaus, kuris būtų atsigręžęs į Viešpatį visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis pagal visą Mozės įstatymą, ir po jo nebuvo tokio. xJozijas pašalino mirusiųjų dvasių iššaukėjus, žynius, atvaizdus, stabus ir visas baisenybes, kurias surado Judo žemėje ir Jeruzalėje, kad įvykdytų įstatymo žodžius, užrašytus knygoje, kurią vyriausiasis kunigas Hilkijas rado Viešpaties namuose.h KxAštuonioliktais karaliaus Jozijo metais vėl šventė tokią Paschą Viešpačiui Jeruzalėje.j OxTokia Pascha nebuvo švenčiama nuo teisėjų laikų per visas Izraelio bei Judo karalių dienas. xKaralius įsakė visai tautai: „Švęskite Paschą Viešpačiui, savo Dievui, kaip parašyta šitoje sandoros knygoje!“ xJis išžudė visus ten buvusius aukštumų kunigus ir ant aukurų degino žmonių kaulus. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę.6gxVisus aukštumų namus, buvusius Samarijos miestuose, kuriuos pastatė Izraelio karaliai, sukeldami Viešpaties pyktį, Jozijas pašalino, padarydamas su jais kaip Betelyje.xJis sakė: „Palikite jį. Niekas tenepajudina jo kaulų“. Jie paliko jo ir pranašo, kuris buvo iš Samarijos, kaulus nepaliestus.QxTada jis sakė: „Kieno tas antkapis, kurį aš matau?“ Miesto žmonės jam atsakė: „Tai kapas Dievo vyro, kuris buvo atėjęs iš Judo ir paskelbė, ką tu dabar įvykdei ant Betelio aukuro“.0[xJozijas, pamatęs kapus ant kalno, pasiuntė ir paėmė kaulus iš kapų, juos sudegino ant aukuro, jį išniekindamas pagal Viešpaties žodį, paskelbtą Dievo vyro. {~~]~8~}}}s}I}"||||}|>|{{{E{zzNyyyQxxx)w}vv|vuuru tt"ss\rr7qq>pp6ooenn!mmllCkk1jjYiii,hhggogfffeele dd?cc[baaaU``"__.^^6]]\[[ZZ YqY"XXgWW7VVPUU-TTUSRRGQQ;PJOOuONNNgN%MMMbMLLLrL9KKKK3JJJkJII>s==o=<<//`..s--S,,,a,<,+|+D*))m)0((''P&&<%%%*$$j$##T"!!q! `E` 65Cs e=6=Z\j l ' U u e>+2cDS7Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai; išnaikinau visus tavo priešus priešais tave; tavo vardą padariau garsų kaip žemės didžiūnų vardą.{RoSakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai, Izraeliui.Q3Ar Aš, keliaudamas su Izraeliu, esu sakęs kuriam Izraelio teisėjui, kam pavesdavau ganyti mano tautą: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’+POAš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau Izraelį iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau iš palapinės į palapinę, iš pastogės į pastogę.zOm„Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nepastatysi man namų, kuriuose gyvenčiau.8NkTą pačią naktį Dievo žodis atėjo Natanui:eMCNatanas atsakė Dovydui: „Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi“.LGyvendamas savo namuose, Dovydas tarė pranašui Natanui: „Aš gyvenu kedro namuose, o Viešpaties Sandoros skrynia – palapinėje“._K7+Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.J*Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.zIm)Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.8Hi(nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui.hGI'Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumojeF{&taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai.E%Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę,}Ds$Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius“. Visa tauta tarė: „Amen“, ir šlovino Viešpatį.+CO#Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.NB"Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.]A3!Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.b@= Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!j?MTesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’B>Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.=Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.d<APripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę!H; Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo.G:Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.Z9-Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.G8apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms.^75Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą,P6‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.J5 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų:L4Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.D3Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.R2sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’.M1Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora,Q0sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.^/5Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,R.Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai.N- Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.r,] Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.J+  Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido.c*? Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.H)  Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus.V(%„Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus.g'GTą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme:`&9Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.T%!Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo – Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais.$Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.#ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį.e"CDovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu"!=Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje.F Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė grojantį bei šokantį karalių Dovydą ir paniekino jį savo širdyje. Taip izraelitai gabeno Viešpaties Sandoros skrynią džiūgaudami, rago, trimitų, cimbolų, arfų ir psalterių garsams palydint.<qDovydas vilkėjo plonos drobės drabužiais kaip visi levitai, kurie nešė skrynią, giesmininkai ir Kenanija, kuris vadovavo giedojimui; Dovydas vilkėjo dar ir lininį efodą.  Kadangi Dievas padėjo levitams, nešusiems Viešpaties Sandoros skrynią, tai jie aukojo septynis jaučius ir septynis avinus. Dovydas, Izraelio vyresnieji ir tūkstantininkai su džiaugsmu ėjo pargabenti Viešpaties Sandoros skrynios iš Obed Edomo namų.8iKunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras trimitavo priešais Dievo skrynią. Obed Edomas ir Jehija buvo durininkai prie skrynios.;qBerechija ir Elkana buvo durininkai prie skrynios.PKenanijas buvo levitų giedojimo mokytojas, nes buvo įgudęs giedoti.pYMatitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas skambino arfomis seminitų gaida.oWZacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas skambino psalteriais.LGiedotojai Hemanas, Asafas ir Etanas skambino variniais cimbolais,H su jais kitos eilės tarnautojus: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją bei vartininkus Obed Edomą ir Jejelį.r]Levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, Berechijo sūnų Asafą, iš merarių – Kušajo sūnų Etaną,2]Dovydas įsakė levitų vyresniesiems paskirti brolius giesmininkus su instrumentais: arfomis, psalteriais, cimbolais, kad skambindami keltų džiaugsmingą triukšmą.wgLevitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį.iKKunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią. Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome“.J  ir jiems tarė: „Jūs esate levitų šeimų vadai; pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią jai paruošiau. Po to Dovydas pasikvietė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą\ 1 Uzielio palikuonių – vyriausiasis Aminadabas ir jo broliai – šimtas dvylika.[ / Hebrono palikuonių – vyriausiasis Elielis ir jo broliai – aštuoniasdešimt;V %Elicafano palikuonių – vyriausiasis Šemaja ir jo broliai – du šimtai;] 3Geršomo palikuonių – vyriausiasis Joelis ir jo broliai – šimtas trisdešimt;] 3Merario palikuonių – vyriausiasis Asaja ir jo broliai – du šimtai dvidešimt;]3Kehato palikuonių buvo vyriausiasis Ūrielis ir jo broliai – šimtas dvidešimt;6gDovydas surinko Aarono palikuonis ir levitus:veDovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties skrynią į jai paruoštą vietą."=Dovydas sakė: „Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai nešioti ir Jam amžinai tarnauti“.kODovydas pasistatė namus Dovydo mieste. Paruošęs vietą ir ištiesęs palapinę Dievo skryniai,hIDovydo vardas išgarsėjo visose šalyse; Viešpats sukėlė baimę prieš jį visose tautose.a;Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gibeono iki Gezero.Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos. Dievas eis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę“.Dovydas vėl klausė Dievo. Dievas jam atsakė: „Neik tiesiai prieš juos! Apeik juos ir pulk iš šilkmedžių pusės.:o Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo slėnyje.O~ Filistinai ten paliko savo stabus, kuriuos Dovydas įsakė sudeginti.G} Jis, nuėjęs į Baal Peracimus, juos nugalėjo. Dovydas tarė: „Dievas nušlavė mano priešus mano rankomis, kaip vanduo pralaužęs pylimą“. Todėl ta vieta pavadinta Baal Peracimu.6|e Dovydas klausė Dievo, sakydamas: „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?“ Viešpats atsakė: „Eik, nes Aš atiduosiu juos į tavo rankas“.5{e Filistinai atėję sustojo Refajų slėnyje.zFilistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pakilo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai išgirdęs, išėjo prieš juos.*yOElišama, Beeljada ir Elifeletas."x?Nogahas, Nefegas, Jafija,'wIIbharas, Elišūva, Elpaletas,dvAŠitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,^u5Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų.tDovydas suprato, kad Viešpats patvirtino jį Izraelio karaliumi, nes išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.sTyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinių pas Dovydą su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kad jie pastatytų Dovydui namus.ry Dievo skrynia pasiliko Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomo namus ir visa, ką jis turėjo.fqE Dovydas nevežė skrynios į Dovydo miestą; ji buvo nuvežta į gatiečio Obed Edomo namus.rp] Dovydas išsigando tą dieną Dievo, sakydamas: „Kaip aš galiu pargabenti Dievo skrynią pas save?“foE Dovydas liūdėjo, kad Viešpats ištiko Uzą; ta vieta iki šios dienos vadinama Perec-Uza.n! Tuomet Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą ir Dievas ištiko jį, nes jis palietė skrynią. Jis mirė ten pat Dievo akivaizdoje.umc Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką, norėdamas prilaikyti skrynią, nes jaučiai suklupo.l Dovydas bei visi izraelitai džiūgavo ir garbino Dievą giesmėmis, psalterių, cimbolų, arfų, būgnų ir trimitų garsais.qk[ Paėmę Dievo skrynią iš Abinadabo namų, vežė ją naujame vežime, Uza ir Achjojas varė vežimą.8ji Dovydas ir visas Izraelis nuvyko į Baalą – Kirjat Jearimą, kuris priklausė Judui, atgabenti Dievo skrynią, kuri vadinama Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu.vie Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Egipto Šihoro iki Hamato pargabenti Dievo skrynią iš Kirjat Jearimo.Th! Visi susirinkusieji jam pritarė, nes visai tautai patiko tas pasiūlymas.^g5 ir parsigabenkime Dievo skrynią, nes Sauliaus dienomis mes nesikreipėme į Jį“.f} visiems susirinkusiems tarė: „Jei jūs sutinkate ir jei tai Viešpaties, mūsų Dievo, valia, siųskime pasiuntinius pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas mus,Se Dovydas, pasitaręs su tūkstantininkais, šimtininkais ir visais vadais,edC (Net Isacharo, Zabulono ir Neftalio kaimynai asilais, kupranugariais, mulais ir jaučiais gabeno jiems maisto: figų papločių, džiovintų vynuogių, vyno, aliejaus ir daugybę avių; džiaugsmas buvo visame Izraelyje.gcG 'Pas Dovydą jie buvo tris dienas, valgydami ir gerdami, nes jų broliai buvo aprūpinę juos.Wb' &Visi šitie kariai, galintys eiti rikiuotėje, atėjo į Hebroną, pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Visi kiti izraelitai taip pat buvo vieningai nusiteikę paskelbti Dovydą karaliumi. a %Iš kitos Jordano pusės rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės tinkamai ginkluotų karių – šimtas dvidešimt tūkstančių.Q` $Ašero tinkamų karo žygiui karių – keturiasdešimt tūkstančių;V_% #Dano patyrusių karių – dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai;r^] "Neftalio – tūkstantis vadų ir trisdešimt septyni tūkstančiai ginkluotų skydais ir ietimis vyrų;~]u !Zabulono patyrusių, patikimų ir ginkluotų karių – penkiasdešimt tūkstančių, pasiryžusių padėti Dovydui. \ Isacharo vyrų, kurie suprato laikus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, atvyko du šimtai viršininkų su visais savo kariais;}[s Iš pusės Manaso giminės – aštuoniolika tūkstančių, pašauktų vardais, atvyko paskelbti Dovydą karaliumi.^Z5 Efraimo – dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių, pagarsėjusių vyrų.xYi Benjamino, Sauliaus giminaičių, – trys tūkstančiai; iki to laiko dauguma iš jų buvo ištikimi Sauliui.cX? Cadoko, narsaus ir pasižymėjusio jaunuolio, ir jo tėvo namų – dvidešimt du vadai;RW Be to, aaronitų vado Jehojados – trys tūkstančiai septyni šimtai,7Vi Levio – keturi tūkstančiai šeši šimtai.3Ua Simeono – septyni tūkstančiai šimtas,^T5 Judo ginkluotų skydais ir ietimis vyrų buvo šeši tūkstančiai aštuoni šimtai;S Dovydui esant Hebrone, didelis skaičius ginkluotų karių atvyko jam atiduoti Sauliaus karalystę pagal Viešpaties pažadą.uRc Kas dieną žmonės ateidavo pas Dovydą padėti jam; susidarė didelė kariuomenė, lyg Dievo kariuomenė.hQI Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikus, nes jie visi buvo narsūs vyrai ir kariuomenės vadai.,PQ Dovydui žygiuojant į Ciklagą, iš Manaso pusės perėjo Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstantininkai.(OI Ir iš Manaso giminės kai kurie perėjo į Dovydo pusę, kai jis atžygiavo su filistinais prieš Saulių. Tačiau jis nekovojo drauge su jais, nes filistinų kunigaikščiai pasitarė ir pasiuntė jį atgal, sakydami: „Ant mūsų galvų jis pereis į savo valdovo Sauliaus pusę“.N1 Tuomet dvasia nužengė ant Amasajo, jų vyriausiojo, ir jis tarė: „Dovydai, Jesės sūnau, mes tavo ir su tavimi! Ramybė tau ir ramybė tavo pagalbininkams, nes tau padeda tavo Dievas!“ Tuomet Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo kariuomenės būrių viršininkais.M Dovydas išėjo jų pasitikti ir kalbėjo jiems: „Jei atėjote pas mane taikingai, norėdami man padėti, aš nuoširdžiai priimsiu jus, o jei atėjote mane išduoti priešams, nors aš jums nieko blogo nepadariau, tegul mūsų tėvų Dievas mato ir teisia“.QL Kai kurie iš Benjamino ir Judo karių atėjo pas Dovydą į tvirtovę.+KO Jie persikėlė per Jordaną, kai upė buvo išsiliejusi iš savo krantų pirmą metų mėnesį, ir privertė trauktis visus iš slėnių į rytus ir į vakarus.`J9 Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių.?Iy dešimtas – Jeremijas, vienuoliktas – Machbanajas.9Hm aštuntas – Johananas, devintas – Elzabadas,4Gc šeštas – Atajas, septintas – Elielis,7Fi ketvirtas – Mišmana, penktas – Jeremija,TE! Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antras – Abdija, trečias – Eliabas,_D7 Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumu – kalnų gazelei.;Cq Jerohamo sūnūs – Joela ir Zebadija iš Gedoro.DB koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas;IA harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas;@ gibeonietis Išmaja – karžygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas;!?; Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūs – Jezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas;:>m Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės.=7 Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose.2<_ /Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.T;! .mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,=:u -Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,K9 ,aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,78i +Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,T7! *rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,06[ )hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas, 5; (itritai Garebas ir Ira,V4% 'amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,63g &Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,62g %karmelietis Hecrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,/1Y $mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,>0w #hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,A/} "gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,8.k !baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,7-i Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,K, Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,?+y netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,/*Y hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,>)w tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,1(] harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,d'A Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,& Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.H% Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.m$S Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.*#M Jehojados sūnus Benaja iš Kabceelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.["/ Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.!% Joabo brolis Abšajas buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.# ? ir tarė: „Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė“. Tai padarė tie trys karžygiai.I Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiuiy Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: „Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?“Q Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys – Betliejuje.7 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.}s jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.+ Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,G Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.  Hachmonis Jašobamas – vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.5 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.P Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.eC Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.L Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.+O Dovydas tarė: „Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu“. Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.  Jebuso gyventojai sakė Dovydui: „Tu neįeisi į miestą“. Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.`9 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.B} Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.I Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’“.iK Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: „Mes esame tavo kūnas ir kaulas.q [ Jis neieškojo Viešpaties, todėl Viešpats nužudė jį ir atidavė karalystę Jesės sūnui Dovydui./ W Taip mirė Saulius dėl savo nusikaltimo Viešpačiui ir Jo žodžiui, kurio jis nesilaikė, ir dėl to, kad ieškojo patarimo pas mirusiųjų dvasių iššaukėją.$ A Jų visi narsūs vyrai pakilo, paėmė Sauliaus bei jo sūnų lavonus, parnešė juos į Jabešą ir, palaidoję po ąžuolu, pasninkavo septynias dienas.M  Jabeš Gileado gyventojai išgirdo, ką filistinai padarė Sauliui._ 7 Jo ginklus jie padėjo savo dievų namuose, o jo galvą prikalė Dagono šventykloje. Jie išrengė jį, paėmė jo galvą bei ginklus ir nešiojo po filistinų kraštą, skelbdami apie pergalę savo stabams ir tautai.} Kitą dieną filistinai, atėję apiplėšti užmuštųjų, rado Saulių ir tris jo sūnus žuvusius ant Gilbojos kalno.)K Izraelitai, kurie gyveno slėnyje, pamatę, kad jie pabėgo, o Saulius bei jo sūnūs mirę, paliko savo miestus ir bėgo. Atėję filistinai apsigyveno juose.>w Taip mirė Saulius, jo trys sūnūs ir visi jo namai.c? Jo ginklanešys, pamatęs, kad Saulius miręs, irgi puolė ant savo kardo ir mirė kartu.w Tada Saulius tarė savo ginklanešiui: „Išsitrauk kardą ir juo perverk mane, kad šitie neapipjaustytieji atėję neišniekintų manęs“. Bet jo ginklanešys nesutiko, nes jis labai bijojo. Tada Saulius, paėmęs savo kardą, krito ant jo.Y+ Vyko smarki kova prieš Saulių, šauliai pataikė į Saulių ir jį sužeidė.jM Filistinai persekiojo Saulių bei jo sūnus ir nužudė Jehonataną, Abinadabą ir Malkišūvą.ta Filistinai kariavo su Izraeliu. Izraelio vyrai bėgo nuo filistinų ir krito nužudyti ant Gilbojos kalno.gG ,Azelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą.a~; +o Moca – Binėjos. Jo sūnus buvo Refaja, jo sūnus – Eleasa, jo sūnus – Azelis.\}1 *Ahazas buvo Jaros tėvas, Jara – Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris – Mocos,@|{ )Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas.S{ (Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalas buvo Michėjo tėvas.|zq 'Neras buvo Kišo tėvas, Kišas – Sauliaus, Saulius – Jehonatano, Malkišūvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas.Sy &Miklotas buvo Šimamo tėvas; jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje.2x_ %Gedoras, Achjojas, Zacharija ir Miklotas.]w3 $Jo pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti – Cūras, Kišas, Baalas, Neras, Nadabas,Ov #Gibeone gyveno Gibeono tėvas Jejelis, kurio žmona buvo vardu Maaka.Tu! "Šitie buvo savo kartos levitų šeimų vyriausieji ir gyveno Jeruzalėje. t9 !Kai kurie giesmininkai, levitų šeimų vadai, buvo laisvi nuo kitų pareigų. Jie gyveno prie šventyklos, nes dieną ir naktį jie turėjo tarnauti.msS Kai kuriems Kehato giminės levitams buvo pavesta rūpintis padėtine duona, ją paruošti sabatui.Pr Levitas Matitija, Šalumo pirmagimis, korachas, prižiūrėjo kepimą.;qq Kunigų pareigos buvo paruošti kvepalų mišinį.p) Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams.uoc Kai kuriems iš jų buvo pavesta tvarkyti tarnavimo reikmenis. Jie tikrindavo juos įnešant ir išnešant.]n3 Jų pareiga buvo kas naktį eiti sargybą prie Dievo namų, o rytą juos atidaryti.m Keturi vyresnieji vartininkai buvo levitai. Jie buvo paskirti toms pareigoms ir atsakingi už Dievo namų patalpas bei turtus.l} Jų broliai, gyvenantieji kaimuose, kas septintą dieną privalėjo juos pakeisti ir septynias dienas eiti tas pareigas.ekC Sargyba budėdavo visose keturiose palapinės pusėse: rytų, vakarų, šiaurės ir pietų.Xj) Jie ir jų sūnūs buvo įpareigoti eiti sargybą prie Viešpaties palapinės._Šimio sūnūs: Jakimas, Zichris, Zabdis,'=IIšmerajas, Izlija ir Jobabas.@<{Elpaalo sūnūs: Zebadija, Mešulamas, Hizkis, Heberas, ;;Mykolas, Išpa ir Joha.":?Zebadija, Aradas, Ederas,99mBerijos sūnūs: Achjojas, Šašakas, Jeremotas,k8O Berija ir Šema buvo Ajalono gyventojų šeimų vadai; jie privertė pasitraukti Gato gyventojus.q7[ Elpaalo sūnūs: Eberas, Mišamas ir Šemedas, kuris pastatė Onojo ir Lodo miestus bei jų miestelius.56e Su Hušima jis turėjo Abitubą ir Elpaalą.J5  Jeuco, Sachijos ir Mirmos. Šitie jo sūnūs buvo šeimų vadai. Q~~ }}:||{{4zzTyxxjwwvv7uu*tt)sv==="<;;;v;'::e99888\8177766Z5544p4 322211}000/..;-.,,,,f,D,$,+++++n***O*)))N)((l(C'' &c%%$Y##"s!!!4 O ev'/13y0 UtFLG YT% o { & 3DV3u\W1Danui – Jerohamo sūnus Azarelis. Šitie buvo Izraelio giminių kunigaikščiai.lVQpusei Manaso giminės Gileade – Zacharijo sūnus Idojas; Benjaminui – Abnero sūnus Jaasielis;_U7efraimams – Azazijo sūnus Ozėjas; pusei Manaso giminės – Pedajo sūnus Joelis;YT+Zabulonui – Abdijo sūnus Isšmajas; Neftaliui – Azrielio sūnus Jerimotas;[S/Judui – Elihuvas, vienas iš Dovydo brolių; Isacharui – Mykolo sūnus Omris;IR levitams – Kemuelio sūnus Hašabija, aaronitams – Cadokas;vQeIzraelio giminių vyresnieji: rubenams – Zichrio sūnus Eliezeras; simeonams – Maakos sūnus Šefatijas;tPaDvyliktojo mėnesio – netofietis Heldajas iš Otnielio. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.tOaVienuoliktojo mėnesio – Benaja iš Piratono, efraimas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.tNa Dešimtojo mėnesio – netofietis Mahrajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.uMc Devintojo mėnesio – anatotietis Abiezeras iš Benjamino. Jo būryje buo dvidešimt keturi tūkstančiai.uLc Aštuntojo mėnesio – hušietis Sibechajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.pKY Septintojo mėnesio – efraimas Helecas iš Pelojos. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.pJY Šeštojo mėnesio – Ikešo sūnus Ira, tekojietis. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.dIAPenktojo mėnesio – izrachas Šamhutas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. H Ketvirtojo mėnesio – Joabo brolis Asaelis, o po jo – Zebadija, jo sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.eGCJis buvo vyriausiasis tarp trisdešimties karžygių. Jo būryje buvo jo sūnus Amizabadas.F#Trečiojo mėnesio kariuomenės vyresnysis – vyriausiojo kunigo Jehojados sūnus Benaja. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.E1Antrojo mėnesio būrio vyresnysis – ahoachas Dodajas. Jo būryje vadas buvo ir Miklotas. Iš viso būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.RDJis buvo iš Pereco vaikų, vyriausiasis iš visų pirmo mėnesio vadų.CwPirmojo mėnesio būrio vyresnysis – Jašobamas, Zabdielio sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai.IB Šie yra Izraelio šeimų vyresnieji, kariuomenės būrių vadai ir karaliaus valdininkai. Tie būriai keisdavosi kas mėnesį. Kiekviename būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai vyrų.!A; du tūkstančiai septyni šimtai. Karalius Dovydas pavedė jiems valdyti rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės visuose Dievo ir karaliaus reikaluose.2@]Vyriausias tarp hebronų buvo Jerija. Jie buvo suskaityti šeimomis keturiasdešimtaisiais Dovydo valdymo metais. Buvo rasta narsių vyrų, gyvenančių Gileado Jazere,I? Hebronas Hašabijas ir jo giminės, tūkstantis septyni šimtai narsių vyrų, buvo paskirti Jordano vakaruose esantiems izraelitams viršininkais Viešpaties reikalams ir karaliaus tarnybai._>7Iccharitas Kenanijas ir jo sūnūs buvo paskirti Izraelyje valdytojais ir teisėjais.0=Yir visi turtai, gauti iš regėtojo Samuelio, Kišo sūnaus Sauliaus, Nero sūnaus Abnero ir Cerujos sūnaus Joabo, buvo pavesti Šelomito ir jo brolių priežiūrai.N<Karuose laimėto grobio dalis, paskirta Viešpaties namų reikalams,:;mŠelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję.:#Jo brolio Eliezero sūnus – Rehabijas, jo sūnus – Izaijas, jo sūnus – Jehoramas, jo sūnus – Zichris ir jo sūnus – Šelomitas.Y9+Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis, vyriausiasis turtų prižiūrėtojas.88kIš amramų, iccharų, hebronų, uzielitų buvor7]Jehielio sūnūs: Zetamas ir jo brolis Joelis; juodu buvo paskirti šventyklos turtų prižiūrėtojais.26_Geršono Ladano palikuonis – Jehielis.X5)Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus.[4/Šitie vyrai buvo vartininkų grupių vyresnieji, korachų ir Merario palikuonys.Q3Vakarinėje pusėje buvo keturi prie vieškelio, du – prie priestato.~2uRytinėje pusėje buvo šeši levitai, šiaurinėje – keturi, pietinėje – keturi, o prie sandėlių – po du.1wŠupimui ir Hosai – vakarų ir Šalecheto vartai prie kalvos vieškelio, kur sargybinis prie sargybinio stovėdavo.B0Obed Edomui – pietų vartai, jo sūnums – sandėliai.f/ERytų vartai teko Šelemijai, šiauriniai – jo sūnui Zacharijui, išmintingam patarėjui.e.C mesdami burtus kaip mažas, taip ir didelis, pagal savo tėvo namus prie kiekvienų vartų.Z-- Vartininkų vyresnieji pasiskirstė tarnauti prie Viešpaties namų pagal eilę,X,) Hilkijas, Tebalijas ir Zacharijas. Hosos sūnų ir brolių buvo trylika vyrų.+} Merario sūnaus Hosos sūnūs: vyriausias buvo Šimris, nors jis nebuvo pirmagimis, jo tėvas jį paskyrė vyriausiuoju,@*{ Mešelemijos šeimos buvo aštuoniolika stiprių vyrų.r)]Obed Edomo palikuonių su sūnumis ir broliais, tinkančių tarnybai vyrų, iš viso šešiasdešimt du.(yŠemajos sūnūs: Otnis, Refaelis, Jobedas, Elzabadas ir jo broliai Elihuvas ir Semachijas, kurie buvo stiprūs vyrai.J' Šemaja turėjo sūnų; jie buvo šeimų vyresnieji, karžygiai.O&Amielis, Isacharas, Peuletajas – aštuoni, nes Dievas jį laimino.i%KObed Edomo sūnūs: pirmagimis – Šemaja, kiti – Jehozabadas, Joachas, Sacharas, Netanelis,)$MElamas, Johananas, Eljehoenajas.P#pirmagimis – Zacharijas, kiti – Jedijaelis, Zebadijas, Jatnielis,["/Vartininkų paskirstymas. Korės sūnaus Mešelemijos iš Asafo giminės sūnūs:\!1Dvidešimt ketvirtas – Romamti Ezerui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.X )Dvidešimt trečias – Mahazijotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.U#Dvidešimt antras – Gidalčiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.RDvidešimt pirmas – Hotyrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.NDvidešimtas – Elijatai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.PDevynioliktas – Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.QAštuonioliktas – Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.T!Septynioliktas – Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.PŠešioliktas – Hananijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.OPenkioliktas – Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.PKeturioliktas – Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.LTryliktas – Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.MDvyliktas – Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.OVienuoliktas – Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.J Dešimtas – Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.KDevintas – Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.J Aštuntas – Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.LSeptintas – Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.I  Šeštas – Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.J  Penktas – Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.I   Ketvirtas – Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.J   Trečias – Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.{ o Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras – Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.q [Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys.  Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę.)KJie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui.'GVisi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris.5cHemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas.?wJedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabijas ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam.  Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų.&EDovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai.X)Taip pat burtų keliu jie, tiek šeimos vyriausias, tiek jauniausias, nustatė eilę kaip ir jų broliai aaronitai karaliaus Dovydo, kunigų Cadoko ir Ahimelecho ir levitų šeimų vyresniųjų akivaizdoje.W'Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas. Šitie buvo levitų palikuonys.&GKišo sūnus – Jerahmeelis.7iMachlio – Eleazaras, kuris neturėjo sūnų.X~)Merario palikuonys iš jo sūnaus Jaazijo: Benas, Šohamas, Zakūras ir Ibris.J} Merario sūnūs – Machlis ir Mušis. Jaazijo sūnus – Benas.D|Michėjo brolis – Išija, Išijos sūnus – Zacharijas.7{iUzielio – Michėjas, Michėjo – Šamyras.BzIš Hebrono – Jerijas, Amarijas, Jahazielis, Jekamamas.8ykIccharų – Šelomotas, Šelomoto – Jahatas.0x[Rehabijo vyriausias sūnus buvo Išija.OwKiti Levio palikuonys: Amramo – Šubaelis, Šubaelio – Jechdijas.v%Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas.u5Delajas ir Maazijas.t1Jachinas, Gamulas,s9Petachija, Ezechielis,r3Hezyras, Hapicecas,q)Bilga, Imeras,p/ Hupa, Ješebabas,o5 Eljašibas, Jakimas,n9 Ješūva, Šechanijas,m+ Hakocas, Abija,l3 Malkija, Mijaminas,k1Harimas, Seorimas,mjSDvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, i Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Cadokui, Abjataro sūnui Ahimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos.hJuos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro.DgKadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro – aštuoni.vfeDovydas paskyrė Cadoką iš Eleazaro sūnų ir Ahimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis.veeNadabas ir Abihuvas mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras.odWToks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.~cu Jie turėjo saugoti Susitikimo palapinę, šventyklą ir savo brolius Aarono sūnus, tarnaudami Viešpaties namuose.qb[aukojant deginamąsias aukas per sabatą, jauną mėnulį ir kitomis šventėmis, kaip buvo nustatyta.>awkas rytą ir vakarą dėkoti ir šlovinti Viešpatį,`%parūpinti padėtinę duoną, miltus valgomajai aukai, neraugintus papločius, keptas ir maišytas su aliejumi aukas, svarsčius bei saikus;D_Jų tarnavimas buvo padėti aaronitams Viešpaties namų tarnyboje, tvarkyti kiemus ir kambarius, valyti bei prižiūrėti šventyklos reikmenis ir atlikti visus darbus prie Dievo namų;r^]Pagal paskutinius Dovydo žodžius levitai, dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, buvo suskaičiuoti.d]ALevitams nebereikės nešioti palapinės ir indų, reikalingų tarnavimui šventykloje“.\wDovydas sakė: „Viešpats, Izraelio Dievas, suteikė ramybę savo tautai, kad jie gyventų Jeruzalėje per amžius.9[kŠitie buvo Levio palikuonys, vyresnieji savo tėvų namuose, surašyti pavieniui vardais; dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, kurie atliko tarnystę Viešpaties namuose.QAš iš savo neturto paruošiau Viešpaties namams šimtą tūkstančių talentų aukso, milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies nepasveriamą kiekį, taip pat rąstų ir akmenų. Prie viso to tu galėsi dar pridėti.'=G Tau seksis, jei atidžiai vykdysi nuostatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats davė Izraeliui per Mozę. Būk drąsus ir stiprus, nebijok ir nepasiduok baimei.<! Tegul Viešpats suteikia tau išminties bei supratimo ir paskiria tave Izraelio valdovu; tik laikykis Viešpaties, savo Dievo, įstatymų.;y Mano sūnau, Viešpats tebūna su tavimi, kad sėkmingai pastatytum Viešpaties, savo Dievo, namus, kaip Jis kalbėjo.:% Jis pastatys namus mano vardui ir jis bus mano sūnus, o Aš būsiu jo tėvas; Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą Izraelyje amžinai’.>9u Tau gims sūnus, jis bus ramus vyras, nes Aš jam duosiu poilsį nuo visų aplinkinių priešų. Jo vardas bus Saliamonas, ir Aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę jo dienomis.-8Sbet Viešpats kalbėjo man: ‘Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje.q7[Jis tarė Saliamonui: „Mano sūnau, aš buvau sumanęs statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui,r6]Dovydas, pasišaukęs savo sūnų Saliamoną, įsakė jam pastatyti namus Viešpačiui, Izraelio Dievui.%5CDovydas tai darė, galvodamas, kad jo sūnus Saliamonas yra jaunas ir neprityręs, o Viešpačiui statomi namai privalo būti nepaprastai didingi, kad garsas apie juos pasiektų visas šalis; todėl Dovydas prieš mirdamas šventyklos statybai atliko daugybę paruošiamųjų darbų.u4ctaip pat ir kedro rąstų be skaičiaus, nes Sidono ir Tyro gyventojai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų.w3gDovydas paruošė daug geležies durų vinims bei apkaustymams ir tiek daug vario, kad negalėjo jo pasverti;2/Dovydas įsakė surinkti svetimšalius, kurie buvo Izraelio krašte, ir paskyrė akmenskaldžius paruošti tinkamų akmenų Dievo namams statyti.b1=Dovydas tarė: „Čia Viešpaties Dievo namai ir aukuras Izraelio deginamajai aukai“.W0'Dovydas, bijodamas Viešpaties angelo kardo, negalėjo ten pasiklausti Dievo./Viešpaties palapinė, kurią Mozė padirbdino dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tuo metu buvo Gibeono aukštumoje.g.GKai Dovydas pamatė, kad Viešpats jį išklausė jebusiečio Ornano klojime, jis ten aukojo.G-Tada Viešpats įsakė angelui, ir jis paslėpė savo kardą.C,Po to Dovydas pastatė aukurą Viešpačiui, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas ir šaukėsi Viešpaties. Jis atsakė, pasiųsdamas iš dangaus ugnį ant deginamosios aukos aukuro.K+Dovydas sumokėjo už tą vietą šešis šimtus šekelių aukso.E*Karalius Dovydas atsakė Ornanui: „Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja“.Q)Ornanas atsakė Dovydui: „Mano valdove karaliau, imk ir daryk, kaip tau atrodo tinkama. Jaučius deginamosioms aukoms, kūlimo įrankius malkoms ir kviečius valgomajai aukai – visa tau duodu“.'(GDovydas sakė Ornanui: „Parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą Viešpačiui. Parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje“.'Dovydas atėjo pas Ornaną. Jis, pamatęs ateinantį Dovydą, išėjo iš klojimo ir nusilenkė prieš jį veidu iki žemės.}&sOrnanas atsisuko ir pamatė angelą. Jo keturi sūnūs kartu su juo pasislėpė. Tuo metu Ornanas kūlė kviečius.Q%Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis kalbėjo Viešpaties vardu. $Tada Viešpaties angelas liepė Gadui, kad jis sakytų Dovydui eiti ir pastatyti Viešpačiui aukurą jebusiečio Ornano klojime.# Dovydas tarė: „Viešpatie, aš įsakiau suskaičiuoti tautą! Aš nusikaltau ir piktai pasielgiau, o šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka ant manęs ir mano tėvo namų, Viešpatie, mano Dieve, o ne ant Tavo tautos, kad juos pražudytų!“i"KDovydas, pakėlęs savo akis, pamatė Viešpaties angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės su nuogu kardu, iškeltu virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir Izraelio vyresnieji, apsirengę ašutinėmis, puolė veidais į žemę.!wDievas siuntė angelą sunaikinti Jeruzalę. Angelui pradėjus naikinti, Viešpats gailėjosi dėl tos nelaimės ir tarė angelui naikintojui: „Užteks! Nuleisk savo ranką!“ Viešpaties angelas tuo metu buvo prie jebusiečio Ornano klojimo.e CViešpats siuntė marą Izraeliui, ir mirė Izraelyje septyniasdešimt tūkstančių vyrų.'G Dovydas atsakė Gadui: „Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas begalinis, negu į žmogaus rankas“. trejus bado metus, bėgti nuo savo priešų tris mėnesius, kai tavo priešų kardas persekioja tave, arba Viešpaties kardą – marą, kuris siaustų krašte tris dienas, Viešpaties angelui naikinant izraelitus. Nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam“.H  Gadas, atėjęs pas Dovydą, jam tarė: „Pasirink, ką nori: „Eik ir sakyk Dovydui, ką Viešpats sako: ‘Tris dalykus tau siūlau, pasirink vieną iš jų, kurį įvykdysiu’“.5e Viešpats kalbėjo Gadui, Dovydo regėtojui:  Dovydas tarė Dievui: „Labai nusidėjau taip darydamas. Maldauju, atleisk savo tarnui kaltę, nes labai kvailai pasielgiau“.5eDievui tai nepatiko, ir Jis baudė Izraelį.r]Tačiau Levio ir Benjamino giminių jis neskaičiavo, nes Joabui karaliaus žodis buvo pasibjaurėjimas.A{Jis įteikė Dovydui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo milijonas ir šimtas tūkstančių vyrų, tinkamų karui, o Jude – keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių.  Tačiau Joabas turėjo paklusti karaliaus žodžiui. Todėl Joabas išėjo ir, perėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę.}sJoabas atsakė: „Tegul Viešpats prideda prie savo žmonių šimtą kartų tiek, kiek jų yra! Argi jie visi, mano valdove karaliau, nėra tavo tarnai? Kodėl, mano valdove, reikalauji to? Kodėl nori užtraukti nusikaltimą ant Izraelio?“4aDovydas įsakė Joabui ir kitiems kariuomenės vadams: „Eikite, suskaičiuokite izraelitus nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių“.^5Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir sukurstė karalių Dovydą suskaičiuoti tautą.SŠitie buvo kilę iš Gato milžinų; juos nužudė Dovydas ir jo tarnai.V%Jam keikiant Izraelį, jį nukovė Jehonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus.0YPo to dar kartą įvyko kova prie Gato. Ten buvo aukšto ūgio vyras, kuris turėjo po šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir kojos; jis buvo kilęs iš milžinų.7Vėl kilus karui su filistinais, Jayro sūnus Elhananas nukovė Lachmį, gatiečio Galijoto brolį, kurio ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas.Po to prie Gezero kilo karas su filistinais. Tuomet hušietis Sibechajas nukovė Sipają, milžinų palikuonį, ir jie buvo pažeminti.S Miesto gyventojus jis pristatė prie pjūklų, geležinių akėčių ir kirvių. Taip Dovydas pasielgė su visais užimtais amonitų miestais. Vėliau Dovydas su visa kariuomene sugrįžo į Jeruzalę.5 cDovydas nuėmė jų karaliui karūną su brangiais akmenimis, sveriančią talentą aukso, ir užsidėjo ją ant galvos. Be to, jis išgabeno iš miesto labai daug grobio.Z -Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Joabas, surinkęs kariuomenę, nusiaubė amonitų šalį ir apgulė Rabą; Dovydas buvo pasilikęs Jeruzalėje. Joabas nugalėjo Rabą ir ją sugriovė. -Hadadezero tarnai, pamatę, kad jie Izraelio nugalėti, padarė taiką su Dovydu ir tapo jo tarnais. Nuo to laiko sirai nebepadėdavo amonitams.5 cBet sirai bėgo nuo Izraelio; Dovydas sunaikino septynis tūkstančius kovos vežimų ir keturiasdešimt tūkstančių pėstininkų; žuvo ir kariuomenės vadas Šofachas.4aKai tai buvo pranešta Dovydui, jis surinko visus izraelitus, persikėlė per Jordaną ir išsirikiavo mūšiui. Kai Dovydas išsirikiavo prieš sirus, jie kovojo su juo.9kSirai, pamatę, kad Izraelis juos nugalėjo, siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirus, gyvenusius anapus upės. Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas vadovavo kariuomenei. Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, irgi bėgo nuo jo brolio Abšajo ir užsidarė mieste. Tuomet Joabas sugrįžo į Jeruzalę.]3Joabas ir su juo buvę žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo. Būk drąsus, narsiai kovokime už savo tautą ir už savo Dievo miestus. O Viešpats tedaro, kaip jam atrodo tinkama“.) Joabas sakė broliui: „Jei sirai bus per stiprūs man, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu.dA Likusius žmones jis pavedė savo broliui Abšajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus.7 Joabas pamatė, kad prieš jį ruošiamas puolimas iš priekio ir iš užnugario; jis išrinko Izraelio geriausius karius ir išrikiavo prieš sirus.ta Amonitai išsirikiavo kovai prie miesto vartų, o karaliai, kurie atėjo padėti, stovėjo atvirame lauke.V%Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene.P~Jie pasamdė trisdešimt du tūkstančius kovos vežimų ir Maakos karalių su jo kariuomene. Jie atvykę pasistatė stovyklą ties Medeba, o amonitai susirinko iš savo miestų ir išėjo į karą.8}iKai amonitai suprato, kad tapo nepakenčiami Dovydui, Hanūnas siuntė tūkstantį talentų sidabro pasamdyti iš Mesopotamijos, Sirijos ir Cobos kovos vežimų ir raitelių.C|Dovydas, sužinojęs, kas įvyko, pasiuntė vyrus jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti. Karalius sakė: „Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada sugrįžkite“.{Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems barzdas, nukirpo jų drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė.@zyBet Amono kunigaikščiai tarė Hanūnui: „Ar manai, kad Dovydas, pagerbdamas tavo tėvą, atsiuntė pas tave guodėjus? Ar ne apžiūrėti, išžvalgyti ir sunaikinti kraštą?“Xy)Dovydas sakė: „Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man“. Ir Dovydas siuntė pasiuntinius paguosti jo dėl tėvo. Dovydo tarnai atėjo į Amono žemę pas Hanūną jo paguosti.Xx)Amonitų karalius Nahašas mirė, ir jo sūnus pradėjo karaliauti jo vietoje.w{Jehojados sūnus Benaja buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs buvo aukšti pareigūnai prie karaliaus.gvGAhitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Abimelechas buvo kunigai, Šavša – raštininkas,guGCerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas – metraštininkas,\t1Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą bei teismą visai tautai.rs] Jis paskyrė įgulas Edome. Edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.ar; Cerujos sūnus Abšajas sumušė Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių edomitų.q' Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.Jp  siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų.ioK Hamato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezero kariuomenę,n/Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus.^m5Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę. lDovydas paskyrė įgulas Damaske. Sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.}ksKai Damasko sirai atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė dvidešimt du tūkstančius sirų.ijKDovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto žirgams kojas ir pasilaikė sau žirgų tik dėl šimto kovos vežimų.i!Po to Dovydas sumušė Hamato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės.fhENugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę.cg?Dovydas, nugalėjęs filistinus, atėmė iš jų Gatą ir nuo jo priklausomus miestelius.#f?Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie per amžius būtų Tavo akivaizdoje. Nes jeigu Tu, Viešpatie, palaimini, tai bus palaiminta amžinai“.NeViešpatie, Tu esi Dievas ir pažadėjai savo tarnui šitą gerovę.dTu, Dieve, pasakei savo tarnui, kad pastatysi jam namus, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje melstis Tavo akivaizdoje.DcĮtvirtink tai, kad Tavo vardas būtų aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’. Tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje. bDabar, Viešpatie, tegul tai, ką Tu kalbėjai apie savo tarną ir jo namus, būna įtvirtinta amžiams ir padaryk, kaip pasakei.Ya+Tu, Viešpatie, padarei Izraelį savo tauta visiems laikams ir tapai jos Dievu.`Ar yra kita tokia tauta ant žemės, kuri prilygtų Tavo tautai, Izraeliui, pas kurią Dievas būtų atėjęs išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardo, didingo ir baisaus, išvarydamas kitas tautas priešais savo tautą, kurią Tu išpirkai iš Egipto vergijos.u_cViešpatie, nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis.z^mDėl savo tarno ir pagal savo širdį Tu padarei šitą didybę, pranešdamas savo tarnui tuos didžius dalykus.`]9Ką gi daugiau Dovydas gali, Tau taip pagerbus Tavo tarną? Nes Tu žinai savo tarną.2\]Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Dieve. Tu kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje ir pasielgei su manimi kaip su žymiu žmogumi, Viešpatie Dieve![#Karalius Dovydas įėjo, atsisėdo Viešpaties akivaizdoje ir tarė: „Kas aš ir mano namai, Viešpatie Dieve, kad mane iki čia atvedei.HZ Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui.iYKAš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’“.Xy Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus; mano gailestingumas nepaliks jo, kaip paliko tą, kuris buvo prieš tave.HW  Jis pastatys man namus, o Aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams.V7 Tavo dienoms pasibaigus, kai tu išeisi pas savo tėvus, Aš pakelsiu vieną tavo palikuonį po tavęs iš tavo sūnų ir įtvirtinsiu jo karalystę.!U; ir nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti Izraelį. Aš pažeminsiu visus tavo priešus; be to, Aš sakau tau, kad Viešpats pastatys tau namus.+TO Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nespaustų jų, kaip pradžioje, _~~}}z}||3{{-zzSyHxxwvuujtss rqq:pooxnnAmll&kajNiihhUgZffbeddgdcvbbMa``_J^b]]\[[[#ZZ&YY2XWWhVV2UU9TSRRIQQP|PO9NNMvLKJII!HGG5FLF DqCCUBAA @??>>>o>=<'wMano akys ir ausys bus atviros maldai šioje vietoje,G&ir jei mano tauta, kuri vadinasi mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos mano veido ir atsisakys savo blogų kelių, Aš išgirsiu danguje, atleisiu jos nuodėmes ir išgydysiu jų žemę.n%U Jei nebus lietaus arba jei leisiu skėriams naikinti krašto augalus, arba siųsiu marą savo tautai|$q naktį jam pasirodė Viešpats ir tarė: „Aš išklausiau tavo maldą ir pasirinkau šitą vietą aukoms aukoti.+#O Saliamonui pabaigus statyti Viešpaties namus bei karaliaus namus, sėkmingai atlikus viską, ką jis buvo numatęs padaryti Viešpaties namuose ir savo namuose,V"% Septinto mėnesio dvidešimt trečią dieną Saliamonas paleido žmones, besidžiaugiančius dėl to gero, kurį Viešpats padarė Dovydui, Saliamonui ir visai Izraelio tautai, grįžti į savo palapines.! Aštuntą dieną jie padarė iškilmingą susirinkimą, nes jie šventino aukurą septynias dienas ir dar septynias dienas vyko šventė.i KSaliamonas su visu Izraeliu, nuo Hamato apylinkių iki Egipto upės, šventė septynias dienas.  Saliamonas pašventino ir kiemo vidurį, kuris buvo priešais Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis aukuras, kurį Saliamonas buvo padaręs, nesutalpino deginamųjų bei duonos aukų ir taukų.#?Kunigai stovėjo savo vietose, taip pat ir levitai su Viešpaties muzikos instrumentais, kuriuos padarė karalius Dovydas Viešpačiui šlovinti už Jo amžiną gailestingumą, kai Dovydas šlovindavo per jų tarnavimą; kunigai trimitavo priešais juos ir visas Izraelis stovėjo. 9Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius jaučių ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių. Taip karalius ir visa tauta pašventino Dievo namus.FKaralius ir visa tauta aukojo aukas Viešpaties akivaizdoje.[/Visi izraelitai, pamatę nusileidžiančią ugnį ir Viešpaties šlovę ant šventyklos, krito veidais į žemę, pagarbino ir šlovino Viešpatį, sakydami: „Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas“.veKunigai negalėjo įeiti į Viešpaties namus, nes Viešpaties šlovė buvo pripildžiusi Viešpaties namus.Saliamonui baigus melstis, ugnis nusileido iš dangaus ir prarijo deginamąsias bei kitas aukas, ir Viešpaties šlovė pripildė namus.iK*Viešpatie Dieve, nenusisuk nuo savo pateptojo, atsimink gailestingumą savo tarnui Dovydui“.;o)Viešpatie Dieve, būk šitoje vietoje su savo galybės skrynia. Viešpatie Dieve, tegu Tavo kunigai būna apsirengę išgelbėjimu ir Tavo šventieji tesidžiaugia Tavo gerumu.\1(Mano Dieve, meldžiu, kad Tavo akys ir ausys būtų atviros maldai šioje vietoje.yk'tai išklausyk danguje jų maldas bei maldavimus, apgink jų teises ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo.ve&ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,+%ir jei jie, ten būdami, supras, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’,@y$Jei jie Tau nusidės, – juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų, – ir Tu, užsirūstinęs ant jų, atiduosi juos priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą šalį,H #išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises.<q"Jei Tavo tauta išeis kariauti su priešais, kur Tu juos pasiųsi, ir melsis atsigręžę į šį miestą, kurį Tu išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,eC!išgirsk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą ir bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis, ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.+O Jei svetimšalis, ne izraelitas, ateis iš tolimo krašto dėl Tavo didingo vardo, Tavo galingos ir ištiestos rankos ir jei jis atėjęs melsis šiuose namuose,q [kad jie Tavęs bijotų ir vaikščiotų Tavo keliais, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams. 3išgirsk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes tik Tu pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,k Oir jei atskiras žmogus ar visa tauta, pajutę vargą, melsis ištiesę rankas šitų namų link, 7Jei badas siaus krašte, kils maras, jei sausra, pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei priešai apsups žmones miestuose, užeis vargai ir ligos# ?išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę; pamokyk juos eiti geru keliu ir duok lietaus kraštui, kurį davei jiems paveldėti.H Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie Tau nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi,  tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink juos į žemę, kurią davei jiems ir jų tėvams.0YJei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešų dėl to, kad jie Tau nusikalto, ir jei jie atgailaus, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šiuose namuose,#išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: nubausk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą.]3Jei kas nusidės savo artimui ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti,Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimus, kai jie melsis šitoje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk.:mDieną ir naktį tebūna atviros Tavo akys tiems namams ir tai vietai, apie kurią sakei, kad joje bus Tavo vardas. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje.5Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje.'GBet argi Dievas iš tiesų gyvens su žmonėmis žemėje? Dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, tuo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.^5Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk savo pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui.~~uDabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro Izraelio soste mano akivaizdoje, jei tavo sūnūs vaikščios pagal mano įstatymą, kaip tu vaikščiojai’.}Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien.R|sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris laikytųsi sandoros ir būtų gailestingas savo tarnams, kurie visa širdimi pasitiki Tavimi.{ Saliamonas buvo padirbdinęs varinį paaukštinimą, penkių uolekčių ilgio bei tiek pat uolekčių pločio ir trijų uolekčių aukščio ir jį pastatęs kiemo viduryje. Užlipęs ant jo, jis atsiklaupė izraelitų akivaizdoje ir, iškėlęs rankas,fzE Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą Izraelio akivaizdoje ir iškėlė rankas.fyE Ten padėjau Sandoros skrynią, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su izraelitais“.Qx Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir atsisėdau Izraelio soste, kaip Viešpats žadėjo, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.gwG tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’.pvYtačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,Zu-Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui,wtgbet Aš išsirinkau Jeruzalę, kad mano vardas būtų joje, ir Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį’.bs=‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą iš Egipto, neišsirinkau kito miesto tarp visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, ir jokio kito vyro, kuris būtų mano tautos Izraelio valdovu,~ruJis sakė: „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:lqQKaralius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo metu stovėjo.OpBet aš pastačiau Tau namus, vietą, kur Tu gyventum per amžius“.]o3Tuomet Saliamonas tarė: „Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.lnQtaip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Dievo namus.;mo Trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui vienu balsu. Kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais, šlovindami Viešpatį ir sakydami: „Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas“, debesis pripildė Viešpaties namusllQ levitai giesmininkai Asafas, Hemanas, Jedutūnas, jų sūnūs ir broliai, vilkėdami plonos drobės rūbus, su cimbolais, psalteriais ir arfomis stovėjo į rytus nuo aukuro ir prie jų šimtas dvidešimt kunigų su trimitais.|kq Kunigams išėjus iš šventyklos, nes visi ten buvę kunigai buvo pasišventinę, nepaisant jų tarnavimo eilės,j Skrynioje buvo tik dvi plokštės, kurias Mozė įdėjo Horebe, kai Viešpats padarė sandorą su izraelitais, jiems išėjus iš Egipto.i- Kartys buvo tokios ilgos, kad jų galai buvo matomi priešais Švenčiausiąją, tačiau iš lauko jų nesimatė. Taip ten yra iki šios dienos.Th!Cherubų sparnai buvo išskleisti virš skrynios ir dengė ją bei kartis.lgQKunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais.'fGKaralius Saliamonas ir visas Izraelis, susirinkęs pas jį priešais Sandoros skrynią, aukojo tiek avių ir galvijų, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti.eJie nešė skrynią, Susitikimo palapinę ir visus šventus indus, kurie buvo palapinėje, kunigai ir levitai nešė juos.GdAtėjo visi Izraelio vyresnieji, ir levitai paėmė skrynią.icKTodėl visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių į šventę, kuri vyko septintąjį mėnesį.7bgSaliamonas sušaukė Izraelio vyresniuosius, giminių vadus ir izraelitų šeimų galvas į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties Sandoros skrynią iš Dovydo miesto, Siono.ca?Taip buvo pabaigti visi darbai, kuriuos Saliamonas padarė dėl Viešpaties namų, ir Saliamonas atgabeno tai, ką jo tėvas Dovydas buvo pašventinęs: auksą, sidabrą bei indus, ir sudėjo Dievo namų sandėliuose.0`Yšakutes, samčius, dubenis ir smilkytuvus – visa iš gryno aukso. Šventyklos vidinės durys į Švenčiausiąją ir durys į šventyklą buvo padarytos iš aukso.4_cgėles, lempas ir žnyples iš gryno aukso,/^Yžvakides su lempomis iš gryno aukso,f]ESaliamonas padarė Dievo namams visus reikmenis: auksinį aukurą, stalus padėtinei duonai,_\7Saliamonas padarė tiek daug daiktų, kad nebuvo įmanoma apskaičiuoti vario svorio.\[1Karalius juos nuliejo Jordano lygumoje, molingoje žemėje tarp Sukoto ir Ceredos.Zpuodus, semtuvėlius, šakutes. Visus reikmenis Hiramas padirbo karaliui Saliamonui dėl Viešpaties namų iš tikro vario.?Yybaseiną ir dvylika jaučių, ant kurių jis stovėjo,)XMstovus ir praustuves ant stovų, W taip pat keturis šimtus granato vaisių abiems tinklams, po dvi eiles granato vaisių kiekvienam tinklui, dengiančiam kapitelius,zVm dvi kolonas, du kapitelius ant kolonų viršaus, du tinklus apdengti abiems kapiteliams, kurie buvo ant kolonų,U# Hiramas dar padirbo puodus, semtuvėlius ir dubenis. Ir Hiramas baigė darbą, kurį turėjo padaryti karaliui Saliamonui dėl Dievo namų:;Tq Baseiną pastatė dešinėje, pietryčių pusėje.XS) Taip pat padarė kiemą kunigams ir didįjį kiemą; jų vartai buvo variniai. R Ir dešimt stalų padarė ir pastatė taip pat po penkis vienoje ir kitoje pusėje. Taip pat padarė šimtą auksinių taurių. QJis padarė dešimt auksinių žvakidžių pagal duotus nurodymus ir pastatė šventykloje, penkias kairėje ir penkias dešinėje.FPJis padarė ir dešimt praustuvių, kurios buvo pastatytos po penkias dešinėje ir kairėje pusėje. Jose buvo plaunama tai, ką aukodavo deginamajai aukai; o baseine prausdavosi kunigai.OJo storis buvo per plaštaką, briauna buvo kaip taurės briauna, kaip lelijos žiedas; jame tilpo trys tūkstančiai batų vandens.KNJis stovėjo ant dvylikos jaučių. Trys buvo atsigręžę į šiaurę, trys į vakarus, trys į pietus ir trys į rytus. Baseinas buvo jų viršuje ir jų užpakalinės dalys buvo po baseinu.xMiDvi eilės jaučių pavidalų buvo aplinkui jį po dešimt kiekvienoje uolektyje, nulietų išvien su baseinu. L9Ir nuliejo baseiną dešimties uolekčių skersmens nuo briaunos iki briaunos ir penkių uolekčių aukščio. Jo apimtis buvo trisdešimt uolekčių.KBe to, jis padarė varinį aukurą dvidešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir dešimties uolekčių aukščio.JKolonos stovėjo šventyklos priekyje, viena – dešinėje, o antra – kairėje; dešiniąją pavadino Jachinu, o kairiąją Boazu.I+Jis padarė ir grandinėles kaip Švenčiausioje ir pritvirtino kolonų viršuje. Ant kiekvienos grandinėlės buvo po šimtą granato vaisių.#H?Šventyklos priekyje jis padarė dvi kolonas, kiekvieną trisdešimt penkių uolekčių aukščio, o kapiteliai ant jų viršaus buvo penkių uolekčių.G{Jis padarė uždangą iš raudonų, mėlynų, violetinių ir plonų lininių siūlų ir ant jos išsiuvinėjo cherubus.F Cherubų ištiesti sparnai buvo dvidešimties uolekčių ilgio. Jie stovėjo ant kojų, o jų veidai buvo nukreipti į šventyklos vidų.E7 Antro cherubo penkių uolekčių ilgio sparnas siekė priešingą sieną, o kitas jo penkių uolekčių ilgio sparnas lietė pirmojo cherubo sparną.:Dm Cherubų sparnai buvo dvidešimties uolekčių ilgio: vienas penkių uolekčių ilgio sparnas siekė sieną, kitas penkių uolekčių ilgio sparnas lietė kito cherubo sparną.FC Švenčiausioje padarė du cherubus ir aptraukė juos auksu.lBQ Vinys svėrė penkiasdešimt šekelių aukso. Viršutinius kambarius jis taip pat aptraukė auksu.dAAJis padarė Šventų švenčiausiąją, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio pagal namo plotį ir dvidešimties uolekčių pločio, visas jos vidus buvo aptrauktas grynu auksu, sveriančiu šešis šimtus talentų.f@ENamų sijas, slenksčius, sienas ir duris aptraukė auksu ir ant sienų išraižė cherubus.A?}Sienos buvo papuoštos brangakmeniais ir Parvaimo auksu.>Pagrindinį pastatą jis iškalė kipariso lentomis, aptraukė jas grynu auksu ir išraižė ant jų palmes bei grandinėles.9=kPriešakinio prieangio ilgis buvo lygus pastato pločiui – dvidešimt uolekčių, o jo aukštis buvo šimtas dvidešimt uolekčių. Jis aptraukė jį iš vidaus grynu auksu.<)Dievo namų, kuriuos Saliamonas ruošėsi statyti, dydis buvo šešiasdešimt uolekčių ilgio senuoju mastu ir dvidešimt uolekčių pločio.q;[Saliamonas pradėjo juos statyti ketvirtųjų savo karaliavimo metų antrojo mėnesio antrąją dieną.?:wSaliamonas pradėjo statyti Viešpaties namus Jeruzalėje ant Morijos kalno, kur Viešpats pasirodė jo tėvui Dovydui, vietoje, kurią Dovydas paruošė jebusiečio Ornano klojime.A9{Iš jų jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių nešikais, aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose ir tris tūkstančius šešis šimtus darbo prižiūrėtojais.>8uSaliamonas suskaičiavo visus svetimšalius, gyvenančius Izraelio krašte, kaip buvo padaręs jo tėvas Dovydas. Jų buvo šimtas penkiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai.$7AMes prikirsime medžių Libane, kiek tau reikės, ir, surišę į sielius, nuplukdysime jūra į Jafą, iš kur galėsi juos parsigabenti į Jeruzalę“.q6[Kviečių, miežių, aliejaus ir vyno, kuriuos pažadėjo mano valdovas, tegul atsiunčia savo tarnams.5)sūnų moters iš Dano dukterų, kurio tėvas yra vyras iš Tyro, mokantį gaminti įvairius daiktus iš aukso, sidabro, vario, geležies, akmens, medžio, raudono, mėlyno ir violetinio audeklo bei plonos drobės; mokantį raižyti įvairius raižinius ir daryti kiekvieną darbą, kurie jam pavedami. Jis galės dirbti kartu su tavo amatininkais, su mano valdovo, tavo tėvo Dovydo, amatininkais.<4s Aš siunčiu įgudusį, išmintingą vyrą Hiramą,e3C Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris sukūrė dangų ir žemę, kad davė karaliui Dovydui išmintingą sūnų, apdovanotą sumanumu ir protu, kuris rengiasi statyti namus Viešpačiui ir karališkus namus sau.2} Tyro karalius Hiramas atsakė Saliamonui laišku: „Kadangi Viešpats myli savo tautą, Jis tave padarė jos karaliumi.q1[ Aš aprūpinsiu tavo medžių kirtėjus maistu, duosiu dvidešimt tūkstančių homerų maltų kviečių, dvidešimt tūkstančių homerų miežių, dvidešimt tūkstančių batų vyno ir dvidešimt tūkstančių batų aliejaus“.n0U kad paruoštų man daugybę rąstų, nes namai, kuriuos rengiuosi statyti, bus dideli ir nuostabūs.9/kAtsiųsk man taip pat Libano kedrų, kiparisų ir kadagio medžių. Aš žinau, kad tavo tarnai moka kirsti medžius Libane. Mano tarnai atvyks ir dirbs kartu su tavo tarnais,.#Atsiųsk man vyrą, kuris būtų įgudęs daryti iš aukso, sidabro, vario, geležies, raudono, mėlyno ir violetinio audeklo, be to, mokantį atlikti raižymo darbus. Jis dirbs kartu su mano amatininkais iš Judo ir Jeruzalės, kuriuos paruošė mano tėvas Dovydas.D-Kas galėtų Jam pastatyti tinkamus namus? Dangus ir dangų dangūs negali Jo sutalpinti. Tai kas aš esu, kad statyčiau Jam namus? Tebūna jie bent vieta aukoms deginti Jo akivaizdoje.],3Namai, kuriuos aš statau, bus dideli, nes mūsų Dievas didesnis už visus dievus.S+Aš statau namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, kurie bus pašvęsti Jam. Ten bus smilkomi kvapnūs smilkalai Jo akivaizdoje, nuolat laikoma padėtinė duona, aukojamos deginamosios aukos kas rytą ir vakarą, taip pat sabatais, per jauną mėnulį ir mūsų Viešpaties šventėmis; taip įsakyta Izraeliui daryti per amžius.*1Saliamonas siuntė pas Tyro karalių Hiramą, sakydamas: „Kaip tu siuntei kedrų mano tėvui Dovydui, kai jis statėsi namus, taip daryk ir man.C)Jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių vyrų nešikais ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose, o jų prižiūrėtojais – tris tūkstančius šešis šimtus.Y(+Saliamonas užsimojo statyti namus Viešpaties vardui ir karališkus namus sau.E'Iš Egipto pirkdavo kovos vežimą už šešis šimtus šekelių sidabro, o žirgą – už šimtą penkiasdešimt. Taip pat jie pristatydavo žirgus visiems hetitų ir Sirijos karaliams.w&gSaliamonas parsigabendavo žirgų iš Egipto ir Kevės; karaliaus pirkliai pirkdavo juos Kevėje už pinigus.%'Karalius padarė, kad sidabro ir aukso Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedro medžių buvo kaip figmedžių, kurių gausiai auga slėniuose.6$eSaliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimams skirtuose miestuose ir Jeruzalėje.u#c Saliamonas sugrįžo nuo Gibeono aukštumos, nuo Susitikimo palapinės į Jeruzalę ir karaliavo Izraelyje.!"; tai tau yra suteikta išmintis ir pažinimas. Ir Aš duosiu tau turtų bei garbės, kokių neturėjo joks karalius iki tavęs ir neturės po tavęs“.|!q Dievas atsakė Saliamonui: „Kadangi tai buvo tavo širdyje ir tu neprašei turtų, garbės ar savo priešų gyvybės ir net ilgo amžiaus, bet prašei išminties ir pažinimo, kad galėtum teisti mano tautą, kurios karaliumi tave padariau,$ A Duok man išminties ir pažinimo, kad galėčiau įeiti ir išeiti prieš šitą tautą. Kas galėtų teisti šią Tavo tautą, kuri yra tokia didelė?“7 Viešpatie Dieve, įtvirtink savo pažadą, kurį davei mano tėvui Dovydui. Nes Tu padarei mane karaliumi žmonių, kurių yra kaip žemės dulkių.Saliamonas atsakė Dievui: „Tu parodei mano tėvui Dovydui didelį gailestingumą ir mane padarei karaliumi jo vietoje.oWTą pačią naktį Dievas pasirodė Saliamonui ir jam tarė: „Prašyk, ką Aš galėčiau duoti“.}Saliamonas aukojo tūkstantį deginamųjų aukų ant varinio aukuro prie Susitikimo palapinės, Viešpaties akivaizdoje.,QBe to, varinis aukuras, kurį padirbo Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis, buvo ten prie Viešpaties palapinės; Saliamonas ir izraelitai susirinko toje vietoje.Bet Dievo skrynią Dovydas buvo atgabenęs iš Kirjat Jearimo į vietą, kurią jis paruošė Jeruzalėje, pastatęs jai ten palapinę.-Ir Saliamonas su visais izraelitais ėjo į Gibeono aukštumą, kur buvo Dievo Susitikimo palapinė, Viešpaties tarno Mozės padaryta dykumoje.Saliamonas kalbėjo visam Izraeliui: tūkstantininkams, šimtininkams, teisėjams, visiems Izraelio valdytojams ir šeimų vyresniesiems.|qDovydo sūnus Saliamonas įsitvirtino karalystėje, o Viešpats, jo Dievas, buvo su juo ir labai išaukštino jį.r]Ten aprašyta jo viešpatavimas, galybė ir visa, kas atsitiko jam ir Izraeliui bei kitoms karalystėms.Karaliaus Dovydo darbai nuo pradžios iki galo yra užrašyti regėtojo Samuelio, pranašo Natano ir regėtojo Gado knygose.pYJis mirė sulaukęs žilos senatvės, turtingas ir gerbiamas; jo sūnus Saliamonas užėmė jo vietą. Jis karaliavo Izraeliui keturiasdešimt metų; Hebrone jis karaliavo septynerius metus, o Jeruzalėje – trisdešimt trejus metus.8kTaip Jesės sūnus Dovydas karaliavo Izraeliui."=Viešpats padarė Saliamoną labai didį viso Izraelio akyse ir jam suteikė tokią karališką didybę, kokios neturėjo joks Izraelio karalius iki jo.hIVisi kunigaikščiai, karžygiai ir visi karaliaus Dovydo sūnūs pakluso karaliui Saliamonui.Saliamonas atsisėdo Viešpaties soste kaip karalius savo tėvo Dovydo vieton; jam sekėsi, ir visas Izraelis jo klausė.W'Tą dieną jie valgė ir gėrė Viešpaties akivaizdoje su pakilia nuotaika ir antrą kartą paskelbė karaliumi Dovydo sūnų Saliamoną; jie patepė jį kunigaikščiu Viešpačiui, o Cadoką – kunigu.d AKitą dieną jie aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas: tūkstantį jaučių, tūkstantį avinų, tūkstantį ėriukų su priklausančiomis geriamosiomis ir padėkos aukomis, kad maisto užtektų visiems izraelitams.G Tuomet Dovydas tarė susirinkusiems: „Garbinkite Viešpatį, savo Dievą“. Susirinkusieji parpuolė ant žemės prieš Viešpatį bei karalių ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą.< qO mano sūnui Saliamonui duok tobulą širdį, kad jis laikytųsi Tavo įsakymų, nuostatų bei paliepimų ir pastatytų šventyklą, kuriai paruošiau reikalingų medžiagų“., QViešpatie, mūsų tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išlaikyk savo tautos širdžių nusistatymą tokį, koks jis šiandien, kad jie liktų Tau ištikimi.D Mano Dieve, žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą. Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai. Viešpatie, mūsų Dieve, visa, ką mes šiandien aukojame Tavo namams, Tavo šventajam vardui, ateina iš Tavęs ir yra Tavo!+Mes esame svetimi ir ateiviai Tavo akivaizdoje, kaip buvo ir mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje kaip šešėlis ir nė vienas nepasiliekame.5Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai aukoti Tau? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs.L Mūsų Dieve, mes dėkojame Tau ir giriame Tavo šlovingą vardą.! Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės.L Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko. Dovydas garbino Viešpatį susirinkusiųjų akivaizdoje ir tarė: „Garbė Tau per amžius, Viešpatie, mūsų tėvo Izraelio Dieve!  Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi.iKKas turėjo brangių akmenų, atidavė juos Viešpaties namų iždui, geršono Jehielio globon.wgir davė Dievo namų statybai penkis tūkstančius talentų aukso ir dešimt tūkstančių auksinių monetų; dešimt tūkstančių talentų sidabro, aštuoniolika tūkstančių talentų vario ir šimtą tūkstančių talentų geležies.~ Izraelio giminių ir šeimų vadai, tūkstantininkai, šimtininkai bei karaliaus darbų vyriausieji prievaizdai aukojo dosniai}7aukso auksiniams ir sidabro sidabriniams dirbiniams, kuriuos padarys meistrai. Kas iš jūsų šiandien laisva valia norėtų aukoti Viešpačiui?“t|atris tūkstančius talentų Ofyro aukso, septynis tūkstančius talentų valyto sidabro sienoms aptraukti,P{Be to, Dievo namams aš pridedu iš savo nuosavybės aukso ir sidabro:zIš visų jėgų paruošiau aukso Dievo namų auksiniams reikmenims, sidabro – sidabriniams, vario – variniams, geležies – geležiniams, medžio – mediniams; taip pat onikso ir spalvotų akmenų mozaikai, įvairių brangių akmenų ir gausybę marmuro.Ay{Karalius Dovydas tarė izraelitams: „Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko, dar jaunas ir nepatyręs, o darbas – didelis, nes rūmai ne žmogui, bet Viešpačiui Dievui.8xiKunigai ir levitai yra pasiruošę bet kokiai Dievo namų tarnystei; kiekviename darbe tau padės patyrę meistrai ir visa tauta bei kunigaikščiai vykdys tavo įsakymus“.nwUDovydas tarė savo sūnui Saliamonui: „Būk stiprus ir drąsus bei imkis darbo! Nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, bus su tavimi. Jis nepaliks tavęs, kol baigsi visus Viešpaties namų statybos darbus.jvMVisa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus.usmilkomajam aukurui gryniausio aukso pagal svorį ir cherubams, kurie laikė išskleidę sparnus ir dengė Viešpaties Sandoros skrynią.t1gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį;dsATaip pat davė aukso padėtinės duonos stalams iš aukso ir sidabro sidabriniams stalams,Vr%auksinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį, taip pat sidabrinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį pagal jų paskirtį.~quJis davė Saliamonui aukso ir sidabro auksiniams ir sidabriniams indams nulieti, nustatydamas atskirų indų svorį:p} patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų.;oo taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos,n3 Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios;wmg Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai“.jlM O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir Jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes Viešpats ištiria visų širdis ir siekius. Jei Jo ieškosi, rasi Jį, o jei Jį paliksi, Jis atmes tave amžiams.^k5Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius.|jqBe to, Aš įtvirtinsiu jo karalystę per amžius, jei jis vykdys mano įsakymus ir nurodymus kaip iki šiolei’.iJis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas.h%Viešpats davė man daug sūnų ir iš visų Jis pasirinko Saliamoną, kad jis sėdėtų Viešpaties karalystės soste ir valdytų Izraelį.wggTačiau Viešpats, Izraelio Dievas, pasirinko mane iš visų mano tėvo namų, kad būčiau karalius viso Izraelio. Jis išrinko iš Judo giminės mano tėvo namus ir iš mano tėvo sūnų mane panorėjo paskirti viso Izraelio karaliumi.lfQbet Dievas man tarė: ‘Tu nestatysi namų mano vardui, nes tu esi karys ir praliejai kraują’.@eyKaralius atsistojęs tarė: „Paklausykite, mano broliai, mano tauta. Aš norėjau statyti namus Viešpaties Sandoros skryniai, pakojį mūsų Dievui ir buvau pasiruošęs statybai,dDovydas sušaukė į Jeruzalę visus Izraelio ir giminių kunigaikščius, būrių viršininkus, tūkstantininkus, šimtininkus, karaliaus bei jo sūnų nuosavybės ir gyvulių vyriausiuosius prievaizdus, rūmų valdininkus, narsius vyrus ir karžygius.{co"Po Ahitofelio buvo Benajos sūnus Jehojada ir Abjataras, o vyriausiasis karaliaus kariuomenės vadas buvo Joabas.Yb+!Ahitofelis buvo karaliaus patarėjas, o archas Hušajas buvo karaliaus draugas. a Dovydo dėdė Jehonatanas, išmintingas ir raštingas vyras, buvo patarėjas, o Hachmonio sūnus Jehielis mokė karaliaus sūnus.t`aavis ir ožkas – hagaras Jazizas. Šitie buvo karaliaus Dovydo nuosavybės vyriausieji prižiūrėtojai.Q_kupranugarius – izmaelitas Obilas; asilus – meronotietis Jechdijas;v^egalvijus, kurie ganėsi Šarone, – šaronietis Šitrajas; galvijus slėniuose – Adlajo sūnus Šafatas;w]galyvmedžius ir figmedžius, augusius Šefeloje, – gederietis Baal Hananas; aliejaus sandėlius – Joasas;P\vynuogynus – Šimis iš Ramos; vyno atsargas – šefamietis Zabdis;8[klauko darbus prižiūrėjo Kelubo sūnus Ezris;Z'Karaliaus turtus saugojo Adielio sūnus Azmavetas. Tuos gi turtus, kurie buvo miestuose, kaimuose ir bokštuose – Uzijo sūnus Jehonatanas;8YiCerujos sūnus Joabas buvo pradėjęs skaičiuoti izraelitus, bet nebaigė, nes Izraelis už tai buvo nubaustas. Šis skaičiavimas nepateko į karaliaus Dovydo metraščius.X3Dovydas neskaičiavo tų, kurie buvo dvidešimties metų ir jaunesni, nes Viešpats buvo pažadėjęs padauginti Izraelį kaip žvaigždes danguje. 1_~~ }F|{{czzzbyxxxwwv*utssRrraqpMooynncmm.lkBjj9i|ihngg-ff8edd6ccNbaaa ``__^^,]]>\\8[[ZiYpXX3WWVmUeUTZTSIS RQQ^Q7Q PPPzPOO%NxNMJLL$KKoJJIdHH\GG;FREEDCCNBBMA@@ ??9>==W<y{t > U ) 2~/\1/WMichėjas tęsė: „Klausykitės Viešpaties žodžio! Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.ucIzraelio karalius tarė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik pikta?“OTada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį, išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’“.Karalius jam atsakė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu“.@yJam atėjus pas karalių, šis paklausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti į Ramot Gileadą, ar ne?“ Jis atsakė: „Eikite ir laimėkite! Jie bus atiduoti į jūsų rankas“.b= Michėjas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, ką mano Dievas man sakys, tą kalbėsiu“.I~  Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų; kalbėk tai, kas gera“.}w Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.| Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’“.J{  Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas, apsivilkę karališkais drabužiais, sėdėjo savo sostuose aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.qz[Izraelio karalius pasišaukė vieną valdininką ir įsakė jam skubiai atvesti Imlos sūnų Michėją.y1Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekuomet nepranašauja apie mane gerai, visuomet tik blogai; tai Imlos sūnus Michėjas“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.exCJuozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?“@wyIzraelio karalius, sušaukęs keturis šimtus pranašų, klausė: „Ar man eiti į Ramot Gileadą kariauti, ar ne?“ Jie atsakė: „Eik! Dievas jį atiduos į karaliaus rankas“.QvJuozapatas sakė Izraelio karaliui: „Sužinok, ką Viešpats sako“.]u3Izraelio karalius Ahabas klausė Judo karalių Juozapatą: „Ar tu eisi su manimi į Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Kaip tu, taip ir aš; mano tauta, kaip ir tavo tauta; aš eisiu su tavimi į karą“.0tYKeleriems metams praėjus, jis nuvyko pas Ahabą į Samariją. Ahabas jam ir jo žmonėms papjovė daug avių bei galvijų ir įtikinėjo jį užpulti Ramot Gileadą.SsJuozapatas buvo labai turtingas ir gerbiamas; jis susigiminiavo su Ahabu.~ruŠitie tarnavo karaliui, neskaičiuojant tų, kurie buvo karaliaus paskirstyti sutvirtintuose miestuose visame Jude.\q1Po jo – Jehozabadas su šimtu aštuoniasdešimt tūkstančių ginkluotų karių.sp_Iš Benjamino – karžygys Eljada su dviem šimtais tūkstančių karių, ginkluotų lankais ir skydais. oŠalia jo Zichrio sūnus Amasija, savanoriškai pasišventęs Viešpačiui; su juo buvo du šimtai tūkstančių rinktinių karių.^n5Po jo buvo vadas Johananas su dviem šimtais aštuoniasdešimt tūkstančių karių.m+Štai jų skaičius pagal jų tėvų namus. Iš Judo buvo šie tūkstantininkai. Adna – vadas trijų šimtų tūkstančių rinktinių karių.Ml kuriuose jis laikė daug atsargų. Jeruzalėje buvo narsūs kariai.Pk Juozapato galybė augo. Jis pastatė Jude pilis ir sandėlių miestus,5jc Kai kurie filistinai nešė Juozapatui dovanų ir sidabrą kaip duoklę. O arabai atvedė jam septynis tūkstančius septynis šimtus avinų ir tokį pat skaičių ožių.fiE Viešpaties baimė apėmė visus Judo kaimynus taip, kad jie nedrįso kariauti su Juozapatu.Uh# Jie mokė Jude žmones iš Viešpaties įstatymų knygos visuose miestuose.5gcSu jais buvo pasiųsti levitai: Šemajas, Netanijas, Zebadijas, Asaelis, Šemiramotas, Jehonatanas, Adonijas, Tobija, Tob Adonija ir du kunigai – Elišama bei Jehoramas.f-Trečiaisiais karaliavimo metais jis siuntė į Judo miestus mokyti savo kunigaikščius: Ben Hailą, Abdiją, Zachariją, Netanelį ir Mikają.keOJo širdis buvo išaukštinta Viešpaties keliuose ir jis sunaikino aukštumas bei giraites Jude.dViešpats įtvirtino karalystę jo rankoje, ir visi Judo gyventojai nešė Juozapatui dovanų. Jis turėjo daug turtų ir buvo gerbiamas.`c9Jis ieškojo savo tėvų Dievo ir vykdė Jo įsakymus, ir nesekė Izraelio pavyzdžiu.vbeViešpats buvo su Juozapatu, nes jis vaikščiojo ankstesniais savo tėvo Dovydo keliais ir negarbino Baalo.,aQJis pasiuntė kariuomenės būrius į visus sutvirtintus Judo miestus ir paskyrė įgulas Judo krašte bei Efraimo miestuose, kuriuos buvo paėmęs jo tėvas Asa.]`3Jo sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti jo vietoje ir sustiprėjo prieš Izraelį.A_{Jis buvo palaidotas savame kape, kurį buvo pasidaręs Dovydo mieste. Jo kūnas buvo balzamuotas kvepalais ir įvairiausių rūšių tepalais. Jo garbei buvo sukurtas didelis laužas.d^A Asa užmigo prie savo tėvų ir mirė keturiasdešimt pirmaisiais savo karaliavimo metais."]= Trisdešimt devintaisiais karaliavimo metais Asa susirgo sunkia kojų liga. Tačiau jis ir sirgdamas neieškojo Viešpaties, bet kreipėsi į gydytojus.K\ Visi Asos darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.-[S Asa, užsirūstinęs ant regėtojo, įmetė jį į kalėjimą, nes labai supyko ant jo dėl to dalyko. Tuo pačiu metu Asa išnaudojo ir kitus savo tautos žmones.AZ{ Nes Viešpaties akys stebi visą žemę, kad parodytų savo galią dėl tų, kurių širdis yra tobula prieš Jį. Tu pasielgei neišmintingai, todėl nuo šiol turėsi daug karų“.'YGAr etiopai ir libiai neturėjo didžiulės kariuomenės, kovos vežimų ir raitelių? Kadangi pasitikėjai Viešpačiu, tai Jis juos atidavė į tavo rankas.WX'Tuo metu regėtojas Hananis, atėjęs pas Judo karalių Asą, jam tarė: „Kadangi tu pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne Viešpačiu, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė ištrūko iš tavo rankų.WKaralius Asa, surinkęs visą Judą, paėmė akmenis ir rąstus, kuriuos Baša naudojo statybai, ir jais sutvirtino Gebą ir Micpą.YV+Izraelio karalius Baša, tai išgirdęs, liovėsi statęs Ramą ir pasitraukė.:UmBen Hadadas paklausė karaliaus Asos ir pasiuntė savo kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus. Jie užėmė Ijoną, Daną, Abel Maimą ir visus Neftalio sandėlių miestus.JT „Padarykime sąjungą tarp manęs ir tavęs, kaip buvo tarp mūsų tėvų. Siunčiu tau sidabro ir aukso; sulaužyk sąjungą su Izraelio karaliumi Baša, kad jis atsitrauktų nuo manęs“.SAsa, paėmęs sidabrą ir auksą iš Viešpaties namų ir karaliaus namų, pasiuntė Sirijos karaliui Ben Hadadui į Damaską, sakydamas:5RcTrisdešimt šeštaisiais Asos karaliavimo metais Izraelio karalius Baša užpuolė Judą ir statė Ramą, kad niekam neleistų įeiti ar išeiti iš Asos, Judo karaliaus.EQKaro nebuvo iki trisdešimt penktų Asos karaliavimo metų.fPEJis atnešė į Dievo namus savo tėvo ir savo paskirtas dovanas: sidabrą, auksą ir indus.lOQBet aukštumos nebuvo sunaikintos Izraelyje. Tačiau Asos širdis buvo tobula per visas jo dienas.;NoKaralius Asa pašalino iš karalienės vietos net savo motiną Maaką, nes ji buvo padariusi stabą giraitėje. Asa sukapojo tą stabą ir sutrupinęs sudegino Kidrono slėnyje.RMVisas Judas džiaugėsi priesaika, nes jie prisiekė iš visų savo širdžių ir ieškojo Jo su dideliu troškimu. Ir Jis leidosi jų surandamas, ir Viešpats jiems suteikė ramybę iš visų pusių.\L1Jie prisiekė Viešpačiui garsiu balsu su šauksmais, trimitams ir ragams aidint.K  Kas neieškos Viešpaties, Izraelio Dievo, bus baudžiamas mirtimi, nepaisant ar jis mažas, ar didelis, ar vyras, ar moteris.hJI Jie padarė sandorą, kad ieškos Viešpaties, savo tėvų Dievo, visa širdimi ir visa siela.yIk Tą dieną jie aukojo Viešpačiui iš paimto grobio septynis šimtus jaučių ir septynis tūkstančius avių.]H3 Jie susirinko į Jeruzalę penkioliktais Asos karaliavimo metais trečią mėnesį.YG+ Jis surinko visus Judo ir Benjamino gyventojus bei ateivius, kurie apsigyveno pas juos, iš Efraimo, Manaso ir Simeono; daugelis iš Izraelio perbėgo pas Asą, pamatę, kad Viešpats, jo Dievas, yra su juo.FAsa, išgirdęs šituos pranašystės žodžius, įsidrąsino ir pašalino pasibjaurėtinus stabus iš Judo ir Benjamino krašto ir iš miestų, kuriuos jis paėmė Efraimo aukštumose. Jis atnaujino Viešpaties aukurą prie Viešpaties šventyklos.hEIO jūs būkite stiprūs ir tenepailsta jūsų rankos. Jums bus atlyginta už jūsų darbus“.nDUTauta naikino tautą ir miestas miestą, nes Dievas padarė sumaištį tarp jų visomis nelaimėmis.}CsAnais laikais nebuvo saugu įeinančiam ir išeinančiam, nes didelis sumišimas visose šalyse vargino gyventojus.yBkBet kai jie savo varge atsigręžė į Viešpatį, Izraelio Dievą, ir ieškojo Jo, Jis leidosi jų surandamas.]A3Ilgą laiką Izraelis gyveno be tikro Dievo, be pamokančio kunigo ir be įstatymo.m@SJis išėjo pasitikti Asos ir jam tarė: „Karaliau Asa, visas Judai ir Benjaminai, paklausykite manęs! Viešpats yra su jumis, kai jūs esate su Juo, ir jei Jo ieškosite, surasite Jį. Bet jei Jį apleisite, Jis jus apleis.:?oDievo Dvasia nužengė ant Odedo sūnaus Azarijo.y>kBe to, jie sugriovė gyvulių pastoges ir, išsivarę daugybę avių bei kupranugarių, sugrįžo į Jeruzalę.=Jie užėmė visus miestus Geraros apylinkėje, nes juos buvo apėmusi Viešpaties baimė. Iš visų miestų jie išsigabeno daug grobio.4<a Asa su žmonėmis juos vijosi iki Gerara. Etiopai buvo nugalėti ir nebeatsigavo. Jie buvo sumušti Viešpaties ir Jo kariuomenės. Asos kariai paėmė labai daug grobio.O; Viešpats sumušė etiopus priešais Asą ir Judą, ir etiopai bėgo.:5 Asa šaukėsi Viešpaties, savo Dievo: „Viešpatie, Tu gali padėti ir galingam, ir bejėgiui. Padėk mums, Viešpatie, mūsų Dieve, nes mes šliejamės prie Tavęs ir Tavo vardu einame prieš šitą daugybę! Viešpatie, Tu esi mūsų Dievas, tenenugali Tavęs žmogus“.[9/ Asa išėjo prieš jį ir išsirikiavo kautynėms Cefatos slėnyje prie Marešos. 8 Prieš juos išėjo etiopas Zerachas su tūkstančiu tūkstančių kareivių, trimis šimtais kovos vežimų ir pasiekė Marešą.c7?Asos kariuomenėje buvo trys šimtai tūkstančių Judo vyrų, ginkluotų skydais ir ietimis, ir du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių Benjamino vyrų, ginkluotų skydais ir lankais. Jie visi buvo narsūs kariai.6)Asa kalbėjo Judui: „Pastatykime šiuos miestus, aptverkime juos sienomis su bokštais, vartais ir skląsčiais, nes kraštas priklauso mums. Kadangi mes ieškojome Viešpaties, mūsų Dievo, Jis suteikė mums ramybę iš visų pusių“. Jie statė, ir jiems sekėsi.5Jis statė sutvirtintus miestus Jude, nes kraštas ilsėjosi, ir su niekuo nekariavo tais metais, kadangi Viešpats suteikė jam poilsį.a4;Jis pašalino visuose Judo miestuose aukštumas ir atvaizdus, ir jam valdant buvo ramu.s3_ir įsakė Judo žmonėms ieškoti Viešpaties, jų tėvų Dievo, ir vykdyti Jo įstatymus bei įsakymus.c2?Jis pašalino svetimų dievų aukurus aukštumose, sudaužė atvaizdus, iškirto giraitesK1Asa darė tai, kas gera ir teisinga Viešpaties, jo Dievo, akyse.0-Abija užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo Dovydo mieste. Jo sūnus Asa karaliavo jo vietoje. Jo dienomis krašte buvo ramu dešimt metų.\/1 Visi kiti Abijos darbai, jo keliai ir jo kalbos surašyti pranašo Idojo knygoje.w.g Bet Abija sustiprėjo. Jis vedė keturiolika žmonų ir turėjo dvidešimt du sūnus ir šešiolika dukterų.a-; Jeroboamas nebeatgavo savo galios Abijos dienomis. Viešpats ištiko jį, ir jis mirė.t,a Abija persekiojo Jeroboamą ir atėmė iš jo šiuos miestus: Betelį, Ješaną ir Efroną su jų kaimais.~+u Taip izraelitai pralaimėjo tą kartą, o Judo vaikai nugalėjo, nes jie pasitikėjo Viešpačiu, savo tėvų Dievu.x*i Abija ir jo žmonės smarkiai sumušė juos, ir žuvo izraelitų penki šimtai tūkstančių rinktinių vyrų.M) Izraelitai bėgo nuo Judo, ir Dievas atidavė juos į šių rankas.s(_ Judo vyrai sušuko, ir kai jie šaukė, Dievas sumušė Jeroboamą ir Izraelį priešais Abiją ir Judą.r'] Judas, pamatęs, kad kova bus iš priekio ir iš užpakalio, šaukėsi Viešpaties, o kunigai trimitavo.&y Jeroboamas pasiuntė pasalą, kad užeitų jiems iš užnugario. Jo kariai buvo priešais Judą, o pasala – už jų.;%o Pats Dievas veda mus, yra su mumis ir Jo kunigai su trimitais, kad trimituotų prieš jus. Izraelitai, nekovokite su Viešpačiu, savo tėvų Dievu, nes neturėsite sėkmės“.$ Jie kas rytą ir kas vakarą aukoja Viešpačiui deginamąsias aukas ir smilko smilkalus, padeda padėtinę duoną ant auksinio stalo ir kas vakarą uždega lempas auksinėje žvakidėje. Mes laikomės Viešpaties, mūsų Dievo, nurodymų, bet jūs Jį palikote.## Bet mūsų Dievas yra Viešpats, mes Jo nepalikome. Viešpačiui tarnauja kunigai, Aarono sūnūs, taip pat levitai atlieka savo tarnystę.`"9 Jūs išvarėte Viešpaties kunigus, Aarono sūnus, ir levitus bei pasidarėte kunigų kaip kitų kraštų tautos. Kas tik ateina pasišvęsti su jaučiu ir septyniais avinais, tampa kunigu tų, kurie nėra dievai.w!g Dabar jūs manote galėsią atsilaikyti prieš Viešpaties karalystę, esančią Dovydo sūnų rankose, kadangi jūsų yra didelė daugybė ir su jumis yra auksiniai veršiai, kuriuos jums padirbdino Jeroboamas, kad būtų jūsų dievai., Q Pas jį susirinko netikę žmonės, Belialo vaikai, ir įsitvirtino prieš Saliamono sūnų Roboamą, kai jis buvo jaunas, nepatyręs ir neatsilaikė prieš juos.eC Bet Nebato sūnus Jeroboamas, Dovydo sūnaus Saliamono tarnas, sukilo prieš savo valdovą.+ Argi jūs nežinote, kad Viešpats, Izraelio Dievas, amžiams atidavė karališkąją Izraelio valdžią Dovydui ir jo sūnums druskos sandora? Abija, atsistojęs ant Cemaraimo kalno Efraimo aukštumose, tarė: „Tu, Jeroboamai, ir visas Izraeli, pasiklausykite manęs!=s Abija išėjo į kovą su keturių šimtų tūkstančių rinktinių vyrų kariuomene, o Jeroboamas išsirikiavo prieš jį su aštuoniais šimtais tūkstančių rinktinių karių. Trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Mikaja, duktė Ūrielio iš Gibėjos. Kilo karas tarp Abijos ir Jeroboamo.Y+ Aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo metais Abija pradėjo karaliauti Jude.s_ Roboamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste; jo sūnus Abija karaliavo jo vietoje.,Q Roboamo darbai nuo pradžios iki galo yra surašyti pranašo Šemajos ir regėtojo Idojo raštuose. Karas tarp Roboamo ir Jeroboamo tęsėsi per visas jų dienas.T! Jis darė pikta, nes neparuošė savo širdies, kad ieškotų Viešpaties.7g Karalius Roboamas įsitvirtino Jeruzalėje ir karaliavo. Pradėdamas karaliauti, Roboamas buvo keturiasdešimt vienerių metų amžiaus ir karaliavo septyniolika metų Jeruzalėje, kurią Viešpats išsirinko iš visų Izraelio giminių, kad ten būtų Jo vardas. Jo motina buvo amonitė, vardu Naama.|q Kadangi jis nusižemino, Viešpaties rūstybė nusisuko nuo jo ir nesunaikino jo; ir Judui taip pat gerai sekėsi.w Karaliui einant į Viešpaties namus, sargybiniai juos nešdavo ir po to vėl juos padėdavo į sargybinių patalpą.  Karalius Roboamas padirbdino jų vietoje varinių skydų ir juos pavedė sargybos viršininkams, kurie buvo prie karaliaus rūmų.G Egipto karalius Šišakas užpuolė Jeruzalę ir, paėmęs Viešpaties namų ir karaliaus rūmų turtus, viską išvežė. Jis paėmė ir auksinius skydus, kuriuos Saliamonas buvo padaręs.r] Bet jie taps jo tarnais, kad žinotų, kuo skiriasi tarnavimas man ir tarnavimas svetimai karalystei“.M Viešpats, matydamas, kad jie nusižemino, kalbėjo Šemajai: „Kadangi jie nusižemino, Aš jų nesunaikinsiu, bet greitai išgelbėsiu. Mano rūstybė neišsilies ant Jeruzalės per Šišaką.`9 Izraelio kunigaikščiai ir karalius nusižemino ir tarė: „Teisus yra Viešpats!“eC Pranašas Šemaja, atėjęs pas Roboamą ir Judo kunigaikščius, kurie dėl Šišako susirinko Jeruzalėje, kalbėjo jiems: „Taip sako Viešpats: ‘Jūs palikote mane, todėl Aš jus paliksiu Šišako rankose’“.F  Jis paėmė Judo sutvirtintus miestus ir pasiekė Jeruzalę.T ! Jis atėjo su tūkstančiu dviem šimtais kovos vežimų ir šešiasdešimt tūkstančių raitelių, o žmonių, kurie atėjo su juo iš Egipto, Libijos, Sukimo ir Etiopijos, buvo nesuskaitoma daugybė.  Penktaisiais karaliaus Roboamo valdymo metais Egipto karalius Šišakas puolė Jeruzalę, nes jie nusikalto Viešpačiui.~ u Kai Roboamas įtvirtino karalystę ir sustiprėjo pats, jis ir su juo visas Izraelis apleido Viešpaties įstatymą.7 g Jis elgėsi išmintingai, išskirstydamas visus savo sūnus po Judą ir Benjamino žemių sustiprintus miestus, teikdamas jiems gausiai maisto ir parūpindamas daug žmonų.iK Roboamas paskyrė Maakos sūnų Abiją brolių vyresniuoju, nes norėjo padaryti jį karaliumi.`9 Roboamas mylėjo Abšalomo dukterį Maaką labiau už visas kitas savo žmonas ir suguloves. Jis turėjo aštuoniolika žmonų ir šešiasdešimt sugulovių, dvidešimt aštuonis sūnus ir šešiasdešimt dukterų.q[ Po jos Roboamas dar vedė Abšalomo dukterį Maaką, kuri pagimdė Abiją, Atają, Zizą ir Šelomitą.>w Mahalata pagimdė jam Jeušą, Šemariją ir Zahamą.w Roboamas vedė Mahalatą, Dovydo sūnaus Jerimoto ir Abihailės, kurios tėvas buvo Eliabas, Jesės sūnus, dukterį. 9 Jie sustiprino Judo karalystę ir padarė Saliamono sūnų Roboamą stiprų trejus metus; nes tuos metus jie vaikščiojo Dovydo ir Saliamono keliais.K Paskui juos ir visi, kurie nukreipė savo širdis, kad ieškotų Viešpaties, Izraelio Dievo, iš visų Izraelio giminių atėjo į Jeruzalę, norėdami aukoti Viešpačiui, savo tėvų Dievui.\1 ir paskyrė kunigus aukoti aukštumose demonams ir veršiams, kuriuos jis padarė.)K Levitai, palikę savo priemiesčius ir nuosavybę, atėjo į Judą ir Jeruzalę, nes Jeroboamas ir jo sūnūs pašalino juos iš Viešpaties kunigų tarnystėsX) Kunigai ir levitai, gyvenantys Izraelyje, iš viso krašto susirinko į Judą.~~u Kiekviename mieste jis laikė skydų bei iečių ir labai juos sutvirtino. Taip Judas ir Benjaminas pasiliko su juo.v}e Sustiprinęs tvirtoves, jis paskyrė joms viršininkus ir įrengė jose maisto, aliejaus ir vyno sandėlius.B| Corą, Ajaloną ir Hebroną, kurie yra Jude ir Benjamine.'{I Adorajimą, Lachišą, Azeką, z; Gatą, Marešą, Zifą,(yK Bet Cūrą, Sochoją, Adulamą,$xC Betliejų, Etamą, Tekoją,Jw Roboamas gyveno Jeruzalėje; jis sustiprino šiuos Judo miestus:gvG ‘Taip sako Viešpats: ‘Neikite ir nekariaukite su savo broliais! Kiekvienas grįžkite į savo namus, nes tai atėjo iš manęs’“. Jie pakluso Viešpaties žodžiams ir sugrįžo, atsisakę eiti prieš Jeroboamą.qu[ „Kalbėk Saliamono sūnui Roboamui, Judo karaliui, ir visiems izraelitams Jude ir Benjamine ir sakyk:]u Kiti Saliamono darbai nuo pradžios iki galo yra surašyti pranašo Natano knygoje, Ahijos iš Šilojo pranašystėje ir regėtojo Idojo regėjimuose apie Nebato sūnų Jeroboamą.A\} Saliamonas pirkdavo žirgų iš Egipto ir kitų šalių.[ Karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedrų tiek, kiek figmedžių, kurie gausiai auga slėniuose.]Z3 Jis buvo valdovas visų karalių nuo upės iki filistinų krašto ir Egipto sienos.EY Saliamonas turėjo keturis tūkstančius pastatų žirgams bei kovos vežimams ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje.X Kiekvienas atgabendavo jam dovanų: sidabrinių ir auksinių daiktų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų; taip buvo kasmet. W Visi žemės karaliai siekė išvysti Saliamoną, norėdami išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį.XV) Karalius Saliamonas pranoko visus žemės karalius savo turtais ir išmintimi.5Uc Karaliaus laivai plaukiojo į Taršišą kartu su Hiramo tarnais. Kas treji metai Taršišo laivai grįždavo su auksu, sidabru, dramblio kaulu, beždžionėmis ir povais..TU Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai ir namų iš Libano medžio indai buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono laikais.S Be to, dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.R Sostas turėjo šešis laiptus ir auksinį pakojį. Abiejose sosto pusėse buvo rankoms atramos, du liūtai stovėjo šalia tų atramų.\Q1 Karalius padarė didžiulį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį grynu auksu."P= ir tris šimtus mažųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas vienam po tris šimtus šekelių aukso. Karalius juos sudėjo namuose iš Libano medžio.O' Karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas kiekvienam skydui po šešis šimtus šekelių aukso,N! neskaičiuojant to, ką atgabendavo karaliui Saliamonui prekybininkai ir keliaujantieji pirkliai, Arabijos karaliai ir krašto valdytojai.sM_ Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus,9Lk Karalius Saliamonas davė Šebos karalienei viską, ko ji norėjo ir prašė. Jis jai dovanojo daugiau, negu ji jam atgabeno. Po to ji su savo palyda grįžo į savo kraštą.K3 Iš raudonmedžio buvo padaryti laiptai Viešpaties namams, psalteriai ir arfos giesmininkams; anksčiau tokių niekas nebuvo matęs Judo žemėje.eJC Hiramo ir Saliamono tarnai pargabeno aukso iš Ofyro, raudonmedžio ir brangiųjų akmenų.VI% Šebos karalienė padovanojo karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, labai daug kvepalų ir brangiųjų akmenų; niekad nebuvo tokių kvepalų, kokius Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui.H Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris pamėgo tave ir pasodino į savo sostą, kad būtum Viešpaties, savo Dievo, karaliumi. Kadangi Dievas myli Izraelį ir nori jį išlaikyti per amžius, Jis padarė tave jų karaliumi teismui ir teisingumui vykdyti“.rG] Laimingi tavo žmonės ir laimingi tavo tarnai, kurie nuolat yra priešais tave ir girdi tavo išmintį.Taip buvo baigtas visas Saliamono darbas nuo Viešpaties namų pamatų dėjimo iki užbaigimo ir galutinio Viešpaties namų įrengimo.h=IKunigai ir levitai nenukrypo nuo karaliaus įsakymo jokiame dalyke nei prižiūrėdami turtus.+<OJis paskyrė, kaip jo tėvas Dovydas buvo nustatęs, kunigų skyrius ir levitus jų pareigoms, kad jie tarnavimo metu giedotų ir patarnautų kunigams pagal kasdienes pareigas, ir vartininkus, kaip jie buvo paskirti skyriais kiekvieniems vartams; nes toks buvo Dievo vyro Dovydo įsakymas.;;o pagal Mozės įstatymo reikalavimus: kasdienes aukas, taip pat aukas sabatais, per jauną mėnulį ir per tris metines šventes – Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių.|:q Saliamonas aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas ant Viešpaties aukuro, kurį jis pastatė priešais prieangį,g9G Saliamonas perkėlė faraono dukterį iš Dovydo miesto į namus, kuriuos jis jai pastatė, nes sakė: „Mano žmona negyvens Izraelio karaliaus Dovydo namuose, nes jie šventi, kadangi juose buvo Viešpaties skrynia“.g8G Karalius Saliamonas turėjo du šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų, kurie valdė žmones.7w Bet izraelitų Saliamonas neapkrovė darbais; jie buvo kareiviai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai.6bet palikuonis likusiųjų krašte, kurių izraelitai nesunaikino, Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip jie liko iki šios dienos.\51Visus hetitus, amoritus, perizus, hivus ir jebusiečius, kilusius ne iš Izraelio,S4Baalatą ir visus sandėlių miestus, kurie priklausė Saliamonui, visus kovos vežimų ir raitelių miestus ir visa, ką Saliamonas sumanė statyti Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė.3Jis taip pat sutvirtino Aukštutinį Bet Horoną ir Žemutinį Bet Horoną, apvesdamas juos sienomis, įstatydamas vartus ir skląsčius;L2Jis pastatė Tadmorą dykumoje ir visus sandėlių miestus Hamate.@1{Tuomet Saliamonas nuėjo į Hamat Cobą ir jį paėmė.l0Qjis sutvirtino tuos miestus, kuriuos Hiramas atidavė Saliamonui, ir juose apgyvendino izraelitus.b/=Po dvidešimties metų, per kuriuos Saliamonas pastatė Viešpaties namus ir savo namus,Y.+Ir jam atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė kitus dievus, juos garbino ir jiems tarnavo, tai Jis siuntė jiems šią nelaimę’“.-3Šitie aukšti namai kels nusistebėjimą kiekvienam praeiviui, ir jis sakys: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitai žemei ir šitiems namams?’V,%tai Aš jus išrausiu su šaknimis iš žemės, kurią jums daviau, o šituos namus, kuriuos pašventinau savo vardui, pašalinsiu iš savo akių ir padarysiu juos patarle ir priežodžiu visose tautose.+5Bet jei jūs nusigręšite ir nesilaikysite mano nuostatų ir įsakymų, kuriuos jums daviau, nuėję tarnausite kitiems dievams ir juos garbinsite,*+tai įtvirtinsiu tavo karalystės sostą, kaip pažadėjau tavo tėvui Dovydui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro, kuris valdytų Izraelį’.)3O jei tu vaikščiosi prieš mane, kaip tavo tėvas Dovydas vaikščiojo, ir vykdysi, ką tau įsakiau, bei laikysies mano nuostatų ir potvarkių, d~~.}}||{ozzyy]x~xw?vv_u}ttMsskrrqpPo.nn.mmPll k_jjiHhh6gg f>p=<;;{;:}9Y887766H65"433&22(150`0..t. -,,k+U**5)(''>&%%%$E#)""! 3J0L XV  w!?~*  $ l  N`fduPc Jotamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste, o jo sūnus Ahazas karaliavo jo vietoje.qO[Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje._N7Visi kiti Jotamo darbai ir visi jo karai surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje.RMJotamas sustiprėjo, nes vaikščiojo priešais Viešpatį, savo Dievą.hLIJis kariavo su amonitų karaliumi ir jį nugalėjo. Amonitai davė jam šimtą talentų sidabro, dešimt tūkstančių saikų kviečių ir tiek pat miežių pirmaisiais metais, tiek pat antraisiais ir trečiaisiais metais.UK#Be to, jis statė miestus Judo aukštumose ir pilis bei bokštus miškuose.fJEJoatamas pastatė aukštutinius vartus Viešpaties namuose ir daug statė ant Ofelio sienos.%ICJis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Uzijas, tačiau jis neįėjo į Viešpaties šventyklą. Tauta vis dar elgėsi netikusiai."H=Pradėdamas karaliauti, Jotamas buvo dvidešimt penkerių metų ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Jeruša, Cadoko duktė.'GGUzijas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų karalių kapinių lauke, nes jis buvo raupsuotas. Jo sūnus Jotamas karaliavo jo vietoje.dFAVisus kitus Uzijo darbus, pirmus ir paskutinius, užrašė Amoco sūnus pranašas Izaijas.FEKaralius Uzijas liko raupsuotas iki savo mirties. Jis gyveno atskiruose namuose ir buvo atskirtas nuo Viešpaties namų. Jo sūnus Jotamas valdė karaliaus namus ir teisė krašto žmones.9DkVyriausiasis kunigas Azarijas ir visi kunigai žiūrėjo į jį, ir jis buvo raupsuotas. Jie išstūmė jį iš ten, o ir jis pats skubėjo išeiti, nes Viešpats jį ištiko.LCUzijas jau laikė rankoje smilkytuvą, pasiruošęs smilkyti. Jis labai supyko ant kunigų. Kai jis supyko, raupsai atsirado jo kaktoje Viešpaties namuose prie smilkymo aukuro, kunigams matant.hBIJie pasipriešino karaliui Uzijui ir sakė: „Uzijau, tu neturi teisės smilkyti Viešpačiui. Tai kunigų, Aarono sūnų, pareiga. Išeik iš šventyklos! Tu nusikaltai ir Viešpats Dievas nepriskaitys to tavo garbei“._A7Kunigas Azarijas įėjo paskui jį su aštuoniasdešimt drąsių Viešpaties kunigų.4@aKai jis buvo galingas, jo širdis pasididžiavo jo pražūčiai. Jis nusikalto Viešpačiui, savo Dievui, eidamas į Viešpaties šventyklą smilkyti ant smilkymo aukuro.n?UJis turėjo Jeruzalėje naujai išrastų karinių mašinų strėlėms ir dideliems akmenims svaidyti, kurias įstatė bokštuose ir kampuose. Jo vardas plačiai išgarsėjo, nes nuostabi pagalba lydėjo jį ir jis tapo galingas.i>KUzijas parūpino kariuomenei skydų, iečių, šalmų, lankų ir svaidyklių akmenims svaidyti.$=A Jie vadovavo trims šimtams septyniems tūkstančiams penkiems šimtams kariuomenės vyrų, kurie galingai kariaudavo, padėdami karaliui prieš priešą.Q< Šeimų vadų ir karžygių buvo du tūkstančiai šeši šimtai vyrų.=;s Uzijas turėjo kariuomenę, kuri išeidavo į karą būriais, kuri buvo suskaičiuota raštininko Jejelio ir valdininko Maasėjo, vadovaujant vienam iš karaliaus vadų Hananijui.^:5 Jis taip pat pastatė bokštų dykumoje ir iškasė daug šulinių, nes turėjo daug gyvulių žemumose ir slėnyje bei žemdirbių ir vynuogynų prižiūrėtojų įkalnėse ir Karmelyje; jis mėgo žemdirbystę.t9a Uzijas pastatė Jeruzalėje bokštus prie Kampo vartų, Slėnio vartų bei prie kampų ir juos sutvirtino.w8gAmonitai mokėjo Uzijui duoklę. Jo vardas pagarsėjo net iki Egipto sienos, nes jis nepaprastai sustiprėjo.b7=Dievas padėjo jam prieš filistinus ir arabus, gyvenusius Gūr Baale, ir prieš meunus.6Jis kariavo su filistinais ir sugriovė Gato, Jabnės bei Ašdodo sienas. Jis pastatė miestus aplink Ašdodą ir filistinų krašte.5'Jis ieškojo Dievo, kol Zacharijas, kuris suprasdavo Dievo regėjimus, buvo gyvas, ir kol jis ieškojo Viešpaties, Dievas davė jam sėkmę.T4!Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Amacijas."3=Pradėdamas valdyti, Uzijas buvo šešiolikos metų ir penkiasdešimt dvejus metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Jecholija iš Jeruzalės.f2EJis sutvirtino Elatą ir sugrąžino jį Judui po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų.1}Tada visi Judo žmonės ėmė Uziją, kuriam buvo šešiolika metų, ir padarė savo karaliumi jo tėvo Amacijo vietoje.R0Jo kūną pargabeno ant žirgų ir palaidojo prie jo tėvų Judo mieste.(/IAmacijui pasitraukus nuo Viešpaties, prieš jį kilo sąmokslas Jeruzalėje, ir jis pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė.n.UVisi kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.-Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoahazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.G,Po to Izraelio karalius pasiėmė visą auksą bei sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose Obed Edomo priežiūroje, taip pat karaliaus namų turtus, įkaitus ir grįžo į Samariją.~+uIzraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių Amaciją, Jehoahazo sūnaus Jehoašo sūnų, Bet Šemeše ir, atvedęs jį į Jeruzalę, nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.L*Izraelis nugalėjo Judą, ir šio vyrai pabėgo į savo palapines.v)eIzraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko Bet Šeme, kuris priklauso Judui. ( Amacijas nepaklausė, nes tai buvo iš Dievo, kad Jis galėtų atiduoti juos į priešų rankas, nes jie ieškojo Edomo dievų.'/Tu didžiuojiesi nugalėjęs Edomą ir keliesi puikybėn besigirdamas. Lik namuose. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?“`&9Izraelio karalius Jehoašas atsakė Judo karaliui Amacijui: „Libano usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.2%]Judo karalius Amacijas pasitarė ir siuntė pas Jehuvo sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, sakydamas: „Išeik, kad susitiktume veidas į veidą“.${Pranašui kalbant, karalius jam tarė: „Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs“. Pranašas nutilo, pasakęs: „Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo“.C#Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Amaciją. Jis siuntė pranašą, kuris sakė: „Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų?“"!Amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno Seyro vaikų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino.L! Ta kariuomenė, kurią Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet Horono, išžudė tris tūkstančius gyventojų ir prisiplėšė daug grobio.  Dešimt tūkstančių jie paėmė į nelaisvę ir, užvedę juos ant uolos viršūnės, nustūmė žemyn, ir jie visi užsimušė. Amacijas įsidrąsino, išvedė savo žmones ir, atėjęs į Druskos slėnį, išžudė dešimt tūkstančių Seyro vaikų.   Amacijas atskyrė iš Efraimo atėjusią kariuomenę ir paleido juos namo. Jie, degdami pykčiu Judui, grįžo į savo kraštą.;o Amacijas klausė Dievo vyro: „O ką daryti su šimtu talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?“ Dievo vyras atsakė: „Dievas tau gali duoti daug daugiau negu tiek“.O jeigu eisi, pasiruošk mūšiui, tačiau Dievas tave parklupdys prieš priešus, nes Dievas turi galią padėti ir parklupdyti“.5Dievo vyras, atėjęs pas jį, tarė: „Karaliau, tegul neina su tavimi Izraelio kariuomenė, nes Viešpats nėra su Izraeliu, su Efraimo sūnumis.r]Be to, jis pasisamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių rinktinių karių už šimtą talentų sidabro.)Amacijas sušaukė Judo ir Benjamino gyventojus ir paskyrė jiems tūkstantininkus bei šimtininkus pagal jų tėvų namus. Jis suskaičiavo dvidešimties metų ir vyresnius ir rado tris šimtus tūkstančių vyrų, tinkančių karui, galinčių naudoti ietį ir skydą.QJų vaikų jis nenužudė, kaip Mozės įstatymo knygoje parašyta, kur Viešpats įsako: „Tėvai neturi mirti dėl vaikų ir vaikai dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės“.hIĮsitvirtinęs karalystėje, jis nužudė tuos savo tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.T!Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne tobula širdimi./WAmacijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės.+OApie jo sūnus, naštų, kurios buvo jam užkrautos, didumą ir Dievo namų atnaujinimą yra parašyta karalių knygoje. Jo sūnus Amacijas karaliavo jo vietoje.veAmonitės Šimeatos sūnus Zabadas ir moabitės Šimritos sūnus Jehozabadas surengė sąmokslą prieš jį.s_Atsitraukdami jie paliko jį sunkiai sergantį. Jehoašo tarnai susitarė prieš jį dėl pralieto kunigo Jehojados sūnų kraujo ir nužudė karalių lovoje. Jis mirė ir buvo palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse.PNors sirų kariuomenėje buvo mažai žmonių, bet Viešpats atidavė į jų rankas labai didelę kariuomenę, kadangi jie paliko Viešpatį, savo tėvų Dievą. Taip jie įvykdė teismą Jehoašui./WMetų gale Sirijos kariuomenė atėjo prieš jį, įsiveržė į Judą bei Jeruzalę, išžudė tautos kunigaikščius ir paimtą grobį išsiuntė Damasko karaliui.3_Karalius Jehoašas neatsiminė to gero, kurį Zacharijos tėvas Jehojada buvo jam padaręs, bet nužudė jo sūnų. Mirdamas jis sakė: „Viešpats mato ir atlygins“.fEJie susitarė prieš jį ir, karaliui įsakius, užmušė akmenimis Viešpaties namų kieme. Dievo Dvasia nužengė ant kunigo Jehojados sūnaus Zacharijos, kuris atsistojęs kalbėjo susirinkusiems: „Taip sako Viešpats: ‘Kodėl jūs laužote Viešpaties įsakymus ir nenorite, kad jums sektųsi? Kadangi jūs palikote Viešpatį, Jis paliko jus’“.x iViešpats siuntė jiems pranašų, norėdamas juos susigrąžinti, kurie įspėjo juos, tačiau jie neklausė.# ?Jie paliko Viešpaties, savo tėvų Dievo, namus ir tarnavo alkams ir stabams. Tas nusikaltimas sukėlė Viešpaties rūstybę prieš Judą ir Jeruzalę.{ oKunigui Jehojadai mirus, Judo kunigaikščiai atėjo pas karalių ir jam nusilenkė. Tada jis ėmė jų klausyti.f EJį palaidojo Dovydo mieste prie karalių, nes jis darė gera Izraelyje Dievui ir Jo namams.MBet Jehojada paseno ir mirė sulaukęs šimto trisdešimties metų.;oPabaigę darbą, jie atnešė likusius pinigus ir grąžino karaliui bei Jehojadai. Už juos buvo padaryti indai Viešpaties namams: indai reikalingi tarnaujant, aukojimo indai, taurės, auksiniai bei sidabriniai indai. Jie nuolat aukojo deginamąsias aukas Viešpaties namuose per visas Jehojados dienas.Z- Darbininkai dirbo ir jiems sekėsi. Jie atstatė Dievo namus ir juos sutvirtino.Q Karalius bei Jehojada juos atiduodavo Viešpaties namų darbų prižiūrėtojams, o tie pasamdydavo mūrininkų ir dailidžių, geležies ir vario kalvių Viešpaties namams pataisyti bei atnaujinti.oW Dėžei prisipildžius, ją atnešdavo pas karalių. Karaliaus raštininkas ir vyriausiojo kunigo įgaliotinis išimdavo pinigus, o dėžę nunešdavo atgal į jos vietą. Taip jie darė kiekvieną dieną ir surinko daug pinigų.pY Kunigaikščiai bei visa tauta džiaugėsi ir, atnešę mokestį, metė į dėžę, kol ją pripildė. Ir jie paskelbė Jude ir Jeruzalėje, kad neštų Viešpačiui mokestį, kurį Dievo tarnas Mozė įsakė Izraeliui dykumoje.kOKaraliui įsakius, buvo padaryta dėžė ir pastatyta prie Viešpaties namų durų lauko pusėje.Piktadarė Atalija ir jos sūnūs sunaikino Dievo namus ir visas Viešpaties namams pašvęstas dovanas panaudojo Baalui“.yKaralius pasišaukė vyriausiąjį kunigą Jehojadą ir jam tarė: „Kodėl tu nereikalauji iš levitų, kad jie surinktų iš Judo ir Jeruzalės mokestį, kurį Viešpaties tarnas Mozė įsakė mokėti visam Izraeliui dėl Liudijimo palapinės?a~;Sukvietęs kunigus ir levitus, jis jiems kalbėjo: „Eikite į Judo miestus ir rinkite iš viso Izraelio pinigus jūsų Dievo namams pataisyti kiekvienais metais. Ir darykite tai skubiai“. Bet levitai neskubėjo.>}wPo to Jehoašas sumanė atnaujinti Viešpaties namus.R|Jehojada parinko jam dvi žmonas, ir jis susilaukė sūnų bei dukterų.a{;Jehoašas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, per visas kunigo Jehojados dienas.z7Jehoašas pradėjo karaliauti būdamas septynerių metų ir keturiasdešimt metų karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Cibija iš Beer Šebos.`y9Visi krašto žmonės džiaugėsi, mieste buvo ramu, kai Atalija buvo nužudyta kardu.NxJis kartu su šimtininkais, kilmingaisiais, valdytojais ir visais žmonėmis nuvedė karalių iš Viešpaties namų pro aukštutinius vartus į karaliaus namus ir pasodino jį į karaliaus sostą.}wsJis taip pat pastatė vartininkus prie Viešpaties namų vartų, kad neįeitų niekas, susitepęs kokiu nors būdu. v9Jehojada pavedė Viešpaties namų priežiūrą kunigams ir levitams, suskirstydamas kunigus ir levitus skyriais, kaip Dovydas buvo juos suskirstęs. Jie aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas, kaip parašyta Mozės įstatyme, giedodami ir džiaugdamiesi, kaip nurodė Dovydas.uPo to visi žmonės nuėjo į Baalo namus, sugriovė juos, aukurus ir atvaizdus sudaužė, o Baalo kunigą Mataną nužudė prie aukuro.etCJehojada padarė sandorą su karaliumi ir visais žmonėmis, kad jie bus Viešpaties tauta.SsJie atvedė ją iki Arklių vartų prie karaliaus rūmų ir ten nužudė.ErKunigas Jehojada įsakė šimtininkams, kariuomenės vadams: „Išveskite ją pro sargybų eiles, o kas ją seks, nužudykite kardu“. Kunigas įsakė nežudyti jos Viešpaties namuose.Qq Čia ji pamatė karalių, stovintį šalia kolonos prie įėjimo, apsuptą kunigaikščių ir trimitininkų, ir visus žmones besidžiaugiančius. Trimitininkai trimitavo, giesmininkai, pritardami muzikos instrumentais, giedojo gyriaus giesmę. Tada Atalija perplėšė savo drabužius, šaukdama: „Sąmokslas! Sąmokslas!“~pu Atalija, išgirdusi triukšmą ir sveikinimus karaliui, pamačiusi bėgančius žmones, atėjo į Viešpaties namus.Jo  Tada jie išvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam karūną, įteikė liudijimą ir paskelbė jį karaliumi. Kunigas Jehojada ir jo sūnūs patepė jį ir visi šaukė: „Tegyvuoja karalius!“n+ ir sustatė visus žmones su ginklais rankose nuo dešiniojo šventyklos šono iki kairiojo, prie aukuro ir prie šventyklos aplinkui karalių.m Kunigas Jehojada padalino šimtininkams karaliaus Dovydo ietis, didžiuosius ir mažuosius skydus, buvusius Dievo namuose,klOLevitai ir visas Judas darė, kaip kunigas Jehojada buvo įsakęs: kiekvienas atėjo su savo vyrais, kurie turėjo įeiti per sabatą ir kurie turėjo išeiti sabate, nes kunigas Jehojada nepaleido sargybą baigusių skyrių.kLevitai, kiekvienas su ginklu rankoje, apsups karalių ir bus su juo, kai jis įeis ir išeis. Kas įeis į namus, bus nužudytas“.2j]Niekas teneįeina į Viešpaties namus, tik kunigai ir tie levitai, kurie atlieka tarnystę, jie įeis, nes yra šventi, o visi žmonės pasiliks Viešpaties sargyboje.itrečdalis budės prie karaliaus namų ir trečdalis – prie pagrindinių vartų, o visi žmonės susirinks Viešpaties namų kiemuose.lhQPadarykite štai ką: trečdalis kunigų ir levitų, kurie įeina per sabatą, saugos visas duris,Ag{Visas susirinkimas padarė sandorą su karaliumi Viešpaties namuose. Jehojada jiems kalbėjo: „Štai karaliaus sūnus bus karaliumi, kaip Viešpats kalbėjo apie Dovydo palikuonis.xfiJie apėjo Judą ir surinko levitus iš visų Judo miestų bei Izraelio šeimų vadus, ir atėjo į Jeruzalę.\e1Septintaisiais metais Jehojada išdrįso pasikviesti sąjungininkais šimtininkus: Joramo sūnų Azariją, Johanano sūnų Izmaelį, Jobedo sūnų Azariją, Adajo sūnų Maasėją ir Zichrio sūnų Elišafatą._d7 Jis buvo paslėptas Dievo namuose šešerius metus. Tuo metu Atalija valdė kraštą.c Bet karaliaus duktė Jehošabata slapčia paėmė Ahazijo sūnų Jehoašą iš karaliaus sūnų, kurie turėjo būti nužudyti, ir paslėpė su jo aukle miegamajame. Jehošabata buvo Joramo duktė, kunigo Jehojados žmona, Ahazijo sesuo. Taip jis išliko gyvas.vbe Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus miręs, išžudė visus Judo karališkuosius palikuonis.#a? Jis ieškojo Ahazijo ir rado jį besislapstantį Samarijoje. Jis buvo atvestas pas Jehuvą ir nužudytas. Jie palaidojo jį, sakydami: „Jis yra sūnus Juozapato, kuris ieškojo Viešpaties visa širdimi“. Ahazijo namuose nebuvo nė vieno vyro, tinkamo užimti karaliaus sostą.`%Kai Jehuvas vykdė teismą Ahabo namams, jis sutiko Judo kunigaikščius ir Ahazijo brolių sūnus, tarnavusius Ahazijui, ir juos išžudė.?_wTai buvo nuo Dievo, kad Ahazijas žūtų, lankydamas Joramą. Jam atvykus pas Joramą, jie susitiko su Jehuvu, Nimšio sūnumi, kurį Viešpats buvo patepęs sunaikinti Ahabo namus.D^jis grįžo į Jezreelį gydytis, nes buvo sužeistas, kariaudamas su Sirijos karaliumi Hazaeliu. Joramo sūnus Ahazijas, Judo karalius, vyko į Jezreelį aplankyti Ahabo sūnų Joramą.&]EJų patariamas, jis ėjo su Ahabo sūnumi Joramu, Izraelio karaliumi, kariauti prieš Sirijos karalių Hazaelį į Ramot Gileadą. Sirams sužeidus Joramą,\Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip Ahabo namai, nes jie, jo tėvui mirus, buvo jo patarėjais jo paties pražūčiai.c[?Jis vaikščiojo Ahabo namų keliais, nes jo motina buvo jam patarėja piktuose darbuose."Z=Pradėdamas karaliauti, Ahazijas buvo keturiasdešimt dvejų metų ir karaliavo Jeruzalėje vienerius metus. Jo motina buvo vardu Atalija, Omrio duktė.PYJeruzalės gyventojai paskelbė karaliumi jo jauniausiąjį sūnų Ahaziją, nes visus vyresniuosius išžudė būriai, atėję su arabais. Taip Judo karaliumi tapo karaliaus Joramo sūnus Ahazijas.aX;Joramas buvo trisdešimt dvejų metų, pradėdamas karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje aštuonerius metus. Jis mirė ir buvo palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse, nes jis buvo visų nemėgstamas. WPo dvejų metų jo viduriai išvirto, ir jis mirė baisiuose skausmuose. Jo tauta nesukūrė jam laužo, kaip darydavo jo tėvams.>VwPo to Viešpats ištiko jį nepagydoma vidurių liga.3U_Jie užpuolė Judo žemę, įsiveržė į ją ir išsigabeno visą turtą, kurį rado karaliaus namuose, jo vaikus ir žmonas; išliko tik jauniausias sūnus Jehoahazas.eTCViešpats sukėlė prieš Joramą filistinus ir arabus, gyvenančius etiopų kaimynystėje.SSo tu pats susirgsi sunkia vidurių liga, kuri tave kankins kasdien’“.^R5Viešpats baus tavo tautą, tavo vaikus, žmonas ir sunaikins visą tavo nuosavybę,AQ{ bet pasirinkai Izraelio karalių kelius ir vedei į paleistuvystę Judo ir Jeruzalės gyventojus kaip Ahabas, be to, išžudei savo brolius, savo tėvo namiškius, geresnius už tave,7Pg Pranašas Elijas atsiuntė jam laišką: „Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Kadangi tu nevaikščiojai savo tėvo Juozapato ir Judo karaliaus Asos keliais,aO; Jis padarė aukštumas Judo kalnuose, suvedžiojo Jeruzalės gyventojus ir visą Judą.N5 Tačiau Edomas atsiskyrė nuo Judo iki šios dienos. Tuo pačiu metu ir Libna sukilo prieš Joramą, nes jis apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą.M# Tuomet Joramas su savo vadais ir kovos vežimais naktį puolė ir sumušė edomitus, kurie buvo apsupę jį ir kovos vežimų viršininkus.YL+Joramui valdant, edomitai sukilo, atsiskyrė nuo Judo ir paskyrė sau karalių.&KETačiau Viešpats nenorėjo sunaikinti Dovydo namų dėl sandoros, kurią Jis padarė su Dovydu, pažadėdamas duoti žiburį jam ir jo sūnums per amžius. J Jis vaikščiojo Izraelio karalių keliais kaip Ahabo namai, nes Ahabo duktė buvo jo žmona. Jis darė pikta Viešpaties akyse.kIOJoramas pradėjo karaliauti trisdešimt dvejų metų ir aštuonerius metus karaliavo Jeruzalėje.HJoramas, perėmęs savo tėvo karalystę ir sustiprėjęs, išžudė visus savo brolius ir kai kuriuos Judo kunigaikščius.;GoJų tėvas jiems davė daug dovanų: aukso, sidabro ir kitokių brangių daiktų, be to, sutvirtintų Judo miestų, bet karalystę jis atidavė Joramui, nes jis buvo pirmagimis.F%Jo broliai buvo Juozapato sūnūs: Azarija, Jehielis, Zacharijas, Azarijas, Mykolas ir Šefatijas. Visi jie buvo Izraelio karaliaus sūnūs.E Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. Jo sūnus Joramas karaliavo jo vietoje.WD'%Dodavahuvo sūnus Eliezeras iš Marešos pranašavo prieš Juozapatą, sakydamas: „Kadangi tu susidėjai su Ahaziju, Viešpats sudaužė tavo darbą“. Laivai sudužo ir negalėjo plaukti į Taršišą.OC$Jie abu kartu statė laivus Ecjon Gebere, kad plauktų į Taršišą.pBY#Vėliau Judo karalius Juozapatas susidėjo su Izraelio karaliumi Ahaziju, kuris elgėsi labai nedorai.Aw"Visi kiti Juozapato darbai yra surašyti knygoje Hananio sūnaus Jehuvo, kuris yra minimas Izraelio karalių knygoje.o@W!Tačiau aukštumos nebuvo sunaikintos, nes tauta dar nebuvo paruošusi širdžių savo tėvų Dievui.s?_ Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas, kas teisinga Viešpaties akyse.=>sJuozapatas, pradėdamas valdyti Judą, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus. Jeruzalėje jis karaliavo dvidešimt penkerius metus. Jo motina buvo vardu Azuba, Šilhio duktė.^=5Juozapato karaliavimas tapo ramus, nes Dievas suteikė jam ramybę iš visų pusių.v<eDievo baimė apėmė aplinkines karalystes, kai jos išgirdo, kad Viešpats kovojo prieš Izraelio priešus.];3Jie atėjo Jeruzalėje prie Viešpaties namų su arfomis, psalteriais ir trimitais.$:APo to visi Judo ir Jeruzalės vyrai su Juozapatu priekyje sugrįžo su džiaugsmu į Jeruzalę, nes Viešpats suteikė jiems džiaugsmo dėl jų priešų. 9Ketvirtą dieną jie susirinko į Berako slėnį ir laimino Viešpatį. Todėl ta vieta vadinama Berako slėniu iki šios dienos.]83Juozapatas su žmonėmis atėjo surinkti grobio ir rado daugybę turtų, brangių daiktų ir kitų gėrybių, kurių prisirinko daugiau negu galėjo panešti. Tris dienas jie rinko grobį, nes jo buvo tiek daug.h7IKai Judas atėjo į vietą, iš kur buvo matoma dykuma, jie pamatė žemę, nuklotą lavonais.#6?Amonitai ir moabitai sukilo prieš Seyro aukštumų gyventojus, žudydami juos ir naikindami. Išžudę Seyro gyventojus, jie ėmė naikinti vieni kitus.?5wKai jie pradėjo giedoti ir girti, Viešpats sukėlė paniką tarp amonitų, moabitų ir Seyro aukštumų gyventojų, kurie buvo išėję prieš Judą, ir jie vieni kitus sunaikino.N4Pasitaręs su tauta, jis paskyrė giedotojus Viešpačiui, kad jie eitų kariuomenės priekyje, girdami šventumo grožį, ir sakytų: „Dėkokite Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas!“3Anksti rytą atsikėlę, jie išėjo į Tekojos dykumą. Jiems išeinant, Juozapatas tarė: „Paklausykite manęs, Judo ir Jeruzalės gyventojai. Tikėkite Viešpačiu, savo Dievu, tai būsite įtvirtinti. Tikėkite Jo pranašais, tai klestėsite“.^25Levitai, Kehato ir Koracho palikuonys, garsiai šlovino Viešpatį, Izraelio Dievą.|1qJuozapatas nusilenkė iki žemės, ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai krito prieš Viešpatį, garbindami Jį.f0EJums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’“{/oRytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma.K.ir jis tarė: „Klausykite, Judo ir Jeruzalės gyventojai ir tu, karaliau Juozapatai! Taip sako Viešpats: ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo.@-yTada ant Jahazielio, sūnaus Zacharijo, sūnaus Benajos, sūnaus Jejelio, sūnaus Matanijos, levito iš Asafo sūnų, nužengė Viešpaties Dvasia, jam stovint tarp susirinkusiųjų,d,A Visi Judo gyventojai stovėjo Viešpaties akivaizdoje su kūdikiais, žmonomis ir vaikais.-+S Dieve, argi neteisi jų? Mes esame bejėgiai prieš šitą daugybę, kuri išėjo prieš mus, ir nežinome, ką mums daryti. Bet mūsų akys nukreiptos į Tave“.^*5 dabar atmoka mums tuo, kad ateina mūsų išvaryti iš Tavo mums duotos nuosavybės.;)o Amonitai, moabitai ir Seyro aukštumų gyventojai, kurių Tu neleidai izraelitams užpulti, jiems išėjus iš Egipto šalies, ir kuriuos izraelitai aplenkė ir jų nesunaikino,q([ ‘Jei mus užpuls nelaimės, kardas, maras ar badas, tai mes, atsistoję ties šitais namais, Tavo akivaizdoje, – nes Tavo vardas yra šituose namuose, – šauksimės Tavęs savo suspaudime, o Tu mus išgirsi ir išgelbėsi’.`'9Jie apsigyveno jame ir pastatė Tau šventyklą, kurioje būtų Tavo vardas, sakydami:(&IArgi ne Tu, mūsų Dieve, išvarei šitos šalies gyventojus prieš Izraeliui užimant šį kraštą ir jį atidavei savo draugo Abraomo palikuonims amžiams?R%ir sakė: „Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, argi ne Tu esi Dievas danguje ir argi ne Tu valdai visas pagonių karalystes? Tavo rankose yra jėga ir galybė, ir niekas negali atsilaikyti prieš Tave.l$QJuozapatas atsistojo Viešpaties namuose, priešais naują kiemą, Judo ir Jeruzalės susirinkime,u#cJudo gyventojai susirinko prašyti Viešpaties pagalbos, iš visų miestų jie atėjo ieškoti Viešpaties.c"?Juozapatas nusigandęs atsidavė ieškoti Viešpaties ir paskelbė pasninką visame Jude.!Juozapatui buvo pranešta: „Didelė daugybė iš anapus jūros ateina prieš tave. Jie jau Hacecon Tamaroje, kuris yra En Gedyje“.i KMoabitai, amonitai ir su jais kiti amonitų sąjungininkai išėjo kariauti prieš Juozapatą.5 Vyriausiasis kunigas Amarijas skiriamas jūsų vyresniuoju visuose Viešpaties reikaluose, o Izmaelio sūnus Zebadijas, Judo giminės vyresnysis, – visuose karaliaus reikaluose. Levitai bus jums valdininkais. Elkitės drąsiai, ir Viešpats bus su gerai besielgiančiais“.P Kiekvienoje byloje, kuri jums bus pavesta jūsų brolių, gyvenančių savo miestuose, ar tai būtų dėl kraujo praliejimo, įstatymo, įsakymo, nuostatų ar potvarkių laužymo, mokykite juos, kad jie nenusikalstų Viešpačiui ir kad Viešpaties bausmė nepaliestų jūsų ir jūsų brolių. Taip darykite ir nenusikalsite.gG Karalius jiems įsakė: „Taip darykite Viešpaties baimėje, ištikimai ir tobula širdimi.6eBe to, Jeruzalėje Juozapatas paskyrė Viešpaties teismui ir ginčams spręsti po kelis levitus, kunigus ir Izraelio šeimų vyresniuosius, kai jie sugrįžo į Jeruzalę.7Tebūna Viešpaties baimė ant jūsų ir būkite atidūs. Viešpats, mūsų Dievas, nėra neteisingas, neatsižvelgia į asmenis ir neima kyšių“.ir įsakė jiems: „Žiūrėkite, ką darote! Jūs teisiate ne dėl žmonių, bet dėl Viešpaties, kuris yra su jumis teismo metu.MJis paskyrė krašte teisėjus kiekvienam sutvirtintam Judo miestui'GJuozapatas gyveno Jeruzalėje, tačiau jis ėjo per tautą nuo Beer Šebos iki Efraimo aukštumų, grąžindamas žmones prie Viešpaties, savo tėvų Dievo.{Tačiau ir gerų dalykų rasta tavyje, nes tu išnaikinai krašte giraites ir paruošei savo širdį ieškoti Dievo“.^5Hananio sūnus Jehuvas, regėtojas, išėjo jo pasitikti ir kalbėjo karaliui Juozapatui: „Ar turėtum padėti bedieviui ir mylėti tuos, kurie nekenčia Viešpaties? Dėl to užsitraukei Viešpaties rūstybę.QJudo karalius Juozapatas sugrįžo ramybėje į savo namus Jeruzalėje. "Tą dieną mūšis sustiprėjo, ir Izraelio karalius stovėjo vežime prieš sirus iki vakaro. Saulei leidžiantis, jis mirė.U#!Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė; strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: „Apsisuk ir išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas“.c? Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę.[/Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, sakė: „Jis yra Izraelio karalius“. Jie apsupo jį, norėdami kautis. Bet Juozapatas šaukė, ir Viešpats jam padėjo, ir Dievas nukreipė priešus nuo jo.Sirijos karalius buvo įsakęs savo kovos vežimų viršininkams: „Nekovokite su nieku kitu, tik su Izraelio karaliumi“.0YIzraelio karalius tarė Juozapatui: „Aš persirengęs eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais“. Izraelio karalius persirengė, ir jie išėjo į mūšį.=uIzraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą. Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite, visi žmonės!“ 5ir pasakykite: ‘Taip sako karalius: ‘Įmeskite jį į kalėjimą ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol aš ramybėje sugrįšiu’“.  Izraelio karalius įsakė: „Suimkite Michėją, nuveskite jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašąd AMichėjas atsakė: „Tai pamatysi tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį“.( ITada priėjo Kenaanos sūnus Zedekijas, trenkė Michėjui į veidą ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?“{oTaigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta“.3Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų jo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks jį suvedžioti. Eik ir daryk taip’.Pagaliau išėjo dvasia, kuri, atsistojusi Viešpaties akivaizdoje, tarė: ‘Aš jį suklaidinsiu’. Viešpats paklausė: ‘Kaip?’)Viešpats klausė: ‘Kas suvedžios Izraelio karalių Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vienas sakė taip, kitas – kitaip. ?~~6}||H{{yyMxww vuuMttIsshrr~qqpp4onnnmm/lkkTjjWihhhggjfeddNcbb=aa `4__^^3]\[[ZYYXXfWWVUTSRReRQqQPOO:NMM LLK:JIIRHH1GFXEEDCCzCBAA@??@>==Z<;;::399t877^665K44!3^211 0//,..D-Q,,++*g))W(('L&%%n$$##)";!H (<E; >( . D l U mUIB}"!Jozijas pašalino visus stabus iš visų Izraelio kraštų ir įsakė visiems Izraelyje tarnauti Viešpačiui, jų tėvų Dievui. Kol jis buvo gyvas, jie nepasitraukė nuo Viešpaties." Jis įsakė laikytis sandoros visiems gyvenantiems Jeruzalėje ir Benjamine. Jeruzalės gyventojai laikėsi savo tėvų Dievo sandoros.q["Karalius, stovėdamas savo vietoje, padarė sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų; visa širdimi ir visa siela vykdyti sandoros žodžius, užrašytus šitoje knygoje.jM"Karalius nuėjo į Viešpaties namus, ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai nuo mažiausio iki didžiausio, ir kunigai bei levitai. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose.D"Karalius sukvietė visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius.K"Aš paimsiu tave prie tavo tėvų, tu nueisi ramybėje į kapus ir tavo akys nematys visų tų nelaimių, kurias siųsiu šitai vietai ir jos gyventojams’“. Jie visa tai pranešė karaliui.iK"tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Dievą, klausydamasis žodžių prieš šitą vietą ir jos gyventojus. Kadangi nusižeminai prieš mane, perplėšei savo drabužius ir verkei, tai Aš išklausiau tave.!;"Judo karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti Viešpaties, pasakykite: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai,'G"jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, sukeldami mano pyktį savo rankų darbais. Mano rūstybė bus išlieta ant šitos vietos ir neužges’."="‘Taip sako Viešpats: ‘Aš bausiu šitą vietą ir jos gyventojus visais prakeikimais, kurie surašyti knygoje, kuri buvo perskaityta Judo karaliui;oW"Ji atsakė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakykite vyrui, kuris jus atsiuntė pas mane:dA"Hilkijas ir tie, kuriems karalius buvo įsakęs, nuėjo pas pranašę Huldą (jos vyras Šalumas, Hasros sūnaus Tikvo sūnus, buvo drabužių sargas), kuri gyveno Jeruzalės antroje dalyje, ir kalbėjo su ja apie tai."„Eikite ir pasiklauskite Viešpatį už mane ir visus likusius Izraelyje bei Jude dėl šitos knygos žodžių; didelė Viešpaties rūstybė bus išlieta ant mūsų, nes mūsų tėvai nesilaikė Viešpaties žodžio ir nevykdė, kas parašyta šitoje knygoje“. }"ir įsakė Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Michėjo sūnui Abdonui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai:O "Karalius, išgirdęs įstatymo žodžius, perplėšė savo drabužius "Tada raštininkas Šafanas pranešė karaliui: „Kunigas Hilkijas davė man knygą“. Ir Šafanas skaitė ją karaliui.` 9"o pinigus, rastus Viešpaties namuose, jie atidavė prižiūrėtojams ir darbininkams.h I"Šafanas, nunešęs knygą pas karalių, pranešė, kad viskas daroma, kas buvo jiems pavesta,"Hilkijas tarė raštininkui Šafanui: „Radau įstatymo knygą Viešpaties namuose“. Helkijas padavė knygą Šafanui."Jiems išimant Viešpaties namams paaukotus pinigus, kunigas Hilkijas rado Viešpaties įstatymo, duoto per Mozę, knygą.}s" vadovavo nešikams ir prižiūrėjo visus darbininkus; iš levitų buvo raštininkai, tvarkytojai ir vartų sargai.D" Tie vyrai dirbo ištikimai. Jų prižiūrėtojais buvo levitai iš Merario sūnų Jahatas ir Abdijas, iš kehatų – Zacharija ir Mešulamas. Levitai, kurie grojo muzikos instrumentais,!" dailidėms ir statybininkams pirkti tašytus akmenis bei medžius sijoms ir perdangoms, nes Judo karaliai buvo apleidę Viešpaties namus.  " Jie perdavė juos darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, o tie atidavė darbininkams, kurie tvarkė Viešpaties namus –kO" Jie, atėję pas vyriausiąjį kunigą Helkiją, atnešė jam Dievo namams paaukotus pinigus, kuriuos levitai, durų sargai, surinko iš Manaso, Efraimo ir viso Izraelio, taip pat iš Judo, Benjamino ir Jeruzalės gyventojų.c?"Aštuonioliktaisiais savo karaliavimo metais, baigęs valyti kraštą ir namus, jis siuntė Acalijo sūnų Šafaną, miesto valdytoją Maasėją ir metraštininką Joachą, Jehoahazo sūnų, taisyti Viešpaties namų.!;"sugriovė visus aukurus, iškirto giraites, drožtus atvaizdus sudaužė į dulkes ir sunaikino visus stabus Izraelyje. Po to jis grįžo į Jeruzalę.R"Tą patį jis padarė Manaso, Efraimo ir Simeono miestuose iki Neftalio:U~#"Kunigų kaulus jis sudegino ant jų aukurų ir apvalė Judą bei Jeruzalę.H} "Jie nugriovė aukurus Baalui ir atvaizdus, kurie buvo virš jų, iškirto giraites, drožtus bei lietus atvaizdus sutrupino į gabalus ir dulkes išbarstė ant kapų tų, kurie jiems aukojo.q|["Aštuntaisiais savo karaliavimo metais, dar būdamas jaunuolis, jis pradėjo ieškoti savo tėvo Dovydo Dievo, o dvyliktaisiais metais jis pradėjo valyti Judą ir Jeruzalę nuo aukštumų, giraičių, drožtų ir lietų atvaizdų.{"Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę.nzU"Jozijas pradėjo karaliauti aštuonerių metų ir trisdešimt vienerius metus karaliavo Jeruzalėje.y!Krašto žmonės nužudė visus, kurie dalyvavo sąmoksle prieš karalių Amoną, ir paskelbė karaliumi jo sūnų Joziją.Bx!Jo tarnai surengė sąmokslą ir nužudė jį jo namuose.ewC!Jis nenusižemino prieš Viešpatį kaip jo tėvas Manasas, bet nusikalto labiau ir labiau.v#!Jis, kaip ir jo tėvas Manasas, darė pikta Viešpaties akyse, aukodamas ir tarnaudamas visiems stabams, kuriuos padarė jo tėvas Manasas.nuU!Amonas pradėjo karaliauti, būdamas dvidešimt dvejų metų, ir karaliavo Jeruzalėje dvejus metus.ntU!Manasas užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo jo namuose; jo sūnus Amonas karaliavo jo vietoje.Ps!Jo malda, Viešpaties atsakymas, nusikaltimas, neištikimybė ir vietos, kuriose jis prieš nusižemindamas įkūrė giraičių, aukštumų ir drožtų atvaizdų, yra surašyta regėtojų raštuose..rU!Kiti Manaso darbai, jo malda į savo Dievą ir žodžiai regėtojų, kurie jam kalbėjo Viešpaties, Izraelio Dievo, vardu, yra surašyti Izraelio karalių knygoje.Uq#!Žmonės vis dar aukojo aukštumose, tačiau tik Viešpačiui, savo Dievui.p!Jis atstatė Viešpaties aukurą, aukojo ant jo sutaikinimo ir padėkos aukas ir įsakė Judui tarnauti Viešpačiui, Izraelio Dievui.>ou!Jis pašalino svetimus dievus ir stabą iš Viešpaties namų bei visus aukurus, kuriuos buvo pastatęs Viešpaties namų kalne bei Jeruzalėje, ir išmetė juos už miesto vartų.knO!Po to jis pastatė labai aukštą išorinę sieną Dovydo miestui Gihono šaltinio vakaruose, slėnyje, iki Žuvų vartų ir aplink Ofelio kalvą. Jis taip pat paskyrė kariuomenės vadus kiekvienam sutvirtintam Judo miestui.)mK! Viešpats išgirdo jo prašymą, išklausė jo maldavimą ir leido jam grįžti į Jeruzalę, į jo karalystę. Tada Manasas suprato, kad Viešpats yra Dievas.mlS! Būdamas nelaisvėje, jis nusižemino prieš savo tėvų Dievą ir maldavo Viešpatį, savo Dievą.k-! Viešpats leido Asirijos karaliaus kariuomenės vadams užimti kraštą; jie sugavo Manasą, sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė į Babiloną.Rj! Viešpats kalbėjo Manasui ir jo tautai, tačiau jie nekreipė dėmesio. i9! Bet Manasas suvedžiojo Judo ir Jeruzalės gyventojus taip, kad jie elgėsi blogiau negu pagonys, kuriuos Viešpats išnaikino izraelitų akivaizdoje.7hg!Aš nepašalinsiu Izraelio tautos iš krašto, kurį daviau jūsų tėvams, jei jie rūpestingai laikysis mano įstatymų, įsakymų ir nuostatų, duotų jiems per Mozę“.ogW!Jis pastatė drožtą atvaizdą, stabą Dievo namuose, apie kuriuos Dievas kalbėjo Dovydui ir jo sūnui Saliamonui: „Šituose namuose ir Jeruzalėje, kurią išsirinkau iš visų Izraelio giminių, per amžius bus mano vardas.jfM!Jis leido savo vaikus per ugnį Ben Hinomo slėnyje. Be to, jis žyniavo, būrė iš ženklų, kerėjo ir laikė mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius. Jis darė daug pikto Viešpaties akyse, sukeldamas Jo rūstybę.be=!Buvo pastatyti aukurai dangaus kareivijai garbinti dviejuose Viešpaties namų kiemuose. d!Jis pastatė aukurų net Viešpaties namuose, apie kuriuos Viešpats buvo pasakęs: „Jeruzalėje mano vardas bus per amžius“.1c[!Jis atstatė aukštumas, kurias jo tėvas Ezekijas buvo nugriovęs, pastatė aukurų Baalui, pasodino giraičių ir garbino visą dangaus kareiviją, ir jiems tarnavo.b'!Jis darė pikta Viešpaties akyse, mėgdžiodamas bjaurius papročius pagonių, kuriuos Viešpats išvarė, atiduodamas izraelitams kraštą.wag!Manasas, pradėdamas karaliauti, buvo dvylikos metų ir karaliavo Jeruzalėje penkiasdešimt penkerius metus.G` !Ezekijas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas geriausioje Dovydo sūnų kapų vietoje; visi Judo ir Jeruzalės gyventojai pagerbė mirusįjį. Jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje._# Visi kiti Ezekijo darbai ir jo geradarystės yra surašyti pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, regėjime ir Judo bei Izraelio karalių knygoje.L^ Tačiau kai Babilono kunigaikščių pasiuntiniai atvyko pas Ezekiją teirautis apie stebuklą, kuris įvyko krašte, Dievas paliko jį, norėdamas išmėginti ir sužinoti, kas yra jo širdyje.3]_ Ezekijas užtvenkė aukštutinę Gihono šaltinio vandens ištaką ir jos vandenį nuvedė kanalu į vakarinę Dovydo miesto dalį. Ezekijui sekėsi visuose jo darbuose.\y nes jis laikė dideles bandas galvijų ir avių. Jis pastatė daug miestų, nes Dievas jam suteikė labai daug turtų.x[i Jam valdant, buvo pastatyta daug sandėlių javams, vyno ir aliejaus atsargoms ir tvartų visokiems gyvuliams,Z Ezekijas įsigijo garbės ir daug turtų: sidabro, aukso, brangiųjų akmenų, kvepiančių aliejų, skydų ir visokių brangių indų.Y1 Bet Ezekijas nusižemino dėl savo išdidumo ir visi Jeruzalės gyventojai su juo, todėl Viešpaties rūstybė neatėjo ant jų Ezekijo dienomis.X/ Tačiau Ezekijas nebuvo dėkingas už jam suteiktą Dievo malonę; jis pasididžiavo, todėl rūstybė užsidegė prieš jį, Judą ir Jeruzalę.lWQ Tuo laiku Ezekijas mirtinai susirgo. Jis meldėsi, Viešpats išklausė jį ir davė jam ženklą. V Daugelis nešė dovanas į Jeruzalę Viešpačiui ir brangenybių Judo karaliui Ezekijui, kuris pagarsėjo aplinkinėse tautose.*UM Taip Viešpats išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sanheribo rankos ir kitų priešų. Viešpats saugojo juos iš visų pusių.oTW Viešpats siuntė angelą, kuris išnaikino karžygius, vadus ir karininkus Asirijos karaliaus stovykloje. Karalius sugėdintas turėjo grįžti į savo šalį. Jam įėjus į savo dievo namus, jo paties sūnūs jį ten nužudė.^S5 Karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus.R Taip kalbėdami apie Jeruzalės Dievą, jie Jį lygino su kitų žemės tautų dievais, kurie yra žmogaus rankų darbas.Q' Pasiuntiniai garsiai šaukė žydų kalba žmonėms, buvusiems ant Jeruzalės sienos, norėdami juos įbauginti, kad galėtų paimti miestą.QP Jų karalius rašė laiškus, įžeidžiančius Viešpatį, Izraelio Dievą: „Kaip kitų tautų dievai neišgelbėjo savo tautų iš mano rankų, taip ir Ezekijo Dievas neišgelbės savo tautos“.kOO Asirijos pasiuntiniai dar daugiau kalbėjo prieš Viešpatį Dievą ir prieš Jo tarną Ezekiją.qN[ Tegul Ezekijas neapgaudinėja ir neįtikinėja jūsų! Netikėkite juo, nes nei vienos tautos, nei karalystės dievas negalėjo išgelbėti savo tautos iš mano ir iš mano tėvų rankos. Ir jūsų Dievas neišgelbės jūsų’“.>Mu Kur yra dievai tų tautų, kurias visiškai sunaikino mano tėvai? Ar nors vienas dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos? Kaip tad jūsų Dievas galėtų jus išgelbėti?L+ Argi nežinote, ką aš ir mano tėvai padarėme visoms kitų kraštų tautoms? Ar tų tautų dievai išgelbėjo savo kraštus iš mano rankos??Kw Argi ne tas pats Ezekijas pašalino Jo aukštumas bei Jo aukurus ir liepė Judo ir Jeruzalės gyventojams: ‘Tik prie to vieno aukuro turite garbinti Viešpatį ir Jam smilkyti?’,JQ Ar ne Ezekijas įtikinėja jus atsiduoti mirčiai nuo bado ir troškulio, sakydamas: ‘Viešpats, mūsų Dievas, mus išgelbės iš Asirijos karaliaus rankos?’wIg „Taip sako Asirijos karalius Sanheribas: ‘Kuo jūs pasitikite, kad sėdite apgultame mieste, Jeruzalėje?7Hg Asirijos karalius Sanheribas buvo apgulęs Lachišą. Jis siuntė pasiuntinius į Jeruzalę pas Judo karalių Ezekiją ir pas visus Judo ir Jeruzalės gyventojus, sakydamas:,GQ su juo yra kūno ranka, o su mumis – Viešpats, mūsų Dievas, kad padėtų mums ir kovotų mūsų kovas“. Žmones įkvėpė Judo karaliaus Ezekijo žodžiai.$FA „Būkite drąsūs ir stiprūs. Nebijokite ir nenusigąskite Asirijos karaliaus ir tos daugybės, kuri yra su juo, nes su mumis yra daugiau, negu su juo:zEm Ezekijas, paskyręs karo vadus, sušaukė juos aikštėje prie miesto vartų ir jiems kalbėjo padrąsinančiai:mDS Be to, karalius ryžtingai ėmėsi darbo ir atstatė visą apgriuvusią miesto sieną; pastatė ant jos bokštų, jos lauko pusėje pastatė kitą sieną ir sutvirtino Miloją Dovydo mieste. Jis pagamino daug iečių ir skydų.$CA Buvo sušaukta daug žmonių, kurie užvertė visus šaltinius ir upelį, tekantį per kraštą, kad Asirijos kariai, apgulę miestą, neturėtų vandens.qB[ jis pasitarė su kunigaikščiais bei karžygiais ir nutarė užversti už miesto esančius šaltinius.HA Kai Ezekijas pamatė, kad Sanheribas rengiasi pulti Jeruzalę,@ Po šitų įvykių ir darbų Asirijos karalius Sanheribas įsibrovė į Judą ir apgulė sutvirtintus miestus, tikėdamasis juos paimti.2?]Kiekvieną darbą, kurį jis darė Dievo namų reikalams, vykdydamas įsakymus ar įstatymus, ieškodamas savo Dievo, jis darė iš visos savo širdies, ir jam sekėsi.p>YTaip darė Ezekijas visame Jude. Jis darė tai, kas teisinga, gera ir tinkama Viešpačiui, jo Dievui.U=#Kunigai aaronitai, gyvenantieji jų miestams priklausančiuose priemiesčiuose, buvo įtraukti į sąrašus vardais. Pagal juos duodavo dalį kiekvienam kunigui ir kiekvienam levitui, esančiam sąraše. <ir visiems, kurie buvo surašyti: kūdikiams, žmonoms, sūnums ir dukterims, nes jie ištikimai pasišventė šventai tarnystei.;{kunigams, kurie buvo surašyti šeimomis, ir levitams, dvidešimties metų ir vyresniems, pagal jų pareigas skyriuose,1:[surašytiems giminių sąrašuose, vyrams nuo trejų metų ir vyresniems, kurie kasdien eidavo į Viešpaties namus atlikti tarnystės, laikydamiesi nustatytos eilės,(9IKorei vadovaujant, Edenas, Minjaminas, Ješūva, Šemajas, Amarijas ir Šechanijas kunigų miestuose paskirstydavo dalis savo broliams, dideliems ir mažiems,*8MImnos sūnui Korei, levitui, rytinių vartų sargui, buvo paskirta prižiūrėti Dievui laisva valia atnešamas dovanas, aukas Viešpačiui ir šventas dovanas.{7o Jehielis, Azazijas, Nahatas, Asaelis, Jerimotas, Jehozabadas, Elielis, Išmakijas, Mahatas ir Benajas buvo prižiūrėtojai Konanijo ir jo brolio Šimio žinioje, karaliaus Ezekijo ir Azarijo, kuris buvo vyriausiasis Dievo namuose, įsakymu.#6? jie ištikimai nešė aukas šventyklai, dešimtines ir dovanas. Jų vyriausiasis prižiūrėtojas buvo levitas Konanijas, o jo brolis Šimis buvo po jo.S5 Ezekijas įsakė paruošti kambarius Viešpaties namuose. Juos paruošus,U4# Vyriausiasis kunigas Azarijas iš Cadoko namų atsakė: „Nuo to laiko, kai pradėjo gabenti aukas Viešpaties namams, mes sočiai valgome ir dar daugiau atlieka, nes Viešpats palaimino savo tautą“.<3s Ezekijas paklausė kunigų ir levitų apie krūvas.u2cEzekijas ir kunigaikščiai, atėję ir pamatę krūvas, šlovino Viešpatį ir laimino Jo tautą Izraelį.W1'Trečią mėnesį jie pradėjo krauti tas krūvas, o septintą – užbaigė.*0MIzraelitai ir Judo miestų gyventojai taip pat davė dešimtinę nuo galvijų ir avių, ir laisvos valios aukų Viešpačiui, savo Dievui, jie sukrovė krūvas./Įsakymą paskelbus, izraelitai gausiai atgabeno pirmavaisių javų, vyno, aliejaus ir medaus, taip pat atnešė gausiai dešimtinių. . Jis įsakė tautai ir Jeruzalės gyventojams duoti dalį kunigams ir levitams, kad jie būtų padrąsinti Viešpaties įstatyme.0-YKaralius davė savo turtų dalį deginamosioms aukoms rytais, vakarais, sabatais, per jauną mėnulį ir metinėmis šventėmis, kaip parašyta Viešpaties įstatyme.B,}Ezekijas suskirstė kunigus ir levitus skyriais, kiekvieną pagal jo tarnystę, aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, tarnauti, giedoti ir šlovinti Viešpaties šventyklos vartuose.+Kai visa tai pasibaigė, visi susirinkę izraelitai, išėję į Judo miestus, sudaužė stabus, iškirto giraites, nugriovė aukštumas ir aukurus visame Jude, Benjamine, Efraime ir Manase. Po to visi izraelitai sugrįžo į savo miestus prie savo nuosavybės.*Kunigai ir levitai pakilę laimino žmones, ir jų balsas buvo išgirstas, jų malda pasiekė Jo šventą buveinę danguje.)!Didelis džiaugsmas buvo Jeruzalėje, nes nuo Izraelio karaliaus Dovydo sūnaus Saliamono laikų nieko panašaus nebuvo buvę Jeruzalėje.(/Džiaugėsi visi Judo žmonės, kunigai, levitai, visi susirinkusieji iš Izraelio ir svetimtaučiai, atėję iš Izraelio, ir gyvenantieji Jude.T'!Judo karalius Ezekijas davė susirinkusiems tūkstantį jaučių ir septynis tūkstančius avių, o kunigaikščiai davė tūkstantį jaučių ir dešimt tūkstančių avių. Daug kunigų pasišventino.n&UVisi sutarė švęsti dar septynias dienas. Taip jie šventė džiaugsmingai kitas septynias dienas.B%}Ezekijas padrąsino levitus, kurie žinojo, kaip tinkamai tarnauti Viešpačiui. Jie valgė septynias šventės dienas, aukojo padėkos aukas ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą.K$Izraelitai, susirinkę į Jeruzalę, šventė Neraugintos duonos šventę septynias dienas su dideliu džiaugsmu, o kunigai ir levitai kasdien garsiai šlovino Viešpatį muzikos instrumentais.;#qViešpats išklausė Ezekiją ir išgydė žmones."#kuris paruošė savo širdį ieškoti Dievo – Viešpaties, savo tėvų Dievo, nors ir nėra apsivalęs pagal šventyklos reikalavimus“.]!3Daug žmonių, ypač iš Efraimo, Manaso, Isacharo ir Zabulono, nebuvo apsivalę ir valgė Paschą ne taip, kaip pasakyta įstatyme. Tačiau Ezekijas meldėsi už juos: „Gerasis Viešpatie, atleisk kiekvienam,/ WDaugelis iš susirinkusiųjų nebuvo pasišventinę, todėl levitai papjaudavo Paschos avinėlį už tuos, kurie buvo susitepę, kad pašventintų juos Viešpačiui.3Jie ėjo savo tarnystę jiems įprasta tvarka, laikydamiesi Dievo vyro Mozės įstatymo; kunigai šlakstė kraują, paėmę jį iš levitų rankų..UJie pjovė Paschos avinėlį antrojo mėnesio keturioliktą dieną. Kunigai ir levitai susigėdę pasišventino ir atgabeno deginamųjų aukų į Viešpaties namus.pYJie pašalino aukurus Jeruzalėje, visus smilkymo aukurus sudaužė ir sumetė juos į Kidrono upelį.nU Į Jeruzalę susirinko labai daug žmonių švęsti Neraugintos duonos šventės antrąjį mėnesį. Jude buvo Viešpaties ranka, kad duotų jiems vieną širdį vykdyti karaliaus ir kunigaikščių įsakymą pagal Viešpaties žodį.^5 Tačiau kai kurie iš Ašero, Manaso ir Zabulono nusižemino ir atėjo į Jeruzalę.  Šaukliai ėjo iš miesto į miestą per Efraimo ir Manaso žemes iki Zabulono, bet šie juos išjuokė ir tyčiojosi iš jų. Jei gręšitės į Viešpatį, jūsų broliai ir sūnūs ras pasigailėjimą akyse tų, kurie juos išvedė, ir sugrįš į šitą šalį; nes maloningas ir gailestingas yra Viešpats, jūsų Dievas. Jis jūsų neatstums, jei sugrįšite pas Jį“.oWNebūkite kietasprandžiai kaip jūsų tėvai! Paveskite save Viešpačiui ir ateikite į Jo šventyklą, kurią Jis pašventino amžiams, ir tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, kad Jo didžioji rūstybė nusisuktų nuo jūsų.1Nebūkite kaip jūsų tėvai ir broliai, kurie nusikalto Viešpačiui, savo tėvų Dievui, todėl Jis juos atidavė sunaikinti, kaip patys matote.&EKaraliaus ir kunigaikščių paskirti šaukliai vaikščiojo su laiškais po visą Izraelį ir Judą, kaip karalius buvo įsakęs, skelbdami: „Izraelitai, gręžkitės į Viešpatį, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą, ir Jis grįš pas jus, išlikusius iš Asirijos karalių rankos.PJie nutarė pranešti visam Izraeliui nuo Beer Šebos iki Dano, kad ateitų švęsti Paschos Viešpačiui, Izraelio Dievui, į Jeruzalę, nes jie seniai nebuvo šventę Paschos taip, kaip parašyta.<sTas sumanymas patiko karaliui ir visiems žmonėms.-Jie negalėjo jos švęsti laiku dėl to, kad dar nebuvo pasišventinęs pakankamas kunigų skaičius ir Jeruzalėje nebuvo susirinkę žmonės.iKKaralius, kunigaikščiai ir Jeruzalės gyventojai sutarė švęsti Paschą antrąjį mėnesį.<qEzekijas parašė ir išsiuntinėjo laiškus Izraeliui, Judui, Efraimui bei Manasui, kad atvyktų į Viešpaties namus Jeruzalėje švęsti Paschos Viešpačiui, Izraelio Dievui.a;$Ezekijas ir visa tauta džiaugėsi, kad Dievas paruošė tautą, nes tai įvyko staiga.B}#Be to, dar reikėjo aukoti daug deginamųjų aukų, padėkos aukų taukus ir geriamąsias aukas prie kiekvienos deginamosios aukos. Taip buvo atstatytas tarnavimas Viešpaties namuose.S "Kunigų buvo per mažai, jie nespėjo lupti visų deginamųjų aukų odų; tad jiems padėjo jų broliai levitai, kol kiti kunigai pasišventino; levitai stropiau rūpinosi pasišventinti negu kunigai.X )!Pašvęstųjų aukų buvo šeši šimtai jaučių ir trys tūkstančiai avių.7 g Deginamųjų aukų, kurias susirinkusieji aukojo, buvo septyniasdešimt jaučių, šimtas avinų, du šimtai ėriukų; visi jie buvo paskirti deginamajai aukai Viešpačiui.W 'Ezekijas tarė: „Dabar jūs esate pasišventinę Viešpačiui! Atgabenkite aukas bei padėkos aukas į Viešpaties namus“. Susirinkusieji atgabeno minėtas aukas ir kas norėjo – deginamąsias aukas.+ OKaralius Ezekijas ir kunigaikščiai liepė levitams šlovinti Viešpatį Dovydo ir regėtojo Asafo giesmėmis. Jie džiaugsmingai giedojo ir nusilenkę garbino._7Aukojimui pasibaigus, karalius ir visi, kurie buvo su juo, nusilenkę garbino Dievą.wgVisi susirinkusieji garbino, giedotojai giedojo ir trimitai skardeno, kol pabaigė aukoti deginamąją auką.OEzekijas įsakė aukoti ant aukuro deginamąją auką. Prasidėjus deginamosios aukos aukojimui, suskambėjo Viešpaties giesmės ir trimitai, pritariant karaliaus Dovydo muzikiniams instrumentams.OLevitai stovėjo su Dovydo instrumentais, o kunigai – su trimitais.U#Ezekijas pastatė prie Viešpaties namų levitus su cimbolais, arfomis ir psalteriais pagal karaliaus Dovydo, regėtojo Gado ir pranašo Natano nurodymus. Taip buvo įsakęs Viešpats per savo pranašus.7gKunigai juos papjovė ir atnešė prie aukuro jų kraują kaip sutaikinimo auką už visą Izraelį, nes karalius buvo įsakęs aukoti deginamąją auką už visą Izraelį.r]Po to privedė už nuodėmę aukojamus ožius prie karaliaus ir žmonių, kurie uždėjo ant jų rankas.3_Papjovę jaučius, kunigai ėmė kraujo ir juo šlakstė aukurą; papjovę avinus, taip pat šlakstė krauju aukurą ir, papjovę ėriukus, šlakstė jų krauju aukurą.dAJie atsivedė septynis jaučius, septynis avinus, septynis ėriukus ir septynis ožius aukai už nuodėmę, – už karalystę, šventyklą ir Judą. Jis įsakė kunigams, Aarono sūnums, aukoti ant Viešpaties aukuro.oWKaralius Ezekijas, atsikėlęs anksti, sušaukė miesto vyresniuosius ir nuėjo į Viešpaties namus.-~SVisus reikmenis, kuriuos karalius Ahazas karaliaudamas išmetė savo nusikaltimo metu, mes nuvalėme ir pašventinome, ir štai jie yra prie Viešpaties aukuro“.G}Po to, atėję pas karalių Ezekiją, pranešė: „Išvalėme visus Viešpaties namus: deginamųjų aukų aukurą su visais jo reikmenimis ir padėtinės duonos stalą su visais jo indais.j|MPirmojo mėnesio pirmą dieną jie pradėjo šventinti, o mėnesio aštuntą dieną pasiekė Viešpaties namų prieangį, per aštuonias dienas jie pašventino Viešpaties namus ir baigė pirmo mėnesio šešioliktą dieną..{UKunigai, įėję į Viešpaties namų vidų, išnešė visus nešvarumus, kuriuos rado Viešpaties šventykloje, į kiemą, o levitai nešė juos į Kidrono upelį. zJie sušaukė savo brolius, pasišventino ir ėjo Viešpaties namų valyti, kaip karalius buvo įsakęs pagal Viešpaties žodį.lyQiš Hemano palikuonių – Jehielis ir Šimis, o iš Jedutūno palikuonių – Šemaja ir Uzielis.oxW iš Elicafano palikuonių – Šimris ir Jejelis, iš Asafo palikuonių – Zacharijas ir Matanijas,jwM Tuomet pakilo levitai. Iš kehatų – Amasajo sūnus Mahatas ir Azarijo sūnus Joelis, iš merarių – Abdžio sūnus Kišas ir Jehalėlelio sūnus Azarijas, iš geršonų – Zimos sūnus Joachas ir Joacho sūnus Edenas, v Mano sūnūs, neatidėliokite, nes jus išsirinko Viešpats, kad prieš Jį stovėtumėte, Jam tarnautumėte ir smilkytumėte“. u Dabar mano širdyje yra noras padaryti sandorą su Viešpačiu, Izraelio Dievu, kad Jo didžioji rūstybė nusisuktų nuo mūsų.ktO Nes štai mūsų tėvai žuvo nuo kardo ir mūsų sūnūs, dukterys ir žmonos pateko nelaisvėn.s%Todėl Viešpats užsirūstino ant Judo ir Jeruzalės. Jis atidavė juos vargui, pasibaisėjimui ir pajuokai, kaip patys matote savo akimis.r%Jie užrakino šventyklos duris, užgesino lempas, nebesmilkė smilkalų ir nebeaukojo deginamųjų aukų Izraelio Dievui šventoje vietoje.#q?Mūsų tėvai nusikalto ir darė pikta Viešpaties, mūsų Dievo, akyse. Jie paliko Jį ir nusigręžė nuo Viešpaties buveinės, atsukdami Jam nugaras.+pOjiems tarė: „Levitai, paklausykite manęs! Pasišventinkite ir pašventinkite Viešpaties, savo tėvų Dievo, namus, pašalindami nešvarumus iš šventyklos.;oqSukvietęs kunigus ir levitus į rytinę aikštę,ynkPirmaisiais savo karaliavimo metais, pirmąjį mėnesį jis atidarė Viešpaties namų duris ir juos atnaujino.SmJis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.%lCEzekijas pradėjo karaliauti dvidešimt penkerių metų ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijo duktė.k+Ahazas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo Jeruzalės mieste, bet ne Izraelio karalių kapuose. Jo sūnus Ezekijas karaliavo jo vietoje.NjVisi kiti jo darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.iJis pristeigė kiekviename Judo mieste aukštumų svetimiems dievams smilkyti, sukeldamas Viešpaties, savo tėvų Dievo, rūstybę.hAhazas surinko Dievo namų indus, supjaustė juos, užrakino Viešpaties namų duris ir pristatė aukurų kiekviename Jeruzalės kampe.NgJis aukojo Damasko dievams, kurie jį nugalėjo, sakydamas: „Sirijos karalių dievai padeda jiems; aš jiems aukosiu, kad jie ir man padėtų“. Bet jie tapo pražūtimi jam ir visam Izraeliui.Tf!Karalius Ahazas savo vargų laikotarpiu dar labiau nusikalto Viešpačiui.eAhazas, paėmęs Viešpaties namų, karaliaus namų ir kunigaikščių auksą, atidavė Asirijos karaliui, tačiau tai jam nepadėjo.]d3Atėjęs pas jį Tiglat Pileseras, Asirijos karalius, vargino jį, o ne sustiprino.~cuNes Viešpats pažemino Judą dėl Izraelio karaliaus Achazo, kuris apnuogino Judą ir labai nusikalto Viešpačiui.'bGIr filistinai užpuolė pietų Judą žemumoje ir, paėmę Bet Šemešą, Ajaloną, Gederotą, Sochoją, Timną ir Gimzoją su jų kaimais, juose apsigyveno.Va%nes edomitai buvo įsiveržę ir nugalėję Judą bei išsivedę belaisvius.G`Tuo metu karalius Ahazas prašė Asirijos karaliaus pagalbos,_!Vardais paminėti vyrai pakilo, paėmė belaisvius, iš grobio jie juos apvilko, apavė, pavalgydino, pagirdė ir patepė aliejumi; silpnesniuosius užkėlė ant asilų ir nuvedė visus į Jerichą, palmių miestą, pas jų brolius. Po to jie sugrįžo į Samariją.X^)Tuomet kariai paliko belaisvius ir grobį kunigaikščiams bei susirinkusiems.j]M sakydami: „Neįvesite čia belaisvių, nes jūs tuo prisidėsite prie mūsų nusikaltimų Viešpačiui ir juos mums dar padauginsite; nes mūsų nusikaltimas didelis ir Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš Izraelį“.:\m Efraimitų vyresnieji: Johanano sūnus Azarijas, Mešilemoto sūnus Berechijas, Šalumo sūnus Jehizkijas ir Hadlajo sūnus Amasa atsistojo prieš tuos, kurie grįžo iš karo,[ Klausykite manęs ir sugrąžinkite belaisvius, kuriuos atsivedėte iš Judo, nes didelė Viešpaties rūstybė užsidegė prieš jus“.Z Jūs nutarėte Judo ir Jeruzalės gyventojus paversti vergais ir vergėmis. Argi jūs patys nenusikaltote Viešpačiui, savo Dievui?Y3 Bet ten gyveno Viešpaties pranašas Odedas, kuris pasitiko grįžtančią į Samariją kariuomenę ir jiems tarė: „Viešpats, jūsų tėvų Dievas, supykęs ant Judo, atidavė juos į jūsų rankas, bet jūs žudėte taip žiauriai, kad jūsų žiaurumas pasiekė dangų.0XYBe to, izraelitai išsivedė nelaisvėn iš savo brolių du šimtus tūkstančių moterų, sūnų ir dukterų ir, prisiplėšę daug grobio, parsigabeno į Samariją.WZichris, Efraimo karžygys, nukovė karaliaus sūnų Maasėją, namų valdytoją Azrikamą ir Elkaną, kuris buvo antras po karaliaus.V1Remalijo sūnus Pekachas išžudė Jude per vieną dieną šimtą dvidešimt tūkstančių karių, nes jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą.hUITodėl Viešpats, jo Dievas, atidavė jį į Sirijos karaliaus rankas. Sirai paėmė daug belaisvių ir nusivedė juos į Damaską. Jis taip pat buvo atiduotas į Izraelio karaliaus rankas, kuris daugelį iš jų nužudė._T7Jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu./SWJis smilkė Ben Hinomo slėnyje ir sudegino savo sūnus Baalui, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių, kuriuos Viešpats išvarė, prieš izraelitams užimant kraštą.SRbet vaikščiojo Izraelio karalių keliais ir nuliedino Baalų atvaizdus.=QsAhazas, būdamas dvidešimties metų, pradėjo karaliauti ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas, t}}h||8{zyyyxRww'vuZttss&rq_ppoTonnFmm;lkkdjj[ihhgg.fee6dnccRbbDan`^_^^]e\\5[[ZZ(Y|XWWWmW/VV{V?VUUU^UTTTXT$SSSSeS1RRRhR!QQQvQ?PPPPDOOOdONNN6MM}MZM6MLLLLLZL4LKKK{K7JJ4II?HHJGGBFF]EECDD/CVBB!A@?>== <;<::2928C77[66A55"443T2210/// ..-- ,,+l**F)(('''&K%%$ #z"" !!W I\: }@K~ RcsZ i : P p.<%2SM iš Šechanijos – Jahazielio sūnus ir su juo trys šimtai vyrų;X )iš Pahat Moabo – Zerachijos sūnus Eljehoenajas ir su juo du šimtai vyrų;yiš Šechanijos sūnų, Parošo palikuonių, – Zacharija, kartu su juo buvo užrašyta šimtas penkiasdešimt vyrų;eCiš Finehaso palikuonių – Geršomas, iš Itamaro – Danielius, iš Dovydo – Hatušas,Sąrašas šeimų vyresniųjų pagal jų kilmę, kurie, karaliui Artakserksui viešpataujant, išėjo su manimi iš Babilono:pYJis man suteikė malonę karaliaus, jo patarėjų ir galingų karaliaus kunigaikščių akyse. Aš buvau padrąsintas, kai Viešpaties, mano Dievo, ranka buvo ant manęs ir surinkau Izraelio vyresniuosius, kad jie eitų su manimi.Garbė Viešpačiui, mūsų tėvų Dievui, kuris įdėjo tai į karaliaus širdį, kad Viešpaties namai Jeruzalėje būtų pagerbti. Kas nevykdys tavo Dievo ar karaliaus įstatymo, tas turi būti baudžiamas mirtimi, ištrėmimu, turto atėmimu arba kalėjimu“.V%O tu, Ezra, Dievo duota išmintimi paskirk mokytojų ir teisėjų, kurie teistų anapus upės gyvenančius žmones, pažįstančius tavo Dievo įstatymą; o kurie tų įstatymų nepažįsta, tuos pamokyk.Taip pat pranešu jums, kad neleidžiu apdėti jokiais mokesčiais kunigų, levitų, giedotojų, vartininkų ir šventyklos tarnų’.yKo tik reikalaus dangaus Dievas, privalote padaryti Dievo namams, kad Jo rūstybė nepaliestų karaliaus ir jo sūnų.Iki šimto talentų sidabro, šimto saikų kviečių, šimto batų vyno, šimto batų aliejaus ir neribotą kiekį druskos.5~cAš, karalius Artakserksas, įsakiau visiems iždininkams anapus upės: ‘Ko tik kunigas Ezra, dangaus Dievo įstatymo žinovas, iš jūsų reikalaus, nedelsdami duokite.u}cVisa kita, ko reikės tavo Dievo namams, jei matysi esant reikalinga, paimk iš karaliaus iždo sandėlių.e|CIndus, kurie tau perduodami tavo Dievo namų reikalams, padėk priešais Jeruzalės Dievą.t{aSu likusiu sidabru ir auksu daryk, kas tau ir tavo broliams atrodys reikalinga, pagal jūsų Dievo valią.?zwNedelsdamas nupirk už tuos pinigus jaučių, avių, ėriukų ir kartu su jiems priklausančiomis duonos bei geriamosiomis aukomis aukok ant aukuro jūsų Dievo namuose Jeruzalėje.,yQtaip pat sidabrą ir auksą, kurį tu gausi Babilono krašte, kartu su tautos ir kunigų dovanomis, kurias jie padovanos savo Dievo namams, esantiems Jeruzalėje.xTu nugabensi sidabrą ir auksą, kurį karalius ir jo patarėjai padovanojo Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje,!w;nes tu esi karaliaus ir jo septynių patarėjų siunčiamas į Judą ir Jeruzalę nustatyti, ar vykdomas tavo Dievo įstatymas, kuris yra tavo rankoje. v Aš įsakiau, kad kiekvienas izraelitas, kunigas bei levitas mano karalystėje gali vykti savo noru į Jeruzalę drauge su tavimi,^u5 „Artakserksas, karalių karalius, kunigui Ezrai, dangaus Dievo įstatymo žinovui.t Tai yra nuorašas laiško, kurį Artakserksas davė kunigui Ezrai, kuris buvo Viešpaties įsakymų ir Jo nuostatų Izraelyje žinovas:sy Ezra paruošė savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymą, jį vykdyti ir mokyti Izraelyje jo nuostatų ir teisės.r1 Ezra išėjo iš Babilono pirmo mėnesio pirmą dieną, o penkto mėnesio pirmą dieną jis atėjo į Jeruzalę, nes gera Dievo ranka buvo ant jo.MqJis atėjo į Jeruzalę septintų karaliaus metų penktą mėnesį.'pGKaraliaus Artakserkso septintaisias metais į Jeruzalę su juo išėjo kai kurie izraelitai, kunigai, levitai, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai.Yo+Šitas Ezra išėjo iš Babilono; jis buvo geras žinovas Mozės įstatymo, kurį davė Viešpats, Izraelio Dievas. Karalius suteikė jam viską, ko jis prašė, nes Viešpaties, jo Dievo, ranka buvo su juo.dnAsūnaus Abišūvos, sūnaus Finehaso, sūnaus Eleazaro, sūnaus vyriausiojo kunigo Aarono.9mmsūnaus Zerachijos, sūnaus Uzio, sūnaus Bukio,>lwsūnaus Amarijos, sūnaus Azarijos, sūnaus Merajoto,:kosūnaus Šalumo, sūnaus Cadoko, sūnaus Ahitubo, j Po šitų įvykių, persų karaliui Artakserksui karaliaujant, atėjo Ezra, sūnus Serajos, sūnaus Azarijos, sūnaus Hilkijos,ai;Septynias dienas jie džiaugsmingai šventė Neraugintos duonos šventę, nes Viešpats suteikė jiems džiaugsmo ir palenkė į juos Asirijos karaliaus širdį, kad sustiprintų juos Izraelio Dievo namų statyboje.Ih Paschos avinėlį valgė grįžusieji iš tremties izraelitai ir visi, kurie buvo atsiskyrę nuo krašto pagonių nešvaros ir prisijungę prie jų, kad ieškotų Viešpaties, Izraelio Dievo.g/Visi kunigai ir levitai buvo apsivalę ir švarūs. Jie pjovė Paschos avinėlį visiems grįžusiems tremtiniams, savo broliams kunigams ir sau.SfPirmo mėnesio keturioliktą dieną grįžę tremtiniai šventė Paschą. eKunigai buvo paskirstyti skyriais ir levitai pagal jų pareigas, kad tarnautų Dievui Jeruzalėje, kaip parašyta Mozės knygoje.OdPašventindami Dievo namus, jie aukojo šimtą jaučių, du šimtus avinų, keturis šimtus ėriukų ir auką už nuodėmę, už visą Izraelį – dvylika ožių pagal Izraelio giminių skaičių.xciTuomet izraelitai, kunigai, levitai ir visi, sugrįžę iš nelaisvės, su džiaugsmu pašventino Dievo namus.sb_Namai buvo užbaigti šeštaisiais karaliaus Darijaus karaliavimo metais, Adaro mėnesio trečią dieną.faEŽydų vyresnieji statė šventyklą, ir jiems sekėsi pagal pranašų Agėjo ir Idojo sūnaus Zacharijos pranašystes. Jie statė ir užbaigė įsakius Izraelio Dievui ir persų karaliams Kyrui, Darijui ir Artakserksui. `  Tada krašto šiapus upės valdytojas Tatnajas, Šetar Boznajas ir jų bendrai nedelsiant įvykdė karaliaus Darijaus įsakymą. _ O Dievas, kuris ten paskyrė savo vardui buveinę, tepašalina kiekvieną karalių ir tautą, kurie išdrįstų priešintis tam įsakymui ir siektų sunaikinti Jeruzalėje Dievo namus. Aš, Darijus, daviau įsakymą ir jis turi būti nedelsiant vykdomas“.+^O Be to, aš įsakiau, kad kiekvienas, kuris sulaužys šitą įsakymą, bus prikaltas prie ištraukto iš jo namų rąsto, o jo namai paversti griuvėsių krūva.n]U kad jie aukotų malonaus kvapo aukas dangaus Dievui ir melstųsi už karaliaus ir jo vaikų gyvybę.R\ Ko tik reikia dangaus Dievui deginamosioms aukoms: jaučių, avinų, ėriukų, kviečių, druskos, vyno ir aliejaus, kaip pasakys Jeruzalėje esą kunigai, privalote jiems kasdien nedelsiant suteikti,C[Be to, įsakau, kad jūs padengtumėte žydų vyresniesiems visas Dievo namų išlaidas iš karaliaus turtų, iš mokesčių, surenkamų anapus upės, kad jų darbas nebūtų trukdomas.Z{Palikite Dievo namų darbą. Netrukdykite žydų valdytojui ir vyresniesiems statyti Dievo namų jų buvusioje vietoje.Y„Dabar, Tatnajau, valdytojau anapus upės, Šetar Boznajau ir jūsų bendrai afarsakai anapus upės, atsitraukite nuo jų.oXWAuksiniai ir sidabriniai Dievo namų indai, kuriuos Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės šventyklos į Babiloną, turi būti nugabenti į Jeruzalėje statomą šventyklą, į savo vietą, ir padėti Dievo namuose’“.mWSTuri būti trys eilės didelių akmenų ir viena eilė rąstų. Išlaidas apmokės karaliaus namai. V „Pirmaisiais karaliaus Kyro metais karalius davė įsakymą Jeruzalės Dievo namų reikalu: ‘Turi būti atstatyti namai, kur buvo aukojamos aukos, ir jiems turi būti padėti tvirti pamatai. Jų aukštis ir plotis turi būti šešiasdešimt uolekčių.^U5Medų krašte Ekbatanos rūmuose buvo surastas ritinys, kuriame buvo taip parašyta:OTKaralius Darijus įsakė ieškoti žinių Babilono knygų saugykloje.eSCJei karalius mano esant reikalinga, tepaieško Babilone, karaliaus saugykloje, ar tikrai karalius Kyras davė įsakymą atstatyti Dievo namus Jeruzalėje, ir tegul karalius mums atsiunčia savo valią šituo reikalu“.RŠešbacaras atvykęs padėjo Jeruzalėje Dievo namų pamatus. Nuo to laiko iki šiol jie tebestatomi ir dar nebaigti’.Qir įsakė: ‘Imk šituos indus ir juos nugabenk į Jeruzalėje esančią šventyklą. Atstatykite Dievo namus buvusioje vietoje’.PTaip pat ir auksinius bei sidabrinius Dievo namų indus, kuriuos Nebukadnecaras buvo išgabenęs iš Jeruzalės šventyklos į Babilono šventyklą, karalius Kyras paėmė iš Babilono šventyklos, perdavė Šešbacarui, kurį jis paskyrė valdytoju,sO_ Tačiau pirmaisiais Babilono karaliaus Kyro metais karalius davė leidimą atstatyti šituos Dievo namus.Galingi karaliai viešpatavo Jeruzalėje ir valdė visą kraštą anapus upės; jiems mokėjo mokesčius, duoklę ir muitus. =Man įsakius, buvo ieškota ir rasta, kad tas miestas jau nuo seno sukildavo prieš karalius ir maištai bei vaidai kildavo jame.:<oJūsų atsiųstas laiškas buvo man perskaitytas.+;OKaralius pasiuntė tokį atsakymą patarėjui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendrams, kurie gyvena Samarijoje ir anapus upės: „Ramybė jums! : Mes pranešame karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, tu neteksi valdų šioje upės pusėje“.m9STegul paieško žinių apie tą miestą savo tėvų metraščių knygose. Ten atrasi, kad tas miestas yra maištingas ir pavojingas karaliams bei kraštams. Maištai jame keliami nuo seno, todėl tas miestas ir buvo sugriautas.8Kadangi mes išlaikomi karaliaus rūmų ir nenorime, kad karaliaus garbė būtų pažeminta, todėl pasiuntėme pranešimą karaliui.;7o Tebūna žinoma karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, jie nebemokės mokesčių, duoklės ir muito; karaliaus metinės pajamos dėl to sumažės.<6q praneša karaliui, kad žydai, kurie iš tavo teritorijų atvyko pas mus, apsigyveno Jeruzalėje ir stato tą maištingą ir blogą miestą. Jie stato sienas ir stiprina pamatus.u5c Tai nuorašas laiško, kurį jie pasiuntė: „Karaliui Artakserksui. Tavo tarnai, vyrai iš šiapus upės,4 ir kitų tautų, kurias didysis ir garbingasis Asnaparas atvedė ir įkurdino Samarijos miestuose ir kitose vietovėse šiapus upės“.3/ „Patarėjas Rehumas, raštininkas Šimšajas ir kiti jų bendrai iš Dinajo, Afarsato, Tarpelio, Afaro, Erecho, Babilono, Sūzų, Dehavo, Elamo}2sPatarėjas Rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui Artakserksui tokio turinio laišką prieš Jeruzalę:,1QArtakserkso dienomis Bišlamas, Mitredatas, Tabeelis ir kiti jų bendrai parašė persų karaliui Artakserksui laišką. Laiškas buvo parašytas aramėjų kalba.g0GPradėjus karaliauti Ahasverui, jie parašė kaltinimą prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus./'Jie papirko patarėjus, norėdami atgrasinti juos nuo jų tikslo per visas persų karaliaus Kyro dienas iki persų karaliaus Darijaus laikų.J. Krašto žmonės silpnino Judo žmones ir trukdė jiems statyti.k-OZerubabelis, Jozuė ir kiti Izraelio šeimų vyresnieji jiems atsakė: „Netinka jums kartu su mumis statyti namus mūsų Dievui, mes vieni statysime Viešpačiui, Izraelio Dievui, kaip mums įsakė persų karalius Kyras“.|,qatėjo pas Zerubabelį ir Izraelio šeimų vyresniuosius ir jiems sakė: „Mes norime statyti kartu su jumis, nes mes, kaip ir jūs, ieškome jūsų Dievo ir Jam aukojame nuo Asarhadono, Asirijos karaliaus, kuris mus čia atvedė, laikų“.x+ kJudo ir Benjamino priešai, išgirdę, kad grįžę tremtiniai stato šventyklą Viešpačiui, Izraelio Dievui, * Nebuvo galima atskirti džiaugsmo šūksnių ir verkiančiųjų balso, nes žmonės garsiai šaukė ir garsas buvo girdimas toli.Y)+ Daugelis kunigų, levitų ir šeimų vyresniųjų, kurie buvo seni žmonės ir savo akimis matė pirmuosius namus, garsiai verkė, matydami šių namų pamatus; tuo tarpu kiti garsiai šaukė iš džiaugsmo.n(U Jie pakaitomis giedojo, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui: „Jis yra geras, ir Jo gailestingumas Izraeliui amžinas“. Kai jie šlovino Viešpatį, visi žmonės garsiai šaukė, nes Viešpaties namų pamatai buvo padėti.h'I Statybininkams padėjus Viešpaties šventyklos pamatus, kunigai, apsirengę savo rūbais, sustojo su trimitais rankose, o levitai, Asafo sūnūs, su cimbolais šlovino Viešpatį pagal Izraelio karaliaus Dovydo nurodymus..&U Jozuė ir jo sūnūs bei broliai, Kadmielis ir jo sūnūs iš Judo sūnų, Henadado sūnūs, jų broliai ir levitai prižiūrėjo darbininkus Dievo namų statyboje.M%Po savo sugrįžimo antrųjų metų antrąjį mėnesį, Salatielio sūnus Zerubabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė su visais savo broliais kunigais, levitais ir visais, grįžusiais iš nelaisvės į Jeruzalę, pradėjo ir paskyrė levitus, dvidešimties metų ir vyresnius, Viešpaties namų statybos darbams prižiūrėti.n$UJie davė pinigų akmenskaldžiams ir statybininkams, o sidoniečiams ir Tyro gyventojams – maisto, gėrimo ir aliejaus, kad jūra atgabentų kedro medžių iš Libano į Jopę, kaip jiems persų karalius Kyras buvo įsakęs.#1Septintojo mėnesio pirmąją dieną jie pradėjo aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas, bet Viešpaties šventyklos pamatai dar nebuvo padėti."Be to, jie aukojo nuolatines deginamąsias, jauno mėnulio, visų metinių Viešpaties švenčių ir laisvos valios aukas Viešpačiui.!Jie šventė Palapinių šventę, kaip parašyta, ir kasdien aukojo deginamųjų aukų tiek, kiek buvo nustatyta tą dieną.' GJie atstatė aukurą jo senoje vietoje, nors ir bijojo aplinkui gyvenančių tautų. Jie kas rytą ir vakarą aukojo ant jo deginamąsias aukas Viešpačiui.U#Tada Jehocadako sūnus Jozuė su savo broliais kunigais ir Salatielio sūnus Zerubabelis su savo broliais atstatė Izraelio Dievo aukurą deginamosioms aukoms, kaip parašyta Dievo vyro Mozės įstatyme.nUIzraelitams apsigyvenus savuose miestuose, septintą mėnesį visi vieningai susirinko į Jeruzalę.7FKunigai, levitai, tautos dalis, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai apsigyveno savo miestuose; ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose.!;Ejie davė pagal savo išgales iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį drachmų aukso, penkis tūkstančius minų sidabro ir šimtą apdarų kunigams.r]DKai kurie šeimų vadai, atėję prie Viešpaties namų Jeruzalėje, davė savo noru aukų Dievo namams;ykCkupranugarių – keturi šimtai trisdešimt penki, asilų – šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.fEBŽirgų buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų – du šimtai keturiasdešimt penki,"=Aneskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo du šimtus giedotojų._7@Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt,kO?Tiršata uždraudė jiems valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu.>Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.'=Kunigai: Hobajos, Hakoco ir Barzilajaus (jis buvo vedęs vieną iš gileadiečo Barzilajaus dukterų ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys.W'G$ Jehojachinas, pradėdamas karaliauti, buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius ir dešimt dienų. Jis darė pikta Viešpaties akyse.=$Visi kiti Jehojakimo darbai ir jo nusikaltimai yra surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. Jo sūnus Joachinas karaliavo jo vietoje.o<W$Nebukadnecaras parsigabeno į Babiloną ir Viešpaties namų indus ir padėjo juos savo šventykloje.s;_$Prieš jį atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, sukaustė jį grandinėmis ir nusivedė į Babiloną.):K$Jehojakimas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt penkerių metų ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse.09Y$Egipto karalius padarė Jehoahazo brolį Eljakimą Judo karaliumi Jeruzalėje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą. Jo brolį Jehoahazą Nekojas nusivedė į Egiptą.8$Egipto karalius pašalino jį nuo sosto Jeruzalėje ir uždėjo kraštui piniginę duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso.s7_$Jehoahazas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt trejų metų ir tris mėnesius karaliavo Jeruzalėje.i6K$Tada krašto žmonės paskelbė karaliumi Jozijo sūnų Jehoahazą jo tėvo vieton Jeruzalėje.M5#nuo pradžios iki galo surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje.O4#Kiti Jozijo darbai ir jo geradarystės vykdant Viešpaties įstatymus93k#Ir Jeremijas apraudojo Joziją, ir visi giedotojai ir giedotojos mini Joziją savo raudose iki šios dienos, ir tai tapo nuostatu Izraeliui. Jos yra surašytos raudų knygoje.12[#Jo tarnai, perkėlę jį iš kovos vežimo į kitą, nugabeno į Jeruzalę, kur jis mirė. Jį palaidojo jo tėvų kapuose. Visas Judas ir Jeruzalė apraudojo Joziją.1##Šauliai pataikė į karalių Joziją, ir jis įsakė savo tarnams: „Išvežkite mane iš kovos lauko, nes aš esu sunkiai sužeistas“.70g#Tačiau Jozijas nekreipė dėmesio į jo kalbą ir pasiruošė kovai. Jis nepaklausė Nekojo žodžių, nors jie buvo iš Dievo lūpų, ir atėjo kariauti į Megido lygumą./ #Nekojas siuntė pas jį pasiuntinių, sakydamas: „Kas man ir tau, Judo karaliau? Ne prieš tave einu šiandien, bet prieš tą, su kuriuo kariauju. Dievas įsakė man skubėti. Nesipriešink Dievui, kuris yra su manimi, kad Jis tavęs nepražudytų“. . #Jozijui atstačius šventyklą, Egipto karalius Nekojas išėjo prieš Karchemišą prie Eufrato. Jozijas išėjo priešais jį.Q-#Ta Pascha buvo švęsta aštuonioliktaisiais Jozijo karaliavimo metais.],3#Tokios Paschos Izraelis nebuvo šventęs nuo pranašo Samuelio dienų; joks Izraelio karalius nebuvo šventęs Paschos taip, kaip Jozijas – su kunigais, levitais, visu Judu, Izraeliu ir Jeruzalės gyventojais.n+U#Izraelitai, kurie buvo susirinkę, šventė Paschą ir Neraugintos duonos šventę septynias dienas.6*e#Taip tą dieną buvo atliktas visas tarnavimas Viešpačiui: Paschos šventimas ir deginamųjų aukų aukojimas ant Viešpaties aukuro, laikantis karaliaus Jozijo įsakymo.)#Giedotojai, Asafo sūnūs, stovėjo savo vietoje, kaip buvo įsakę Dovydas, Asafas, Hemanas ir Jedutūnas, karaliaus regėtojas; vartininkai stovėjo prie jiems skirtų vartų, jiems nereikėjo palikti tarnavimo, nes jų broliai levitai jiems viską paruošė.(y#Po to jie paruošė maistą sau ir kunigams, nes kunigai, aaronitai, iki nakties degino deginamąsias aukas ir taukus.#'?# Jie kepė Paschos avinėlį ugnyje, kaip reikalavo nuostatai, o kitas šventas aukas virė puoduose bei katiluose ir skubiai išdalino visiems žmonėms.B&}# Kas buvo skirta deginamajai aukai, buvo atidėta į šalį ir paskirstyta tautos šeimoms, kad jie aukotų Viešpačiui, kaip parašyta Mozės knygoje; taip pat paskirstė ir galvijus.o%W# Jie papjovė Paschai avinėlį, ir kunigai ėmė kraują iš jų, šlakstė, o levitai nulupo kailį.k$O# Tarnavimo metu kunigai sustojo savo vietose ir levitai pagal savo skyrius, kaip karalius įsakė.U### Konanijas ir jo broliai Šemajas bei Netanelis, taip pat Hašabijas, Jejelis ir Jehozabadas, levitų viršininkai, davė levitams penkis tūkstančius avinėlių Paschos aukai ir penkis šimtus jaučių.Z"-#Kunigaikščiai noriai davė žmonėms, kunigams ir levitams. Dievo namų vyresnieji: Hilkijas, Zacharijas ir Jehielis davė kunigams du tūkstančius šešis šimtus avių ir tris šimtus jaučių aukojimui.!#Jozijas davė tautai trisdešimt tūkstančių avinėlių Paschos aukai ir tris tūkstančius jaučių iš karaliaus turto. 1#papjaukite Paschos avinėlį, pasišventinkite ir paruoškite jį savo broliams, kad jie galėtų išpildyti tai, ką Viešpats kalbėjo Mozei“. #Stovėkite šventykloje ten, kur sustojusios jūsų brolių tėvų šeimos, kad kiekvienai šeimai tektų levitų šeimos skyrius;}s#Pasiruoškite pagal savo tėvų namus ir skyrius, kaip nustatyta Izraelio karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono.*M#Jis sakė levitams, kurie mokė izraelitus ir buvo pasišventę Viešpačiui: „Įneškite šventąją skrynią į namus, kuriuos pastatė Dovydo sūnus Saliamonas, Izraelio karalius; jums nebereikia jos nešioti ant pečių. Tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jo tautai Izraeliui.[/#Jis paskirstė kunigams pareigas ir juos padrąsino tarnauti Viešpaties namuose. #Jozijas šventė Jeruzalėje Paschą Viešpaties garbei. Jie papjovė Paschos avinėlį pirmojo mėnesio keturioliktą dieną. [~~W}}},||{dzzyy xtwlwvuu]tt8ssrsr6qLqoolnbmm"lqkkJjQiWh[gg feId_cbbaI``X__=^]]@\\<[{ZtYYXXWWW>VVjVUU6TTTBSSS`RRRR}RQR.RQQQQ(PPEOONMMLwKJJIHHBGGBFEE8D[CC!BB"Ag@@??>>=b<;;; :Q99#8877J66d5533J222 1100T//F..L.-,,h,+**<))P((c(''S&&8%$$=#""!!!, ._BmU= P p q x 28omKWi&>rwAdonikamo – šeši šimtai šešiasdešimt septyni;@q{Azgado – du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du;7piBebajo – šeši šimtai dvidešimt aštuoni;YDar kiti sakė: „Mes turime skolintis pinigų iš karaliaus, užstatydami savo laukus ir vynuogynus.o=WKiti sakė: „Savo laukus, vynuogynus ir namus užstatėme už grūdus, kad apsigintume nuo bado“.<Vieni sakė: „Mūsų su sūnumis ir dukterimis yra daug. Pirkime grūdus, kad turėtume ką valgyti ir išliktume gyvi!“T;!Kilo didelis žmonių ir jų moterų šauksmas prieš savo brolius žydus.8:iNei aš pats, nei mano broliai, nei mano tarnai, nei sargybiniai, lydėję mane, nenusivilkdavo savo drabužių; nusivilkdavo kiekvienas tik tada, kai reikėdavo apsiprausti.9#Tuo metu aš įsakiau žmonėms: „Kiekvienas su savo tarnu tegul nakvoja Jeruzalėje, kad naktį jie eitų sargybą, o dieną dirbtų“.Y8+Taip mes dirbome, o pusė iš jų laikė rankose ietį nuo aušros iki sutemų.e7CIšgirdę trimito garsą, tuojau susirinkite prie mūsų. Mūsų Dievas kariaus už mus!“67Aš pranešiau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: „Darbas yra didelis ir platus. Mes pasiskirstę ant sienos toli vienas nuo kito.f5EKiekvienas darbininkas nešiojo prisijuosęs kardą, o trimitininkas stovėjo šalia manęs.4Tie, kurie statė sieną, taip pat ir naštų nešėjai buvo ginkluoti; viena ranka dirbo, o kitoje rankoje laikė ginklą.43aNuo tos dienos pusė mano tarnų dirbo darbą, o kita pusė ėjo sargybą, apsiginklavę ietimis, skydais, lankais ir šarvais; vyresnieji buvo sustoję už visų žydų. 29Mūsų priešai išgirdo, kad tai mums žinoma, ir Dievas pavertė niekais jų planus; o mes visi grįžome prie statybos, kiekvienas prie savo darbo.\11Apžiūrėjęs tariau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: „Nebijokite jų! Atsiminkite Viešpatį, didingą ir baisų, ir kovokite už savo brolius, sūnus, dukteris, žmonas ir savo namus“.t0a Žemesnėse ir atvirose vietose už sienos aš pastačiau žmones, ginkluotus kardais, ietimis ir lankais.|/q Jų kaimynystėje gyveną žydai ateidavo ir dešimt kartų sakė mums, kad jie ateis iš visų pusių prieš mus..) O mūsų priešai kalbėjo: „Jie nesužinos ir nepastebės mūsų, kai mes, atsiradę tarp jų, išžudysime juos ir sustabdysime darbą“.o-W Judas sakė: „Nešikų jėgos senka, o griuvėsių dar daug. Mes neįstengsime atstatyti sienų“.Q, Mes meldėme Dievą ir pastatėme sargybinius budėti dieną ir naktį.G+ir nutarė kartu kovoti prieš Jeruzalę bei trukdyti darbą.*Sanbalatas, Tobija, arabai, amonitai ir ašdodiečiai, išgirdę, kad Jeruzalės sienos atstatomos ir spragos užtaisomos, labai supykoU)#Mes statėme sieną ir pusę jos jau pastatėme, nes žmonės noriai dirbo.c(?Neatleisk jiems nuodėmių ir nepamiršk jų nusikaltimų, nes jie įžeidė dirbančius.'}Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę.}&sO amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: „Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena“.z%mkalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: „Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?“Y$+Sanbalatas, išgirdęs, kad statoma siena, labai pyko ir tyčiojosi iš žydų,O# O tarp kampo kambario ir Avių vartų statė auksakaliai ir pirkliai."Už jo – auksakalio sūnus Malkija iki šventyklos tarnų ir pirklių namo ties Sargybos vartais ir iki kampo kambario.!Už jo – Šelemijo sūnus Hananija ir Zalafo šeštasis sūnus Hanūnas. Už jo – Berechijo sūnus Mešulamas ties savo kambariu.{ oUž jų – Imero sūnus Cadokas ties savo namais. Už jo – Šechanijos sūnus Šemaja, rytinių vartų sargas.I Nuo Arklių vartų statė kunigai, kiekvienas ties savo namais.xiUž jo tekojiečiai statė kitą dalį priešingoje išsikišusio didžiojo bokšto pusėje iki Ofelio sienos.|qir šventyklos tarnai, gyvenantieji Ofelyje; jie atstatė iki Vandens vartų rytuose ir iki išsikišusio bokšto.&EUzajo sūnus Palalas – nuo pasisukimo ir bokšto, kuris išsikiša iš karaliaus aukštutinių namų ties sargybos kiemu. Už jo – Parošo sūnus Pedajaa;Už jo – Henadado sūnus Binujis nuo Azarijos namų iki sienos pasisukimo, iki kampo. Už jų – Benjaminas ir Hašubas priešais savo namus. Už jų – Azarijas, Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus, greta savo namų..WPo jų taisė kunigai, lygumos vyrai.s_Už jo – Meremotas, Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus, nuo Eljašibo namų vartų iki Eljašibo namų galo.{oUž jo Zabajo sūnus Baruchas uoliai taisė kitą dalį, nuo kampo iki vyriausiojo kunigo Eljašibo namų vartų.veir Ješūvos sūnus Ezeras, Micpos viršininkas; jie taisė sieną iki tako į ginklų sandėlį prie kampo.Y+Po jų statė jų broliai: Henadado sūnus Bavajis, pusės Keilos viršininkas,hIUž jo dirbo levitai: Banio sūnus Rehumas ir šalia jo Hašabija, pusės Keilos viršininkas.7Už jo – Azbuko sūnus Nehemija, pusės Bet Cūro srities viršininkas; jis atstatė iki Dovydo kapų, dirbtinio tvenkinio ir iki karžygių namų.Šaltinio vartus sutvarkė Kol Hozės sūnus Šalumas, Micpos srities viršininkas. Jis apdengė stogą, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius ir atstatė Siloamo tvenkinio sieną prie karaliaus sodo iki laiptų, nusileidžiančių iš Dovydo miesto.}Šiukšlių vartus atstatė, sudėjo užraktus ir užkaiščius Rechabo sūnus Malkija, Bet Keremo srities viršininkas.X) Slėnio vartus sutvarkė Hanūnas ir Zanoacho gyventojai; jie atstatė juos, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius. Be to, jie dar atstatė tūkstantį uolekčių sienos iki Šiukšlių vartų.iK Po jų – Ha Lohešo sūnus Šalumas, pusės Jeruzalės viršininkas; jis dirbo su dukterimis.wg Kitą dalį, taip pat Krosnių bokštą atstatė Harimo sūnus Malkija ir toliau Pahat Moabo sūnus Hašubas.g G Po jų – Harumafo sūnus Jedaja iki savo namų. Šalia jo – Hašabnėjos sūnus Hatušas.I   Po jų – Hūro sūnus Refaja, pusės Jeruzalės viršininkas. Šalia jų – Harhajos sūnus Uzielis, auksakalys, ir Hananija, vaistininko sūnus. Jie sutvirtino Jeruzalę iki Plačiosios sienos. Greta jų dirbo šios upės pusės valdytojui pavaldūs: gibeonietis Melatija ir meronotietis Jadonas su Gibeono ir Micpos vyrais.! ;Senuosius vartus statė Paseacho sūnus Jehojada ir Besodijos sūnus Mešulamas; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius.Šalia jų dirbo tekojiečiai, atstatydami sieną, tačiau jų kilmingieji nepalenkė savo sprandų prie Viešpaties darbo.4aŠalia jų sienos dalį taisė Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus Meremotas. Už jo taisė Mešezabelio sūnaus Berechijos sūnus Mešulamas, toliau – Baanos sūnus Cadokas.wgŽuvų vartus statė Hasenajo sūnūs; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius.MŠalia jo statė Jericho vyrai, o po jų – Imrio sūnus Zakūras.mSTuomet vyriausiasis kunigas Eljašibas su savo broliais kunigais pirmasis pradėjo darbą ir atstatė Avių vartus; jie juos atnaujino, įstatė jiems duris ir pašventino juos iki Mejos bokšto ir toliau iki Hananelio bokšto.-Jiems atsakiau: „Dangaus Dievas duos mums sėkmę, o mes, Jo tarnai, statysime. Bet jūs neturite dalies, teisės nė atminimo Jeruzalėje“.X)Kai Sanbalatas iš Horono, Tobija, tarnas iš Amono, ir arabas Gešemas apie tai išgirdo, jie tyčiojosi iš mūsų ir niekino mus, sakydami: „Ką jūs čia dirbate? Ar norite sukilti prieš karalių?“MIr papasakojau jiems, kaip mano Dievo ranka buvo su manimi; taip pat papasakojau, ką karalius man kalbėjo. Jie sakė: „Pakilkime ir statykime“. Taip jie sutvirtino savo rankas geram darbui..UTada jiems tariau: „Jūs matote, kokiame varge esame; Jeruzalė apleista ir jos vartai sudeginti. Atstatykime Jeruzalės sieną, kad nebūtų mums pažeminimo“.DValdininkai nežinojo, kur aš buvau ir ką dariau. Aš iki šiol niekam nebuvau sakęs: nei žydams, nei kunigams, nei kilmingiesiems, nei valdininkams, nei tiems, kurie turėjo dirbti.^~5Aš ėjau palei upelį, apžiūrėdamas sieną ir grįžau atgal pro Slėnio vartus.z}mPrijojus prie Versmės vartų ir Karaliaus tvenkinio, nebuvo vietos, kur galėtų praeiti gyvulys, kuriuo jojau.7|g Naktį aš išjojau pro Slėnio vartus priešais Slibino versmę ir jojau Šiukšlių vartų link, apžiūrėdamas Jeruzalės sugriautas sienas ir ugnies sunaikintus vartus.@{y atsikėliau naktį, su manimi atsikėlė ir keli vyrai. Niekam nesakiau, ką Dievas buvo įdėjęs man į širdį daryti Jeruzalėje. Su savimi turėjau tik gyvulį, ant kurio jojau.8zk Atvykęs į Jeruzalę ir išbuvęs tris dienas,y# Sanbalatas iš Horono ir Tobija, tarnas iš Amono, sužinoję, kad atvyko besirūpinąs izraelitų gerove žmogus, buvo labai nepatenkinti.x3 Nuvykęs pas valdytojus anapus upės, įteikiau jiems karaliaus laiškus; kartu su manimi buvo karaliaus pasiųsti kariuomenės vadai ir raiteliai.Yw+ir laišką Asafui, karaliaus girininkui, kad jis man duotų medžių rūmų vartams, miesto sienai ir namams, kuriuose apsigyvensiu“. Karalius davė man, ko prašiau, nes gera Dievo ranka buvo ant manęs.v-Be to, aš sakiau karaliui: „Jei karaliui patiktų, tegul duoda man laiškų valdytojams anapus upės, kad jie mane praleistų vykti į Judą,-uSKaralius, karalienei sėdint šalia jo, sakė man: „Kiek užtruksi kelionėje ir kada sugrįši?“ Karaliui patiko mane pasiųsti, ir aš nurodžiau jam laiką.7tgir tariau karaliui: „Jei karaliui patiktų ir tavo tarnas surastų malonę tavo akyse, siųsk mane į Judą, į mano tėvų kapų miestą, kad galėčiau jį atstatyti“.MsKaralius klausė: „Ko norėtum?“ Aš meldžiausi dangaus Dievui,rQir tariau karaliui: „Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip man neliūdėti, kai miestas, kuriame yra mano tėvų kapai, apleistas ir jo vartai ugnies sunaikinti?“qkaralius klausė manęs: „Kodėl tavo veidas nusiminęs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdies skausmas“. Aš labai nusigandau8piDvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso metais, Nisano mėnesį, aš pakėliau vyno taurę ir ją padaviau karaliui. Kadangi aš niekada nebūdavau nuliūdęs jo akivaizdoje,~ou Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse“. Aš tuo laiku buvau karaliaus vyno pilstytojas.dnA Jie yra Tavo tarnai ir Tavo tauta, kurią išgelbėjai savo didele jėga ir galinga ranka.mmS o jei sugrįšite pas mane, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite, tai Aš jus iš ten surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią išrinkau savo vardui, nors jūsų išsklaidytieji būtų toliausiame žemės pakraštyje’.lMeldžiu, prisimink žodžius, kuriuos sakei savo tarnui Mozei: ‘Jei jūs nusikalsite, Aš jus išsklaidysiu tarp tautų, kMes elgėmės netinkamai prieš Tave ir nesilaikėme Tavo įsakymų, nuostatų ir potvarkių, kuriuos Tu davei savo tarnui Mozei.^j5Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą. Meldžiuosi dieną ir naktį Tavo akivaizdoje už izraelitus, Tavo tarnus, išpažįstu jų nuodėmes, kuriomis mes visi – aš ir mano tėvai – Tau nusidėjome.i!„Viešpatie, didis ir galingas dangaus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie Tave myli ir vykdo Tavo įsakymus. hIšgirdęs šituos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą:gJie man atsakė: „Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti“.f-Vienas iš mano brolių Hananis atvyko su keliais vyrais iš Judo. Aš juos klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę.}esNehemijo, Hachalijos sūnaus, žodžiai. Dvidešimtaisiais metais, Kislevo mėnesį, aš buvau sostinėje Sūzuose.`d9 ,Visų šitų žmonos buvo svetimtautės, ir kai kurie iš jų turėjo vaikų su jomis.Wc' +iš Nebojo – Jejelis, Matitija, Zabadas, Zebina, Jadajas, Joelis ir Benaja.'bI *Šalumas, Amarija ir Juozapas;)aM )Azarelis, Šelemijas, Šemarija,+`Q (Machnadbajas, Šašajas, Šarajas,%_E 'Šelemija, Natanas ir Adaja, ^; &Banis, Binujis, Šimis,)]M %Matanija, Matenajas ir Jaasajas,'\I $Vanija, Meremotas, Eljašibas,![= #Benaja, Bedija, Keluhis,0Z[ "iš Banio – Maadajas, Amramas, Uelis,_Y7 !iš Hašumo – Matenajas, Matata, Zabadas, Elifeletas, Jeremajas, Manasas ir Šimis;+XQ Benjaminas, Maluchas ir Šemarija;GW iš Harimo – Eliezeras, Išija, Malkija, Šemaja, Simeonas,gVG iš Pahat Moabo – Adna, Kelalas, Benaja, Maasėja, Matanija, Becalelis, Binujas ir Manasas;TU! iš Banio – Mešulamas, Maluchas, Adaja, Jašubas, Šealas ir Jeramotas;@T{ iš Bebajo – Johananas, Hananija, Zabajas ir Atlajas;WS' iš Zatuvo – Eljoenajas, Eljašibas, Matanija, Jeremotas, Zabadas ir Aziza;QR iš Elamo – Matanija, Zacharija, Jehielis, Abdis, Jeremotas ir Elija;Q Kitų izraelitų palikuonys: iš Parošo palikuonių – Ramija, Izija, Malkija, Mijaminas, Eleazaras, Malkija ir Benaja;VP% Iš giedotojų – Eljašibas. Iš vartininkų—Šalumas, Telemas ir Ūris.qO[ Iš levitų palikuonių – Jehozabadas, Šimis, Kelaja, tai yra Kelita, Petachija, Judas ir Eliezeras.]N3 Iš Pašhūro – Eljoenajas, Maasėja, Izmaelis, Netanelis, Jehozabadas ir Eleasa.EM Iš Harimo – Maasėja, Elija, Šemaja, Jehielis ir Uzija.+LQ Iš Imero – Hananis ir Zebadija.XK) Jie padavė rankas, kad atleis savo žmonas, ir už kaltę paaukojo po aviną.J' Tarp kunigų sūnų, vedusių svetimtautes, iš Jehocadako sūnaus Jozuės sūnų ir jo brolių – Maasėja, Eliezeras, Jaribas ir Gedolija.gIG Iki pirmo mėnesio pirmos dienos jie pabaigė bylas su visais, kurie buvo vedę svetimtautes.MH Grįžusieji tremtiniai taip ir padarė. Kunigas Ezra su šeimų vyresniaisiais, kurie buvo pašaukti vardais, buvo atskirti ir dešimto mėnesio pirmą dieną jie susėdo ištirti šį reikalą. G Asaelio sūnus Jehonatanas ir Tikvos sūnus Jachzėja buvo paskirti tam darbui, o levitai Mešulamas ir Šabetajas jiems padėjo.F Tegul pasilieka mūsų vyresnieji. Visuose mūsų miestuose gyvenantieji, kurie yra vedę svetimtautes žmonas, tegul ateina paskirtu laiku su tų miestų vyresniaisiais ir teisėjais, kol pasitrauks nuo mūsų Dievo rūstybė dėl šito poelgio“.=Es Žmonių yra daug, ir dabar lietingas metas, neįmanoma būti lauke. Be to, tas reikalas negali būti sutvarkytas per vieną ar dvi dienas, nes nusikaltusių tarp mūsų yra daug.PD Visi susirinkusieji garsiai atsakė: „Kaip pasakei, taip padarysime.-CS Dabar išpažinkite savo kaltę Viešpačiui, savo tėvų Dievui, ir vykdykite Jo valią – atsiskirkite nuo šio krašto tautų ir nuo svetimtaučių moterų“.Bw Kunigas Ezra atsistojęs tarė: „Jūs nusikaltote, vesdami svetimtautes moteris, ir tuo padidinote Izraelio kaltę.ZA- Per tris dienas visi Judo ir Benjamino žmonės susirinko Jeruzalėje devinto mėnesio dvidešimtą dieną. Visi žmonės susėdo Dievo namų aikštėje, drebėdami dėl šito reikalo ir nuo smarkaus lietaus.@+ Jei kas neateis per tris dienas, visas jo turtas kunigaikščių ir vyresniųjų nutarimu bus atimtas ir jis pats bus atskirtas nuo tremtinių.l?Q Jie paskelbė visame Jude ir Jeruzalėje visiems grįžusiems tremtiniams susirinkti į Jeruzalę.(>I Tada Ezra atėjo nuo Dievo namų į Eljašibo sūnaus Johanano kambarį, nieko nevalgė ir negėrė, nes liūdėjo dėl grįžusiųjų tremtinių nusikaltimo. = Ezra atsikėlęs prisaikdino vyresniuosius kunigus ir levitus ir visą Izraelį, kad jie elgsis pagal tą žodį. Ir jie prisiekė.]<3 Kelkis, nes tu turi tai padaryti, o mes būsime su tavimi. Būk drąsus ir veik“.O; Padarykime sandorą su Dievu, kad atleisime visas žmonas ir iš jų gimusius vaikus, klausydami Viešpaties ir tų, kurie dreba prieš mūsų Dievo įsakymus. Darykime, kaip reikalauja įstatymas!,:Q Tada Jehielio sūnus Šechanija iš Elamo palikuonių atsiliepė: „Mes nusikaltome savo Dievui, vesdami svetimtautes moteris, tačiau dar yra vilties Izraeliui.O9 Kai Ezra, klūpodamas ir verkdamas, meldėsi ir išpažino savo ir tautos nuodėmes prie Dievo namų, didelis būrys vyrų, moterų ir vaikų iš Izraelio, susirinkę aplink jį, graudžiai verkė.<8q Viešpatie, Izraelio Dieve, Tu esi teisus. Tu išgelbėjai mūsų likutį. Štai mes esame Tavo akivaizdoje su savo kaltėmis, nors neturėtume būti Tavo akivaizdoje dėl to“.f7E Argi mes vėl galėtume laužyti Tavo įsakymus ir susigiminiuoti vedybomis su šiomis bjauriomis tautomis? Argi Tu, užsirūstinęs ant mūsų, nesunaikinsi mūsų iki galo, nepalikdamas nė vieno, kuris išsigelbėtų?B6} Kai visa tai užgriuvo ant mūsų už mūsų piktus darbus ir didelius nusikaltimus, vis dėlto Tu, mūsų Dieve, baudei mus švelniau, negu buvome verti, ir davei mums išgelbėjimą.y5k Todėl neleiskite savo dukterų už jų sūnų ir neimkite jų dukterų savo sūnums; nesiekite jų gėrybių nė taikos su jais, kad būtumėte stiprūs ir valgytumėte krašto gėrybes, ir paliktumėte kaip paveldėjimą savo vaikams’.k4O kuriuos Tu mums davei per savo tarnus pranašus, sakydamas: ‘Kraštas, kurį jūs einate paveldėti, yra suteptas. Jį sutepė krašto tautos savo bjaurystėmis ir pripildė jį savo nešvarumais nuo vieno krašto iki kito.]33 O dabar, mūsų Dieve, ką mes pasakysime dėl šito? Mes apleidome Tavo įsakymus,x2i Mes esame vergai, tačiau mūsų Dievas neapleido mūsų vergystėje; Jis suteikė mums malonę persų karalių akyse, kad jie leistų mums atsigauti ir atstatyti savo Dievo namus iš griuvėsių ir duotų mums sieną Jude ir Jeruzalėje.v1e Dabar trumpam laikui Viešpats, mūsų Dievas, parodė savo malonę, palikdamas mums išgelbėtą likutį ir duodamas kuolelį savo šventoje vietoje; taip Dievas atvėrė mūsų akis ir leido mums truputį atsigauti mūsų vergystėje.u0c Nuo savo tėvų laikų iki šios dienos mes labai nusikaltome; dėl mūsų nusikaltimų mes, mūsų karaliai ir kunigai buvome atiduoti į kitų kraštų karalių rankas ir jų kardui, buvome jų nelaisvėje apiplėšti ir išniekinti./ tariau: „Mano Dieve, man gėda pakelti akis į Tave, nes mūsų nusikaltimai peraugo mus, o mūsų kaltė siekia dangų../ Vakarinės aukos metu atsikėliau iš savo liūdesio vietos perplėštais rūbais, atsiklaupiau ir, iškėlęs rankas į Viešpatį, savo Dievą,--S Tuomet susirinko prie manęs visi, kurie drebėjo prieš Izraelio Dievo žodžius dėl tremtinių neištikimybės. O aš sėdėjau sukrėstas iki vakarinės aukos., Išgirdęs visa tai, perplėšiau savo drabužį ir apsiaustą, roviau galvos ir barzdos plaukus ir sėdėjau sukrėstas.5+c Jie ir jų vaikai ima į žmonas jų dukteris. Tuo būdu šventa sėkla susimaišė su krašto tautomis. Kunigaikščiai ir vyresnieji buvo pirmieji šiame nusikaltime“.* Po to prie manęs priėjo kunigaikščiai ir kalbėjo: „Izraelio tauta, kunigai ir levitai neatsiskyrė nuo šio krašto tautų: kanaaniečių, hetitų, perizų, jebusiečių, amonitų, moabitų, egiptiečių bei amoritų ir jų daromų bjaurysčių. )$Jie įteikė karaliaus įsakymus vietininkams ir krašto šiapus upės valdytojams, o šitie teikė paramą tautai ir Dievo namams.(#Sugrįžę iš nelaisvės tremtiniai aukojo deginamąsias aukas Izraelio Dievui: dvylika jaučių už visą Izraelį, devyniasdešimt šešis avinus, septyniasdešimt septynis ėriukus, dvylika ožių aukai už nuodėmę; tai buvo deginamoji auka Viešpačiui.:'o"Viskas buvo suskaičiuota, pasverta ir surašyta.f&E!Ketvirtą dieną sidabras, auksas ir indai buvo pasverti Dievo namuose ir perduoti kunigui Meremotui, Ūrijos sūnui; su juo buvo Finehaso sūnus Eleazaras ir levitai: Jozuės sūnus Jehozabadas ir Binujo sūnus Noadija.:%o Atėję į Jeruzalę, ten pasilikome tris dienas."$=Pirmo mėnesio dvyliktą dieną išėjome nuo Ahavos upės Jeruzalės link. Dievo ranka buvo ant mūsų, ir Jis saugojo mus nuo priešų ir užpuolikų.#Kunigai ir levitai paėmė pasvertą sidabrą, auksą ir indus, kuriuos jie turėjo nugabenti į Jeruzalę, į Dievo namus."Budėkite ir saugokite tai, kol pasversite Jeruzalėje, Viešpaties namuose, kunigų, levitų ir Izraelio giminių vadų akivaizdoje“. !9ir tariau: „Jūs esate šventi Viešpačiui, indai taip pat šventi. Sidabras ir auksas yra laisvos valios aukos Viešpačiui, jūsų tėvų Dievui.~ udvidešimt auksinių taurių tūkstančio drachmų vertės ir du indus iš geriausio, blizgančio kaip auksas, vario'Aš padaviau jiems šešis šimtus penkiasdešimt talentų sidabro, sidabrinių indų, sveriančių šimtą talentų, šimtą talentų aukso,!;ir pasvėriau jiems sidabrą, auksą ir indus, Dievo namams skirtas dovanas, kurias paaukojo karalius, jo patarėjai, jo kunigaikščiai ir izraelitai.ucAš parinkau iš vyresniųjų kunigų dvylika vyrų: Šerebiją, Hašabiją ir su jais dešimt jų brolių,T!Mes pasninkavome ir meldėme savo Dievo dėl šito, ir Jis išklausė mus.Aš gėdijausi prašyti iš karaliaus karių ir raitelių, kad jie mus apgintų nuo užpuolikų kelyje, nes buvau pasakęs karaliui: „Mūsų Dievo ranka yra ant visų, kurie Jo ieško, bet Jo rūstybė ir galia prieš tuos, kurie Jį apleidžia“.!Prie Ahavos upės paskelbiau pasninką, kad nusižemintume prieš savo Dievą ir melstume laimingo kelio sau, savo vaikams ir savo turtui.ir šventyklos tarnų, kuriuos Dovydas ir kunigaikščiai buvo paskyrę tarnais levitams, buvo du šimtai dvidešimt vyrų.iKiš Merario palikuonių – Hašabiją ir Izaiją su jo broliais ir sūnumis, dvidešimt vyrų;PGera mūsų Dievo ranka buvo ant mūsų, ir jie atsivedė išmintingą vyrą iš palikuonių Machlio, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio, – Šerebiją su jo sūnumis ir broliais, aštuoniolika vyrų; Juos pasiunčiau pas Idoją, Kasifijos vietovės vyresnįjį, prašydamas atsiųsti mums žmonių, kurie tarnautų Dievo namuose.5cTada aš pasikviečiau vyresniuosius: Eliezerą, Arielį, Šemają, Elnataną, Jaribą, Elnataną, Nataną, Zachariją, Mešulamą, ir mokytojus: Jehojaribą ir Elnataną.<qAš juos sušaukiau prie upės, tekančios į Ahavą. Ten mes pasilikome palapinėje tris dienas. Aš apžiūrėjau žmones ir kunigus, tačiau tarp jų neradau nė vieno levito.Liš Bigvajo – Utajas, Zabudas ir su jais septyniasdešimt vyrų.zm iš Adonikamo sūnų – Elifeletas, Jejelis, Šemaja ir su jais šešiasdešimt vyrų, kurie buvo paskutinieji;S iš Azgado – Hakatano sūnus Johananas ir su juo šimtas dešimt vyrų;U# iš Bebajo – Bebajo sūnus Zacharija ir su juo dvidešimt aštuoni vyrai;M iš Šelomito – Josifijos sūnus ir su juo šešiasdešimt vyrų;X) iš Joabo – Jehielio sūnus Abdija ir su juo du šimtai aštuoniolika vyrų;V %iš Šefatijos – Mykolo sūnus Zebadija ir su juo aštuoniasdešimt vyrų;O iš Elamo – Atalijos sūnus Izaja ir su juo septyniasdešimt vyrų;P iš Adino – Jehonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyrų;  c<~~~x~(}}}h}!|||z|%{{{r{+zzzFzyy`xxxxexAxwwwww`w5vvvv*uu1ttssGrur qppioonRmlkkRjiiuheg^ffveeIdqcbb2aa`8_^e]] \,[ZZTYY8XWWVSUTTTSwSR!QPkOqNMLL^KQJJtII2H[GGxGRG)FFFFFEEEEE]E6DDDDqDKD$CCCCCWC/C BBAS@@?>==j<;;!:d99>8p776555954t33221000//7..;--i->-,,,X,++++a+***U*0* ))n(((R(''j',&&&}&B& %%$$##:"!!y! ]hH|/ ? QtB x  a  j Q(8-9i]cwPo to karalius suruošė septynių dienų puotą visiems sostinės gyventojams Sūzuose, karaliaus rūmų sodo kieme.u~cPuota tęsėsi šimtą aštuoniasdešimt dienų; joje buvo iškelta karališkoji didybė, garbė ir turtai.3}_trečiais karaliavimo metais jis iškėlė didelę puotą visiems savo kunigaikščiams ir tarnams, persų ir medų kraštų kilmingiesiems ir sričių kunigaikščiams.R|dienomis, kai Ahasveras atsisėdo karalystės soste, kuris yra Sūzuose,`{9Ahasvero, kuris valdė šimtą dvidešimt septynis kraštus nuo Indijos iki Etiopijos,jzM ir įsakiau skirtu laiku atgabenti malkų ir pirmavaisių. Mano Dieve, atsimink mane mano labui.y} Taip aš apvaliau juos nuo svetimtaučių ir atstačiau kunigų bei levitų tarnavimus, kiekvieną jam skirtoje vietoje,kxO Viešpatie, mano Dieve, prisimink tuos, kurie išniekino kunigystę, kunigų ir levitų sandorą.w Vienas vyriausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jehojados sūnus buvo horoniečio Sanbalato žentas; aš jį išvariau nuo savęs.|vq Argi ir mes neklausysime, padarysime tą didelę piktenybę ir nusikalsime prieš Dievą, vesdami svetimtautes?“luQ „Argi ne tuo nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Juk jam nebuvo lygių žemėje. Jis buvo Dievo mylimas ir Dievas jį buvo padaręs karaliumi visam Izraeliui, tačiau net jį svetimtautės moterys įtraukė į nuodėmę.Lt Aš subariau juos, iškeikiau, kai kuriuos sumušiau, roviau jų plaukus ir prisaikdinau, kad neduotų savo dukterų jų sūnums, neleistų savo sūnums vesti jų dukterų ir patys nevestų jų:Vs% Jų vaikai kalbėjo pusiau Ašdodo gyventojų kalba ir nemokėjo žydiškai.\r1 Tais laikais aš mačiau ir žydus, imančius žmonas iš Ašdodo, Amono ir Moabo.6qe Levitams įsakiau apsivalyti, eiti sargybą prie vartų ir švęsti sabatą. Todėl, Viešpatie, mano Dieve, atsimink ir pasigailėk manęs dėl savo didžio gailestingumo.-pS Aš klausiau jų: „Kodėl pasiliekate už vartų? Jei padarysite tai dar kartą, aš panaudosiu prieš jus jėgą“. Nuo to laiko jie nebeateidavo per sabatą.ioK Pirkliai ir visokių prekių pardavėjai vieną ir kitą kartą pasiliko už Jeruzalės vartų.Vn% Aš įsakiau sabato išvakarėse, pradėjus temti, užrakinti Jeruzalės vartus ir atidaryti juos tik sabatui pasibaigus ir pastačiau savo tarnus prie vartų, kad nebūtų įnešamos naštos per sabatą.)mK Taip darė mūsų tėvai, todėl mūsų Dievas užleido mums ir šitam miestui tokią nelaimę. Jūs užtrauksite rūstybę Izraeliui, paniekindami sabatą“.glG Aš bariau Judo kilminguosius: „Kodėl taip piktai elgiatės ir išniekinate sabato dieną?ky Jeruzalėje gyveną Tyro gyventojai atgabendavo žuvies bei visokių prekių ir per sabatą parduodavo Judo žmonėms.j Tuomet aš mačiau Jude tuos, kurie per sabatą mynė vyno spaustuvus ir, suvalydami javus, krovė juos ant asilų; vyno, vynuogių, figų ir visokių naštų sabato dieną gabeno į Jeruzalę. Aš įspėjau juos, kad tą dieną nepardavinėtų maisto.wig Mano Dieve, atsimink mane ir nepamiršk mano gerų darbų, kuriuos padariau Dievo namams ir tarnavimui juose.h- Aš paskyriau sandėlių prižiūrėtojais kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų, o jų padėjėju – Matanijos sūnaus Zakūro sūnų Hananą, nes jais buvo galima pasitikėti. Jie buvo įpareigoti išduoti broliams jiems priklausančią dalį.Xg) Tada visas Judas atnešė į sandėlius grūdų, vyno ir aliejaus dešimtinę.f Tuomet aš bariau vyresniuosius ir sakiau: „Kodėl Dievo namai apleisti?“ Surinkęs visus, grąžinau juos į jų vietą.:em Aš taip pat sužinojau, kad levitams nebuvo atiduodama jiems priklausanti dalis ir kad levitai ir giedotojai neatliko savo tarnystės, bet sugrįžo kiekvienas į savo laukus.pdY Po to įsakiau išvalyti kambarius ir atgal sunešti Dievo namų reikmenis, duonos aukas ir smilkalus.bc= Man tai labai nepatiko, todėl aš išmečiau iš kambario laukan visus Tobijos daiktus.b Sugrįžęs į Jeruzalę, sužinojau, kad Eljašibas blogai pasielgė, parūpindamas Tobijai kambarį Dievo namų kiemuose.Ma Tuo laiku aš nebuvau Jeruzalėje, nes trisdešimt antraisiais Babilono karaliaus Artakserkso metais buvau pas karalių. Tačiau kuriam laikui praėjus, aš pasiprašiau karaliaus išleidžiamas.Y`+ buvo parūpinęs Tobijai didelį kambarį, kuriame anksčiau laikydavo duonos aukas, smilkalus, indus ir javų, vyno bei aliejaus dešimtinę, priklausančią levitams, giedotojams, vartininkams ir kunigams.e_C Prieš tai kunigas Eljašibas, Tobijos giminaitis, Dievo namų sandėlių prižiūrėtojas,O^ Išgirdę įstatymą, jie atskyrė visus svetimtaučius iš Izraelio.(]I nes jie nepasitiko izraelitų su duona ir vandeniu, bet pasamdė Balaamą, kad juos prakeiktų. Tačiau mūsų Dievas pakeitė prakeikimą į palaiminimą“.\ Skaitant susirinkusiems Mozės knygą, buvo rasta parašyta: „Joks amonitas ar moabitas negali priklausyti Dievo tautai,F[ /Zerubabelio ir Nehemijo dienomis izraelitai pristatydavo giedotojams ir vartininkams skirtą kasdieninę dalį. Jie duodavo šventas dovanas levitams, o levitai duodavo tai Aarono vaikams.}Zs .Jau Dovydo ir Asafo laikais buvo paskirti vadovai giedotojams, kurie giedojo šlovinimo ir padėkos giesmes Dievui. Y -Giedotojai ir vartininkai atliko savo tarnystę Dievui ir apvalymo tarnystę, kaip buvo įsakęs Dovydas ir jo sūnus Saliamonas.X ,Tuo metu buvo paskirti žmonės prižiūrėti sandėliams, kurie buvo įrengti atsargoms, vaisių pirmienoms ir dešimtinėms, kas buvo surinkta iš miestų ir kaimų, pagal įstatymą išlaikyti kunigus ir levitus. Judo gyventojai džiaugėsi kunigais ir levitais.9Wk +Tą dieną jie daug aukojo ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą. Moterys ir vaikai taip pat džiaugėsi, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo toli girdimas. V *Maasėja, Šemaja, Eleazaras, Uzis, Johananas, Malkija, Elamas ir Ezeras. Giedotojai, kuriems vadovavo Izrachija, garsiai giedojo.lUQ )ir kunigai: Eljakimas, Maasėja, Minjaminas, Mikaja, Eljoenajas, Zacharija, Hananija su trimitais,ZT- (Abi grupės sustojo prie Dievo namų, taip pat aš, pusė viršininkų su manimi!S; 'toliau pro Efraimo vartus, Senuosius vartus, Žuvų vartus, Hananelio bokštą ir Mejos bokštą iki Avių vartų, ir jie sustojo prie Sargybos vartų.xRi &Antra grupė ėjo kairėn; paskui juos aš sekiau su puse tautos pro Krosnių bokštą iki Plačiosios sienos, Q %Praėję pro Šaltinio vartus, jie lipo aukštyn Dovydo miesto laiptais, vedančiais pro Dovydo namus, iki rytinių Vandens vartų.9Pk $ir jo broliai: Šemaja, Azarelis, Milalajas, Gilalajas, Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis su Dievo vyro Dovydo muzikos instrumentais; Rašto žinovas Ezra ėjo jų priekyje.#O? #iš kunigų sūnų su trimitais sekė Zacharija, sūnus Jehonatano, sūnaus Šemajos, sūnaus Matanijos, sūnaus Mikajos, sūnaus Zakūro, sūnaus Asafo,0N[ "Judas, Benjaminas, Šemaja ir Jeremija;#MA !Azarija, Ezra, Mešulamas,:Lo Juos sekė Hošaja ir pusė Judo kunigaikščių::Km Aš užvedžiau Judo kunigaikščius ant sienos ir pavedžiau jiems vadovauti dviems dėkojančiųjų grupėms. Viena ėjo sienos viršumi į dešinę, link Šiukšlių vartų.QJ Kunigai ir levitai apsivalė patys ir apvalė tautą, vartus ir sienas.qI[ iš Gilgalo, Gebos ir Azmaveto vietovių; nes giedotojai buvo pasistatę kaimus Jeruzalės apylinkėse.LH Giedotojų sūnūs susirinko iš Jeruzalės ir Netofos apylinkių,^G5 Jeruzalės sienoms pašventinti buvo sušaukti levitai iš visų vietovių; jie turėjo atvykti Jeruzalėn, kad pašventinimas vyktų su džiaugsmu, padėkos giesmėmis ir su cimbolų, arfų ir psalterių muzika. F Jie gyveno Jehocadako anūko, Ješūvos sūnaus Jehojakimo dienomis ir dienomis valdytojo Nehemijo bei Rašto žinovo kunigo Ezro.E} Matanija, Bakbukijas, Abdija, Mešulamas, Talmonas ir Akubas buvo vartininkai, jie ėjo sargybą prie vartų sandėlių.CD Vadovaujant levitams Hašabijai, Šerebijai ir Jozuei, Kadmielio sūnui, giedotojai stovėjo prieš juos ir giedojo padėkos giesmes, kaip karalius, Dievo vyras Dovydas, buvo nustatęs.oCW Levitų šeimų vyresnieji buvo surašyti metraščių knygoje iki Eljašibo sūnaus Johanano laikų.!B; Eljašibo, Jehojados, Johanano ir Jadūvos laikais buvo surašyti levitai, taip pat ir kunigų šeimų vyresnieji iki persų karaliaus Darijaus laikų.8Ak Hašabija – Hilkijos, Netanelis – Jedajos..@W Kalajas – Salajo, Eberas – Amoko,5?e Matenajas – Jehojaribo, Uzis – Jedajos,8>k Šamūvos – Bilgo, Jehonatanas – Šemajos,?=y Zichris – Abijo, Piltajas – Minjamino ir Moadijos,7<i Zacharija – Idojo, Mešulamas – Ginetono,0;[ Adna – Harimo, Helkajas – Merajoto,;:q Jehonatanas – Melichuvo, Juozapas – Šebanijo,69g Mešulamas – Ezros, Johananas – Amarijo,n8U Jehojakimo laikais šie kunigai buvo šeimų vyresnieji: Meraja – Serajos, Hananija – Jeremijo,;7q Jehojada – Jehonatano, Jehonatanas – Jadūvos.^65 Jozuė buvo Jehojakimo tėvas, Jehojakimas – Eljašibo, Eljašibas – Jehojados,?5y Bakbukija, Unis ir jų broliai budėjo priešais juos.v4e Levitai: Ješūva, Binujas, Kadmielis, Šerebija, Judas, Matanija, kuris vadovavo dėkojimui, ir jo broliai.p3Y Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedaja. Šitie buvo kunigų ir jų brolių viršininkai Ješūvos laikais.&2G Šemaja, Jehojaribas, Jedaja,#1A Mijaminas, Maadija, Bilga,"0? Idojas, Ginetojas, Abija,(/K Šechanija, Rehumas, Meremotas,%.E Amarija, Maluchas, Hatušas,t-a Kunigai ir levitai, atvykę su Salatielio sūnumi Zerubabeliu ir Jozue, buvo šie: Seraja, Jeremija, Ezra,?,y $Kai kurie levitai buvo pasiskirstę Jude ir Benjamine.=+u #Lode, Onojuje, jų kaimuose ir Amatininkų slėnyje.#*A "Hadide, Ceboime, Nebalate,$)C !Hacore, Ramoje, Gitaimuose,"(? Anatote, Nobe, Ananijoje,B' O benjaminitai gyveno Geboje, Michmaše, Ajoje, Betelyje,v&e Zanoache, Adulame, Lachiše, Azekoje ir tų miestų kaimuose. Jie gyveno nuo Beer Šebos iki Hinomo slėnio.$%C En Rimone, Coroje, Jarmute,$3 Ciklage, Mechonoje,$#C Hacar Šuale, Beer Šeboje,("K Ješūve, Moladoje, Bet Pelete,O! Kai kurie Judo palikuonys gyveno Kirjat Arboje, Dibone, Jekabceelyje,} s Mešezabelio sūnus Petachija iš Judo sūnaus Zaros palikuonių buvo karaliaus paskirtas visiems tautos reikalams.K Karaliaus įsakymu giedotojai gavo išlaikymą kiekvieną dieną.*M Levitų viršininkas Jeruzalėje buvo Uzis, sūnus Banio, sūnaus Hašabijos, sūnaus Matanijos, sūnaus Michėjo; Dievo namų giedotojai buvo Asafo palikuonys.a; Šventyklos tarnai gyveno Ofelyje; Ciha ir Gišpa buvo šventyklos tarnų viršininkai.jM Likusieji izraelitai, kunigai ir levitai gyveno visuose Judo miestuose, kiekvienas savo pavelde.~u Vartininkai: Akubas, Talmonas ir jų broliai, kurie ėjo sargybą prie vartų, iš viso šimtas septyniasdešimt du.W' Iš viso šventajame mieste levitų buvo du šimtai aštuoniasdešimt keturi.C Matanija, sūnus Michėjo, sūnaus Zabdžio, sūnaus Asafo, vadovavo padėkos maldoms, Bakbukija, antras tarp savo brolių, ir Abda, sūnus Šamūvos, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno.pY Šabetajas ir Jehozabadas – levitų viršininkai, kurie prižiūrėjo Dievo namų išorinius darbus;a; Levitai: Šemaja, sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijos, sūnaus Būnio;}s Jų brolių, drąsių vyrų, buvo šimtas dvidešimt aštuoni. Jų viršininkas buvo Zabdielis, Ha Gedolimo sūnus.$A Jo brolių, šeimos vyresniųjų, buvo du šimtai keturiasdešimt du. Amašsajas – sūnus Azarelio, sūnaus Achzajo, sūnaus Mešilemoto, sūnaus Imero.G Jų brolių, kurie dirbo šventykloje, buvo aštuoni šimtai dvidešimt du. Adaja, sūnus Jerohamo, sūnaus Pelalijo, sūnaus Amcio, sūnaus Zacharijos, sūnaus Pašhūro, sūnaus Malkijos.  Seraja, sūnus Hilkijos, sūnaus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo, buvo vyriausiasis Dievo namuose.5e Kunigai: Jehojaribo sūnus Jedaja, Jachinas.ve Zichrio sūnus Joelis buvo jų viršininkas, o Ha Senūvos sūnus Judas buvo miesto viršininko padėjėjas.J Po jo Gabajas ir Salajas – devyni šimtai dvidešimt aštuoni.7 Benjamino palikuonys: Saluvas, sūnus Mešulamo, sūnaus Joedo, sūnaus Pedajos, sūnaus Kolajos, sūnaus Maasėjos, sūnaus Itielio, sūnaus Jesajo.r] Iš viso Pereco palikuonių, gyvenusių Jeruzalėje, buvo keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni vyrai. ! ir Maasėja, sūnus Barucho, sūnaus Kol Hozės, sūnaus Hazajos, sūnaus Adajos, sūnaus Jehojaribo, sūnaus Zacharijos, sūnaus Šilono.= s Jeruzalėje gyveno Judo ir Benjamino palikuonys. Judo sūnaus Pereco palikuonys: Ataja, sūnus Uzijo, sūnaus Zacharijos, sūnaus Amarijo, sūnaus Šefatijos, sūnaus Mahalalelio,J  Šie krašto valdytojai gyveno Jeruzalėje. Izraelitai, kunigai, levitai, šventyklos tarnai ir Saliamono tarnų palikuonys gyveno Judo miestuose, kiekvienas savo mieste prie savo nuosavybės.Y + Tauta palaimino kiekvieną, kuris savanoriškai sutiko apsigyventi Jeruzalėje.F  Tautos kunigaikščiai gyveno Jeruzalėje, o kiti metė burtą, kad vienas dešimtadalis gyventų Jeruzalėje, šventajame mieste, o devyni dešimtadaliai liktų gyventi kituose miestuose.9k 'Izraelitai ir levitai sugabens javus, vyną ir aliejų į sandėlius, kur yra šventyklos indai, tarnaujantys kunigai, vartininkai ir giedotojai, kad neapleistume Dievo namų.! &Aarono sūnus kunigas lydės levitus, jiems renkant dešimtinę, o levitai atiduos dešimtą dalį dešimtinės į Dievo namų sandėlius.} %Kas geriausia iš mūsų valgių, įvairių medžių pirmųjų vaisių, vyno ir aliejaus pasižadėjome pristatyti kunigams į Dievo namų sandėlius, o mūsų laukų dešimtinę – levitams; levitai patys ims dešimtines visuose mūsų miestuose.'G $be to, mūsų sūnų pirmagimius ir galvijų bei avių pirmgimius pristatyti į Dievo namus kunigams, tarnaujantiems Dievo namuose, kaip parašyta įstatyme.zm #Taip pat įsipareigojome kas metai pristatyti Viešpaties namams mūsų laukų derliaus ir vaisių pirmavaisius;Z- "Kunigai, levitai ir žmonės burtų keliu nustatė malkų pristatymo Dievo namams eilę, kad būtų atnešama šeimomis, kas metai nustatytu laiku Viešpaties, mūsų Dievo, aukurui, kaip parašyta įstatyme.ve !padėtinei duonai, nuolatinei duonos aukai, nuolatinei deginamajai aukai, sabatų aukoms, jauno mėnulio ir iškilmingų švenčių aukoms, šventiems daiktams, aukoms už nuodėmę Izraeliui sutaikinti ir kitiems Dievo namų reikalams.W' Mes pasižadėjome kas metai duoti trečdalį šekelio Dievo namų reikalams:[/ Jei krašto žmonės sabato dieną atgabentų prekių ar grūdų parduoti, nieko iš jų nepirksime nei sabatą, nei šventadieniais. Taip pat pasižadėjome septintais metais nesėti ir atleisti visas skolas.X) Pasižadėjome neduoti savo dukterų krašto žmonėms ir neimti jų dukterų.H~ prisijungė prie savo brolių, savo kilmingųjų, ir įsipareigojo vykdyti Dievo įstatymą, kuris buvo duotas per Dievo tarną Mozę, ir laikytis visų Viešpaties potvarkių bei nuostatų.D} Visi kiti kunigai, levitai, vartininkai, giedotojai, šventyklos tarnai ir tie, kurie atsiskyrė nuo krašto tautų dėl Dievo įstatymo, jų žmonos, sūnūs ir dukterys, kurie suprato,"|? Maluchas, Harimas, Baana. {; Ahija, Hananas, Ananas,%zE Rehumas, Hašabna, Maasėja,&yG Ha Lohešas, Pilha, Šobekas,%xE Ozėjas, Hananija, Hašubas,"w? Pelatija, Hananas, Anaja,(vK Mešezabelis, Cadokas, Jadūva,)uM Magpiašas, Mešulamas, Hezyras,$tC Harifas, Anatotas, Nebajas,#sA Hodija, Hašumas, Becajas,#rA Ateras, Ezekijas, Azūras,#qA Adonija, Bigvajas, Adinas,"p? Būnis, Azgadas, Bebajas,Qo Tautos kunigaikščiai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis,$nC Hodija, Banis ir Beninuvas.(mK Zakūras, Šerebija, Šebanija,'lI Michėjas, Rehobas, Hašabija,4kc Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas,Yj+ Levitai: Azanijos sūnus Ješūva, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis,5 Stovėdami savo vietose, jie ketvirtį dienos skaitė iš Viešpaties, savo Dievo, įstatymo knygos, o antrą dienos ketvirtį išpažino savo nuodėmes ir, parpuolę ant žemės, garbino Viešpatį, savo Dievą.=y Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių ir sustoję išpažino savo nuodėmes bei tėvų nusikaltimus.< Šio mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai susirinko pasninkaudami, apsivilkę ašutinėmis ir apsibarstę galvas žemėmis.%;CKasdien buvo skaitoma iš Dievo įstatymo knygos. Taip šventė septynias dienas, o aštuntą dieną įvyko iškilmingas susirinkimas, kaip buvo nustatyta.D:Grįžę iš nelaisvės žydai pasistatė kiekvienas sau palapines ir gyveno jose. Nuo Nūno sūnaus Jozuės laikų iki tos dienos izraelitai nebuvo to darę. Visi buvo labai patenkinti.J9 Žmonės išėję atsinešė šakų ir pasistatė kiekvienas sau palapines: vieni ant savo namų stogo, kiti kieme, dar kiti Dievo namų kieme arba Vandens vartų ir Efraimo vartų aikštėse.T8!Jie paskelbė Jeruzalėje ir visuose miestuose: „Išeikite į kalnus ir atsineškite alyvmedžių, laukinių alyvmedžių, mirtų, palmių ir kitokių šakų palapinėms pasidaryti, kaip parašyta“.7Įstatyme, kurį Viešpats davė per Mozę, jie rado parašyta, kad izraelitai septinto mėnesio šventės metu turi gyventi palapinėse.6 Kitą dieną susirinko pas Rašto žinovą Ezrą visos tautos šeimų vadai, kunigai ir levitai, norėdami suprasti įstatymo žodžius.5w Visi žmonės nuėję valgė, gėrė ir dalinosi su vargšais, nes jie suprato žodžius, kurie jiems buvo paskelbti.c4? Levitai ramino žmones: „Nusiraminkite, nes ši diena yra šventa, ir nesisielokite“.3 Nehemijas tarė: „Eikite, valgykite riebius valgius, gerkite saldų vyną ir pasiųskite dalį tiems, kurie nieko neturi paruošto, nes ši diena yra šventa mūsų Viešpačiui; nesisielokite, nes Viešpaties džiaugsmas – jūsų stiprybė“. 2 Nehemijas, tai yra Tiršata, Rašto žinovas kunigas Ezra ir levitai, kurie mokė žmones, kalbėjo žmonėms: „Šita diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite!“ Nes visi žmonės verkė, klausydamiesi įstatymo žodžių.l1QJie skaitė iš Dievo įstatymų knygos, aiškindami juos, ir žmonės suprato, kas buvo skaitoma.L0Jozuė, Banis, Šerebija, Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas, Hananas, Pelaja ir levitai aiškino žmonėms įstatymą, o žmonės stovėjo savo vietose./-Ezra palaimino Viešpatį, didį Dievą, o visi žmonės pakėlė rankas ir atsakė: „Amen, amen“ ir, parpuolę žemėn, garbino Viešpatį.|.qEzra atvyniojo knygą visiems matant, nes jis stovėjo aukščiau. Jam atvyniojus knygą, visi žmonės atsistojo.-'Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje – Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.:,mJis skaitė iš knygos aikštėje prie Vandens vartų nuo ankstyvo ryto iki vidudienio vyrams, moterims ir visiems suprantantiems; visų dėmesys buvo nukreiptas į įstatymą.$+ASeptinto mėnesio pirmą dieną kunigas Ezra atnešė įstatymo knygą į susirinkimą, kur buvo vyrai, moterys ir kiti, galintys suprasti tai, ką girdi.@*ySeptintą mėnesį visi žmonės iki vieno susirinko Vandens vartų aikštėje ir sakė Rašto žinovui Ezrai atnešti knygą Mozės įstatymo, kurį Viešpats buvo davęs Izraeliui.5)cIKunigai, levitai, giedotojai, vartininkai, dalis tautos, šventyklos tarnai ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose. Septintą mėnesį izraelitai buvo savo miestuose.(%HVisų kitų dovanos buvo dvidešimt tūkstančių drachmų aukso, du tūkstančiai minų sidabro ir šešiasdešimt septyni kunigų apdarai.{'oGKai kurie šeimų vadai – dvidešimt tūkstančių drachmų aukso ir du tūkstančius du šimtus minų sidabro.%&CFKai kurie šeimų vadai aukojo darbui. Tiršata davė tūkstantį drachmų aukso, penkiasdešimt šlakstytuvų, penkis šimtus trisdešimt kunigų apdarų.y%kEkupranugarių – keturi šimtai trisdešimt penki, asilų – šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.f$EDArklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų – du šimtai keturiasdešimt penki,N#Cneskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo giedotojų vyrų ir moterų – du šimtus keturiasdešimt penkis._"7BIš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt,k!OATiršata jiems uždraudė valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu. {@Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau nerado; todėl jie buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.?Iš kunigų: Hobajos, Hakoco, Barzilajaus (kuris buvo vedęs gileadiečio Barzilajaus dukterį ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys.X)>Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių – šeši šimtai keturiasdešimt du.-=Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie kilę iš Izraelio:[/<Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.B;Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amono palikuonys."?:Jaalos, Darkono, Gidelio,@{9Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Peridos,(K8Neciacho ir Hatifos palikuonys.#A7Barkoso, Siseros, Temacho,#A6Baclito, Mehidos, Haršos,$C5Bakbuko, Hakufos, Harhūro,$C4Besajo, Meunimo, Nefišsos, ;3Gazamo, Uzos, Paseacho,!=2Reajos, Recino, Nekodos,!=1Hanano, Gidelio, Gaharo,$C0Lebanos, Hagabos, Šalmajo,9/Keroso, Sijos, Padono,5e.Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto,w g-Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių – šimtas trisdešimt aštuoni.N ,Giedotojų: Asafo palikuonių – šimtas keturiasdešimt aštuoni.b =+Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodvos sūnų – septyniasdešimt keturi.- U*Harimo – tūkstantis septyniolika.G )Pašhūro – tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;1](Imero – tūkstantis penkiasdešimt du;dA'Kunigų: Jedajos palikuonių iš Ješūvos namų – devyni šimtai septyniasdešimt trys;D&Senavos – trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt.F%Lodo, Hadido ir Onojo – septyni šimtai dvidešimt vienas;8k$Jericho – trys šimtai keturiasdešimt penki;,S#Harimo – trys šimtai dvidešimt;R"Kito Elamo palikuonių – tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;1]!Kito Nebojo vyrų – penkiasdešimt du;:o Betelio ir Ajo vyrų – šimtas dvidešimt trys;3aMichmašo vyrų – šimtas dvidešimt du;D~Ramos ir Gebos vyrų – šeši šimtai dvidešimt vienas;M}Kirjat Jearimo, Kefyros ir Beeroto vyrų – septyniasdešimt trys;3|aBet Azmaveto vyrų – keturiasdešimt du;7{iAnatoto vyrų – šimtas dvidešimt aštuoni;MzBetliejaus ir Netofos vyrų – šimtas aštuoniasdešimt aštuoni;+yQGibeono – devyniasdešimt penki;$xCHarifo – šimtas dvylika;3waBecajo – trys šimtai dvidešimt keturi;6vgHašumo – trys šimtai dvidešimt aštuoni;FuAtero palikuonių iš Ezekijo – devyniasdešimt aštuoni;7tiAdino – šeši šimtai penkiasdešimt penki;>swBigvajo – du tūkstančiai šešiasdešimt septyni; ~~O}}V|{{Czzyoxxwvuutt==^<t gA]r&MWDidelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.IV Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.=UuTen piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.MTarba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.XS)arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,YR+kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,GQ Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi;Pq Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?WO' Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?SN Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.sM_ Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.KLTegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.QKTa naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.hJITa naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.nIUTe tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.VH%Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.UG#„Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas. F;Jobas prabilo ir tarė:AE}Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.D1 Septynias dienas ir septynias naktis jie sėdėjo su juo ant žemės; nė vienas nepratarė žodžio, nes jie matė, kad jo kančia labai didelė.C Pamatę jį iš tolo, nepažino jo. Jie perplėšė savo apsiaustus, balsiai verkė ir mėtė dulkes virš savo galvų link dangaus.*BM Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, išgirdę apie Jobo nelaimę, susitarė ir atėjo gedėti su juo ir jį paguosti.0AY Jobas jai atsakė: „Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?“ Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.g@G Jo žmona jam tarė: „Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Prakeik Dievą ir mirk“.F?Jis sėdėjo pelenuose ir, paėmęs šukę, gramdė pūlius.>}Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos ir ištiko Jobą skaudžiomis votimis nuo kojų padų iki viršugalvio.W='Viešpats tarė šėtonui: „Jis tavo rankose. Tik nepaliesk jo gyvybės“.`<9Bet ištiesk savo ranką ir paliesk jo kaulus ir kūną, ir jis keiks Tave į akis“.h;IŠėtonas atsakė Viešpačiui: „Oda už odą, bet žmogus viską atiduos, kad liktų gyvas.:)Viešpats klausė šėtoną: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man ištikimas, nors tu mane sukurstei prieš jį, kad be priežasties jam kenkčiau“.9{Viešpats paklausė jo: „Iš kur ateini?“ Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Aš vaikštinėjau po visą žemę“.~8uVieną dieną Dievo sūnūs vėl susirinko Viešpaties akivaizdoje; šėtonas atėjo su jais ir stojo prieš Dievą.I7 Visu tuo Jobas nenusidėjo ir nekalbėjo kvailai prieš Dievą. 6 tardamas: „Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas“.n5UJobas atsikėlė, perplėšė savo apsiaustą, nusiskuto plaukus ir, puolęs ant žemės, pagarbino,4Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.3Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: „Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.W2'Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: „Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.71gJam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: „Dievo ugnis krito iš dangaus ir sudegino avis ir tarnus, ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.0Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau“.d/APasiuntinys, atėjęs pas Jobą, pranešė: „Jaučiai arė ir asilai ganėsi šalia jų.`.9 Tą dieną Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.+-O Viešpats tarė šėtonui: „Visa, ką jis turi, atiduodu tavo valdžion, bet prieš jį neištiesk rankos“. Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos.^,5 Bet ištiesk savo ranką ir paliesk tai, ką jis turi, ir jis keiks Tave į akis“.j+M Juk Tu saugoji jį, jo namus ir viską, ką jis turi! Jo darbus Tu laimini ir jo turtas didėja.H*  Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Ne veltui Jobas bijo Dievo.=)sViešpats vėl klausė šėtoną: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra nė vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto“.(Viešpats klausė šėtoną: „Iš kur ateini?“ Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Aš vaikštinėjau po visą žemę“.T'!Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas.z&mVaišių dienoms pasibaigus, Jobas juos šventindavo. Atsikėlęs anksti rytą, jis aukodavo deginamąsias aukas pagal jų skaičių, galvodamas: „Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse“. Taip Jobas visuomet darydavo.%}Jo sūnūs keldavo vaišes kiekvienas savo namuose savo dieną, pasikvietę tris seseris kartu su jais valgyti ir gerti.@$yseptynis tūkstančius avių, tris tūkstančius kupranugarių, penkis šimtus jungų jaučių, penkis šimtus asilių ir labai didelę šeimyną. Tas vyras buvo žymiausias Rytuose.6#gJis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris,p"YUco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto.(!I Žydas Mordechajas buvo antras po karaliaus Ahasvero. Jis buvo galingas tarp žydų ir mėgstamas tarp brolių, nes jis siekė gerovės ir taikos savo tautai. 3 Visi jo valdžios ir galybės darbai, taip pat Mordechajo garbė, kurią karalius jam suteikė, yra surašyta persų ir medų metraščių knygoje.Q Karalius Ahasveras uždėjo duoklę visiems kraštams ir jūrų saloms.^5 Karalienės Esteros įsakymas patvirtino Purimo šventę ir yra užrašytas knygoje..U kad paragintų švęsti Purimo dienas nustatytu laiku, kurį nurodė žydas Mordechajas ir karalienė Estera. Ir jie patys paskyrė sau pasninkus ir verksmo dienas. Jie išsiuntinėjo laiškus žydams į šimtą dvidešimt septynis karaliaus Ahasvero kraštus su taikos ir tiesos žodžiais,gG Karalienė Estera, Abihailo duktė, ir žydas Mordechajas rašė antrą laišką dėl Purimo.F Tos dienos turi būti švenčiamos visose šeimose, visuose miestuose ir visose kartose. Purimo dienos neturi pranykti iš žydų papročių nei prisiminimas apie jas tarp jų palikuonių.5 žydai nusprendė, kad kiekvienais metais tuo pačiu laiku tas dvi dienas turi prisiminti visi žydai, jų palikuonys ir visi, prisijungę prie jų. Tas dienas nuo žodžio Pur jie vadina Purimu. Todėl pagal visus šio laiško žodžius, pagal tai, ką jie patys matė ir patyrė,- Kai Estera atėjo pas karalių, jis įsakė raštu, kad Hamano piktas sumanymas kristų ant jo paties galvos – jis ir jo sūnūs buvo pakarti.#? Nes agagas Hamanas, Hamedatos sūnus, žydų priešas, buvo sumanęs sunaikinti žydus ir metė Pur, tai yra burtą, kad juos sunaikintų ir išžudytų.L Žydai pradėjo taip daryti, kaip Mordechajas buvo jiems nurodęs.]3 kaip žydų išlaisvinimo iš jų priešų dienas, nes jų liūdesys virto džiaugsmu, dejonės – džiūgavimu. Tomis dienomis jie turėtų džiaugtis, puotauti, dalintis maistu ir beturčiams siųsti dovanų.lQ Jis ragino žydus kiekvienais metais švęsti adaro mėnesio keturioliktą ir penkioliktą dienas,y Mordechajas visa tai surašė ir laiškus žydams išsiuntinėjo visoje karaliaus Ahasvero karalystėje, arti ir toli.M žydai, gyvenantys neapmūrytuose miestuose bei kaimuose, džiaugsmo ir puotos šventei pasirinko keturioliktą adaro mėnesio dieną; tą dieną jie siuntinėjo vieni kitiems dovanas ir valgius.) Sūzų žydai buvo susirinkę tryliktą ir keturioliktą dieną, o penkioliktą dieną jie ilsėjosi, puotavo ir šventė džiaugsmo šventę;} Tai įvyko adaro mėnesio tryliktą dieną. Keturioliktą dieną jie ilsėjosi, puotavo ir šventė džiaugsmo šventę.=s Kituose karaliaus kraštuose žydai susirinkę irgi gynė savo gyvybes nuo priešų. Jie nužudė septyniasdešimt penkis tūkstančius savo persekiotojų, bet nelietė jų turto.  Sūzų žydai susirinko adaro mėnesio keturioliktą dieną ir nužudė tris šimtus žmonių, bet jų turto jie nelietė.h I Karalius įsakė, kad tai būtų padaryta ir paskelbta Sūzuose; ir jie pakorė Hamano sūnus.: m Estera atsakė: „Jei karaliui patiktų, tebūna žydams leista Sūzuose ir rytoj elgtis pagal šios dienos įsakymą, o dešimt Hamano sūnų tebūna pakabinti kartuvėse“.` 9 Karalius sakė karalienei Esterai: „Sostinėje Sūzuose žydai nužudė penkis šimtus žmonių ir dešimt Hamano sūnų. O kiek jie išžudė visuose kraštuose? Ko dar prašai? Pasakyk, ir tai bus įvykdyta“.W ' Tą pačią dieną Sūzuose nužudytųjų skaičius buvo praneštas karaliui.Z- dešimt žydų priešo Hamano, sūnaus Hamedato, sūnų, bet jų turto nelietė.7i Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą –%E Poratą, Adaliją, Aridatą,,S ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą,R Sostinėje Sūzuose žydai nužudė ir sunaikino penkis šimtus žmoniųiK Žydai užpuolė savo priešus, sunaikino juos ir darė, ką norėjo tiems, kurie jų nekentė.r] kuris buvo galingas karaliaus namuose. Garsas apie jį pasiekė visus kraštus, o jo galia augo ir augo.y Karaliaus kraštų vietininkai, valdytojai, kunigaikščiai ir valdininkai padėjo žydams, nes jie bijojo Mordechajo,>u Visuose karaliaus Ahasvero kraštuose susirinkę į miestus žydai pasipriešino tiems, kurie norėjo jiems pakenkti. Niekas negalėjo žydams priešintis, nes baimė apėmė juos.`9 Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną, kai atėjo laikas įvykdyti karaliaus įsakymą, tą dieną, kai žydų priešai tikėjosi juos nugalėti, įvyko priešingai – žydai nugalėjo savo priešus.m~SKiekviename krašte ir mieste, kur tik karaliaus įsakymas buvo paskelbtas, žydai džiaugėsi, linksminosi, puotavo ir šventė. Daugelis kitų tautų žmonių prisidėjo prie žydų, nes juos buvo apėmusi baimė dėl žydų.6}gŽydai buvo laimingi, patenkinti ir gerbiami.a|;Tą dieną Mordechajas, pasipuošęs karališkais mėlynais ir baltais rūbais, plonos drobės purpuro apsiaustu ir su aukso karūna ant galvos, išėjo iš karaliaus akivaizdos. Sūzų miesto gyventojai džiūgavo. {Karaliaus pasiuntiniai ant kupranugarių ir mulų skubėjo išnešioti tą įsakymą. Jis buvo paskelbtas ir sostinėje Sūzuose.&zE Rašto su įsakymu nuorašai buvo pasiųsti į visus kraštus ir paskelbti visoms tautoms, kad žydai pasiruoštų ir tą dieną atkeršytų savo priešams.yyk Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną buvo įsakyta gintis visuose karaliaus Ahasvero kraštuose.nxU Karalius leido žydams kiekviename mieste susirinkti ir ginti savo gyvybes, sunaikinti, užmušti ir pražudyti bet kokią žmonių ar krašto galybę, kurie puola juos, kartu su jų vaikais bei moterimis, o jų turtą pasiimti.qw[ Raštai buvo užantspauduoti karaliaus Ahasvero žiedu ir išsiųsti per raitus karaliaus pasiuntinius.rv] Trečio mėnesio, vadinamo sivanu, dvidešimt trečią dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir parašyta tai, ką Mordechajas įsakė visiems žydams, karaliaus vietininkams, valdytojams bei kunigaikščiams nuo Indijos iki Etiopijos, šimtui dvidešimt septyniems kraštams jų raštu ir tautoms jų kalba, taip pat ir žydams jų raštu ir jų kalba.MuParašykite žydams karaliaus vardu, kaip jums patinka, ir užantspauduokite raštus karaliaus žiedu; nes įsakymai, parašyti karaliaus vardu ir užantspauduoti jo žiedu, yra neatšaukiami“.3t_Karalius Ahasveras tarė karalienei Esterai ir žydui Mordechajui: „Aš atidaviau Esterai Hamano namus; jis buvo pakartas, kadangi drįso pakelti ranką prieš žydus.\s1Kaip aš galėsiu ištverti, matydama savo tautos pažeminimą ir sunaikinimą?“Ur#ir kalbėjo: „Jei karaliui patiktų ir jei radau malonę jo akyse, maldauju raštu atšaukti agago Hamano, Hamedatos sūnaus, laiškus, kuriais jis siekė išnaikinti visus žydus karaliaus kraštuose.`q9Karalius ištiesė aukso skeptrą į Esterą. Estera pakilo, atsistojo prieš karalių~puEstera krito karaliui po kojomis ir su ašaromis maldavo panaikinti agago Hamano išleistą įsakymą prieš žydus.o Savo žiedą, kurį pasiėmė iš Hamano, karalius atidavė Mordechajui. Estera pavedė Hamano namų priežiūrą Mordechajui. Mordechajas davė Hatachui nuorašą įsakymo išžudyti žydus, paskelbto Sūzuose, kad jį parodytų Esterai, paaiškintų ir lieptų jai eiti pas karalių ir maldauti pagalbos savo tautai.|=qMordechajas papasakojo jam, kas atsitiko ir kiek Hamanas pažadėjo duoti karaliaus iždui už žydų išžudymą.X<)Hatachas nuėjo pas Mordechają į miesto aikštę priešais karaliaus vartus.1;[Tada Estera pasišaukė karaliaus eunuchą Hatachą, kuris buvo paskirtas jai prižiūrėti, ir įsakė jam eiti pas Mordechają ir sužinoti, kodėl jis taip elgiasi.C:Kai Esteros tarnaitės ir eunuchai jai tai pranešė, karalienė labai nuliūdo. Ji siuntė Mordechajui rūbų, kad jis nusimestų ašutinę ir apsivilktų jais, bet jis jų nepriėmė.@9yVisur, kur karaliaus įsakymas ir potvarkis buvo paskelbtas, tarp žydų kilo didelis gedulas. Jie pasninkavo, verkė, aimanavo, daugelis, apsirengę ašutinėmis, gulėjo pelenuose.j8MJis atėjo prie karaliaus vartų, nes su ašutine nebuvo leidžiama įeiti pro karaliaus vartus.57cMordechajas, išgirdęs, kas buvo padaryta, perplėšė savo drabužius, apsivilko ašutine, užsibarstė ant galvos pelenų, išėjo į miesto aikštę ir garsiai dejavo.56cKaraliaus įsakymu pasiuntiniai išskubėjo, ir šis įsakymas buvo paskelbtas sostinėje Sūzuose. Karalius ir Hamanas sėdėjo ir gėrė, o Sūzų miestas buvo sujudęs.h5ITų laiškų nuorašus įsakyta paskelbti visoms tautoms, kad jie pasiruoštų skirtai dienai.4 Laiškai buvo išsiųsti per pasiuntinius į visus karaliaus kraštus, kad per vieną dieną, tai yra dvylikto mėnesio, vadinamo Adaru, tryliktą dieną, išžudytų ir išnaikintų visus žydus: jaunus, senus, moteris ir vaikus, o jų turtą paimtų.3 Pirmo mėnesio tryliktą dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir, Hamanui diktuojant, buvo parašyti laiškai visiems vietininkams, kraštų valdytojams, kunigaikščiams ir tautoms jų kalba, karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduoti karaliaus žiedu.e2C ir tarė Hamanui: „Sidabrą pasilaikyk sau, o su žydų tauta daryk, kaip tau patinka“.q1[ Karalius numovė žiedą nuo savo piršto ir padavė agagui Hamanui, Hamedatos sūnui, žydų priešui,0) Jei karalius sutinka, tebūna išleistas įsakymas juos išnaikinti, ir aš duosiu dešimt tūkstančių talentų sidabro karaliaus iždui“.k/OHamanas sakė karaliui Ahasverui: „Tavo karalystėje gyvena išsklaidyta tauta; jos įstatymai yra skirtingi nuo kitų tautų įstatymų, be to, jie nesilaiko karaliaus įstatymų. Karaliui nėra naudinga juos taip palikti.R.Dvyliktaisiais karaliaus Ahasvero metais, pirmą mėnesį, vadinamą nisanu, buvo metamas Pur, tai yra burtas, Hamano akivaizdoje kiekvienai dienai ir kiekvienam mėnesiui iki dvylikto mėnesio adaro.A-{Jis manė, kad neverta kelti rankos prieš vieną Mordechają, nes jie pasakė jam Mordechajo tautybę. Todėl Hamanas nusprendė išžudyti visus žydus visoje Ahasvero karalystėje.i,KHamanas, matydamas, kad Mordechajas nesilenkia prieš jį ir nepagerbia jo, užsidegė pykčiu.A+{Kai jie kasdien kartodavo tai, bet jis nekreipė dėmesio, jie pranešė Hamanui. Jie norėjo įsitikinti, ar Mordechajas laikysis savo žodžio, nes jis buvo pasisakęs esąs žydas.p*YKaraliaus tarnai prie karaliaus vartų klausdavo Mordechajo: „Kodėl nevykdai karaliaus įsakymo?“M)Visi karaliaus tarnai, kurie buvo prie karaliaus vartų, nusilenkdavo prieš Hamaną ir pagerbdavo jį, nes taip buvo įsakęs karalius. Bet Mordechajas nenusilenkdavo prieš jį ir nepagerbdavo.(-Po šitų įvykių karalius Ahasveras išaukštino agagą Hamaną, Hamedatos sūnų, ir padarė jo sostą aukštesnį už kitų kunigaikščių.|'qBuvo ištirta ir nustatyta, kad tai tiesa. Abu vyrus pakorė, o įvykį įrašė į karaliaus metraščių knygą.l&QMordechajas, tai išgirdęs, pranešė karalienei Esterai, o Estera – karaliui Mordechajo vardu.%5Mordechajui sėdint prie karaliaus vartų, du karaliaus eunuchai, Bigtanas ir Terešas, durų sargai, supyko ant karaliaus ir tarėsi jį nužudyti.6$eEstera dar nebuvo pasisakiusi karaliui nei savo tautybės, nei kilmės, nes Mordechajas taip buvo jai liepęs; Estera klausė Mordechajaus kaip ir tada, kai jis ją augino.^#5Kai mergaitės buvo renkamos antrą kartą, Mordechajas sėdėjo karaliaus vartuose.."UKaralius iškėlė didelę puotą savo kunigaikščiams ir tarnams; tai buvo Esteros puota. Jis sumažino mokesčius savo karalystėje ir davė karališkų dovanų.j!MKaralius pamilo Esterą labiau už visas kitas moteris, ir ji atrado jo akyse daugiau malonės ir palankumo negu kitos mergaitės. Jis uždėjo jai ant galvos karališką karūną ir paskelbė ją karaliene Vaštės vietoje. }Esterą nuvedė į karaliaus Ahasvero rūmus dešimtą mėnesį, vadinamą tebetu, septintaisiais jo karaliavimo metais.gGKai atėjo eilė Esteros, Mordechajo dėdės Abihailo dukters, kurią jis buvo įdukrinęs, ji nieko neprašė; pasiėmė tik tą, ką eunuchas Hegajas jai patarė. Estera patiko kiekvienam, kas tik į ją pažiūrėdavo.wgJi ateidavo vakare, o rytą eidavo į kitus moterų namus, kurie buvo eunucho Šaašgazo žinioje. Jis buvo karaliaus sugulovių prižiūrėtojas. Ji daugiau nebeįeidavo pas karalių, nebent karalius ją pamėgdavo ir pakviesdavo vardu.wg Mergaitė, eidama pas karalių, turėjo teisę pasiimti iš moterų namų į karaliaus namus ką tik norėjo.V% Kiekviena mergaitė tik po dvylikos mėnesių pasiruošimo galėjo įeiti pas karalių Ahasverą. Šešis mėnesius jos tepėsi miros aliejumi ir šešis mėnesius įvairiais kitais tepalais ir kvepalais.ta Mordechajas kiekvieną dieną ateidavo prie moterų namų kiemo pasiteirauti apie Esterą ir jos padėtį.c? Estera nesakė apie savo kilmę ir savo tautą, nes Mordechajas buvo liepęs jai tylėti.uc Mergaitė jam patiko ir įgavo jo palankumą. Jis greitai parūpino jai įvairių papuošalų ir tai, kas jai priklausė, bei septynias tarnaites iš karaliaus namų ir apgyvendino ją ir jos tarnaites geriausioje moterų namų dalyje.MKaraliaus įsakymą paskelbus, daug gražių mergaičių buvo atgabenta į Sūzus ir pavesta Hegajo globai. Estera taip pat buvo paimta į karaliaus namus Hegajo, moterų prižiūrėtojo, globon.A{Jis užaugino Hadasą, savo dėdės dukterį, kitaip vadinamą Estera. Ji neturėjo tėvų, bet buvo labai graži ir patraukli mergaitė. Jos tėvams mirus, Mordechajas įdukrino ją.  Mordechajas buvo ištremtas iš Jeruzalės kartu su Judo karaliumi Jechoniju, kurį ištrėmė Babilono karalius Nebukadnecaras.  Sostinėje Sūzuose gyveno vienas žydas, vardu Mordechajas, sūnus Jayro, sūnaus Šimio, sūnaus Kišo iš Benjamino giminės.Kuri mergaitė patiks karaliui, taps karaliene Vaštės vietoje“. Tas pasiūlymas patiko karaliui. Jis taip ir padarė."=ir tepaskiria karalius visuose kraštuose vyrų, kurie visoje karalystėje suieškotų gražių mergaičių, atgabentų jas į Sūzų miestą, į moterų namus, ir perduotų karaliaus eunuchui Hegajui, moterų prižiūrėtojui. Ir tegu duoda joms visa, ko reikia joms pasipuošti.q[Karaliaus tarnai, kurie jam patarnaudavo, sakė jam: „Tepaieško karaliui jaunų gražių mergaičių~uPo šių įvykių, karaliaus Ahasvero pykčiui aprimus, jis atsiminė, ką Vaštė padarė ir kaip ji buvo nubausta.LJis išsiuntinėjo laiškus į visus karaliaus kraštus, kiekvienai tautai jos kalba, kad vyras turi būti viešpats savo namuose. Tas įstatymas buvo paskelbtas visomis kalbomis visose tautose.iKŠis patarimas patiko karaliui ir kunigaikščiams. Karalius padarė pagal Memuchano žodžius.Kai karaliaus potvarkis bus paskelbtas visoje plačioje karalystėje, visos moterys gerbs savo vyrus, didelius ir mažus“. Jei karaliui patiktų, tebūna paskelbtas karališkas įsakymas ir įrašytas į persų ir medų įstatymą, kuris yra nepakeičiamas, kad karalienė Vaštė nebeateis pas karalių Ahasverą ir karalius jos karališką garbę atiduos kitai, geresnei už ją.x iTuo karalienės pavyzdžiu seks visos persų ir medų kunigaikštienės. Kils daug nesusipratimų ir pykčių.4 aŠis karalienės poelgis taps žinomas visoms moterims. Jos, paniekindamos savo vyrus, sakys: ‘Karalius Ahasveras įsakė karalienei ateiti pas jį, bet ji neatėjo’.% CMemuchanas atsakė karaliui: „Karalienė Vaštė nusikalto ne tik karaliui, bet visiems kunigaikščiams ir žmonėms visose karaliaus Ahasvero žemėse. „Ką mes turime daryti karalienei Vaštei pagal įstatymą už tai, kad ji nepaklausė karaliaus įsakymo, perduoto per eunuchus?“Etaip pat Karšenos, Šetaro, Admatos, Taršišo, Mereso, Marsenos ir Memuchano, persų ir medų septynių kunigaikščių, kurie visada būdavo prie karaliaus, ir buvo pirmi karalystėje:ta Karalius klausė patarimo išminčių, kurie pažindavo laikus ir žinojo karaliaus įstatymus bei teisę,# Karalienė Vaštė atmetė karaliaus įsakymą, perduotą eunuchų, ir atsisakė eiti. Karalius labai supyko, ir rūstybė užsidegė jame.!; atvesti karalienę Vaštę pas karalių su karališka karūna, norėdamas parodyti žmonėms ir kunigaikščiams jos grožį, nes ji buvo labai graži.Q Septintą dieną karalius buvo linksmas nuo vyno. Jis įsakė Mehumanui, Biztai, Harbonai, Bigtai, Abagtai, Zetarui ir Karkasui – septyniems eunuchams, kurie tarnavo karaliaus Ahasvero akivaizdoje,O Karalienė Vaštė karaliaus Ahasvero namuose kėlė puotą moterims.#?Visi gėrė, kiek norėjo, nė vieno gerti nevertė. Karalius buvo įsakęs savo namų prižiūrėtojams, kad jie darytų tai, ko kuris žmogus panorės.jMGėrimus patiekė auksinėse taurėse, kurios visos buvo skirtingos; karališko vyno buvo gausu.@yIš visų pusių kabojo baltos, žalios ir mėlynos užuolaidos ant baltų drobinių ir violetinių juostelių, įvertų į sidabrinius žiedus. Jos buvo pritvirtintos prie marmurinių kolonų. Auksiniai ir sidabriniai gultai buvo sustatyti kieme, kuris buvo išklotas raudonu, mėlynu, baltu ir juodu marmuru. {K~~~8}}x}I|||I{{{Hzzz3yyyGxxx2ww~w vvkvuunutt[tsssBsrrNqqqWpppPoooWnnn:mmmkmll0kkpk$jjiiiWihh>z>==p=$<<}<,;;;:::J99j888N877u726661555M544Y333V3222E2 11}15000Y0///3..v.--p-),,,3+++?***H)))d(((9''~'$&&[%%q%!$$$=##y#%"""J!!!V k +_ iW b[6[w%BAQl<(7Q i d  s 8 e ) o -Kt/j0_lXR)Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą?HQ O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi.JP Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdijate mane kankinti.XO)„Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?!N=Jobas atsakydamas tarė:WM'Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo“.PLPo jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti.NKPalikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.MJJis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.KIJo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.HH Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje.aG;Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.^F5Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.BE Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis prarys jo jėgą.KD Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas pasiruošęs prie jo šono.IC  Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų.:Bo Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako.AA} Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui.E@Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe.S?Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš.?>yJo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.J= Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.j<MTu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?9;mKodėl mes laikomi gyvuliais ir neišmanėliais?T:!„Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.-9UŠuachas Bildadas atsakydamas tarė:I8 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse“.87kKur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?I6 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėles – motina ir seserimi.Y5+ Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.F4 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.J3  Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.W2' Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.[1/ Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.K0Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.F/Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.N.Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.H- Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.Q,Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.D+Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?O*Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.M)„Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.L(Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama“.]'3O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.O&Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras._%7Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.I$ Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.B#nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.L"Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akys – mirties šešėlis,M!Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.G Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.dA Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.wg Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.J  Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.jM Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.ta Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.veTu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.GBet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.KJei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.fETačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.I Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?O„Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.!=Jobas atsakydamas tarė:Y+#Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę“.a;"Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.O!Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.6g Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.MTenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.b =Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.S Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.g GJis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.B Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.$ Csu skydu rankoje puola Jį.8kNes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,]3Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.`9Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.BJis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.J Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.`9Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.[/Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.Nką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.FKlausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,V%tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.Q~Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,]}3Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?i|K Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?T{! Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?Ez Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?Qy Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.Jx  Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?Aw}Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?DvBene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?]u3Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.StTavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.FsTu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.RrAr jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?eqC„Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?,pSTemanas Elifazas atsakydamas tarė:Ao}Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia“.QnJei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.Um#Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį.ilKkaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį.FkKaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,KjMano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.Ji Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.MhTu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.Zg-Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos. f  O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.xei taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.Kd Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,Wc' O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?ibK bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.LaNors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,V`%Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.V_%Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.v^eJo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs.4]cKas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!Q\Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?V[%Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.JZ „Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.OY Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių“.UX# Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.SW Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;_V7 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?9Um Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?YT+ Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.VS% Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.>Rw atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.DQ Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:SP Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.OO Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.[N/ Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.TM! Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.cL? Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.TK! Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?>Jw Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.AI} Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.GH Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?FG Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.YF+ Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?4Ec Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?ED Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?EC Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.AB} Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.9Am Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.@@{ Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.L? Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.>>w „Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.;=q jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti“.W<' Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,K; Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.X:) Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.T9! Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.Q8 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.F7 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.=6u Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.N5 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.P4 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.Z3- Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.d2A Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.:1o Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.@0{ Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.=/u Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.L. Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.G- Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?F, Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.]+3 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių – jie tau pasakys.p*Y Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.U)# Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.( Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.]'3 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?J& „Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!!%= Jobas atsakydamas tarė:c$? Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis“.V#% Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.O" Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.N! Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.R  Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.O tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.I jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,F Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,[/ Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.`9 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?H Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?9m Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.hI Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?S Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?;o Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.@{ O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.M Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.c? Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?c? „Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?/Y Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:oW Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’“.\1 prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.P Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,R  Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.Z - Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.x i Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.Z - nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.  Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,D Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.J Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.S Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.N Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.=u Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.I Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.@{ Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.eC nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.A} kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,Q Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,>~w Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?f}E Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?T|! Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.d{A „Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.Bz #Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra“.Oy "O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.Rx !Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.gwG Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.Rv Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.[u/ Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,9tm Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?Ws' tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.cr? Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,Hq Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.Sp Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.hoI Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?Vn% Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.Um# Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.Wl' Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.qk[ Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.jjM Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?Fi Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.Nh Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;[g/ Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.hfI Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.Re Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?\d1 Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.Jc Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’^b5 Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.Ya+ Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.]`3 Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.F_ Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.L^ Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.5]e Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.H\ Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.g[G Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?]Z3 Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.[Y/ „Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?!X= Jobas atsakydamas tarė:^W5Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks“.DVJis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.:UoDievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.AT}Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.cS?Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.PRAkmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.qAplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini.S=Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?Y<+Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos – tuštybė.\;1Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą.9:mTu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais.V9% Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’,@8{ Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?`79 Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.?6y Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.P5 Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta.Y4+Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.O3Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.O2Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.a1;Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.x0iKai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.J/ taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.@.{Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,]-3„Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?R,Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?“J+ Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus??*yDabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.?)yJūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.[(/Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.N'Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.N&Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas._%7Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.E$Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’I# Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.I" Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.G!Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.J  Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.NSaulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus – išnyksta.4cJie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.^5Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.pYKenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.D Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.B Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?[/ Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau? Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.O Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.KO kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.I Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.\1Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?^5Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?{Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.X)Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.X)„O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!!=Jobas atsakydamas tarė:NMes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui“.W 'Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.W 'Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.a ;Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.\ 1Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.N Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.STavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.OBado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare – nuo kardo jėgos.Y+Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.LJis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.Y+Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.@{Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.RJis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.\1Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.]3 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.T! Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.:~o Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.>}w Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.Q| kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.>{wAš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,@z{Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.FyVargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.lxQAlkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.Xw)Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.^v5Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.EuKvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.Qt„Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?MsArgi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’“.NrJie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.oqWJuo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai – dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.=puSavo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.qo[‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?uncJi stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:Hm Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.Olmane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.Sk Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,;jq Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.Ui# Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.dhA Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.Qg Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.Wf'Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.SePagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?MdAr tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?Xc)Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.Ub#Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.BaTu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.``9„Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?,_STemanas Elifazas atsakydamas tarė:^^5Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo“.\]1Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.V\%Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.k[OKodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?IZ Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.\Y1Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.SXKodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?  I~~~Q~}}e}!||N{{{HzzzRzyyjy'xxEwww`wvvbvuu~u,ttt+sss]srr_rqqq1ppooo{o9nnnImmm3mlllTToT=SSS9RRR_RQQSPPDOOO6NNNbNMMM$LLqL%KKoK4JJJ#III6HHHEGGGYGFFF&EEE8DDiDCC`CBBdB AAWA@@x@+???3>>>F==v=+<777366/555344Z433\3222<111\10009///H/..s. ---=,,,b,+++2**u)))-((^( ''';&&&q&,%%%6$$$<##p#!"""a"%!!M H ]I}9eu_]HE_ g#]zay$Q f - u 0 ^  s U BOSL=J :So&„Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?8Rk&Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė:PQ%Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi“.bP=%Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.KO%Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.eNC%Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.VM%%Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.LL%Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.^K5%Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?TJ!%Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?fIE%Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?OH%Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?>Gw%Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.JF % Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti._E7% Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.AD}% Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.FC% Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.!%Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.q=[%Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.R<%Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.I; %Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.G:%„Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.L9$!Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta“.A8}$ Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą.<7s$Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai.B6$Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes.D5$Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus?24_$kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.93m$Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų,S2$Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti.?1y$Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo.Q0$Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.J/ $Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’?H. $Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis?V-%$Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų.D,$Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.T+!$Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.y*k$Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs.R)$Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave.H( $Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis.U'#$Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu.B&$Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų.Z%-$ Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.Q$$ Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.e#C$ Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami.O"$ Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų.9!m$ tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.R $Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis,wg$Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.I $Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises.A}$Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.R$Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.N$Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus.O$„Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą."?$Elihuvas kalbėjo toliau:fE#todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba“.U##Kadangi Jis neaplankė savo rūstybėje ir nekreipė dėmesio į kvailybę,_7#Nors tu sakai, kad Jo nematai, bet teisingumas yra prieš Jį, todėl pasitikėk Juo.Q# Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio.J # Ten jie šaukia, bet niekas neatsako dėl piktadarių išdidumo.X)# kuris sutvėrė mus išmintingesnius už gyvulius ir padangių paukščius?’^5# Bet niekas neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda giesmes naktį,V%# Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus.]3#Tavo nedorybės kenkia tokiems kaip tu, ir tavo teisumas naudingas žmogaus sūnui.B#Jei teisus esi, kokia nauda Jam? Ką Jis gaus iš tavęs?Z-#Jei nusikaltai, ar Jam pakenkei? Jei savo nuodėmes daugini, ar Jam ką padarai?9 m#Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai., S#Aš atsakysiu tau ir tavo draugams.I  #Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’\ 1#„Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’? -#Elihuvas tęsė:}s"%Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą“.Q"$Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.F"#‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.I ""Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs: "!Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.M" Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.\1"Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.A}"Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.yk"Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?M"Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.:~o"nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.>}w"Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,L|"Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.D{"Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.Rz"Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.Qy"Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.?xy"Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.{wo"Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.v"O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?Xu)"Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?ztm"Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?9sm"Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.=ru"tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.=qu"Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,=pu" Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?Lo" Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.Jn " Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.|mq" Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.Sl" Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.Gk"kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?Wj'"Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,]i3"Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.Nh"Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.Bg"Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.Bf"Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.`e9"„Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.d-"Elihuvas tęsė:Hc !!Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties“.Kb! Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.@a{!Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.Q`!norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.;_q!Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,P^!Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.y]k!Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.\!Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.B[!Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.vZe!Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.yYk!Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,>Xw!Jo siela artėja prie kapo, gyvybė – prie mirties.OW!jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.4Vc!Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,\U1!Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.ET!Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.ES!norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.6Rg!Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,WQ'!Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,FP!Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.PO! Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.DN! Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.PM! Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.3La! Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.YK+! ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.@J{!Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:KI!Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.XH)!Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.EG!Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.FF!Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.]E3!Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.5De!Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.?Cy!„Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.HB Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane“.5Ae Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.Z@- Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.Q? Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.>>w Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.@={ aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.E< Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,B; Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.\:1 Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais.W9' Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.r8] Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.a7; Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti.J6 Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę.U5# Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.T4! Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.W3' Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.&2E Barakelio sūnus Elihuvas, buzitas, atsakydamas tarė: „Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.[1/ Kai Elihuvas pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis.G0 Jobui kalbant, Elihuvas laukė, nes jie buvo vyresni už jį.`/9 Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.t.a Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą.P- Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.~,u(tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje – piktžolės“. Taip Jobas baigė savo kalbą.Y++'jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,G*&Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,b)=%Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.R($Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.x'i#O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.h&I"nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.S%!Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;L$ Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.a#;Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’P"Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.H! Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?} sTai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.Mmano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?RAr man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,DAr džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?NAr pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?U#Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.Btai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.X)Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,J Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?H Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?V%Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.8kAr aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?DAr aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?iKAr ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?W'tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?[/ Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,K tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.M Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;O tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.O  Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,b =tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.o WJei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,Z -Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.U #Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?H Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.H Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?Z-Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?G„Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.J Mano arfa virto rauda, o mano fleita – verkiančiojo balsu“.<sMano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.9mAš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.[/Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.OMano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.PAš ieškojau gero – gavau pikta; laukiau šviesos – atėjo tamsa.H~ Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?P}Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.V|%Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.J{ Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.DzTu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.`y9Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.DxJis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.dwADaug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.8vkNaktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.EuDabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.ktOMane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.Is Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.Sr Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.Zq- Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.gpG Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.Wo' jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą..nW O dabar tapau priežodis jų dainose,FmKvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.?lyrinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.EkJie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,GjJie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.Ti!Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas._h7Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.RgKurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.yfk„Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.eAš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas“.Xd)Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo._c7Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.LbPo mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.FaŽmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.B`Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.I_ Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.N^Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.\]1Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.Q\Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau./[YAš buvau akys aklam ir kojos raišam.TZ!Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas – apsiaustas ir vainikas galvai.uYc To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.nXU nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.NW Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,NV Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.RU kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.PTjaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo,TS!Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą,BRkai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes.MQKai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs,RPkai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės.aO;Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,]N3„O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo.'MIJobas tęsė savo palyginimą:oLWŽmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’“.OKTada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.>JwJis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.4IcJis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.BHJis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.7GiDievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.IF Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.SEJi yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.AD}Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?NCJai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.RBKoralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.bA=Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.H@ Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.@?{Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.P>Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.F= Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.@<{ Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?O; Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.N: Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.K9 Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.P8Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.N7Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.=6uSafyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.Z5-Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.i4KJis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.p3YŽmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos – tamsos ir mirties šešėlio akmens.B2Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.@1{„Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.M0Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį“.M/svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.M.Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos,K-Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį.N,Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi.E+Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.I* bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.F)Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,U(#Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos.X')jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.X&) Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio:K% Jūs patys tai regėjote; kodėl jūs tad taip tuščiai kalbate?O$ Aš jus pamokysiu apie Dievo ranką, Visagalio kelių aš neslėpsiu.@#{ Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?H"  Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį?]!3Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?W 'Te mano priešas bus kaip nedorėlis, tas, kuris puola mane, kaip neteisusis.a;Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu.Z-Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.I mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės.?yKol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse,a;„Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.'IJobas tęsė savo palyginimą:q[Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?“E Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.R Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.=u Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.S Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.K Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.MJis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.LJis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.I Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.@{Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.LKam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?8kKoks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!F „Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!! =Jobas atsakydamas tarė:b =tuo labiau žmogus, kuris yra tik kirmėlė, žmogaus sūnus, kuris yra tik kirminas“.? yJo akyse net mėnulis ir žvaigždės nėra skaistūs,l QKaip tad žmogus gali būti nuteisintas prieš Dievą? Kaip gali būti švarus, gimęs iš moters?@{Ar Jo pulkai suskaičiuojami? Kam Jo šviesa neužteka?[/Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas“.LVisas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.?yDangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.}sTamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.q[Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.J Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.r]Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.QKai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.?yNeliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.=~uJo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.U}#Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.m|SKą jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.B{Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.FzGyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.Jy Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.?xytačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.>}>==}=4<<<;;>::[99a9 8877y7.666,55h44g333C222^2 11D000?//|/*..t.--=,,n, ++P***7))h)((I''&&&T&%% $$H###""j!!!< -kRY^Ole,zq6d=U|Mb v R t  2 4 >6At@*/F/Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam – tobulas,b.=Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.E-Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.K,Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.W+'Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.d*AViešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.R)Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.W('Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.t'aJis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.`&9Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.r%]Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.U$#Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.N# Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.X") Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.F! Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.G  Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.E Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.s_Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.jMSusvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.J Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.I Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.b=Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.+OViešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis – mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.5e„Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!X)O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.Z-iš žmonių – savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.kO Kelkis, Viešpatie, juos pasitik ir partrenk; išlaisvink savo kardu mano sielą iš nedorėlių,V% kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi lindynėje.Z- Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokštiH  Užsidarę savo taukuose, jie kalba išdidžiai savo lūpomis.I  nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane.RSaugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk manes_Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.r ]Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano kalbą.I  Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.X )Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų. Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna.M Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę.Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų.y Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – malonumai per amžius.a; Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti.^5 Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi.^5Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje – aš nesvyruosiu.b=Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.SVirvės man krito į patinkančias vietas, aš turiu gerą paveldėjimą.X)Viešpats yra mano paveldėjimo dalis ir mano taurė, Jo rankoje mano likimas. Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo.;qŠventieji, krašto garbingieji man labai patinka.T~!Tariau Viešpačiui: „Tu – mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera“.8}kApsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu.| kuris neskolina pinigų palūkanoms gauti, nepriima kyšių prieš nekaltą žmogų. Kas šitaip elgiasi, niekada nesusvyruos.z{mkuris paniekintąjį smerkia, o Viešpaties bijančius gerbia; kuris prisiekęs, nors ir savo nenaudai, ištesi;[z/kuris savo liežuviu nešmeižia, nedaro pikto savo artimui ir neplūsta kaimyno;QyTas, kuris gyvena dorai, elgiasi teisiai ir savo širdyje kalba tiesą;\x1Viešpatie, kas gali pasilikti Tavo palapinėje ir gyventi Tavo šventajame kalne? wO kad iš Siono ateitų išgelbėjimas Izraeliui! Kai Viešpats išlaisvins savo tautą, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis!FvJūs laikote nieku vargšą, bet jo priebėga yra Viešpats.FuJie buvo labai išgąsdinti, nes su teisiaisiais yra Dievas.ct?Ar nesupranta piktadariai, kurie mano tautą ryja kaip duoną ir nesišaukia Viešpaties?Us#Jie visi nuklydo, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno.krOViešpats pažiūrėjo į žmones iš dangaus, kad pamatytų, ar yra kas išmano ir ieško Dievo.rq]Kvailys pasakė savo širdyje: „Nėra Dievo“. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.4pc Giedosiu Viešpačiui, kuris man daro gera.[o/ Aš pasitikėjau Tavo gailestingumu. Mano širdis džiaugiasi Tavo išgelbėjimu.wng Kad mano priešas nesakytų: „Aš nugalėjau jį“. Kad nesidžiaugtų mano prispaudėjai, man susvyravus.qm[ Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.l Ar dar ilgai mane spaus liūdnos mintys, širdį skaudės kas dieną? Ar dar ilgai mano priešas didžiuosis prieš mane?>kw Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą?]j3 Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.Ui# Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.whg Viešpaties žodžiai – tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.g/ „Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos“.jfM Jie sako: „Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?“Re Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.\d1 Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi._c7 Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.Kb Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.aa; Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.N` Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.v_e Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.7^i Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?r]] Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.i\K Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: „Skrisk kaip paukštis į kalnus“?d[A kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.YZ+ Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,UY# Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.gXG Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko. W Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.cV? Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: „Tu nepareikalausi“.QU Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!ZT- Jis tarė savo širdyje: „Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys“.ES Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.R tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.bQ= Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,`P9 Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu – nelaimė ir tuštybė.eOC Jis tarė savo širdyje: „Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė“.dNA Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.MM Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.fLE Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.cK? Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.HJ Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?[I/ Įvaryk jiems, Viešpatie, baimės; pagonys težino, kad jie – tiktai žmonės!mHS Viešpatie, pakilk, tegul neįsigali žmogus, tebūna suruoštas teismas pagonims Tavo akivaizdoje.VG% Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams.]F3 Nedorėliai ir visos tautos, kurios užmiršo Dievą, į mirusiųjų buveinę eina.bE= Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.iDK Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus.`C9 kad galėčiau Tave šlovint prie Siono dukters vartų, besidžiaugdamas Tavo pagalba.|Bq Viešpatie, pasigailėk, pažvelk, kaip vargstu nuo manęs nekenčiančiųjų. Tu iškeli mane iš mirties vartų,`A9 Jis – nekalto kraujo gynėjas – atsimena juos, neužmiršta vargingųjų šauksmo.R@ Giedokite Viešpačiui, kuris gyvena Sione, skelbkite tautoms Jo darbus.c?? Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.M> Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.O= Jis teis pasaulį teisingai, vykdys teisingumą tautoms bešališkai.P< Bet Viešpats pasiliks per amžius, Jis paruošė savo sostą teismui.m;S Priešų neliko, jie tapo amžinais griuvėsiais; Tu sugriovei jų miestus, ir jų nebemini niekas.\:1 Pagonis Tu subarei, sužlugdei nedoruosius, jų vardą visiems amžiams ištrynei.U9# nes Tu gini mano teises ir mano bylą, Tu sėdi soste, teisingai teisdamas.K8 Traukiasi atgal mano priešai, klumpa ir žūva Tavo akivaizdoje,`79 Linksminsiuosi ir džiūgausiu Tavyje, Tavo vardui, Aukščiausiasis, giedosiu gyrių.a6; Aš girsiu Tave, Viešpatie, visa savo širdimi, skelbsiu visus Tavo nuostabius darbus.P5 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!W4'padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja.43cvisas avis ir jaučius, net lauko žvėris,Q2Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai:U1#Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai.V0%kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?p/YKai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei,.}Kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei apie savo jėgą savo priešams, kad nutildytum priešą ir keršytoją.x-iViešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! Tu iškėlei savo šlovę virš dangų.d,AAš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui.Z+-Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.Z*-Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė.N)Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą.Q( Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles.H'  Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko;T&! Dievas – teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių.H%  Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.w$g Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve!q#[Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris yra manyje.U"#Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą.!}Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.q [tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia.jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),X)Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose,dAkad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.q[Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų,hI Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga.O Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą.[/Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą!FAptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų.\1Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį.<sKas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape?_7Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo.7iIr mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie?pYViešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.I Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs.N Tu, Viešpatie, laimini teisųjį, apsupi jį savo malone lyg skydu.$A Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje Tavo vardą mylintys.  Sunaikink juos, Dieve, tepražūna patys savo kėsluose. Dėl nesuskaitomų piktadarybių atmesk juos, nes jie sukilo prieš Tave.} Jų lūpose nėra teisybės, jų širdyje – nedorybė, jų gerklė – atviras kapas, jie pataikauja savo liežuviais.a ;Viešpatie, vesk mane savo teisume dėl mano priešų. Nutiesk prieš mane savo kelią.u cDėl didžio Tavo gailestingumo einu į Tavo buveinę; Tavęs bijodamas, žemai lenkiuosi šventyklos link.Z -Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku._ 7Pagyrūnai negali stovėti Tavo akivaizdoje. Tu nekenti visų, darančių neteisybę.X )Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų, ir pikta negyvens su Tavimi.U#Rytą Tu girdi mano balsą, Viešpatie, rytą kreipiuosi į Tave ir laukiu.SIšklausyk mano šauksmą, mano Karaliau ir Dieve, nes Tau aš melsiuosi.H Viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus.`9Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi.fETu davei mano širdžiai daugiau linksmybės negu jiems, kai jie turi gausiai javų ir vyno.lQDaugelis sako: „Kas parodys mums gera?“ Pakelk virš mūsų, Viešpatie, savo šviesų veidą!=uAukokite teisumo aukas ir Viešpačiu pasitikėkite.a;Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite.dAŽinokite, kad Viešpats sau atskyrė šventąjį. Viešpats išgirsta, kai Jo šaukiuosi.iKO žmonės, kaip ilgai niekinsite mano garbę? Ar ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo?~+Kai šaukiuosi Tavęs, išklausyk, mano teisumo Dieve! Tu išlaisvinai mane, kai buvau suspaustas. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą!D}Viešpatyje yra išgelbėjimas! Palaimink savąją tautą!{|oViešpatie, kelkis, gelbėk mane, mano Dieve! Tu smogei mano priešams į žiauną, sutrupinai bedieviams dantis.T{!Nebijosiu dešimčių tūkstančių žmonių, kurie sustoja aplinkui mane.SzAš atsiguliau ir užmigau, ir vėl pabudau, nes Viešpats mane palaikė.Wy'Aš Viešpaties garsiai šaukiausi, ir Jis išgirdo nuo savo šventojo kalno.Ux#Bet Tu, Viešpatie, esi mano skydas ir mano šlovė. Tu pakeli mano galvą.BwApie mane daugelis kalba: „Nėra jam pagalbos Dieve“.[v/Viešpatie, kiek daug yra mane varginančių, daug tų, kurie sukyla prieš mane.u Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.Dt Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.Vs% Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.Kr geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi“.\q1Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,sp_Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: „Tu – mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.Ko„Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne“.Hn Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:Im Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.LlJie sako: „Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves“.bk=Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.GjKodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?Ji Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.Zh-Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.Ag}Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo. fJis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.[e/bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.d}Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,@c{*Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.zbm*Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.|aq*Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių._`7*Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios – Kecija ir trečiosios – Keren Hapucha.=_u* Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris.F^* Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių.u]c* Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo pirmiau buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė nelaimėje, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą.\w* Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai, negu jis anksčiau turėjo.[#* Tuomet temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras padarė, ką Viešpats buvo jiems įsakęs, o Viešpats išklausė Jobą.Iw)Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.IH )Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.=Gu)Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.0F[)Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.DE)Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.@D{)Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.>Cw)Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.LB)Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.3Aa)Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.J@ )Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.J? )Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu./>Y)Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.G=) Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?<<s) Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.V;%) Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.Q:) Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?P9) Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.D8)Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.W7')Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?>6w)Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?V5%)Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?D4)Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai??3y)Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?N2)Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?T1!)„Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?>0w(Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?“[//(Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.P.(Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.Q-(Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.D,(Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.X+)(Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.Q*(Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.X))(Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę./(Y(Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.W''(Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.I& (Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.B%( Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.R$( Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.S#( Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.F"( Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.U!#( Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?M (Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?N(„Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.4c(Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:J (Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu“.K(„Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.$C(Jobas atsakė Viešpačiui:nU(„Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui“.-U(Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:H 'Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis“.A}'Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.D'Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.L'Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?_7'Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?}s'Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.A}'jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.8k'Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,M'Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.]3'Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.R'Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.P 'Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?F 'Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.I  'nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.q ['Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,Y +'Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.Q'Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.P' Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?<s' Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?L' Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?A}' Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?L' Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?R'Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.G'Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.Q'Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.Q'Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?`~9'Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.5}e'Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.^|5'Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?U{#'„Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?dzA&)Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?“(yK&(gulinčius olose ir lindynėse?Ix &'Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius,5we&&kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa?Kv&%Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus,Fu&$Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui?Vt%&#Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: ‘Štai mes čia’?Ks&"Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs?Hr &!Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei?Kq& Ar gali liepti užtekėti Zodiakui ir Grįžulo ratams jų laiku?@p{&Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono?No&Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla?=nu&Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi?:mo&Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?Gl&drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė?Gk&kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių,0j[&Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį,Qi&Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?=hu&kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai?Gg&Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos,Mf&Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių!Be&Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus?6dg&Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa?Gc&Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai.Pb&Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris?Sa&Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?J` &Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma.N_&Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis.P^& kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos?Q]& Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą,\\1& ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’.>[w& kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei durisTZ!& Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais,TY!&Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?[X/&kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?QW&Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį,>Vw&Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo?KU&Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.IT &Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man. No ~~P~}}u}||j|{{gzzzSyyyGxxxwwvvv>uuZttbssksrr`qqZppp\ponn~n9mmm;lll0kknkjj+iii'hhgh,ggg2ffwf%ee{e6ddncccIcbb_b aa6``j___7^^N]]]Y]\\[[0ZZZYY~YXXTWWW[VVV!UUKTTT;SSSXRRRIRQQcQPP~POOsO*NNN6MMMALLLKKJ]IICHH^GGoGFFSEEkDDjCChC!BB9AAi@@@=???]?>>9==i=<{#Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.p=Y#Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: „Aš tavo išgelbėjimas“.:<o#Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!m;S#Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane!Z:-"Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.J9 "Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus.K8"Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.O7"Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.g6G"Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.[5/"Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų._47"Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje.S3"Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.?2y"Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.Q1" Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.S0" Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?T/!" Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.h.I" Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero.V-%" Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo.b,="Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.Y++"Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.a*;"Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.M)"Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti.`(9"Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.?'y"Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą.T&!"Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis.L%"Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.Q$!Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas mums, nes mes viliamės Tavimi.S#!Juo džiaugsis mūsų širdis, nes Jo šventuoju vardu mes pasitikėjome.K"!Mūsų siela laukia Viešpaties – Jis mūsų pagalba ir skydas.Q!!kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus.Z -!Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo,8k!Žirgas nepadės ir neišgelbės savo stiprumu._7!Ne kariuomenės gausumas karalių išgelbsti, karžygys neišsilaisvina didele jėga.D!Jis kiekvieno širdį sutvėrė ir stebi visus jų darbus.L!Iš savo gyvenamos vietos Jis žiūri į visus žemės gyventojus.A}! Iš dangaus žvelgia Viešpats ir stebi visą žmoniją.eC! Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe!X)! Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas.O! Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus.>w! Jis tarė – ir įvyko; Jis įsakė – ir atsirado.Y+!Tegul bijo Viešpaties visa žemė, tegul garbina Jį visi pasaulio gyventojai!U#!Tartum į indą Jis jūrų vandenis surinko, į sandėlius uždarė gelmes.W'!Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu – visa jų kareivija.S!Jis mėgsta teisumą ir teisingumą. Viešpaties gerumo yra pilna žemė.M!Teisingas yra Viešpaties žodis ir visi Jo darbai atlikti tiesoje.W'!Giedokite Jam naują giesmę, grokite meistriškai su džiaugsmo šūksniais.[/!Girkite Viešpatį arfomis, giedokite Jam, pritardami dešimčiastygiu psalteriu!Q!Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, doriesiems tinka gyriaus giesmė.gG Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai.i K Daug kančių turi nedorėlis, bet tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsuptas gailestingumo.  Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.V % Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.d A Tu esi mano slėptuvė, nuo pavojų apsaugosi mane, išgelbėjimo giesmėmis apsupsi mane.t a Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų.+ Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui“. Tada atleidai man kaltę.oW Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos.H Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo kasdieninio mano vaitojimo.c? Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra klastos.P Palaimintas, kuriam neteisybės atleistos, kurio nuodėmės padengtos.`9Būkite drąsūs visi, kurie pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis.ucMylėkite Viešpatį, visi Jo šventieji. Ištikimuosius apsaugo Viešpats ir su kaupu atlygina išdidiems.Nes aš skubotai tariau: „Esu atskirtas nuo Tavo akių“. Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs.b=Palaimintas tebūna Viešpats! Jis suteikė man nuostabią malonę sustiprintame mieste.ucTu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo.p~YViešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje.o}WTegul tampa nebylios melagių lūpos, kurios prieš teisųjį įžūliai su puikybe ir panieka kalba!w|gViešpatie, tenebūsiu sugėdintas, nes Tavęs šaukiuosi! Telieka sugėdinti nedorėliai, tenutyla jie kape.\{1Parodyk savo tarnui savo šviesų veidą; išgelbėk mane dėl savo gailestingumo._z7Tavo rankose yra mano laikai. Gelbėk mane iš rankos mano priešų ir persekiotojų.OyTavimi, Viešpatie, pasitikėjau ir sakiau: „Tu esi mano Dievas“.yxk Aš girdžiu, ką daugelis šnibžda – baimė aplinkui. Jie tariasi prieš mane, galvoja atimti mano gyvybę.\w1 Esu pamirštas kaip numirėlis, dingęs iš atminties; tapau kaip sudužęs indas. v  Visiems savo priešams tapau pajuoka, netgi savo kaimynams; pažįstami bijo manęs, kurie gatvėje mato mane, bėga nuo manęs.u Sielvartas graužia mano gyvenimą, vaitojimas – mano metus; išseko mano jėgos dėl mano kaltės ir mano kaulai sunyko.tta Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes suspaustas esu; nusilpo nuo liūdesio mano akys, mano siela ir pilvas.Qsneatidavei manęs į priešo rankas, leidai mano kojoms laisvai bėgti.vreAš džiūgausiu ir linksminsiuos Tavo gailestingume; Tu pažvelgei į mano vargą, į skausmą mano sielos,RqAš neapkenčiu niekingų stabų garbintojų, bet pasitikiu Viešpačiu.]p3Į Tavo rankas pavedu savo dvasią. Tu išgelbėjai mane, Viešpatie, tiesos Dieve!Yo+išnarpliok mane iš tinklo, kuris slaptai man padėtas, nes Tu esi mano jėga.In Tu mano uola ir tvirtovė. Dėl savo vardo vesk ir saugok mane,pmYPalenk prie manęs savo ausį, skubiai išgelbėk mane. Būk man stipri uola, tvirtovė išsigelbėti.glGTavimi, Viešpatie, pasitikiu; niekados tenebūsiu sugėdintas. Savo teisumu išgelbėk mane.bk= kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.\j1 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,[i/ Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!“hy „Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?Ag}Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:ffEViešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą – nusigandau.=euBūdamas saugus, sakiau: „Niekados nesvyruosiu!“dTik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.Tc!Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.|bqViešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.Ia Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.q`[Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.Y_+ Viešpats suteiks stiprybę savo tautai. Viešpats palaimins savo tautą taika.S^ Viešpats sėdi viršum tvano, Viešpats sėdi kaip Karalius per amžius!t]a Viešpaties balsas priverčia gimdyti elnes ir laužo miškus. Jo šventykloje visi kalba apie Jo šlovę.T\!Viešpaties balsas sudrebina dykumą. Viešpats sudrebina Kadešo dykumą.5[eViešpaties balsas įskelia ugnies liepsnas.WZ'Jis šokdina juos kaip veršius, Libaną ir Sirjoną kaip jauniklį stumbrą.KYViešpaties balsas laužo kedrus. Viešpats laužo Libano kedrus.BXViešpaties balsas galingas. Viešpaties balsas didingas.rW]Viešpaties balsas viršum vandenų. Šlovės Dievas sugriaudė. Viešpats viršum plačiųjų vandenų.oVWPripažinkite Viešpačiui šlovę, derančią Jo vardui; pagarbinkite Viešpatį šventumo grožyje.cU?Pripažinkite Viešpačiui, Dievo sūnūs, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę!gTG Išgelbėk savo tautą ir laimink savo paveldėjimą. Ganyk ir išaukštink juos per amžius.FSViešpats yra jų jėga, išgelbstinti priebėga pateptajam.R/Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį.DQPalaimintas Viešpats, nes Jis išklausė mano maldavimą!iPKJie nepaiso Viešpaties veiksmų ir Jo rankų darbų. Jis sunaikins juos ir nebeleis atsigauti.ODuok jiems, ko verti jų darbai ir pikti poelgiai. Atlygink jiems, kiek vertas jų rankų darbas; užmokėk jiems, ką jie užsitarnavo.NyNeatstumk manęs kartu su nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su artimu, bet pikta mano savo širdyse.zMmIšgirsk mano maldavimo balsą, kai šaukiuosi Tavęs, kai keliu savo rankas į Tavo švenčiausiąją buveinę!{LoTavęs šaukiuosi, Viešpatie, mano uola! Išgirsk mane. Jei tylėsi, tapsiu kaip tie, kurie nužengia į duobę.gKGLauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!GJ Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.sI_ Neatiduok manęs prispaudėjų savivalei, nes pakilo prieš mane neteisingi liudytojai ir alsuoja smurtu.YH+ Viešpatie, pamokyk mane savo kelio ir vesk mane tikru taku dėl mano priešų.RG Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims.F% Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs, mano išgelbėjimo Dieve!~EuKai Tu pasakei: „Ieškokite mano veido!“, mano širdis Tau atsakė: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu“.aD;Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!C/Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui!xBiJis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.8AiVieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu – gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.~@uNors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.t?aKai nedorėliai – mano priešai ir piktieji – puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.> Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?P= Mano koja stovi lygioje vietoje; aš susirinkimuose Viešpatį girsiu.N< Tačiau aš elgiuosi nekaltai. Atpirk mane ir būk man gailestingas.>;w Jų rankose nusikaltimas, jų dešinė pilna kyšių.\:1 Neatimk mano sielos su nusidėjėliais ir mano gyvenimo su kraujo trokštančiais.R9Viešpatie, mėgstu Tavo namų buveinę, vietą, kur Tavo garbė gyvena.W8'kad garsiai giedočiau padėkos giesmę ir skelbčiau Tavo nuostabius darbus.J7 Nekaltume plaunu savo rankas ir lankau Tavo aukurą, Viešpatie,J6 Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais.F5Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.I4 Tavo malonė yra mano akyse, ir aš vaikščiojau Tavo tiesoje.T3!Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus.e2CViešpatie, pateisink mane, nes esu nekaltas; Viešpačiu pasitikėjau, todėl nesvyruosiu.81kDieve, išgelbėk Izraelį iš visų nelaimių!E0Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!_/7Saugok mano sielą ir gelbėk mane, kad nebūčiau sugėdintas, nes pasitikiu Tavimi.L.Matai, kaip daug mano priešų, kaip baisiai manęs jie nekenčia.O-Pažvelk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes.B,Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų.Q+Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs.\*1Visada mano akys į Viešpatį krypsta – Jis mano kojas išpainios iš pinklių.Y)+Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.D( Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.G' Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią.O& Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.k%O Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.N$ Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius.N#Geras ir teisus yra Viešpats, todėl nusidėjėliams kelią parodo."wUžmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą.Q!Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių.j MVesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.KViešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų.|qTe nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.iKMano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas./YViešpatie, į Tave keliu savo sielą.X) Kas tas šlovės Karalius? Kareivijų Viešpats – Jis yra šlovės Karalius.\1 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis!iKKas tas šlovės Karalius? Tai Viešpats, stiprus ir galingas. Tai Viešpats, galiūnas kovoje.\1Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis!?yTai karta, kuri ieško Jo, ieško Jokūbo Dievo veido.V%Jis gaus palaiminimą iš Viešpaties ir teisumą iš savo gelbėtojo Dievo.yTas, kas turi švarias rankas ir tyrą širdį, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybes ir neteisingai neprisiekė.LKas kops į Viešpaties kalną? Kas atsistos Jo šventoje vietoje?A}Jis ant jūrų ją pastatė, ant srovių ją įtvirtino.T!Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra, pasaulis ir kas jame gyvena.Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.mSTu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina.Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.NJis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.V %Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.9 mViešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.] 3Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: „Viešpats tai padarė“.N Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai. !Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.GViešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.pYPrisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.s_Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!V%Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.pYJis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.}sKurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!PTavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.SIš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.LNuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų – mano gyvybę.V%Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.?~ydrabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.M}Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,a|;Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.n{UMano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.tzaAš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.Ny Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.Bx Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.Lw Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.Xv) Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.Ou Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.gtG„Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo“.NsKas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:Ur#Aš – ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.Xq)Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.DpMūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.8okTu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.\n1Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.^m5Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.Ul# Pakilk, Viešpatie, savo galybėje, mes šlovinsime ir girsime Tavo jėgą.Nk Priversi juos bėgti, jiems tiesiai į veidą nukreipsi savo lanką.Xj) Jie planavo pikta prieš Tave, sugalvojo klastą, kurios nesugebės įvykdyti.Vi% Jų vaisių nušluosi nuo žemės, jų palikuonis išnaikinsi tarp žmonių.~hu Užsirūstinęs padarysi juos kaip degančią krosnį; Viešpats sunaikins juos savo rūstybėje, praris juos ugnis.fgESuras Tavoji ranka visus Tavo priešus, pasieks Tavo dešinė visus, kurie Tavęs nekenčia.\f1Karalius pasitiki Viešpačiu, Aukščiausiojo gailestingumas neleis jam svyruoti.`e9Tu padarei jį labiausiai palaimintą per amžius, savo veidu labai jį pradžiuginai.PdDidelė jo šlovė dėl Tavo pagalbos: garbę ir didybę suteikei jam.Zc-Jis prašė Tavęs gyvenimo, ir Tu davei jam dienų ilgumą per amžių amžius.Xb)Pasitikai jį gausiais palaiminimais, ant galvos jam uždėjai aukso karūną.LaSuteikei jam, ko širdis geidė, neužgynei, ko prašė jo lūpos.c`?Viešpatie, džiaugiasi karalius Tavo galybe, džiūgaute džiūgauja dėl Tavo pagalbos.F_ Išgelbėk, Viešpatie, išgirsk, Karaliau, kai šaukiamės.B^Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs.u]cVieni pasitiki savo žirgais, kiti – kovos vežimais, o mes prisiminsime Viešpaties, savo Dievo, vardą.\Žinau, kad Viešpats gelbsti savo pateptąjį, iš savo šventojo dangaus jį išklausė ir parėmė savo dešinės galybe.}[sMes džiaugsimės tavo išgelbėjimu, vėliavas kelsime savo Dievo vardu. Visus tavo prašymus teįvykdo Viešpats!YZ+Ko trokšta tavo širdis, tau tesuteikia, teišpildo kiekvieną tavo sumanymą.HY Visas tavo aukas teatsimena, tepriima tavo deginamąją auką.SXTegul iš savo šventyklos tau siunčia pagalbą, tepadeda tau iš Siono.ZW-Teišklauso Viešpats tave suspaudimo dieną, tesaugo tave Jokūbo Dievo vardas.sV_Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau. U Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių.MT Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.PS Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą.eRC Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.|Qq Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai – tiesa, jie visi iki vieno teisingi.uPcViešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę.{OoTobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.wNgIš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti.cM?Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku.{LoPer visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai – iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose.DKNėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas.;JqDiena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai.OIDangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.H2Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.VG%1Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.F%0Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.;Eq/Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.lDQ.Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.EC-Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.PB,Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.nAU+Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.I@ *Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.Z?-)Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi – Jis neatsiliepė.h>I(Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.V=%'Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.Q<&Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.S;%Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.E:$Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.i9K#Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.T8!"Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.J7 !Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.=6u Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.K5Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?n4UDievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.H3 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu – peršokti sieną.`29Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.L1Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.?0ytyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai. PB~~~j~#}}E|||Y{{q{"zzmz yy{y;xxx3ww8vvvIuuuYttt^t ss-rrbqq{q@pppIoo9nnnmm_llkk;jj}iijhh{ggg#ff;eere ddLccc:bbb2aa{a``__*^^N]]P\\M[[fZZdYYXXX?WWWSVVVTVUUNUTTMSSS>>J===\=<};Viešpatie, Tu juokies iš jų, tyčiojies iš pagonių.\=1;Jie pliauškia savo burna, kardai jų lūpose; jie sako: „Juk niekas negirdi!“G<;Jie sugrįžta vakare, loja kaip šunys ir laksto po miestą.;y;Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas pagonių tautas, nesigailėk nedorų piktadarių.c:?;Nors nekaltas esu, jie atbėga ir ginkluojasi prieš mane. Pabusk man padėti ir pamatyk!~9u;Štai jie tyko mano gyvybės; galiūnai susirinkę prieš mane ne dėl mano nusikaltimo ar nuodėmės, o Viešpatie!H8 ;Išlaisvink mane iš piktadarių ir išgelbėk nuo kraugerių!S7;Dieve, išgelbėk mane iš priešų, apgink nuo sukylančių prieš mane!l6Q: Tada žmonės sakys: „Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!“W5': Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas.]43: Tenuneša juos audra greičiau, negu puodas pajus degančių erškėčių karštį.V3%:Teištyžta jie kaip sraigė, kaip nelaiku gimęs kūdikis tenemato saulės!\21:Tepradingsta jie kaip tekantis vanduo, tesulūžta jų strėlės, jiems betaikant.`19:Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje, Viešpatie, išdaužyk iltis jauniems liūtams!>0w:kad negirdėtų labiausiai įgudusio kerėtojo balso.W/':Jų nuodai panašūs į gyvatės nuodus, kaip angies, kuri užsikemša ausis,].3:Nedorėliai klysta nuo pat kūdikystės, nuo pat gimimo jie klaidžioja ir meluoja.J- :Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.T,!:Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones?\+19 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!G*9 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa – debesis.G)9 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.R(9Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.X')9Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.u&c9Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.\%19Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!$9Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai – aštrūs kardai.#9Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!@"{9Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.!9Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.  8 Tu išgelbėjai mane iš mirties, mano kojas nuo suklupimo, kad vaikščiočiau prieš Dievą ir turėčiau gyvenimo šviesą.H 8 Dieve, Tau duotus įžadus ištesėsiu, aukosiu gyriaus aukas.A}8 aš pasitikiu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?E8 Dievu, kurio žodį giriu, Viešpačiu, kurio žodį giriu,W'8 Mano priešai pasitrauks, kai šauksiuos Tavęs. Žinau, kad Dievas už mane.fE8Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje?O8Atlygink jiems už nedorybę! Dieve, užsirūstinęs parblokšk juos!M8Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę.`98Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys – daryti man pikta.X)8Dievu pasitikiu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?,S8Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.hI8Visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o Aukščiausiasis!_78Dieve, būk man gailestingas, nes žmogus nori praryti mane, priešai nuolatos puola.%7Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.iK7Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.}s7Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.]37Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.dA7Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.^57išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.] 37Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,= u7Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.s _7Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.A }7Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.H  7 Bet tu – žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis! 7 Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.9m7 Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.]37 Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.\17 Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.;q7Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų“.4c7Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.^57Aš sakiau: „O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.B7Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.G7Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.oW7dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.B~7Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstuI} 7Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo!Y|+6Tu iš visų bėdų išgelbėjai mane, ir mano akys matė sugėdintus priešus.L{6Tada laisvai aukas Tau aukosiu, girsiu Tavo vardą, nes Jis geras.Ez6Atlygink piktu mano priešams, savo tiesoje sunaikink juos!Iy 6Bet Dievas yra mano padėjėjas, Viešpats palaiko mano sielą.]x36Svetimieji sukilo prieš mane, prispaudėjai ieško mano sielos; jie nepaiso Dievo.Hw 6Dieve, išgirsk mano maldą, išklausyk mano burnos žodžius!Fv6Dieve, savo vardu išgelbėk mane ir savo galybe teisk mane.u5O kad ateitų iš Siono išgelbėjimas Izraeliui! Kai Dievas parves savo tautos belaisvius, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis!t15Jie drebėjo iš baimės, kai nebuvo ko bijoti. Dievas išsklaidė kaulus tų, kurie tave apgulė. Jie buvo sugėdinti, nes Dievas paniekino juos.cs?5Argi nesupranta piktadariai, kurie ryja mano tautą lyg duoną? Ir Dievo jie nesišaukia.Yr+5Jie visi atsitraukė, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno.iqK5Dievas pažiūrėjo iš dangaus į žmones, kad pamatytų, ar yra, kas išmano ir ieško Dievo.rp]5Kvailys pasakė savo širdyje: „Nėra Dievo“. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.bo=4 Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.nnU4Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.mw4„Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes“.;lq4Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:kw4Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.>jw4Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!Xi)4Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.Ph4Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!Gg4Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.Pf3Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.Ge3Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.ldQ3Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.Lc3Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.Pb3Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.a{3Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.Y`+3 Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.U_#3 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.V^%3 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.M]3 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.S\3 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.[[/3Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.iZK3Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.GY3Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.RX3Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.oWW3Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.NV3Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.=Uu3Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.gTG3Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.oSW2Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą“.qR[2Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.Q2Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.FP2Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.?Oy2Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.IN 2Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.:Mo2Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.iLK2O nedorėliui Dievas sako: „Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?\K12Šaukis manęs nelaimės dieną – tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane“.GJ2Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.HI 2 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?YH+2 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.VG%2 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.KF2 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.JE 2 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.OD2Ne dėl aukų barsiu tave – deginamąsias aukas visada man aukojai.qC[2„Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!BB2Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.VA%2„Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką“.X@)2Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:f?E2Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.9>m2Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.c=?2Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.f<E1Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus.W;'1tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius.R:1Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs,=9u1Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.H8 1Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.H7 1Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane.!6;1Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.c5?1 Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.Y4+1 Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna.y3k1 Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.b2=1 Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems.=1u1 kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.I0 1Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekad neturėsi,_/71Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.G.1kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?N-1Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,E,1Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.R+1Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai – išmanymas.<*s1prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!J) 1Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:Q(0Nes šis Dievas yra mūsų Dievas per amžius, Jis ves mus iki mirties.}'s0 Įsidėmėkite jį supantį pylimą, išvaikščiokite jo rūmus, kad galėtumėte papasakoti būsimosioms kartoms.T&!0 Apeikite aplinkui Sioną, apžiūrėkite jį, suskaičiuokite jo bokštus.W%'0 Tesidžiaugia Siono kalnas! Tedžiūgauja Judo dukterys dėl Tavo sprendimų.u$c0 Dieve, kaip Tavo vardas, taip ir Tavo šlovė pasiekia žemės pakraščius. Tavoji dešinė pilna teisumo.F#0 Dieve, būdami Tavo šventykloje, prisiminėme Tavo malonę.}"s0Ką buvome girdėję, tai ir matėme kareivijų Viešpaties, mūsų Dievo, mieste. Dievas išlaiko jį per amžius.3!a0Rytų vėju Tu sudaužei Taršišo laivus.; q0Baimė apėmė juos ten ir skausmai kaip gimdyvę.6g0Pamatę apstulbo, sumišo ir skubiai pabėgo.1]0Antai karaliai susirinkę praėjo kartu.&G0Dievas yra jo rūmų apsauga.xi0Gražiai iškilęs, visos žemės džiaugsmas yra Siono kalnas šiaurės pusėje, didžiojo Karaliaus miestas.\10Didis yra Viešpats ir labai girtinas mūsų Dievo mieste, savo šventajame kalne./ Tautos kunigaikščiai susirinko su Abraomo Dievo tauta. Dievui priklauso visi žemės skydai, Jis yra labai išaukštintas.J /Dievas karaliauja pagonims, Dievas sėdi savo šventajame soste.M/Dievas yra visos žemės Karalius! Giedokite Jam gyrių suprasdami.a;/Giedokite gyrių mūsų Dievui, giedokite! Giedokite gyrių mūsų Karaliui, giedokite!I /Dievas užžengė su šauksmu, Viešpats, gaudžiant trimitams.L/Jis parinko mums paveldėti žemę – garbę Jo mylimojo Jokūbo.F/Jis pajungė mums pagonis, padėjo po mūsų kojomis tautas.N/Aukščiausiasis Viešpats yra baisus, didis Karalius visos žemės.J /Plokite rankomis visos tautos! Šaukite Dievui džiugesio balsu!O. Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.~u. „Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!“yk. Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.c?.Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje!O .Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.R .Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.] 3.Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.S .Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.K .Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.U#.Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.O.Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.[/-Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius.`9-Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais.V%-Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus. -Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.H - Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.R- Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.Q- Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpats – garbink Jį!T!- Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.]~3- Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta.c}?-Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave.|-Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.d{A-Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.Rz-Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos.myS-Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų!Qx-Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę.owW-Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams. v-Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvis – plunksna miklioje raštininko rankoje.Fu,Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.Pt,Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.Ks,Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?Gr,Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!Vq%,Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.Fp,argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!Zo-,Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,In ,kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.emC,Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,]l3,Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.Pk,dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.Kj,Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidasNi,Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.^h5, Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.Qg, Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.Ff, Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.Ze-, Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.Vd%, Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.Lc,Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.Rb,Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.Ea,Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.f`E,Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.E_,Tu – mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.^),Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!W]',Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.{\o,Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.[ +Ko taip nusiminusi, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą!sZ_+Eisiu prie Dievo aukuro, pas Dievą, savo didžiausią linksmybę. Girsiu Tave arfa, o Dieve, mano Dieve!hYI+Siųsk savo šviesą ir tiesą! Jos teveda mane į Tavo šventąjį kalną, į Tavo palapinę.yXk+Tu esi mano stiprybės Dievas. Kodėl atstumi mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, priešo spaudžiamas?uWc+Dieve, teisk ir gink mano bylą prieš bedievių tautą! Gelbėk mane nuo klastingo ir neteisingo žmogaus.V* Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.tUa* Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs, kasdien klausdami: „Kur yra tavo Dievas?“T* Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: „Kodėl pamiršai mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?“mSS*Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.iRK*Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant; Tavo bangos ir vilnys per mane liejas.pQY*Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno.yPk*Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!O*Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje.hNI*Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien man sakė: „Kur yra tavo Dievas?“aM;*Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?WL'*Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!ZK-) Palaimintas tebūna Viešpats, Izraelio Dievas, per amžių amžius! Amen! Amen!RJ) O mane Tu palaikai mano nekaltume ir amžiams pastatai savo akivaizdoje.\I1) Iš to žinosiu, jog esi man palankus, jei mano priešas nedžiūgaus prieš mane.QH) Viešpatie, būk man gailestingas, pakelk mane, kad jiems atlyginčiau!fGE) Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti.LF)„Pikčiausia liga jam prikibo, jis atsigulė ir nebeatsikels“.WE')Visi, kurie nekenčia manęs, šnibždasi prieš mane, planuoja man pakenkti:_D7)Jei kas ateina manęs aplankyti, tuščius žodžius kalba, išėjęs laukan apkalba.ZC-)Mano priešai kalba prieš mane pikta: „Kai jis mirs, ir jo vardas išnyks“.dBA)Sakiau: „Viešpatie, būk man gailestingas! Išgydyk mano sielą, nes Tau nusidėjau!“QA)Viešpats sustiprins jį ligos patale; Tu pagydysi jį nuo visų ligų.r@])Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai._?7)Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats.>}(Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!=(Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: „Didis yra Viešpats!“L<(Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: „Gerai, gerai“.|;q(Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!O:( Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!9+( Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.f8E( Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi.&7E( Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime.\61( Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai.\51(Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje“.K4(Tada tariau: „Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta.|3q(Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai.`29(Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui – nėra Tau lygaus nė vieno, – jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.p1Y(Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.0(Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę – gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu./(Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.^.5(Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.g-G' Nugręžk nuo manęs savo žvilgsnį, kad atsigaučiau pirma, negu iškeliausiu ir pranyksiu.!,;' Viešpatie, išgirsk mano maldą, šauksmą mano išklausyk! Netylėk dėl mano ašarų! Aš esu tik svečias pas Tave, praeivis kaip visi mano tėvai.h+I' Kai už kaltes baudi žmogų, suėdi kaip kandis, kas jam brangiausia. Žmogus – tik kvapas.R*' Atitrauk nuo manęs savo rūstybę. Nuo Tavo rankos smūgių aš nykstu.B)' Pasidariau nebylys, neatveriu burnos, nes Tu tai padarei.Z(-'Iš visų mano nusikaltimų išlaisvink mane. Nepadaryk manęs kvailojo pajuoka.8'k'Viešpatie, ko aš lauksiu? Mano viltis Tavyje.o&W'Kaip šešėlis vaikščioja žmogus, tuščiai stengiasi; krauna turtus ir nežino, kam jie atiteks.r%]'Mano dienų tik sprindis, mano amžius kaip niekas Tavo akivaizdoje. Kaip kvapas yra žmogaus gyvenimas.r$]'Viešpatie, leisk sužinoti mano pabaigą ir skaičių mano dienų, kad žinočiau, koks menkas aš esu.S#'įkaito širdis mano krūtinėje, bemąstant įsiliepsnojo; aš prabilau.^"5'Pasidariau visiškas nebylys, visko džiuginančio atsisakiau; mano skausmas pakilo,!'Aš sakiau: „Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane“.; q&Skubėk padėti man, Viešpatie, mano gelbėtojau!I &Viešpatie, nepalik manęs! Mano Dieve, nebūk toli nuo manęs!J &Kurie atlygina piktu už gera, yra mano priešai, nes seku gera._7&Mano priešai gyvena ir yra galingi, ir daug tų, kurie nekenčia manęs neteisingai.F&Išpažinsiu savo kaltę, gailėsiuosi dėl savo nuodėmės.>w&Esu pasiruošęs kristi, mano kentėjimai nesiliauja.c?&Sakau: „Tenesidžiaugia ir tenesididžiuoja jie prieš mane, kai mano koja paslysta!“K&Viešpatie, Tavimi viliuosi. Tu išgirsi, Viešpatie, mano Dieve!O&Tapau lyg žmogus, kuris nieko negirdi, kurio burnoje nėra atsakymo.L& Esu lyg kurčias – negirdžiu, lyg nebylys – neatveriu burnos.& Kurie kėsinasi į mano gyvybę, paspendė žabangus; kurie siekia man pakenkti, grasina man sunaikinimu, visą dieną rengia klastas.dA& Mano draugai ir bičiuliai laikosi atstu nuo mano skausmų; mano artimieji stovi iš tolo.Q& Mano širdis smarkiai plaka, netekau jėgų, mano akių šviesa nyksta.eC& Viešpatie, Tu žinai visus mano troškimus ir mano dūsavimas nėra paslėptas nuo Tavęs.I &Nusilpęs, labai sudaužytas vaitoju dėl savo širdies nerimo.=u&Mano strėnos dega, nieko sveiko nebėra mano kūne.H &Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną.@{&Dvokia ir pūliuoja mano žaizdos dėl mano kvailybės.a;&Mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios.m S&Nebėra nieko sveiko mano kūne dėl Tavo rūstybės ir poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės.B &Tavo strėlės įsmigo į mane ir Tavo ranka slegia mane.L &Viešpatie, nebausk manęs rūstaudamas ir neplak savo įniršyje. y%(Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo.a ;%'Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu.J %&Nusikaltėliai bus sunaikinti, nedorėlių galas – pražūtis.U#%%Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas – ramybė.D%$Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.T!%#Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą.%"Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs.D%!Viešpats jo nepaliks ano rankoje ir nepasmerks jo teisme.<s% Nedorėlis tykoja teisiojo ir siekia jį nužudyti.E%Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja.N%Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis – kas teisinga,;q%Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.}~s%Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus. Z.~~~~1}}}8|||/{{v{%zzzyynyxxHHH0GGyG#FFxFEEE4DDDCC2BBfBAA3@@m@#???B>>>==`=<<&;;8;::N99h988m877e7 66V655j5 443X322l2!111N1 00u01///8...Y---s-,,f,++t+,**z* ))F((P'''w'-&&I%%%N$$$;###R""")!!g n dp&Riy04tKfG[ ]&6^h p!K e ! e m c  (UKd m%3B'N.Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.Z&-N-Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.P%N,Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.?$yN+kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.Y#+N*Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,K"N)Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.@!{N(Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!X )N'Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.1N&Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.T!N%jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.A}N$Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,V%N#Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.GN"Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.?yN!Jie leido dienas tuštybėje, savo metus – baimėje.U#N Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.mSNkai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.ONBet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,ENJie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.6gNJie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.gGNir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.BNJis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galiaDNŽmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.BNIš dangaus Jis pabėrė maną – maistą jiems valgyti.PNTačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.DNnes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.mSNIšgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį, NŠtai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?“b =NJie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: „Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?R NJie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.d ANTačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.A }NIš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.I NJis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.FNJis vedė juos dieną debesimi, o naktį – ugnies šviesa.NN Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.Z-N Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.5eN Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.>wN Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.LN Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.%Nkad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.[/Nkad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,hINkad ir būsimoji karta – ateityje gimsiantieji vaikai – žinotų ir skelbtų savo vaikams,~NJis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,} Nneslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.I| NKą girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,M{NAtversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.[z/NKlausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!?yyMTu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.jxMMTavo kelias ėjo per jūrą, takas – per plačius vandenis, kur praėjai – neliko žymės.cw?MGriaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.av;MIš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.]u3MPamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.It MTu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.OsMTu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.[r/M Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas??qyM apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.Ip M Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;QoM Aš sakiau: „Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi“.cn?M Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?“bm=MAr Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?DlM„Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?Wk'MNaktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:Aj}MApie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.KiMTu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.ShMKai prisimenu Dievą – vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.g{MSavo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.jfMMMano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!PeL kuris nutildo kunigaikščių dvasią, kuris baisus žemės karaliams. dL Darykite įžadus ir vykdykite juos Viešpačiui, savo Dievui! Visi šalia Jo esantieji neškite dovanų Tam, kurio reikia bijoti,icKL Net žmonių rūstybė girs Tave, nuo Tavo rūstybės išlikusieji iškilmes ruoš Tavo garbei.FbL kai Dievas kėlėsi teisti ir išgelbėti žemės romiųjų.Ia LIš dangaus Tu sprendimą paskelbei; nusigandusi žemė nutilo,S`LTavęs reikia bijoti, nes kas Tau gali pasipriešinti, kai imi rūstauti?K_LJokūbo Dieve, kai Tu pagrūmojai, raiteliai ir žirgai sustingo.X^)LStipruoliai buvo apiplėšti, užmigo mirties miegu, galiūnai rankas nuleido.=]uLŠlovingesnis ir puikesnis Tu esi už grobio kalnus!K\LJis sulaužė ten lanko strėles, skydus, kardus ir karo ginklus.4[cLSaleme yra Jo palapinė, Jo buveinė Sione.EZLGarsus yra Judo žemėje Dievas, Jo vardas didis Izraelyje.RYK Jis sunaikins nedorėlių puikybę ir aukštai iškels teisiųjų ragus.GXK Bet aš skelbsiu per amžius, giedosiu gyrių Jokūbo Dievui!"W=KViešpats laiko rankoje taurę, pilną putojančio vyno su karčiom priemaišom. Iš jos turės gerti visi žemės piktadariai ir net mieles išsiurbti!KVKDievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština.RUKIšaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų.VT%KNekelkite savo rago į aukštybes, nekalbėkite įžūliai prieš Dievą“.YS+KAš sakau kvailiams: „Nekvailiokite!“ ir nedorėliams: „Nesididžiuokite!PRKNors žemė drebėtų ir visi gyventojai joje, Aš laikau jos stulpus.9QmKKai ateis mano skirtas laikas, teisiu teisingai.gPGKDėkojame Tau, Dieve, dėkojame! Kurie šaukiasi Tavo vardo, pasakoja nuostabius Tavo darbus.XO)JNepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!dNAJPakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!dMAJNepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!XL)JPažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!dKAJNeatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.\J1JAtsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.BIJTu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.BHJTavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.dGAJTau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.UF#JTu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.QEJ Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.RDJ Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.AC}J Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?_B7J Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?pAYJ Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.n@UJJie manė savo širdyse: „Sunaikinsime viską!“ Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.G?JJie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.@>{Jsudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.8=kJJie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:X<)JTavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.Z;-JĮženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.:#JAtsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!e9CJDieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?o8WIMan gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.W7'ITikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.g6GIKai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.E5IKą aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.E4ITu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.V3%ITačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.N2Iaš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.E1IKai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,_07IKaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.I/ IJie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.\.1ITikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.A-}Ikol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.@,{IAš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,\+1IJei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.G*IAš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.G)I Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?H( I Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.Z'-I Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?“K&I Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.K%I Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.A$}IJie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.V#%IIš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.8"kIIšdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.B!IJie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.> wIJie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.FIAš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.FIBet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.H ITikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra..WHPabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.gGHPalaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen!NHPalaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!(IHJo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu./HJavų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.fEHJis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas.[/HIš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse.KH Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės.[/H Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas.=uH Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.b=H Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę.NH Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes.V%HJis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.SHJo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis.W'HJis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę.U #HPer kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės.h IHTegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.< sHTegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę!N Hkad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų.\ 1HDieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui,GIr mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.OGMano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.b=GDieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!0[GTu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.ykGNors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!oWGDieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?GDieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.^5GDieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.MGAš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.ucGMano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.8~kGAš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.}G Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.I| G Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!W{'G „Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!“NzG Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:ByG Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!Hx GMano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.GwGDaugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.ivKGTu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.Wu'GViešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.dtAGDieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.cs?GBūk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!cr?GSavo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!Hq GViešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.~puFAš esu vargšas ir suvargęs; Dieve, skubėk pas mane! Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Viešpatie, nedelsk!oFTesidžiaugia ir tesilinksmina Tavyje visi, kurie ieško Tavęs, ir tesako: „Didis yra Dievas!“, kurie myli Tavo išgelbėjimą.Hn FTebėga apimti gėdos, kurie sako: „Gerai tau, gerai tau!“~muFSugėdink ir pakrikdyk tuos, kurie kėsinasi į mano gyvybę! Teatsitraukia sugėdinti, kurie trokšta man pakenkti!LlFDieve, skubėk išlaisvinti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!RkE$Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.Xj)E#Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,GiE"Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.?hyE!Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.Zg-E Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.^f5ETai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.GeEAš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.SdEAš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!dcAETebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!MbETegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.^a5ENes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.L`EJų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.[_/EIšliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.Z^-ETeaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.T]!EJų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė – žabangais!F\EVietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.[EPajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.^Z5ETu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.OYEPriartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!WX'ENepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!_W7EViešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai._V7ETeneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.vUeEIšgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.TE O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.]S3E Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.SRE Vietoje drabužių vilkiu ašutinę – dėl to tapau jiems priežodžiu.OQE Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku – jie užgauliojo mane.cP?E Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.LOESvetimas tapau savo broliams, pašalinis – mano motinos vaikams.FNEDėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.3M_ETenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!WL'EDieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.-KSEDaugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.QJEPailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.jIMENugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.>HwEGelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.GD#Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas!OFD"Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia!gEGD!Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą.PDD Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui!JC DAteis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!BDSudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus.IA DJeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.X@)DDieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!?DPriekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.Z>-DLaiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.`=9DPriešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.h<IDJie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.\;1Dkad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti“.]:3DViešpats tarė: „Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,q9[DTačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.c8?DMūsų Dievas – mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.k7ODTebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.63DTu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.i5KDDievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje. 4 DKo šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!N3DDievo kalnas – kalnas Bašane, aukštas kalnas – kalnas Bašane.W2'DKai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.v1eD Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu – jo plunksnos.U0#D karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.J/ D Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,Z.-D Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.N-D Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.o,WDžemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.N+DDieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,*DDievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.Y)+DNašlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.(/DGiedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!\'1DTeisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai.w&gDKaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.`%9DTepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.F$CTelaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai.F#CŽemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas.?"yCDieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!m!SCTesilinksmina ir tegieda iš džiaugsmo tautos, kad teisi jas teisingai ir valdai tautas pasaulyje!? yCDieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!U#Ckad pažintų žemėje Tavąjį kelią, visose tautose Tavo išgelbėjimą!U#CDieve, būk mums gailestingas ir laimink mus, parodyk šviesų savo veidą,gGBPalaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.EBBet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.\1BJei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.A}BJo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.b=BAteikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.hIBAukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius.@{Bkuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo.LB Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus,}sB Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.RB Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.BB Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.H B Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai.PBLaiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.q[BJis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas – maištininkai tegul nesididžiuoja!Y+BJis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!W'BAteikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių!N BVisa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!“i KBSakykite Dievui: „Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai.E BGiedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.1 ]BDžiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!_ 7A Pievos pilnos avių, slėniuose vešliai auga javai. Jie linksmai šūkauja ir gieda.FA Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja pasipuošusios kalvos.DA Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų.c?A Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis.5A Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši.fEAŽemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo.U#ATu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą.<sATu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe,ATu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių!5APalaimintas žmogus, kurį Tu išrenki ir priimi, kad jis gyventų Tavo kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis Tavo namų, Tavo šventos šventyklos.RANusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.H~ ATu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas.M}ASione, o Dieve, Tau priklauso gyrius ir Tau bus įvykdyti įžadai.^|5@ Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.[{/@ Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.Zz-@Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.?yy@Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.hxI@Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis – paslaptinga gilybė.hwI@Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: „Kas tai matys?“Zv-@kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.Yu+@Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,Lt@Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.as;@Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.qr[? O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.5qe? Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.Bp? Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.Ao}?Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.On?Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.Rm?kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.hlI?Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,Wk'?Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.Pj?Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.Ki?Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.!h;?Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.Zg-> ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.Sf> Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui}es> Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.xdi> Tik garas yra prastuoliai, melas – kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką.wcg>Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.\b1>Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas.Va%>Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė – aš nesvyruosiu.:`o>Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame.o_W>Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia.e^C>Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas!V]%>Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė – aš nesvyruosiu.D\>Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas.N[=Giedosiu gyrių Tavo vardui visados, kasdien vykdysiu savo įžadus.`Z9=Tepasilieka jis per amžius Dievo akivaizdoje, Jo gailestingumas ir tiesa tesaugo jį!SY=Prailgink karaliaus gyvenimą, jo metai tegul tęsiasi per kartų kartas.`X9=Dieve, Tu girdėjai mano įžadus, davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo.[W/=Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga.EV=Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo.jUM=Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuos Tavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos.@T{=Dieve, išgirsk mano šauksmą, išklausyk mano maldą!FS< Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.JR < Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės._Q7< Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?KP< Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?jOM<Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs“.bN=<Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas – mano galvos šalmas, Judas – mano skeptras. `i ~~N~}}J||s|{{p{zzz=yyyGxxxLwwwUvvpvuu@ttyssnrrcqqq pp\pooconn^n mmm7ll|l$kkXjjj7iii8hhMggg-fff2eeneddd*ccyc0bbbQaaa#```_`__s_^^n^']]]M\\\D[[h[ ZZMYYY XX5WWWRWVVmVUU/TTTWTSSMRRR(QQQJPPP/OOgNNmMMVM(LLLKK_K"JJJAIIqI'HHlHGG^G FFmEEEfEDD3CCuCBB>AA~A@@j@??@>>>K===7<<<>;;;E:::9999V988n877q7-666M655x5 44G333Y322O111I100M//R...@--y-,,N,+++**L*))M) ((f'''>&&&f&%%e$$$j$##u#."""!!c 8_4{8BFERPhRKM3J $ 4   M`@%&"xidŽinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys.RdTarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami.GdKelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys!wc Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite prie Jo švento kalno, nes Viešpats, mūsų Dievas, yra šventas!wcO Viešpatie, mūsų Dieve, Tu atsakei jiems! Atlaidus Dievas buvai jiems, nors ir atlygindavai už jų nusikaltimus.mScIš debesies stulpo kalbėjo Jis; jie laikėsi Jo nuostatų ir potvarkių, kuriuos Jis jiems davė. cMozė ir Aaronas tarp Jo kunigų ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi Jo vardo. Jie šaukėsi Viešpaties, ir Jis atsakė jiems.c?cAukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite priešais Jo sostą; Jis yra šventas.jMcKaraliaus galybė myli tiesą. Tu įtvirtini teisingumą, teisumą ir teisybę Jokūbe įvykdai.E~cTegiria jie Tavo vardą, didį ir baisų; Jis yra šventas.I} cViešpats yra didis Sione. Jis yra aukščiau nei visos tautos.[|/cViešpats karaliauja, tegu dreba tautos. Jis sėdi tarp cherubų, tedreba žemė.s{_b Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateis teisti žemę! Jis teis pasaulį teisingai ir tautas nešališkai.;zqbUpės teploja rankomis, kalnai tesidžiaugia kartuHy bTesidžiaugia jūra ir kas joje yra, žemė ir jos gyventojai!ax;bTrimitų ir rago garsais kelkite džiaugsmingą triukšmą prieš Karalių, Viešpatį!\w1bGiedokite Viešpačiui, pritardami arfomis, giedokite psalmes, pritardami arfomis.jvMbDžiaugsmingą triukšmą kelkite Viešpačiui visos šalys! Linksminkitės ir giedokite gyrių. u bJis atsiminė savo gailestingumą ir tiesą, žadėtą Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai pamatė Dievo išgelbėjimą.]t3bViešpats apreiškė savo išgelbėjimą, tautų akivaizdoje parodė savo teisumą.sbNaują giesmę giedokite Viešpačiui, nes nuostabius darbus Jis daro! Jo dešinė ir Jo šventoji ranka Jam pergalę teikia.Ur#a Linksminkitės, teisieji, Viešpatyje, dėkokite, prisiminę Jo šventumą.Hq a Šviesa sušvinta teisiajam, tiesiaširdžiui – džiaugsmas. pa Jūs, kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto; Jis saugo savo šventųjų gyvybes, iš nedorėlių priespaudos išlaisvina juos.]o3a Viešpatie, Tu esi aukštai virš visos žemės, išaukštintas virš visų dievų!fnEaTai girdi Sionas ir džiaugiasi. Viešpatie, dėl Tavo sprendimų džiūgauja Judo dukterys.qm[aBus sugėdinti tie, kurie tarnauja drožiniams, kurie stabais savo giriasi. Garbinkite Jį visi dievai!FlaDangūs skelbia Jo teisumą ir visos tautos mato Jo šlovę.SkaKalnai sutirpo kaip vaškas prieš Viešpatį – visos žemės Valdovą.FjaŽaibai nušviečia pasaulį. Tai matydama, žemė drebėjo.GiaJo priekyje liepsnoja ugnis ir sudegina aplinkui Jo priešus.Th!aDebesys ir tamsa Jį supa; teisumas ir teisingumas yra Jo sosto pagrindas.Jg aViešpats karaliauja! Tedžiūgauja žemė! Tesilinksmina salos!sf_` Viešpaties akivaizdoje, kai Jis ateis teisti žemę. Jis teis pasaulį teisingai ir tautas savo tiesoje.eeC` Linksmai tedžiūgauja laukai ir visa, kas juose auga! Visi miško medžiai tada džiaugsis^d5` Tesilinksmina žemė ir tedžiūgauja dangūs! Tešniokščia jūra ir kas joje yra!sc_` Skelbkite pagonims: „Viešpats karaliauja!“ Jis sukūrė tvirtą pasaulį, Jis teis tautas teisingai.Mb` Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje, bijokite Jo visos šalys.laQ`Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką, įeikite į Jo kiemus.e`C`Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę!R_`Didybė ir garbė yra priešais Jį, galybė ir grožis Jo šventykloje.G^`Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangus.Z]-`Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.L\`Apsakykite Jo garbę tarp pagonių ir Jo stebuklus visoms tautoms.g[G`Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Jo vardą. Kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą.UZ#`Giedokite Viešpačiui naują giesmę, giedokite Viešpačiui visos šalys.QY_ Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’“ X _ Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.PW_ kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!YV+_„neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,U_Jis yra mūsų Dievas, o mes – Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą, –xTi_Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!KS_Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.MR_Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.RQ_Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.UP#_Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!gOG_Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!N}^Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.LM^Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas – priebėgos uola.?Ly^Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.bK=^Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?^J5^Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino._I7^Kai pasakiau: „Slysta mano koja“, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.XH)^Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.NG^Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?MF^Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.JE ^Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.ND^ ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.UC#^ Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;@B{^ Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.SA^ Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?`@9^ Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?W?'^Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?E>^Jie sako: „Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi“.==u^Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.F<^Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.F;^Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?9:m^Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?Q9^Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!Q8^Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!a7;]Tavo liudijimai labai patikimi. Tavo namus puošia šventumas, Viešpatie, per amžius.p6Y]Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse!T5!]Viešpatie, vandenys patvino, pakilo jų ūžimas, pakilo vandenų bangos!E4]Tvirtai stovi Tavo sostas nuo senovės; nuo amžių Tu esi!3]Viešpats karaliauja. Jis apsivilkęs didybe, Viešpats susijuosęs stiprybe, taip tvirtai pastatė pasaulį, kad jo niekas nepajudins.Y2+\kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.81k\neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali,D0\ Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose,@/{\ Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras.[./\ Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo.Q-\ Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi.R,\ Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai!9+m\Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius!g*G\Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti.G)\Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.O(\Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys!b'=\Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi.9&m\dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa.>%w\skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimisX$)\Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis,O#[Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą“.i"K[Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.g!G[„Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.S [ Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.J [ Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.A}[ Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.Y+[ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.U#[ nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.H [Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,yk[Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.`9[nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.U#[Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,zm[Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!K[Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.fE[sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“U#[Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,gGZViešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!FZTepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!{oZSuteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.lQZGaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!J Z Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!SZ Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!E Z Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?/ WZ Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.M Z Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.f EZTu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes – savo veido šviesoje.@ {ZTavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.9mZRytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.RZTu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.r]ZJuk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.W'ZTu grąžini žmones į dulkes ir sakai: „Sugrįžkite, žmonių vaikai!“jMZPirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!@{ZViešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!?yY4Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!I Y3kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.]3Y2Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,_7Y1Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?`~9Y0Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?i}KY/Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!Y|+Y.Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?>{wY-Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.5zeY,Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.Ay}Y+Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.Ux#Y*Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.Aw}Y)Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.Av}Y(Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.`u9Y'Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.FtY&Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.NsY%bus įtvirtintas kaip mėnulis – ištikimas liudytojas danguje“.\r1Y$Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,BqY#Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.Ap}Y"nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.NoY!Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,MnY bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.?myYjei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,Ul#YJei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,Wk'YJo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.Wj'YAš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.Vi%YAš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.Uh#YJis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’EgYAš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.bf=YMano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.Te!YJo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.:doYPriešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.GcYMano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.Ib YSuradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.{aoYRegėjime Tu kalbėjai savo šventajam: „Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.P`YViešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis – mūsų karalius.S_YTu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.I^ YTavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.s]_YPalaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.e\CYTavo sosto pamatas – teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.I[ Y Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!RZY Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.XY)Y Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.aX;Y Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.GWY Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.sV_YViešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?_U7YBauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.lTQYKas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?cS?YViešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę – šventųjų susirinkimas.cR?Y‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’“.UQ#Y„Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:jPMYAš tariau: „Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose“.lOQYViešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.TN!XTu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.>MwXJie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.RLXTavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.nKUXNuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.HJ XViešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?OIX Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.QHX Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?SGX Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?LFX Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?fEEX Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.tDaXTu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.AC}XMane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.GBXTu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.~AuXTarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.L@XMane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.@?{XMano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.=>uXTepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą![=/XViešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje.:<oWJie giedos: „Visos mano versmės yra tavyje!“J; WViešpats užrašys tautų knygoje: „Šitas yra ten gimęs“.o:WWBet apie Sioną bus sakoma: „Šitas ir tas vyras jame yra gimę“. Aukščiausiasis įsteigė jį.{9oWMinėsiu Rahabą ir Babiloną tarp tų, kurie žino mane. Filistijos, Tyro ir Etiopijos gyventojai yra ten gimę.>8wWŠlovingi dalykai pasakojami apie tave, Dievo mieste!H7 WViešpats myli Siono vartus labiau už visas Jokūbo buveines.+6QWJo pamatas ant šventųjų kalnų.53VParodyk ženklą, kad mane globoji, kad matytų tie, kurie manęs nekenčia, ir susigėstų, nes Tu, Viešpatie, esi mano gelbėtojas ir guodėjas!s4_VPažvelk į mane ir pasigailėk manęs! Duok stiprybės savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų!w3gVTačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos.}2sVDieve, išdidieji sukilo prieš mane, smurtininkų gauja tykoja mano gyvybės; jie nestato Tavęs savo akivaizdoje.b1=V Tavo gailestingumas buvo man didelis, Tu išgelbėjai mano sielą iš giliausio pragaro.`09V Viešpatie, mano Dieve, girsiu Tave nuoširdžiai, šlovinsiu Tavo vardą per amžius!r/]V Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje.?.yV Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas!a-;V Visos Tavo sutvertos tautos ateis, pagarbins Tave, Viešpatie, ir šlovins Tavo vardą.M,VViešpatie, nėra Tau lygaus tarp dievų ir nėra darbų kaip Tavo.=+uVNelaimėje šaukiuosi Tavęs – Tu išklausai mane!K*VViešpatie, išgirsk mano maldą ir klausyk mano maldavimo balso!x)iVJuk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs.V(%VPalinksmink savo tarno sielą, nes į Tave, Viešpatie, kreipiu savo sielą.N'VViešpatie, būk man gailestingas, nes Tavęs šaukiuos be paliovos!s&_VSaugok mano sielą, nes aš esu šventas! Gelbėk savo tarną, kuris pasitiki Tavimi! Tu esi mano Dievas.R%VViešpatie, išgirsk, išklausyk mane, nes aš esu vargšas ir beturtis!<$sU Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią.B#U Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga.B"U Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus.K!U Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo.] 3U Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų.  UKlausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę.NUViešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą!EUArgi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi?I UNejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas!NUAtgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė!H UTu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį.EUTu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą.MUViešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą.LT Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!T Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi./T Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.NT Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!OTKareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!BTJie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.taTKeliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.\1TPalaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.GTPalaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!TNet ir žvirblis randa namus, kregždė – lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!h ITAlpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.= uTKokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie![ /STežino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!P STegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.I  SViešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!8kStaip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.DSKaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,X)S Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.8kS kurie sakė: „Pasiglemžkime Dievo žemes!“lQS Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną – visus jų vadus,KS jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.SS Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;ESSu jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.KSGebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.9mSEdomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,7~iSJie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;x}iSJie sako: „Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų“.T|!SPrieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.Y{+SJuk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.:zoSDieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!FyRPakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!Vx%RTačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis“.FwRAš tariau: „Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.fvERJie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.EuRVargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!“Zt-RGinkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.KsR„Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?@r{RDievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:SqQO juos geriausiais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi maitinčiau“.dpAQKurie nekenčia Viešpaties, turėtų Jam lenktis, ir toks jų likimas būtų per amžius.Zo-QTuojau pažeminčiau jų priešus ir prieš jų prispaudėjus pakelčiau ranką!MnQ O kad mano tauta klausytų manęs, kad Izraelis eitų mano keliais!_m7Q Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.FlQ Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.k Q Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną.0j[Q Neturėk ir negarbink jokio kito dievo!^i5QKlausyk, mano tauta, Aš noriu tave įspėti! O kad tu, Izraeli, paklausytum manęs!hQVarge šaukeisi, ir Aš išgelbėjau tave, atsiliepiau iš griaudėjančio debesies, prie Meribos vandenų mėginau tave.ag;Q„Aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės.efCQTokį nurodymą gavo Juozapas, kai Jis ėjo per Egipto žemę. Išgirdau nežinomą kalbą:?eyQTai yra įsakymas Izraeliui, Jokūbo Dievo įstatymas.RdQPūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje!McQGiedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa!ibKQGarsiai šlovinkite Dievą, mūsų stiprybę, džiaugsmingą triukšmą kelkite Jokūbo Dievui!ba=PKareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.Y`+PMes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo.m_SPTegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.U^#PTie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna!T]!Pkurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai.a\;PKareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį,E[P Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame.GZP Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas??YyP Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.PXP Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai.OWP Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte.RVPTu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai.[U/PKareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.`T9PTu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų.ESPTu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai.KRPKareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi!PQPDieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.[P/PPažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!oOWPKlausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.qN[O O mes, Tavo tauta ir Tavo ganyklos avys, dėkosime Tau amžinai, kartų kartoms skelbsime Tavo šlovę!mMSO Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie plūdo Tave!dLAO Tepasiekia Tave belaisvių dejavimas! Savo galinga ranka išlaisvink pasmerktuosius mirti. K9O Kodėl turėtų sakyti pagonys: „Kur yra jų Dievas?“ Tesužino apie Tave pagonys mūsų akivaizdoje, kai bausi už pralietą Tavo tarnų kraują! J O Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau, dėl savo vardo šlovės! Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nusikaltimus dėl savo vardo.zImONeprisimink mūsų ankstesniųjų kalčių! Skubiai suteik mums savo gailestingumą, nes esame labai pažeminti.>HwOJuk jie suėdė Jokūbą ir jo gyvenvietes nusiaubė.G}OIšliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nenori pažinti, ir ant karalysčių, kurios nesišaukia Tavojo vardo!WF'OAr ilgai, Viešpatie? Ar amžinai rūstausi? Ar degs kaip ugnis Tavo pavydas?hEIOMes tapome panieka savo kaimynams, pasityčiojimu ir pajuoka tiems, kurie gyvena aplinkui mus.hDIOJie išliejo jų kraują kaip vandenį Jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų.lCQOJie atidavė Tavo tarnų lavonus lesti padangių paukščiams, žvėrims ėsti kūnus šventųjų.sB_ODieve, pagonys įsiveržė į Tavo paveldėjimą, suteršė šventyklą, pavertė Jeruzalę griuvėsiais!EANHJis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.]@3NGPašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.L?NFSavo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.k>ONEČia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.;=qNDIšsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.L<NCJis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.G;NBJis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.`:9NATada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,F9N@Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.A8}N?Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.B7N>Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.T6!N=Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę – į priešo rankas.P5N>>E===F<<YwtMyliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.QXsBet mes šloviname Viešpatį dabar ir per amžius. Girkite Viešpatį!HW sNe mirusieji giria Viešpatį, ne mirties karalijon nužengę.LVsDangūs yra Viešpaties buveinė, o žemę Jis atidavė žmonėms.NUsJūs esate palaiminti Viešpaties, kuris sutvėrė dangų ir žemę.2T_sViešpats pagausins jus ir jūsų vaikus.JS s Jis palaimins visus, kurie Viešpaties bijo, mažus ir didelius.\R1s Viešpats mus atsimena; Jis palaimins mus. Jis palaimins Izraelį ir Aarono namus.\Q1s Kurie bijote Viešpaties, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.PPs Aarono namai, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.HO s Izraeli, pasitikėk Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.FNsĮ juos panašūs yra tie, kas juos padaro ir jais pasitiki.\M1sturi rankas, bet nepaliečia; turi kojas, bet nevaikšto. Jie nekalba savo gerkle.BLsturi ausis, tačiau negirdi; turi nosį, bet nesuuodžia;=KusJie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato;JJ sJų stabai iš sidabro ir aukso, jie – žmogaus rankų darbas.AI}sMūsų Dievas danguje, Jis padarė visa, kas Jam patiko.BHsKodėl turėtų sakyti pagonys: „Kur yra jų Dievas?“jGMsNe mums, Viešpatie, ne mums, tik Tavo vardui tebūna šlovė dėl Tavo gailestingumo ir tiesos.HF rJis pavertė uolą vandeniu, iš akmens šaltiniai ištryško!MErDrebėk, žeme, Viešpaties akivaizdoje, Jokūbo Dievo akivaizdoje.FDrKalnai, ko šokinėjate kaip avys, kalvos – kaip ėriukai?FCrKas gi tau, jūra, ko pabėgai? Kodėl pasitraukei, Jordane??ByrKalnai šokinėjo kaip avys, kalvos – kaip ėriukai.>AwrPamatė jūra ir pabėgo, atgal pasitraukė Jordanas.>@wrJudas buvo Jo šventykla, Izraelis – Jo karalystė.P?rKai Izraelis iš Egipto išėjo, Jokūbo namai pagonių tautą paliko,g>Gq Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį!O=qsodina jį greta kunigaikščių, šalia savo tautos kunigaikščių.H< qJis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,7;iqJis pasilenkia žiūrėti į dangų ir žemę.K:qKas yra kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris gyvena aukštybėse?M9qViešpats yra virš visų tautų, Jo šlovė aukščiau nei dangus.W8'qNuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo tebūna giriamas Viešpaties vardas!=7uqPalaimintas Viešpaties vardas dabar ir per amžius.M6qGirkite Viešpatį! Viešpaties tarnai, girkite Viešpaties vardą!d5Ap Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus.p4Yp Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.X3)pĮsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.]23pBloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu.J1 pJis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas.Q0pGeras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko.a/;pDorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus.M.pJo namuose bus gerovė ir turtai, jo teisumas pasiliks per amžius.L-pJo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta.j,MpGirkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.s+_o Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!u*co Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė savo sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas.F)oJie per amžius yra tvirti, paremti tiesa ir lygybe visiems.W('oJo rankų darbai – teisingumas ir teismas, visi Jo įsakymai nepakeičiami.T'!oJis savo darbų galią tautai parodė, atidavė jiems pagonių nuosavybę.O&oJis maitina tuos, kurie Jo bijo, per amžius prisimena savo sandorą.P%oAtsimintini yra Jo darbai. Maloningas ir užjaučiantis yra Viešpats.L$oDidingi ir šlovingi Jo darbai, Jo teisumas pasilieka per amžius.O#oDideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta.Y"+oGirkite Viešpatį! Aš girsiu Viešpatį visa širdimi teisiųjų susirinkime.@!{nJis kelyje gers iš upelio, todėl iškels savo galvą.u cnJis darys teismą tarp pagonių. Pripildys žemę lavonų, daugelyje šalių įvykdys sprendimą valdovams.NnViešpats Tavo dešinėje sunaikins karalius savo rūstybės dieną.c?nViešpats prisiekė ir nesigailės: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka“.wnSavanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks.V%nViešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus!nViešpats tarė mano Viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis“.DmJis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.BmSavo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.X)mTeapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.lQmJie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.=umViešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.U#mPadėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.EmAš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.>wmMano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.DmNykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.>wmAš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.gGmBet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.c?mTaip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.dAmJis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.y kmJis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.j MmJis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.x imNes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.U #mTegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.^ 5mViešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.H m Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.Pm Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.W'm Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.hIm Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.@{m Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona – našle.BmTebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.DmTeisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.MmAtiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.BmPiktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.?ymUž mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.H~ mNeapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.v}emNedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.&|GmNetylėk, mano gyriaus Dieve.@{{l Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus.Jz l Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.^y5l Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?Kxl Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?nwUl Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale“.bv=lMano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas – mano galvos šalmas, Judas – mano skeptras.tualDievas kalbėjo savo šventume: „Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.]t3lkad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane.OslBūk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje,SrlTavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa – iki debesų.RqlGirsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių.FplPabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu.To!lO Dieve, mano širdis pasiruošusi. Aš giedosiu ir girsiu savo šlovėje.Bnk+Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.Omk*Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.Xl)k)bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.Kkk(Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,Vj%k'Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,Yi+k&Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.Ih k%Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.Ngk$Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.Pfk#Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę – vandens šaltiniais.\e1k"derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.Hd k!Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius – sausa žeme,Tc!k Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.SbkTegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.Va%kTada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.-`UkJis nutildo audrą, nuramina bangas.N_kVarge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.P^kJie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.Y]+kLigi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.9\mkJam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.>[wktie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.GZkKas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,KYkTeaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.SXkTegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.UW#kJis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.NVkVarge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.KUkJiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.FTkKvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.MSkJis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.SRkTegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.WQ'kJis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.OPk Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.XO)k todėl Jis pažemino vargu jų širdis, – krito, ir niekas jiems nepadėjo.ZN-k nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,\M1k Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti, –UL#k Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.SKkTegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.NJkJis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.MIkVarge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.1H]kJie alko ir troško, jų sielos nusilpo.\G1kPo dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.VF%kir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.[E/kTaip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,PDkDėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.Cyj0Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: „Amen“. Girkite Viešpatį!B#j/Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.^A5j.Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.`@9j-atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.V?%j,Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,u>cj+Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.4=cj*Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.G<j)Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.a;;j(Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.F:j'Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.~9uj&liejo nekaltą kraują – savo sūnų ir dukterų kraują – aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.58ej%Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,?7yj$Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.D6j#Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.E5j"Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.V4%j!Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.V3%j Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.:2ojTai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.F1jTik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.U0#jŠitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.:/ojJie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.P.jjų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.A-}jJis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,@,{jpalapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.@+{jJie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,*jDievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.S)jnuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.V(%jJie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,L'jJie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.E&jJie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.A%}jUžsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.G$jAtsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.K#jPavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.L"jJis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.@!{jdykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.A }j Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,<sj Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.:oj Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.Nj Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.jMj Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.OjBet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.jMūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.FjNusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.mSjkad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.fEjViešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,SjPalaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.MjKas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?dAjGirkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.Ri-kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!Gi,Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,V%i+ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis.Ei*Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui,`9i)Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.V%i(Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.D i'Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.S i&Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo.O i%Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.I  i$Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.B i#kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo.;qi"Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų,V%i!Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino.V%i Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte.SiJis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai.GiVarlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo.@{iJis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino.W'iJis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui.EiJie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų.I iJis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko.kOiJis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai.Z~-iČia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus.M}iTuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte.T|!ikad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius.I{ iSavo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu,Hz iKaralius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį.Ay}ikol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį.;xqiJie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi,FwiJis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą.>vwiJis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino.Pui„Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto“.Jt iJis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius:Lsi Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.>rwi kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.Nqi sakydamas: „Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį“,Opi Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui – amžina sandora,Qoi sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.an;iJis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,RmiJis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai.MliJūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.ukciAtsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.LjiIeškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.bi=iDidžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.NhiGiedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus.SgiDėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.fh#Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!Eeh"Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.Xd)h!Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.Qch Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.Vb%hViešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.LahAtsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.s`_hTau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.X_)hTu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.L^hJie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.K]hTen plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.^\5hŠtai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.j[MhViešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.=ZuhŽmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.FYhKai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.UX#hIma riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.FWhTu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.OVhJis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.YU+hAukšti kalnai – laukinėms ožkoms, uolos – triušiams prieglaudą teikia.[T/hPaukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.GShViešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.tRahir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.qQ[hTu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautųRPh Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.UO#h Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.UN#h Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.DMh Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.OLh Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.WK'hJie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.RJhTau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.UI#hVandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.LHhTu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.YG+hTu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.kFOhVirš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.MEhTave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.zDmhLaimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.kCOgLaiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!OBgLaimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią.kAOgLaiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę.V@%gViešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską.I? gkurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos.s>_gBet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,I= gVos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.K<gŽmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.A;}gJis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.R:g Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.S9g Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes.h8Ig Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo.a7;g Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes.86kg Ne visados Jis barasi ir ne amžinai rūstauja.\51gGailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo.O4gJis savo kelius apreiškė Mozei, ir Izraelio vaikai matė Jo darbus.>3wgViešpats vykdo teisybę ir teismą prispaustiesiems.S2gJis pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio.e1CgJis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.D0gJis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.Q/gLaimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių.W.'gLaimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą.W-'fTavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje“.5,efBet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.|+qfJie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.G*fKadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.r)]fAš sakiau: „Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.J( fJis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.B'fkai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.S&fkad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,P%fkad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,h$IfIš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,f#EfTai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.H" fapleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.F!fKai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;W 'fTavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės – pasaulio karaliai.A}fTavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.Rf Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.Nf Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.T!f Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.V%f dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.J f Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimąOfPriešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.;qfNemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.GfEsu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.=ufNuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.MfKaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.LfMano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.fNeslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.NfViešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave.hIeAnksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto.SeKlastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje.eMano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man.{eKas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu.E eVengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti.w geĮ tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.l QeLaikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.R eApie gailestingumą ir teisingumą giedosiu, skambinsiu Tau, Viešpatie._ 7dGeras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas ir Jo tiesa pasilieka kartų kartoms.pYdĮeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą! }un~~~M~}}f}||;{{{9{zzz4yyyIxxxex,wwwJvvvgv*uuuttt.sss3rrrOqqqXqpp{p"oosonnnKmmm[mllplkkk'jjj>iiijihh}h1gggCfffJfeeGdddIccc)bbb)aaa@```R___f_^^n^]]h]\\{\=[[[Q[ZZOYYYOXXXpXWW]WVVXVUU\UTT}T5SSS9RRR@QQQFQPPP9OOOZNNNGMMMMM LLL%KKK JJsJIIFIHHdHGGG3FFF?EEEQEDDZCCCyC,BBBeBAAA>@@@e@???I?>>>4==<<)))V(((Z''G&&&Z&%%^%$$4###3"""6!!!) o &{77aDY_W`] m$0GxYB1. r w ( k  k  u 'J7~$j'vuUz!Jų liežuvis yra aštrus kaip gyvatės, angių nuodai yra už jų lūpų.MyNuo tų, kurie planuoja pikta širdyje, kurie dieną vaidus kelia.Vx#Viešpatie, nuo piktų žmonių mane išgelbėk, nuo smurtininkų apsaugok!OwMatyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!\v/Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.@uyAš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.mtQAš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.GsJie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja.Wr%Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!iqIJei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi.Jp Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!oTavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.~nsNė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.mGirsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.Fl Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.Kk Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.^j3 Jei sakyčiau: „Tamsa teapdengia mane“, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.Bi} ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.Mh Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,TgJei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.OfKur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?TeToks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.bd;Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.Uc!Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.LbMatai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.OaTu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.4`aViešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.o_UApgins mane Viešpats. Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas! Neapleisk, kas Tavo rankų sukurta.^)Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės.n]SNors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.O\Jie giedos apie Viešpaties kelius, nes didelė Viešpaties šlovė.Y[)Tave girs, Viešpatie, visi žemės valdovai, išgirdę Tavo burnos žodžius.RZDieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai.*YKParpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą.TXVisa širdimi Tau dėkoju, Dieve! Dievų akivaizdoje Tau giedosiu gyrių.PW Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!dV?O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!~UsViešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: „Griaukite, griaukite ją iki pamatų!“TTepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!OSJeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!?RwKaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?QNes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“9PkTen ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.JO Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.CNDėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.HMKuris maitina visa, kas gyva, nes Jo gailestingumas amžinas.FLIš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas.RKKuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas.RJSavajam tarnui Izraeliui valdyti leido, nes Jo gailestingumas amžinas.TIIr jų žemę Izraeliui paveldėti davė, nes Jo gailestingumas amžinas.EHIr Ogą, Bašano karalių, nes Jo gailestingumas amžinas.FGSihoną, amoritų karalių, nes Jo gailestingumas amžinas.KF Kuris garsius karalius nužudė, nes Jo gailestingumas amžinas.MEKuris stiprius karalius nugalėjo, nes Jo gailestingumas amžinas.ODKuris savo tautą per dykumą vedė, nes Jo gailestingumas amžinas.dC?Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas.HBIr pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.NA Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas.Z@+ Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas.H? Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.L> Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas._=5 Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas.U<!Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas.K; Kuris dideles šviesas sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas.S:Kuris viršum vandenų ištiesė žemę, nes Jo gailestingumas amžinas.N9Kuris išmintingai dangų sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas.P8Kuris vienas daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas.O7Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.B6}Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.Q5Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.Y4)Palaimintas Viešpats iš Siono, kuris gyvena Jeruzalėje. Girkite Viešpatį!e3ALevio namai, laiminkite Viešpatį! Visi, kurie Viešpaties bijote, laiminkite Viešpatį!V2#Izraelio namai, laiminkite Viešpatį! Aarono namai, laiminkite Viešpatį!T1Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro, ir visi, kurie jais pasitiki.;0oturi ausis, tačiau negirdi; jų burna nealsuoja.>/uJie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato;L.Pagonių stabai iš sidabro ir aukso, žmogaus rankomis padaryti.@-yViešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų.k,M Viešpatie, Tavo vardas lieka per amžius. Atsiminimas apie Tave, Viešpatie, per kartų kartas.A+{ Atidavė jų žemę Izraeliui, savo tautai, paveldėti.^*3 Sihoną, amoritų karalių, ir Ogą, Bašano karalių, ir visas karalystes Kanaane.G) Sunaikino daugybę pagonių tautų ir jų galingų karalių:F( siuntė ženklų ir stebuklų prieš faraoną ir jo tarnus.>'uJis ištiko Egipte žmonių ir gyvulių pirmagimius,v&cJis nuo žemės krašto atgena debesis, su žaibais siunčia lietų, paleidžia vėjus iš savo sandėlių.Z%+Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse.]$1Aš žinau, kad didis yra Viešpats! Mūsų Viešpats yra aukščiau visų dievų.M#Jokūbą išsirinko Viešpats, Izraelį, kad būtų Jo nuosavybė.X"'Girkite Jį, nes Viešpats geras; giedokite gyrių Jo vardui, nes Jis mielas.@!ykurie stovite Jo namuose, mūsų Dievo namų kiemuose.\ /Girkite Viešpatį! Girkite Viešpaties vardą! Girkite jūs, Viešpaties tarnai,QTegul iš Siono tave laimina Dievas, kuris sutvėrė dangų ir žemę.K Tieskite savo rankas į Jo šventyklą ir laiminkite Viešpatį.\/Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie Jo namuose naktimis budite.weTai lyg Hermono rasa, krintanti ant Siono kalnų! Tenai palaiminimą ir gyvenimą amžiną Viešpats teikia!mQTai yra lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis per Aarono barzdą ant jo drabužių apykaklės.=sKaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena!NJo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės“.OČia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.V#Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.@yAš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona._5„Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!E Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.} Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste“. Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: „Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!M Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.R Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!TViešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.EĮeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!L Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.N kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!“5 cakims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,G „Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,L Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam::mViešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.@yPasitikėk Viešpačiu, Izraeli, dabar ir per amžius!s]Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis.Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami.9kJis išvaduos Izraelį iš visų jo nedorybių.fCTegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis.NMano siela laukia Viešpaties labiau, kaip sargybiniai laukia ryto.LTu esi mano viltis, Viešpatie, mano siela Tavo žodžiu viliasi.7gBet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų.OViešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys?X~'Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.4}aIš gilybės šaukiuos Tavęs, Viešpatie!~|sPraeiviai, eidami pro šalį, nesako jiems: „Tepalaimina tave Viešpats. Mes laiminame tave Viešpaties vardu“.T{nesusirenka iš jos net sauja pjovėjui nei mažiausias pėdas rišėjui.Iz Tebūna jie kaip stogo žolė, kuri, dar neužaugusi, nuvysta;By}Tesusigėsta ir pasitraukia visi, kurie nekenčia Siono.@xyBet teisusis Viešpats nedorėlių pančius sutraukė.Aw{Artojai ant mano nugaros arė, išvarydami ilgas vagas.Cvjie vargino mane nuo pat jaunystės, tačiau nenugalėjo.HuJie vargino mane nuo pat jaunystės, – tesako Izraelis, –It Tu matysi savo vaikus ir vaikaičius! Taika tebūna Izraeliui!^s3Viešpats palaimins tave nuo Siono, per visą gyvenimą Jeruzalės gerovę regėsi.FrŠtai kaip palaimintas bus žmogus, kuris bijo Viešpaties!xqgTavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos.OpTu valgysi iš savo rankų darbo, būsi laimingas, tau gerai seksis.Wo%Palaimintas kiekvienas, kuris bijosi Viešpaties ir vaikščioja Jo keliais!sn_Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.DmKaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs.SlŠtai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius – Jo atlyginimas.kVeltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą.sj_Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.ci?~Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.9hm~Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.Kg~Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.Lf~Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.e~Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai – giedojimo. Pagonys kalbėjo: „Jiems Viešpats didelių dalykų padarė“.Hd ~Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.icK}O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui.Fb}Padėk, Viešpatie, geriesiems, pagelbėk tiesiaširdžiams.ra]}Nepasiliks nedorėlių skeptras ant teisiųjų dalies, kad teisieji savo rankų netiestų į neteisybę.b`=}Kaip kalnai apsupę Jeruzalę, taip Viešpats apsupęs savo tautą dabar ir per amžius.]_3}Kurie pasitiki Viešpačiu, yra kaip Siono kalnas, kuris stovi tvirtai per amžius.N^|Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.m]S|Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.G\|Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.8[k|gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.TZ!|Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,QY|jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.MX|jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,JW |Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, – tesako Izraelis, –YV+{Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.\U1{Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame!-TS{Kaip žiūri tarnai į ranką savo valdovo, tarnaitė – į ranką valdovės, taip mūsų akys žvelgia į Viešpatį, mūsų Dievą, laukdamos Jo pasigailėjimo.;Sq{Mano akys pakeltos į Tave, kuris gyveni danguose.FRz Meldžiu tau gerovės dėl Viešpaties, mūsų Dievo, namų!JQ zSavo brolių ir draugų labui sakau: „Tebūna tavyje taika!“:PozTebūna taika visam miestui, gerovė jo rūmuose.EOzMelskite taikos Jeruzalei; kurie tave myli, turės sėkmę.@N{znes teisėjų sostai ir Dovydo namų sostas čia stovi.]M3zĮ jį traukia Viešpaties giminės pagal Izraelio įstatymą dėkoti Viešpačiui,-LUzJeruzale, tvirtai pastatytas mieste!7KizMūsų kojos stovės tavo, Jeruzale, vartuose!OJzDžiaugiausi, kai jie man pasakė: „Eikime į Viešpaties namus!“MIyViešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius.GHyViešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą.sxAštrias kario strėles, kaitrias medžio žarijas.;=qxKą tau duos ir ką padarys, apgaulingas liežuvi?a<;xNuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.>;wxVarge šaukiausi Viešpaties, ir Jis mane išklausė.c:=wKlaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.M9wMano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.N8wIlgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.G7wTavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.P6wMano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.?5wwMano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.J4 wTepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.b3;wTepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.P2wLaikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.B1}wMano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.C0wLaukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.P/wKas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.O.wSeptynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.H-wMelo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.B,}wTavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.h+GwKunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.Z*+wTavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.b);wŽiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.O(wNeištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.X''wDaug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.]&1wKoks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.P%wIšgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.O$wGink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.\#/wPažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.?"wwSeniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.@!ywArti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.A {wArtėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.`7wViešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.FwAtmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.K wPrieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.LwŠaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.`7wŠaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.^3wTavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.NwNors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.<qwTavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas – tiesa.LwNors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.EwTavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.LwMano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.2]wTavo liudijimai teisingi ir neabejotini.>uwViešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.J wIš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.QwParodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.V#wNuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.[-wKreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.TwPažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.A {wAtveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.T wTavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.I  wTavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.V #wTodėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.E wTavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.Lw~Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.H w}Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.Bw|Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.T!w{Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.RwzUžtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.MwyDariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.I wxMano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų._7wwTu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.T!wvTu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.U#wuSuteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.b~=wtPalaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.S}wsPasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.F|wrTu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.:{owqVeidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.Vz%wpPalenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.Ty!woPamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.RxwnNedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.QwwmMano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.\v1wlViešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.SuwkViešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.Jt wjPrisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.EswiTavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.OrwhDėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.OqwgKokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.;pqwfNuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.Jo weNuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.DnwdDaugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.Vm%wcDaugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.al;wbĮsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.KkwaKaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.Qjw`Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.Yi+w_Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.Jh w^Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.Lgw]Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.Ffw\Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.Lew[Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.QdwZTavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.?cywYViešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.Tb!wXAtgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.RawWJie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.R`wVVisi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.@_{wUIšdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.N^wTKiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?V]%wSNors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.Q\wRMano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?P[wQMano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.UZ#wPTegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.QYwOTesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.qX[wNSugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.UW#wMBūk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.JV wLPaguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.VU%wKViešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.TT!wJKurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu._S7wITavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.GRwHMan Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.IQ wGNaudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.EPwFJų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.bO=wEŠmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.?NywDTu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.JM wCNuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.\L1wBMokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.IK wAViešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.QJw@Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.JI w?Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.IH w>Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.QGw=Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.6Fgww4Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.[=/w3Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.E<w2Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.B;w1Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.Z:-w0Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.79iw/Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.V8%w.Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.>7ww-Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.76iw,Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.I5 w+Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.^45w*Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu._37w)Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.J2 w(Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.V1%w'Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.F0w&Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.I/ w%nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.E.w$Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,A-}w#Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.Y,+w"Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.T+!w!Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.B*w Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.O)wĮsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.J( wPasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.J' wMelo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.R&wMano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.V%%wLeisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.U$#wSavo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.Q#wMano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.B"wTavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.e!CwKunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.P wPašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.MwTu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.:owMano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.DwEsu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.BwAtverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.T!wSuteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.A}wNuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.NwApie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.J wTavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.6gw Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.@{w Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.I w Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.Rw Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.X)w Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.;qwNuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.OwTyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.KwNiekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.DwO kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!5ewTu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.5 ewnedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.L wPalaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,] 3wPalaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.P vDėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas!\ 1vTu esi mano Dievas, aš šlovinsiu Tave; Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave.gGvDievas yra Viešpats ir Jis mus apšvietė. Suriškite auką virvėmis ir eikite ligi aukuro._7vPalaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. Mes laiminame jus iš Viešpaties namų.DvViešpatie, gelbėk mane! Viešpatie, leisk man klestėti!U#vŠitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien.EvTai Viešpats padarė, ir mūsų akims tai nuostabą kelia.@{vAkmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.KvŠlovinsiu Tave, nes išklausei mane ir tapai mano išgelbėjimu.<svTai Viešpaties vartai, pro kuriuos įeis teisieji.NvAtverkite man teisumo vartus! Įžengęs pro juos girsiu Viešpatį.H vNors Viešpats mane griežtai baudė, bet mirčiai neatidavė.D~vAš nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus. e&|%~~j~}}T|||@{{n{zyyy+xxjxwwqwvluusttzt ssVrrqqPppp oo"nnmm^mll?kk~jjNii/hhqh*ggg0fff'eee4dddCccc\bbbOaaa@``h___,^^^]]]G]\\x\&[[j[#ZZZ=YYYNYXXSWWW7VVVKUUUJTTTjTSSpRRsRQQ`QPPP0OOYNNNKMMMfLLL>KKKJJ}J2IIwI2HHH]H#GG}G:FF1EEYE DDHCCCZC BB^BAA\A@@l@??k?>>>7===G<<Rd 5{g J-k`jhVj(S u G  U p  y , X BOAr"4&Y_+kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.9^mAš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,p]YMano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.H\ Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.P[Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.JZ Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.LYManimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.MXManyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.zWm Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.RV Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.^U5 Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.RT Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.DS Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.ORVisi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.TQ!Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.[P/Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.bO=Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.MN„Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.KMPrie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:9LmAukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.DKArgi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?IJ Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.QINes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.MHTegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.MGMano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.zFmkol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.cE?Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,]D3Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.HC Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną“.AB}nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.FAEikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;0@[iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.Q?Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,W>'Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.M=„Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.?<y Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:F; tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.F: Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;L9 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.78i Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,>7wJis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.K6mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.=5uKartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,X4)kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.S3Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu savo draugu,T2!Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje._17Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.K0Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.Z/-#Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.Q."nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.J- !Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;G, Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.Y++Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.]*3Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.Y)+Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.I( Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?O'Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?k&ODėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.R%Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.Z$-Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.e#CĮsakymas yra žiburys, įstatymas – šviesa, o pamokantis pabarimas – gyvenimo kelias.j"MTau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.Q!Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.V %Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.a;neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.I širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,^5išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,V%Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:\1Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.H Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.5e mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.L Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,V% ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.U# Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,B Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?Kbet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.6gJi neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,PTinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.Z-Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.H Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.  Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.Ptu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.W 'Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,H  Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.X )Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.L Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.W 'Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?}sJi kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.T!Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.6gTebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.W'Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?OGerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.W'Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury“.`9 neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?X) ir sakyti: „Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,J  ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,^5 kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,N~ kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;K}Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,\|1Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.r{]Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok – jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.GzJos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.[y/Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.[x/Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.Dwkad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.Yv+Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,NuNepasuk nei dešinėn, nei kairėn. Patrauk savo koją nuo pikto“.KtApgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti._s7Tegul tavo akys žiūri tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš tave.\r1Atstumk nuo savęs nedorą burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs.RqSaugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.PpJie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.LoTeneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos širdies gilumoje.Yn+Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams.Jm Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups.dlATeisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.;kqJie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną.^j5Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia.NiVenk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį.@h{Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu.Zg- Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį, nes tai yra tavo gyvybė.Pf Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir bėgdamas nesuklupsi.Ae} Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais.Md Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad ilgai gyventum.Fc Ji vainikuos tavo galvą malone, duos tau šlovės karūną.Wb'Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę.ca?Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.Q`Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave.h_IĮsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų.p^YJis mokė mane ir sakė: „Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas.L]Aš buvau tėvo sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos akyse.D\Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo.X[)Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.UZ##Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.FY"Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.UX#!Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.HW  Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.FVNepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.KUNesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.WT'Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.aS;Nesakyk savo artimui: „Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu“, kai turi su savimi.]R3Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.WQ'Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.\P1Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.8OkAtsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.=Nutada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.;MqTai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;YL+Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.BKJo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.MJViešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.WI'Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.EHJos keliai – malonės keliai, visi jos takai – ramybė.LGDešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.UF#Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.xEines ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.JD  Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,]C3 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.QB Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,HA  tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.N@ Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,9?mtai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.J> Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;L=Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.J< Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.P;Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.y:kGailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.L9Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.W8'Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.U7#Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.A6}Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame.J5 Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako.N4Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.B3Jos namai veda į mirtį, jos takai – pas mirusiuosius.Q2kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.V1%kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,?0ykurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;O/kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu,G. kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais,K- kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,>,w Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,T+! kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai.]*3 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,@){Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius.X()Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.X')Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.F&tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.F%jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,L$jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,S#jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,W"'Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,K!!Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto“.Y + Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.LTodėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.A}Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.H Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.Y+Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.fEkai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.V%tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,I jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,lQKadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,dAKlausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.7„Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?a;Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:?yIšmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.W'Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.GJie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.6gVeltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.>wJų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.FMano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.ESu mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri“.A } Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.X ) Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.[ / Jei jie sako: „Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.G  Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.K  Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.MMano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.b=Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.Rkad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.a;Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,U#kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams – supratimo ir nuovokumo.^5kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;iKJos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,BSaliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.GVisa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį!PGirkite Jį skambiais cimbolais! Girkite Jį trenksmingais cimbolais!a~9Girkite Jį būgnais ir šokiais! Girkite Jį styginiais instrumentais ir vamzdžiais!I} Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu!X|'Girkite Jį dėl Jo galingų darbų! Girkite Jį dėl Jo begalinės didybės!^{3Girkite Viešpatį! Girkite Dievą Jo šventykloje! Girkite Jį dangaus tvirtumoje!qzY kad įvykdytų jiems paruoštą sprendimą! Tokia garbė visiems Jo šventiesiems. Girkite Viešpatį!Uy!jų karalius pančiais surištų ir jų didžiūnus sukaustytų geležimi,5xckad atkeršytų pagonims, nubaustų tautas,MwDievo aukštinimas jų burnoje, dviašmenis kalavijas jų rankose,Iv Džiaukitės Jo šlove, šventieji, giedokite Jam savo lovose.Vu#Viešpats gėrisi savąja tauta; Jis romiuosius papuoš savo išgelbėjimu.QtTegiria Jo vardą šokdami, tegieda gyrių Jam su būgnais ir arfomis.`s7Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju. Siono vaikai tesilinksmina dėl savo Karaliaus.jrKGirkite Viešpatį! Viešpačiui giedokite naują giesmę ir gyrių šventųjų bendruomenėje. q Savo tautos Jis iškelia ragą, gyrių visų savo šventųjų, Izraelio vaikų – tautos, kuri Jam artima. Girkite Viešpatį!gpE garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės.5oc jaunuoliai ir mergaitės, seniai ir vaikai,Rn Žemės karaliai ir visos tautos, kunigaikščiai ir žemės teisėjai,Om žvėrys ir visi gyvuliai, žemės ropliai ir sparnuoti paukščiai.3l_ kalnai ir kalvos, vaismedžiai ir kedrai,Rkugnie ir kruša, sniege ir migla, vėjai audringi, vykdantys Jo žodį,TjGirkite Viešpatį, kas esate žemėje: jūrų pabaisos ir visos gelmės,OiJis amžių amžiams viską įtvirtino, nustatė nekintamą tvarką.RhVisi tegiria Viešpaties vardą, nes Jis įsakė, ir visa buvo sukurta.GgGirkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys!QfGirkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės!HeGirkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija!Xd'Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse!bc;Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį!Vb#Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus.Wa%Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka.P`Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio.H_Jis sniegą kaip vilną duoda, šerkšną lyg pelenus barsto.N^Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja.O]Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina.F\ Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino.>[u Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione!QZ Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu.KY Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka.CX Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina.[W-Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose.YV)Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa!NURomiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės.BT}Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė.BS}Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina.?RwJis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto.MQViešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka.YP)Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu girti Jį!eOA Viešpats karaliaus per amžius, tavo Dievas, Sione, per visas kartas! Girkite Viešpatį!gNE Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią._M5Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius.fLCJis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats.bK;Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius.hJGLaimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.iIIKai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva.gHENesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali!ZG+Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu.:FmGirkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela!oEUTešlovina mano burna Viešpatį! Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!KD Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins.WC%Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos._B5Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.XA'Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose.=@satveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva.F?Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto,>>uKlumpantį Viešpats palaiko, o parpuolusį pakelia.F= Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius.a<9 kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą.K; Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę,U:! Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave!G9 Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams.[8-Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas.H7Jie atsimins didelę Tavo malonę, giedos apie Tavo teisumą.Z6+Apie Tavo veiksmų nuostabią galią jie kalbės, ir aš skelbsiu Tavo didybę.^53Aš kalbėsiu apie Tavo didingumo šlovingą spindesį ir Tavo stebuklingus darbus.C4Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai.M3Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama.C2Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius.]11Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius.Y0)Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats!/yTegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.. Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo.$-? Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose.,{ Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.Z++ Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo._*5 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu.O)Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.q(YIštiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos.S'Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos.S&Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.X%'Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.q$YViešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį.#%Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas.j"KPalaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti.x!g Dėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas.o U Dėl savo vardo, Viešpatie, atgaivink mane. Dėl savo teisumo iš visų bėdų išvesk mano sielą.s] Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji Dvasia tegul veda mane tiesiu keliu.V# Išvaduok mane, Viešpatie, iš mano priešų, nes pas Tave bėgu slėptis.Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.+Skubiai išklausyk mane, Viešpatie, nes silpsta mano dvasia. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie žengia į duobę.a9Tiesiu rankas į Tave, mano siela trokšta Tavęs tartum išdžiūvusi žemė vandens.hGAš prisimenu praėjusias dienas, mąstau apie Tavo darbus, svarstau apie Tavo rankų darbus.@yMano dvasia nusilpo, sustingo širdis man krūtinėje.nSPersekioja mane priešas, sutrypė į žemę mano gyvybę, kaip negyvėlį tamsoje gyventi verčia.jKNepatrauk į teismą savo tarno, nes Tavo akivaizdoje nė vienas žmogus negalės pasiteisinti.t_Viešpatie, išgirsk mano maldą, išklausyk mano maldavimą. Būdamas teisus ir ištikimas, atsakyk man.}qIš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera.{mIšgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane.vcTavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: „Tu esi mano priebėga, Tu – mano dalis gyvųjų šalyje“.Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė.mQKai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus.OIšliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau.LGarsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį.R Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.L  Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.m QViešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti.h GKaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai._ 5Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs. 5Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus.t_Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.TViešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.b;Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka.hGViešpatie, Tavęs šaukiuos, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuos.R Tikrai, teisieji dėkos Tavo vardui ir dorieji gyvens Tavo akivaizdoje.M Žinau, kad Viešpats gins prispaustojo bylą ir teises beturčio.iI Teneįsitvirtins žemėje šmeižikas, nelaimės tegainioja smurtininką ir teparbloškia jį.gE Tegul jiems ant galvų žarijomis lyja! Įmesk juos į ugnį, į duobę, kad nebepasikeltų.X' Jie kelia galvas, aplinkui sustoję. Tegu jų piktybė juos pačius apdengia!LDieve, neleisk nedorėliui laimėti, jo piktų kėslų netenkink!Y~)Viešpatie Dieve, mano išgelbėjimo stiprybe, Tu pridengi kovoje mano galvą.\}/Tariau Viešpačiui: „Tu esi mano Dievas, todėl išklausyk mano maldavimą“.T|Išdidieji pinkles man spendžia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse.{wViešpatie, saugok mane nuo nedorėlių rankų, nuo smurtininkų apsaugok – nuo tų, kurie nori pakišti man koją. hU~~~`~}}P|||3{{x{*zzz9yyyOyxx1wwawvvevuuu?tt}t/sssrrr+qqwqppup'oouonnjnmmgmlltlkkpkjj{j/iimihhhhggTfffCeee=dddFcccMbbb:aaa1```#__i_ ^^O]]]/\\\$[[f[ZZ;YYY2XXlX WW^WVVuV!UU|U#TT^TSS\RRRXRQQKPPP@OO}ONN\NMM)LLwL$KKkK JJcJIIdIHHwH#GGkGFFXFEE[EDD\DCCTCBBfBAA>@@@0???->>r>==O<<Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.[=/Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.Q<Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.T;!Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.b:=Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.U9#Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.[8/Pirkėjas sako: „Niekam tikę, niekam tikę!“, o nuėjęs savo keliu giriasi.U7# Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.B6 Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.X5) Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.Z4- Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.J3  Kas gali sakyti: „Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės“?R2Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.N1Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.S0Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?W/'Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.Y.+Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.R-Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.h,IKaraliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.o+WVynas – pasityčiotojas, o stiprus gėrimas – pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.O*Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.W)'Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.U(#Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.]'3Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.r&]Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.X%)Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.g$GViešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.I# Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.O"Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.V!%Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.f EKas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.GBausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.V%Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.T!Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.LTinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.Y+Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona – nuo Viešpaties.]3 Kvailas sūnus – nelaimė tėvui, o vaidinga žmona – nesiliaująs lašėjimas.c? Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas – kaip rasa augalams.a; Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.G Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.J  Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.U#Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.xiBeturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.^5Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.NNeteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.QTurtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.U#Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.A}Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.q[Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.g GKas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.G Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.K Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.X )Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.Y +Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.eCĮžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.Y+Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.`9Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.@{Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.X)Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.SŽmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?F Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.b= Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.c? Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.X) Viešpaties vardas – tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.1~] Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.H} Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.G|Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos – pinklės jo sielai.M{Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.NzNegerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.Wy'Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis – tekanti srovė.OxKai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.Jw Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.^v5Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.guGNet kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.Xt)Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.Ws'Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.@r{Kvailas sūnus – apmaudas tėvui ir skausmas motinai.Uq#Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.=puNedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.PoLinksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.An}Kvailas sūnus – ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.hmIKas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.]l3Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.NkKam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.=juDraugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.SiKam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?fhEKas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.[g/Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.Gf Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.Ye+ Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.bd= Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.Pc Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.cb? Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.QaDovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.f`EKvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.N_Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė – jų tėvai.o^WKas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.M]Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis – pikto liežuvio.\\1Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.l[QIšmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.UZ#Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.VY%!Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.cX? Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą.JW Žili plaukai – šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.bV=Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.DUSmurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.FTYdingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.MSBedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.@R{Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.KQKartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.PPMalonūs žodžiai yra kaip medus – saldūs sielai ir sveiki kūnui.OOIšmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.aN;Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas – kvailystė.cM?Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.hLIKas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.cK?Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.NJIšdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą.WI'Teisiojo kelias – šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.NHIšmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas – už sidabrą.TG!Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.`F9Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.TE! Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.PD Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.hCI Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.SB Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.WA' Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.F@Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.k?OKai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.a>;Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.l=QViešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.T<!Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.F;Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.[:/Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.\91Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.Q8!Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.u7c Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.E6Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.O5Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia – sveikata kaulams.N4Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso._37Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.O2Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.e1CNedorėlio mintys – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.V0%Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.Y/+Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro._.7Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas![-/Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.J, Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.U+#Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.L*Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias – platus.F)Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.a(;Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.N'Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.b&=Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.L%Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.M$ Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.Q# Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.U"# Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.V!% Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.g G Nedorėlio kelias – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo._7Nedorėlio auka – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.QIšmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.V%Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas – tik rūpesčiai.]3Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.OMaloni kalba – gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.@{Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.hIIšmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.SŠvelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.jM#Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.E"Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.^5!Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.^5 Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.`9Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.BSveika širdis – kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.QKas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.OGausi tauta – garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.V%Viešpaties baimė – gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.\1Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.J  Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.R Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.M Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.T !Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.W 'Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.MBeturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.MPiktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.SNeišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.SŪmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.a;Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.a;Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.ONuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus – savo.P Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.K Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.H  Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.N~ Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.K} Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.[|/Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.M{Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo._z7Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.@y{Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.]x3Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.SwKvailio burnoje – išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.^v5Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.OuIšmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.Lt Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.^s5 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.jrM Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.iqK Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.Tp! Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.\o1 Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.Tn! Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.emC Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.Ul# Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.fkE Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.Kj Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.[i/ Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.Yh+ Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.cg? Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas – gyvybės medis.Yf+ Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas – praturtėja.Ee Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.Gd Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.Oc Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.bb= Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.Ka Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.X`) Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.S_ Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.^^5 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties._]7 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela – smurtą.U\# Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.@[{ Teisumo kelyje – gyvenimas, jo takuose nėra mirties.]Z3 Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.PY Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.NX Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.# Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.]=3 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.J< Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.[;/ Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.P: Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.D9 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.i8K Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.I7 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.V6% Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.h5I Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.B4 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.V3% Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.U2# Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.Z1- Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.B0 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.O/ Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.I. Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.W-' Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.Z,- Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.N+ Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.`*9 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.W)' Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.P( Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.\'1 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.\&1 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.V%% Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.M$ Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.V#% Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.["/ Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas – ten išmintis._!7 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.H  Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna – kas ydinga.L Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.L Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.Q Viešpaties kelias – stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.M Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.U# Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.V% Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.P Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.E Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.R Kvailiui daryti pikta – malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.I Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.V% Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.X) Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.O Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.T! Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.\1 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.W' Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas – į nuodėmę.S Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas – jų pražūtis.J Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.Z - Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.G  Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.U # Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.X ) Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.T ! Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.U# Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.K Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.D Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.kO Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.A} Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.\1 Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.J Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.oW Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai.K Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.R „Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė“.J~ „Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:4}c ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:F| Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,K{ Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino._z7 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.Fy Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.\x1 Viešpaties baimė – išminties pradžia, o Šventojo pažinimas – supratimas.lwQ Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.jvM Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.]u3 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.Kt Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu“.Os „Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.Jr „Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:Eq pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:Ep Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,Bo Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.^n5$Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį“.Jm #Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.llQ"Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.Gk!Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.Pj Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.Ti!Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.mhSaš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.cg?davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,Gfįtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,Ze-Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,Wd'kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.>cwPirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,Tb!Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.RaNuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.Q`Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus. `K~~~C}}}E|||X{{n{zz~z5yyy$xxewwwJwvvTvuuiuttet ssMrrrHqqqCppp1oooonnpnmm9lllTlkkcjjj]]]B\\\w\#[[,ZZmZYYFYXXcXWW]W VV{V3UUU,TTT9SSS$RRlRQQ2PPtPOOFNNN=MMbLLtL!KKK+JJjJII_HHHZGGGLGFFeF EEgEDDZCCCOBBB:AA}A#@@c???]?>>o>==w= << ;;L:::99j988Q777j766}6)55@44y433T322+11L00~0//B..w.&--],,,)++^***4)))>(((''':&&&#%%t%%$$$;###,""w" !!o!) i aJc OACf&Bsij}/i x&S\ 0 : { , Ec1x_'7Apie juoką pasakiau: „Kvailystė“, o apie linksmybes: „Kokia iš jų nauda?“~&uTariau savo širdyje: „Dabar išbandysiu tave linksmumu, todėl džiaukis malonumais“. Bet ir tai yra tuštybė.k%OKur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.$%Aš nusprendžiau savo širdyje suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas.*#MAš galvojau savo širdyje, kad esu įsigijęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo.P"Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti.d!AAš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas.< q Aš nusprendžiau savo širdyje stebėti ir tyrinėti išmintimi visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė žmonių sūnums, kad ją vykdytų.B Aš, pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje.kO Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų.zm Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: „Žiūrėk, tai nauja!“, tai jau buvo senais laikais prieš mus.`9 Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.KAkys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.fEVisos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo.  Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.LSaulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.KViena karta praeina, kita – ateina, o žemė lieka per amžius.KKokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.dATuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas. – Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.SDovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.QDuok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose“.W'Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.B‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’LJos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:=uJi prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.H Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.K Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.L Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.O Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.P Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.W 'Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.7iJi ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.9mJos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.NJi supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.5eJi susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.U#Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.[/Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.@{Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.>w Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.<s Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.J  Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.N~ Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.A}} Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.R|Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.B{Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.NzDuok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.cy?kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.SxLemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,Ww'Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.Tv!„Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?DuKaraliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:t}!Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą“.^s5 Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.;rqkurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.?qyliūtas – stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;%Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.7=iKas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.]<3Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.b;=Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.X:)Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.d9AKas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.b8=Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų.a7;Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.`69Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.\51Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.l4QKas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras.f3EKas pabara klystantį, susilauks daugiau palankumo negu tas, kuris jam pataikauja liežuviu.[2/Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.M1Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals.h0IIštikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.[//Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.e.CKas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus._-7Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.l,QNeprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas.]+3Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.i*KPalaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.r)] Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.e(C Kai teisieji viešpatauja, – didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi._'7 Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.&w Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.?%y Kas neklauso įstatymo, to malda – pasibjaurėjimas.b$=Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.Z#-Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.]"3Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.\!1Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską.c ?Kurie nesilaiko įstatymo, giria nedorėlius; kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems.fEVargšas, kuris spaudžia vargšą, yra panašus į smarkų lietų, kuris sunaikina derlių.{oDėl šalies nuodėmių daugėja kunigaikščių, bet, jei valdovas išmintingas ir sumanus, ji ilgai išsilaiko.PNedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.SOžkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.@{Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti.NKai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės.I nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms.7iPrižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą,[/Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.Z-Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais.eCKaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina.NKaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų._7Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos.MKaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą.mSKas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų.NVarvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs.gGKas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu.`9 Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.V % Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.} s Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.~ u Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli.f E Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai.S Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo.J Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus.OŽaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas.;qGeriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė.V%Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui?QAkmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu.PTegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos.<sNesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš.nUMeluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.[/Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.]3Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.V~%Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.O}Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.f|EKaršti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.H{ Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.lzQKaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.Uy#Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.Exyra tas, kas apgauna artimą ir sako: „Aš pajuokavau“.GwKaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,sv_Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.cu?Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.Yt+Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.EsKaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.Ir  Tinginys sako: „Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!“Tq! Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.Up# Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.No Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.Ln Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.Am}Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.Xl)Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.QkKas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.Yj+Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.NiNeatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.EhBotagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.fgEKaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.Uf#Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.Xe)Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.RdNegerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė.gcGKaip sudrumstas šaltinis arba užterštas šulinys yra teisusis, krentąs prieš nedorėlį.RbKaip šaltas vanduo ištroškusiam, taip gera žinia iš tolimo krašto.Va%Geriau gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.A`}Šiaurys vėjas atneša lietų, apkalbos sukelia pyktį.S_Taip darydamas, krausi žarijas ant jo galvos, ir Viešpats atlygins tau.O^Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta – pagirdyk.z]mKas dainuoja liūdinčiam, prilygsta tam, kuris atima apsiaustą šaltą dieną arba užpila actą ant žaizdos.l\QKaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną.l[QŽmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.gZGNesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti.XY)Radęs medaus, valgyk, kiek nori, tik nepersivalgyk, kad nereikėtų išvemti.VX%Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.OWKas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.lVQ Ištikimas pasiuntinys yra kaip sniego šaltumas pjūties metu, jis atgaivina šeimininko širdį.dUA Išmintingas įspėjimas paklusniai ausiai yra kaip aukso žiedas ar auksinis papuošalas.RT Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.OS kad kas išgirdęs nesugėdintų tavęs ir tavo garbė nenukentėtų.gRG Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems,_Q7Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave.PGeriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis.IO Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton.^N5Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume.RMPašalink priemaišas iš sidabro, ir sidabrakalys padarys iš jo indą.\L1Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis.UK#Dievo šlovė – nuslėpti dalyką, karaliaus garbė – ištirti dalyką.XJ)Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.YI+"ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas“.YH+!„Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,5Ge Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:]F3Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.DEAš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.ZD-Nesakyk: „Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam“.DCNeliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.TB!Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.3AaTinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.O@Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.U?#Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.K>Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.Z=-Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.T<!Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.B;Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.A:}Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.\91kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.^85Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,a7;Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.K6Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.l5QTaip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.]43 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.3 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.P2 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.31a Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.J0  Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.B/Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.N.Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.X-)Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.J, Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.I+ Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.<*sNamai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.<)snes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.A(}Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,'w#Tu sakysi: „Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu“.^&5"Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.c%?!Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.N$ Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.W#'Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!D"Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.r!]Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?B Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.OPaleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris – siauras šulinys.DMano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.W'Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.X)Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.V%Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.J Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.MGirtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.:oNebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.T!Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.9mGalas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.RNepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.5eTau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.LMano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.FTu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.L Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.P Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.O nes jų Atpirkėjas yra galingas – Jis gins jų bylą prieš tave.J  Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,S  Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.K Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.z mnes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.A }Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,j MNežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.H Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.<sNegeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.H Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.Y+Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.zmAr matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones.ENepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė.Qjei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį?ONebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą;I kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.<sNedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,T~!nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.h}INeapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,q|[kad pamokyčiau tave tiesos žodžių tikrumo ir tu galėtum duoti atsakymą tiems, kurie klaus tavęs?R{Ar aš neužrašiau tau prakilnių dalykų apie patarimus ir pažinimą,Hz Šiandien tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu.NyTau bus malonu laikyti juos savo širdyje, ir jie tiks tavo lūpose.]x3Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.aw;Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.Yv+Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.`u9Svetimos moters lūpos – gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.Nt Tinginys sako: „Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!“Xs) Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais.\r1 Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi.Jq  Išmesk niekintoją, ir liausis vaidai, barniai ir priekaištai.Sp Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.OoKas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.NnTurtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu.\m1Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.cl?Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų.SkNusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.Vj%Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.Ji Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.ehCGeras vardas yra vertingesnis už didelius turtus, o palankumas – už sidabrą ir auksą.Ig Žirgas ruošiamas kovos dienai, bet pergalę teikia Viešpats.Vf%Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.Ae}Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus.Hd Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo.]c3Nedorėlio auka Viešpats bjaurisi, tuo labiau, jei ji aukojama klastinga širdimi.MbJis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas.@a{Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti.b`=Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.K_Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.b^=Išmintingasis užima stipriųjų miestą ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitikėjo.U]#Kas seka teisumą ir gailestingumą, suranda gyvenimą, teisumą ir garbę.b\=Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.Z[-Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.SZNedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlis – už nekaltąjį.XY)Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės.EXNuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime.GWTeisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina.RVSlapta dovana nuramina pyktį, o dovana į antį – stiprią rūstybę.KU Kas neklauso vargšo šauksmo, pats šauks, bet nebus išgirstas.fTE Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes.|Sq Kai nubaudžiamas niekintojas, neišmanėlis tampa išmintingas. Kai išmintingas pamokomas, jis įgyja supratimo.?Ry Nedorėlio siela trokšta pikto, jis nesigaili artimo.ZQ- Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.HP Nusikaltėlio kelias yra vingiuotas, nekaltojo darbai teisūs.VO%Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga.QNMelu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties.KMStropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti – į nuostolį.`L9Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.=KuTiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka._J7Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį._I7Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori.NHKirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį. b~~x~*}{||!{dzz#yyAxwww vdv+uuFtt=t srrr:qqq?pppkp owo nn mmQll7kk-jj%ivi-hh gg|gEfReee?ddnd ccbaaja ``"__^^@]];\\v\ [[EZYYYGXWWiW!VVfUUUTT%SSZRRRGQQQ;PPPHOOYNNMMMMSMLLZLKK[JIIuHH{GGG:FF|FEE$DCCmBBgA@@c?>> =I< 96'|W~0` l  w . 1N- %bX8) Mano mylimasis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių.c7? Gražiausioji tarp moterų, kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad mus taip saikdini?n6USaikdinu jus, Jeruzalės dukros, jei rasite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad alpstu iš meilės.p5YMane pastebėjo miesto sargai. Jie mušė ir sužeidė mane; sienų sargai nuplėšė mano apsiaustą.&4EAš atidariau duris savo mylimajam, bet jis buvo nuėjęs. Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau; šaukiau, bet jis neatsiliepė.s3_Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam. Nuo mano rankų ir pirštų varvėjo mira ant durų skląsčio.U2#Mano mylimasis įkišo ranką pro duris, ir mano širdis suvirpėjo nuo jo.t1aAš nusivilkau savo drabužius, kaip aš juos vėl apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip vėl jas sutepsiu?d0AAš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: „Atidaryk, mano sesuo, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji! Mano galva pilna rasos, o mano garbanos – nakties lašų“.;/oAš atėjau į savo sodą, mano sesuo ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Draugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji!".=Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.L-sodo šaltinis – gyvybės vanduo ir tekantys upeliai nuo Libano.,nardas ir šafranas, kvepiančios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiais aromatais;Q+ Tavo sode auga granatai ir rinktiniai vaismedžiai, kamparas ir nardas;^*5 Mano sesuo, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis.)% Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu yra medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano.&(E Kaip maloni yra tavo meilė, mano sesuo, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas – už visus brangiausius kvepalus.' Tu pagrobei mano širdį, mano sesuo, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.,&QAteik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų.;%qTu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės.b$=Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos.L#Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų.n"UTavo kaklas kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant kurio kabo tūkstantis karžygių skydų.~!uTavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis. Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.)KTu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų. Siono dukros, išeikite pamatyti karalių Saliamoną su karūna, kuria jo motina karūnavo jį vestuvių dieną, jo linksmybių dieną.  Neštuvų atramos sidabrinės, atlošas auksinis, sėdynė purpuru aptraukta, o vidus su meile papuoštas Jeruzalės dukterų.E Karaliaus Saliamono neštuvai padaryti iš Libano medžių.taJie visi ginkluoti kardais, įgudę kovotojai; kiekvieno kardas prie juosmens, paruoštas nakties pavojui.Y+Tai Saliamono neštuvai! Šešiasdešimt karių, Izraelio karžygių, jį lydi.xiKas ten lyg dūmų stulpas ateina iš dykumos; iškvėpintas mira, kvepalais ir visokiais pirklių milteliais.  Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.'Praėjusi pro juos, radau tą, kurį myliu. Pagavau jį ir nepaleidau, kol neįsivedžiau į savo motinos namus, į kambarį savo gimdytojos.xiMane sutiko miesto sargybiniai, vaikščiodami miesto gatvėmis. Aš paklausiau, ar jie nematė mano mylimojo.Aš kelsiuos, eisiu į miestą, vaikštinėsiu miesto gatvėmis ir aikštėmis, ieškosiu savo mylimojo. Aš ieškojau jo, bet neradau.W'Naktį savo guolyje ieškojau to, kurį myliu; aš ieškojau jo, bet neradau.  Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.BMano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.a;Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.#Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus“.q[ Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!hI Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.; q Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.T ! Mano mylimasis man kalba: „Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!x i Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.Q Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.  Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.A}Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.]3Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.PJis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs – meilė. Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.J Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.5eAš esu rožė iš Šarono, slėnių lelija.@{mūsų namų rąstai – kedrai, o lubos – kiparisai.RTu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolis – žalumynuose,KTu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės.KMano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne.S~ Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės.H}  Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą.J|  Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis.U{# Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais.Lz Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais.ry]Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.x3Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų?,wQNežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau.jvMJeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos.Uu#Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli.wtgKvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave.`s9Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną.-rUGiesmių giesmė, Saliamono sukurta.Wq' Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus – gerus ir blogus.p Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.so_ Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.n Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas.fmE Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius.l) Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis visą laiką mokė žmones pažinimo. Jis viską ištyrė, apsvarstė ir sudėjo daug patarlių.Rk Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas, – viskas yra tuštybė.`j9 Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia – pas Dievą, kuris ją davė.wig Sidabrinis siūlas nutrūks, auksinis dubuo suduš, ąsotis prie šulinio subyrės ir šulinio ratas sulūš.Qh Tuomet jie bijos aukštumų ir baimė bus kelyje. Migdolų medžiai pražys, skėriai taps našta. Žmogus nieko nebenori, jis žengia į savo amžinus namus, ir raudotojai jau vaikščioja gatvėse.g} durys į gatvę užsidarys, girnų garsas nusilps; paukščiai prikels savo giesmėmis, o dukterų giesmių nesigirdės.f7 Tuomet namų sargai drebės, stiprieji susilenks, malėjos nebedirbs, nes jų bus maža išlikę, o tie, kurie žiūrės pro langus, nieko nebematys;keO Nelauk, kol aptems saulės šviesa, mėnulis bei žvaigždės ir nauji debesys užeis po lietaus.d Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: „Man jie nepatinka“.`c9 Nesirūpink, atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.@by Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą.a% Kiek ilgai žmogus begyventų, tegul džiaugiasi visą laiką ir nepamiršta, kad tamsių dienų bus daugybė. Visa, kas bus, yra tuštybė.1`] Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę.j_M Sėk sėklą rytą ir vakare, nes nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros.^{ Kaip nežinai dvasios kelių ir kūdikio kaulų augimo įsčiose, taip nežinai ir darbų Dievo, kuris viską sukūrė.H] Kas žiūri vėjo – nesėja, kas stebi debesis – nepjauna.f\E Kai debesys pilni, jie duoda žemei lietaus. Kokia kryptimi medis griūva, taip jis ir guli.k[O Padalyk ją į septynias ar aštuonias dalis, nes nežinai, kokia nelaimė gali įvykti žemėje.KZ Mesk savo duoną ant vandens, nes tu ją rasi po daugelio dienų. Y Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta.BX Puotos ir vynas palinksmina, o pinigas už viską atsako.ZW- Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus.V Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami.]U3 Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą.TT! Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino.hSI Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?FR jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga – beprotybė.QQ Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;XP) Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis.xOi Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti.aN; Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti.UM# Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.\L1 mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis.GK kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingieji – pažeminti;KJ Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida:iIK Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas.^H5 Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.MG Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio – į kairę.qF[ Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui.\E1 Išmintis vertingesnė už ginklus. Vienas nusidėjėlis gali daug blogo padaryti.oDW Išmintingojo ramiai pasakytų žodžių klausoma labiau negu šauksmo to, kuris vadovauja kvailiams.C Tada aš tariau: „Išmintis vertingesnė už jėgą“. Bet beturčio išmintis buvo paniekinta, ir niekas jo žodžių neklausė.B+ Mieste gyveno neturtingas, bet išmintingas žmogus. Savo išmintimi jis išlaisvino miestą. Tačiau niekas neatsiminė to beturčio žmogaus.A Buvo mažas miestas, kuriame gyveno nedaug žmonių. Atėjo galingas karalius, apsupo jį ir pristatė didelių įtvirtinimų.M@ Aš mačiau tokią išmintį po saule, ir man ji pasirodė didelė.D? Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki.V>% Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.w=g Ką gali, daryk dabar, nes kape, į kurį eisi, nebus nei darbo, nei minčių, nei supratimo, nei išminties.< Džiaukis gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su žmona, kurią myli. Tokia yra tavo gyvenimo dalis šiame pasaulyje.Y;+ Tebūna tavo drabužiai visados balti ir tegul netrūksta tavo galvai aliejaus.j:M Valgyk linksmas savo duoną, gerai nusiteikęs, gerk vyną, nes Dievas dabar priima tavo darbus.X9) Jų meilė, neapykanta ir pavydas dingo; jie nebeturi jokios dalies pasaulyje.y8k Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti.[7/ Kol žmogus gyvas, jis turi vilties. Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą.>6u Tai yra pasaulio blogybė – tas pats likimas visiems. Visų širdys yra pilnos piktybių, ir beprotybė pasilieka žmonių širdyse, kol jie gyvena, o po to – pas mirusiuosius.W5' Visiems yra vienodas likimas: teisiajam ir nedorėliui, geram ir blogam, švariam ir nešvariam, aukojančiam aukas ir neaukojančiam, doram ir nusidėjėliui, prisiekiančiam ir nedrįstančiam prisiekti.4) Visa apsvarstęs, supratau, kad teisusis, išmintingasis ir jų darbai yra Dievo rankose. Žmogus nežino, ar jo laukia meilė, ar neapykanta.Y3+aš pamačiau visus Dievo darbus ir supratau, kad žmogus negali suvokti, kas vyksta po saule. Kaip žmogus besistengtų tyrinėdamas, jis nesuvoks to; net išmintingasis, kuris tariasi žinąs, to nesupras.2Kai aš stengiausi suprasti išmintį ir tai, kas vyksta žemėje, kodėl žmonės nei dieną, nei naktį nesudeda akių,N1Tada aš gyriau linksmybę, nes žmogui nėra nieko geresnio po saule, kaip valgyti, gerti ir būti patenkintam. Tai pasiliks su juo jo darbuose per visas dienas, kurias Dievas jam davė po saule.$0AŽemėje kartais teisusis gauna, ką nedorėlis yra nusipelnęs, o nedorėlis gauna, ką yra nusipelnęs teisusis. Aš sakiau, kad tai taip pat tuštybė.p/Y Bet nedorėliui nebus gerai ir netruks ilgai jo dienos, kurios tėra šešėlis, nes jis nebijo Dievo. . Nors nusidėjėlis ir šimtą kartų nusikaltęs ilgai gyventų, tačiau aš žinau, kad tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera.- Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta.,! Aš mačiau nedorėlius laidojant; jie eidavo į šventyklą, tačiau buvo pamiršti mieste, kuriame taip elgėsi. Tai irgi yra tuštybė.+ Aš viską stebėjau, kreipiau dėmesį į kiekvieną dalyką pasaulyje. Kartais žmogus gali valdyti kitą žmogų ir pats sau kenkti.5*cNė vienas žmogus neturi galios sulaikyti dvasią nei pakeisti mirties laiko. Negali būti atleistas nuo šitos kovos, ir nedorybė neišgelbės to, kuris jai atsidavęs.<)snes nė vienas nežino, kas bus ir kada tai įvyks?Z(-Kiekvienam dalykui yra laikas ir sprendimas, tačiau žmogui tai didelis vargas,e'CKlausydamas jo įsakymų, nepatirsi pikta. Išmintingas žmogus žino, kada ir kaip elgtis.Q&Karaliaus žodis yra galingas; kas gali jam sakyti: „Ką tu darai?“h%INeskubėk išeiti iš jo akivaizdos. Nedalyvauk nedorame darbe, nes jis gali daryti, ką nori.D$Klausyk karaliaus įsakymų dėl Dievui duotos priesaikos.# Kas yra toks išmintingas, kad galėtų viską išaiškinti? Išmintis nušviečia žmogaus veidą ir sušvelnina jo bruožus.n"UŠtai ką aš supratau: Dievas sukūrė visus žmones teisius, bet jie patys daug dalykų prasimano.!Ko mano siela ieškojo, bet aš neradau? Suradau vieną vyrą iš tūkstančio, bet moters tarp visų neradau nė vienos.p YTai aš supratau, – sako pamokslininkas, – lygindamas vieną dalyką su kitu, kol radau atsakymą.EAš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose – virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.#?Aš nusprendžiau savo širdyje pažinti, ištirti ir surasti išmintį bei priežastis, suprasti kvailumo, beprotystės ir neišmanymo pragaištingumą.A}Visa tai yra toli ir labai giliai. Kas visa tai ištirs?s_Aš viską išmintingai tyrinėjau ir galvojau, kad būsiu išmintingesnis, bet tai buvo toli nuo manęs.?yNes tavo širdis žino, kad ir tu dažnai keiki kitus.W'Nekreipk dėmesio į visas kalbas, kad neišgirstum savo tarno tave keikiant.[/Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų.;qIšmintingas yra stipresnis už dešimt galiūnų.V%Gera laikytis vieno ir nepaleisti kito, nes bijantis Dievo išvengs viso to.J Nebūk per daug nedoras nė kvailas, kad nemirtum prieš laiką.NNebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau.{oPer savo beprasmes dienas mačiau, kaip teisusis žūva savo teisume, o nedorėlis ilgai gyvena, darydamas pikta. Gerą dieną džiaukis, o nelaimės dieną susimąstyk: Dievas padarė vieną ir kitą, kad žmogus nežinotų, kas jo laukia.Z- Pažvelk į Dievo darbus! Kas galėtų ištiesinti tai, ką Jis padarė kreivą?  Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi.N Gerai yra išmintis su paveldėjimu, ypač tiems, kurie mato saulę.\1 Nesakyk: „Kodėl seniau buvo geriau negu dabar?“ Tai neišmintingas klausimas.=u Nebūk greitas pykti, nes pyktis yra kvailio antyje.I  Pabaiga geriau negu pradžia; kantrumas geriau negu išdidumas.Q Priespauda ir išmintingą padaro beprotį, o kyšiai sugadina širdį.f EKvailio juokas yra kaip deginamų erškėčių spragsėjimas po puodu. Ir tai yra tuštybė.W 'Geriau yra išgirsti išmintingo barimą negu klausytis kvailųjų giedojimo.Y +Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose, o kvailių – linksmybės namuose.W'Geriau yra liūdėti negu juoktis, nes liūdnas veidas daro širdį geresnę.iKGeriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto.Z-Geras vardas yra geriau negu brangus tepalas ir mirties diena negu gimimo diena.3 Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo?S Daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia nauda iš to žmogui?ta Visa, kas yra, jau pavadinta ir žinoma, kad tai yra žmogus. Jis negali varžytis su stipresniu už save._7 Geriau matyti akimis negu mintimis klajoti; tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.iKKuo išmintingasis pranašesnis už kvailį? Kokia nauda beturčiui, kuris žino, kaip gyventi?EŽmogus dirba dėl savo burnos, bet jo siela nepasitenkina.nUkuris gyventų žemėje du tūkstančius metų, bet nematytų gero; visi eina į tą pačią vietą.D~Jis nematė saulės ir nieko nežino; jam ramiau negu tam,Q}Jis atėjo į tuštybę ir nueina į tamsą; jo vardą uždengia tamsa.B|}Jei žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, bet jo siela nepasitenkintų gėrybėmis ir jis neturėtų net kapo, tai negyvas gimęs kūdikis yra laimingesnis už jį.={sKai kam Dievas duoda turtų, lobio ir garbės. Jis turi visko, ko siela geidžia, bet jis negali tuo pasinaudoti – svetimas naudojasi tuo. Tai yra tuštybė ir didelė nelaimė.NzPastebėjau kitą blogybę pasaulyje, kuri yra dažna tarp žmonių.\y1Nes jis nedaug atsimins savo gyvenimo dienų, kadangi Dievas džiugina jo širdį.x-Kiekvienam žmogui, kuriam Dievas suteikė turto ir lobių ir leido jam valgyti, imti savo dalį ir džiaugtis savo darbu, tai yra Dievo dovana.(wIŠtai ką mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia.Jv Visą savo gyvenimą jis vargo, krimtosi, sirgo ir buvo tamsoje.su_Tai yra didelė blogybė: kaip jis atėjo, taip ir išeis. Kokia jam nauda iš to, kad jis dirbo vėjams?htIKaip jis gimė nuogas, taip nuogas ir išeis – nieko nepasiims savo rankoje, ką užsidirbo.Zs- Pražūna turtai atsitikus nelaimei, ir kai jam gimsta sūnus, jis nieko neturi.cr? Didelę blogybę pastebėjau pasaulyje: turtų savininkas kaupia juos, kad sau pakenktų.qq[ Darbininkas, daugiau ar mažiau pavalgęs, saldžiai miega, o turtuoliui jo turtai neleidžia užmigti. p Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis.oy Kas myli sidabrą, niekad nepasitenkins sidabru; kas myli turtus, nepasitenkins tuo, ką turi; tai taip pat tuštybė.MnNauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų..mUJei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis.Ul#Sapnų gausybė, kaip ir žodžių gausybė, yra tuštybė. Tu bijok Dievo.'kGNevesk savo burna kūno į nuodėmę. Nesakyk angelo akivaizdoje, kad suklydai. Kodėl Dievas, supykęs dėl tavo žodžių, turėtų sunaikinti tavo darbą?8jkGeriau nežadėti negu pažadėjus neįvykdyti.\i1Kai padarai įžadą Dievui, įvykdyk jį nedelsdamas, nes Jam nepatinka kvailiai.hhIKaip nuo daugybės rūpesčių kyla sapnai, taip kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos.%gCNeskubėk savo burna, ir tegu neskuba tavo širdis kalbėti Dievo akivaizdoje, nes Dievas yra danguje, o tu žemėje. Todėl tenebūna daug tavo žodžių.f%Būk atsargus, kai eini į Dievo namus, ir būk pasiruošęs klausyti. Tai bus geriau negu kvailių auka, kurie net nežino, kad daro pikta.}esDaugybė žmonių buvo prieš jį, ir vėliau atėjusieji nesidžiaugs juo. Ir tai yra tuštybė ir vėjo gaudymas.idKAš galvojau apie žmones, gyvenančius pasaulyje, ir kitą jaunuolį, kuris užims ano vietą.ac;Nes jis, išėjęs iš kalėjimo, tapo karaliumi, o kitas, gimęs karaliumi, nuskursta.pbY Geriau neturtingas, bet išmintingas jaunuolis, negu senas kvailas karalius, kuris nepriima patarimų.Ya+ Jei vienas užpuolamas, dviese pasipriešina. Trigubą virvę sunku pertraukti.J`  Jei dviese miega, vienas kitą šildo. Bet kaip sušilti vienam?k_O Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti.R^ Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atlygį už savo triūsą.n]UVienišas žmogus, neturįs nei sūnaus, nei brolio, triūsia be galo, ir jo akys nepasisotina turtais. Jis nepagalvoja: „Kodėl aš triūsiu ir užginu gėrybių savo sielai?“ Tai taip pat tuštybė ir nereikalingas vargas!3\aPastebėjau dar vieną tuštybę po saule._[7Geriau turėti saują su ramybe negu pilnas rieškučias vargstant ir gaudant vėjus.=ZuKvailys sėdi sudėjęs rankas ir valgo savo kūną. Y Toliau stebėjau žmonių darbą ir jų pastangas, dėl kurių žmogui pavydi jo kaimynas. Tai irgi tuštybė ir vėjo gaudymas.zXmDar laimingesnis už juos tas, kuris dar negimęs, nes jis dar nematė piktadarysčių, kurios vyksta pasaulyje.EWAš nusprendžiau, kad mirusieji laimingesni už gyvuosius.*VMAš mačiau visą priespaudą, kuri yra šiame pasaulyje. Štai ašaros prispaustųjų ir niekas jų nepaguodžia. Skriaudėjai galingi, bet nėra kam paguosti.U!Aš supratau, kad žmogui nėra nieko geresnio, kaip džiaugtis savo darbais, nes tai yra jo dalia. Nes kas gi jam parodys, kas bus po jo?kTOKas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę?TS!Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.-RSŽmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.QAš galvojau savo širdyje apie žmones: „Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai“.P{Tariau savo širdyje: „Dievas teis teisųjį ir nedorėlį, nes Jis paskyrė laiką kiekvienam įvykiui ir darbui“.`O9Aš mačiau po saule: teismo vietoje – nedorybė, teisingumo vietoje – neteisybė.TN!Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.M!Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina, – nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų._L7 Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.jKM Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime.$JA Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.GI Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.?Hy Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš savo triūso?@G{Yra laikas mylėti ir nekęsti; laikas karui ir taikai.IF Yra laikas perplėšti ir susiūti; laikas tylėti ir kalbėti.DEYra laikas įgyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti.kDOYra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo.@C{Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti.AB}Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti.LAYra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta.A@}Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.p?YŽmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui. Tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.0>[Ar kas be Jo gali valgyti ir mėgautis?= Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu. Aš mačiau, kad visa tai ateina iš Dievo rankų.x<iVisas jo gyvenimas pilnas vargo, sielvarto ir kančių; net naktį jis neturi poilsio. Tai taip pat tuštybė.8;kKokia nauda žmogui dirbti ir vargti pasaulyje?$:AŽmogus, kuris dirbo išmintingai, protingai ir sėkmingai, turės viską palikti kitam, kuris niekuo neprisidėjo. Tai yra tuštybė ir didelė blogybė.59eGailėjausi įdėjęs tiek triūso po saule.!8;Kas žino, ar jis bus išmintingas, ar kvailys? Jis valdys visa, ką sukroviau savo darbu, naudodamasis savo išmintimi po saule. Ir tai yra tuštybė.z7mAš ėmiau nekęsti viso savo triūso šioje žemėje, nes turėsiu viską palikti žmogui, kuris bus po manęs.r6]Aš ėmiau nekęsti gyvenimo; man nepatiko, kas darosi po saule, nes viskas tuštybė ir vėjo gaudymas."5=Išmintingo, kaip ir kvailio, neatsimins ateityje; tai, kas yra dabar, užmirš būsiančios kartos. Išmintingas miršta lygiai taip pat, kaip kvailys.4'Tada tariau širdyje: „Jei kvailio likimas yra toks pat kaip mano, tai kodėl aš siekiu išminties?“ Supratau, kad ir tai yra tuštybė.y3kIšmintingas turi akis, o kvailys vaikščioja tamsoje. Taip pat supratau, kad abiejų laukia toks pat likimas.a2; Pamačiau, kad išmintis yra vertingesnė už kvailystę tiek, kiek šviesa už tamsą.!1; Aš gręžiausi ieškoti skirtumo tarp išminties, kvailystės ir beprotybės. Ką darys žmogus, kuris gyvens po karaliaus? Tai, kas jau yra padaryta.0% Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai, viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule.8/i Ko mano akys geidė, nieko joms neatsakiau, nedraudžiau savo širdžiai jokios linksmybės. Mano širdis džiaugėsi mano darbais, ir tai buvo atlyginimas už mano triūsą. . Aš tapau didis ir išgarsėjau labiau už visus, prieš mane gyvenusius Jeruzalėje. Mano išmintis taip pat pasiliko su manimi.E-Aš įsigijau sidabro, aukso ir kitų turtų iš karalių ir kraštų; pasirūpinau giesmininkų ir giesmininkių, to, ką mėgsta žmonių sūnūs, ir įvairiausių muzikos instrumentų.*,MPirkau vergų ir vergių, turėjau ir savo namuose gimusių vergų; laikiau dideles bandas galvijų ir avių, didesnes negu prieš mane gyvenusieji Jeruzalėje.J+ Pasidariau tvenkinių ir jų vandeniu laisčiau miško medžius.G*sodų, parkų ir prisodinau juose įvairiausių vaismedžių.T)!Aš ėmiausi didelių darbų, pasistačiau namų, užsiveisiau vynuogynų,`(9Aš nusprendžiau mėgautis vynu, tačiau neatsisakyti išminties savo širdyje, ir suprasti, kas yra kvailystė, kol pamatysiu, ką gero žmonių vaikai galėtų daryti, gyvendami po dangumi per visas savo dienas. E~~O}}^||S|{{zzLyyxxww%vvuu&ttrtssrrqqYpp-ooynnmrmll%kkjj>Z== <<*;;:: 99C88e77#66X6 5.4:33221|00k//..B--(,++8**5)_(( 'E&&j&"%%$$x$*##/""L!!G .UlPT(zUdd_"I1g) : 5 o " 7 E@8*@Yt67e" Nes jis sako: „Aš tai padariau savo galia, savo išmintimi tai pasiekiau. Aš panaikinau tautų ribas, išplėšiau jų turtus, kaip karžygys pažeminau jų gyventojus.6+" Todėl, kai Viešpats užbaigs savo darbą Siono kalne ir Jeruzalėje, Jis nubaus pasipūtusį Asirijos karalių, jo išdidžiai pakeltas akis.d5A" Argi negaliu padaryti Jeruzalei ir jos stabams, kaip padariau Samarijai ir jos stabams?“y4k" Ar mano ranka nepasiekė stabmeldžių karalysčių, kurių stabų buvo daugiau negu Jeruzalėje ir Samarijoje?b3=" Ar Kalnė ne kaip Karkemišas? Ar Hamatas ne kaip Arpadas? Ar Samarija ne kaip Damaskas?52e" Ji sako: „Ar mano valdovai nėra karaliai?D1" Bet ji ne taip galvoja: ji svajoja sunaikinti daug tautų.$0A" Aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą.=/u" Vargas Asirijai, mano rūstybės rykštei ir lazdai.}.s" Be manęs jie pateks į nelaisvę, žus nuo kardo. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.- " Ką jūs darysite aplankymo dieną, kai nelaimės jus užklups? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos, kur paliksite savo turtus?,5" kad pašalintų beturtį iš teismo ir paniekintų mano tautos vargšų teises, kad našlės taptų jų grobiu ir galėtų apiplėšti našlaičius.a+;" Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus, *" Manasas – Efraimą, Efraimas – Manasą, abu drauge – Judą. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.o)W" Jis griebs iš dešinės, bet alks, ris iš kairės, bet nepasisotins. Kiekvienas valgys savo kūną.w(g" Kareivijų Viešpaties rūstybė padegė šalį. Tauta bus lyg kuras ugniai. Žmogus nesigailės savo brolio.s'_" Nedorybė kaip ugnis praryja usnis ir erškėčius, padega miško tankumynus, o dūmai kyla kaip stulpai.f&E" Todėl Viešpats nesidžiaugs jų jaunimu ir nepagailės nei jų našlaičių, nei našlių. Jie visi yra veidmainiai ir nedorėliai, jie kalba kvailystes. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.I% " Šios tautos vadai yra suvedžiotojai, o jų vedamieji pražus.[$/" Vyresnieji ir kilmingieji – tai galva, o melą kalbantys pranašai – uodega.c#?" Todėl Viešpats nukirs Izraelio galvą ir uodegą, palmę ir nendrę tą pačią dieną.b"=" Bet tauta nesigręžia į Tą, kuris juos baudžia, jie neieško kareivijų Viešpaties.!-" Sirija rytuose, o filistinai vakaruose ryja Izraelį, plačiai atvėrę nasrus. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.Y +" Todėl Viešpats sukels prieš juos Recino priešus ir sukurstys priešininkus. " „Plytų mūrai sugriuvo, mes juos atstatysime iš tašytų akmenų; nukirto laukinius figmedžius, mes juos pakeisime kedrais“.jM" Tai žinos visa tauta, Efraimas ir Samarijos gyventojai, kurie puikybėje ir išdidume kalbėjo:E" Viešpats pasiuntė žodį Jokūbui, jis krito į Izraelį.D" Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys.9k" Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.M" Visų karių apavas ir krauju sutepti rūbai bus ugnimi sunaikinti.uc" Tu sulaužei tautą slėgusį jungą, juos plakusią rykštę, jos prispaudėjo lazdą kaip Midjano dieną.'" Tu padauginai tautą ir suteikei jiems džiaugsmo. Jie džiaugiasi Tavo akivaizdoje, kaip džiaugiamasi pjūties metu arba dalijantis grobį.xi" Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didelę šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte nušvito šviesa.N" Kas patyrė vargą, tiems nebus tamsu. Seniau Zabulono žemė ir Neftalio žemė buvo paniekintos, bet ateity paežerio kraštas ir kraštas anapus Jordano, pagonių Galilėja, bus išaukštintas.}s"Kai jie pažiūrės į žemę, visur bus sielvartas ir tamsa, tamsybė ir priespauda. Jie pateks į nakties tamsą.y"Jie klaidžios suvargę ir išalkę. Būdami alkani, jie pyks ir keiks savo karalių ir Dievą, žiūrėdami aukštyn._7"Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos.U#"Jie jums sako: „Klauskite mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir būrėjus, kurie jums murma ir šnibžda“. Argi tauta neturėtų klausti savo Dievo? Argi reikia klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais?#"Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Viešpats, esame kareivijų Viešpaties, kuris gyvena Siono kalne, ženklas ir įspėjimas Izraeliui.gG"Aš lauksiu Viešpaties, kuris paslėpė savo veidą nuo Jokūbo namų, aš pasitikėsiu Juo.J "Saugok liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių.J "Daugelis suklups, kris ir suduš; įsipainios ir bus pagauti“.  "Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams.X )" Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite.w g" „Nevadinkite sąmokslu to, ką šita tauta vadina sąmokslu. Nebijokite to, ko ji bijo, ir neišsigąskite.m S" Viešpats kalbėjo man, stipria ranka laikė ir įspėjo mane neiti šitos tautos keliu, sakydamas:| q" Susitarkite tarpusavyje, iš to nieko neišeis. Tarkite žodį, bet jis nebus įvykdytas, nes Dievas yra su mumis!!;" Susirinkite, tautos, ir jūs būsite nugalėtos! Išgirskite, visos tolimos šalys, susijuoskite, būsite nugalėtos! Susijuoskite, būsite nugalėtos!{o"Jis tekės per Judą, patvins ir sieks iki kaklo; išties savo sparnus ir apdengs visą tavo šalį, Emanueli!“)K"Viešpats atves prieš jus daugybės galingų upių vandenis – Asirijos karalių ir visą jo garbę. Jis išsilies iš savo vagos ir užtvindys visus laukus.pY"„Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekantį Siloamo vandenį ir pamėgo Reciną ir Remalijo sūnų,'I"Viešpats man toliau kalbėjo: "Prieš vaikui išmokstant pašaukti tėvą ir motiną, Damasko turtai ir Samarijos grobis bus Asirijos karaliaus išvežti“."Aš įėjau pas pranašę, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O Viešpats man tarė: „Duok jam vardą: ‘Imk grobį, skubėk plėšti’.a;"Aš pasiėmiau ištikimus liudytojus, kunigą Ūriją ir Jeberechijo sūnų Zachariją.{"Viešpats įsakė man: „Imk didelę lentelę ir įrašyk aiškiomis raidėmis: ‘Imk grobį, skubėk plėšti’“."Visi kalnai, kurie dabar kapliu kasami, taps neįžengiami dėl usnių ir erškėčių, juose ganysis galvijai ir vaikštinės avys“.b~="Žmogus ten eis su strėlėmis ir lanku, nes usnių ir erškėčių bus pilnas kraštas.}w"Tuo metu vieta, kur augo tūkstantis vynmedžių, verta tūkstančio šekelių sidabro, pavirs erškėtynu ir usnynu.|y"ir jos duos tiek pieno, kad jis valgys sviestą; ir kiekvienas, kuris bus išlikęs šalyje, valgys sviestą ir medų.P{"Tuo pačiu metu atsitiks, jog žmogus laikys vieną karvę ir dvi avisz3"Tą dieną Viešpats iš anapus upės pasisamdytu skustuvu – Asirijos karaliumi – nuskus galvos ir kojų plaukus, taipogi ir barzdą pašalins.sy_"ir jos atskris ir nusileis slėnių tarpekliuose, uolų plyšiuose, ant visų krūmokšnių ir ganyklose.Zx-"Tuomet Viešpats sušvilps musėms Egipto upės gale ir bitėms Asirijos krašte"w="Viešpats leis tau, tavo tautai ir tavo tėvų namams patirti tokių dienų per Asirijos karalių, kokių nebuvo nuo Efraimo ir Judo atsiskyrimo laikų.zvm"Prieš berniukui išmokstant atmesti pikta ir pasirinkti gera, šalys, kurių karalių bijaisi, bus sunaikintos.au;"Jis maitinsis pienu ir medumi, kol išmoks atmesti, kas pikta, ir pasirinkti, kas gera.vte"Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.}ss" Tuomet Izaijas sakė: „Klausykitės, Dovydo namai, ar jums neužtenka varginti žmonių, ar varginsite ir Dievą?Jr " Ahazas atsakė: „Aš neprašysiu ir negundysiu Viešpaties“.fqE" „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo iš požemio gilybių ar dangaus aukštybių“.+pQ" Viešpats toliau kalbėjo Achazui:so_" Efraimo galva yra Samarija, o Samarijos galva – Remalijo sūnus. Jei jūs netikite, neišliksite!’“n#"Sirijos galva yra Damaskas, o Damasko galva yra Recinas. Dar šešiasdešimt penkeri metai, ir Efraimas bus sunaikintas – tautos nebebus.Dm"Viešpats Dievas taip sako: ‘Taip nebus ir tai neįvyks!rl]"‘Žygiuokime prieš Judą, išgąsdinkime jį, nugalėkime ir paskirkime karaliumi Tabeelio sūnų’,ak;"Kadangi Sirija, Efraimas ir Remalijo sūnus surengė prieš tave sąmokslą, galvodami:@jy"Tu jam sakyk: ‘Stebėk ir būk ramus; nebijok ir tavo širdis teneišsigąsta šitų dviejų smilkstančių nuodėgulių: nirštančio Sirijos karaliaus Recino ir Remalijo sūnaus..iU"Viešpats tarė Izaijui: „Tu ir tavo sūnus Šear Jašubas eikite pasitikti Achazą prie aukštutinio tvenkinio vandentiekio keliu, kuris veda į vėlėjo lauką.h3"Kai Dovydo namams pranešė: „Sirija susidėjo su Efraimu“, karaliaus ir jo tautos širdis taip drebėjo, kaip dreba nuo vėjo miško medžiai.Qg"Judo karaliaus Achazo, sūnaus Jotamo, sūnaus Uzijo, dienomis Sirijos karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, atžygiavo kovoti prieš Jeruzalę, bet neįstengė jos paimti.0fY" Jei iš jų liks dešimtoji dalis ir sugrįš, jie vėl bus naikinami. Tačiau kaip nukirtus uosį ar ąžuolą lieka kelmas, taip šventoji sėkla bus jų kelmas“.Je " Viešpats ištrems žmones toli; kraštas visiškai ištuštės.d7" Aš klausiau: „Ar ilgai, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kol miestai pasidarys tušti ir be gyventojų, namai be žmonių, o kraštas pavirs dykyne.8ci" Sukietink širdį šitos tautos, apkurtink jos ausis ir aptemdyk akis, kad nematytų akimis, negirdėtų ausimis, nesuprastų širdimi, neatsiverstų ir nebūtų pagydyta“. b " Jis atsakė: „Eik ir sakyk šiai tautai: ‘Ir toliau girdėkite, bet nesupraskite, ir toliau žiūrėkite, bet nematykite’.a"Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: „Ką man pasiųsti? Kas eis už mus?“ Aš atsiliepiau: „Aš čia, siųsk mane!“`y"Jis palietė ja mano lūpas ir tarė: „Štai ji palietė tavo lūpas, tavo kaltė panaikinta, nuodėmė apvalyta!“_"Vienas serafas atskrido prie manęs. Jis laikė rankoje žėruojančią anglį, kurią buvo pasiėmęs replėmis nuo aukuro.F^"Aš tariau: „Vargas man, aš esu žuvęs! Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp žmonių nešvariomis lūpomis. Aš savo akimis mačiau Karalių, kareivijų Viešpatį!“D]"Durys sudrebėjo nuo šauksmo, o namai prisipildė dūmų.\"Jie šaukė vienas kitam, sakydami: „Šventas, šventas, šventas, kareivijų Viešpats; visa žemė pilna Jo šlovės“.["Serafai stovėjo ties Juo. Kiekvienas iš jų turėjo po šešis sparnus: dviem jie dengė savo veidą, dviem kojas ir dviem skrido.zZm"Karaliaus Uzijo mirties metais mačiau Viešpatį aukštame ir pakeltame soste. Jo rūbas pripildė šventyklą. Y"Tą dieną jie riaumos prieš juos lyg šėlstanti jūra. Pažvelgus į kraštą, bus gąsdinanti tamsa, šviesą uždengs debesys.}Xs"Jie riaumoja kaip liūtas, kaip jaunas liūtas. Jie, pagriebę grobį, nusineša jį, ir niekas jo iš jų neatims.}Ws"Jų strėlės aštrios, visų lankai įtempti. Jų žirgų kanopos kaip titnagas, jų vežimų ratai kaip viesulas.#V?"Tarp jų nebus nusilpusių nei nuvargusių, snaudžiančių nei miegančių. Nė vienam iš jų neatsiriš strėnų juosta ir neatsileis apavo dirželis.~Uu"Jis duos ženklą toli esančiai tautai, sušvilps ir pašauks ją iš žemės pakraščių. Ir ji ateis skubėdama.oTW"Todėl Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Jo tautą. Jis pakėlė savo ranką ir ištiko juos. Kalnai sudrebėjo, jų lavonai kaip sąšlavos gulėjo gatvėse. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.YS+"Kaip liepsna sudegina ražienas ir sausa žolė pranyksta ugnyje, taip jų šaknys supus ir žiedai dulkėmis pavirs, nes jie atmetė kareivijų Viešpaties įstatymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį.HR "kurie išteisina nedorėlį už kyšius, o nekaltą pasmerkia.fQE"Vargas tiems, kurie yra karžygiai gerti vyną ir drąsūs vyrai maišyti stiprius gėrimus,]P3"Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu. O9"Vargas tiems, kurie vadina pikta geru ir gera piktu, kurie paverčia tamsą šviesa ir šviesą tamsa, kurie padaro kartų saldžiu ir saldų karčiu.N)"Kurie sako: „Tepaskuba Jis, tepagreitina savo darbą, kad mes matytume, teįvykdo Izraelio Šventasis savo sprendimą, kad mes žinotume“.nMU"Vargas tiems, kurie traukia neteisybę tuštybės virvėmis ir nuodėmę lyg vežimėlio vadžiomis.hLI"Tada ėriukai ganysis kaip savo ganykloje ir svetimieji maitinsis tuo, kas liks po turtuolių.jKM"Kareivijų Viešpats bus išaukštintas teisme, šventas Dievas parodys savo šventumą teisumu.VJ%"Žmogus bus parblokštas, karžygys pažemintas, išdidūs nuleis savo akis.I"Todėl mirusiųjų buveinė plačiai atvers savo nasrus. Tautos šlovė ir visa minia, visi triukšmautojai ir lėbautojai žengs į ją.wHg" Todėl mano tauta bus ištremta, nes neturi pažinimo; jos kilmingieji mirs badu, minia neturės net vandens.G" Jų pokyliuose yra arfa ir styginiai, būgnas, vamzdis ir vynas. Bet jie nekreipia dėmesio į Viešpaties veiksmus nei į Jo darbus.tFa" Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą girtuokliauti ir sėdi iki vėlaus vakaro, kol įkaista nuo vyno.iEK" Dešimt akrų vynuogyno teduos vieną batą vyno, o iš homero sėklų išaugs efa derliaus“.pDY" Kareivijų Viešpats kalbėjo man: „Daugybė didelių ir gražių namų bus tušti ir be gyventojų.C"Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo ir lauką prie lauko, kol nebelieka vietos kitiems, lyg jie vieni čia gyventų.@By"Kareivijų Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai, o Judo žmonės – Jo mėgiamiausi daigai. Jis laukė teisingumo – ir štai liejamas kraujas, teisumo – ir štai šauksmas!A"Aš apleisiu jį: nebepurensiu ir nebeapkarpysiu jo. Jis apaugs usnimis ir erškėčiais. Aš įsakysiu nebelyti ant jo“.@"Dabar Aš jums pasakysiu, ką darysiu su savo vynuogynu: Aš pašalinsiu tvorą, ir jį nuganys, nugriausiu sieną, ir jį išmindžios. ? "Ką galima dar padaryti mano vynuogynui, ko Aš nepadariau? Kodėl, kai Aš laukiau vynuogių, jis išaugino rūgščias uogas?b>="„Dabar, Jeruzalės ir Judo gyventojai, darykite teismą tarp manęs ir mano vynuogyno.R="Jis aptvėrė jį ir išrinko iš jo akmenis, prisodino jame rinktinių vynmedžių. Jo viduryje pastatė bokštą ir padirbo spaustuvą. Jis laukė užaugant vynuogių, bet užaugo rūgščios uogos.t<a"Aš giedosiu apie savo mylimojo draugo vynuogyną. Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingame kalnelyje.f;E"Tai bus ūksmė dienos metu nuo karščio ir priedanga bei užuovėja nuo audros ir lietaus.8:i"tada Viešpats padarys ant viso Siono kalno ir ant susirinkusių debesį ir dūmus dieną, o naktį skaisčiai liepsnojančią ugnį. Viešpaties šlovė bus apsauga visiems.q9["Kai Viešpats nuplaus Siono dukters nešvarumą ir išvalys Jeruzalės kraują teismo ir ugnies dvasia,8{"Išlikęs Sione ir gyvenąs Jeruzalėje bus vadinamas šventu – kiekvienas, kuris bus įrašytas gyventi Jeruzalėje. 7"Tą dieną Viešpaties atžala bus graži ir šlovinga, o žemės vaisius bus pasididžiavimas ir garbė išlikusiųjų Izraelyje.J6 "Tą dieną septynios moterys, nutvėrusios vieną vyrą, sakys: „Mes valgysime savo duoną ir vilkėsime savais drabužiais, tik leisk mums vadintis tavo vardu, nuimk nuo mūsų panieką“.I5 "Jos vartai aimanuos ir gedės, apleista ji sėdės ant žemės.A4}"Tavo vyrai kris nuo kardo, o tavo karžygiai – kovoje.33_"Vietoje kvepalų bus smarvė, vietoje juostos – virvė; vietoje gražios šukuosenos – plikė, vietoje apsiausto – ašutinė; vietoje grožio – įdeginta žymė.M2"veidrodėlius, plono lino drabužius, galvos kaspinus ir skraistes.A1}"išeiginius rūbus ir apsiaustus; skareles ir pinigines,$0C"pirštų ir nosies žiedus,]/3"vainikėlius, kojų papuošalus, puošnias juostas, kvepalų dėžutes ir auskarus;+.Q"grandinėles, apyrankes ir šydus;m-S"Tą dieną Viešpats nuplėš jų papuošalus: kojų grandinėles, kaktos juosteles ir mėnuliukus;O,"Viešpats apdengs Siono dukterų galvas šašais ir apnuogins jas“.9+k"Viešpats sako: „Kadangi Siono dukterys išdidžiai vaikščioja, ištiesusios kaklus, mėto geidulingus žvilgsnius, eidamos mažais žingsneliais, skambina kojų žiedais,*"Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?“ – klausia Viešpats, kareivijų Dievas.)"Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. „Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.:(o" Viešpats keliasi daryti teismo ir teisti tautas. '" Mano tauta! Vaikai juos spaudžia, moterys jiems viešpatauja. O mano tauta! Tavo vedliai tave suvedžioja ir veda klaidingu taku.?&y" Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.[%/" Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais.$1" Jų veido išraiška liudija prieš juos. Jie nesislėpdami nuodėmiauja kaip Sodomos gyventojai. Vargas jiems! Jie patys sau užtraukia nelaimę.t#a"Jeruzalė ir Judas kris, nes jų žodžiai ir darbai priešingi Viešpačiui; jie erzina Jo šlovės akis.~"u"Jis atsakys: „Aš nesu gydytojas, mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nedarykite manęs tautos vadu“.!!;"Tada žmogus, nutvėręs savo brolį iš tėvo namų, sakys: „Tu dar turi apsiaustą, būk mūsų vadas. Šie griuvėsiai tebūna tavo valdžioje“.  "Žmonės skriaus vienas kitą, net savo artimą. Vaikai bus pasipūtę prieš vyresniuosius, niekam tikę prieš kilminguosius.?y"Vaikai bus jų kunigaikščiai, juos valdys kūdikiai.oW"penkiasdešimtininką ir kilmingąjį, patarėją, įgudusį amatininką ir iškalbingą kalbėtoją.L"karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir vyresnįjį,yk"Štai Viešpats, kareivijų Dievas, atims iš Jeruzalės ir Judo ramstį ir lazdą, duonos ir vandens atsargas,W'"Atsitraukite nuo žmogaus, kurio kvėpavimas šnervėse; kokia yra jo vertė?"kad pasislėptų uolų urvuose ir akmenų plyšiuose nuo Viešpaties baimės ir Jo didingumo šlovės, kai Jis pakils sudrebinti žemės."Tą dieną žmogus išmes savo sidabrinius ir auksinius stabus, kuriuos pasidaręs garbino, kurmiams ir šikšnosparniams,"Jie slėpsis uolų plyšiuose ir žemės urvuose nuo Viešpaties baimės ir Jo didingumo šlovės, kai Jis pakils sudrebinti žemės.$C"Stabus Jis visai sunaikins."Žmogaus išdidumas bus pažemintas, žmonių puikybė bus palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.<s"visi Taršišo laivai ir visa, kas gražiai atrodo.F"kiekvienas aukštas bokštas ir kiekviena sustiprinta siena;B"visi aukšti kalnai ir visos aukštai iškilusios kalvos;N" visi Libano kedrai, aukšti ir išdidūs, ir visi Bašano ąžuolai; " Nes kareivijų Viešpaties diena užgrius kiekvieną, kuris išdidus ir pasipūtęs, tą kuris didžiuojasi, ir jie bus pažeminti:" Išdidūs žmonių žvilgsniai bus pažeminti ir jų puikybė palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.]3" Eik į uolą ir slėpkis dulkėse nuo Viešpaties baimės ir Jo didingumo šlovės.@{" Ten lenkiasi žmogus, žeminasi vyras. Neatleisk jiems!u c"Jų kraštas taip pat pilnas stabų; jie garbina savo rankų darbus, kuriuos pagamino jų pačių pirštai.  "Jų kraštas yra pilnas sidabro ir aukso, ir nėra galo jų turtams. Jų šalis pilna žirgų ir kovos vežimų be skaičiaus. 7"Todėl Tu atmetei savo tautą, Jokūbo namus, kad jie pasidarė kaip rytiečiai, jie turi burtininkų kaip filistinai. Jie susideda su svetimaisiais.O "Jokūbo namai, ateikite ir visi vaikščiokime Viešpaties šviesoje!' G"Jis teis tautas ir sudraus daugelį tautų. Jie perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tautos nebekariaus tarpusavyje ir nebesimokys kariauti.mS"Daug tautų ateis ir sakys: „Eikime prie Viešpaties kalno, į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais“. Nes iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės – Viešpaties žodis."Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius. Į jį plūs visos tautos.P"Regėjimas, kurį matė Amoco sūnus Izaijas, apie Judą ir Jeruzalę.pY"Stiprusis taps lyg pakulos, jo darbas lyg kibirkštis; jie sudegs kartu, ir niekas jų neužgesins“.P"Jūs būsite kaip ąžuolas suvytusiais lapais, kaip sodas be vandens.xi"Jūs gėdysitės ąžuolų, kuriais džiaugėtės, ir jūs raudonuosite dėl sodų, kuriuos buvote pasirinkę.`9"Nusikaltėliai ir nusidėjėliai bus sunaikinti, kurie apleidžia Viešpatį, pražus.N"Sionas bus išgelbėtas teisingumu ir jo atgailaujantys – teisumu.  "Aš grąžinsiu tau teisėjus, kokie jie buvo, ir patarėjus kaip pradžioje. Tuomet tu būsi teisumo ir ištikimybės miestas.|q"Aš pakelsiu savo ranką prieš tave, visiškai nuvalysiu nuo tavęs nuodegas, pašalinsiu iš tavęs priemaišas.w~g"Taip sako Viešpats, kareivijų Dievas, Izraelio Galingasis: „Aš atlyginsiu ir atkeršysiu savo priešams!'}G"Tavo kunigaikščiai tapo maištininkais ir vagių draugais; visi mėgsta kyšius ir laukia dovanų. Jie nebegina našlaičių, našlės byla nepasiekia jų.J| "Tavo sidabras pavirto nuodegomis, vynas sumaišytas su vandeniu.{y"Kaip ištikimas miestas tapo paleistuve? Jis buvo pilnas teisingumo, teisumas gyveno jame, o dabar – žmogžudžiai.ezC"Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas“. Taip kalbėjo Viešpats.Hy "Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes.Ix "Tada ateikite ir kartu pasvarstysime, – sako Viešpats. – Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna.wy"Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.mvS"Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta!~uu"Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.rt]"Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia. Jos mane slegia ir Aš pavargau nuo jų.Ds" Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, sabatų ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė.`r9" Kas reikalauja iš jūsų viso to, kai ateinate pasirodyti man ir mindote mano kiemus?Aq{" „Kam man daugybė jūsų aukų? – sako Viešpats. – Man jau užtenka jūsų avinų deginamųjų aukų ir penimų gyvulių taukų. Aš nemėgstu jaučių, avių ir ožių kraujo.rp]" Klausykite Viešpaties žodžio, jūs Sodomos valdovai! Išgirsk mūsų Dievo įstatymą, Gomoros tauta!xoi" Jei kareivijų Viešpats nebūtų palikęs mums mažo likučio, mes būtume kaip Sodoma, panašūs į Gomorą.inK"Siono dukra palikta kaip palapinė vynuogyne, kaip sargo būda agurkyne, kaip apgultas miestas.m"Jūsų šalis ištuštėjusi, miestai sudeginti, laukų vaisius svetimieji ryja jūsų akivaizdoje. Visa yra sunaikinta svetimųjų.l5"Nuo kojų padų iki viršugalvio nebėra nieko sveiko: sumušimai, randai, pūliuojančios žaizdos – nevalytos, neaprištos, aliejumi nepateptos.qk["Ar verta jus dar daugiau bausti, kurie ir toliau maištaujate? Jau visa galva nesveika, širdis alpsta.Dj"Vargas nuodėmingai giminei, nuo nedorybių apsunkusiai tautai, piktadarių palikuonims, nepaklusniems vaikams! Jie paliko Viešpatį, supykdė Izraelio Šventąjį, nusigręžė nuo Jo.i"Jautis pažįsta savo savininką ir asilas – savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta“.h"Dangūs, klausykite, žeme, išgirsk! Viešpats kalba: „Aš užauginau ir išaukštinau vaikus, bet jie sukilo prieš mane. g"Izaijo, Amoco sūnaus, regėjimas, kurį jis matė apie Judą ir Jeruzalę Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis.efCSkubėk, mano mylimasai, būk kaip stirna ar jaunas briedis, bėgąs kvepiančiais kalnais.\e1 Tu, kuri gyveni soduose, draugai tavęs klausosi. Leisk man išgirsti tavo balsą.d Mano vynuogynas priklauso tik man. Tau, Saliamonai, duodu tūkstantį, o jo prižiūrėtojams už vaisius – du šimtus.c Saliamonas turėjo vynuogyną Baal Hamone, kurį išnuomojo. Kiekvienas už vaisius privalėjo jam mokėti tūkstantį šekelių sidabro.Yb+ Aš esu mūras, ir mano krūtys kaip bokštai. Aš atradau palankumą jo akyse.|aq Jei ji būtų mūras, pastatytume ant jos sidabrinių bokštų, jei ji būtų durys, apkaltume ją kedro lentomis.l`QMes turime mažą seserį, ji neturi krūtų. Ką darysime su ja, kai ateis jai laikas ištekėti?_/Daugybė vandenų neužgesins meilės ir srovės nepaskandins jos. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas.V^%Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.]Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos, pasiremdama į savo mylimąjį? Po obelim aš pažadinau tave, kur motina tave pagimdė.k\OSaikdinu jus, Jeruzalės dukros, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.A[}Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.Z%Aš paimčiau ir vesčiau tave į savo motinos namus, į kambarius, kur gimiau. Aš duočiau tau gerti kvepiančio vyno ir granato sulčių. YO kad tu būtum mano brolis, kurį maitino mano motina! Tada, sutikus tave lauke, galėčiau bučiuoti, niekas manęs neniekintų.X Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai.(WI Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.=Vu Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.>Uw Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.iTK Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.S'Aš tariau: „Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas“. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas – kaip obuolių.SRTavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys – į vynuogių kekes.BQKokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!jPMTavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.$OATavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link./NYTavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.MTavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.LKokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.K  Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, kad galėtume pamatyti tave! Ką gi matysime? Tik dvi pasiruošusias kariuomenes.YJ+ Net nesuvokiau, kaip mano siela nusinešė mane tarsi Aminadabo kovos vežimai.mIS Aš nuėjau pažiūrėti į riešutų sodą, ar pražydo vynuogynas, ar išsprogo granato medžiai. H Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?LG Bet tik viena yra mano balandėlė, mano tyroji, vienintelė pas savo motiną, išskirtinė tai, kuri ją pagimdė. Mergaitės matė ir laimino ją. Karalienės ir sugulovės taip pat ją gyrė.eFCYra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergaičių be skaičiaus.IE Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.zDmTavo dantys kaip avių banda, išeinanti iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.|CqNežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado.sB_Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis.AA}Aš esu mylimojo, o jis yra mano; jis gano tarp lelijų.u@cMano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas. ?Pasakyk, gražiausioji tarp moterų, kur nuėjo tavo mylimasis? Kuriuo keliu pasuko jis, kad galėtume kartu su tavimi jo ieškoti?n>UJo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas.{=oJo kojos lyg marmuro kolonos, stovinčios ant auksinių papėdžių. Jis atrodo kaip Libanas, puikus kaip kedras.s<_Jo rankos lyg aukso žiedai su berilo akmenimis. Jo liemuo lyg iš dramblio kaulo, pagražintas safyrais.{;o Jo skruostai kaip lysvės, kuriose auga kvepiančios žolės. Jo lūpos kaip lelijos, varvančios geriausia mira.Z:- Jo akys kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene, labai jam tinka.Y9+ Jo galva yra lyg brangiausias auksas, jo plaukai banguoti ir juodi kaip varnas. #A~w~}w}|| {{UzzCyy'xxGwwwCvv=uuutsssrrFqqMpponnHmm4llOkk_jjj&ihhbhggf{fe_ddlcccJbbba```r_^^]]]J] \[[[ZYYYYXXXDWW$VUUeTTYSSSQRRQ~Q PPOO+NNMMLLL6KJJIIHNGFFF&EEJDDxCCCBjBA}@@O??S>>R=<G2]b]IF! x R Q \ | OB Cq#,7Q"Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs.6)"Mėnulis paraus ir saulė susigės, nes kareivijų Viešpats šlovingai viešpataus Siono kalne, Jeruzalėje ir savo vyresniųjų akivaizdoje.i5K"Jie bus surinkti kaip belaisviai į duobę ir užrakinti; po daugelio dienų jie bus aplankyti.a4;"Tą dieną Viešpats baus dangaus kareiviją aukštybėse ir žemės karalius žemėje.~3u"Žemė svyruote svyruos kaip girtas, siūbuos kaip palapinė. Ją slėgs jos nusikaltimas, ji grius ir nebeatsikels.D2"Žemė draskyte draskoma, trinte trinama, kratyte kratoma.1"Kas bėgs nuo siaubo garso, įkris į duobę; išlipęs iš duobės, pateks į žabangus; debesys atsivėrę, žemės pamatai dreba.>0w"Siaubas, duobė ir žabangai tau, žemės gyventojau!7/g"Nuo žemės pakraščių girdime giedant: „Šlovė Teisiajam“. Bet aš sakau: „Vargas man, aš nebepakelsiu! Išdavikai be sąžinės – apgaudinėja, suvedžioja“.U.#"šlovins Viešpatį rytuose ir jūros pakraščiuose Izraelio Dievo vardą.G-"Jie pakels balsus, giedos apie Viešpaties didybę vakaruose,i,K" Visas kraštas bus kaip alyvmedis po vaisių nurinkimo, kaip vynuogynas po vynuogių nurinkimo.9+m" Miestas ištuštėjo, vartai guli griuvėsiuose._*7" Verkia dėl vyno gatvėse; išnyko įvairios linksmybės, džiaugsmas žemėje dingo.X))" Tuštybės miestas bus sugriautas, namai užrakinti, niekas durų nebevarstys.Y(+" Nebeskamba vyną geriančiųjų dainos, stiprus gėrimas apkarto jo gėrėjams.p'Y"Linksmybės su būgneliais liovėsi, linksmųjų triukšmas pasibaigė, švelnūs arfos garsai nutilo.T&!"Vynas gedi, vynuogės nyksta, visi, kieno buvo linksmos širdys, dūsauja.%"Todėl prakeikimas ryja žemę ir naikina jos gyventojus, todėl žemės gyventojai sudeginti ir žmonių mažai belikę.$"Žemė suteršta jos gyventojų, nes jie nesilaikė įstatymų, iškreipė teisingumą ir sulaužė amžinąją sandorą.i#K"Žemė liūdi ir nyksta, pasaulis visiškai sumenkėjo ir nyksta; žemės išdidieji nusilpsta.M""Kraštas bus nušluotas ir nualintas, nes taip Viešpats patvarkė.+!O"Taip bus ir tautai, ir kunigui; ir vergui, ir šeimininkui; ir tarnaitei, ir jos šeimininkei; ir perkančiam, ir parduodančiam; ir skolininkui, ir skolintojui.q ["Štai Viešpats daro žemę tuščią lyg dykumą, pakeičia jos paviršių, išsklaido jos gyventojus.,Q"Jo prekyba ir pelnas bus pašvęsta Viešpačiui. Jie nekraus atsargų sandėliuose, bet jas atiduos tarnaujantiems Viešpačiui, kad jie valgytų ir apsirengtų.$A"Po septyniasdešimties metų Viešpats aplankys Tyrą. Miestas vėl grįš prie savo pelno, ištvirkaus su visomis pasaulio karalystėmis visoje žemėje.w"„Pasiimk arfą, vaikščiok po miestą, užmiršta paleistuve, dainuok meiliai ir gražiai, kad tave atsimintų“.3"Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų. Toks yra žmogaus amžius. Po septyniasdešimties metų atsitiks Tyrui kaip dainoje apie paleistuvę:G"Vaitokite, Taršišo laivai, nes jūsų tvirtovė sunaikinta.3_" Štai chaldėjų šalis. Šitos tautos anksčiau nebuvo, asirai įkūrė ją dykumos gyventojams. Jie stato savo bokštus, griauna jo rūmus, paverčia jį griuvėsiais." Jis sakė: „Nebesidžiauk, prispausta mergaite, Sidono dukterie! Pakilk ir plauk į Kitimus! Ir ten nerasi ramybės“." Viešpats ištiesė savo ranką virš jūros, Jis drebino karalystes. Viešpats davė įsakymą sunaikinti Kanaano tvirtoves.q[" Taršišo dukterie, vaikščiok savo žemėje lyg upė, užliejanti kraštą; niekas tavęs nebevaržo. " Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kad suvaldytų jo puikybę ir visą jo garbę, kad sugėdintų visus žemės garbinguosius.~u"Kas tą padarė Tyrui? Jis juk buvo karališkas miestas, jo pirkliai buvo kunigaikščiai, visoje žemėje gerbiami.uc"Ar tai ne linksmasis senų senovėje įkurtas miestas? Jo kojos nuneš jį į tolimą šalį būti ateiviu.N"Jūros pakraščių gyventojai, plaukite į Taršišą ir raudokite!I "Kai žinia apie Tyrą pasieks Egiptą, jie išsigandę drebės.5"Susigėsk, Sidone, nes jūra kalba, jūros stiprybė sako: „Aš nebuvau nėščia ir negimdžiau, neauginau nei jaunikaičių, nei mergaičių“.r]"Per plačius vandenis atgabendavo Šihoro grūdus, derlių nuo upės, ir jūs buvote tautų prekyvietė.uc"Nutilkite, gyventojai jūros pakraščių, kuriuos buvo pripildę Sidono pirkliai, plaukiojantys po jūrą.7"Pranašavimas apie Tyrą. Raudokite Taršišo laivai, nes sunaikintas jūsų miestas, į kurį galėtumėte grįžti. Tą žinią gavome iš Kitimų. "Ateis diena, kai tikroje vietoje įkalta vinis nulūš, visa, kas ant jos kabojo, nukris ir suduš, nes taip Viešpats pasakė’“.} s"Ant jo kabos visa jo tėvo namų šlovė: visos atžalos ir ataugos, maži ir dideli indai nuo puodukų iki puodų.f E"Aš įkalsiu jį kaip vinį tikroje vietoje, ir jis taps savo tėvo namuose šlovingu sostu.  "Aš uždėsiu jam ant peties Dovydo namų raktą. Jis atidarys, ir niekas nebeuždarys, jis užrakins, ir niekas nebeatrakins. !"apvilksiu jį tavo rūbu, apjuosiu tavo juosta ir perduosiu jam tavo valdžią. Jis bus kaip tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.J "Tą dieną aš pašauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų,:o"Aš pašalinsiu tave iš tavo vietos ir tarnybos."Jis sukte pasuks tave ir mes kaip kamuolį į didelę šalį; ten tu mirsi ir ten tavo garbės vežimas taps gėda tavo valdovo namams!P"Štai kareivijų Viešpats tvirtai nutvers tave ir pašalins iš čia.w"‘Ką tu čia veiki? Kodėl išsikirtai sau kapą? Rūpestingai aukštoje vietoje išsikaldinai sau buveinę uoloje.Y+"Kareivijų Viešpats sakė: „Eik pas rūmų prievaizdą Šebną ir jam sakyk:%"Kareivijų Viešpats apsireiškė man, sakydamas: „Šitas nusikaltimas jums nebus atleistas iki mirties, – sako kareivijų Viešpats“./" Bet štai džiaugsmas ir linksmybė, veršių ir avių pjovimas, mėsos valgymas ir vyno gėrimas. „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“.r]" Kareivijų Viešpats ragino tą dieną verkti ir raudoti, skustis galvos plaukus ir apsirengti ašutine.!;" Jūs padarėte saugyklą tarp abiejų sienų senojo tvenkinio vandeniui. Bet jūs pamiršote Tą, kuris visa tai darė, ir nekreipėte dėmesio į Jį.`~9" Jūs apžiūrėjote Jeruzalės namus, juos griovėte ir jais tvirtinote miesto sieną.x}i" Jūs matėte Dovydo miesto sienų plyšius, kurių buvo daug. Jūs sėmėte vandenį iš žemutinio tvenkinio.W|'"Judo apsauga sugriuvo. Tą dieną jūs apžiūrėjote ginklus Miško namuose.b{="Tavo mėgiamieji slėniai buvo pilni kovos vežimų, raiteliai išsirikiavo prie vartų.`z9"Elamas atėjo su strėlinėmis, kovos vežimais ir raiteliais, o Kyras – su skydais.lyQ"Tai buvo paniekos ir sąmyšio diena Regėjimo slėnyje, kurią mums siuntė kareivijų Viešpats.zxm"Aš sakiau: „Atsitraukite nuo manęs, aš graudžiai verksiu. Neguoskite manęs, nes mano tauta sunaikinta“.~wu"Visi tavo valdovai bėgo, bet buvo surišti šaulių. Visi, kurie surasti tavyje, buvo surišti, nors ir toli bėgo.sv_"Tu, pilnas triukšmo ir neramumo, linksmasis mieste! Tavo kritusieji nekrito nuo kardo ir nemirė kovoje.^u5"Pranašavimas apie Regėjimo slėnį. Kas gi atsitiko, kad visi sulipote ant stogų?|tq"Kedaro sūnų, drąsiųjų šaulių, išliks tik mažas likutis, nes Viešpats, Izraelio Dievas, taip kalbėjo“.Ss"Viešpats man sako: „Dar vieneri metai, ir visa Kedaro didybė pranyks.Xr)"Jie bėga nuo kardo, nuo iškelto kardo, nuo įtempto lanko, nuo baisaus karo.eqC"Trokštančiam duokite vandens, pabėgėlius pasitikite su duona, Temos krašto gyventojai.[p/" Pranašavimas apie Arabiją. Jūs nakvosite Arabijos miškuose, Dedano karavanai.wog" Sargas atsakė: „Rytas artėja ir naktis. Jei norite klausti, klauskite vėl; sugrįžkite ir klauskite!“n" Pranašavimas apie Dūmą. Jis šaukia man iš Seyro: „Sarge, kiek dar naktis tęsis? Sarge, kiek dar naktis tęsis?“|mq" O mano klojimo iškultieji grūdai! Ką girdėjau iš kareivijų Viešpaties, Izraelio Dievo, tą pranešiau jums.!l;" Štai, artėja vežimas ir pora raitelių“. Jis atsakė ir tarė: „Krito, krito Babilonas, visi jo dievų atvaizdai sutrupinti guli ant žemės!“ck?"Jis šaukė kaip liūtas: „Viešpatie, aš stoviu sargyboje dieną ir budžiu naktimis. j"Jis pamatė vežimą, traukiamą poros žirgų, raitelį ant asilo ir raitelį ant kupranugario, ir jis labai atidžiai stebėjo.Wi'"Viešpats man įsakė: „Eik, pastatyk sargą, ką jis matys, tepraneša!“phY"Stalas padengtas, kilimai ištiesti, jie valgo ir geria. Kunigaikščiai, pakilkite, patepkite skydus!Yg+"Mano širdis dreba, baimė ima mane; mano malonumų naktis Jis pavertė siaubu.efC"Man strėnas skauda; skausmai suėmė mane lyg gimdyvę, aš nebegaliu girdėti nė matyti.!e;"Aš turėjau bauginantį regėjimą: plėšikas plėšia, naikintojas naikina. Pakilk, Elamai! Medija, apgulk! Aš padarysiu galą visiems vaitojimams.{do"Pranašavimas apie pajūrio dykumą. Viesulas kyla iš pietų, ateina iš dykumos, iš baimę keliančio krašto.Sc"Tą dieną šito jūros pakraščio gyventojai sakys: ‘Štai kas atsitiko tiems, pas kuriuos bėgome ieškoti pagalbos, kad mus išlaisvintų nuo Asirijos karaliaus! Kaip dabar išsigelbėsime?’“lbQ"Jie išsigąs ir drebės dėl Etiopijos, kuri buvo jų viltis, ir dėl Egipto, kuriuo didžiavosi.a+"taip Asirijos karalius ves Egipto belaisvius ir Etiopijos tremtinius, jaunus ir senus, nuogus ir basus, neapdengtomis šlaunimis Egipto gėdai.`"Tada Viešpats tarė: „Kaip mano tarnas Izaijas vaikščiojo nuogas ir basas trejus metus (tai buvo ženklas Egiptui ir Etiopijai),_5"Tuo metu Viešpats kalbėjo Amoco sūnui Izaijui: „Eik, nusivilk ašutinę ir nusiauk kurpes“. Jis taip padarė ir vaikščiojo nuogas ir basas.p^Y"Asirijos karalius Sargonas siuntė Tartaną, ir tas atėjo į Ašdodą, kariavo prieš jį ir paėmė."]="Juos kareivijų Viešpats laimins, sakydamas: „Tebūna palaimintas Egiptas, mano tauta, ir Asirija, mano rankų darbas, ir Izraelis, mano paveldas“.W\'"Izraelis bus trečias su Egiptu ir Asirija – palaiminimas krašto viduryje."[="Tuomet bus vieškelis iš Egipto į Asiriją. Asirai keliaus į Egiptą ir egiptiečiai į Asiriją. Asirai ir egiptiečiai drauge tarnaus Viešpačiui.wZg"Viešpats užgaus Egiptą ir išgydys. Jie gręšis į Viešpatį. Jis leisis permaldaujamas ir pagydys juos.5Yc"Viešpats apsireikš egiptiečiams, ir tą dieną egiptiečiai pažins Viešpatį. Jie aukos Jam deginamąsias ir duonos aukas, duos įžadus Viešpačiui ir laikysis jų.5Xc"Tai bus ženklas ir liudijimas apie Viešpatį Egipto krašte, nes jie šauksis Viešpaties pavojui iškilus. Jis siųs jiems gelbėtoją, kuris kovos ir išlaisvins juos.fWE"Egipto žemės viduryje stovės aukuras Viešpačiui, o krašto pasienyje – paminklas Jam.V%"Tada Egipto šalyje bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir prisieks kareivijų Viešpačiui. Vienas bus vadinamas Saulės miestu.U"Judo žemė bus siaubas Egiptui. Kiekvienas išsigąs, vos jį paminėjęs, dėl to, ką Viešpats nusprendė dėl Egipto. T"Tą dieną egiptiečiai bus lyg moteris: jie drebės ir išsigąs kareivijų Viešpaties rankos, kurią Jis pakels prieš Egiptą.\S1"Jokio darbo Egipte negalės daryti nei galva, nei uodega, nei palmė, nei nendrė. R9"Viešpats pasiuntė jiems svaigulio dvasią, kuri klaidina egiptiečius visuose jų darbuose; jie kaip girtas žmogus, svyrinėjantis savo vėmaluose.jQM" Coano kunigaikščiai taps kvaili, Nofo kunigaikščiai klys. Giminių vadai suklaidins Egiptą.oPW" Kur tavo išminčiai? Jie tepraneša ir tepaskelbia, ką kareivijų Viešpats nusprendė dėl Egipto.:Om" Coano kunigaikščiai yra kvaili. Faraono išmintingieji patarėjai duos kvailus patarimus. Kaip galite sakyti faraonui: „Aš esu išminčiaus sūnus, karalių palikuonis?“@N{" Visų, kurie laiko tvenkinius žuvims, planai sužlugs.EM" Linų apdirbėjai ir verpėjos bei audėjos neteks vilties.jLM"Žvejai liūdės ir dejuos visi, kurie meta meškeres į upę ir kurie vandenyje tiesia tinklus.bK="Papirusai upės pakrantėse ir pasėliai prie upės išdžius, sunyks ir nieko nebeliks.:Jo"Upės ir kanalai dvoks, nendrės ir meldai suvys.1I]"Jūros vanduo nuseks, ir upė išdžius. H "Aš atiduosiu egiptiečius į žiauraus valdovo rankas; nuožmus karalius juos valdys“, – sako Viešpats, kareivijų Dievas.!G;"Egiptiečiai gyvens sąmyšyje, ir Aš paversiu niekais jų planus. Jie klaus savo stabų ir burtininkų, mirusiųjų dvasių iššaukėjų ir žynių.*FM"„Aš sukurstysiu egiptiečius prieš egiptiečius, brolis kovos prieš brolį, draugas prieš draugą, miestas prieš miestą ir karalystė prieš karalystę.'EG"Pranašavimas apie Egiptą. Štai Viešpats ateina į Egiptą ant lengvo debesies. Egipto stabai dreba Jo akivaizdoje, ir egiptiečių širdys tirpsta juose.AD{"Tuo metu aukšto ūgio, nenugalima ir išdidi tauta, kurios bijo arti ir toli gyvenantys, kurios kraštas upėmis išraižytas, atneš dovanų kareivijų Viešpačiui į Siono kalną.C "Jie bus palikti kalnų paukščiams ir žemės žvėrims. Paukščiai tame krašte praleis vasarą ir žvėrys gyvens žiemą.By"Prieš pjūtį, žydėjimui praėjus, vynuogėms pradėjus nokti, Jis išpjaustys visas atžalas ir iškapos šakeles.A/"Štai ką Viešpats man kalbėjo: „Aš ramiai viską seksiu iš savo vietos kaip karštis giedroje, kaip rūko debesis pjūties įkarštyje“.}@s"Viso pasaulio gyventojai! Stebėkite, kai vėliava bus pakelta kalnuose! Klausykite, kai išgirsite trimito balsą!y?k"Jis siunčia pasiuntinius jūra, vandens keliais nendriniuose laiveliuose. Greitieji pasiuntiniai, skubėkite pas aukšto ūgio ir išdidžią tautą, pas tautą, kurios bijosi arti ir toli gyvenantys, kurios kraštas upėmis išraižytas._>7"Vargas kraštui, esančiam anapus Etiopijos upių, kuriame girdimas sparnų ūžesys.u=c"Vakare – siaubas! Rytą jų jau nebėra! Tokia dalia mūsų naikintojų, likimas tų, kurie mus plėšia!<" Viešpats sudraus jas, ir jos bėgs lyg dulkės, nešamos vėjo kalnuose, kaip audros sūkurio blaškomi lapai jos dings.h;I" Vargas daugeliui tautų, kurios šėlsta lyg jūrų bangos ir ūžia kaip putojantys vandenys. :" Tą dieną, kai sodinsi, jie sužaliuos ir kitą rytą žydės, tačiau derliaus jie neneš – tik vargą, nelaimes ir skausmus.97" Kadangi tu užmiršai savo išgelbėjimo Dievą ir neatsiminei savo stiprybės uolos, tu sodinsi savo mėgiamus sodus ir svetimų vynmedžių daigus.8" Tada kaip apleista šaka ar viršūnė bus jo sutvirtinti miestai, kuriuos jie paliks dėl izraelitų. Čia bus tyrlaukiai.7}"Jis nebežiūrės į aukurus, kuriuos padarė jo ranka, ir nebevertins to, kas jo padirbta, – giraičių ir atvaizdų.b6="Tą dieną žmogus žiūrės į savo Kūrėją, jo akys žvelgs į Izraelio Šventąjį.-5S"Iš jo liks tiek, kaip nurinkus alyvmedį: dvi ar trys alyvos medžio viršūnėje ir keturios ar penkios ant šakų galų“, – sako Viešpats, Izraelio Dievas.o4W"Bus taip, kaip pjovėjui pjūties metu nuimant derlių arba kaip renkančiam varpas Refajų slėnyje.I3 "„Tą dieną Jokūbo šlovė sumenkės ir jo kūnas suliesės.2'"Dings Efraimo tvirtovės ir Damasko karalystė. Sirija susilauks to paties, ko susilaukė Izraelio šlovė“, – sako kareivijų Viešpats.j1M"Aroero miestai ištuštės, jie taps ganyklomis. Čia ilsėsis kaimenės ir niekas jų nebaidys.`09"Pranašavimas apie Damaską. „Damaskas nebebus miestas, jis taps griuvėsių krūva./"Bet dabar Viešpats sako: „Per trejus metus Moabo didybė sunyks, iš gausios tautos liks tik mažas ir silpnas likutis“.L." Tai yra Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo seniau apie Moabą.j-M" Jei Moabas pasirodys aukštumoje aukoti ir eis į savo šventyklą melstis, jis nieko nelaimės.O," Mano siela dėl Moabo skamba lyg arfa, o širdis liūdi Kir Hareseto.I+ " Linksmybė ir džiaugsmas dingo iš derlingųjų laukų. Vynuogynuose nebėra nei džiaugsmo, nei linksmybės. Spaudyklose niekas nebespaudžia vyno. Aš nutildžiau dirbančiųjų šauksmus.*!" Aš verkiu drauge su Jazeru dėl Sibmos vynmedžių, laistau ašaromis Hešboną ir Elealę. Tavo vynuogyno derliumi džiaugiasi priešai.>)u"Hešbono laukai išdžiūvo ir Sibmos vynmedžiai, kurių vyną gerdavo tautų viešpačiai, yra sunaikinti, vynuogynai, kurie tęsėsi iki Jazero, siekė dykumą ir anapus jūros.n(U"Visi moabitai verks ir raudos. Jie verks ir liūdės dėl Kir Hareseto pamatų, kurie bus sujudinti. ' "Mes girdėjome apie Moabą, koks išdidus jis yra! Jo išdidumas, akiplėšiškumas ir įžūlumas tėra tuščias pasigyrimas.(&I"Gailestingumu sostas bus įtvirtintas. Jis teisėtai sėdės jame, Dovydo palapinėje, teisdamas, ieškodamas teisingumo ir skubėdamas įgyvendinti teisybę.Q%"Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo. Prispaudėjo nebėra, plėšimas pasibaigė, niokotojai pašalinti iš krašto.$3"Sušaukite pasitarimą, įvykdykite teisingumą. Tegu tavo šešėlis būna kaip naktis vidudienį. Išsklaidytus paslėpk, neišduok pabėgėlių.W#'"Kaip iš lizdo išmesti paukščiukai yra Moabo dukterys prie Arnono brastų._"7"Siųskite krašto kunigaikščiui avinėlį iš Selos į dykumą Siono dukros kalnui.! " Dimono vandenys pilni kraujo. Bet Aš siųsiu Dimonui dar daugiau nelaimių: liūtų Moabo pabėgėliams ir krašte likusiems.W '"Šauksmas girdėti visame Moabo krašte; jis girdimas Eglaimuose ir Berelime.<s"Visa, kas dar liko, jie nešasi per Karklų upelį.c?"Nimrimų vandenys išdžiūvo, žolė nuvyto, nauja nebeželia, ir nėra jokios žalumos.#?"Mano širdis liūdi dėl Moabo. Žmonės iš jo bėga į Coarą. Kiti eina taku verkdami į Luhitą. Kelyje į Horonaimą jie rauda, nes visa sunaikinta.r]"Hešbone ir Elealėje jie taip rauda, kad jų balsas girdėti Jahace; net Moabo kariai šaukia ir dreba.`9"Gatvėse jie vilki ašutinėmis, ant namų stogų ir aikštėse visi rauda ir dejuoja.!"Dibono duktė pakilo į aukštumas raudoti; moabitai rauda dėl Nebojo ir Medebos. Jų visų galvos plaukai nukirpti ir barzdos nuskustos.hI"Regėjimas apie Moabą. Tą naktį, kai Ar Moabas ir Kir Moabas buvo sunaikinti, Moabas žuvo.pY" Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą.)"Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio“. "Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį.$A"„Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušinių – drakonas.7i"Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta:fE"Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys?_7"Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas“.%"Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių.mS"Kareivijų Viešpats prisiekė: „Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus."„Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota“, – sako kareivijų Viešpats.3"„Aš eisiu prieš juos, – sako kareivijų Viešpats, – sunaikinsiu Babilono vardą ir likutį – sūnų ir vaikaitį“, – sako Viešpats. "Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų“. "Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys. "Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas.; q"Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose.\ 1"Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’r]"Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės?E"Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.L"Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’$A" Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.}s" Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?~u" Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave.P" Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’5" Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius.ta"Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.9m"Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja.[~/"kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo.E}"Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą, | "tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: „Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko!k{O"Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę,Xz)"Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus.!y;"Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo.mxS" Hienos kauks bokštuose ir šakalai puikiuose rūmuose. Babilono galas arti, jo dienos suskaitytos.ywk" Laukiniai žvėrys ten šeimininkaus, jų namai bus pilni pelėdų. Stručiai ten bėgios ir šokinės satyrai.v1" Jis niekad nebebus apgyvendintas ir niekas jame negyvens per kartų kartas. Arabas ten nebeties savo palapinės ir piemenys nebeganys savo bandos.uy" Babilonas, karalysčių šlovė, chaldėjų pasididžiavimas, taps kaip Sodoma ir Gomora, kai Viešpats jas sunaikino.^t5" Jie strėlėmis žudys jaunuolius, nepagailės nėščių moterų nei jų kūdikių.^s5" Aš sukurstysiu prieš Babiloną medus, kurie nevertina sidabro ir negeidžia aukso.grG" Jų kūdikius sutraiškys jų pačių akivaizdoje, išplėš namus ir moteris išprievartaus.2q_" Ką suras, perdurs, ką sugaus, nužudys.}ps" Kaip išgąsdintos stirnos arba avys, kurių niekas nebegano, kiekvienas grįš prie savo tautos, į savo kraštą.o" Aš supurtysiu dangus, o žemė pajudės iš savo vietos dėl kareivijų Viešpaties rūstybės Jo degančio pykčio dieną.dnA" Aš padarysiu, kad žmogus bus brangesnis už auksą, o vyras – už gryną Ofyro auksą.!m;" Aš bausiu pasaulį dėl jo piktybės, nedorėlius – dėl jų kalčių. Aš sustabdysiu puikuolių pasipūtimą ir pažeminsiu baisiųjų išdidumą.rl]" Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai nebešvies, saulė, tik patekėjus, aptems ir mėnulis nebešvies.k" Artėja Viešpaties diena, žiauri ir pilna rūstybės bei keršto, kad paverstų žemę tyrlaukiais ir sunaikintų jos nusidėjėlius. j9" Jie išsigąs, juos apims skausmai ir kentėjimai. Juos suims skausmai kaip gimdyves. Jie apstulbę žiūrės vienas į kitą: jų veidai degs ugnimi.Ki" Dėl to visos rankos nusvirs, kiekvieno žmogaus širdis sutirps.Yh+" Verkite, nes Viešpaties diena arti; ji ateina kaip sunaikinimas nuo Visagalio.}gs" Jie ateina iš tolimos šalies, nuo padangių pakraščių; tai Viešpaties rūstybės įrankiai žemei sunaikinti.f5" Kalnuose minios triukšmas tarsi gausios tautos. Tai sujudimas karalysčių ir susirinkusių tautų. Kareivijų Viešpats ruošia kariuomenę kovai.e/" Aš įsakiau savo pašvęstiesiems ir pašaukiau savo karžygius, kad įvykdytų mano rūstybę, – tuos, kurie džiaugiasi mano išaukštinimu.{do" Iškelkite vėliavą kalno viršūnėje, šaukite garsiai, mokite ranka, kad jie įeitų pro kilmingųjų vartus.Gc" Regėjimas apie Babiloną, kurį matė Izaijas, Amoco sūnus.kbO" Džiūgaukite ir šūkaukite, Siono gyventojai, nes Izraelio Šventasis yra didis tarp jūsų“.gaG" Giedokite Viešpačiui, nes Jis padarė didingų darbų; tebūna tai žinoma visoje žemėje.`y" sakydami: „Girkite Viešpatį, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus, kalbėkite, kad Jo vardas didingas.K_" Jūs su džiaugsmu semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinių,^" Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas“.]" Tuomet tu sakysi: „Aš šlovinu Tave, Viešpatie. Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atslūgo, ir Tu paguodei mane.x\i" Ir bus platus kelias mano tautos likučiui, kuris išliko Asirijoje, kaip buvo Izraeliui išeinant iš Egipto.,[Q" Viešpats išdžiovins Egipto jūros liežuvį. Jis taip pat, pakėlęs savo ranką, padalins upę į septynis upelius; tuomet bus galima pereiti per ją sausuma.Z#" Jie skubės jūros link prieš filistinus ir kartu apiplėš rytiečius. Jie pasieks ir valdys edomitus ir moabitus, amonitai jiems paklus.Y" Tuomet Efraimo pavydas išnyks, ir Judo priešai bus sunaikinti, Efraimas nepavydės Judui, Judas nebekovos prieš Efraimą.Xw" Jis iškels vėliavą tautoms, surinks Izraelio pabėgėlius ir Judo išsklaidytuosius iš keturių žemės kraštų.'WG" Tuomet Viešpats vėl pakels ranką gelbėti savo tautos likutį, kuris bus likęs Asirijoje, Egipte, Patrose, Kuše, Elame, Šinare, Emate ir jūros salose.lVQ" Tą dieną Jesės šaknis bus vėliava tautoms; pagonys ieškos jo, nes jo poilsis bus šlovingas.U" Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo.lTQ" Motinos maitinamas kūdikis žais prie angies urvo, ir mažas vaikas kiš ranką į gyvatės olą.bS=" Karvė ir lokys ganysis, jų jaunikliai guls drauge ir liūtas ės šiaudus kaip jautis. R " Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas.PQ" Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį.P+" Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu.mOS" Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi.N" Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės.LM" Iš Jesės kelmo išdygs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka.HL " "miško tankumynus iškapos kirviu, Libanas kris nuo Galingojo.K}" !Štai Viešpats, kareivijų Dievas, nulauš su triukšmu šakas, aukštai iškilusius nukirs, aukštieji bus pažeminti,{Jo" Dar šiandien jie pasieks Nobą, pakels grasinantį kumštį prieš Siono dukterį, prieš Jeruzalės aukštumą.JI " Madmena ištuštėjo, Gebimų gyventojai ieško išsigelbėjimo.TH!" Šauk balsiai, Galimų dukra! Teišgirsta tave Laišoje, vargšas Anatote.ZG-" Jie perėjo tarpeklį, Geboje nakvojo. Rama dreba, Sauliaus Gibėja išbėgiojo.`F9" Jie pakilo iš Rimono, atžygiavo į Ajatą pro Migroną ir paliko atsargas Michmaše.xEi" Tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą.3D_" Tada kareivijų Viešpats pakels prieš juos rimbą ir smogs jiems, kaip smogė Midjanui prie Orebo uolos. Jis išties savo lazdą virš jūros, kaip tai padarė Egipte.`C9" Nes dar trumpa valandėlė, ir mano rūstybė bei pyktis pasibaigs jų sunaikinimu“.1B[" Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, taip sako: „Mano tauta, gyvenanti Sione, neišsigąsk asirų, kai jie plaks tave rykštėmis ir muš lazdomis kaip egiptiečiai.XA)" Viešpats, kareivijų Dievas, įvykdys numatytą sunaikinimą visoje žemėje. @" Izraeli, jei tavo tauta ir būtų gausi kaip pajūrio smiltys, tik likutis sugrįš. Sunaikinimas numatytas ir pelnytai užplūs.7?i" Jokūbo likutis sugrįš prie galingojo Dievo.>" Tuomet Izraelio ir Jokūbo namų likutis nebesirems juos nugalėjusiais, bet tiesoje vilsis Viešpačiu, Izraelio Šventuoju.U=#" Jo miško medžių taip maža beliks, kad vaikas galės juos suskaičiuoti.n<U" Jis sunaikins jo miško garbę ir sodo sielą bei kūną. Jie sunyks kaip sunkiai sergantis ligonis.;" Izraelio Šviesa taps ugnimi, jo Šventasis – liepsna. Per vieną dieną Jis sudegins ir sunaikins usnis ir erškėčius.r:]" Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi.E9" Ar kirvis giriasi prieš tą, kuris juo kerta? Ar pjūklas didžiuojasi prieš tą, kuris jį traukia? Ar lazda pakyla prieš tą, kas nėra medis? Ar rykštė plaka tą, kuris ją laiko?:8m" Mano ranka surado tautų turtus kaip lizdus, kaip surenka paliktus kiaušinius, taip surinkau visą žemę. Nė vienas nepajudino sparno, nepravėrė snapo ir nesučirškė“. v'~~}}C||?{{zz6yy]yxx6wwwAvvusuttssXrrSqq7pooo?nnDmm^llLkkjiiZhh}gg}g+fhf,eew>(=<<;s:99-88e77G66X655p44>43322C11300l0///1.d---V,,m,++**m* ))(6''o&&p%%$##"""2!!= t `[ :Ldo`7nG ! t  U W Yj1zq ,"% Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?|+q"% Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visai sunaikindami. Nejaugi tu būsi išgelbėtas?/*W"% „Taip sakykite Ezekijui, Judo karaliui: ‘Teneapgauna tavęs tavo Dievas, kuriuo pasitiki, sakydamas: ‘Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus rankas’.&)E"% Jis išgirdo sakant apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Jis ateina kovoti prieš tave“. Tai išgirdęs, jis siuntė pasiuntinius pas Ezekiją ir įsakė:("%Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.y'k"%Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’“.2&]"%Ir Izaijas kalbėjo jiems: „Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.5%e"%Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.j$M"%Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius siuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’“.##"%Jie kalbėjo jam: „Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena. Atėjo laikas gimdyti, bet nėra jėgų.&"E"%Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.x!i"%Tai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo rūbus, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.K "$Eljakimas, Hilkijo sūnus, rūmų viršininkas, raštininkas Šebna ir Joachas, Asafo sūnus, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją su perplėštais rūbais ir perdavė jam Rabšakės žodžius.iK"$Jie visi tylėjo ir neatsakė nė žodžio, nes karalius buvo įsakęs: „Neatsakykite jam“."$Kuris visų šitų kraštų dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę?’“r]"$Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimų dievai? Argi jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos?5c"$Nesiduokite Ezekijo suklaidinami, kai jis kalba: ‘Viešpats išgelbės mus’. Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos?uc"$kol aš ateisiu ir išvesiu jus į kraštą, panašų į jūsų, pilną javų ir vyno, duonos ir vynuogių.gG"$Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane, tuomet kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio ir nuo savo figmedžio bei gersite vandenį iš savo šulinio,(I"$Teneįtikina Ezekijas jūsų pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai išgelbės mus ir šito miesto neatiduos į Asirijos karaliaus rankas’.`9"$Taip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų.}"$ Tada Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus žodžių!nU"$ Rabšakė atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šiuos žodžius? Ar ne pas tuos vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo pačių išmatas bei gertų savo šlapimą?“6e"$ Tada Eljakimas, Šebna ir Joachas sakė Rabšakei: „Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų“. "$ Argi aš be Viešpaties atėjau į šį kraštą jo sunaikinti? Viešpats man įsakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’“.{"$ Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto kovos vežimais ir raiteliais?1"$Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.D"$Jei tu sakysi: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus Ezekijas pašalino ir įsakė Judui ir Jeruzalei: ‘Jūs garbinkite prie šito aukuro’.H "$Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Kas į ją atsiremia, tam ji įsminga į ranką ir perduria ją. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.yk"$Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad maištauji prieš mane?"$Rabšakė jiems tarė: „Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas? "$Pas jį išėjo Hilkijo sūnus Eljakimas, rūmų viršininkas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joachas, Asafo sūnus.9 k"$Asirijos karalius siuntė Rabšakę iš Lachišo į Jeruzalę pas karalių Ezekiją su didele kariuomene. Jis sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke. "$Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sustiprintus Judo miestus ir juos paėmė.2 ]"# Viešpaties išlaisvintieji sugrįš ir eis į Sioną giedodami; amžina linksmybė vainikuos jų galvas. Jie džiaugsis ir linksminsis, vaitojimo ir dūsavimo nebebus.l Q"# Čia nesimaišys liūtas, ir joks plėšrus žvėris nevaikštinės juo; išpirktieji keliaus juo.Y+"#Ten eis kelias, vadinamas Šventu keliu, kuriuo nevaikščios niekas nešvarus.zm"#Sausoje žemėje ežerai, išdžiūvusioje – vandens šaltiniai. Kur šakalai gyveno, augs nendrės ir meldai.s_"#Tada raišas šokinės kaip briedis ir nebylys giedos. Vanduo trykš dykumoje ir upeliai tekės stepėse.E"#Tada aklųjų akys atsimerks ir kurčiųjų ausys atsivers.-"#Sakykite išsigandusioms širdims: „Būkite drąsūs ir nebijokite. Štai jūsų Dievas atkeršys ir atlygins. Jis ateis ir išgelbės jus“.A}"#Sustiprinkite suglebusias rankas ir klumpančius kelius.$A"#ji žydės, bus linksma, džiaugsis ir giedos. Jai teks Libano šlovė, Karmelio ir Šarono grožis. Taip, jie matys Viešpaties šlovę ir Dievo didybę.H "#Tyrai ir dykumos džiūgaus, stepės pražys pievų gėlėmis; ""Jis metė burtą, matavimo virve padalino jiems kraštą. Jie paveldės jį amžiams ir per kartų kartas gyvens tame krašte. ""Skaitykite ir tyrinėkite Viešpaties raštus – visi susirinks, kaip pasakyta. Viešpats taip pasakė, ir Jo dvasia juos surinks.c~?""Gyvatės turės ten lizdus ir saugos savo vaikus; ten rinksis ir būriuosis maitvanagiai.y}k""Ten susitiks vilkai su hienomis, satyrai šauks vienas kitam. Nakties šmėklos ten susiras sau poilsio vietą.m|S"" Rūmuose augs erškėčiai, tvirtovėse – dilgėlės ir usnys. Čia gyvens šakalai ir stručiai.]{3"" Nebeliks kilmingųjų, kurie galėtų karaliauti, visi kunigaikščiai taps niekas.z"" Ten gyvens vanagas ir ežys, įsikurs pelėda ir varnas. Viešpats išties sumaišties virvę ir ištuštėjimo svambalą.xyi"" Dieną ir naktį ji degs, dūmai rūks amžinai. Kartų kartoms kraštas liks tyrlaukiu, niekas juo nekeliaus.Kx"" Upeliai pavirs derva, žemė – siera, kraštas degs kaip derva.Nw""Tai Viešpaties keršto diena, atlyginimo metai už Siono skriaudą.ovW""Čia krinta stumbrai drauge su jaučiais ir buliais. Žemė yra permirkus krauju, dirva pilna taukų.Du""Viešpaties kardas suteptas krauju, aptekęs taukais. Jis suteptas avinėlių ir ožių krauju, aptekęs avinų inkstų taukais. Viešpaties auka Bocroje, didelės skerdynės Idumėjoje.htI""Mano kardas bus nuplautas danguje, jis nusileis Idumėjos teismui, ant mano prakeiktos tautos.s""Dangaus kareivijos sutirps, dangus bus suvyniotas kaip knyga. Lyg vynmedžio ir figmedžio suvytę lapai krinta jo pulkai.Rr""Užmuštieji bus išmesti, jų lavonai dvoks, kalnai mirks jų kraujyje.pqY""Viešpats rūstauja ant tautų, grasina jų kariuomenėms. Jis pasmerkė jas, paskyrė jas sunaikinti.pw""Priartėkite, tautos, klausykitės, pagonys, teišgirsta žemė ir visa, kas joje, pasaulis ir visa, kas iš jo kyla.ro]"!Nė vienas iš gyventojų nesakys: „Aš sergu“. Žmonėms, kurie čia gyvens, bus atleistos kaltės.#n?"!Tavo virvės atsileidusios; jos tvirtai nebelaiko stiebo savo vietoje nei išpūstų burių. Tada bus dalinamas didelis grobis, net raišieji gaus dalį.|mq"!Viešpats yra mūsų teisėjas, Viešpats – mūsų valdovas, Viešpats – mūsų karalius; Jis išgelbės mus.l"!Šlovingas Viešpats yra mūsų gyrius ir plačių srovių versmė. Čia nepasirodys irkluotojų valtis ir neplauks išdidus laivas.;ko"!Žvelk į Sioną, mūsų iškilmių miestą. Tavo akys tesidžiaugia Jeruzale: tvirtais pastatais, nesugriaunama palapine, kurios stulpai nepašalinami ir virvės nesutraukomos.yjk"!Tu nebematysi žiaurios tautos, tautos, kurios kalbos nesupranti, mikčiojančio liežuvio, kuris tau svetimas.~iu"!Tu prisiminsi siaubo laikus: „Kur dingo mokesčių skaičiuotojas ir svėrėjas? Kur yra skaičiavęs bokštus?“Lh"!Tavo akys matys karalių jo grožybėje, jos matys tolimą šalį.sg_"!tas gyvens aukštumose; jo apsaugos pilis bus aukštose uolose, jis turės duonos ir jo vanduo neišseks.Mf"!Kas vaikšto teisiai ir kalba tiesą, kas paniekina priespaudos pelną, kas neima kyšių, kas užsikemša ausis ir nesiklauso kraują praliejančių, kas užmerkia akis ir nesigėri piktybėmis,e3"!Siono nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba: „Kas gali gyventi prie viską ryjančios ugnies? Kas gali gyventi prie amžino karščio?“]d3"! Išgirskite toli esantys, ką Aš padariau, arti esantys supraskite mano galią“.^c5"! Tautos bus kaip išdegtos kalkės, kaip nupjauti erškėčiai bus sudegintos ugnimi.`b9"! Jūs pastojote šienu ir pagimdysite šiaudus. Jūsų kvapas sunaikins jus kaip ugnis.Ia "! Viešpats sako: „Dabar Aš kelsiuos ir būsiu išaukštintas.`w"! Kraštas liūdi ir nyksta: Libanas apleistas ir sunykęs, Šaronas pavirto dykuma, Bašano ir Karmelio lapai nukrito.v_e"!Keliai ištuštėjo, keliautojai išnyko. Jis sulaužė sandorą, miestus sunaikino, žmonėmis nesirūpina.N^"!Štai karžygiai rauda lauke, taikos pasiuntiniai graudžiai verkia.q]["!Jis duos laikus, saugius išgelbėjimo jėga, išmintimi, pažinimu. Viešpaties baimė bus jų turtas.p\Y"!Viešpats yra išaukštintas, nes Jis gyvena aukštybėje. Jis pripildė Sioną teisingumu ir teisumu.<[s"!Jų grobis sunyks lyg skėrių sunaikintas derlius.NZ"!Tautos bėga nuo triukšmo; kai Tu pakyli – išsisklaido giminės.xYi"!Viešpatie, būk mums maloningas, mes laukiame Tavęs. Būk mūsų ranka kas rytą, išgelbėk nelaimės metu.HX "!Vargas tau, naikintojau, kurio niekas nenaikina. Tu apgaulingai elgiesi, o tavęs niekas neapgaudinėja. Kai baigsi naikinti, pats būsi sunaikintas, ir kai baigsi apgaudinėti, tave apgaus.XW)" Palaiminti jūs sėsite prie vandenų, laisvai ten ganysis asilai ir jaučiai.EV" kai kruša kris ant miško ir miestas nusileis į žemumą.@U{" Mano tauta gyvens ramioje vietoje ir saugiuose namuose,NT" Teisumo darbas bus taika, jo pasekmė – ramybė ir pasitikėjimas.PS" teisingumas gyvens dykumoje ir teisumas pasiliks derlinguose laukuose.oRW" Taip pasiliks, iki dvasia iš aukšto bus išlieta. Tada dykumos taps derlingais laukais ir miškais;Q%" Rūmai ištuštės, miesto triukšmas nutils, kalva ir stebėjimo bokštas virs lauku, kuriuo džiaugsis laukiniai asilai ir ganysis bandos.qP[" Mano tautos derlingoje dirvoje ir gyvybės pilno miesto namų vietoje žels erškėčiai ir augs usnys.fOE" Muškitės į krūtinę ir dejuokite, apgailėdamos gražius laukus ir derlingus vynuogynus.QN" Išsigąskite ir drebėkite. Nusirenkite ir apsisiauskite ašutinėmis.My" Metams praėjus, jūs, savimi pasitikinčios, išsigąsite, nes niekas vynuogių neberinks ir sodų vaisių nebeskins.{Lo" Jūs, nerūpestingos moterys, klausykite mano balso; jūs, savimi pasitikinčios dukros, išgirskite mano kalbą.4Kc" Kilnus galvoja kilniai ir gina teisingumą.zJm" Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę./IW" Kvailys kalba kvailystes, jo širdis siekia neteisybės. Jis veidmainiauja ir kalba neteisingai apie Viešpatį. Jis nepavalgydina alkano ir nepagirdo ištroškusio.:Ho" Kvailio nebevadins kilniu, apgaviko – garbingu.SG" Lengvabūdžiai supras pažinimą ir mikčiojančiųjų kalba bus aiški.OF" Reginčiųjų akys matys ir girdinčiųjų ausys atidžiai klausysis.E'" Kiekvienas iš jų bus kaip prieglauda nuo vėjo ar apsauga audroje: kaip vandens upeliai dykumoje ir kaip didelės uolos šešėlis tyruose.OD" Štai karalius karaliaus teisume ir kunigaikščiai valdys teisingai. C9" Jie pabėgs į savo tvirtovę iš baimės ir jų kunigaikščiai išsigąs vėliavos“, – sako Viešpats, kurio ugnis Sione ir krosnis Jeruzalėje.uBc"„Asirija kris ir žus ne nuo žmogaus kardo. Jie bėgs nuo kardo, ir jų jaunuoliai paklius į vergystę.rA]"Tą dieną kiekvienas išmes sidabro ir aukso stabus, kuriuos savo rankomis pasidarė ir jais nusidėjo.N@"Izraelio vaikai, grįžkite prie To, nuo kurio buvote visai nutolę.q?["Kaip paukščiai skraido, taip kareivijų Viešpats gins Jeruzalę; gins, išlaisvins ir išgelbės“.>{"Taip Viešpats pasakė man: „Kaip liūtas ar jaunas liūtukas urzgia prie savo grobio ir neišsigąsta, kai prie jo artėja piemenų būrys šūkaudamas, ir jų nebijo, taip kareivijų Viešpats nusileis kovoti dėl Siono kalno ir jo aukštumos.F="Egiptiečiai yra žmonės, ne Dievas. Jų žirgai yra kūnas, ne dvasia. Kai Viešpats išties ranką, padėjėjas suklups, ir tas, kuriam teikiama pagalba, kris; taip jie abu drauge žus.<"Jis yra išmintingas, užleidžia nelaimę ir neatsiima žodžių. Jis pakils prieš nedorėlių namus ir nusikaltėlių padėjėjus.[;/"Vargas einantiems į Egiptą pagalbos, kurie pasitiki žirgais ir kovos vežimais. Kadangi jų tiek daug ir raiteliai tokie gausūs ir stiprūs, jie nesikreipia į Izraelio Šventąjį ir neieško Viešpaties.0:Y"!Jau seniai yra paruoštas Tofetas; taip, karaliui jis paruoštas, gilus ir platus, jame bus gausu ugnies ir malkų; Viešpaties kvapas kaip sieros srovė uždegs jį.9" Kiekvienas lazdos smūgis, kuriuo Viešpats smogs jiems, bus palydimas būgneliais ir arfomis. Jis kovos su jais grasindamas.K8"Viešpaties balsas išgąsdins asirus, kai Jis jiems smogs lazda.@7y"Viešpats leis išgirsti savo šlovingą balsą ir pajusti nusileidžiančios rankos smūgį, užsidegusios rūstybės liepsnojančią ir ryjančią ugnį, smarkų lietų ir krušą.+6O"Tada jūs giedosite kaip šventų iškilmių naktį ir nuoširdžiai džiaugsitės, lyg eidami į Viešpaties kalną, pas Izraelio Galingąjį, palydint fleitai.5"Jo kvapas kaip patvinusios upės srovė, kuri siekia iki kaklo ir naikina tautas. Jis pažaboja tautas ir paklaidina jas.4"Viešpaties vardas ateina iš tolo. Jo rūstybė deganti ir sunki, Jo lūpos pilnos įtūžio, liežuvis – ryjanti ugnis.@3y"Mėnulis švies kaip saulė; saulė bus septynis kartus šviesesnė, kaip septynių dienų šviesa, kai Viešpats perriš savo tautos žaizdą ir pagydys kirčių padarytas žaizdas.{2o"Nuo kiekvieno aukštesnio kalno ir iškilusios kalvos tekės vandens upeliai žudymo dienoje, kai bokštai grius.i1K"Tavo jaučiai ir asilai, kuriais įdirbama žemė, ės sūdytą pašarą, šakėmis sukratytą.0)"Jis duos lietaus tavo sėklai, kuria apsėsi dirvą. Javai gausiai užderės derlingoje žemėje. Tada tavo banda ganysis plačioje ganykloje./y"Tu pašalinsi sidabrinius atvaizdus ir auksinius stabus, kaip šiukšles juos išmesi, sakydamas: „Lauk iš čia!“."Tavo ausys girdės žodžius, sakomus tau už nugaros: „Tas yra kelias, eikite juo“, jei būsite nukrypę į dešinę ar į kairę. -"Viešpats maitino jus vargo duona ir girdė priespaudos vandeniu. Dabar tavo mokytojai nebesislėps, tavo akys visada juos matys.,"Siono tauta, gyvenanti Jeruzalėje, tu daugiau nebeverksi! Jis tikrai pasigailės tavęs. Tavo šauksmą Jis išgirs ir į jį atsakys.+"Viešpats nori jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę. Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia.!*;"Tūkstantis bėgsite, išsigandę vieno, o, gąsdinant penkiems, bėgsite, kol liksite kaip pušies stuobrys kalno viršūnėje, kaip vėliava kalvoje.)%"Jūs sakote: „Ne, mes bėgsime ant žirgų“. Todėl jūs bėgsite. „Mes josime ant eikliųjų“. Ir jūsų persekiotojai bus eiklūs.3(_"Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: „Jei atsigręšite ir nusiraminsite, būsite išgelbėti. Ramume ir pasitikėjime yra jūsų stiprybė“. Bet jūs nenorite.%'C"ji subyrės, kaip puodžiaus indas, kuris taip sutrupinamas, kad nebelieka šukės ugniai paimti iš židinio ar pasisemti truputį vandens iš duobės“.~&u" jums šis nusikaltimas bus pavojingas, kaip aukštoje sienoje didėjantis plyšys: siena ūmai ir nelauktai sugrius;{%o" Štai ką sako Izraelio Šventasis: „Kadangi jūs niekinate žodį, viliatės priespauda ir remiatės skriauda,t$a" Pasitraukite iš kelio, šalinkitės nuo mūsų tako, tepasitraukia mums iš akių Izraelio Šventasis“.#1" Jie sako regėtojams: „Neregėkite!“, ir pranašams: „Nepranašaukite, kas tiesa; kalbėkite, kas mums patinka, pranašaukite mums apgaules.Z"-" Ši tauta yra maištinga, melagiai vaikai, kurie neklauso Viešpaties įstatymo.f!E"Tad eik, užrašyk lentoje ir įrašyk knygoje, kad vėlesniam laikui išliktų įspėjimas.e C"Egipto pagalba yra bevertė ir betikslė. Todėl šaukiau: „Jų jėga ramiai sėdėti“.oW"Regėjimas apie žvėris pietų krašto, kuriame yra vargas ir priespauda; kur liūtai, gyvatės ir skrendanti angis gyvena. Žmonės gabena savo turtus ant asilų ir savo lobius ant kupranugarių pas tautą, kuri negali padėti.~u"sulauksite gėdos ir pajuokos dėl tautos, kuri jūsų negali nei išgelbėti, nei suteikti pagalbos, nei naudos“.S"Nors tavo kunigaikščiai yra Coane ir jų pasiuntiniai pasiekė Hanesą,[/"Faraono pagalba taps jums gėda ir pasitikėjimas Egipto šešėliu – negarbe.mS"Einate į Egiptą, manęs nepasiklausę, ieškote faraono pagalbos ir pasitikite Egipto šešėliu.-S"Viešpats sako: „Vargas maištaujantiems vaikams, kurie priimate patarimą, bet ne mano duotą, sudarote sąjungą, bet be mano dvasios. Taip kaupiate nuodėmes.W'"Kurie klydo dvasioje, susipras, kurie buvo nepatenkinti, priims pamokymą“.%"Jis matys savo vaikus, mano rankų darbą, tarp savųjų; jie pripažins šventu mano vardą ir Jokūbo Šventąjį ir bijos Izraelio Dievo. "Todėl Viešpats, kuris išgelbėjo Abraomą, taip sako Jokūbo namams: „Jokūbas nebebus pažemintas, jo veidas nebeišblykš.lQ"kurie apšmeižia žmogų, kurie vartuose kaltintojui spendžia spąstus ir teisųjį laiko nieku.a;"Prispaudėjai dings ir pasityčiotojai žus; bus sunaikinti, kurie elgiasi neteisingai,Z-"Romieji dar labiau džiaugsis Viešpačiu ir beturčiai – Izraelio Šventuoju.R"Tą dieną kurtieji išgirs knygos žodžius ir aklųjų akys praregės.D"Netrukus ir Libanas taps ariama dirva, o dirva – mišku.b="Jūs iškreipiate dalykus! Argi puodžius gali būti laikomas lygiu moliui? Ar kūrinys sako apie savo kūrėją: „Jis nesukūrė manęs“? Ar daiktas kalba apie tą, kuris jį padarė: „Jis nieko nesupranta“? "Vargas tiems, kurie savo planus slepia nuo Viešpaties ir darbus daro tamsoje, galvodami: „Kas mus mato ir kas mus žino?“"tai Aš nustebinsiu šią tautą savo nuostabiu darbu. Jų išminčių išmintis pranyks, gudriųjų sumanumas pražus“.O" Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,} s" Jei knygą paduotų nemokančiam skaityti ir jam sakytų: „Skaityk!“, jis atsakytų: „Aš nemoku skaityti“.; o" Visi regėjimai bus jums kaip užantspauduota knyga. Jei kas paduotų ją mokančiam skaityti ir sakytų: „Paskaityk!“, tas atsakytų: „Negaliu, nes ji užantspauduota“. }" Viešpats siuntė jums kieto miego dvasią, užmerkė jūsų akis – pranašus, uždengė jūsų galvas – regėtojus.x i" Nusistebėkite, pasibaisėkite ir šaukite! Jie girti, bet ne nuo vyno; svyruoja, bet ne nuo stipraus gėrimo.F "Alkanas sapnuoja, kad jis valgo, bet pabudęs tebėra alkanas; arba ištroškęs sapnuoja, kad geria, o pabudęs tebėra ištroškęs. Taip bus tautoms, kurios kariaus prieš Siono kalną.  "Kaip sapnas, kaip nakties regėjimas bus gausybė tautų, kariaujančių prieš Arielį, jį apgulusių grioviais ir bokštais.ve"Kareivijų Viešpats aplankys tave griausmu, žemės drebėjimu, audros viesulu ir ryjančia ugnies liepsna."Tavo priešų bus daugybė kaip dulkių ir tavo prispaudėjų gausu – kaip vėjo nešamų pelų. Tai įvyks visai nelauktai ir ūmai.8i"Tu būsi labai pažemintas ir iš dulkių prislopintu balsu kalbėsi. Tavo balsas bus girdimas kaip mirusiųjų dvasių iššaukėjo balsas, kaip šnabždesys iš po žemių.M"Apgulsiu tave, apkasiu grioviais, apstatysiu apsiausties bokštais.fE"Aš užleisiu priespaudą Arieliui. Jame bus verksmas ir vaitojimas; jis bus tikras Arielis.gG"Vargas Arieliui, miestui, kuriame gyveno Dovydas. Kasmet švęskite šventes, pjaukite aukas._7"Taip patvarkė kareivijų Viešpats; Jo patarimas yra nuostabus ir išmintis didinga.wg"Javus duonai reikia sumalti, todėl ant jų nevažinėja velenais visą laiką ir nemindo gyvulių kanopomis.`9"Juk krapų ir kmynų niekas nekulia velenais. Krapus iškulia lazda ir kmynus lazdele.,~S"Dievas pamokė jį, kad išmanytų.^}5"Argi, sulyginęs žemės paviršių, jis nesėja krapų, kmynų, miežių ir rugių?K|"Argi artojas kas dieną aria ir akėja, ruošdamas dirvą sėjai?H{ "Išgirskite mano balsą, klausykite ir supraskite mano kalbą.*zM"Nebesityčiokite, kad jūsų pančiai nebūtų stipriau suveržti! Iš Viešpaties, kareivijų Dievo, aš girdėjau apie numatytą sunaikinimą visoje žemėje. y "Viešpats pakils kaip Peracimų kalne, kaip Gibeono slėnyje. Jis padarys darbą, savo bauginantį darbą, kaip yra nusprendęs.Nx"Guolis per trumpas išsitiesti, ir antklodė per siaura įsivynioti.wwg"Kai jis praeis, nusineš jus. Jis užeis kas rytą ir kas dieną, ir kas naktį. Tai bus siaubinga žinia“.v"Tada jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta ir susitarimas su mirusiųjų buveine nustos galioti. Atūžiantis tvanas parblokš jus.u"Teisingumas bus mano virvė, teisumas – mano svambalas. Kruša sunaikins melo priebėgą, ir vanduo užlies slėptuvę.t3"Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Štai Aš dedu Sione pamatui ištirtą akmenį, brangų pamato kertinį akmenį. Kas tiki, nesielgs skubotai.?sw"Jūs sakote: „Mes padarėme sandorą su mirtimi ir susitarimą su mirusiųjų buveine. Atūžiantis tvanas nelies mūsų, nes melas yra mūsų priebėga ir apgaulė mus dengia“.nrU"Išgirskite Viešpaties žodį, jūs, pasityčiotojai, kurie viešpataujate mano tautai Jeruzalėje.xqi" Jiems buvo Viešpaties žodis: „Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį“, kad jie eitų, svyrinėtų, sukluptų, įsipainiotų ir patektų į nelaisvę.gpG" kuriai sakė: „Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva“. Bet jie neklausė.Vo%" Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai,n" Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį.cm?" Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą? Ką tik nujunkytiems kūdikiams?8lk"Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos.>ku"Tačiau šie apsvaigo nuo vyno, svyruoja nuo girtuokliavimo. Kunigas ir pranašas, apsvaigę nuo girtuokliavimo, nežino, ką darą. Jie klysta regėjimuose, suklumpa sprendimuose.Nj"teisingumo dvasia teisėjui ir stiprybė kariams nugalėti priešą.iiK"Tą dieną kareivijų Viešpats bus šlovės karūna ir gražus vainikas savo tautos likučiui;h"šlovingo grožio vystančiai gėlei viduryje derlingo slėnio bus kaip ankstyvam figos vaisiui: kas jį pamato, nuskina ir suvalgo.4gc"Jis sunaikins Efraimo girtuoklių puikybę, f9"Štai Viešpaties stiprusis ir galingasis kaip smarki kruša, kaip laužantis viesulas, kaip baisus lietus, kaip plūstantis vanduo užtvindys žemę.e"Vargas puikybės vainikui, Efraimo girtuokliams, vystančiai šlovingo grožio gėlei derlingame vyno įveiktųjų slėnyje.-dS" Tą dieną pasigirs didysis trimitas, paliktieji Asirijos krašte bei išsklaidytieji Egipto šalyje sugrįš ir pagarbins Viešpatį šventajame Jeruzalės kalne.cw" Tomis dienomis Viešpats kuls nuo Eufrato upės iki Egipto upelio, o jūs, izraelitai, būsite surinkti kaip grūdai.+bO" Kai jo šakos nudžius, atėjusios moterys jas nulauš ir sudegins. Tai tauta, neturinti supratimo. Todėl jos Kūrėjas nepasigailės ir nesuteiks jai malonės.~au" Sustiprintas miestas bus tuščias, be gyventojų, kaip dykuma. Galvijai ganysis jame, gulės ir apgrauš jo šakas.`%" Jokūbo kaltė bus atleista ir nuodėmė pašalinta, kai Jis aukurų akmenis sutrupins kaip kalkakmenius, giraičių bei atvaizdų nebeliks.s__"Tu baudei juos nuosaikiai, kai atmetei. Jis pašalino juos savo stipriu pūstelėjimu rytų vėjo dieną.f^E"Ar Jis baudė juos, kaip jų priešai buvo baudžiami? Ar jų krito tiek, kiek jų priešų?x]i"Ateityje Jokūbas vėl įsišaknys, o Izraelis žaliuos ir žydės; jie pripildys visą pasaulį savo vaisių.t\a"Tegu jie laikosi mano stiprybės, kad galėtų susitaikyti su manimi; ir tada jie susitaikys su manimi“.[w"Nėra manyje rūstybės. Jei kas jame pasėtų erškėčių ir usnių, Aš įeičiau, kovočiau ir sudeginčiau juos.{Zo"„Aš, Viešpats, esu jo sargas. Aš nuolatos laistau jį; kad jam kas nepakenktų, saugau jį dieną ir naktį..YW"Tą dieną giedokite apie vynuogyną:X+"Tą dieną Viešpats nubaus kietu, dideliu ir stipriu kardu leviataną, šliaužiančią ir besiraitančią gyvatę, ir nukaus jūros slibiną.$WA"Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų.dVA"Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė./UW"Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa gaivina augalus, taip Viešpats prikels mirusiuosius. T"Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito.pSY"Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje.XR)"Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei.]Q3"Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas.Pw"Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei.|Oq" Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai viešpatavo mums, bet mes tik Tavo vardą pripažįstame ir Jį garbiname.WN'" Viešpatie, Tu suteiksi mums ramybės, nes Tu juk viską padarei dėl mūsų.M+" Viešpatie, Tavo ranka yra pakelta, bet jie nemato jos. Tavo uolumą dėl tautos jie tepamato ir tesusigėsta. Ugnis tesunaikina Tavo priešus.L" Jei nedorėlio bus pasigailėta, jis nepasimokys teisumo; teisiųjų šalyje jis darys pikta ir nekreips dėmesio į Viešpaties didybę.K" Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo.mJS"Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs.;Iq"Teisiojo kelias yra tiesus, Tu jo taką išlygini.AH}"Mindžioja jį beturčių kojos, vargšų žingsniai“.Gy"Jis pažemina išpuikusius išdidaus miesto gyventojus. Jis pažemina juos iki žemės, dulkėmis paversdamas miestą.XF)"Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė.BE"Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi.ID "Atkelkite vartus ir teįeina teisioji tauta, kuri saugo tiesą.C"Tuomet Judo šalyje giedos šią giesmę: „Mūsų miestas yra tvirtas; Jis suteiks išgelbėjimą už jo sienų ir pylimų.QB" Aukštas tvirtovių sienas Jis pažemins, sugriaus ir pavers dulkėmis.Ay" Jis išties savo rankas, kaip plaukikas ištiesia plaukti, ir Jis pažemins jų išdidumą kartu su jų rankų grobiu.k@O" Viešpaties ranka ilsėsis šitame kalne, o Moabas bus sumintas, kaip suminami šiaudai duobėje.;?o" Tuomet jie sakys: „Štai Jis, mūsų Dievas; mes laukėme Jo, ir Jis išgelbės mus. Jis yra Viešpats, kurio laukėme; džiaukimės ir džiūgaukime dėl Jo išgelbėjimo!“(>I"Jis sunaikins mirtį amžiams. Viešpats Dievas visiems nušluostys ašaras ir pašalins panieką nuo savo tautos visoje žemėje, nes taip pasakė Viešpats.S="Jis pašalins šitame kalne šydą, kuris gaubia visas tautas ir gimines. < "Kareivijų Viešpats šitame kalne suruoš pokylį visoms tautoms; pokylį su geriausiu maistu ir senu bei nusistovėjusiu vynu.';G"Kaip karštis sausoje vietoje, taip Tu sudrausi svetimųjų siautimą; kaip kaitra, nuslopinama debesų šešėliu, taip baisiųjų pergalės bus nutildytos.$:A"Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; baisiųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.K9"Stipri tauta šlovins Tave; galingų tautų miestai bijos Tavęs.8"Tu pavertei miestą akmenų krūva, tvirtoves – griuvėsiais; svetimųjų rūmų nebėra ir jie niekad nebebus atstatyti.  ~~@}}8||{}zz8y&xwwXvv*u\utssVrr8qq)p[p"opo9nn/mm0llbkk&jj ijhhSggefff5edcc:bb-aa``__+^^$]]a\\![ZZZFYYY"XXXWWAVV@UULTSSYSRR:QPPP&OONN|MMLL%KKJ}II;HH/GG:FF$EEDTCCC,BBAAAS@@ ??/>>==7<<;::a:99188-77*6w55@44%33 22?1w00Y//...*--Q,,+++p**C)))U((''H&&N%%4$###"p!!L %?`T VFBYvl4 *  C W q -)Lf ta"/„Chaldėjų dukra, sėdėk tylėdama ir eik į tamsybę, nes tu nebebūsi vadinama karalysčių valdove.Y+"/Mūsų atpirkėjas – kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis yra Jo vardas.pY"/Tu būsi apnuoginta ir tavo gėda bus matoma. Aš išliesiu savo kerštą ir niekas jo nesustabdys“.nU"/Stok prie girnų ir malk! Nusiimk šydą, nusisiausk apsiaustą, atidengusi blauzdas brisk per upę!+O"/„Nuženk ir sėskis dulkėse, mergele, Babilono dukra! Čia nėra sosto, todėl sėskis ant žemės, chaldėjų dukra! Tavęs nebevadins švelnia ar gražuole.1". Aš priartinu savo teisumą, ir jis nebus toli. Mano išgelbėjimas neuždels. Aš duosiu išgelbėjimą Sione dėl savo šlovės – Izraelio“.X)". Klausykite manęs, sukietėjusios širdies žmonės, esantys toli nuo teisumo.)". Aš šaukiu iš rytų plėšrų paukštį, tolimo krašto vyrą, mano paskirtą. Aš tai paskelbiau ir padarysiu, nusprendžiau ir įvykdysiu.". Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę. Mano nutarimas pasiliks ir Aš padarysiu, ką esu numatęs.[/". Atsiminkite praeitį, kad Aš esu Dievas ir kito dievo, panašaus į mane, nėra.N".Apmąstykite ir supraskite! Imkite tai į širdį, jūs atskalūnai!.U".užsideda stabą ant pečių, nuneša į prirengtą jam vietą ir pastato. Jis stovi ir nejuda. Kai jie šaukiasi jo, jis negirdi ir neišgelbsti jų iš nelaimės./".Jie auksą iškrato iš maišelių, sidabrą pasveria svarstyklėmis, pasamdo auksakalį, kad padarytų dievą, parpuolę prieš jį, meldžiasi,@{".Su kuo mane palyginsite, į ką mane darysite panašų?uc".Aš esu, kuris nešiosiu jus ir jūsų senatvėje. Tai dariau ir toliau darysiu: nešiosiu ir globosiu jus.i K".Klausykite manęs, Jokūbo namai ir Izraelio likuti. Aš jus nešioju ir globoju nuo užgimimo.] 3".Jie sulaužyti ir sutrupinti, negali išsigelbėti, bet patys nešami į nelaisvę. ".„Belis sulaužytas, Nebojas guli sutrupintas. Stabai išgabenami pakrauti ant gyvulių. Jie sunki našta juos nešantiems.P "-Visi Izraelio palikuonys bus išteisinti Viešpatyje ir džiūgaus“.| q"-Bus sakoma: ‘Viešpatyje aš turiu teisumą ir jėgą’. Visi, kurie Jam priešinasi, ateis pas Jį susigėdę.+"-Aš savimi prisiekiau, mano žodis yra tiesa ir tas žodis pasiliks. Prieš mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas liežuvis man prisieks.q["-Pažiūrėkite į mane ir būkite išgelbėti, visi žemės kraštai, – Aš esu Dievas ir nėra kito.;o"-Skubėkite, ateikite ir tarkitės! Kas apie tai pranešė pirmiau ir paskelbė iš anksto? Ar ne Aš, Viešpats? Šalia manęs nėra kito. Aš – teisus Dievas ir gelbėtojas. 9"-Susirinkite, ateikite ir priartėkite, tautų išlikusieji! Neišmanėliai nešiojasi medinius stabus ir meldžiasi dievams, kurie negali išgelbėti. 9"-Aš nekalbėjau slaptai nei tamsoje. Nesakiau Jokūbo palikuonims, kad veltui manęs ieškotų. Aš, Viešpats, kalbu tiesą ir skelbiu, kas teisinga.D"-Nes taip pasakė Viešpats, dangaus Kūrėjas, Dievas, kuris sutvėrė žemę ir nepaliko jos tuščios, bet padarė ją tinkamą gyventi: „Aš esu Viešpats, nėra kito šalia manęs.kO"-Izraelį Viešpats išgelbės amžinu išgelbėjimu, jūs nerausite per amžius ir nesigėdysite.?y"-Jie visi bus sugėdinti, visi stabų darytojai sumiš.L"-Tikrai Tu esi Dievas, kuris slepiesi, Izraelio Dieve, gelbėtojau.^5"-Egipto turtai ir Etiopijos pelnas tau atiteks, ir sebiečiai, aukšto ūgio vyrai, tau pasiduos. Jie seks tave grandinėse, parpuolę maldaus, sakydami: ‘Tik pas tave yra Dievas, niekur kitur Dievo nėra’“.~"- Aš pašaukiau jį teisybei ir nukreipsiu jo kelius. Jis atstatys mano miestą ir paleis belaisvius ne už pinigus ir ne už atlygį.}w"- Aš sukūriau žemę ir ant jos sutvėriau žmogų; mano rankos ištiesė dangus ir Aš tvarkau visą jų kareiviją.|"- Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis, jo Kūrėjas: „Ar norite klausti apie ateitį, apie mano vaikus ir mano darbus?p{Y"- Vargas tam, kuris sako savo tėvui: ‘Kodėl mane pagimdei?’ arba moteriai: ‘Kodėl gimdai?’“8zi"- Vargas tam, kuris vaidijasi su savo Kūrėju, molio šukė su puodžiumi. Ar sako molis puodžiui: ‘Ką darai?’ arba dirbinys savo dirbėjui: ‘Tu esi neišmanėlis!’? y9"-Terasoja dangūs iš aukštybių, telieja debesys teisumą! Žemė teželdina išgelbėjimą ir teišsprogsta teisumas! Aš, Viešpats, tai sukūriau.oxW"-Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau.rw]"-kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas.vve"-Aš esu Viešpats ir kito nėra; nėra kito dievo šalia manęs. Aš sujuosiau tave, nors nepažinai manęs,u"-Dėl mano tarno Jokūbo ir mano išrinktojo Izraelio pašaukiau tave vardu ir suteikiau tau vardą, nors manęs nepažinai. t"-Aš duosiu tau tamsos lobius ir paslėptus turtus, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šaukiu tave vardu.{so"-„Aš eisiu pirma tavęs, sulyginsiu kalnus, sutrupinsiu varines duris ir sulaužysiu geležinius užkaiščius.0rY"-Taip sako Viešpats savo pateptajam Kyrui, kurį Jis pasirinko, kad atiduotų jam tautas ir nuginkluotų karalius, atidarytų duris ir vartų niekas jam neuždarytų:5qc",Viešpats kalba apie Kyrą: „Jis yra mano tarnas ir įvykdys mano valią!“ Jis sako Jeruzalei: „Tu būsi atstatyta“, o šventyklai: „Tavo pamatai bus padėti“.Fp",Jis sako gelmei: „Išsek! Aš išdžiovinsiu tavo upes!“4oa",Jis patvirtina savo tarno žodį ir įvykdo savo pasiuntinio pranešimą. Jis sako Jeruzalei: „Tu būsi apgyvendinta“, ir Judo miestams: „Jūs būsite atstatyti“.n",Jis išniekina žynių ženklus ir burtininkus padaro kvailiais; Jis pašalina išminčius, o jų išmintį padaro kvailyste./mW",Taip sako Viešpats, tavo atpirkėjas, kuris sukūrė tave: „Aš esu Viešpats, kuris visa darau; Aš vienas ištiesiau dangus ir sutvirtinau žemę savo jėga“.Gl",Džiaukitės, dangūs, nes Viešpats tai įvykdė! Šūkaukite, žemės gelmės, linksmai giedokite, miškai ir visi medžiai! Viešpats atpirko Jokūbą ir Izraelyje apsireikš Jo šlovė.k",Aš pašalinau tavo nusikaltimus kaip debesį ir tavo nuodėmes – kaip miglą. Grįžk pas mane, nes Aš atpirkau tave“.xji",„Atsimink tai, Jokūbai ir Izraeli, tu esi mano tarnas! Aš tave padariau, Izraeli. Aš neužmiršiu tavęs!i5",Jis maitinasi pelenais, jo protas aptemęs, jo širdis klaidina, jis nepajėgia išsilaisvinti ir pasakyti: „Ar aš neapgaudinėju pats savęs?“;ho",Nė vienas nepagalvoja, kad pusę sudegino, ant anglių išsikepė duonos, išsivirė mėsos ir pavalgė. Iš likusio medžio pasidirbę stabą, parpuola prieš medžio gabalą.Jg ",Jie nežino ir nesupranta, nes jie apakę ir širdimi nesuvokia.f",Iš likusios dalies pasidirbo stabą ir, atsiklaupęs prieš jį, garbino jį ir maldavo: „Išlaisvink mane, nes tu esi mano dievas“.|eq",Dalį jis sudegino: išsikepė mėsos, išsivirė viralo. Pasisotinęs ir sušilęs džiaugiasi: „Man šilta!“"d=",Jie tinka žmonėms kurui: jais šildosi ir ant jų gamina maistą. Iš likusio medžio padirbęs dievą, parpuolęs prieš savo drožinį, garbina jį.kcO",Jam pagaminti jis nusikerta kedrą, uosį, ąžuolą ar pušį, užaugusius miške tarp medžių.0bY", Dailidė dirbdamas naudoja virvę, pieštuką, kampainį, oblių; jais matuoja, nustato formas ir padaro gražaus žmogaus pavidalo stabą, tinkantį gyventi namuose.&aE", Kalvis savo stipriomis rankomis dirba stabą: anglių karštyje įkaitinęs geležį, jį daro, kūjais lygina. Jis dirbdamas alksta, trokšta ir pavargsta.`", Visiems jų dirbėjams bus gėda. Visi stabų dirbėjai yra žmonės. Jie visi susirinkę išsigąs ir gėdysis savo darbo.?_y", Padarytas dievas ir nulietas atvaizdas nieko nevertas."^=", Visi stabų dirbėjai yra niekas, jų darbas jiems nenaudingas. Jie patys sau yra liudytojai, jie nieko nesupranta ir nemato, todėl jie bus sugėdinti. ]9",Nebijokite ir nenusigąskite! Aš jums jau seniai sakiau ir pranešiau: jūs esate mano liudytojai. Be manęs nėra kito dievo, Aš nežinau jokio“.y\k",Kas yra toks, kaip Aš? Tegul jis pasirodo, praneša, paskelbia ir išdėsto, kas buvo praeityje ir kas įvyks.[)",Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: „Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo.Z5",Vienas sakys: ‘Aš esu Viešpaties’, kitas vadinsis Jokūbo vardu, trečiasis rašys savo ranka: ‘Viešpaties’ ir pasivadins Izraeliu’“.SY",jie žels kaip žolė prie vandens, kaip gluosniai prie tekančio upelio.$XA",Aš išliesiu vandens sroves ant išdžiūvusios žemės ir ant dykumų; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų,W!",Taip sako Viešpats, kuris tave padarė ir sukūrė tave dar įsčiose: ‘Nebijok, mano tarne Jokūbai ir Ješurūnai, kurį išsirinkau.JV ",„Klausyk, Jokūbai, mano tarne, ir Izraeli, kurį išsirinkau.yUk"+todėl suteršiau tavo šventyklos kunigaikščius ir atidaviau Jokūbą prakeikimui, Izraelį – paniekai“.a"+Nebijok, nes Aš esu su tavimi, Aš parvesiu tavo palikuonis iš rytų ir surinksiu tavuosius iš vakarų.=}"+Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave. Aš atiduosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę.<"+Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, tavo gelbėtojas. Už tave atidaviau Egiptą, Etiopiją ir Sebą kaip išpirką.;"+Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.:3"+Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave, Jokūbai, ir padarė tave, Izraeli: „Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano..9U"*Jis išliejo ant Izraelio savo degančią rūstybę ir užleido karo baisumą. Visur siautė ugnis, bet jis nesuprato, ji degino jį, bet jis neėmė to į širdį.$8A"*Kas leido Jokūbą apiplėšti ir Izraelį apvogti? Ar ne Viešpats, kuriam mes nusikaltome? Jie nenorėjo vaikščioti Jo keliais ir paklusti įstatymui.V7%"*Kas iš jūsų atkreipia dėmesį į tai ir rūpinasi tuo, kas bus ateityje?#6?"*Tauta yra apiplėšta ir apvogta, visi klasta suimti ir sugrūsti kalėjimuose. Jie tapo grobiu, ir nėra gelbėtojo. Niekas nereikalauja paleisti aukos.X5)"*Viešpats panorėjo dėl savo teisumo išaukštinti ir išgarsinti įstatymą.K4"*Jis žiūri, bet nepastebi. Jo ausys atviros, bet jis negirdi“.3'"*Kas toks aklas kaip mano tarnas ir kurčias kaip mano pasiuntinys, kurį siunčiu? Kas toks aklas kaip ištikimasis, kaip Viešpaties tarnas?A2}"*Kurtieji, klausykite; aklieji, žiūrėkite ir matykite.1#"*Trauksis atgal ir bus visai sugėdinti tie, kurie pasitiki drožtais atvaizdais ir sako nulietiems stabams: ‘Jūs esate mūsų dievai’.10["*Aš vesiu akluosius jiems nežinomais keliais, nepažįstamais takais; pakeisiu jiems tamsą šviesa, kreivus takus – tiesiais. Aš tai įvykdysiu ir jų nepaliksiu.j/M"*Aš ištuštinsiu kalnus ir kalvas, upes padarysiu salomis, išdžiovinsiu tvenkinius ir žolę..}"*„Aš ilgai tylėjau, buvau tylus ir kantrus. Dabar šauksiu kaip gimdyvė, iš karto viską sugriausiu ir sunaikinsiu. -"* Viešpats išeis kaip karžygys, kaip karo vyras pažadins savo įniršį. Jis šauks, šauks garsiai, Jis nugalės savo priešus.H, "* Atiduokite Viešpačiui šlovę ir skelbkite Jo garbę salose! +"* Tedžiūgauja dykuma ir jos miestai, kaimai, kedariečių apgyventi; uolų gyventojai linksmai šūkaukite nuo kalnų viršūnių.)*K"* Giedokite Viešpačiui naują giesmę, gyrius Jam teskamba iki žemės pakraščių! Girkite Jį, plaukiantys jūra ir visa, kas joje, salos ir jų gyventojai!i)K"* Ankstesnieji dalykai įvyko, skelbiu jums dabar naujus, pranešu anksčiau, negu tai įvyks“.j(M"*Aš esu Viešpats – tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams.l'Q"*kad atvertum akis akliems, išvestum iš kalėjimo belaisvius, sėdinčius tamsiuose kalėjimuose.&"*„Aš, Viešpats, pašaukiau tave tiesoje. Aš laikysiu tave už rankos ir padarysiu tave sandora tautai, šviesa pagonims,6%e"*Taip sako Viešpats Dievas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė, sutvirtino žemę ir kas ant jos auga, kuris duoda gyvybę ir dvasią tautoms, gyvenančioms žemėje:r$]"*Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo“.t#a"*Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo.J" "*Jis nešūkaus ir nepakels balso; jo balso nesigirdės gatvėse.!)"*„Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kurį pamėgau. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonyse.` 9")Jie yra tuštybė, jų darbai – niekas, jų lieti atvaizdai – vėjas ir niekai“.X)")Aš apsidairiau, bet nebuvo nė vieno, kuris patartų ar paklaustas atsakytų.dA")Aš pirmasis pranešiau Sionui ir Jeruzalei, pasiunčiau tą, kuris skelbia gerą žinią.9k")Kas paskelbė nuo pat pradžios, kad žinotume, ir iš senovės, kad sakytume: ‘Jis teisus’. Nė vienas nepranešė ir nepaskelbė, nė vienas neišgirdo jūsų žodžių.,Q")Aš pažadinau jį iš šiaurės, ir jis ateis. Iš rytų ateis tas, kuris šauksis manęs. Jis valdovus sumins kaip kalkių skiedinį, kaip puodžius mina molį.]3")Jūs esate niekas ir jūsų darbas yra niekas. Pasibjaurėjimas, kas jus pasirenka.  ")Praneškite, kas ateityje įvyks, kad žinotume, jog jūs esate dievai. Darykite gera ar bloga, nustebinkite ar išgąsdinkite.")Priartėkite ir praneškite, kas įvyks. Pasakykite, kas seniau buvo, kad apsvarstytume ir suprastume, kas įvyks toliau.fE")Ateikite, ginkite savo bylą, pateikite įrodymus, – sako Viešpats, Jokūbo karalius. –")kad jie matytų ir suprastų, apsvarstytų ir žinotų, jog Viešpaties ranka tai padarė, Izraelio Šventasis tai sukūrė.r]")Dykumoje pasodinsiu kedrų ir akacijų, mirtų ir alyvmedžių; kartu augs pušys, kiparisai ir jovarai,")Aš atidarysiu upelius ant kalvų ir šaltinius slėniuose; dykumą paversiu ežerais ir išdžiūvusią žemę – vandens versmėmis.0Y")Kai vargšai ir beturčiai ieškos vandens, bet jo neras ir jų liežuvis sudžius iš troškulio, Aš, Viešpats, Izraelio Dievas, išklausysiu juos, nepaliksiu jų. ")Tu vėtysi juos, vėjas nuneš ir viesulas išblaškys juos, o tu džiaugsies Viešpačiu ir didžiuosies Izraelio Šventuoju.#")„Aš padarysiu tave lyg naują kuliamąjį veleną su aštriais krumpliais. Tu kulsi ir sutriuškinsi kalnus, kalvas sutrinsi kaip pelus.")Nebijok, tu kirmėle Jokūbai, jūs Izraelio žmonės! Aš padėsiu tau“, – sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis.uc") Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: ‘Nebijok, Aš tau padėsiu!’") Tu ieškosi ir nerasi tų, kurie sukyla prieš tave; tie, kurie kovoja prieš tave, bus kaip niekas, kaip tuščia vieta.mS") Visi, kurie tau priešinasi, bus sugėdinti ir raudonuos; kurie kovoja prieš tave, sunyks ir žus.) K") Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine’.+ O") Aš pašaukiau tave iš žemės pakraščių, susivadinau iš tolimiausių kampų ir tau sakiau: ‘Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs.a ;")Bet tu, Izraeli, mano tarne Jokūbai, kurį išsirinkau, mano draugo Abraomo palikuoni.! ;")Amatininkas padrąsina auksakalį, kuris su plaktuku dirba, giria ant priekalo kalantį: ‘Taip, gerai!’ Jie prikala vinimis stabą, kad nejudėtų.; q")Jie vienas kitam padėjo ir vienas kitą drąsino.\1")Salos tai matė ir išsigando, drebėdami iš baimės atėjo žemės pakraščiai.q[")Kas tai nuveikė ir padarė? Kas pašaukė kartas pradžioje? Aš, Viešpats, pirmasis ir paskutinysis.R")Jis vejasi juos, saugiai pereina keliu, kuriuo prieš tai nebuvo ėjęs.D")Kas pašaukė teisųjį iš rytų, liepė jam sekti paskui save? Jis atidavė tautas jam, pavergė karalius, atidavė juos kardui kaip dulkes, lankui – kaip vėjo nešiojamus šiaudus.|q")„Salos, nutilkite prieš mane. Tautos teįgauna naujų jėgų, tepriartėja ir tekalba; eikime kartu į teismą. "(Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.K"(Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę.<s"(Jis duoda pavargusiam jėgų ir bejėgį atgaivina.+"(Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama."(Kodėl sakai, Jokūbai, kodėl taip kalbi, Izraeli: „Viešpačiui mano keliai nežinomi ir mano teisių Dievas nemato“.F~"(Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta.W}'"(„Su kuo mane palyginsite ir į ką Aš panašus?“ – klausia Šventasis.|!"(Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus.Y{+"(Jis kunigaikščius paverčia nieku ir žemės teisėjus padaro kaip tuštybę.z7"(Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi.y{"(Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote? Argi nebuvo pranešta nuo pradžios? Argi nesuprantate iš pasaulio sutvėrimo? x"(Kas neturtingas, pasirenka nepūvantį medį, susiranda išmanų amatininką, tas padaro drožinį ir pastato jį, kad nejudėtų.sw_"(Amatininkas nulieja atvaizdą, auksakalys aptraukia jį auksu ir papuošia sidabrinėmis grandinėlėmis.Ov"(Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą?`u9"(Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę.[t/"(Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginimo aukai.]s3"(Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos lyg dulkės.krO"(Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią?Aq}"( Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas?p%"( Kas išsėmė vandenis sauja ir išmatavo dangų sprindžiais? Kas žemės dulkes saiku seikėjo, pasvėrė kalnus ir kalvas svarstyklėmis?o"( Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.sn_"( Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį.Dm"( Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“\l1"(Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius“._k7"(Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė.j-"(Balsas tarė: „Šauk!“ Aš klausiau: „Ką šaukti?“ – „Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas.diA"(Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo“.rh]"(Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite.vge"(Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje.#f?"(Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes“.He "(„Guoskite, guoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas. –$dA"'Ezekijas atsakė Izaijui: „Viešpaties žodis, kurį tu kalbėjai, yra geras“. Ir jis pridūrė: „Kad tik mano dienomis būtų taika ir saugumas“.qc["'Net kai kuriuos iš tavo sūnų paims, išsives ir jie bus eunuchais Babilono karaliaus rūmuose’“./bW"'‘Ateis dienos, kai visa, kas yra tavo namuose, ką tavo tėvai sukrovė iki šios dienos, bus išgabenta į Babiloną. Nieko nebus palikta, – sako Viešpats. –Ua#"'Tada pranašas Izaijas tarė: „Klausykis kareivijų Viešpaties žodžio:#`?"'Jis klausė: „Ką jie matė tavo namuose?“ Ezekijas atsakė: „Jie matė viską, kas yra mano namuose; nėra nieko, ko nebūčiau jiems parodęs“.8_i"'Pranašas Izaijas atėjo pas karalių Ezekiją ir klausė: „Ką sakė tie vyrai? Iš kur jie atėjo?“ Ezekijas atsakė: „Jie atėjo iš tolimo krašto, iš Babilono“.\^1"'Ezekijas džiaugėsi ir parodė jiems visus savo namų turtus: sidabrą, auksą, kvepalus, brangius aliejus, ginklus ir visa, kas buvo sandėliuose. Nebuvo nieko jo namuose, ko Ezekijas nebūtų jiems parodęs.0]Y"'Tuo metu Merodach Baladanas, Baladano sūnus, Babilono karalius, atsiuntė pasiuntinius su laišku ir dovanomis Ezekijui, nes jis girdėjo, kad tas sirgo ir pasveiko.V\%"&Ezekijas klausė: „Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?“W['"&Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų.wZg"&Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu“.dYA"&Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.X{"&Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės.W#"&Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros.yVk"&Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą.U1"&Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime.T#"&Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.}Ss"& Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis.BR}"& Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.qQ["& Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’.Py"& „Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų.EO"& Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:"N="&Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’“. Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.TM!"&Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo.OL"&ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.2K]"&„Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų3Ja"&Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui:-IS"&„Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse“. Ir Ezekijas graudžiai verkė.5He"&Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:IG "&Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’“.=Fs"%&Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.IE "%%Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę./DW"%$Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų.fCE"%#Aš apginsiu šitą miestą ir išgelbėsiu jį dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’“.kBO"%"Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į miestą neįsiverš, – sako Viešpats. –AA{"%!Todėl taip sako Viešpats apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šį miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo aplink jį.w@g"% Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Tai darys kareivijų Viešpaties uolumas.R?"%Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.I> "%Tau bus toks ženklas: šiais metais valgyk, ką randi, kitais metais maitinkis tuo, kas užaugs savaime; o trečiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisus.F="%Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’._<7"%Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.;7"%Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna neužaugusi.1:["%Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.p9Y"%Aš kasiau šulinius ir gėriau vandenį; savo kojų padais išdžiovinau upes apsiausties vietose’. 8"%Per savo tarnus tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu pačią aukštumą, Karmelio mišką. 7 "%Ką tu niekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir savo akis? Prieš Izraelio Šventąjį!16["%Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.5#"%Tada Izaijas, Amoco sūnus, pasiuntė pas Ezekiją, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie Sanheribą, Asirijos karalių.4"%Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas esi Viešpats“.3"%Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas – medis ir akmuo, – todėl jie juos sunaikino.W2'"%Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.(1I"%Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk visus Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.05"%„Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas, Tu sukūrei dangų ir žemę.&/G"%Ezekijas meldėsi, sakydamas:.%"%Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir perskaitė jį. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje.T-!"% Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimų, Henos ir Ivos miestų karaliai?’“ .C~}}W||{uzyydxx3ww7vvuttdtssrrqqpiooPnn'mm?ll>kjihhg~fff>eeQddgdcWbb\a``#_^^'](\[[TZZYYdXXgWVVrUUTSSRQQPPhOO/NNMvM'LL%KK)JkIIWHH]GG&F\EEuDDOCCpBBCAA@n??@>>=Z<;;S:b99887t6655E44.33o3221"0//.--,,++W**9))(}''A&&%4$$e##K"">!!! )CV<:1|7S[b ^ )  xUK .dvA"<Kelkis ir šviesk, Jeruzale, nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties šlovė tau šviečia.iuK";„Tai mano sandora su jais, – sako Viešpats. – Mano Dvasia, kuri yra ant tavęs, ir mano žodžiai, kuriuos tau daviau, nepaliks tavęs nei tavo vaikų, nei vaikaičių nuo dabar ir per amžius“, – sako Viešpats.wtg";„Atpirkėjas ateis į Sioną ir pas tuos, kurie atsitrauks nuo nusikaltimų Jokūbe“, – sako Viešpats.$sA";Tada vakaruose esantys bijos Viešpaties vardo, o rytuose – matys Jo šlovę. Kai priešas ateis kaip srovė, Viešpaties Dvasia iškels savo vėliavą.tra";Jis atlygins savo priešams pagal jų darbus rūstybe ir kerštu. Jis atsilygins saloms ir savo priešams.q7";Jis užsidėjo teisumą kaip šarvą ir išgelbėjimo šalmą ant savo galvos. Jis apsirengė keršto drabužiais, apsisiautė uolumu kaip apsiaustu.p}";Viešpats matė ir stebėjosi, kad nebuvo žmogaus, kuris užtartų; Jo ranka Jį išgelbėjo, Jo teisumas Jį palaikė.o";Tiesos nėra; kas šalinasi pikto, pats yra apiplėšiamas. Viešpats tai matė, ir Jam nepatiko, kad nesilaikome teisingumo.znm";Teisingumas yra atmestas ir teisybė pašalinta; tiesos nebėra miesto aikštėse, bešališkumas negali įeiti.Am{"; Mes nusidedame ir išsiginame Viešpaties, nusigręžiame ir nesekame paskui savo Dievą; kalbame apie priespaudą ir maištaujame, priimame melus ir jais nuoširdžiai džiaugiamės."l="; Mūsų neteisybės padaugėjo Tavo akivaizdoje ir mūsų nuodėmės liudija prieš mus; mes žinome savo neteisybes ir mūsų nusikaltimai yra su mumis.1k["; Mes visi riaumojame kaip lokiai, vaitojame liūdnai kaip burkuojantys balandžiai; mes laukiame tiesos, bet jos nėra, laukiame išgelbėjimo, bet jis toli nuo mūsų.hjI"; Mes ieškome kaip akli sienos, suklumpame vidudienį kaip naktį, esame tamsoje lyg mirusieji.i7"; Todėl teisingumas yra toli nuo mūsų, teisybė nepasiekia mūsų; mes laukiame šviesos, o čia tamsa, laukiame aušros, o vaikščiojame sutemose.h}";Jie nepažįsta ramybės kelio, nėra teisingumo jų poelgiuose, jų takai klaidingi; kas jais eina, nepažins ramybės.g!";Jų kojos bėga į pikta, jie skuba nekaltą kraują pralieti; jų mintys yra pilnos nedorybės, jų keliuose sunaikinimas ir griuvėsiai.}fs";Jų audiniai netinka drabužiams, jais neįmanoma prisidengti. Jų darbai yra pikti ir jų rankose smurto veiksmai.#e?";Jie peri gyvačių kiaušinius ir audžia voratinklius. Kas valgo jų kiaušinių, tas miršta. Jei kas tokį kiaušinį sudaužo, iš jo iššoka angis.d ";Nė vienas neieško teisingumo ir negina tiesos. Jie pasitiki tuštybe ir kalba melus, pradeda vargą ir pagimdo nusikaltimą.{co";Jūsų rankos suteptos krauju ir pirštai nusikaltimu; jūsų lūpos kalba melą ir liežuvis kartoja neteisybę.by";bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų.Ra";Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti,`5":tada tu gėrėsies Viešpačiu, ir Aš tave vesiu ant aukštų kalnų ir leisiu naudotis tavo tėvo Jokūbo paveldu“, – taip kalbėjo Viešpats.s__": Jei tu savo kojas sulaikysi sabato dieną, nepramogausi mano šventoje dienoje, vadinsi sabatą pasimėgimu, šventa ir garbinga Viešpaties diena, gerbsi Jį, nevaikščiosi savo keliais, neieškosi pramogų ir nekalbėsi tuščiai,^1": Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju.,]Q": Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis. \": jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa.-[S": Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių,Z%":Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave.Y":Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno.9Xk":Ar ne toks pasninkas, kurį Aš pasirinkau: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą.pWY":Ar tai pasninkas, kokį Aš pasirinkau, kad žmogus vargintų per dieną savo sielą, nulenktų galvą kaip nendrę, klotų po savimi ašutinę ir pasibarstytų pelenų? Ir tai jūs vadinate pasninku, Viešpačiui priimtina diena?,VQ":Jūs pasninkaujate dėl vaidų ir kivirčų, smogiate nedorybės kumščiu. Jūs nepasninkaujate šiandien taip, kad jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse.0UY":‘Kodėl mums pasninkaujant, Tu nematai? Kodėl mums varginant savo sielas, Tu nepaisai?’ Pasninko dieną jūs ieškote malonumų ir išnaudojate savo darbininkus.FT":Jie ieško manęs kas dieną ir nori žinoti mano kelius kaip tauta, kuri elgiasi teisiai ir nėra palikusi savo Dievo. Jie prašo manęs teisingo sprendimo, jie mėgsta ateiti prie Dievo. S":„Šauk garsiai, nesivaržyk! Pakelk savo balsą kaip trimitą; pranešk mano tautai jos kaltę ir Jokūbo namams jų nuodėmes.=Ru"9Nėra ramybės nedorėliui“, – sako mano Dievas.iQK"9Nedorėliai yra lyg sujudinta jūra, kuri negali nurimti, jos vanduo išmeta purvą ir dumblą.]P3"9Ramybė ir taika arti ir toli esantiems, – sako Viešpats. – Aš ją pagydysiu.gOG"9Aš mačiau jos kelius ir Aš gydysiu bei vedžiosiu ją, suteiksiu jai ramybės ir paguodos.N#"9Aš užsirūstinau dėl nuodėmingo tautos godumo, smogiau jai ir savo veidą paslėpiau, bet ji ėjo toliau klaidingu savo širdies keliu.yMk"9Aš neamžinai bylinėsiuos ir ne visada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų.L-"9Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: „Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.dKA"9Ir sakys: „Nutieskite kelią, nutieskite kelią mano tautai ir pašalinkite kliūtis“.-JS"9 Kai tu šauksi, tegelbsti tave tavo surinktieji. Vėjo dvelkimas juos visus nuneš. O kas pasitiki manimi, tas gaus žemę ir paveldės mano šventąjį kalną“.NI"9 Aš paskelbsiu tavo teisumą ir tavo darbus; jie tau nebus naudingi.H%"9 Ko tu bijojai, kad melavai ir neprisiminei manęs, ir neėmei į širdį? Ar ne dėl to, kad taip ilgai tylėjau, tu lioveisi manęs bijoti?zGm"9 Tu pavargai besiblaškydama, bet nesakei: ‘Nėra vilties’. Tu pamėgai tokį gyvenimą ir taip toliau darei.dFA"9 Tu pasitepusi išėjai pas karalių; savo pasiuntinius pasiuntei toli, kritai iki pragaro.E"9Ant durų staktų tu pasidarei sau ženklą. Nudengusi ir praplatinusi lovą, tu palikai mane; susitarus su jais, pamėgai jų lovą.>Dw"9Kalnuose patiesęs savo guolį, tu eini aukoti aukų.C7"9Jūsų dalis tarp glotnių upelio akmenėlių; toks jūsų likimas; stabams jūs aukojate gėrimus ir duonos auką. Argi Aš turėčiau tai pakęsti?kBO"9Jūs degate aistra stabams po lapuotais medžiais; žudote kūdikius paupiuose, uolų plyšiuose.rA]"9Iš ko jūs tyčiojatės? Kam rodote liežuvį? Argi jūs ne nusikaltėlių vaikai, melagių palikuonys?g@G"9„Jūs, kerėtojos sūnūs, svetimautojo ir paleistuvės palikuonys, ateikite ir klausykite!G?"9ir eina ramybėn. Kas elgiasi dorai, ilsėsis savo guoliuose.>"9Teisusis žūva, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis miršta, ir niekas nepastebi, kad teisusis paimamas iš vargot=a"8 Jie sako: „Ateikite, duosime jums vyno, pasigerkime! Taip darykime šiandien, o rytoj bus dar geriau!“<%"8 Jie yra godūs šunys, kurie niekada nepasisotina. Jie yra ganytojai, neturintys supratimo. Jie žiūri į savo kelią ir ieško sau naudos.{;o"8 Jo sargai yra akli, neturi supratimo; jie yra lyg šunys, kurie neloja. Jie mėgsta gulėti, snausti ir sapnuoti.;:q"8 Visi laukiniai ir miško žvėrys, ateikite ėsti! 9"8Taip sako Viešpats Dievas, kuris surinko Izraelio išsklaidytuosius: „Prie tų, kurie jau surinkti, Aš surinksiu ir kitus“.O8"8atvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu savo maldos namuose; jų aukos ir deginamosios aukos bus mėgiamos ant mano aukuro, nes mano namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms“.$7A"8Svetimtaučius, kurie prisijungs prie Viešpaties, Jam tarnaus, Jo vardą mylės, bus Jo tarnai, švęs sabatą ir jo nesuteps bei laikysis mano sandoros, 6"8duosiu savo namuose vietos ir padarysiu jų vardą garsesnį už sūnų bei dukterų; duosiu jiems amžiais nežūstantį vardą.5"8Nes Viešpats taip sako: „Eunuchams, kurie švenčia mano sabatą, pasirenka, kas man patinka, ir laikosi mano sandoros,.4U"8Svetimtautis, kuris prisiglaudė prie Viešpaties, tenesako: „Viešpats atskyrė mane nuo savo tautos“, ir eunuchas tenesako: „Aš kaip padžiūvęs medis“.3#"8Palaimintas žmogus, kuris tai vykdo, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi: saugo sabatą nesuterštą ir savo rankas sulaiko nuo pikto“.2"8Taip sako Viešpats: „Laikykitės teisingumo ir vykdykite teisybę, nes mano išgelbėjimas arti, mano teisumas tuoj bus apreikštas.1"7 Erškėčių vietoje augs kiparisai ir usnių vietoje – mirtos. Tai bus atminimas, amžinas ženklas Viešpaties garbei“. 0 "7 Jūs išeisite linksmi, ir ramybė lydės jus. Kalnai ir kalvos džiūgaus jūsų akivaizdoje ir laukų medžiai plos rankomis. /"7 taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas.".="7 Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui, - "7 Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.k,O"7Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. –$+A"7Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.T*!"7Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti./)W"7Tu pašauksi tautas, kurių nepažįsti; tautos, kurios tavęs nepažįsta, bėgs pas tave dėl Viešpaties, tavo Dievo, Izraelio Šventojo, nes Jis pašlovino tave.P("7Aš jį paskyriau liudytoju tautoms, kunigaikščiu ir vadu giminėms.-'S"7Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane, klausykite, ir jūsų siela bus gyva! Aš padarysiu amžiną sandorą su jumis, kaip suteikiau amžiną malonę Dovydui.I& "7Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.%+"7„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui.`$9"6Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs“, – sako Viešpats.#"6Aš sutvėriau kalvį, kuris įpučia anglis ir padaro reikiamą įrankį. Aš taip pat sutvėriau naikintoją, kad griautų.j"M"6Štai jie rinksis kartu prieš tave, bet be manęs. Kas susirinks prieš tave, kris dėl tavęs.j!M"6Tu įsitvirtinsi teisume, priespaudos nebepatirsi. Nebijok, nes siaubas prie tavęs nepriartės.P "6 Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje.gG"6 Aš tavo langus padarysiu iš agato, vartus statysiu iš rubinų ir sienas iš brangakmenių.q["6 „Tu varginta, audrų mėtyta, nepaguosta; Aš tavo akmenis klosiu eilėmis ir dėsiu safyrų pamatą.3"6 Kalnai gali griūti ir kalvos drebėti, bet mano malonė nuo tavęs nebepasitrauks ir mano ramybės sandora tavęs nepaliks“, – sako Viešpats.$A"6 „Tai kaip Nojaus vandenys man. Aš prisiekiau, kad Nojaus vandenys nebeužlies žemės, taip ir dabar prisiekiu, kad nebekeršysiu ir nebebausiu tavęs."6Rūstybės valandą paslėpiau savo veidą akimirkai, bet amžina malone pasigailėsiu tavęs“, – sako Viešpats, tavo atpirkėjas.`9"6„Trumpai valandėlei palikau tave, bet, didžiai gailėdamasis, surinksiu tavuosius."6Viešpats pašaukė tave kaip atskirtą, dvasioje suvargusią moterį, kaip atstumtą jaunystės žmoną“, – sako Dievas.)"6Tavo Kūrėjas yra tavo vyras, kareivijų Viešpats – Jo vardas. Tavo atpirkėjas yra Izraelio Šventasis, Jis bus vadinamas pasaulio Dievu."6Nesibijok, nes nebūsi sugėdinta! Nerausk, nes nebūsi niekinama! Jaunystės gėdą tu užmirši ir našlystės pajuokos neatsiminsi.r]"6Tu išsiplėsi į dešinę ir į kairę, tavo palikuonys valdys tautas ir apgyvendins tuščius miestus."6„Išplėsk savo palapinės vietą, ištempk savo buveinės uždangalus, netaupyk! Pailgink virves ir sustiprink kuolelius!6e"6„Giedok, nevaisingoji, kuri negimdei! Džiūgauk linksmai, kuri nepažinai gimdymo skausmų! Nes apleistoji turi daugiau vaikų negu turinti vyrą“, – sako Viešpats.lQ"5 Todėl Aš duosiu jam dalį su didžiaisiais, ir jis dalinsis grobį su stipriaisiais, kadangi jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius.%"5 Jis matys savo sielos vargą ir bus patenkintas. Per savo pažinimą mano teisusis tarnas nuteisins daugelį, nes jis neš jų nusikaltimus.]3"5 Bet Viešpats panorėjo jį sumušti, Jis atidavė jį skausmui. Kai Tu padarysi jo sielą auka už nuodėmę, jis matys savo palikuonis, jo dienos bus prailgintos ir jo rankomis Viešpaties valia bus įvykdyta."5 Jam paruošė kapą su nedorėliais, su turtingais po jo mirties, nors jis nepadarė nieko blogo ir jo lūpose nebuvo melo.%C"5Jis buvo paimtas iš kalėjimo ir teismo. Kas paskelbs jo giminę? Nes jis buvo atskirtas nuo gyvųjų šalies ir varginamas dėl mano tautos nusikaltimų..U"5Jis buvo kankinamas ir žeminamas, bet neatvėrė savo burnos. Kaip avinėlis, vedamas pjauti, ir kaip avis, kuri tyli prieš kirpėjus, jis neatvėrė savo burnos. "5Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus. 1"5Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.  "5Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.& E"5Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.O "5Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.R"5Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?*M"4Jis daugelį tautų nustebins, karaliai jo akivaizdoje užsičiaups: apie ką jiems niekada nebuvo pasakota, jie matys ir, ko jie niekad negirdėjo, jie supras.zm"4Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų.c?"4 Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus.ta"4 Jūs išeisite neskubėdami ir nebėgsite. Viešpats eis pirma jūsų, Izraelio Dievas bus jūsų apsauga."4 Traukitės, traukitės! Išeikite iš ten! Nelieskite nieko sutepto. Išeikite iš jų būrio, apsivalykite, Viešpaties indų nešėjai!  "4 Viešpats apnuogino savo šventą ranką visų tautų akivaizdoje. Visi žemės pakraščiai matys mūsų Dievo išgelbėjimą.hI"4 Džiaukitės, Jeruzalės griuvėsiai! Viešpats paguodė savo tautą ir išlaisvino Jeruzalę.wg"4Sargyba šauks, ir visi drauge džiūgaus, nes aiškiai matys savo akimis, kaip Viešpats sugrąžina Sioną.E"4Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir sako Sionui: „Tavo Dievas viešpatauja“.z~m"4Todėl mano tauta pažins mano vardą. Todėl pažins tą dieną, kad Aš esu Tas, kuris sako: ‘Aš esu’“.4}a"4Viešpats sako: „Ką Aš dabar turiu, kai mano tauta yra veltui išvesta. Jos pavergėjai kankina juos, – sako Viešpats, – ir nuolatos piktžodžiauja mano vardui. |"4Štai ką sako Viešpats Dievas: „Pradžioje mano tauta nuėjo į Egiptą viešėti, ir Asirija ją pavergė be priežasties“.e{C"4Taip sako Viešpats: „Jūs pardavėte save už nieką ir būsite išpirkti be pinigų“.bz="4Jeruzale, kelkis, nusikratyk dulkes, atsirišk nuo kaklo pančius, belaisve Siono dukra!)yK"4Pabusk, pabusk, apsirenk stiprybe, Sione! Jeruzale, šventasis mieste, apsirenk savo gražius drabužius! Į tave nebeįeis nei neapipjaustytas, nei nešvarus.9xk"3Aš ją paduosiu į rankas tavo kankintojų, kurie sakė tau: ‘Pasilenk, kad liptume per tave!’ Taip, tavo nugara buvo padaryta lyg žemė, lyg kelias, kuriuo jie ėjo“.+wO"3Taip sako Viešpats, tavo valdovas, tavo Dievas, kuris gina savo tautą: „Aš paėmiau iš tavo rankos apsvaigimo taurę; tu nebegersi daugiau mano rūstybės.Hv "3Tad išgirskite, jūs, suvargusieji ir girti, bet ne nuo vyno. u"3Tavo vaikai neteko jėgų ir gulėjo pakelėse kaip pagautas gyvulys tinkle. Jie pilni Viešpaties rūstybės, tavo Dievo pabarimo.ltQ"3Tave ištiko sunaikinimas ir sugriovimas, badas ir kardas, bet kas liūdi tavęs, kas paguos tave?Ks"3Nė vienas iš Jeruzalės sūnų nepakėlė jos ir nepadėjo jai.r!"3Pabusk, pabusk, kelkis, Jeruzale! Tu gėrei iš Viešpaties rankos Jo rūstybės taurę; svaiginančią rūstybę išgėrei iki pat dugno.q-"3Aš sukūriau dangų ir žemę, pridengiau tave savo ranka, įdėjau savo žodžius į tavo lūpas ir sakiau Sionui: ‘Tu – mano tauta’“.}ps"3Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris perskyrė šėlstančios jūros bangas. Kareivijų Viešpats yra mano vardas.^o5"3Prispaustasis bus greitai išlaisvintas; jis nemirs, nežengs į duobę ir nebadaus.Rn"3 Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?vme"3 „Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?3l_"3 Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas lydės juos. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks._k7"3 Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems? j "3 Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną?i{"3Kaip vilnonį drabužį juos sugrauš kandys; bet mano teisumas liks amžinai, mano išgelbėjimas – kartų kartoms. h9"3Klausykite manęs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurios širdyje yra mano įstatymas. Nebijokite žmonių pajuokos, neišsigąskite jų plūdimo._g7"3Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs.{fo"3Mano teisumas arti ir išgelbėjimas greitai ateis. Aš teisiu tautas. Salos lauks manęs, jos pasitikės manimi. e "3Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane. Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms.Ed"3Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės.c}"3Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.$bA"3Klausykite manęs, kurie sekate teisumą ir ieškote Viešpaties. Pažvelkite į uolą, iš kurios jūs iškirsti, ir į duobę, iš kurios jūs iškasti.@ay"2 Jūs visi, kurie įžiebiate ugnį ir apsupate save žiežirbomis, vaikščiokite savo ugnies šviesoje ir tarp savo žiežirbų. Tai padarys mano ranka, jūs atsigulsite skausmuose.`{"2 Kas iš jūsų bijo Viešpaties, teklauso Jo tarno balso. Kas vaikščioja tamsoje, tepasitiki Viešpačiu, savo Dievu.s__"2 Viešpats Dievas padės man. Kas drįs mane pasmerkti? Jie visi pasens kaip drabužis, kandys juos suės.^"2Arti yra Tas, kuris mane išteisina, kas dabar su manimi ginčysis? Stokite čia. Kas nori su manimi bylinėtis, teateina.]-"2Viešpats Dievas padės man, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Aš padariau savo veidą kietą kaip titnagas ir žinau, kad nebūsiu pažemintas.n\U"2Aš leidausi mušamas ir tąsomas, neslėpiau veido nuo mane plūstančių ir į mane spjaudančių.R["2Viešpats Dievas atvėrė man ausis, aš nesipriešinau ir nesitraukiau.Z "2Viešpats Dievas davė man miklų liežuvį paguosti nuvargusį. Kiekvieną rytą Jis žadina mane, kad klausyčiau Jo mokymo;5Ye"2Aš aptemdau dangų, apsupu jį ašutine“. X "2Kodėl atėjęs Aš neradau žmogaus? Aš šaukiau ir niekas neatsiliepė. Argi mano ranka sutrumpėjo gelbėti? Argi neturiu jėgos išlaisvinti? Savo sudraudimu išdžiovinu jūrą, upes paverčiu dykuma. Žuvys trokšta ir gaišta, nes nebėra vandens.zWm"2Taip sako Viešpats: „Kur yra jūsų motinos skyrybų raštas, kuriuo Aš ją atleidau? Kur yra skolintojas, kuriam už skolą jus atidaviau? Dėl savo nusikaltimų jūs pardavėte save, dėl jūsų neištikimybės jūsų motina atleista.SV"1Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis’“.:Um"1Bet taip sako Viešpats: ‘Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš galingojo. Aš kovosiu su tais, kurie kovojo prieš tave, ir tavo vaikus išgelbėsiu.aT;"1Argi iš galingojo galima atimti grobį? Ar belaisvius galima išgelbėti iš galiūno?SS"1Karaliai bus tavo sargai ir karalienės – auklės. Jie puls prieš tave veidu į žemę ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet suprasi, kad Aš esu Viešpats; nebus sugėdinti, kurie laukia manęs.'RG"1Taip sako Viešpats Dievas: „Aš ištiesiu savo ranką į tautas ir duosiu ženklą pagonims; jie atneš tavo sūnus glėbyje ir tavo dukteris ant pečių.0QY"1Tu galvosi: ‘Kada man gimė šitie? Juk aš buvau nevaisinga ir bevaikė, tremtinė ir belaisvė. Kas juos užaugino? Aš buvau viena palikta. Iš kur šitie?’“ePC"1Tavo vaikai, gimę priespaudoje, sakys: ‘Mums ankšta, padaryk daugiau vietos gyventi’. O"1Tavo griuvėsiuose, ištuštėjusiose vietose ir sunaikintoje šalyje bus ankšta gyventojams, o tie, kurie tave naikino, bus toli.;No"1Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi lyg sužadėtinė.LM"1Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia.VL%"1Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse. K"1„Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.RJ"1Bet Sionas sakė: „Viešpats paliko mane, Viešpats užmiršo mane“.I"1 Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!jHM"1 Štai šitie ateis iš toli, tie – iš šiaurės ir vakarų, o anie – iš Sinimo krašto“.AG}"1 Aš pravesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose.F "1 Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.E"1 Kad sakytum belaisviams: ‘Išeikite’, ir tamsoje esantiems: ‘Pasirodykite’. Jie ganysis pakelėse, aukštumos bus jų ganykla.?Dw"1Taip sako Viešpats: „Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.C"1Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino ir tautos bjaurisi: „Karaliai pamatys ir atsistos, kunigaikščiai pagarbins dėl Viešpaties, kuris ištikimas, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išsirinko“.\B1"1Jis sako: „Negana to, kad tu būsi mano tarnu Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš tave padarysiu šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių“.HA "1Dabar kalba Viešpats, kuris nuo gimimo padarė mane savo tarnu, kad sugrąžinčiau Jam Jokūbą ir surinkčiau Izraelį. Aš būsiu šlovingas Viešpaties akyse, Dievas yra mano stiprybė.@5"1Aš sakiau: „Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet pas Viešpatį yra mano teisingumas, pas Dievą mano atlyginimas“.V?%"1Jis sakė: „Tu, Izraeli, esi mano tarnas, per tave būsiu pašlovintas“.">="1Jis padarė mano žodžius lyg aštrų kardą ir pridengė mane savo rankos šešėliu; Jis padarė mane tinkama strėle ir paslėpė savo strėlinėje.%=C"1Klausykitės, salos, stebėkite, toli esančios tautos! Viešpats pašaukė mane dar man negimus, Jis minėjo mano vardą, kai tebebuvau motinos įsčiose.:<o"0Viešpats sako: „Nedorėlis neturi ramybės“.c;?"0Jie netroško dykumoje, kai Jis juos vedė; Jis perskėlė uolą, ir vanduo išsiveržė.=:s"0Išeikite iš Babilono, bėkite nuo chaldėjų! Džiūgaudami skelbkite tą žinią! Teskamba tai iki žemės pakraščių! Sakykite: „Viešpats atpirko savo tarną Jokūbą“.91"0Tavo palikuonys būtų buvę kaip smiltys ir tavo ainiai kaip smėlio grūdeliai. Jų vardas nebūtų išnykęs ir nebūtų žuvęs mano akyse“.t8a"0Jei būtum klausęs mano įsakymų, tai tavo ramybė būtų kaip upė ir tavo teisumas kaip jūros bangos.$7A"0Taip sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas naudinga, ir vedu keliu, kuriuo turėtum eiti.86i"0Priartėkite prie manęs ir išgirskite; nuo pat pradžios Aš nekalbėjau slaptai, Aš buvau anksčiau, negu tai įvyko. Dabar Viešpats Dievas ir Jo Dvasia siuntė mane“.K5"0Aš, Aš tai kalbėjau, pašaukiau jį, atvedžiau ir jam seksis.4!"0Susirinkite visi ir pasiklausykite. Kas iš jų tai paskelbė? Tas, kurį Viešpats myli, įvykdys Jo sprendimą Babilonui ir chaldėjams.\31"0 Aš sukūriau žemę ir ištiesiau dangus. Aš juos pašaukiau, ir jie stovi čia.g2G"0 Klausyk manęs, Jokūbai ir Izraeli, kurį pašaukiau. Aš, Aš esu pirmasis ir paskutinysis.z1m"0 Dėl savęs, dėl savęs Aš tai darysiu, kad mano vardas nebūtų suterštas. Savo šlovės Aš neduosiu kitam.`09"0 Aš apvaliau tave ugnimi, bet ne kaip sidabrą, Aš išbandžiau tave vargų krosnyje.w/g"0 Dėl savo vardo Aš sulaikysiu savo rūstybę ir dėl savo šlovės susivaldysiu, kad tavęs nesunaikinčiau./.W"0Tu to negirdėjai ir nežinojai, tai nepasiekė tavo ausų. Bet Aš žinojau, kad būsi neištikimas ir nusikalsi, ir vadinau tave neklaužada nuo pat gimimo dienos.o-W"0Tai padaryta dabar, ne pradžioje. Pirmiau apie tai negirdėjai ir negali sakyti: ‘Aš žinojau’. , "0Tu girdėjai ir matei visa tai, ar nenori to pripažinti? Dabar skelbiu tai, ko dar nežinai – tai nauji ir paslėpti dalykai.+3"0Aš pranešiau tai tau iš anksto, pirma, negu įvyko, kad nesakytum: ‘Mano stabas tai įvykdė, mano drožti ir lieti atvaizdai taip įsakė’.e*C"0Kadangi Aš žinojau, kad tu kietasprandis, tavo sprandas geležinis ir tavo kakta varinė,)"0Aš praeities įvykius paskelbiau seniai. Jie išėjo iš mano lūpų ir juos Aš atvėriau. Staiga Aš tai padariau, ir jie įpyko.l(Q"0Jie vadinasi šventojo miesto vardu ir remiasi Izraelio Dievu. Jo vardas – kareivijų Viešpats.<'q"0„Klausykite, Jokūbo namai, vadinami Izraelio vardu ir kilę iš Judo šaltinio, kurie prisiekiate Viešpaties vardu ir kalbate apie Izraelio Dievą, bet ne tiesoje ir teisume.&"/Tokie yra tavo burtininkai, su kuriais prekiavai nuo pat jaunystės. Jie nuklys kiekvienas į savo pusę, nė vienas negelbės tavęs“.3%_"/Jie yra kaip ražienos, ugnis sudegins juos. Jie negali išgelbėti savo gyvybės iš liepsnos, kuri nėra žarijos pasišildyti ar židinys, prie kurio galima sėdėti.<$q"/ Tu esi bejėgė dėl savo daugybės patarėjų. Tegu astrologai, žvaigždžių stebėtojai, dangaus ženklų tyrinėtojai atsistoja ir išgelbsti tave nuo to, kas tave užgrius. # "/ Pakilk su savo burtais bei daugybe kerų, kuriais vadovavaisi nuo pat savo jaunystės. Gal jie bus tau naudingi ir tu nugalėsi."!"/ Tave užklups nelaimė ir nežinosi, iš kur ji; užguls priespauda, iš kurios neišsipirksi; staiga ateis sunaikinimas, kurio nenujauti.5!c"/ Tu pasitikėjai savo nedorybe ir sakei: ‘Manęs niekas nemato’. Tavo išmintis ir supratimas tave suvedžiojo. Tu galvojai: ‘Aš esu ir kitos nėra šalia manęs’. "/ Ūmai, vieną dieną, tau šie du dalykai atsitiks: tapsi našlė ir bevaikė. Taip įvyks, nepaisant tavo burtų ir daugybės kerų.G"/Dabar išgirsk, mėgstanti prabangiai ir nerūpestingai gyventi. Tu galvoji: ‘Aš esu ir šalia manęs nėra kitos. Aš nesėdėsiu kaip našlė ir mano vaikai nebus iš manęs atimti’."/Tu sakei: ‘Aš išliksiu per amžius, būsiu valdovė visados’. Tu neėmei to į širdį ir nepagalvojai apie savo galą.8i"/Aš buvau įpykęs ant savo tautos, suteršiau savo paveldą, padaviau juos į tavo ranką. Tu neparodei jiems gailestingumo, net žilagalviams uždėjai labai sunkų jungą. G~~}m||w{{ zyzyxx4wvv(uutvss rqq5pp4oon^mZllkk@jziiFhhSggKff-ehed:cc3baar``*_I^^]]N\[[[$ZZ,YY@XWWOVVUUUmU TUSS]RR`QQGPP#OON-MxLLgKKAJJDIoIHVGGFF,EcD?CWBJAAu@???>+== <<;q:988e7726635444d433"2211A00T/..n--B-",O++n*))B((?'''&&B%%{%2$$]#q""+! :Zd J-."X;y2&\c E 8 X  } $Q3t`eSR,Klausykis, iš Dano ir iš Efraimo kalnyno balsas skelbia blogą žinią:xQi,Jeruzale, apvalyk nuo nedorybių savo širdį, kad būtum išgelbėta! Ar ilgai piktos mintys pasiliks tavyje?{Po, Kaip debesis Jis pakyla, kaip audra Jo kovos vežimai, greitesni už erelius Jo žirgai! Vargas mums, mes žuvę!dOA, Smarkus vėjas iš ten ateina pas mane. Dabar Aš pats paskelbsiu jiems nuosprendį’“.'NG, Tuomet bus pasakyta šiai tautai ir Jeruzalei: ‘Karštas vėjas pučia nuo plikų aukštumų iš dykumos mano tautos link, bet ne vėtyti ir ne valyti jos.:Mm, Jie sakys: ‘Ak, Viešpatie Dieve, iš tikrųjų Tu smarkiai apgavai šią tautą ir Jeruzalę, sakydamas: ‘Jūs turėsite taiką’, o dabar kardas siekia mūsų sielas!’L+, Viešpats sako: „Ateis diena, kada pradings karaliaus drąsa ir kunigaikščių narsumas, kunigai išsigąs ir pranašai pastirs iš baimės.|Kq,Todėl apsivilkite ašutinėmis, raudokite ir dejuokite: ‘Nenusigręžė nuo mūsų Viešpaties rūstybė’“./JW,Liūtas pakilo iš tankumyno, tautų naikintojas yra kelyje. Jis pakilo iš savo vietos paversti tavo šalį dykuma; tavo miestai pavirs griuvėsiais ir ištuštės.wIg,Iškelkite vėliavą Siono link! Bėkite! Nestovėkite! Nelaimę ir sunaikinimą Aš užleisiu iš šiaurės.H7,Skelbkite Jude ir praneškite Jeruzalėje, pūskite ragą krašte, garsiai šaukite ir sakykite: ‘Susirinkite ir eikime į sutvirtintus miestus!’fGE,Apsipjaustykite Viešpačiui ir pašalinkite nuo savo širdžių plėvelę, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai, kad neišsiveržtų kaip ugnis mano rūstybė ir neužsidegtų neužgesinamai dėl jūsų piktų darbų.jFM,Taip sako Viešpats Judo žmonėms ir Jeruzalei: „Arkite dirvonus ir nesėkite erškėtynuose.E,Tada prisieksi: ‘Kaip gyvas Viešpats!’ tiesoje, teisingume ir teisume. Ir Jis bus palaiminimas tautoms, ir tautos girsis Juo“.D#,„Izraeli, jei nori sugrįžti, – sako Viešpats, – grįžk pas mane. Jei pašalinsi savo bjaurystes, tau nereikės bėgti nuo manęs.(CI,Gėdykimės ir prisipažinkime nusidėję Viešpačiui, savo Dievui; mes ir mūsų tėvai nuo jaunystės iki šios dienos neklausėme Viešpaties, savo Dievo.^B5,Gėda prarijo mūsų tėvų jaunystės triūsą: avis, galvijus, sūnus ir dukteris.zAm,Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais. Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas.@{,Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai. Aš atleisiu jums’“. Mes ateiname pas Tave, nes Tu esi Viešpats, mūsų Dievas.?},Aukštumose girdimas Izraelio vaikų maldavimas ir verksmas; jie elgėsi neištikimai, pamiršo Viešpatį, savo Dievą.>,Tačiau kaip moteris sulaužo ištikimybę savo vyrui, taip jūs, izraelitai, sulaužėte ištikimybę man, – sako Viešpats. –+=O,Galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. Tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir seksi paskui mane visados.k<O,Judas su Izraeliu ateis iš šiaurės krašto į šalį, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti.2;],Tuomet Jeruzalę vadins Viešpaties sostu ir į ją susirinks visos tautos prie Viešpaties vardo Jeruzalėje. Jie nebevaikščios pagal savo piktos širdies sumanymus.0:Y,Tuomet jūs tapsite gausia tauta ir niekas nebeklaus, kur yra Viešpaties Sandoros skrynia. Ji niekam neberūpės, jos nei prisimins, nei pasiges ir naujos nebedarys._97,Aš jums duosiu ganytojų pagal savo širdį: jie jus ganys išmintingai ir sumaniai.8,Sugrįžkite, nuklydę vaikai, nes Aš esu jus vedęs. Aš paimsiu jus po vieną iš miesto ir po du iš giminės ir atvesiu į Sioną.67e, Prisipažink, kad Viešpačiui, savo Dievui, buvai neištikima ir nusikaltai, svetimaudama po žaliuojančiais medžiais ir mano balso neklausydama, – sako Viešpats. –6+, Eik šiaurės link, skelbdamas: ‘Sugrįžk, nuklydusi Izraelio tauta. Aš neberūstausiu, nes esu gailestingas, nepyksiu ant jūsų amžinai.m5S, Viešpats kalbėjo man: „Nuklydusi Izraelio tauta buvo teisesnė už neištikimąją Judo tautą.'4G, Tačiau, nors visa tai įvyko, neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, taip pat nesugrįžo pas mane visa širdimi, bet tik veidmainiavo, – sako Viešpats“.\31, Savo paleistuvystėmis ji sutepė kraštą ir svetimavo su akmenimis ir medžiais.D2,kad Aš ją atstūmiau ir daviau jai skyrybų raštą, nes Izraelio tauta nuklydusi svetimavo. Tačiau neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, nepabūgo, bet taip pat nuėjusi paleistuvavo.z1m,Aš sakiau po viso to: ‘Sugrįžk pas mane’, bet ji nesugrįžo. Neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, matė,=0s,Viešpats man tarė karaliaus Jozijo dienomis: „Ar matei, ką darė nuklydusi Izraelio tauta? Ji paleistuvavo ant kiekvieno aukšto kalno ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.j/M,Ar Tu pyksi amžinai ir visados rūstausi?’ Tu darei ir kalbėjai pikta, kaip tik galėjai“.@.{,Dabar tu šauki: ‘Mano tėve! Mano jaunystės vadove!g-G,Nebuvo ankstyvojo nė vėlyvojo lietaus. Bet tu turėjai paleistuvės kaktą ir nesigėdijai.E,,Pakelk savo akis į aukštumas ir pažvelk, kur tik tu nesi paleistuvavusi? Pakelėse tu sėdėjai laukdama kaip arabas dykumoje. Tu sutepei šalį savo paleistuvystėmis ir nedorybėmis.+,„Jie sako: ‘Jei vyras paleidžia žmoną ir ji, atsiskyrusi nuo jo, išteka už kito vyro, ar ji gali sugrįžti pas jį? Argi tai nesuteptų krašto?’ O tu paleistuvavai su daugeliu meilužių, tačiau sugrįžti pas mane, – sako Viešpats. –*',%Iš ten tu irgi išeisi, užsidėjusi rankas ant galvos, nes Viešpats atmetė tuos, kuriais pasitikėjai, ir nieko iš jų nelaimėsi’“._)7,$Ko tu blaškaisi, keisdama savo kelius? Ir Egiptas apvils tave, kaip Asirija apvylė.(,#Tačiau tu sakai: ‘Aš nekalta, Jo rūstybė nusigręš nuo manęs’. Aš apkaltinsiu tave, nes sakei: ‘Nenusidėjau’. ',"Ant tavo drabužių kraštų randamas nekaltai nužudytųjų kraujas. Jo netgi nereikia ieškoti, jis aiškiai matomas ant tavęs.Y&+,!Kaip puikiai tu moki ieškoti meilės! Tu išmokei nedoras moteris savo kelių.u%c, Ar mergaitė pamiršta savo papuošalus, nuotaka – savo apdarą? Bet mano tauta jau seniai pamiršo mane.2$],O karta, stebėkite Viešpaties žodį. Argi Aš buvau dykuma Izraeliui arba tamsi šalis? Kodėl mano tauta sako: ‘Mes esame viešpačiai, nebegrįšime pas Tave’?# ,‘Veltui Aš baudžiau jūsų vaikus, jie nepriėmė pamokymo. Jūsų pačių kardas prarijo pranašus kaip draskąs liūtas.\"1,Ar jūs bylinėsitės su manimi? Jūs visi nusikaltote man’, – sako Viešpats.!,Kurgi tavo dievai, kuriuos pasidarei? Jie teatsikelia ir, jei gali, tepadeda tau nelaimės metu. Judai, kiek tavo miestų, tiek dievų.4 a,kurie sako medžiui: ‘Tu mano tėvas’, ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei’. Jie atgręžė man nugarą. Bet savo nelaimės metu jie sako: ‘Kelkis ir gelbėk mus’.~u,Kaip gėdisi vagis, kai jį pagauna, taip bus sugėdintas Izraelis: karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir pranašai, 9,Saugok savo koją, kad nebūtų basa, ir savo gerklę nuo troškulio. Bet tu sakai: ‘Nėra vilties. Aš myliu svetimuosius ir seksiu paskui juos’.),Laukinė asilė, pripratusi prie dykumos, geisdama uosto orą. Kas gali ją sulaikyti? Jos ieškantieji nenuvargs, bet suras ją jos mėnesį.I ,‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš nesusitepiau, nesekiojau paskui Baalą’? Pažvelk į savo kelius slėnyje, pagalvok, ką darei. Tu bėgi kaip laukinė kupranugarė, pasileidusi savo keliais.{,Nors ir nusipraustum šarmu ir muilu, tačiau liksi suteptas savo kalte mano akivaizdoje’, – sako Viešpats Dievas.mS,Aš tave pasodinau kaip taurų vynmedį, tikrą želmenį. Kaip tu išsigimei į laukinį vynmedį?P,‘Aš jau seniai sulaužiau tavo jungą, sutraukiau pančius, ir tu sakei: ‘Nenusikalsiu’. Tačiau kiekvienoje aukštoje kalvoje ir po kiekvienu žaliu medžiu tu klaidžiojai paleistuvaudamas.gG,Tavo paties nedorybė nubaus tave ir tavo nuklydimas pamokys tave. Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės’, – sako Viešpats, kareivijų Dievas.c?,O dabar kodėl bėgi į Egiptą Šihoro vandens gerti ar į Asiriją gerti upės vandens?jM,Argi ne pats tai sau užsitraukei, palikdamas Viešpatį, savo Dievą, kai Jis tave vedė keliu?E,Nofo ir Tachpanheso sūnūs sudaužė tavo galvos karūną.q[,Liūtai riaumojo prieš jį ir staugė. Jie pavertė šalį dykyne, miestai sudeginti ir be gyventojų.N,Argi Izraelis vergas? Argi jis gimęs vergu? Kodėl jis tapo grobiu?, Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens.L, Stebėkitės dėl to, dangūs, išsigąskite ir būkite sukrėsti., Ar yra kuri tauta pakeitusi savo dievus, kurie nėra dievai? Bet mano tauta pakeitė savo šlovę į tai, kas yra be vertės., Eikite į Kitimų salas ir pažiūrėkite arba pasiųskite į Kedarą ir atidžiai ieškokite, ar ten yra kas nors panašaus?@{, Todėl bylinėsiuosi su jumis ir jūsų vaikų vaikais.: m,Kunigai neklausė: ‘Kur yra Viešpats?’, įstatymo sargai nepažino manęs, ganytojai sukilo prieš mane, pranašai pranašavo Baalo vardu ir sekė tai, kas neturi vertės.2 ],Juk Aš jus atvedžiau į derlingą šalį ir leidau naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. Bet jūs atėję sutepėte mano kraštą, mano nuosavybę padarėte bjaurią.q [,Jie neklausė: ‘Kur yra Viešpats, kuris mus išvedė iš Egipto šalies, vedė dykumoje, stepių ir daubų krašte, išdžiūvusioje ir tamsioje žemėje; krašte, per kurį niekas nekeliauja ir kuriame joks žmogus negyvena?’{ o,‘Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie atitolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti.T !,Klausykite Viešpaties žodžio, Jokūbo namai ir visos Izraelio giminės:,Izraelis buvo šventas Viešpačiui, Jo derliaus pirmasis vaisius. Kas jį skriaudė, nusikalto, nelaimė juos ištiko’.N,„Eik ir šauk Jeruzalei, sakydamas: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atsimenu tavo jaunystės ištikimybę, tavo meilę, kai buvai sužadėtinė, kaip tu mane sekei dykumoje, neapsėtoje žemėje;3,Viešpats kalbėjo:s_,Jie kovos prieš tave, bet nenugalės, nes Aš esu su tavimi ir tave išgelbėsiu, – sako Viešpats“.0Y,Aš šiandien padariau tave sustiprintu miestu, geležiniu stulpu ir varine siena prieš visą šalį: prieš Judo karalius, kunigaikščius, kunigus ir visą tautą.},O tu susijuosk, kelkis ir kalbėk jiems, ką tau liepsiu. Nenusigąsk jų, kad neišgąsdinčiau tavęs jų akivaizdoje.,Tada įvykdysiu teismo sprendimą dėl visų jų nusikaltimų: jie paliko mane, aukojo svetimiems dievams ir garbino savo rankų darbus.C,Aš pašauksiu visas šiaurės karalystes, ir jos ateis, ir kiekviena pastatys savo sostą prie Jeruzalės vartų, prieš visas jos sienas iš visų pusių ir prieš visus Judo miestus.Z-,Viešpats atsakė: „Iš šiaurės ateis nelaimė ant visų šalies gyventojų.  , Viešpats klausė manęs antrą kartą: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau verdantį katilą, krypstantį iš šiaurės“.d~A, Viešpats atsakė: „Gerai matei, nes Aš budėsiu, kad mano žodis būtų įvykdytas“.i}K, Viešpats klausė manęs: „Ką matai, Jeremijau?“ Aš atsakiau: „Matau migdolo šaką“.z|m, Šiandien paskyriau tave virš tautų ir karalysčių rauti, griauti, nuversti, naikinti, statyti ir sodinti“. { , Tada Viešpats ištiesė savo ranką ir, palietęs mano lūpas, tarė man: „Štai Aš įdėjau savo žodžius į tavo lūpas.Yz+,Nebijok jų, nes Aš esu su tavimi ir tave išgelbėsiu, – sako Viešpats“.yy,Bet Viešpats man sakė: „Nesakyk: ‘Aš esu vaikas’, bet eik, pas ką tave siųsiu, ir kalbėk, ką tau liepsiu.\x1,Aš atsakiau: „Ak, Viešpatie Dieve, aš nemoku kalbėti, nes esu tik vaikas“.cw?,„Pažinau tave prieš tau gimstant, pašventinau tave ir paskyriau pranašu tautoms“.+vQ,Viešpats kalbėjo man, sakydamas:>uu,taip pat viešpataujant Jozijo sūnui Jehojakimui ir iki Zedekijo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, vienuoliktųjų metų penkto mėnesio, tai yra Jeruzalės išvedimo į nelaisvę.rt],Viešpats kalbėjo Jeremijui tryliktaisiais Jozijo, Amono sūnaus, Judo karaliaus, viešpatavimo metais;Xs),Žodžiai Jeremijo, kunigo Hilkijo sūnaus iš Anatoto, iš Benjamino žemių.r5"BJie išeis ir matys lavonus žmonių, kurie maištavo prieš mane. Jų kirminas nemirs ir ugnis neužges. Jie bus pasibaisėjimu visai žmonijai“. q"B„Nuo vieno jauno mėnulio iki kito ir nuo vieno sabato iki kito visi ateis ir parpuls mano akivaizdoje, – sako Viešpats. –p5"B„Kaip nauji dangūs ir nauja žemė, kuriuos sukursiu, pasiliks mano akivaizdoje, taip jūsų palikuonys ir vardas išliks“, – sako Viešpats.Wo'"B„Kai kuriuos iš jų padarysiu kunigais ir levitais“, – sako Viešpats.n3"BJie atgabens jūsų brolius iš visų tautų, kaip yra atgabenamos aukos, ant žirgų, vežimuose, neštuvuose, ant mulų ir kupranugarių į šventąjį Jeruzalės kalną, kaip Izraelio sūnūs atneša duonos auką į Viešpaties namus švariame inde“, – sako Viešpats.m)"BAš duosiu ženklą jiems ir pasiųsiu dalį išlikusiųjų į visas tautas: į Taršišą, Pulą ir Ludą, pas šaudančius strėlėmis, į Tubalą ir Javaną, į tolimas salas, kuriose negirdėjo mano darbų ir nematė mano šlovės. Jie paskelbs mano šlovę tautoms.nlU"B„Aš žinau jūsų darbus ir mintis; surinksiu įvairių kalbų tautas, ir jos matys mano šlovę.k3"B„Visi, kurie pasišvenčia ir apsivalo soduose, valgo kiaulieną, peles ir kitus pasibjaurėtinus dalykus, bus sunaikinti“, – sako Viešpats.jjM"BUgnimi ir kardu Viešpats padarys teismą kiekvienam kūnui. Viešpaties užmuštųjų bus daug.i"BViešpats ateis su ugnimi, Jo vežimai kaip viesulas, kad išlietų savo rūstybę ir įtūžį, nubaustų ugnies liepsnomis..hU"BJūs tai matysite ir jūsų širdis džiaugsis, jūsų kaulai žaliuos kaip jauna žolė. Viešpaties ranka bus apreikšta Jo tarnams, o Jo rūstybė – priešams.ggG"B Kaip motina paguodžia kūdikį, taip Aš jus paguosiu; Jeruzalėje jūs būsite paguosti“.Rf"B Taip sako Viešpats: „Aš užliesiu ją ramybe kaip upe, tautų lobiai plauks į ją kaip neišsenkanti srovė. Jūs būsite kaip kūdikiai maitinami, ant rankų nešiojami ir supami ant jos kelių.e "B Kad galėtumėte maitintis ir pasisotinti jos paguodos krūtimis, kad gaivintumėtės ir mėgautumėtės jos šlovės gausumu.edC"B Džiaukitės kartu su Jeruzale, kurie ją mylite. Džiaukitės, kurie liūdėjote dėl jos.-cS"B „Argi Aš, atvedęs iki gimdymo, neleisiu pagimdyti?“ – sako Viešpats. „Argi Aš, leidęs pradėti gimdymą, uždarysiu įsčias?“ – sako tavo Dievas.Fb"BKas tai girdėjo, ar ką panašaus matė? Ar gali kraštas užgimti per vieną dieną? Ar gali tauta atsirasti per vieną akimirką? Tik skausmams prasidėjus, Sionas pagimdė savo vaikus.\a1"BDar skausmų nepajutus, ji pagimdė, dar skausmams neprasidėjus, pagimdė sūnų.q`["BTai balsas mieste! Tai balsas iš šventyklos! Tai Viešpaties balsas, kai Jis atlygina savo priešams._ "BIšgirskite, ką sako Viešpats, jūs, kurie drebate prieš Jo žodį: „Jūsų broliai, kurie neapkenčia jūsų ir jus atmeta dėl mano vardo, sako: ‘Teapreiškia Viešpats savo šlovę, kad matytume jūsų džiaugsmą!’ Bet jie bus sugėdinti“.c^?"BTad ir Aš parinksiu ir užleisiu ant jų vargą, kurio jie bijo. Nes Aš šaukiau, bet nė vienas neatsiliepė, Aš kalbėjau, bet jie nesiklausė. Jie darė mano akivaizdoje pikta ir pasirinko, kas man nepatinka“.]7"BPjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų, aukojantis avį – kaip nusukantis sprandą šuniui, aukojantis duonos auką – kaip aukojantis kiaulės kraują, deginantis smilkalus – kaip garbinantis stabą. Taip jie pasirinko savo kelius, jų siela mėgsta jų bjaurystes.D\"BMano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado, – sako Viešpats. – Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį.[7"BTaip sako Viešpats: „Dangus yra mano sostas ir žemė – mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?6Ze"AVilkas ir avinėlis ganysis drauge, liūtas ės šiaudus kaip jautis ir gyvatė maitinsis dulkėmis. Jie nekenks ir nenaikins mano šventajame kalne, – sako Viešpats“.VY%"APrieš jiems šaukiant, Aš atsakysiu; jiems dar tebekalbant, Aš išgirsiu.mXS"AJie nedirbs veltui ir negimdys vargui; jie ir jų vaikai bus Viešpaties palaimintųjų palikuonys.:Wm"AJie nieko nestatys, kas atitektų kitiems. Jie nesodins, kad kiti suvalgytų. Mano žmonių amžius prilygs medžio amžiui, gyvendami jie ilgai džiaugsis savo rankų darbais.VV%"AJie statys namus ir gyvens juose, įsiveis vynuogynų ir valgys jų vaisių.PU"ANebus joje kūdikio, kuris išgyventų kelias dienas, nė seno žmogaus, kuris nesulauktų dienų pilnatvės; nes vaikas mirs, nugyvenęs šimtą metų, bet šimtametis nusidėjėlis bus prakeiktas.hTI"AAš gėrėsiuos Jeruzale ir džiaugsiuosi savo tauta; nebesigirdės joje verksmo nė dejonių. S"AJūs džiaugsitės ir džiūgausite amžinai tuo, ką Aš sukursiu, nes Jeruzalę sukursiu džiūgauti ir jos žmones džiaugsmui.hRI"AŠtai Aš kuriu naują dangų ir naują žemę. Senųjų nebeatsimins ir apie juos nebegalvos.5Qc"AKas laimins krašte, laimins tiesos Dievo vardu, ir kas prisieks šalyje, prisieks tiesos Dievo vardu, nes senoji priespauda bus užmiršta ir nebeminima mano akivaizdoje. P "AMano išrinktieji tars jūsų vardą kaip keiksmažodį, nes Viešpats Dievas nužudys tave, o savo tarnus pavadins kitu vardu.Ow"Amano tarnai giedos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite iš širdies skausmo ir dejuosite iš dvasios suspaudimo.0NY"A Todėl Viešpats Dievas taip sako: „Štai mano tarnai valgys, o jūs alksite, mano tarnai gers, o jūs trokšite, mano tarnai džiūgaus, o jūs būsite sugėdinti,NM"A Aš lemsiu kardą, ir jūs nusilenksite išžudymui. Nes kai Aš šaukiau, jūs neatsiliepėte, kai kalbėjau, neklausėte; jūs darėte pikta mano akivaizdoje ir pasirinkote, kas man nepatiko“.!L;"A Bet jums, kurie paliekate Viešpatį, užmirštate mano šventąjį kalną, dengiate stalą laimės deivei ir liejate geriamąją auką lemties dievui,yKk"A Šarono lyguma bus ganykla avims ir Achoro slėnis – vieta sugulti bandai, mano tautai, kuri ieškojo manęs.nJU"A Jokūbo ir Judo palikuonys paveldės mano kalnus, mano išrinktieji ir mano tarnai apgyvendins juos.-IS"ATaip sako Viešpats: „Apie vynuogių kekę sakoma: ‘Nesunaikink jos, nes joje yra palaiminimas’, taip Aš darysiu su savo tarnais ir jų visų nesunaikinsiu.,HQ"Auž jūsų kaltes ir kaltes jūsų tėvų – sako Viešpats, – kurie aukojo kalnuose ir mane niekino aukštumose; iki galo jiems atseikėsiu už jų darbus“.dGA"ATai užrašyta mano akivaizdoje; Aš netylėsiu, bet atlyginsiu. Atlyginsiu jiems į antįF "AJie sako: ‘Nesiartink prie manęs, aš esu šventesnis už tave’. Jie yra dūmai mano nosyje, ugnis, deganti visą dieną.lEQ"AJie pasilieka kapinėse ir miega olose; jie valgo kiaulieną, ir bjaurus viralas yra jų puoduose.sD_"ATai tauta, kuri mane nuolat rūstina. Ji aukoja aukas soduose ir degina smilkalus ant aukurų iš plytų.}Cs"AVisą dieną laikiau ištiestas rankas į maištaujančią tautą, kuri eina neteisingu keliu, sekdama savo mintis.0BY"A„Manęs ieško tie, kurie apie mane neklausinėjo, ir suranda tie, kurie manęs neieškojo. Aš sakau: ‘Aš čia, Aš čia!’ tautai, kuri nesivadino mano vardu._A7"@ Ar dėl viso to dar susilaikysi, Viešpatie? Ar dar tylėsi ir varginsi mus be saiko?@"@ Mūsų šventi ir didingi namai, kuriuose mūsų tėvai girdavo Tave, sudeginti. Visa, ką mes mėgome, tapo griuvėsiais.[?/"@ Tavo šventieji miestai sunaikinti. Sionas paverstas dykuma, Jeruzalė sugriauta.>}"@ Viešpatie, nerūstauk, neminėk amžinai mūsų kalčių. Pažvelk į mus, maldaujame Tavęs, nes mes esame Tavo tauta.o=W"@Viešpatie, Tu esi mūsų tėvas; mes – molis, o Tu – puodžius; mes visi – Tavo rankų darbas.<+"@Nė vienas nesišaukia Tavo vardo, nepakyla, kad įsikibtų į Tave. Tu paslėpei savo veidą nuo mūsų, palikai mus dėl mūsų nusikaltimų.;3"@Mes visi esame kaip nešvarūs, mūsų teisumas kaip purvini skarmalai. Mes visi vystame kaip lapai, mūsų piktadarystės blaško mus kaip vėjas.,:Q"@Tu sutinki tą, kuris su džiaugsmu elgiasi teisiai, atsimena Tave ir Tavo kelius. Tu buvai užsirūstinęs, nes mes nuolat nusidėdavome. Ar dar išgelbėsi mus?u9c"@Nuo amžių ausis negirdėjo ir akis neregėjo kito dievo, be Tavęs, kuris tiek padarytų Jo laukiantiems.o8W"@Tu padarei baisių dalykų, kurių mes nelaukėme. Tu nužengei, ir kalnai drebėjo Tavo akivaizdoje.7"@Kaip ugnis sudegina malkas ir užvirina vandenį, taip Tavo vardas tegul tampa žinomas priešams ir tautos tegul dreba Tavo akivaizdoje.\61"@O kad Tu praplėštum dangų ir nužengtum, kad Tavo akivaizdoje kalnai drebėtų!Y5+"?Mes esame tokie, lyg niekad nebūtume Tau priklausę ir Tavo vardu nesivadinę.b4="?Tavo šventa tauta tik trumpai čia gyveno; mūsų priešai mindžiojo Tavo šventyklą.+3O"?Viešpatie, kodėl leidai mums nuklysti nuo Tavo kelių, sukietinai mūsų širdį, kad Tavęs nebijotume? Sugrįžk dėl savo tarnų, savo paveldėtų giminių.22]"?Tik Tu esi mūsų tėvas. Abraomas nepažįsta mūsų, Izraelis nieko nežino apie mus. Tu, Viešpatie, esi mūsų tėvas, mūsų atpirkėjas. Tavo vardas yra amžinas.#1?"?Pažvelk iš dangaus, iš savo šventos ir šlovingos buveinės. Kur Tavo uolumas ir galia? Kur Tavo širdies ilgesys ir gailestingumas? Ar jie paliovė?0"?Kaip kaimenė eina į slėnį, taip Viešpaties Dvasia davė jiems poilsį. Taip Tu vedei savo tautą ir įsigijai šlovingą vardą.N/"? Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų?i.K"? Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą?\-1"? Jie atsiminė senas praeities dienas, Jo tarno Mozės laikus, kai Jis vedė savo tautą. Kur yra Tas, kas išvedė iš jūros savo bandą kartu su jų ganytoju? Kur yra Tas, kas davė jam savo šventą Dvasią?|,q"? Jie maištavo ir vargino Jo šventą Dvasią, todėl Jis apsigręžė ir tapo jų priešu, Jis kovojo prieš juos.C+"? Jis patyrė visą jų vargą ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas.l*Q"?Viešpats tarė: „Jie yra mano tauta, mano vaikai, kurie nemeluos“. Jis buvo jiems gelbėtoju.P)"?Atsimenu Viešpaties mums parodytą malonę ir Jo šlovę, ir visa, ką Jis mums suteikė; Viešpats labai gailestingas Izraelio namams. Jis visa tai darė iš savo malonės, pasigailėdamas mūsų.x(i"?Aš įnirtęs mindžiojau tautas, daviau joms paragauti savo rūstybės ir nubloškiau žemėn jų galybę“.4'a"?Aš apsidairiau – ir nebuvo, kas padėtų, Aš stebėjausi, kad niekas nepalaikė. Todėl mano paties ranka atnešė man išgelbėjimą ir mano įtūžis palaikė mane.J& "?Keršto diena buvo mano širdyje, ir išgelbėjimo metas atėjo.G%"?„Aš vienas myniau spaustuvą, nė vieno iš žmonių nebuvo su manimi. Aš mindžiojau juos įtūžęs ir trypiau savo rūstybėje. Jų kraujas aptaškė mano drabužius ir sutepė juos.^$5"?Kodėl tavo apsiaustas raudonas ir tavo drabužiai tarsi minančių vyno spaustuvą?@#y"?Kas ateina raudonais drabužiais iš Edomo miesto Bocros, apsirengęs šlovingais rūbais eina savo jėgos pilnatvėje? „Aš, kuris skelbiu teisumą ir turiu galią išgelbėti“."{"> Juos vadins: „Šventa tauta, Viešpaties atpirktieji“; tu būsi vadinama: „Ieškotasis, neapleistasis miestas“.!"> Viešpats paskelbė iki žemės pakraščių: „Sakykite Siono dukrai: ‘Tavo išgelbėjimas, užmokestis ir atlyginimas artėja’“. '"> Įeikite, įeikite pro vartus, paruoškite kelią tautai; nutieskite, nutieskite kelią, pašalinkite akmenis, pakelkite vėliavą žmonėms.hI"> Kas surenka, valgys ir girs Viešpatį; kas užaugina, gers vyną mano šventuose kiemuose“.%">Viešpats prisiekė savo tvirta ranka: „Aš nebeduosiu tavo grūdų tavo priešams maistui ir svetimi nebegers tavo vyno, kurį pagaminai.T!">neduokite Jam poilsio, kol Jis atstatys Jeruzalę ir jos šlovę žemėje.5">Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus; jie niekada – dieną ir naktį – nenurims. Jūs, kurie tariate Viešpaties vardą, netylėkite, ">Kaip jaunuolis veda mergaitę, taip tavo sūnūs ves tave. Kaip jaunikis džiaugiasi jaunąja, taip tavo Dievas džiaugsis tavimi.A{">Tavęs nebevadins apleistąja ir tavo žemės – dykyne. Tave vadins: „Mano pasimėgimas“, o tavo šalį – ištekėjusiąja, nes Viešpats pamėgo tave, ir šalis bus sutuokta.]3">Tu būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas Viešpaties, tavo Dievo, rankoje.uc">Tautos matys tavo teisumą ir karaliai – tavo šlovę. Tave vadins nauju vardu, kurį Viešpats tau duos.'">Aš netylėsiu dėl Siono ir nenurimsiu dėl Jeruzalės, kol pasirodys jų teisumas lyg ryto aušra ir išgelbėjimas lyg degantis žibintas.7"= Kaip žemė išaugina želmenis ir kaip darže dygsta tai, kas pasėta, taip Viešpats Dievas įželdins teisumą ir gyrių visų tautų akivaizdoje.w"= Aš labai džiaugsiuos Viešpačiu, mano siela džiūgaus Dieve! Nes Jis apvilko mane išgelbėjimo rūbais, apsiautė teisumo apsiaustu kaip sužadėtinį, kuris užsideda papuošalą ant galvos, kaip sužadėtinę, pasipuošusią papuošalais.!;"= Pagonys pažins jų palikuonis, jų atžala bus žinoma tarp tautų. Visi, kurie matys juos, pripažins, kad jie yra Viešpaties palaiminti palikuonys."=Nes Aš, Viešpats, mėgstu teisingumą, nekenčiu plėšikavimo. Aš jiems atlyginsiu teisingai ir sudarysiu amžiną sandorą su jais.!"=Už savo gėdą jūs gausite dvigubai. Vietoj paniekos jie džiaugsis ir paveldės savo šalyje dvigubai; jie turės amžiną džiaugsmą.%"=Jūs būsite vadinami Viešpaties kunigais, jus vadins mūsų Dievo tarnais. Jūs naudositės pagonių turtais ir didžiuositės jų šlove.b="=Ateiviai ganys jų bandas, svetimtaučių sūnūs ars laukus ir prižiūrės vynuogynus. "=Jie atstatys griuvėsius, kurie seniai buvo paversti dykyne, atnaujins sunaikintus miestus, kurie kartų kartas buvo ištuštėję.Q"=įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei.i K"=skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius,i K"=Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;z m"<Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas – galinga tauta. Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu. -"<Visi tavo žmonės bus teisūs, jie amžiams paveldės šalį. Jie bus mano pasėlio atžala, mano rankų darbas, kad Aš būčiau pašlovintas. "<Tavo saulė nebenusileis ir mėnulis nebepasikeis, nes Viešpats bus tavo amžina šviesa – tavo gedulo dienos pasibaigs."<Tau nebereikės saulės dieną ir mėnulio šviesos naktį; Viešpats bus tavo amžina šviesa ir Dievas bus tavo šlovė.#"<Tavo šalyje nebebus smurto ir tavo krašte – sunaikinimo bei griovimo. Tu vadinsi savo miesto sienas išgelbėjimu ir vartus – šlove.G"<Vietoj vario Aš atgabensiu aukso, vietoj geležies – sidabro, vietoj medžių – vario ir vietoj akmenų – geležies. Tavo valdytojas bus taika ir tavo prižiūrėtojas – teisumas.!;"<Tu čiulpsi pagonių pieną ir žįsi karalių krūtis. Tuomet tu suprasi, kad Aš, Viešpats, esu tavo gelbėtojas, atpirkėjas ir Jokūbo Galingasis.3"<Tu buvai paliktas ir nekenčiamas taip, kad nė vienas nenorėjo pas tave ateiti. Aš padarysiu tave puikybe amžiams ir džiaugsmu kartų kartoms.1["<Tavo prispaudėjų ir niekintojų sūnūs ateis nuolankiai nusižeminę pas tave ir puls prie tavo kojų; jie vadins tave Viešpaties miestu, Izraelio Šventojo Sionu."< Libano šlovė atiteks tau, kiparisai, platanai ir pušys puoš tavo šventąją vietą, Aš pašlovinsiu savo pakojo vietą.]3"< Tauta ir karalystė, kuri tau netarnaus, žus; tokios tautos bus visai sunaikintos. "< Tavo vartai bus nuolatos atdari, dieną ir naktį nebus užrakinti, kad pagonių stiprybę tau atgabentų ir jų karalius atvestų.!"< Svetimtaučiai statys tavo sienas, ir jų karaliai tarnaus tau. Savo rūstybėje smogiau tau, bet dėl savo malonės tavęs pasigailėjau.N~"< Salos laukia manęs, Taršišo laivai skuba, kad tavo vaikus atgabentų iš toli; sidabrą ir auksą drauge su jais Viešpaties, tavo Dievo, vardui ir Izraelio Šventajam, nes Jis tave pašlovino.W}'"<Kas tie, kurie kaip debesys plaukia, kaip balandžiai skrenda į savo lizdus?|%"<Visos Kedaro bandos bus surinktos pas tave, taip pat ir Nebajoto avinai. Jie bus aukojami prie aukuro. Aš pašlovinsiu savo šlovės namus.{"<Daugybė kupranugarių ateis pas tave iš Midjano, Efos ir Šebos, atnešdami aukso bei smilkalų, ir skelbs didingus Viešpaties darbus.&zE"<Tu tai matysi ir spindėsi iš džiaugsmo; tavo širdis sudrebės ir išsiplės, kai jūros pilnybės gręšis į tave ir pagonių stiprybė ateis pas tave.y"<Pakelk savo akis ir apsižvalgyk aplinkui! Jie visi renkasi pas tave: tavo sūnūs ateina iš toli, tavo dukterys atnešamos ant rankų.?xy"<Tautos ir karaliai ateis prie tavo šviesos spindesio.rw]"<Štai tamsa padengs žemę ir tautas, bet Viešpats pakils virš tavęs ir Jo šlovė bus matoma tavyje. 2{~}}y}7||{{ezzqyyDxfwvvsuu,tssrrWqqqpoo@nn#mmllEk]kj]jiihuhgg;ffIee?ddXcc,baa``_^^]]R\\[NZZ%YY]XXGWWiWVV5UUvU TdT SS>RRQpPPOO9NNMLLVKJJgII:HH#GGFuEExDDCCfBBeAA@??l>>1=t<;;r::P99C888:776k55l44k33X221h0009//O..b--^,,3+k+*S*))9((<''O&&9%%$##E""m"#!!( XFB gWa8E E 6   5ftvM 2V<%, Šita pikta tauta, kuri atsisako klausyti mano žodžių, vaikšto paskui savo širdies užgaidas ir seka svetimus dievus, jiems tarnauja ir juos garbina, taps kaip šitas diržas, kuris niekam nebetinka.<;s, „Taip Aš supūdysiu Judo ir Jeruzalės puikybę.%:E, Tada Viešpats man kalbėjo: 9, Aš nuėjau prie Eufrato, iškasiau diržą iš tos vietos, kur jį buvau paslėpęs, ir radau jį supuvusį, niekam nebetinkamą. 8, Praėjus daugeliui dienų, Viešpats man tarė: „Nueik prie Eufrato ir iš ten pasiimk diržą, kurį tau liepiau paslėpti“.P7, Aš nuėjau ir paslėpiau jį prie Eufrato, kaip Viešpats man liepė.6, „Imk diržą, kurį nusipirkai ir kuris yra ant tavo strėnų, nueik prie Eufrato ir ten jį paslėpk uolos plyšyje“.+5Q, Viešpats man antrą kartą sakė:H4 , Aš nusipirkau diržą, kaip Viešpats liepė, ir susijuosiau.s3_, Viešpats tarė man: „Eik, nusipirk drobinį diržą ir juo susijuosk strėnas, bet nesušlapink jo“.m2S, Bet jei jie neklausys, tai tokią tautą visiškai išrausiu ir sunaikinsiu, – sako Viešpats“.K1, Jei jie rūpestingai mokysis mano tautos kelių ir prisieks mano vardu: ‘Kaip Viešpats gyvas!’, kaip jie buvo išmokę mano tautą prisiekti Baalu, tai jiems leisiu įsikurti mano tautoje. 0 , Tačiau, kai būsiu juos išrovęs, vėl jų pasigailėsiu ir juos visus sugrąžinsiu į jų paveldėjimą ir į jų kraštą.8/i, Taip sako Viešpats: „Visus piktus kaimynus, besikėsinančius į mano tautos, Izraelio, paveldėjimą, Aš išrausiu iš jų žemės, o Judo namus išrausiu iš jų tarpo.., Jie sėjo kviečius, bet pjaus erškėčius, jie vargo, bet be naudos. Jie bus sugėdinti savo derliumi dėl Viešpaties rūstybės.-, Visoms dykumos kalvoms atėjo naikintojai. Viešpaties kardas ryja nuo vieno šalies krašto iki kito, joks žmogus neturi ramybės.w,g, Jie padarė jį dykuma, kuri verkia mano akivaizdoje. Visa šalis virto dykuma ir niekas dėl to nesisieloja.+y, Daug ganytojų naikino mano vynuogyną, mindžiojo mano paveldėjimą, pavertė mano puikųjį lauką tuščia dykuma.*', Argi mano paveldėjimas margas paukštis, kad paukščiai apspitę puola jį? Ateikite, susirinkite, visi laukiniai žvėrys, ateikite ėsti!~)u, Mano paveldėjimas pasidarė man kaip liūtas miške ir pakėlė savo balsą prieš mane, todėl ėmiau nekęsti jo.m(S, Aš palikau savo namus, atsisakiau nuosavybės; kas mano sielai miela, atidaviau į priešo rankas.'+, Net tavo broliai, tavo tėvo namai nėra tau ištikimi. Jie sušaukė minią tau už nugaros. Netikėk jais, nors jie kalba gražius žodžius.,&Q, Jei tu bėgai su pėstininkais ir jie nuvargino tave, tai kaip lenktyniausi su žirgais? Ir jei ramioje šalyje nesi saugus, tai ką darysi, Jordanui išsiliejus?%%C, Ar ilgai liūdės šalis ir džius lauko augalai? Dėl jos gyventojų nedorybių išnyko žvėrys ir paukščiai. Jie sakė: „Jis nematys mūsų galo“. $9, Viešpatie, Tu pažįsti mane, ištyrei mano širdį ir žinai, kokia ji yra prieš Tave. Atskirk juos kaip avis pjauti, paruošk juos žudymo dienai!}#s, Tu juos įsodinai, jie įleido šaknis, užaugo, nešė vaisių. Tu esi arti jų burnos, bet toli nuo jų širdies.Y"+, Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai?f!E, Iš jų niekas neišliks, kai užleisiu nelaimę ant Anatoto žmonių jų aplankymo metu“. , Todėl kareivijų Viešpats sako: „Aš juos nubausiu; jų jaunuoliai žus nuo kardo, o jų sūnūs ir dukterys mirs badu./, Taip sako Viešpats apie Anatoto vyrus, kurie ieško mano gyvybės, sakydami: „Nepranašauk Viešpaties vardu, kad mes tavęs nenužudytume!“'G, Kareivijų Viešpatie, kuris teisi teisingai ir ištiri žmogaus širdį ir inkstus, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau pavedžiau savo bylą.U#, Aš buvau kaip paklusnus avinėlis, vedamas pjauti, nežinojau, kad jie ruošė planus prieš mane: „Sunaikinkime medį ir jo vaisius! Išraukime jį iš gyvųjų žemės, kad užmirštų jo vardą!“[/, Viešpats man apreiškė, ir aš supratau; tada Tu parodei man jų piktus darbus.=s, Kareivijų Viešpats, kuris pasodino tave, nusprendė tau nelaimę užleisti dėl Izraelio ir Judo nusikaltimų, kuriais jie užsitraukė Viešpaties rūstybę, smilkydami Baalui.~u, Žaliuojančiu, gražiu alyvmedžiu Viešpats vadino tave; dabar Jis ūžiančia ugnimi sudegina jo lapus ir šakas!, Ko nori, mano mylimoji, mano namuose po savo begėdysčių su daugeliu? Ar šventa mėsa nukreips nuo tavęs nelaimę?’“gG, Nesimelsk už šitą tautą. Aš jų neišklausysiu, kai jie šauksis manęs suspaudimo metu.w, Judai, kiek tavo miestų, tiek dievų; kiek Jeruzalėje gatvių, tiek pasistatėte gėdingų aukurų smilkyti Baalui! , Tada Judo miestai ir Jeruzalės gyventojai šauksis dievų, kuriems jie smilkė, bet tie niekuo jiems nepadės nelaimės metu.7, Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš užleisiu jiems nelaimę, iš kurios jie negalės ištrūkti, ir, kai jie šauksis manęs, Aš jų neišklausysiu.M, jie nusikalsta kaip jų protėviai, kurie atsisakė klausyti mano žodžių: jie seka svetimus dievus ir tarnauja jiems. Izraelis ir Judas sulaužė mano sandorą, kurią padariau su jų tėvais.a;, Viešpats vėl man kalbėjo: „Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai daro sąmokslą;8i, Tačiau jie neklausė, bet sekė savo piktų širdžių užgaidas. Todėl Aš užvesiu jiems visus sandoros žodžius, kuriuos buvau jiems įsakęs, bet jie nesilaikė’“.  , Aš įsakmiai raginau jūsų tėvus, kai juos vedžiau iš Egipto, ir iki šios dienos, sakydamas: ‘Pakluskite mano balsui’.3_, Paskui Viešpats man tarė: „Skelbk visus šiuos žodžius Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, sakydamas: ‘Klausykite šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite!/W, kad ištesėčiau priesaiką, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti šalį, tekančią pienu ir medumi’“. Tada aš atsiliepiau: „Tebūna taip, Viešpatie!“b=, kuriuos Aš įsakiau jūsų tėvams, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies, iš geležinės krosnies. Pakluskite mano balsui ir elkitės taip, kaip jums įsakiau, tai būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas,s _, Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Prakeiktas žmogus, kuris nepaklūsta šitos sandoros žodžiams,] 3, „Klausyk sandoros žodžių ir kalbėk Judo žmonėms bei Jeruzalės gyventojams.& G, Viešpats kalbėjo Jeremijui:7 g, Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nepažįsta, ir ant giminių, kurios nesišaukia Tavęs, nes jos ėdė ir prarijo Jokūbą, dykuma pavertė jo gyvenvietes.d A, Bausk mane, Viešpatie, bet teisingai, nerūstaudamas, kad nesunaikintum manęs visiškai!, Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.{o, Štai žinia, kad artėja didelis pavojus iš šiaurės paversti Judo miestus griuvėsiais, šakalų buveinėmis.yk, Ganytojai tapo kvailiais ir neieškojo Viešpaties. Todėl jiems nesisekė, visa jų kaimenė bus išsklaidyta.', Mano palapinė apiplėšta, visos virvės sutraukytos. Mano vaikai paliko mane, jų nebėra. Nėra kas ištiestų ir pakeltų mano palapinę.yk, Vargas man, esu sužeistas! Mano žaizda nepagydoma! Aš tariau: „Tai yra sielvartas, kurį turiu pakelti“.zm, Nes taip sako Viešpats: „Šį kartą Aš išmesiu krašto gyventojus, prispausiu juos taip, kad jie pajus“.F, Susirinkite savo daiktus nuo žemės, tvirtovės gyventojai!, Visai kitokia yra Jokūbo dalis. Jis yra visa ko Kūrėjas, Izraelis yra Jo nuosavybė. Kareivijų Viešpats yra Jo vardas!J , Jie yra tuštybė, paklydimo darbas. Aplankymo metu jie pražus.7, Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, juose nėra kvapo. ~9, Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių.v}e, Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus.|, Taip turite jiems sakyti: „Dievai, kurie nepadarė nei dangaus, nei žemės, turi pradingti nuo žemės ir iš šios padangės“.{+, Tačiau Viešpats yra tikrasis Dievas, gyvasis Dievas ir amžinasis Karalius. Nuo Jo rūstybės dreba žemė ir Jo grūmojimo nepakelia tautos.@zy, padengtas sidabrine skarda, atgabenta iš Taršišo ir Ufazo. Jis yra amatininko ir auksakalio dirbinys, apvilktas violetiniu ir raudonu drabužiu. Jie visi yra menininkų dirbiniai.My, Jie visi yra kvaili ir neišmintingi. Medis yra tuštybės mokymas,x', Kas Tavęs nebijotų, tautų Karaliau? Tau priklauso tai, nes tarp visų tautų išminčių ir visų jų valdovų nėra nė vieno Tau lygaus.Mw, Viešpatie, Tau nėra lygaus, Tu esi didis ir Tavo vardas galingas!v3, Jie yra tiesūs kaip palmė, negali kalbėti nei vaikščioti, juos reikia nešti. Nebijokite jų, nes jie negali nei pakenkti, nei gera daryti“.Wu', sidabru ir auksu pagražina, pritvirtina plaktuku ir vinimis, kad nejudėtų.htI, Pagonių papročiai yra tuštybė. Jie nusikerta medį miške, amatininkas kirviu aptašo jį,usc, Taip sako Viešpats: „Nesimokykite pagonių kelių ir nebijokite dangaus ženklų, nors pagonys jų bijo.1r], Izraeli, klausykis Viešpaties žodžio!7qg, Egiptą, Judą, Edomą, Amoną, Moabą ir visus, gyvenančius dykumoje. Nes visos tautos yra neapipjaustytos ir Izraelis yra neapipjaustytas širdyje“, – sako Viešpats.Xp), „Ateis diena, kai Aš bausiu visus apipjaustytuosius ir neapipjaustytuosius:Co, Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka, – sako Viešpats“. n , Taip sako Viešpats: „Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis – savo stiprybe, o turtingasis – savo turtais.m', Taip sako Viešpats: „Žmonių lavonai bus išmėtyti kaip mėšlas laukuose, kaip pėdai užpakalyje pjovėjo. Ir niekas jų nesurinks“.ql[, Mirtis įėjo pro langus, įsilaužė į mūsų namus. Ji žudo vaikus gatvėse, jaunuolius aikštėse. k , Klausykitės jūs, moterys, Viešpaties žodžio ir priimkite Jo pamokymą. Mokykite savo dukteris raudoti ir kaimynes apverkti. j , Rauda girdėti iš Siono: „Mes sunaikinti, visai sugėdinti! Mes turime palikti gimtinę, mūsų gyvenvietės sunaikintos“.[i/, kad jos atskubėtų ir giedotų raudą apie mus ir mes susigraudinę verktume“.Th!, Taip sako kareivijų Viešpats: „Pašaukite raudotojų, kad jos ateitų, g, ir išsklaidysiu tarp tautų, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai. Iš paskos pasiųsiu kardą, kol juos visai sunaikinsiu“.Lf, todėl Aš juos valgydinsiu metėlėmis, girdysiu karčiu vandeniuRe, bet sekė savo širdies užgaidas ir Baalą, kaip jų tėvai juos mokė,d, Viešpats tarė: „Kadangi jie atmetė mano įstatymą, kurį jiems daviau, nepakluso mano balsui ir nesielgė pagal jį,-cS, Kas yra toks išmintingas, kad tai suprastų? Kam Viešpats kalbėjo, kad jis tai paskelbtų, kodėl šalis sunaikinta lyg dykuma, kad niekas nebekeliauja per ją?nbU, Aš padarysiu Jeruzalę akmenų krūva, šakalų lindyne ir Judo miestus paversiu negyvenama dykuma.Ga, Dėl kalnų verksiu ir dejuosiu, dėl ganyklų raudosiu, nes jos sunaikintos; niekas nebekeliauja per juos, nebesigirdi ir galvijų balso. Net padangių paukščiai ir žvėrys pasitraukė.v`e, Ar dėl to neturėčiau jų bausti? – sako Viešpats, – ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?“_!, Jų liežuvis yra mirtina strėlė, jų žodžiai – klasta. Jie taikiai kalba su savo artimu, bet savo širdyje spendžia jam žabangus. ^ , Todėl taip sako kareivijų Viešpats: „Aš juos išlydysiu ir mėginsiu, nes kaip kitaip galėčiau pasielgti su tokia tauta?n]U, Tu gyveni apsuptas apgaulių. Dėl savo apgaulių jie atsisako pažinti mane“, – sako Viešpats.\w, Vienas apgauna kitą, jie nekalba tiesos. Jie išmokė savo liežuvius kalbėti melą, elgiasi suktai, kol pavargsta.x[i, „Saugokitės artimo, nepasitikėkite broliu, nes brolis elgiasi klastingai, o artimas skleidžia šmeižtus.(ZI, „Jie sulenkia savo liežuvį melui kaip lanką. Jie nepakyla už tiesą žemėje. Jie eina iš pikto į piktą, o manęs nepažįsta“, – sako Viešpats.Y, Jei dykumoje turėčiau pastogę, palikčiau savo tautą ir eičiau ten! Nes jie visi svetimauja – neištikimųjų gauja.X, O kad mano galva būtų vandens šaltinis, ir akys ašarų versmė, kad dieną ir naktį galėčiau apraudoti savo tautos užmuštuosius!dWA,Argi nėra balzamo Gileade, argi nėra ten gydytojo? Kodėl neužgyja mano tautos žaizda?RV,Dėl savo tautos nelaimės aš kenčiu ir gedžiu, siaubas apėmė mane.GU,Praėjo pjūtis, pasibaigė vasara, o mes nesame išgelbėti.7Tg,Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais?MS,Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje.yRk,„Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels“, – sako Viešpats. Q9,Nuo Dano girdisi žirgų prunkštimas, nuo jų žvengimo dreba visas kraštas. Priešas užima šalį ir ryja visa: jos turtus, miestus ir gyventojus.iPK,Mes laukėme taikos, bet nieko gero nesulaukėme. Laukėme sveikatos, o štai – sunaikinimas!KO,Kodėl mes čia sėdime? Susirinkime, skubėkime į sustiprintus miestus ir ten sėdėkime tyliai, nes Viešpats, mūsų Dievas, mus nutildė ir girdo karčiu vandeniu, kadangi Jam nusidėjome.@Ny, ‘Aš tikrai juos sunaikinsiu, – sako Viešpats. – Neliks vynuogių ant vynmedžių ir figų ant figmedžių, o lapai nuvys. Tai, ką jiems esu davęs, pasitrauks nuo jų’“.8Mi, Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau jie nei gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių sukniubę, kai juos aplankysiu’, – sako Viešpats.rL], Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.@Ky, Todėl Aš atiduosiu jų žmonas kitiems, jų laukus svetimiems, nes jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavę godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai.xJi, Išmintingieji bus sugėdinti, išgąsdinti ir pagauti. Jie atmetė Viešpaties žodį, tai kur jų išmintis?%IC,Kaip jūs galite sakyti: ‘Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus’? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį.H,Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų.LG,Aš klausiausi ir supratau, kad jie kalba netiesą. Nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės, sakydamas : ‘Ką aš padariau?’ Jie visi eina savais keliais kaip žirgas, puoląs į kovą.vFe,Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti.E,Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei kas krinta, ar jis nebeatsikels? Jei kas nusigręžia, ar jis nebeatsigręš?uDc,Visi likę gyvieji iš šitos piktos kartos, kurie yra mano išsklaidyti, labiau norės mirti negu gyventi.XC),Juos išbarstys priešais saulę, mėnulį ir visą dangaus kareiviją, kuriuos jie mylėjo ir sekė, kuriems tarnavo, ieškojo ir garbino. Jie nebus surinkti ir palaidoti, jie bus mėšlas dirvai tręšti.B,„Tuo metu, – sako Viešpats, – paims iš kapų Judo karalių, kunigaikščių, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulus.A+,"Iš Judo miestų ir iš Jeruzalės gatvių dings džiaugsmo ir linksmybės garsai, balsai jaunojo ir jaunosios, nes šalis pavirs dykyne’“.r@],!Šitos tautos lavonai bus maistas padangių paukščiams ir žemės žvėrims, ir niekas jų nenubaidys.?}, Ateis diena, kai Tofetas ir Ben Hinomo slėnis bus vadinamas žudynių slėniu: laidos Tofete, kol nebeliks jame vietos.>%,Jie pastatė Tofeto aukurą Ben Hinomo slėnyje savo sūnums ir dukterims deginti, ko Aš neįsakiau ir kas man niekada neatėjo į širdį. =,Judo vaikai darė pikta, – sako Viešpats. – Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie pavadinti mano vardu, ir juos sutepė.}<s,Nusikirpk galvos plaukus ir numesk, raudok aukštumose, nes Viešpats atmetė ir paliko Jį užrūstinusią kartą.#;?,Turėsi jiems sakyti: ‘Tai tauta, kuri nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir nepriėmė pamokymo; tiesa pražuvo, ir niekas apie ją nekalbėjo.k:O,Kai tu kalbėsi šituos žodžius, jie tavęs nesiklausys, kai juos šauksi, jie tau neatsilieps.{9o,Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet buvo užsispyrę. Jie elgėsi blogiau už savo tėvus’.)8K,Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto krašto, iki šios dienos Aš nuolat siunčiau pas jus savo tarnus, pranašus, keldamas juos anksti rytą.7,Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet sekė savo piktos širdies norais; jie ėjo ne pirmyn, bet atgal.C6,Bet jiems įsakiau štai ką: ‘Pakluskite mano balsui, ir Aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. Vaikščiokite keliu, kurį jums nurodžiau, kad jums gerai sektųsi’.5-,Aš nekalbėjau jūsų tėvams ir jiems nedaviau jokių įsakymų apie deginamąsias ir padėkos aukas, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies.4,Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Pridėkite savo deginamąsias aukas prie padėkos aukų ir valgykite jų mėsą.B3},Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš išliesiu savo rūstybę ir įtūžį ant šitos vietos: ant žmonių, gyvulių, lauko medžių ir žemės vaisių; tai bus lyg negęstanti ugnis’.d2A,Ar jie sukelia mano rūstybę? – sako Viešpats. – Ar ne sau gėdą jie užsitraukia?O1,Vaikai prirenka malkų, tėvai sukuria ugnį, moterys minko tešlą, kepa pyragaičius ir aukoja juos dangaus karalienei. Jie aukoja geriamąsias aukas svetimiems dievams, sukeldami mano rūstybę.I0 ,Ar nematai, ką jie daro Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse?Y/+,Nesimelsk už šitą tautą ir nemaldauk manęs, nes Aš tavęs neišklausysiu.i.K,Aš pašalinsiu jus iš savo akivaizdos, kaip pašalinau jūsų brolius, Efraimo palikuonis’.(-I,tai namams, kurie vadinami mano vardu ir kuriais jūs pasitikite, ir vietai, kurią daviau jums ir jūsų tėvams, Aš padarysiu taip, kaip padariau Šilojui.;,o, Kadangi dabar jūs darote tuos pačius darbus, – sako Viešpats, – ir Aš kalbėjau jums anksti atsikeldamas, bet jūs nesiklausėte, jus šaukiau, bet jūs neatsiliepėte,%+C, ‘Eikite į mano buvusią vietą Šilojuje, kur prieš tai buvo mano vardas, ir pažiūrėkite, ką Aš ten padariau dėl mano tautos Izraelio nedorybių.w*g, Argi mano vardu pavadinti namai jūsų akyse tapo plėšikų lindyne? Aš mačiau tai’, – sako Viešpats.$)A, o po to ateiti ir atsistoti mano akivaizdoje šituose namuose, kurie pavadinti mano vardu, ir sakyti: ‘Mes saugūs ir galime daryti šias bjaurystes’.}(s, Argi manote, kad galite vogti, žudyti, svetimauti, melagingai prisiekti, aukoti Baalui ir sekioti svetimus dievus,G',Jūs pasitikite melagingais žodžiais, kurie nieko nepadeda.V&%,tada Aš amžiams paliksiu jus gyventi krašte, kurį daviau jūsų tėvams. %9,svetimtaučio, našlaičio ir našlės neskriausite, nekalto kraujo nepraliesite šitoje vietoje ir svetimų dievų nesekiosite savo pačių nelaimei,i$K,Jei iš tikrųjų pagerinsite savo kelius ir darbus, jei teisingai spręsite bylas tarpusavyje,S#,Nepasitikėkite melagingais žodžiais: ‘Tai Viešpaties šventykla’.d"A,Taip sako Viešpats: ‘Pagerinkite savo kelius ir darbus, tada gyvensite šitoje vietoje.:!m,„Atsistok Viešpaties šventyklos vartuose ir skelbk šitą žodį: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, visi Judo gyventojai, kurie įeinate pro vartus Viešpatį garbinti.& G,Viešpats kalbėjo Jeremijui:G,Jie bus vadinami atmestu sidabru, nes Viešpats atmetė juos.ta,Dumplės sugedo, ugnis išlydė šviną, bet veltui dirbo liejėjas – nedorėliai neatsiskyrė nuo jų.b=,Jie visi kietasprandžiai ir šmeižikai, jie visi kaip varis ir geležis, visi sugedę.lQ,Aš pastačiau tave bokštu ir tvirtove tarp mano žmonių, kad pažintum ir ištirtum jų kelius.!;,Mano tautos dukterie, apsivilk ašutine ir voliokis pelenuose. Gedėk kaip vienintelio sūnaus, graudžiai raudok; staiga ateis naikintojas ant mūsų!`9,Neikite į laukus ir nevaikščiokite keliu, nes priešo kardas kelia baimę aplinkui!`9,Kai tik išgirdome pranešimą, nusviro mūsų rankos, baimė ir skausmai apėmė mus.6e,Jie lankais ir ietimis ginkluoti, žiaurūs ir negailestingi. Jų triukšmas kaip ūžianti jūra. Jie joja ant žirgų, kiekvienas pasirengęs kovai prieš tave, Sione!“jM,Taip sako Viešpats: „Ateina tauta iš šiaurės, didelė tauta kyla nuo žemės pakraščių.-S,Todėl taip sako Viešpats: „Štai Aš dedu šitai tautai ant kelio atsitrenkimo akmenų. Tėvai ir vaikai suklups ant jų, kaimynas ir draugas kartu pražus“.*M,Kam man smilkalai, nešami iš Šebos, ir kvepianti nendrė iš tolimos šalies? Jūsų deginamosios aukos man nepatinka ir jūsų kraujo aukos man nemielos“.5,Klausyk, žeme! Aš užleisiu nelaimę šitai tautai kaip jų minčių vaisių, nes jie neklausė mano žodžių ir mano įstatymo, bet jį atmetė.H ,Todėl klausykite, tautos, ir supraskite, kas tarp jų vyksta.xi,Aš pastačiau jiems sargų, sakydamas: ‘Klausykite trimito garso’. Bet jie atsakė: ‘Nesiklausysime!’6e,Taip sako Viešpats: „Eikite į kelius ir ieškokite senovinių takų; suradę gerą kelią, juo eikite. Taip rasite atilsį savo sieloms. Bet jie atsakė: ‘Neisime!’8i,Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau nei jie gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių, sukniubs, kai juos aplankysiu“, – sako Viešpats.r],Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.~u, „Jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavė godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai. , „Jų namai, laukai ir žmonos atiteks kitiems, nes Aš ištiesiu savo ranką prieš šalies gyventojus“, – sako Viešpats.@ y, Aš esu pilnas Viešpaties rūstybės, nebeįstengiu susilaikyti. Išliesiu ją ant vaikų gatvėje ir ant susirinkusių jaunuolių! Vyras ir žmona bus sugauti, pagyvenęs ir senas.* M, Kam turiu kalbėti ir ką įspėti, kad jie klausytų? Jų ausys neapipjaustytos, jos negali išgirsti. Viešpaties žodis jiems tapo pajuoka, jie jo nemėgsta. +, Taip sako kareivijų Viešpats: „Jie nurinks Izraelio likutį kaip vynmedį, dar kartą ranka perbrauks šakeles kaip vynuogių skynėjas!“  ,Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad kartais Aš neatsitraukčiau nuo tavęs ir nepaversčiau tavęs dykyne, negyvenama šalimi!“-,Kaip iš šaltinio trykšta vanduo, taip iš jo trykšta nedorybės. Smurtas ir sunaikinimas jame, skriauda ir žaizdos nuolat mano akivaizdoje.7,Taip sako kareivijų Viešpats: „Kirskite medžius ir supilkite prieš Jeruzalę pylimą! Ji yra baudžiamas miestas, nes vien tik priespauda jame.?y,Kelkitės ir pulkime nakčia, sunaikinkime jos rūmus! ,Pradėkim prieš ją kovą! Kelkitės ir pradėkim kovą vidudienį! Vargas mums, nes baigiasi diena ir ilgėja vakaro šešėliai!ta,Piemenys su bandomis ateis prieš ją. Jie pasistatys aplink ją palapines, kiekvienas nuganys savo dalį.@{,Siono duktė panaši į gražią ir lepią moteriškę.)K,Bėkite, benjaminai, iš Jeruzalės; Tekojoje pūskite trimitą ir Bet Kereme uždekite ugnį kaip ženklą, nes nelaimė ir sunaikinimas ateina iš šiaurės.  ,pranašai pranašauja melus, kunigai moko, kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?“7i,Siaubingų ir bjaurių dalykų vyksta šalyje:mS,Ar neturėčiau tokių bausti? – sako Viešpats. – Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?~!,Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių.t}a,Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo.{|o,Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, spendžia žabangus žmonėms pagauti.T{!,Jūsų kaltės nukreipė tai, ir nuodėmės patraukė nuo jūsų gėrybes.z7,Ji nepagalvojo: ‘Reikia bijotis Viešpaties, savo Dievo, kuris tinkamu laiku duoda ankstyvą ir vėlyvą lietų ir išsaugo mums mūsų derlių!’Xy),Bet šita tauta yra užsispyrusi ir kietos širdies, ji pasitraukė ir nuėjo.cx?,Argi nebijote manęs? – sako Viešpats. – Argi nedrebėsite prieš mane? Aš sulaikiau jūrą smėlio riba kaip amžina užtvara, kurios ji neperžengs, nors ir siaus. Nors bangos ir daužytų ją, nepralauš jos.}ws,„Klausykitės, kvaili ir neprotingi žmonės, kurie turite akis, bet nematote, kurie turite ausis, bet negirdite!7vi,Skelbkite Jokūbo namams ir praneškite Judui:euC,Kai jie klaus: ‘Už ką Viešpats, mūsų Dievas, mums taip padarė?’, tu jiems atsakysi: ‘Kaip jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams savo krašte, taip tarnausite svetimiesiems ne savo šalyje’“.4tc,Tačiau tada nesunaikinsiu jūsų visų’.Os,Jie suvalgys tavo derlių ir duoną, skirtą tavo sūnums ir dukterims, ir tavo avis bei galvijus; nurinks tavo vynmedžius ir figmedžius; jie sunaikins sustiprintus miestus, kuriais pasitikėjai.Er,Jų strėlinė kaip atviras kapas; jie visi yra karžygiai!/qW,‘Izraeli, Aš atvesiu prieš jus tautą iš toli, – sako Viešpats, – galingą tautą, labai seną tautą, kurios kalbos tu nemoki ir nesupranti, ką ji kalba.Dp,Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, sako: „Kaip jie kalbėjo, taip jiems įvyks. Aš padarysiu savo žodžius tavo burnoje ugnimi, o šitą tautą – malkomis, kurias ugnis sudegins.Qo, Pranašai taps vėjais, jie neturės žodžių – taip jiems atsitiks.xni, Jie išsigynė Viešpaties ir sakė: „Tai ne Jis. Nesulauksime nelaimės, nematysime nei kardo, nei bado“.Jm , Labai neištikimi buvo Izraelis ir Judas“, – sako Viešpats.wlg, Eikite į vynuogynus ir naikinkite, bet ne iki galo. Pašalinkite atžalas, nes jos nepriklauso Viešpačiui!pkY, Ar neturėčiau tokių nubausti? – sako Viešpats. – Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?@j{,Jie kaip nupenėti eržilai geidė savo artimo žmonos.,iQ,„Kaip Aš galėčiau tau atleisti? Tavo vaikai paliko mane ir prisiekė tuo, kas nėra dievai. Aš juos pasotinau, o jie svetimavo ir lankė paleistuvių namus.:hm,Todėl sudraskys juos liūtas, suplėšys stepių vilkas. Leopardas tykos prie jų miestų; kas tik išeis, bus sudraskytas, nes gausu jų nusikaltimų, jų paklydimas didelis.(gI,Eisiu pas kilminguosius ir su jais kalbėsiu, nes jie žino Viešpaties kelius ir Jo įstatymą“. Tačiau jie taip pat sulaužė jungą, sutraukė pančius.vfe,Todėl aš sakiau: „Tai vargšai; jie kvaili, nes nežino Viešpaties kelių, nepažįsta Dievo įstatymo.He ,Viešpatie, argi tavo akys nenukreiptos į tiesą? Tu baudei juos, bet jie neatgailavo; prispaudei juos, bet jie nepriėmė pataisymo. Jie pasidarė kietesni už uolą, atsisakė atsiversti.\d1,Nors jie sako: „Kaip gyvas Viešpats“, iš tikrųjų jie melagingai prisiekia.2c],Pereikite Jeruzalės gatves, žiūrėkite ir stebėkite, ieškokite aikštėse; jei rasite nors vieną, kuris elgiasi teisingai ir siekia tiesos, tada Aš jai atleisiu.Wb',Girdžiu tarsi gimdančios riksmą, tarsi pirmagimį gimdančios šauksmą – balsą Siono dukters, gaudančios kvapą, tiesiančios rankas ir sakančios: „Vargas man, mano sielą nuvargino žudikai“.Ya+,Ką dabar darysi tu, apiplėštoji? Nors apsivilktum purpuru, pasidabintum auksiniais papuošalais, išsidažytum veidą – veltui tu puoštumeisi. Tavo meilužiai paniekins tave, jie ieškos tavo gyvybės.+`O,Nuo raitelių ir šaulių šauksmo pabėgs visas miestas: jie sulįs į olas, pasislėps tankynėse ir lips ant uolų. Miestai ištuštės ir liks be gyventojų.y_k,Dėl to gedės žemė ir aptems aukštai dangūs. Aš tai pasakiau ir nesigailėsiu, nutariau ir įvykdysiu!“]^3,Viešpats tarė: „Visa šalis liks tuščia, tačiau jos nesunaikinsiu visiškai.],Pažvelgiau į derlingą žemę – ji buvo dykuma, visi miestai buvo sunaikinti Viešpaties akivaizdoje, Jo rūstybės įkarštyje.b\=,Aš žvalgiaus, ir nebuvo nė vieno žmogaus, visi padangių paukščiai buvo nuskridę.L[,Pažvelgiau į kalnus – jie drebėjo, visos aukštumos siūbavo.wZg,Aš pažvelgiau į žemę – ji buvo be pavidalo ir tuščia, pažvelgiau į dangus – ten nebuvo šviesos.Y1,Mano tauta kvaila, ji manęs nepažįsta. Jie neprotingi vaikai, neturintys supratimo. Jie išmintingi daryti pikta, bet daryti gera jie nesugeba.>Xw,Ar ilgai matysiu vėliavas, girdėsiu trimito garsą?}Ws,Sunaikinimas po sunaikinimo! Visa šalis nuniokota! Staiga sunaikinamos mano pastogės, ūmai – mano palapinės!%VC,Ak, mano siela, mano siela! Skausmas pasiekė mano širdį. Mano širdis nerimsta, negaliu tylėti. Nes tu, mano siela, girdi trimito garsą, karo pavojų.iUK,Tavo keliai ir darbai tau tai užtraukė! Tavo nedorybė yra karti ir pasiekė tavo širdį“.fTE,Kaip lauko sargai jie apstojo ją, nes ji buvo sukilusi prieš mane, – sako Viešpats. –Sy,„Įspėkite tautas, praneškite Jeruzalei: priešai ateina iš tolimos šalies ir pakels balsą prieš Judo miestus! ~~3}o||z{{zzyy xswwuvvvuuettWtsrrxqq ppoUn_mllkjjTii,hcg}ff`eeNdd3cqbbKbaa6`v__?^]]6\\\Y[[ZXYYfY XQWyVVeUUT4SS$RiQsQ1PPNOOoNN+MMQLL5KJJII`IHHcGG9FF2EE&DiCyBAAAkA@@}??>>>,==<<;;:99U877O655v4r33 211X00//8.--,,+p*))(f'' &D%x$$_##~""l"!r y70$yT@ >Kr _ Q 7 3 @n %W%, „Jų kelias yra slidus kelias tamsoje, kuriuo eidami, jie paslys ir grius. Aš siųsiu sunaikinimą ir bausiu juos“, – sako Viešpats.pY, Jų pranašai ir kunigai yra bedieviai, net savo namuose aptinku jų nedorybę“, – sako Viešpats.5, „Šalis pilna svetimautojų; dėl jų prakeikimo gedi kraštas, išdžiūvusios stepių ganyklos. Jų siekiai yra pikti, jų jėga – neteisybė.2], Mano širdis plyšta krūtinėje dėl pranašų, visi mano kaulai dreba. Aš esu kaip girtas vyras, kaip įveiktas vyno vyras dėl Viešpaties ir Jo šventų žodžių.I ,bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė ir parvedė Izraelio palikuonis iš šiaurės ir iš visų kraštų, į kuriuos Aš juos buvau išvaręs’. Ir jie gyvens savo žemėje“.eC,Tuomet nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš Egipto krašto’,yk,Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: ‘Viešpats, mūsų teisumas’.H ,„Ateis diena, – sako Viešpats, – kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.,Aš paskirsiu joms ganytojų, kurie tikrai jas ganys. Jos nebebijos ir nesibaimins, nė vienos iš jų netrūks, – sako Viešpats“."=,Aš pats surinksiu savo bandos likutį iš visų šalių, į kurias Aš jas išvariau, ir sugrąžinsiu į ganyklą; ten jos bus vaisingos ir dauginsis.<q,Todėl taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie savo tautos ganytojus: „Jūs išsklaidėte mano avis ir jų neaplankėte. Todėl Aš jus aplankysiu dėl jūsų piktų darbų.f E,„Vargas ganytojams, kurie mano ganyklos avis naikina ir išsklaido!“ – sako Viešpats.2 ],Taip sako Viešpats: „Užrašykite šitą vyrą kaip bevaikį, kuriam nesiseka gyvenime, nes iš jo palikuonių nė vienas nesėdės Dovydo soste ir nevaldys Judo“.8 k,O žeme, žeme! Klausykis Viešpaties žodžio!0 Y,Argi tas žmogus Konijas yra paniekintas stabas? Argi jis indas, kuris niekam nepatinka? Kodėl jis ir jo vaikai ištremti į šalį, apie kurią jie nieko nežinojo?K ,Bet į šalį, kur jūs norėsite sugrįžti, nebesugrįšite“.|q,Aš išmesiu tave ir tavo motiną, kuri tave pagimdė, į šalį, kuri nėra jūsų gimtinė, ir ten jūs mirsite.#,Aš atiduosiu tave į rankas tų, kurie siekia tavo gyvybės, kurių tu bijai, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro ir į chaldėjų rankas.$A,Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – nors Jehojakimo sūnus Konijas, Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, Aš jį nutraukčiau.a;,Tu susikrovei lizdą Libano kedruose. Kaip tu vaitosi, kai tave suims gimdymo skausmai!},Visus tavo ganytojus nuneš vėjas, visi tavo meilužiai bus ištremti. Tada tu gėdysies ir rausi dėl savo nedorybių.,Aš kalbėjau tau, kai tu dar klestėjai, bet tu neklausei. Taip tu elgeisi nuo pat savo jaunystės, neklausydama mano balso.xi,„Eik į Libaną ir šauk, garsiai dejuok Bašane, verk Abarimo kalnyne, nes sunaikinti visi tavo meilužiai.Y+,Jis bus palaidotas kaip asilas, nuvilktas ir numestas už Jeruzalės vartų“.3_,Todėl apie Jozijo sūnų Jehojakimą, Judo karalių, Viešpats sako: „Jo neapraudos, sakydami: ‘O mano broli! O sesuo!’, arba: ‘O valdove! O jūsų didenybe!’{,Tavo akys ir širdis linkusios į godumą ir trokšta pralieti nekaltą kraują, vykdyti priespaudą bei prievartą“.t~a,Jis gynė vargšo ir beturčio teises, ir jam sekėsi. Tai ir yra mano pažinimas, – sako Viešpats. –}5,Ar tu karaliausi dėl to, kad pasistatei kedro namus? Ar tavo tėvas nevalgė ir negėrė, nebuvo teisus ir teisingas, ir ar ne dėl to jam sekėsi?|#,kuris sako: ‘Aš pasistatysiu didelius namus erdviais kambariais’, išsikerta langus, apkala sienas kedro lentomis ir nudažo raudonai.w{g, Vargas statančiam namus neteisybe ir suktybėmis, kuris verčia artimą dirbti jam ir neatlygina už darbą,Lz, ten jis ir mirs savo nelaisvės vietoje, neišvydęs savo šalies.'yG, Nes taip sako Viešpats apie Jozijo sūnų Šalumą, Judo karalių, karaliavusį savo tėvo Jozijo vietoje: „Jis išėjo iš šitos vietos ir nebesugrįš;x, Neverkite mirusio ir neraudokite dėl jo. Verkite to, kuris išėjo, nes jis nebesugrįš ir nebematys savo gimtojo krašto.w{, Jiems atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpaties, savo Dievo, sandorą, garbino svetimus dievus ir jiems tarnavo’“. v ,Daugelis tautų eis pro šitą miestą, klausinėdami vienas kito: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitam dideliam miestui?’tua,Aš siųsiu naikintojų prieš tave, kurie savo įrankiais nukirs tavo rinktinius kedrus ir sudegins juos.(tI,Judo karaliaus namams Viešpats sako: „Tu esi man Gileado kraštas, aukščiausia Libano viršūnė, bet Aš padarysiu tave dykuma ir negyvenamais miestais. s ,Bet jei neklausysite šitų žodžių, tai prisiekiu savimi, – sako Viešpats, – kad šitie namai pavirs griuvėsiais’“.*rM,Jei jūs tikrai taip darysite, pro šitų namų vartus įeis karaliai, sėdintieji Dovydo soste, jie, jų tarnai ir tauta važiuos vežimais ir jos ant žirgų.Qq,‘Elkitės teisiai ir teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, o svetimšalio, našlaičio ir našlės neskriauskite ir nenaudokite prieš juos prievartos, nepraliekite nekalto kraujo šitoje vietoje.p,‘Judo karaliau, kuris sėdi Dovydo soste, tavo tarnai ir žmonės, kurie įeinate pro šituos vartus, klausykite Viešpaties žodžio:_o7,Taip sako Viešpats: „Eik į Judo karaliaus rūmus ir ten kalbėk šiuos žodžius: n ,Aš nubausiu jus pagal jūsų darbus, – sako Viešpats, – įžiebsiu ugnį jūsų miške, kad sudegintų visą apylinkę“.)mK, „Aš esu prieš tave, slėnio gyventoja, lygumos uola, – sako Viešpats. – Jūs sakote: ‘Kas galėtų mus užpulti ir įsibrauti į mūsų buveines?’Cl, Dovydo namai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Elkitės kasdien teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, kad mano rūstybė neužsidegtų neužgesinama ugnimi dėl jūsų piktadarysčių’“.Ik , Judo karalių namams sakyk: „Klausykite Viešpaties žodžio,(jI, Aš atsigręžiau į šitą miestą daryti pikta, o ne gera, – sako Viešpats, – į Babilono karaliaus rankas jis bus atiduotas, o tas jį sudegins’“.%iC, Kas pasiliks šitame mieste, mirs nuo kardo, bado ir maro, o kas išeis ir pasiduos chaldėjams, jus apgulusiems, išliks gyvas ir išgelbės savo gyvybę.yhk,Šitai tautai sakyk: „Taip sako Viešpats: ‘Aš leidžiu jums pasirinkti gyvenimo kelią ar mirties kelią.*gM,Viešpats sako: ‘Po to Aš atiduosiu Zedekiją, Judo karalių, jo tarnus ir miesto gyventojus, išlikusius nuo maro, kardo ir bado, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas ir rankas tų, kurie siekia jų gyvybės. Jis žudys juos kardu, nieko nesigailėdamas ir neužjausdamas’“.Wf',ir ištiksiu šito miesto žmones bei gyvulius. Jie mirs nuo didelio maro’.heI,Aš pats, įpykęs, užsirūstinęs ir įnirtęs, kariausiu prieš jus ištiesta galinga rankaQd,‘Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš apgręšiu kovos ginklus jūsų rankose, kuriais kariaujate prieš Babilono karalių ir chaldėjus, jus apgulusius, ir juos surinksiu viduryje šio miesto.=cu,Jeremijas jiems atsakė: „Taip sakykite Zedekijui:3b_,„Babilono karalius Nebukadnecaras kariauja prieš mus; paklausk už mus Viešpatį, gal Jis padarys stebuklą kaip seniau ir priešas turės atsitraukti nuo mūsų?“a,Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai karalius Zedekijas siuntė pas jį Malkijos sūnų Pašhūrą ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų:``9,Kodėl turėjau gimti, patirti vargą bei sielvartą ir praleisti savo dienas gėdoje?|_q,dėl to, kad nenužudė manęs dar įsčiose, kad mano motina būtų man kapu ir būtų likusi nėščia amžinai! ^,Tebūna tas žmogus kaip miestai, kuriuos Viešpats nesigailėdamas sunaikino. Tegirdi jis šauksmą rytą ir vaitojimą vidudienįv]e,Prakeiktas žmogus, kuris pranešė mano tėvui žinią: „Tau gimė sūnus!“, ir jį labai pradžiugino.c\?,Prakeikta diena, kurią gimiau. Diena, kurią mane pagimdė motina, tenebūna palaiminta!q[[, Giedokite Viešpačiui, girkite Viešpatį, nes Jis išgelbėjo vargšo gyvybę iš piktadarių rankų!Z7, Kareivijų Viešpatie, kuris mėgini teisųjį, matai jo inkstus ir širdį, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau patikėjau savo bylą!GY, Bet Viešpats yra su manimi kaip galingas karžygys! Todėl mano persekiotojai suklups ir nieko nelaimės. Jie bus labai sugėdinti ir jiems nepavyks, jų gėda nebus pamiršta per amžius.AX{, Aš girdėjau daugelį šnibždant: „Įskųskime jį!“ Visi mano artimi draugai laukia mano suklupimo: „Gal jis leisis suviliojamas, tada jį nugalėsime ir jam atkeršysime!“?Ww, Aš galvojau: „Nebeminėsiu Jo ir nebekalbėsiu Jo vardu“. Tačiau Jo žodis mano širdyje buvo tarsi ugnis, uždaryta mano kauluose, aš stengiausi susilaikyti, bet negalėjau.V,Kiekvieną kartą, kai kalbu, turiu šaukti: „Plėšimas, smurtas!“ Viešpaties žodis tapo man plūdimu ir kasdienėmis patyčiomis.(UI,Viešpatie, Tu suklaidinai mane, ir aš esu suklaidintas. Tu stipresnis už mane ir nugalėjai. Aš esu pajuokiamas kasdien, kiekvienas tyčiojasi iš manęs.?Tw,O tu, Pašhūrai, ir visi tavo namai būsite išvesti į nelaisvę. Į Babiloną tave nuvarys, kur tu ir tavo draugai, kuriems pranašavai melus, mirsite ir būsite palaidoti’“.5Sc,Aš atiduosiu visus šito miesto turtus, visas jo atsargas, brangenybes ir visus Judo karalių lobius į jų priešų rankas, kurie juos pasiims ir išgabens į Babiloną.ZR-,Nes taip sako Viešpats: ‘Aš padarysiu tave siaubu tau ir visiems tavo draugams; jie kris nuo priešų kardo tau matant, o visą Judą atiduosiu į Babilono karaliaus rankas, kuris juos ištrems ir žudys. Q,Kai rytą Pašhūras išlaisvino Jeremiją iš šiekšto, Jeremijas jam tarė: „Ne Pašhūru tave pavadino Viešpats, bet siaubu.P ,Tada, nuplakdinęs pranašą Jeremiją, įtvėrė jį į šiekštą viršutiniuose Benjamino vartuose, prie Viešpaties namų.~Ou,Kunigas Pašhūras, Imero sūnus, vyriausiasis Viešpaties namų prižiūrėtojas, girdėjo Jeremiją pranašaujant.RN,„Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš užleisiu ant šito miesto ir ant visų jo miestų nelaimę, kurią paskelbiau, nes jie yra kietasprandžiai ir neklauso mano žodžio’“.M#,Jeremijas, sugrįžęs iš Tofeto, kur Viešpats jį buvo siuntęs pranašauti, atsistojo Viešpaties namų kieme ir kalbėjo visai tautai:1L[, Jeruzalės ir Judo karalių namai bus suteršti kaip Tofeto vieta, nes ant stogų jie smilkė dangaus kareivijai ir aukojo geriamąsias aukas svetimiems dievams’“.nKU, Aš padarysiu su šita vieta ir su jos gyventojais taip, kad šitas miestas bus panašus į Tofetą.aJ;, ir jiems sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš sudaužysiu šitą tautą ir miestą lygiai taip, kaip sudaužomas puodžiaus indas, ir jo nebegalima sulipdyti. Jie laidos Tofete, kol nebeliks jame vietos.AI}, Sudaužyk ąsotį su tavimi atėjusių vyrų akivaizdojeHw, Jie valgys kūnus savo vaikų ir vienas kito, kai priešai juos apguls ir prispaus tie, kurie siekia jų gyvybės’.tGa,Aš padarysiu šitą miestą dykuma ir pajuoka: kiekvienas, praeinantis pro jį, baisėsis jo nelaimėmis.ZF-,Aš nieku paversiu Judo ir Jeruzalės išmintį, jie kris nuo kardo priešų akivaizdoje ir nuo rankos tų, kurie siekia jų gyvybės. Aš atiduosiu jų lavonus padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims.mES,Todėl ateis diena, kai šita vieta nesivadins Tofetu ar Ben Hinomo slėniu, bet žudynių slėniu.D,Jie statė Baalui aukurus, ant kurių degino savo vaikus kaip aukas Baalui; to Aš neįsakiau ir tai man niekada neatėjo į galvą.:Cm,Jie paliko mane ir sutepė šitą vietą, smilkė joje kitiems dievams, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai, nei Judo karaliai. Jie pripildė šitą vietą nekalto kraujo.Bw,ir sakyk: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, Judo karaliai ir Jeruzalės gyventojai! Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš užleisiu ant šitos vietos tokią nelaimę, kad kiekvienam, kuris išgirs apie ją, suspengs ausyse.qA[,Nuėjęs į Ben Hinomo slėnį, kuris yra prie Šukių vartų, skelbk žodžius, kuriuos tau kalbėsiu,@',Viešpats sako: „Eik, nusipirk iš puodžiaus molinį ąsotį ir paimk su savimi kelis vyresniuosius kunigus ir kelis tautos vyresniuosius.C?,Viešpatie, tu žinai visą jų sąmokslą nužudyti mane. Neatleisk jų kalčių ir nuodėmių nepašalink! Tebūna jie parblokšti Tavo akivaizdoje! Nubausk juos savo rūstybės metu!>3,Tegul pasigirsta šauksmas iš jų namų, kai juos staiga užpuls priešai! Jie kasė duobę, norėdami mane pagauti, ir slapta dėjo man spąstus.'=G,Jų vaikai tebadauja, atiduok juos kardo valiai. Jų žmonos tenetenka vaikų ir tetampa našlėmis, jų vyrai – tepražūna, o jaunuoliai tekrinta kovoje.3<_,Argi atmokama už gera piktu? Jie kasa duobę mano gyvybei. Atsimink, kaip aš stovėjau Tavo akivaizdoje ir kalbėjau už juos, kad nukreipčiau nuo jų Tavo rūstybę!L;,Viešpatie, saugok mane ir išgirsk, ką mano priešininkai kalba.o:W,Jie tarėsi: „Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas – pas išminčių, žodis – pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas“.w9g,Kaip rytų vėjas Aš juos išsklaidysiu priešo akivaizdoje, nugarą atsuksiu jiems jų nelaimės dieną!“p8Y,kad padarytų savo šalį dykuma, amžina pajuoka. Kiekvienas praeivis ja baisėsis ir kraipys galvą.7,Tačiau mano tauta pamiršo mane, tuštybėms jie smilko smilkalus! Jie nukrypo nuo savo seno kelio ir eina takais, o ne vieškeliu,h6I,Ar pradingsta nuo Libano uolų baltas sniegas? Ar išsenka šaltinio šaltas, tekantis vanduo?5, Todėl taip sako Viešpats: „Klauskite pagonių, ar kas praeityje girdėjo apie tokius dalykus, kokius padarė Izraelis!w4g, Bet jie atsakė: „Jokių vilčių. Mes vykdysime savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip mums patinka“.31, Taigi dabar sakyk Judo ir Jeruzalės gyventojams, kad Aš ketinu juos bausti, jeigu jie neatsisakys savo piktų kelių ir nedarys to, kas gera“.v2e, bet jei ji daro pikta ir neklauso manęs, tai Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau pažadėjęs padaryti.N1, Kartais Aš pažadu tautai ar karalystei ją statyti ir įtvirtinti,0,bet jei tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo savo piktų darbų, tai Aš susilaikau nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs.[//,Kartais Aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,.),„Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje."-?,Tada Viešpats tarė man:n,U,Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo.R+,Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo.H* ,„Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!“&)G,Viešpats kalbėjo Jeremijui:4(a,Bet jei manęs neklausysite, nešvęsite sabato, nešite naštas pro Jeruzalės vartus sabato dieną, tai Aš uždegsiu jos vartus ir sunaikinsiu Jeruzalės rūmus’“.Z'-,Jie ateis iš Judo miestų, iš Jeruzalės apylinkių, iš Benjamino krašto, iš lygumos, iš kalnyno ir pietų šalies, atnešdami deginamąsias, padėkos ir duonos aukas bei smilkalus į Viešpaties namus.k&O,tai pro šito miesto vartus įeis karaliai ir kunigaikščiai, sėdintieji Dovydo soste; važiuos vežimais ir jos ant žirgų jie ir jų kunigaikščiai, Judo ir Jeruzalės gyventojai; ir šitas miestas pasiliks per amžius.8%i,Jei jūs manęs paklausysite, – sako Viešpats, – ir nenešite jokios naštos į šitą miestą pro vartus sabato dieną, bet švęsite sabatą ir nedirbsite jokio darbo,o$W,Tačiau jie neklausė ir nekreipė dėmesio, bet užsispyrė, kad negirdėtų ir nepriimtų pamokymo.#!,Neišneškite jokios naštos iš savo namų sabato dieną ir nedirbkite jokio darbo, bet švęskite sabatą, kaip įsakiau jūsų tėvams.f"E,Taip sako Viešpats: ‘Saugokitės ir neneškite nieko sabato dieną pro Jeruzalės vartus.!),sakydamas jiems: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, Judo karaliai ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai, kurie įeinate pro šiuos vartus! %,Viešpats įsakė man: „Eik ir atsistok šventyklos vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, ir kituose Jeruzalės vartuose,  ,Sugėdink mano persekiotojus ir išgąsdink juos, bet ne mane! Siųsk jiems piktą dieną ir sunaikink juos dvigubu sunaikinimu!=u,Negąsdink manęs, Tu esi mano viltis piktą dieną.oW,Aš niekados nevengiau būti ganytoju pas Tave ir nelaukiau nelaimės. Tu žinai visa, ką kalbėjau.E,Jie man sako: „Kur Viešpaties žodis? Teateina dabar!“ve,Viešpatie, pagydyk mane, tai būsiu sveikas; gelbėk mane, tai būsiu išgelbėtas, nes Tu esi mano gyrius!?w, Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.P, Mūsų šventykla yra šlovingas sostas, išaukštintas nuo pradžios.=s, Kaip kurapka, tupinti ant kiaušinių, bet neišperinti jų, yra tas, kuris neteisingai įgyja turtą. Gyvenimui įpusėjus turtai paliks jį, ir galiausiai jis liks kaip kvailys.}s, Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius“.H , Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!K,Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių.V%,Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats!|q,Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje.!,Taip sako Viešpats: „Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties.&E,Tu turėsi palikti savo paveldėjimą, kurį tau daviau; tave padarysiu vergu priešų šalyje, kurios nepažįsti, nes mano rūstybės ugnis degs amžinai.r],O mano kalne laukuose! Tavo turtą ir visus lobius leisiu išplėšti visame krašte už tavo nuodėmes.eC,kol jų vaikai atsimena aukurus ir alkus po žaliuojančiais medžiais ant aukštų kalvų.yk,Judo nuodėmė užrašyta geležiniu rašikliu, aštriu deimantu įrėžta į jų širdį ir ant aukurų ragų,b =,„Aš leisiu jiems patirti savo galią ir jie žinos, kad mano vardas yra Viešpats“.> w,Ar gali žmogus pasidaryti dievų? Juk jie ne dievai!q [,Viešpatie, Tu esi mano stiprybė ir mano pilis, mano priebėga nelaimės metu! Pas Tave ateis tautos nuo žemės pakraščių ir sakys: „Mūsų tėvai paveldėjo tik apgaulę, tuštybę ir stabus, kurie jiems nieko nepadėjo“.6 e,Aš visų pirma dvigubai atlyginsiu jiems už jų nusikaltimus, nes jie suteršė mano žemę ir mano paveldėjimą pripildė savo šlykščiais ir bjauriais stabais’“.m S,Mano akys seka juos visuose keliuose, jie negali pasislėpti nuo manęs, mano akys mato jų kaltę.-,Aš pasiųsiu daug žvejų, kurie žvejos juos; po to pasiųsiu daug medžiotojų, kurie juos medžios kalnuose ir kalvose bei uolų plyšiuose.N,Bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš šiaurės ir iš visų šalių, kuriose jie buvo išsklaidyti’. Aš juos sugrąžinsiu į jų žemę, kurią daviau jų tėvams.,Ateina dienos, – sako Viešpats, – kai nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė Izraelio tautą iš Egipto žemės!’F, Aš išmesiu jus iš šitos šalies į šalį, kurios nežinote nei jūs, nei jūsų tėvai, ir ten dieną bei naktį tarnausite svetimiems dievams, nes Aš neberodysiu jums savo malonės.yk, Jūs elgiatės dar blogiau negu jūsų tėvai, jūs sekate savo piktos širdies užgaidas, o manęs neklausote., tada jiems atsakyk: ‘Nes jūsų tėvai paliko mane, sekė svetimus dievus, jiems tarnavo ir juos garbino, o mano įstatymo nesilaikė.S, Kai tu praneši šitai tautai visus tuos žodžius ir jie klaus: ‘Kodėl Viešpats paskelbė mums šitą didelę nelaimę? Kokia yra mūsų nuodėmė, kuo nusikaltome Viešpačiui, mūsų Dievui?’,7g, Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš pašalinsiu tada šitoje vietoje, jums matant, džiaugsmo ir linksmybės balsą, jaunikio ir jaunosios balsą’.U#,Tau nevalia eiti į puotos namus ir ten sėdėti, valgyti ir gerti su jais.r],Nelauš duonos gedinčiam, nepaguos dėl mirusio ir neduos gerti paguodos taurės dėl tėvo ar motinos.x~i,Dideli ir maži mirs šitoje šalyje; jų nepalaidos ir neapraudos, nesiraižys dėl jų ir plikai nenusiskus.+}O,Taip sako Viešpats: ‘Neik į namus, kuriuose gedulas, neraudok ir neužjausk jų, nes Aš atėmiau iš šitos tautos savo ramybę, malonę ir pasigailėjimą.Q|,‘Baisia mirtimi jie mirs! Jų niekas neapraudos ir nepalaidos, jie bus kaip mėšlas laukuose! Nuo kardo ir bado jie žus, jų lavonai bus ėdesiu padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims’.w{g,nes Viešpats taip sako apie sūnus ir dukteris, gimstančius šitoje vietoje, ir apie jų motinas ir tėvus:Tz!,„Tau nevalia vesti žmonos ir turėti sūnų ar dukterų šioje vietoje, y;,Viešpats kalbėjo man:]x3,Aš išgelbėsiu tave iš priešo rankos ir išvaduosiu iš prispaudėjo rankos“.5wc,Aš padarysiu tave tvirta varine siena: nors jie kovos prieš tave, tačiau nenugalės – Aš būsiu su tavimi, tau padėsiu ir išgelbėsiu tave, – sako Viešpats, –Av{,Taip sako Viešpats: „Jei grįši, Aš vėl priimsiu tave, tu būsi mano tarnas. Tu atskirsi, kas brangu ir kas menka, būsi kaip mano lūpos. Jie kreipsis į tave, o ne tu į juos.u,Kodėl mano skausmas nepraeina, žaizda nepagydoma? Nejaugi Tu būsi man kaip apgaulingas upelis, kaip nepatikimas vanduo?t,Aš niekada nesėdėjau pašaipūnų būryje ir nesidžiaugiau. Aš sėdėjau vienišas dėl Tavo rankos, nes Tu pripildei mane apmaudo.s/,Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie, kareivijų Dieve!;ro,Viešpatie, atsimink mane ir aplankyk mane. Atkeršyk už mane mano persekiotojams. Nesunaikink manęs, būdamas maloningas. Tu žinai, kad aš dėl Tavęs kenčiu priekaištus!sq_,Aš pasiųsiu tave su priešais į svetimą kraštą. Mano rūstybės ugnis užsidegė, ji degins jus“.Pp, Tavo turtą ir lobius leisiu grobti už tavo nuodėmes visame krašte.Fo, Ar gali geležis sulaužyti geležį iš šiaurės ir varį?n, Viešpats sako: „Tikrai su tavimi bus viskas gerai. Aš padarysiu, kad priešai užstos tave nelaimės ir pavojaus metu.m), Motina, vargas man! Kam tu mane pagimdei vaidams ir kivirčams visame krašte? Nei aš skolinau, nei skolinausi, tačiau jie visi keikia mane.=ls, Septynių sūnų motina nusilpo, ji atidavė dvasią; jai nusileido saulė dienos metu, ji buvo apvilta ir pažeminta. O likusius atiduosiu priešų kardui, – sako Viešpats“.k+,Jų našlių yra daugiau negu jūros smilčių. Aš atvedžiau jų jaunuoliams naikintoją, kuris staiga užpuolė, ir miestą apėmė siaubas.yjk,Aš juos vėtysiu visoje šalyje. Aš atimsiu jų vaikus ir naikinsiu juos, kadangi jie neatsisako savo kelių.'iG,Tu mane palikai, – sako Viešpats, – ir atsukai man nugarą. Todėl Aš ištiesiu prieš tave savo ranką ir tave sunaikinsiu, Aš pavargau gailėtis’.bh=,‘Kas gailėsis tavęs, Jeruzale, kas tave užjaus? Ir kas teirausis apie tavo gerovę? g ,Už tai, ką Judo karalius Manasas, Ezekijo sūnus, padarė Jeruzalėje, Aš atiduosiu juos vargui į visas žemės karalystes. f ,Aš juos naikinsiu keturiais būdais: kardas žudys, šunys draskys, padangių paukščiai ir laukiniai žvėrys ris ir naikins.ae;,Jei jie klaus tavęs: ‘Kur mums eiti?’, atsakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kas paskirtas mirčiai, teeina į mirtį, kas kardui – į žūtį, kas badui – į badą ir kas nelaisvei – į nelaisvę’.Dd,Tada Viešpats man tarė: „Net jei Mozė ir Samuelis stotų mano akivaizdoje, mano širdies nepalenktų, nepagailėčiau šitos tautos. Pašalink juos iš mano akių, kad pasitrauktų.$cA,Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa padarei!{bo,Neatstumk mūsų dėl savo vardo; nepaniekink savo šlovės sosto; atsimink sandorą su mumis ir nesulaužyk jos!iaK,Viešpatie, mes pripažįstame savo nedorybę ir mūsų tėvų kaltes, nes mes tau nusidėjome.M`,Ar Tu visai išsižadėjai Judo, ar Sionas nusibodo Tavo sielai? Kodėl mus nepagydomai sumušei? Mes tikėjomės ramybės, tačiau nėra nieko gero, laukėme išgydymo, o štai – sunaikinimas!{_o,Laukuose guli žuvusieji, mieste badas ir kančios. Pranašai ir kunigai be nuovokos vaikščioja po kraštą“.^!,Viešpats liepė man sakyti jiems: „Mano akys plūsta ašaromis dieną ir naktį, negaliu nurimti, nes mano tauta nepagydomai sužeista.Y]+,Ir žmonės, kuriems jie pranašauja, žus nuo kardo ir bado ir gulės Jeruzalės gatvėse – jie ir jų žmonos, sūnūs ir dukterys, – nes nebus kam palaidoti. Aš išliesiu jų nedorybes ant jų’“.Q\,Todėl apie pranašus, kurie mano vardu pranašauja, sakydami: ‘Nebus nei kardo, nei bado šitoje šalyje’, nors Aš jų nesiunčiau, Viešpats taip sako: ‘Nuo kardo ir bado žus tie pranašai.q[[,Viešpats man tarė: „Pranašai melagingai pranašauja mano vardu. Aš jų nesiunčiau, nepaliepiau ir nekalbėjau jiems. Jie jums pranašauja išgalvotus regėjimus, žyniavimus ir niekam tikusią, pačių prasimanytą apgaulę.&ZE, Aš atsakiau: „Ak, Viešpatie Dieve, pranašai jiems skelbia: ‘Nematysite kardo ir nepajusite bado, bet jums duosiu tikrą ramybę šioje vietoje’“..YU, Nors jie pasninkaus, Aš neišklausysiu jų šauksmo; nors jie aukos deginamąsias ir duonos aukas, Aš nepriimsiu jų; Aš sunaikinsiu juos kardu, badu ir maru“.VX%, Viešpats man tarė: „Nesimelsk už šitą tautą, kad jai gerai sektųsi.7Wg, Taip sako Viešpats šiai tautai: „Jie mėgsta klajoti, nesulaiko savo kojų. Todėl Viešpats nepriims jų, Jis atsimins jų kaltę ir aplankys juos už jų nuodėmes“.*VM, Kodėl Tu esi kaip bejėgis žmogus, kaip karžygys, kuris negali išgelbėti? Tačiau Tu, Viešpatie, esi tarp mūsų, mes vadinami Tavo vardu! Nepalik mūsų!U{,Izraelio viltie, gelbėtojau nelaimės metu! Kodėl Tu esi kaip svetimšalis, kaip keleivis, kuris užsuka tik nakvoti?T ,Viešpatie, nors mūsų nusikaltimai liudija prieš mus, gelbėk mus dėl savo vardo. Savo daugybe paklydimų Tau nusidėjome.S,Laukiniai asilai, stovėdami ant nuplikusių aukštumų, uosto vėją kaip šakalai; jų akys aptemę, nes nėra žolės“.=Ru,Net elnė palieka savo jauniklį, nes nėra žolės.YQ+,Nėra lietaus, žemė išdžiūvo. Artojai stovi susigėdę, galvas apsidengę.,PQ,Didikai siunčia tarnus vandens; tie nueina prie šulinių, bet, neradę vandens, sugrįžta tuščiais indais. Jie sugėdinti ir nusiminę, apdengtomis galvomis.yOk,„Judas liūdi, jo vartai svyruoja. Žmonės pajuodę guli ant žemės, ir Jeruzalės šauksmas kyla aukštyn.3Na,Viešpats kalbėjo Jeremijui apie sausrą:yMk, Aš mačiau tavo svetimavimus, gašlumą ir paleistuvystę. Vargas tau, Jeruzale. Ar ilgai dar neapsivalysi?“SL, tai Aš užversiu tavo sijoną tau ant veido, kad pasirodytų tavo gėda.K, Tai yra tau kritęs burtas ir tavo dalis nuo manęs, – sako Viešpats, – kadangi pamiršai mane ir pasitikėjai melu,RJ, „Aš išsklaidysiu jus kaip pelus, kuriuos dykumos vėjas išnešioja.#I?, Jei etiopas galėtų pakeisti savo odos spalvą ir leopardas savo kailio dėmes, tai ir jūs galėtumėte daryti gera, kurie esate įpratę daryti pikta.H, Jei sakysi savo širdy: „Kodėl man taip atsitiko?“ – Dėl tavo nuodėmių daugybės tavo sijonas pakeltas, tavo kulnai apnuoginti.G{, Ką darysi, kai Jis tave aplankys? Tu pati pripratinai juos vadovauti tau? Argi nesuims tavęs skausmai kaip gimdyvės?~Fu, Pakelk savo akis ir žiūrėk, kaip jie ateina iš šiaurės! Kur yra tau patikėta kaimenė, tavo gražiosios avys?vEe, Pietų krašto miestai bus užrakinti, ir nebus kas juos atidarytų; visas Judas bus išvestas į nelaisvę.D{, Sakykite karaliui ir karalienei, kad jie nusižemintų ir sėstųsi žemai, nes nuo jų galvos nukris šlovės karūna.C%, Jei jūs neklausysite, mano siela graudžiai verks dėl jūsų išdidumo ir mano akys ašaros, nes Viešpaties kaimenė vedama į nelaisvę.GB, Duokite Viešpačiui, savo Dievui, šlovę, kol nesutemo, prieš atsitrenkiant jūsų kojoms į tamsoje esančius kalnus! Jūs laukiate šviesos, bet Jis užleis tamsą, visišką tamsybę.OA, Klausykitės ir supraskite, nebūkite išdidūs, nes Viešpats kalba!@3, Aš sudaužysiu juos vienas į kitą, tėvus kartu su vaikais, – sako Viešpats. – Aš jų nepasigailėsiu, neužjausiu, bet sunaikinsiu’“.??w, Tada jiems atsakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš nugirdysiu visus šitos šalies gyventojus: karalius, kurie sėdi Dovydo soste, kunigus, pranašus ir visus Jeruzalės gyventojus.F>, Sakyk jiems šiuos žodžius: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kiekvienas ąsotis pripilamas vyno’. Jie tau sakys: ‘Argi mes nežinome, kad ąsotis skirtas supilti vynui?’}=s, Kaip diržas prisiglaudžia prie vyro strėnų, taip Aš norėjau, kad Izraelis ir Judas prisiglaustų prie manęs, – sako Viešpats. – Kad jie būtų mano tauta, mano garbė ir pasididžiavimas ir mano vardu vadintųsi, bet jie neklausė.  ~}}5|n{{{zyyy-xx\ww vvUvu tbssWrr>qq9poo@nnemmlekkjiighh guff_eddaccQbbiaak``q` ____^^|^I]\\P[ZZYYXcXWWDVVVUUTT&SSDRQQ7PuOO&NMMQM L)K9JIIiHHlHGG FEEXDD CjBB>A@@?>>M=r=<0;::988%76655R44 3211h00//*..-,,h++m**;))((|''C&|%%\$P#""!! ovg"Vm D[Mc{}  d e rENKW w%,Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.uvc,„Ateis laikas, – sako Viešpats, – kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.6ug,Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.Ot,Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią – pastiprinsiu“.Os,Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.Pr,Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. „Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose jie sakys: ‘Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!’uqc,Ar ilgai delsi, nuklydusi dukra? Nes Viešpats sukūrė naują dalyką žemėje – moteris apglėbs vyrą.p,Pasistatyk kelrodžių, paženklink kelius! Įsidėmėk kelią, kuriuo ėjai! Sugrįžk, Izraelio mergaite, į savo miestus!To!,Argi Efraimas ne mano mielas sūnus, argi jis ne mano mylimas vaikas? Nors kalbėjau prieš jį, Aš su meile jį prisimenu. Mano širdis ilgisi jo ir Aš tikrai jo pasigailėsiu, – sako Viešpats“.n-,Kai aš buvau nuklydęs – atgailavau, kai buvau pamokytas – mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų’."m=,Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!Ll,Tavo ateičiai yra vilties. Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą.k,Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes tavo vargas bus atlygintas, – sako Viešpats. – Jie sugrįš iš priešo šalies.j5,Taip sako Viešpats: „Ramoje girdėti dejavimai, graudūs verksmai. Tai Rachelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.{io,Aš su pertekliumi pasotinsiu kunigų sielas ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis, – sako Viešpats“.'hG, Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių.Cg, Jie ateis džiūgaudami į Siono kalną, susirinks prie Viešpaties gėrybių: javų, vyno, aliejaus, avių ir galvijų jauniklių. Jie bus kaip drėkinamas sodas ir nebepatirs skausmo.Jf , Viešpats atpirko Izraelį, išgelbėjo jį iš stiprių rankų.,eQ, Tautos, klausykite Viešpaties žodžio ir skelbkite jį tolimiausiuose pajūriuose: „Kas išsklaidė Izraelį, Tas jį surinks ir saugos kaip ganytojas bandą.-dS, Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis“.3c_,Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdančiomis, didžiulė minia jų sugrįš!Bb},Nes taip sako Viešpats: „Linksmai giedokite dėl Jokūbo, šaukite prieš tautų valdovą. Skelbkite, girkite ir sakykite: ‘Viešpatie, išgelbėk savo tautos Izraelio likutį!’ay,Ateina diena, kai sargai šauks Efraimo kalnyne: ‘Kelkitės ir eikime į Sioną pas Viešpatį, mūsų Dievą!’“_`7,Tu vėl sodinsi vynuogynus Samarijos kalnuose. Kas juos sodins, tas ir naudosis jais.|_q,Aš atstatysiu tave, Izraelio mergaite. Tu vėl pasipuoši būgneliais ir linksmai šoksi su besidžiaugiančiais.z^m,Dar prieš tai man pasirodė Viešpats, sakydamas: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.m]S,Tauta, išlikusi nuo kardo, rado malonę dykumoje, Izraelis, kai Aš ėjau suteikti jam poilsį“.s\_,„Anuo metu, – sako Viešpats, – Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta.[,Viešpaties rūstybė nenusigręš, kol Jis įvykdys, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai suprasite.\Z1,Štai Viešpaties audra kyla, rūstybės sūkurys atūžia ant nedorėlių galvos!FY,Tada jūs būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas“.?Xw,Jų kilmingieji bus iš jų pačių, ir kunigaikštis kils iš jų tarpo. Aš patrauksiu jį, ir jis ateis pas mane. Kas gi pats išdrįstų ateiti pas mane? – sako Viešpats. – W,Jų vaikai bus kaip ankstesniais laikais, jų bendruomenė įsitvirtins mano akivaizdoje, ir Aš nubausiu visus jų prispaudėjus.V/,Iš jų skambės padėkos giesmės ir linksmas klegesys. Aš juos padauginsiu, jų nebebus keletas. Aš pašlovinsiu juos, jie nebebus niekinami.3U_,Taip sako Viešpats: „Aš atstatysiu Jokūbo palapines ir pasigailėsiu jo gyvenviečių. Miestas bus atstatytas ant savo kalvos, ir rūmai stovės įprastoje vietoje.T#,Aš atstatysiu tavo sveikatą, išgydysiu tavo žaizdas. Atstumtuoju vadino tave, sakydami: ‘Tai Sionas, kuriuo niekas nesirūpina’“.4Sa,Visi, kurie ėdė tave, bus ėdami, visi tavo prispaudėjai eis į nelaisvę. Kas tave apiplėšė, bus apiplėštas, kurie grobė iš tavęs, tuos atiduosiu kaip grobį.pRY,Ko šauki iš skausmo, dėl nepagydomų žaizdų? Už tavo daugybę nusikaltimų Aš tave nubaudžiau. Q9,Tavo meilužės pamiršo tave, nesiteirauja apie tave. Aš baudžiau tave kaip priešą dėl tavo nusikaltimų daugybės, dėl tavo nuodėmių gausos.\P1, Nėra kas rūpintųsi tavimi ir aprištų tavo žaizdas, tu neturi jokių vaistų.YO+, Nes taip sako Viešpats: „Tu esi baisiai sužeistas, tavo žaizda nepagydoma.dNA, Nes Aš esu su tavimi, – sako Viešpats, – kad išgelbėčiau tave. Aš padarysiu galą visoms tautoms, į kurias tave ištrėmiau, bet tavęs visai nesunaikinsiu. Tave nuplaksiu ir nepaliksiu tavęs nenubausto“.GM, Nebijok, mano tarne Jokūbai, ir neišsigąsk, Izraeli! Aš išgelbėsiu tave ir tavo palikuonis iš tolimo krašto. Jokūbas sugrįš ir ramiai gyvens, bus saugus, ir niekas jo negąsdins.aL;, Jie tarnaus Viešpačiui, savo Dievui, ir karaliui Dovydui, kurį Aš jiems išugdysiu.wKg,Tuomet Aš nuimsiu jungą nuo jo kaklo, sulaužysiu jį bei sutraukysiu pančius; jis nebevergaus svetimiems.aJ;,Ateina didinga ir baisi diena Jokūbui, jai nėra lygios, tačiau jis bus išgelbėtas.+IO,Klausykite ir apsvarstykite, ar vyras gali gimdyti? Kodėl matau vyrus, kurių rankos ant strėnų kaip gimdančios moters? Kodėl kiekvieno veidas išblyškęs?[H/,Viešpats sako: „Mes girdėjome išgąsčio ir baimės šūksnius, o ne taikos.AG},Šitie yra Viešpaties žodžiai apie Izraelį ir Judą./FW,Ateina dienos, kai Aš sugrąžinsiu savo tautą, Izraelį ir Judą, iš nelaisvės. Aš juos parvesiu į šalį, kurią daviau jų tėvams, ir jie ją paveldės“.HE ,„Užrašyk į knygą visus žodžius, kuriuos tau kalbėjau.8Dk,Viešpats, Izraelio Dievas, kalbėjo Jeremijui:ZC-, tai Aš nubausiu nehelamietį Šemają ir jo palikuonis. Jis neturės nė vieno, kuris gyventų šioje tautoje ir matytų jos gerovę, kurią duosiu savo tautai, nes jis mokė sukilti prieš Viešpatį’“.CB,„Pasiųsk tokią žinią visiems tremtiniams, kad Viešpats apie nehelamietį Šemają sako: ‘Kadangi Šemajas jums pranašavo, nors Aš jo nesiunčiau, ir įtikino jus savo melais,*AO,Tuomet Viešpats tarė Jeremijui:J@ ,Kunigas Sofonija perskaitė šitą laišką pranašui Jeremijui.&?E,Jis juk pasiuntė mums į Babiloną tokią žinią: ‘Tremtis bus ilga! Statykite namus ir gyvenkite juose, sodinkite sodus ir valgykite jų vaisius’“.N>,Kodėl tad nesudraudei anatotiečio Jeremijo, kuris jums pranašavo?L=,‘Viešpats tave paskyrė kunigu Jehojados vietoje, kad prižiūrėtum Viešpaties namus ir kiekvieną pamišėlį, kuris apsimeta pranašu, pasodintum į kalėjimą ir įtvertum į šiekštą.H< ,„Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kadangi tu siuntei savo vardu visai tautai Jeruzalėje, kunigui Sofonijai, Maasėjos sūnui, ir visiems kunigams tokio turinio raštus:';I,Nehelamiečiui Šemajui sakyk:9:k,Jie blogai elgėsi Izraelyje: svetimavo su savo artimų žmonomis ir kalbėjo melus mano vardu, ko jiems neliepiau. Aš tai žinau ir esu liudytojas, – sako Viešpats’“.-9S,Judo tremtiniams Babilone šie bus keiksmažodžiu, ir jie sakys: ‘Viešpats tepadaro tau kaip Zedekijui ir Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepė ugnyje’.8,Apie Ahabą, Kolajos sūnų ir apie Maasėjos sūnų Zedekiją, pranašaujančius jums melą Viešpaties vardu, kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš juos atiduosiu į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, jis juos nužudys jums matant.i7K,Visi tremtiniai, kuriuos Aš pasiunčiau iš Jeruzalės į Babiloną, klausykite mano žodžio..6U,nes jie neklausė mano žodžių, kuriuos jiems siunčiau per savo tarnus pranašus, keldamas juos anksti rytą. Bet jie nenorėjo klausyti, – sako Viešpats. –B5},Aš juos persekiosiu kardu, badu ir maru ir juos padarysiu siaubu visoms žemės karalystėms, prakeikimu, pasibaisėjimu, pašaipa ir pajuoka visose tautose, į kurias juos išvariau,x4i,‘Aš siunčiu jiems kardą, badą ir marą ir juos darau panašius į blogas figas, kurių negalima valgyti.83i,tai paklausykite, ką Viešpats sako apie karalių, sėdintį Dovydo soste, apie tautą, gyvenančią šitame mieste, ir apie jūsų brolius, kurie nebuvo ištremti su jumis:I2 ,Jei jūs sakote: ‘Viešpats mums davė pranašą Babilone’,c1?,Jūs surasite mane, ir Aš sugrąžinsiu jus iš nelaisvės, surinksiu jus iš visų tautų ir visų vietų, kuriose jūs buvote ištremti, ir jus parvesiu į vietą, iš kurios jus ištrėmiau, – sako Viešpats’.50e, Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite.M/, Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu..!, Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.-!, Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimtį metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parvesiu jus atgal į šitą vietą.],3, Jie meluoja, pranašaudami mano vardu! Aš jų nesiunčiau, – sako Viešpats. –+#,Nesiduokite suvedžiojami savo pranašų, kurie yra tarp jūsų, nė žynių, nekreipkite dėmesio į savo sapnus, kuriuos jūs sapnuojate.}*s,Siekite gerovės miestui, į kurį jus ištrėmiau, melskitės už jį, nes jo gerovėje ir jūs turėsite ramybę.M),Veskite žmonas ir gimdykite sūnus bei dukteris; imkite savo sūnums žmonas ir savo dukteris išleiskite už vyrų; jos tegimdo sūnus ir dukteris, kad ten jūsų padaugėtų, o ne sumažėtų.Z(-,‘Statykite namus ir gyvenkite juose, sodinkite sodus ir valgykite jų vaisius.x'i,„Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, visiems tremtiniams, ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną, sako:&,per Šafano sūnų Eleasą ir Hilkijos sūnų Gemariją, kuriuos Judo karalius Zedekijas siuntė pas Babilono karalių Nebukadnecarą.%,(po to, kai karalius Jechonijas, karalienė, eunuchai, Judo ir Jeruzalės kunigaikščiai, kalviai ir amatininkai paliko Jeruzalę),=$s,Tai yra žodžiai laiško, kurį Jeremijas pasiuntė iš Jeruzalės tremtinių vyresniesiems, kunigams ir visai tautai, kuriuos Nebukadnecaras išvedė iš Jeruzalės į BabilonąH# ,Pranašas Hananija mirė tų pačių metų septintą mėnesį."),Todėl Viešpats sako: ‘Aš tave pašalinsiu nuo žemės paviršiaus. Dar šiais metais tu mirsi, nes mokei sukilti prieš Viešpatį’“. !,Pranašas Jeremijas tarė pranašui Hananijai: „Klausyk, Hananija! Viešpats tavęs nesiuntė, bet tu suvedžiojai šitą tautą.x i,Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš uždėjau geležinį jungą visoms šioms tautoms, kad jos tarnautų Babilono karaliui Nebukadnecarui, ir jos tarnaus jam. Ir Aš taip pat atidaviau jam laukinius žvėris’“., „Eik ir sakyk Hananijai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Medinį jungą tu sulaužei, bet jo vietoje tu uždėsi jiems geležinį jungą.zm, Kai pranašas Hananija sulaužė jungą, nuėmęs jį nuo pranašo Jeremijo kaklo, Viešpats kalbėjo Jeremijui:hI, ir visos tautos akivaizdoje tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Po dvejų metų Aš taip sulaužysiu Babilono karaliaus Nebukadnecaro jungą ir jį nuimsiu nuo visų tautų kaklo’“. Pranašas Jeremijas nuėjo savo keliu.W', Tada pranašas Hananija nuėmė jungą nuo pranašo Jeremijo kaklo, sulaužė, Pranašas, kuris pranašaudavo apie taiką, tik jo žodžiams įvykus būdavo pripažįstamas kaip tikrai Viešpaties siųstas’“.%,‘Pranašai, kurie buvo pirma manęs ir pirma tavęs, pranašavo galingoms šalims ir didelėms karalystėms apie karą, nelaimes ir marą.R,Dabar klausykis mano žodžio, kurį kalbėsiu tau visai tautai girdint:I ,„Tebūna taip! Tegul padaro taip Viešpats! Teįvykdo Viešpats tavo žodžius, kuriuos pranašavai, tesugrąžina Viešpaties namų indus ir visus tremtinius iš Babilono į šitą vietą.|q,Pranašas Jeremijas atsakė pranašui Hananijai, kunigams ir visiems žmonėms, stovėjusiems Viešpaties namuose:A{,Taip pat ir Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, ir visus Judo tremtinius iš Babilono Aš sugrąžinsiu į šitą vietą, nes Aš sulaužysiu Babilono karaliaus jungą’“.8i,Po dvejų metų Aš sugrąžinsiu į šitą vietą visus Viešpaties namų indus, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras paėmė iš šitos vietos ir nugabeno į Babiloną.iK,„Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš sulaužau Babilono karaliaus jungą.V%,Ketvirtaisiais Judo karaliaus Zedekijo karaliavimo metais, penktąjį mėnesį, Azūro sūnus Hananija, pranašas, kilęs iš Gibeono, kalbėjo man Viešpaties namuose kunigų ir visos tautos akivaizdoje:'G,‘Jie bus nugabenti į Babiloną ir ten liks, kol juos aplankysiu, – sako Viešpats. – Tada Aš juos atgabensiu ir sugrąžinsiu į šitą vietą’“.,Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie indus, pasilikusius Viešpaties namuose, Judo karaliaus namuose ir Jeruzalėje:K,kurių Babilono karalius Nebukadnecaras, išvesdamas į nelaisvę Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, ir visus Judo bei Jeruzalės kilminguosius, nepaėmė iš Jeruzalės į Babiloną.nU,Kareivijų Viešpats taip sako apie kolonas, baseiną, stovus ir indus, pasilikusius šitame mieste,V%,Jei jie pranašai ir žino Viešpaties žodį, tai tegul užtaria prieš kareivijų Viešpatį, kad indai, pasilikę Viešpaties namuose, Judo karaliaus namuose ir Jeruzalėje, nepatektų į Babiloną’. ,Neklausykite jų! Tarnaukite Babilono karaliui, tai išliksite gyvi. Kodėl šitas miestas turėtų pavirsti griuvėsiais?_ 7,Kunigams ir visai tautai aš kalbėjau: „Taip sako Viešpats: ‘Neklausykite savo pranašų, kurie jums pranašauja, kad Viešpaties namų indai bus netrukus pargabenti iš Babilono. Jie pranašauja jums melą.B },‘Aš jų nesiunčiau, – sako Viešpats, – tačiau jie pranašauja melus mano vardu, kad Aš jus išvaryčiau ir jūs žūtumėte, jūs ir pranašai, kurie jums pranašauja’“.o W,Neklausykite pranašų, kurie jums sako: ‘Jūs netarnausite Babilono karaliui’. Jie jums meluoja. , Kodėl tau, karaliau, ir tavo tautai mirti nuo kardo, bado ir maro, kaip Viešpats grasino tautai, kuri netarnaus Babilono karaliui?2], Judo karaliui Zedekijui aš kalbėjau tais pačiais žodžiais: „Palenkite sprandus po Babilono karaliaus jungu ir tarnaukite jam bei jo tautai, tada išliksite gyvi!2], O tautas, kurios palenks sprandus po Babilono karaliaus jungu ir tarnaus jam, Aš paliksiu jų žemėje, kad jos ją dirbtų ir joje gyventų, – sako Viešpats’“.q[, Jie jus apgaudinėja, kad pašalintų jus iš jūsų žemės, Aš jus ištremčiau ir jūs žūtumėte.-, Todėl neklausykite savo pranašų, žynių, sapnuotojų, burtininkų ir kerėtojų, kurie jums sako: ‘Jūs netarnausite Babilono karaliui’.8i,Tautą ir karalystę, kuri Babilono karaliui netarnaus ir nepalenks sprando po jo jungu, Aš bausiu kardu, badu ir maru, – sako Viešpats, – kol išnaikinsiu jo rankomis. ,Jam tarnaus visos tautos, jo sūnui ir jo sūnaus sūnui, kol ateis jo šalies metas; daug tautų ir galingų karalių tarnaus jam.,Dabar Aš atidaviau visas šalis mano tarnui, Babilono karaliui Nebukadnecarui, net laukinius žvėris jam atidaviau, kad jam tarnautų.$A,‘Aš sukūriau žemę su žmonėmis ir gyvuliais, esančiais ant žemės, savo didžia galia ir ištiesta ranka. Ir Aš duodu ją tam, kuriam Aš noriu.,Jiems įsakyk pranešti jų valdovams kareivijų Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: ‘Taip sakykite savo valdovams:,ir pasiųsk juos Edomo, Moabo, Amono, Tyro ir Sidono karaliams per jų pasiuntinius, atvykusius į Jeruzalę pas Judo karalių Zedekiją.D~,„Pasidaryk pančių bei jungų, užsidėk juos ant kakloh}I,Jozijo sūnaus Jehojakimo, Judo karaliaus, karaliavimo pradžioje Viešpats įsakė Jeremijui:h|I,Tačiau Šafano sūnaus Ahikamo ranka Jeremijas buvo apgintas ir neatiduotas miniai nužudyti. {,Tie atvedė Ūriją iš Egipto pas karalių Jehojakimą, o tas, jį nužudęs kardu, išmetė jo lavoną į prastuomenės kapines.Uz#,Karalius Jehojakimas siuntė Achboro sūnų Elnataną su palyda į Egiptą.>yu,Ir kai karalius Jehojakimas, visi jo kariai ir kunigaikščiai išgirdo jo žodžius, karalius ieškojo jo, kad nužudytų. Tai išgirdęs, Ūrijas nusigando ir pabėgo į Egiptą./xW,Tuo laiku buvo dar vienas vyras, Šemajo sūnus Ūrijas iš Kirjat Jarimo, kuris pranašavo Viešpaties vardu prieš šitą miestą ir kraštą taip, kaip Jeremijas.kwO,Argi karalius Ezekijas ir visi Judo žmonės jį nužudė? Jie pabūgo Viešpaties ir maldavo Jį taip, kad Viešpats susilaikė nuo bausmės, kurią Jis jiems buvo paskelbęs. O mes siekiame užsitraukti didelę nelaimę!“[v/,„Michėjas iš Morešeto pranašavo Judo karaliaus Ezekijo dienomis visai Judo tautai Viešpaties vardu, kad Sionas bus ariamas kaip laukas, Jeruzalė pavirs griuvėsiais, o šventyklos kalnas apaugs mišku.Du,Kai kurie krašto vyresnieji kalbėjo tautos susirinkimui:(tI,Kunigaikščiai ir visa tauta atsakė kunigams ir pranašams: „Šitas vyras nenusipelnė mirties, nes jis mums kalbėjo Viešpaties, mūsų Dievo, vardu“.Ns,Bet žinokite, jei jūs mane nužudysite, nekaltą kraują užsitrauksite ant savęs, ant šito miesto ir jo gyventojų, nes Viešpats tikrai mane siuntė kalbėti jums visus šituos žodžius“.Qr,O aš esu jūsų rankose, darykite su manimi, kaip jums atrodo tinkama.q, Taigi dabar pakeiskite savo kelius bei darbus ir klausykite Viešpaties, savo Dievo, tai Jis pasigailės jūsų ir nesiųs sunaikinimo.4pa, Jeremijas atsakė kunigaikščiams ir visai tautai: „Viešpats siuntė mane pranašauti prieš šituos namus ir šitą miestą tais žodžiais, kuriuos jūs girdėjote.=os, Kunigai ir pranašai kalbėjo kunigaikščiams ir visai tautai: „Šitas vyras nusipelnė mirties, nes jis pranašavo prieš šitą miestą, kaip jūs girdėjote savo ausimis“.n7, Kai Judo kunigaikščiai išgirdo apie tai, jie nuėjo iš karaliaus namų į Viešpaties namus ir atsisėdo Viešpaties namų Naujuosiuose vartuose.2m], Kodėl pranašavai Viešpaties vardu, kad šitie namai bus kaip Šilojas ir miestas bus nebegyvenamas?“ Visa tauta susibūrė prieš Jeremiją prie Viešpaties namų.-lS,Kai Jeremijas baigė kalbėti, ką Viešpats jam buvo įsakęs pranešti visai tautai, jį nutvėrė kunigai, pranašai ir visa tauta, šaukdami: „Tu turi mirti!kkO,Kunigai, pranašai ir visa tauta girdėjo Jeremiją kalbant šiuos žodžius Viešpaties namuose.ojW,tai Aš padarysiu šituos namus kaip Šiloją ir šitą miestą keiksmažodžiu visoms tautoms’“.kiO,neklausysite mano tarnų pranašų, kuriuos, anksti keldamas, jums siunčiu, nors neklausote jų,}hs,Jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei manęs neklausysite ir nesilaikysite mano įstatymo, kurį jums daviau,{go,Gal jie klausysis ir atsisakys savo piktų kelių, kad galėčiau atsisakyti bausmės, kurią esu jiems numatęs.m, Aš siųsiu jiems kardą, badą ir marą, kol jie bus išnaikinti krašte, kurį daviau jiems ir jų tėvams“.=, Aš juos padarysiu baidykle visoms žemės karalystėms, gėda ir patarle, pašaipa ir keiksmažodžiu visose vietose, kur juos išvysiu.D<,Aš padarysiu su Judo karaliumi Zedekiju ir Jeruzalės gyventojais, pasilikusiais šitoje šalyje ir apsigyvenusiais Egipto krašte, kaip su blogosiomis figomis, kurių negalima valgyti..;U,Aš duosiu jiems širdis, kurios pažintų mane, kad Aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o Aš jiems būsiu jų Dievas, nes jie grįš prie manęs visa širdimi.:#,Aš palankiai žiūrėsiu į juos ir parvesiu juos atgal į šitą šalį, juos atstatysiu ir nebegriausiu, juos įsodinsiu ir neišrausiu..9U,„Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kokios šitos gerosios figos, tokie man bus Judo tremtiniai, kuriuos pasiunčiau iš šitos vietos į chaldėjų šalį.%8E,Tada Viešpats man kalbėjo:-7S,Viešpats klausė manęs: „Ką matai, Jeremijau?“ Aš atsakiau: „Figų. Gerosios figos labai geros, o blogosios tokios blogos, kad jų nebegalima valgyti“. 6 ,Vienoje pintinėje buvo labai gerų, ankstyvųjų figų, o kitoje pintinėje – labai blogų figų, kurių nebegalima valgyti.5#,Viešpats man parodė dvi figų pintines, padėtas prie Viešpaties šventyklos. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras ištrėmė iš Jeruzalės į Babiloną Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, bei Judo kunigaikščius, kalvius ir amatininkus.M4,(Aš užtrauksiu jums amžiną pajuoką ir nepamirštamą gėdą“. 3 ,'Aš visiškai pamiršiu jus ir apleisiu jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams, ir pašalinsiu iš savo akivaizdos.r2],&Bet kadangi jūs sakote: ‘Viešpaties našta’, nors Aš įsakiau nesakyti: ‘Viešpaties našta’,m1S,%Jūs turite klausti pranašo: ‘Ką tau atsakė Viešpats?’, arba: ‘Ką kalbėjo Viešpats?’#0?,$Neminėkite daugiau Viešpaties naštos, nes kiekvienas žmogaus žodis bus jam našta; jūs iškraipote gyvojo Dievo, kareivijų Viešpaties, žodžius./,#Taip jūs privalote sakyti savo artimui ar savo broliui: ‘Ką atsakė Viešpats?’, arba: ‘Ką kalbėjo Viešpats?’~.u,"Bet jei pranašas, kunigas ar kitas žmogus sakytų: ‘Viešpaties našta’, – tai Aš nubausiu jį ir jo namus.&-E,!„Jei tave klaus šita tauta, pranašas ar kunigas: ‘Kokia Viešpaties našta?’, atsakyk jiems: ‘Kokia našta? Viešpats sako: ‘Aš jus atmesiu’.n,U, Aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus. Jie pasakoja ir klaidina mano tautą savo lengvabūdiškais melais. Aš nesiunčiau jų ir jiems neįsakiau; jie visi yra nenaudingi šitai tautai“, – sako Viešpats.Q+,Aš esu prieš pranašus, kurie savo liežuviu sako: ‘Jis pasakė’.O*,Aš esu prieš pranašus, kurie vagia mano žodžius vienas nuo kito!`)9,„Argi mano žodis nėra kaip ugnis? Argi jis nėra kaip kūjis, sutrupinantis uolą?3(_,Pranašas, kuris turi sapną, tepasakoja sapną, o kas turi mano žodį, teskelbia jį ištikimai. Ką šiaudai turi bendro su kviečių grūdais?“ – sako Viešpats.',Jie siekia, kad mano tauta pamirštų mane dėl jų sapnų, kuriuos jie pasakoja vieni kitiems, kaip jų tėvai pamiršo mane dėl Baalo.S&,Ar ilgai tai bus širdyse pranašų, kurie pranašauja melą ir apgaulę?v%e,Aš girdėjau, ką kalbėjo pranašai, pranašaudami mano vardu melą ir sakydami: ‘Sapnavau, sapnavau!’$},Argi gali kas taip pasislėpti, kad Aš jo nematyčiau? – sako Viešpats. – Argi Aš nepripildau dangaus ir žemės??#y,Argi Aš esu Dievas tiktai arti, o toli nebesu Dievas?"+,Jei jie būtų buvę mano pasitarime ir skelbtų mano žodžius tautai, jie būtų nukreipę juos nuo jų pikto kelio ir nuo jų piktų darbų.j!M,„Aš nesiunčiau šitų pranašų, jie patys bėgo! Nekalbėjau jiems, tačiau jie pranašavo! ,Nenusigręš Viešpaties rūstybė. Jis įvykdys visa, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai aiškiai suprasite.U#,Ateina Viešpaties pykčio audra, viesulas užgrius ant nedorėlių galvų.zm,Kas buvo Viešpaties pasitarime, kas Jį matė ir girdėjo Jo žodį? Kas klausėsi Jo žodžio ir Jį išgirdo?B},Jie sako tiems, kurie niekina mane: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Jūs turėsite ramybę’, ir kiekvienam, kuris seka savo širdies užgaidas sako: ‘Jums neatsitiks nieko pikto’“.0Y,Taip sako Viešpats: „Neklausykite pranašų, jums pranašaujančių. Jie tik mulkina jus, kalbėdami prasimanytus regėjimus, o ne tai, kas ateina iš Viešpaties.F,Todėl kareivijų Viešpats taip sako apie pranašus: „Aš juos valgydinsiu metėlėmis ir girdysiu karčiu vandeniu, nes nuo Jeruzalės pranašų bedievystė pasklido visoje šalyje“.N,Tarp Jeruzalės pranašų mačiau baisių dalykų: svetimavimą ir melagystę. Jie padrąsina piktadarius, kad jie nenusigręžtų nuo savo nedorybių. Visi yra kaip Sodomos ir Gomoros gyventojai.ta, Tarp Samarijos pranašų mačiau kvailystę: jie pranašavo Baalo vardu ir klaidino mano tautą, Izraelį. 4~~}>|[{{zcyyxxCwvv"u~u>l===<0;:99S88M7766'5/433-2>100k/o/.s. --,++J*}* )((1'&&1%x$}##u""R!! Pc?RG$v|h)75 d - W T BLFyW>pNY,' Nebukadnecaras, Babilono karalius, davė įsakymą sargybos viršininkui Nebuzaradanui apie Jeremiją:Mw,' Bet Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paliko krašte kai kuriuos beturčius ir davė jiems vynuogynų ir žemės.L,' Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, ištrėmė į Babiloną mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas jį, ir amatininkus.]K3,'Chaldėjai sudegino karaliaus namus, žmonių namus ir nugriovė Jeruzalės sienas.]J3,'Be to, išlupo Zedekijui akis, surakino grandinėmis ir išgabeno jį į Babiloną.\I1,'Jis nužudė Zedekijo sūnus tėvo akivaizdoje, taip pat visus Judo kilminguosius.HH ,'Chaldėjų kariuomenė sekė juos ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose. Jie suėmė jį ir atgabeno pas Babilono karalių Nebukadnecarą į Riblą Hamato krašte. Karalius čia jį teisė.+GO,'Judo karalius Zedekijas ir visi kariai, pamatę juos, bėgo pro karaliaus sodą tarp dviejų sienų, palikdami miestą nakties metu. Jie traukėsi lygumos keliu.aF;,'Visi Babilono karaliaus kunigaikščiai suėjo ir susėdo prie viduriniųjų vartų: Nergal Sareceras, Samgar Nebas, Sarsechimas, Rabsaris, Nergal Sareceras, Rabmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai.lEQ,'Vienuoliktaisiais Zedekijo metais, ketvirto mėnesio devintą dieną miesto siena buvo pralaužta.D/,'Judo karaliaus Sedekijo devintųjų metų dešimtą mėnesį Babilono karalius Nebukadnecaras ir visa jo kariuomenė atėjo ir apgulė Jeruzalę.RC,&Jeremijas liko sargybos kieme iki tos dienos, kai Jeruzalė buvo paimta.1B[,&Tada kunigaikščiai atėjo pas Jeremiją ir klausė. Jis atsakė jiems, kaip karalius liepė. Jie paliko jį ramybėje, nes niekas nenugirdo jo pokalbio su karaliumi.A},&tada jiems atsakyk: ‘Aš maldavau karalių, kad jis manęs nesiųstų į Jehonatano namus ir aš ten nemirčiau’“.P@,&Jei kunigaikščiai išgirs, kad aš kalbėjau su tavimi, ateis ir klaus: ‘Pasakyk, ką kalbėjai su karaliumi ir ką karalius tau sakė; nieko nenuslėpk nuo mūsų, ir mes tavęs nežudysime’,]?3,&Zedekijas atsakė Jeremijui: „Šį pokalbį laikyk paslaptyje ir tada tu nemirsi!>3,&Tavo žmonas ir vaikus išves pas chaldėjus, o tu pats neištrūksi iš jų rankų. Tave suims Babilono karalius ir šitą miestą sudegins’“.Q=,&‘Visos Judo karaliaus namų moterys bus išvestos pas Babilono karaliaus kunigaikščius ir jos sakys: ‘Tavo draugai suvedžiojo ir įklampino tave, kai tu į dumblą patekai, jie paliko tave’.3<a,&Jei nepasiduosi, štai Viešpaties žodis:;y,&Bet Jeremijas sakė: „Tavęs neišduos jiems. Prašau, paklusk Viešpaties balsui, tai tau bus gerai ir liksi gyvas.*:M,&Karalius Zedekijas atsakė Jeremijui: „Aš bijau pas chaldėjus perbėgusių žydų, kad nebūčiau atiduotas jų valiai ir jie nepasityčiotų iš manęs“.9),&O jei tu nepasiduosi Babilono karaliaus kunigaikščiams, miestas atiteks chaldėjams; šie sudegins jį ir tu neištrūksi iš jų rankų“..8U,&Jeremijas atsakė Zedekijui: „Jei tu pasiduosi Babilono karaliaus kunigaikščiams, išliksi gyvas ir šis miestas nebus sudegintas. Liksi gyvas tu ir tavo namai.A7{,&Karalius Zedekijas slaptai prisiekė Jeremijui: „Kaip gyvas Viešpats, kuris davė mums gyvybę, aš nežudysiu tavęs ir neatiduosiu į rankas vyrų, siekiančių tavo gyvybės“.6,&Jeremijas atsakė Zedekijui: „Jei aš tau pasakysiu, ar nežudysi manęs? Jei aš tau patarsiu, ar paklausysi manęs?“m5S,&Karalius Zedekijas pasiuntė tarnus, kurie pranašą Jeremiją atvedė pas jį. Šis jį pasitiko Viešpaties namų trečiame įėjime. Karalius sakė Jeremijui: „Aš noriu tave kai ko paklausti; nieko neslėpk nuo manęs“.S4,& Jie ištraukė Jeremiją virvėmis iš šulinio. Jis liko sargybos kieme.3,& Etiopas Ebed Melechas pasakė Jeremijui: „Skudurus ir drabužius pasikišk į pažastis po virvėmis“. Jeremijas taip ir padarė.72g,& Ebed Melechas su vyrais nuėjo į karaliaus namų drabužių sandėlį, paėmė iš ten skarmalų ir suplyšusių drabužių ir nuleido juos virvėmis į šulinį Jeremijui.1,& Karalius įsakė etiopui Ebed Melechui: „Imk iš čia trisdešimt vyrų ir ištrauk pranašą Jeremiją iš šulinio, kol nenumirė“.$0A,& „Mano valdove karaliau, tie vyrai piktai pasielgė su pranašu Jeremiju. Jie įmetė jį į šulinį ir jis ten mirs badu, nes mieste nebėra duonos“.g/G,&išėjo iš rūmų, nuėjo pas karalių, kuris tuo metu buvo prie Benjamino vartų, ir tarė:i.K,&Etiopas Ebed Melechas, karaliaus namų eunuchas, išgirdęs, kad Jeremiją įmetė į šulinį,C-,&Jie suėmė Jeremiją ir įmetė į karaliaus sūnaus Malkijos šulinį prie sargybos kiemo. Jie nuleido jį virvėmis. Šulinyje nebuvo vandens, tik dumblas. Jeremijas įklimpo dumble.c,?,&Karalius Zedekijas atsakė: „Jis yra jūsų rankose, aš negaliu jums prieštarauti“.j+M,&Kunigaikščiai kreipėsi į karalių Zedekiją: „Šitą vyrą reikia nužudyti, nes jis silpnina mieste likusius karius ir savo kalbomis atima drąsą visai tautai. Jis neieško tautos gerovės, bet neša nelaimę jai“.k*O,&Šitas miestas tikrai pateks į Babilono karaliaus kariuomenės rankas, – sako Viešpats’“.))K,&„Taip sako Viešpats: ‘Kas liks šitame mieste, mirs nuo kardo, bado ir maro, bet kas išeis pas chaldėjus – išliks. Jis gaus savo gyvybę kaip grobį.7(g,&Šefatija, Matano sūnus, Gedolija, Pašhūro sūnus, Jehuchalas, Šelemijo sūnus, ir Pašhūras, Malkijos sūnus, girdėjo Jeremijo žodžius, kuriuos jis kalbėjo tautai:R',%Karalius Zedekijas įsakė, kad Jeremijas būtų nuvestas į sargybos kiemą ir kad jam duotų gabalą duonos iš Kepėjų gatvės, kol visa duona mieste pasibaigs. Taip Jeremijas liko sargybos kieme. &,%Mano valdove karaliau, išklausyk mano prašymą, nebesiųsk manęs atgal į raštininko Jehonatano namus, kad ten nemirčiau!“%w,%Kur dabar yra jūsų pranašai, pranašavę jums, kad Babilono karalius neateis prieš jus ir prieš šitą kraštą?$,%Be to, Jeremijas sakė karaliui Sedekijui: „Kuo aš nusikaltau tau, tavo tarnams ir tautai, kad mane laikote kalėjime?h#I,%Vieną dieną karalius Zedekijas pasiuntė atvesti Jeremiją. Karalius slaptai savo rūmuose klausė jį: „Ar yra žodis iš Viešpaties?“ Jeremijas atsakė: „Taip, tu būsi atiduotas į Babilono karaliaus rankas“.A"},%Jeremijas pateko į požemį ir išbuvo ten daug dienų.!,%Kunigaikščiai supyko ir sumušė Jeremiją bei įmetė į kalėjimą raštininko Jehonatano namuose, nes jie buvo padaryti kalėjimu. #,%Jeremijas atsakė: „Tai netiesa, aš nebėgu pas chaldėjus“. Irija nepatikėjo. Jis sulaikė Jeremiją ir nuvedė pas kunigaikščius.*M,% Jam atėjus prie Benjamino vartų, sargybinis Irija, sūnus Šelemijos, sūnaus Hananijos, sulaikė pranašą Jeremiją ir tarė: „Tu bėgi pas chaldėjus!“{,% Jeremijas norėjo eiti iš Jeruzalės į Benjamino kraštą savo nuosavybės reikalus sutvarkyti su savo giminaičiais.c?,% Kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi Egipto kariuomenės, pasitraukė nuo Jeruzalės,=s,% Jei jūs chaldėjų kariuomenę, prieš jus kariaujančią, taip sumuštumėte, jog liktų tik sužeistieji, tai jie, pakilę iš savo palapinių, sudegintų šitą miestą!’“oW,% Neapgaudinėkite patys savęs, manydami, kad chaldėjai pasitrauks ir nebesugrįš. Jie nepasitrauks.Y+,%ir chaldėjai vėl ateis, kariaus prieš šitą miestą, paims jį ir sudegins.,Q,%„Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakyk Judo karaliaus pasiuntiniams: ‘Faraono kariuomenė, kuri ateina jums padėti, grįš į savo kraštą Egiptą,5e,%Tada Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui:{,%Chaldėjai, kurie buvo apgulę Jeruzalę, išgirdę, kad ateina Egipto faraono kariuomenė, pasitraukė nuo Jeruzalės.X),%Jeremijas tada dar nebuvo įmestas į kalėjimą ir vaikščiojo savo tautoje.B},%Karalius Zedekijas pasiuntė Jehuchalą, Šelemijo sūnų, ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų, pas pranašą Jeremiją ir prašė jo: „Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą“.y,%Bet nei jis, nei jo tarnai, nei krašto gyventojai neklausė Viešpaties žodžių, kalbėtų per pranašą Jeremiją.w,%Vietoje Konijo, Jehojakimo sūnaus, Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Zedekiją.ve,$ Jeremijas ėmė kitą ritinį, padavė jį raštininkui Baruchui, Nerijos sūnui, o tas iš Jeremijo lūpų užrašė į ritinį visus žodžius, kuriuos Jehojakimas, Judo karalius, sudegino, ir pridėjo dar daugiau panašių žodžių.4a,$Aš nubausiu jį, jo palikuonis bei tarnus ir užleisiu visas nelaimes ant Jeruzalės gyventojų ir Judo žmonių, kurias paskelbiau prieš juos, bet jie neklausė’“.4a,$Todėl Viešpats apie Jehojakimą, Judo karalių, sako: ‘Jo palikuonys nesėdės Dovydo soste, o jo lavonas bus išmestas ir gulės dieną karštyje ir naktį šaltyje.;o,$O Jehojakimui, Judo karaliui, sakyk: ‘Tu sudeginai ritinį, sakydamas: ‘Kodėl tu užrašei, kad Babilono karalius ateis ir sunaikins šitame krašte žmones ir gyvulius?’},$„Imk kitą ritinį ir užrašyk į jį visus žodžius, buvusius ritinyje, kurį Jehojakimas, Judo karalius, sudegino. ,$Kai karalius sudegino ritinį su žodžiais, kuriuos Baruchas iš Jeremijo lūpų buvo užrašęs, Viešpats tarė Jeremijui:O ,$Be to, karalius įsakė Jerachmeeliui, karaliaus sūnui, Serajui, Azrielio sūnui, ir Šelemijui, Abdeelio sūnui, suimti raštininką Baruchą ir pranašą Jeremiją, bet Viešpats paslėpė juos.v e,$Nors Elnatanas, Delajas ir Gemarijas maldavo karalių nedeginti ritinio, bet jis nekreipė dėmesio į juos.n U,$Nei karalius, nei jo tarnai, girdėdami tuos žodžius, neišsigando ir nepersiplėšė savo rūbų.H  ,$Jehudžiui perskaičius tris ar keturis skyrius, karalius nupjaudavo juos raštininko peiliu, įmesdavo į ugnį židinyje ir sudegindavo, kol visas ritinys buvo sunaikintas židinio ugnyje.q[,$Tai buvo devintas mėnuo, ir karalius sėdėjo žiemos rūmuose, o priešais jį židinyje degė ugnis.H ,$Karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį. Jis atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario ir skaitė jį karaliaus ir visų kunigaikščių, stovinčių šalia karaliaus, akivaizdoje.},$Jie nuėjo pas karalių į rūmų kiemą ir visa pranešė karaliui. Ritinį jie paliko raštininko Elišamos kambaryje.ve,$Kunigaikščiai liepė jam: „Tu ir Jeremijas eikite pasislėpti, kad niekas nežinotų, kur jūs esate“.xi,$Baruchas atsakė: „Jis skelbė šituos žodžius man savo lūpomis, ir aš užrašiau į ritinį rašalu“.fE,$Jie paklausė Baruchą: „Sakyk, kaip tu surašei visus šituos žodžius iš jo lūpų?“/,$Išgirdę visus žodžius, jie išsigandę žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: „Mes privalome visus šiuos žodžius pranešti karaliui“.X),$Jie tarė jam: „Sėskis ir skaityk mums“. Baruchas skaitė, jiems girdint.wg,$Kunigaikščiai pasiuntė Jehudį, sūnų Netanijo, sūnaus Šelemijo, sūnaus Kušio, pas Baruchą ir jam įsakė: „Pasiimk ritinį, iš kurio skaitei tautai ir ateik“. Baruchas, Nerijos sūnus, pasiėmė ritinį ir atėjo pas juos.c?,$ Mikajas pranešė jiems girdėtus žodžius, kuriuos Baruchas skaitė tautai iš ritinio.q~[,$ nuėjo į karaliaus namus, į raštininko kambarį. Ten buvo susirinkę kunigaikščiai: raštininkas Elišama, Šemajo sūnus Delajas, Achboro sūnus Elnatanas, Šafano sūnus Gemarijas, Hananijo sūnus Zedekijas ir kiti valdovai.r}],$ Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas, išklausęs visus Viešpaties žodžius, skaitytus iš ritinio,j|M,$ Baruchas perskaitė iš ritinio Jeremijo žodžius girdint visai tautai Viešpaties namuose, raštininko Gemarijo, Šafano sūnaus, kambaryje, kuris buvo viršutiniame kieme, prie Viešpaties namų Naujųjų vartų įėjimo.L{,$ Penktaisiais Judo karaliaus Jehojakimo, Jozijo sūnaus, metais, devintą mėnesį, Jeruzalėje buvo pasninkas visai tautai ir visiems žmonėms, kurie buvo atėję iš Judo miestų į Jeruzalę. z,$Baruchas, Nerijos sūnus, padarė, kaip pranašas Jeremijas jam įsakė, ir perskaitė Viešpaties žodžius Viešpaties namuose.y1,$Gal jie nusižeminę maldaus Viešpatį ir atsisakys savo piktų kelių, nes didelė Viešpaties rūstybė ir bausmė paskelbta šitam miestui“.sx_,$Todėl tu eik į Viešpaties namus pasninko dieną ir paskaityk Viešpaties žodžius, kuriuos užrašei iš mano lūpų į ritinį, visų žmonių akivaizdoje. Skaityk, tegul girdi visi Judo miestų gyventojai, atėję į Jeruzalę.[w/,$Jeremijas tarė Baruchui: „Aš uždarytas ir negaliu eiti į Viešpaties namus.v,$Jeremijas pasišaukė Baruchą, Nerijos sūnų, kuris iš Jeremijo lūpų į ritinį užrašė visus Viešpaties kalbėtus žodžius.uy,$Gal Judo namai, girdėdami, kaip ketinu juos bausti, atsisakys pikto kelio, ir Aš jiems jų nusikaltimus atleisiu“.)tK,$„Imk ritinį ir užrašyk visus mano tau kalbėtus žodžius apie Izraelį, Judą ir visas tautas, apie kurias tau kalbėjau nuo Jozijo dienų iki šiandien.gsG,$Jehojakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, ketvirtaisiais metais, Viešpats tarė Jeremijui:r%,#tai Jehonadabui, Rechabo sūnui, niekada nepristigs vyro, stovinčio mano akivaizdoje, – sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas’“.q},#Jeremijas sakė rechabams: „Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kadangi jūs Jehonadabo, savo tėvo, įsakymą vykdote,c,!Tuomet Aš išauginsiu teisumo atžalą iš Dovydo palikuonių. Jis vykdys krašte teisumą ir teisingumą.k=O,!‘Ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui.4<a,! Kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, Benjamino krašte, apie Jeruzalę ir Judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos, – sako Viešpats’.K;,! Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Šioje tuščioje vietoje, kuri yra be žmonių ir gyvulių, ir kituose jos miestuose vėl bus gyvuliams ganyklų, o ganytojams ir jų bandoms poilsio vietų.-:S,! džiaugsmo ir linksmybės balsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: ‘Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’. Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo, – sako Viešpats’.l9Q,! Taip sako Viešpats: ‘Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad ji yra tuščia, be žmonių ir gyvulių, Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios yra tuščios, be gyventojų, be žmonių ir gyvulių, vėl girdėsis88i,! Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė visose žemės tautose. Kai jos išgirs apie gerovę ir perteklių, kurį jiems duosiu, jos išsigandusios drebės’.V7%,!nuplausiu jų nuodėmes ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto.\61,!Aš parvesiu Judo ir Izraelio belaisvius ir atstatysiu juos, kaip buvo pradžioje;a5;,!Bet Aš juos vėl išgelbėsiu ir išgydysiu, atversiu jiems taikos ir tiesos gausybę.4),!‘Chaldėjai įsiverš ir pripildys gatves lavonų. Aš savo rūstybėje juos išžudysiu ir nusigręšiu nuo šito miesto dėl jo piktybių.33,!Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą ir Judo karaliaus namus, kurie buvo sugriauti, kad pastatytų pylimus ir įtvirtinimus:2,!‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’.s1_,!„Taip sako Viešpats, kuris sukūrė žemę, sutvėrė ją ir padėjo pamatus, Viešpats yra Jo vardas:X0),!Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui, kai jis tebebuvo uždarytas sargybos kieme:|/q, ,Žmonės pirks žemę už pinigus, rašys pirkimo raštus, juos užantspauduos ir kvies liudytojų Benjamino krašte, Jeruzalės apylinkėse, Judo miestuose, kalnyno, lygumos ir pietų krašto miestuose, nes Aš parvesiu jų belaisvius’“.., +Jie vėl pirks žemę šioje šalyje, apie kurią sakoma: ‘Ji dykuma be žmonių ir gyvulių, ji atiduota į chaldėjų rankas’.a-;, *Kaip Aš juos baudžiau, taip Aš duosiu jiems visas gėrybes, kurias esu pažadėjęs.,{, )Aš džiaugsiuosi jais, darydamas jiems gera visa savo širdimi ir siela, ir tikrai juos įtvirtinsiu šitoje žemėje.+#, (Aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, nesiliausiu jiems gera daręs. Aš įdėsiu į jų širdis savo baimę, kad jie nepaliktų manęs.v*e, 'Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs, savo pačių ir savo vaikų labui.5)e, &Jie bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas.-(S, %‘Aš juos surinksiu iš visų šalių, po kurias užsirūstinęs ir supykęs išsklaidžiau. Juos sugrąžinsiu į šitą vietą ir leisiu jiems saugiai gyventi./'W, $Todėl dabar taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą, apie kurį jūs sakote, kad jis bus atiduotas į Babilono karaliaus rankas kardu, badu ir maru:u&c, #Jie įrengė Baalui aukštumą Ben Hinomo slėnyje, kad leistų savo sūnus ir dukteris per ugnį Molechui. To Aš jiems neįsakiau ir tai man net į galvą neatėjo, kad jie darytų tokį nusikaltimą ir įtrauktų Judą į nuodėmę.]%3, "Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suteptų.$}, !Jie atgręžė man nugarą, nors Aš juos mokiau nuo ankstaus ryto; tačiau jie nesiklausė ir nepriėmė mano pamokymo.##?, dėl izraelitų piktybių, kurias jie darė, mane supykdydami, kartu su savo karaliais, kunigaikščiais, kunigais, pranašais ir Jeruzalės gyventojais.q"[, Šitas miestas pykdė ir rūstino mane nuo pat jo įkūrimo dienos, ir Aš nusprendžiau jį sunaikinti!, Izraelitai ir Judo gyventojai nuo pat jaunystės darė pikta mano akivaizdoje ir pykdė mane savo rankų darbais, – sako Viešpats. –e C, Chaldėjai, kurie puola šitą miestą, įsiverš į jį, užims, padegs ir sudegins jį su visais namais, ant kurių stogų jie smilkė aukas Baalui ir aukojo geriamąsias aukas svetimiems dievams, mane užrūstindami.`9, Aš atiduosiu šitą miestą į chaldėjų ir Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas.R, „Aš Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku?#A, Viešpats tarė Jeremijui:, O Tu, Viešpatie Dieve, man liepei pirkti žemę už pinigus ir pasiimti liudytojus, nors miestas atiduotas į chaldėjų rankas“.;o, Štai pylimai jau prie miesto sienų, ir miestas per kardą, badą ir marą yra atiduodamas į chaldėjų rankas, kurie jį puola. Tavo žodis išsipildė, ir Tu pats tai matai.,Q, Įėję ir apsigyvenę šalyje, jie neklausė Tavęs, nesilaikė įstatymo ir nedarė, ką jiems buvai įsakęs. Todėl baudei juos, užleisdamas šitą nelaimę.mS, Jiems davei šią šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią duoti buvai prisiekęs jų tėvams. , Tu išvedei Izraelio tautą iš Egipto šalies su ženklais ir stebuklais, savo galinga ir ištiesta ranka, ir su dideliu siaubu.%, Tu darei ženklų ir stebuklų Egipto šalyje ir darai iki šios dienos Izraelyje ir tarp žmonių, ir įsigijai vardą, kaip yra šiandien. , Didis patarimu ir galingas darbais. Tavo akys mato visus žmonių kelius, kad atlygintų kiekvienam pagal jo kelius ir darbus.-, Tu rodai malonę tūkstančiams ir baudi vaikus už jų tėvų nusikaltimus. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas – kareivijų Viešpats.{o, „Viešpatie Dieve, Tu sukūrei dangų ir žemę savo didele galia ir ištiesta ranka. Nieko Tau nėra negalimo.U#, Padavęs pirkimo raštą Nerijos sūnui Baruchui, aš meldžiau Viešpatį:, Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Namai, žemė ir vynuogynai vėl bus perkami šiame krašte’“.=s, „Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Imk šituos pirkimo raštus, užantspauduotąjį ir atvirąjį, ir juos įdėk į molinį indą, kad jie ilgai išliktų’.+Q, Jų akivaizdoje pasakiau Baruchui:K, ir padaviau Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui Baruchui, matant mano pusbroliui Hanameliui ir liudytojams, pasirašiusiems pirkimo raštą, ir matant visiems žmonėms, buvusiems sargybos kieme., Aš paėmiau užantspauduotąjį pirkimo raštą, kaip reikalauja įstatymas ir papročiai, ir atvirąjį pirkimo raštąs _, Aš parašiau raštą, jį užantspaudavau, pakviečiau liudytojų ir pasvėriau sidabrą svarstyklėmis. w, Taip aš nupirkau iš savo dėdės sūnaus Hanamelio žemę Anatote ir jam atsvėriau septyniolika šekelių sidabro.x i, Hanamelis, mano dėdės sūnus, atėjo pas mane, kaip Viešpats buvo sakęs, į sargybos kiemą ir man tarė: „Pirk mano žemę Anatote, Benjamino krašte, nes tu turi teisę ją pirkti“. Aš supratau, kad tai buvo Viešpaties žodis. ), ‘Hanamelis, tavo dėdės Šalumo sūnus, ateis pas tave ir sakys: ‘Pirk mano žemę Anatote, nes tu turi teisę pirmas ją įsigyti’“.> w, Jeremijas sakė: „Toks buvo man Viešpaties žodis:7, Nebukadnecaras nuves Zedekiją į Babiloną, ir ten šis pasiliks, kol jį aplankysiu. Nors kovosite prieš chaldėjus, neturėsite pasisekimo’?“4a, Ir Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų rankų, bet tikrai pateks į Babilono karaliaus rankas ir kalbės su juo veidas į veidą, o jo akys matys ano akis.F, Judo karalius Zedekijas jį uždarė, sakydamas: „Kodėl tu pranašauji ir sakai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atiduosiu šitą miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį paims.), Tuomet Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas buvo uždarytas sargybos kieme prie Judo karaliaus namų., Dešimtaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais Viešpats kalbėjo Jeremijui. Tai buvo aštuonioliktieji Nebukadnecaro metai.V%,(Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius, – sako Viešpats“.I ,'ir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją.jM,&Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartų&E,%Jeigu galima išmatuoti dangaus aukštybę ir ištirti žemės gelmes, tai Aš atmesiu Izraelio palikuonis už tai, ką jie padarė, – sako Viešpats. –xi,$„Jeigu šitie įstatai liausis veikę mano akivaizdoje, tai ir Izraelio palikuonys paliaus būti mano tauta.L~,#Taip sako Viešpats, kuris davė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangas – kareivijų Viešpats yra Jo vardas:^}5,"Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: ‘Pažink Viešpatį!’ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu“.K|,!Bet tokią sandorą Aš padarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.6{e, ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai juos, paėmęs už rankos, išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.gzG,Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą, – sako Viešpats, –fyE,Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.^x5,Tada nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’. ~~<}}L||^{zzuyyxxw-vUutts_rr;q ponn~n2m]llEk}jii%hh!gg7f4ee-dccbb/aac``^__V^^k]]m\\H[XZZ YY(XWW"VVU&TTT/SSRRQQPOOjONdMLLIKK,JIIIHZHFFgEE]DCCBAc@???>=<<<;::99q88H7766f55443~322%1|1 00%//T..R-q,++-*x))>((i('c&&@& %%^$$V##""a4DvC__ i  a X och$o(9Y0+,1!Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus“.7/g,1 Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių, – sako Viešpats, –.-,1Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą, – sako Viešpats. – Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę.-,1Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų.,{,1Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’<+q,1Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: „Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas.O*,1Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus“.^)5,1Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, –@({,1Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas.d'A,1Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę.&,1Apie Damaską: „Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos.%,1Jis pakils kaip erelis, atskris ir išskės sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys“.r$],1Nuo jų griuvimo trenksmo sudrebės žemė, ir jų šauksmo balsas bus girdimas prie Raudonosios jūros.!#;,1Štai Viešpaties nutarimas Edomui ir sprendimas Temano gyventojams. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.J" ,1Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti?p!Y,1Kaip sunaikinta Sodoma ir Gomora bei jų apylinkės, taip ir čia nepasiliks ir negyvens joks žmogus.Y +,1Edomas taps pasibaisėjimu; kiekvienas praeivis švilps ir baisėsis jo likimu.eC,1Tavo smarkumas ir širdies išdidumas apgavo tave. Tu gyveni uolų plyšiuose, laikaisi kalvų viršūnėse. Jei tu susikrautum savo lizdą taip aukštai kaip erelis, Aš nustumčiau tave žemyn, – sako Viešpats. –A},1„Tu būsi mažas tarp tautų ir paniekintas žmonėse.yk,1Aš sužinojau iš Viešpaties, kad pasiuntinys yra pasiųstas tautoms. Jis kviečia visus į kovą prieš jį.5,1 Aš prisiekiau pats savimi, kad Bocra taps siaubu, virs dykuma bei keiksmažodžiu; visi jos miestai bus amžini griuvėsiai, – sako Viešpats“.a;,1 Jei nekaltieji turės gerti taurę, tai ar tu liksi nebaustas? Tu neišvengsi bausmės!Y+,1 Palik savo našlaičius, Aš išsaugosiu juos, tavo našlės tepasitiki manimi.!,1 Bet Aš apnuoginau Ezavą, Aš atidengiau jo paslaptis, ir jis nebeturės, kur pasislėpti. Jo vaikai, broliai ir kaimynai bus sunaikinti.  ,1 Ar vynuogių skynėjai nepaliktų kiek vynuogių? Jei vagys įsilaužtų nakčia, ar jie nepavogtų tik tiek, kiek jiems reikia?mS,1Bėkite ir pasislėpkite slėptuvėse, Dedano gyventojai! Aš sunaikinsiu Ezavą, aplankydamas jį.  ,1Kareivijų Viešpats sako Edomui: „Ar nebėra išminties Temane? Ar išminčiai nebeduoda patarimų, ar jų išmintis išseko?Q,1Bet po to Aš išlaisvinsiu amonitus, – sako kareivijų Viešpats“.-S,1Aš atvesiu prieš tave siaubą, – sako Viešpats, kareivijų Dievas. – Apsupę priešai taip jus išsklaidys, kad visi išbėgios ir niekas jų nebesurinks.}s,1Ko tu giries savo slėniais, nuklydusioji dukra? Pasitiki savo turtais, sakydama: ‘Kas drįs eiti prieš mane?’I ,1Vaitok, Hešbone, nes Ajas sunaikintas. Šaukite, Rabos dukterys, apsivilkite ašutinėmis, raudokite, bėgiodamos patvoriais, nes Milkomas ir jo kunigai bei kunigaikščiai eis į nelaisvę.!;,1Ateis diena, kai Aš leisiu amonitų Rabai patirti karą. Ji pavirs griuvėsiais, o aplinkiniai miestai bus sudeginti; Izraelis atgaus savo nuosavybę.,1Viešpats sako amonitams: „Argi Izraelis neturi paveldėtojų? Kodėl Milkomas paveldėjo Gadą ir jo žmonės apsigyveno miestuose?},0/Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis, – sako kareivijų Viešpats“. Toks yra Moabo teismas.ve,0.Vargas tau, Moabai! Tu žuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę./ W,0-Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką. ,0,Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Tai ištiks Moabą jų aplankymo metu.I  ,0+Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai!K ,0*Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį.l Q,0)Jis paims tvirtoves ir miestus. Tą dieną Moabo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys.E,0(Jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo.,0'Jie dejuos, sakydami: ‘Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!’ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms.  ,0&Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą, – sako Viešpats. –mS,0%Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir strėnos padengtos ašutinėmis.|q,0$Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo.O,0#Aš sustabdysiu Moabe aukojimą ir smilkymą jų dievams aukštumose.&E,0"Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaro – iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimų vandenys išseks.&E,0!Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti.H ,0 Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių.<s,0Aš verkiu ir dejuoju Moabo ir Kir Hereso žmonių.N~,0Aš žinau, kad jo pasigyrimas yra tuščias ir darbai niekam tikę.`}9,0Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą.|,0Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose.={u,0Ar nesityčiojai iš Izraelio, lyg jis būtų vagis?rz],0Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka.Sy,0Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas, – sako Viešpats. –6xg,0Kerijotams, Bocrai ir visiems Moabo miestams./wY,0Kirjataimams, Bet Gamului, Bet Meonui,,vS,0Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimams,Fu,0Bausmė atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,qt[,0Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas.Rs,0Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgėlį, kas atsitiko?xri,0Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.vqe,0Apverkite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą. Sulaužytas jo stiprusis skeptras, puikioji lazda!$pC,0Moabo sunaikinimas artėja.o,0Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išėjo į pražūtį, – sako Karalius, kareivijų Viešpats. –Hn ,0Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galingi vyrai, karžygiai!’Wm',0 Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.rl],0 Ateis laikas, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo ąsočius ištuštins ir sudaužys.Hk ,0 Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė.cj?,0 Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo ir kas saugo savo kardą nuo kraujo.liQ,0 Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jis bus visai sunaikintas, miestai ištuštės.rh],0Sunaikinimas pasieks kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai ir lygumos bus sunaikintos. g,0Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi paimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais.0f[,0Bėkite, būkite kaip kadagys dykumoje.uec,0Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimus, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo.1d],0Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai.Nc,0Šauksmas girdimas Horonaimuose, plėšimas ir didelis sunaikinimas.Lb,0Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: ‘Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų tarpo!’ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave!a7,0Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: „Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimai paimti, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta.^`5,/Kaip jis gali nurimti, kai Viešpats jį pasiuntė prieš Aškeloną ir pajūrį?“c_?,/Viešpaties karde, ar ilgai tu nenurimsi? Sugrįžk atgal į makštį, liaukis ir nurimk!j^M,/Gaza nupliko, Aškelonas sunaikintas, kartu ir jų slėnių liekanos. Ar ilgai tu raižysi save?/]W,/Apiplėšimo diena ateina visam filistinų kraštui, kad sunaikintų paskutinius Tyro ir Sidono padėjėjus. Viešpats sunaikins filistinus, Kaftoro krašto likutį.\{,/nuo žirgų trypimo, kovos vežimų dundėjimo, jų ratų dardėjimo. Tėvai nebesirūpins vaikais, jų rankos nusvirs.0[Y,/„Vandenys kyla iš šiaurės ir tampa patvinusia upe, apsemia kraštą ir visa, kas jame, miestus ir jų gyventojus. Žmonės šauks, visi krašto gyventojai dejuosaZ;,/Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie filistinus, prieš faraonui užimant Gazą:qY[,.Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, – sako Viešpats. – Aš esu su tavimi. Aš visiškai sunaikinsiu tautas, į kurias tave ištrėmiau, bet tavęs iki galo nesunaikinsiu. Aš bausiu tave saikingai, bet be bausmės nepaleisiu“.dXA,.Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, Izraeli, neišsigąsk! Aš tave išgelbėsiu ir tavo palikuonis parvesiu iš nelaisvės, iš tolimo krašto. Jokūbas sugrįš, turės ramybę, gyvens saugiai, ir niekas jo negąsdins.\W1,.Aš atiduosiu juos į rankas tų, kurie siekia jų gyvybės, į Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, ir jo tarnų rankas. Po daug metų kraštas vėl bus apgyvendintas kaip senais laikais, – sako Viešpats. –#V?,.Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Aš nubausiu Noją, faraoną, Egiptą su jų dievais ir karaliais; faraoną ir visus, kurie juo pasitiki.VU%,.Egipto duktė bus sugėdinta, ji bus atiduota į šiaurės tautos rankas“.dTA,.Jie iškirs mišką, kuris buvo nepereinamas. Jų yra nesuskaitoma daugybė kaip skėrių.eSC,.Jų balsas yra kaip gyvatės šnypštimas. Jie ateina su kirviais tarytum miško kirtėjai.&RE,.Jo samdyti kariai yra kaip nupenėti veršiai. Jie visi apsigręžė ir pabėgo. Jie neatsilaikė, nes atėjo pražūties diena, priartėjo aplankymo metas.LQ,.Egiptas yra puiki telyčia, bet iš šiaurės ateina sunaikinimas.XP),.Pasiruoškite tremčiai, Egipto gyventojai! Nofas pavirs dykyne be gyventojų.$OA,.Kaip Aš gyvas, – sako Karalius, kurio vardas – kareivijų Viešpats, – kaip Taboras yra tarp kalnų ir Karmelis prie jūros, taip tikrai jis ateis.XN),.Jie šaukė apie faraoną, Egipto karalių: ‘Jis yra triukšmas po laiko’.M',.Tavo daugybė susvyravo ir krito vienas po kito. Jie sakė: ‘Grįžkime pas savo tautą, į savo gimtinę, bėkime nuo žudančio kardo!’]L3,.Kodėl tavo karžygiai išvaikyti? Jie neatsilaikė, nes Viešpats juos parklupdė.K,.„Praneškite Migdole, paskelbkite Tachpanhese ir Nofe! Sakykite: ‘Atsistokite ir pasiruoškite, nes kardas jau ryja aplinkui!’xJi,. Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui, kad Nebukadnecaras, Babilono karalius, ateis ir užpuls Egipto žemę.Iy,. Tautos išgirdo apie tavo gėdą, pilna žemė tavo šauksmo. Galiūnas susidūrė su galiūnu, ir abu kartu krito!“rH],. Eik į Gileadą, atsinešk balzamo, mergele, Egipto dukra! Veltui vartoji vaistų daugybę, tu nepagysi!YG+,. Tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, keršto diena. Jis atkeršys savo priešams. Kardas ris ir bus sotus bei pasigers krauju. Tai bus auka Viešpačiui, kareivijų Dievui, šiaurės krašte, prie Eufrato.F,. Pirmyn, žirgai, skubėkite, kovos vežimai! Karžygiai pirmyn! Etiopai ir libiai su skydais, Lidijos gyventojai su įtemptais lankais!E),.Egiptas kyla kaip potvynis, kaip upės vanduo nerimsta. Jis sako: ‘Aš pakilsiu, apdengsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus!’:Do,.Kas kyla lyg potvynis, lyg upės vanduo nerimsta?mCS,.Eiklieji nepabėgs ir stiprieji neišsigelbės. Šiaurėje, prie Eufrato, jie susvyruos ir parkris.&BE,.Kodėl Aš mačiau juos išsigandusius ir besitraukiančius atgal? Jų karžygiai išblaškyti bėga be atodairos, visur išgąstis, – sako Viešpats. –zAm,.Balnokite žirgus ir sėskite ant jų. Rikiuokitės užsidėję šalmus, galąskite ietis, apsivilkite šarvais.K@,.„Paruoškite mažąjį ir didįjį skydą ir traukite į kovą.h?I,.Apie Egiptą, apie faraono Nekojo, Egipto karaliaus, kariuomenę, buvusią prie Eufrato upės Karkemiše, kurią Nebukadnecaras, Babilono karalius, nugalėjo ketvirtaisiais Johakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, metais.F>,.Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie pagonių tautas.&=E,-Tu prašai sau didelių dalykų. Neprašyk, nes štai Aš bausiu visą kraštą, bet tavo gyvybę duosiu tau kaip grobį visose vietose, kur tik eisi’“.j<M,-Todėl taip kalbėjo Viešpats: ‘Ką Aš stačiau – nugriausiu ir ką sodinau – išrausiu.;,-‘Tu sakei: ‘Vargas man! Viešpats prideda man skausmų prie mano sielvarto. Pavargau vaitodamas, neturiu ramybės’.@:{,-„Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, tau, Baruchai:=9s,-Pranašo Jeremijo žodžiai Baruchui, Nerijos sūnui, kai jis šiuos žodžius iš Jeremijo lūpų užrašė į knygą ketvirtais Johakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, metais:81,,Aš atiduosiu faraoną Hofrą, Egipto karalių, į rankas jo priešų, kurie siekia jo gyvybės, kaip atidaviau Zedekiją, Judo karalių, į jo priešo Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, kuris siekė jo gyvybės, rankas, – sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas’“.|7q,,Štai jums ženklas, kad nubausiu jus šioje vietoje, kad žinotumėte, jog mano žodžiai prieš jus išsipildys.66e,,Tik labai mažas skaičius paspruks nuo kardo ir sugrįš iš Egipto į Judą. Tada Judo likutis, esantis Egipto krašte, pamatys, kieno žodis išsipildys – mano ar jų.5},,Aš darysiu jiems pikta, o ne gera; visi Judo žmonės Egipto žemėje žus nuo kardo ir bado, kol bus visai sunaikinti.]43,,Bet išgirskite ir Viešpaties žodį, visi žydai, gyvenantys Egipto žemėje: ‘Aš prisiekiau savo vardu, kad nė vienas iš Judo žmonių nebesakys visoje Egipto žemėje: ‘Kaip Viešpats Dievas gyvas!’"3=,,‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Jūs ir jūsų žmonos, kaip pažadėjote, taip įvykdėte, sakydami: ‘Ištesėsime savo įžadus, smilkysime ir liesime geriamąsias aukas dangaus karalienei’. Ištesėkite savo įžadus ir įvykdykite, ką nusprendėte. 2,,Be to, Jeremijas kalbėjo visiems žmonėms ir visoms moterims: „Klausykite Viešpaties žodžio, visi žydai, gyvenantys Egipte:91k,,Kadangi jūs tomis aukomis nusikaltote Viešpačiui, neklausėte Jo, nesilaikėte įstatymo, įsakymų ir nuostatų, todėl jus ištiko šios nelaimės, kaip yra šiandien“.T0!,,Jis nebegalėjo daugiau pakęsti jūsų piktų darbų ir jūsų daromų bjaurysčių, todėl jūsų kraštas tapo dykyne, pasibaisėjimu bei keiksmažodžiu ir liko be gyventojų, kaip matome šiandien.%/C,,„Smilkalus, kuriuos Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse deginote jūs, jūsų tėvai, karaliai, kunigaikščiai ir visi žmonės, Viešpats prisiminė.A.},,Jeremijas atsakė vyrams, moterims ir visiems žmonėms:@-y,,Argi mes smilkėme ir liejome aukas dangaus karalienei be mūsų vyrų žinios? Argi be jų sutikimo kepėme jai pyragaičius, kad ją pagarbintume, ir liejome geriamąsias aukas?“,,,Kai liovėmės smilkyti dangaus karalienei ir nebeaukojame geriamųjų aukų, kenčiame nepriteklių ir žūstame nuo kardo ir bado.+,,Mes darysime tai, ką pasižadėjome: smilkysime dangaus karalienei ir liesime jai geriamąsias aukas, kaip mūsų tėvai, karaliai ir kunigaikščiai darė Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse. Tada turėjome pakankamai maisto ir nepatyrėme pikto.S*,,„Žodžių, kuriuos mums kalbėjai Viešpaties vardu, mes neklausysime.1)[,,Tuomet visi vyrai, kurie žinojo, kad jų žmonos smilko svetimiems dievams, ir didelis būrys moterų, ir visi gyvenantys Patrose, Egipto žemėje, atsakė Jeremijui:U(#,,Iš jūsų, atvykusių gyventi į Egipto kraštą, nė vienas neišsigelbės, neištrūks ir nesugrįš į Judo kraštą, kurio jūs ilgitės ir į kurį norėtumėte sugrįžti, nebent kas pabėgtų“.['/,, Aš bausiu gyvenančius Egipte, kaip baudžiau Jeruzalę – kardu, badu ir maru.^&5,, Aš sunaikinsiu jūsų likutį, sumaniusį vykti į Egiptą gyventi. Jūs žūsite nuo kardo ir bado Egipto žemėje, būsite sunaikinti nuo mažiausio iki didžiausio, tapsite pasibaisėjimu, keiksmu ir pajuoka.z%m,, Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Aš nusisuksiu nuo jūsų ir visai sunaikinsiu Judą.$-,, Jūs iki šios dienos nenusižeminote, nebijojote manęs ir nesilaikėte mano įstatymo bei įsakymų, kuriuos daviau jums ir jūsų tėvams“.##?,, Ar užmiršote visas savo tėvų, Judo karalių, jų žmonų, savo pačių ir savo žmonų nedorybes, kurias darėte Judo krašte ir Jeruzalės gatvėse?J" ,,Kodėl rūstinate mane savo darbais, smilkydami svetimiems dievams Egipto krašte, į kurį atvykote gyventi? Patys sau rengiate sunaikinimą, kol tapsite visoms tautoms prakeikimu ir pajuoka.!7,,Todėl dabar taip sako Viešpats: „Kodėl patys sau darote bloga, sunaikindami vyrus, moteris, kūdikius ir vaikus, kol nebeliks Jude nė likučio?% C,,Dėl to mano rūstybė ir įtūžis išsiliejo ir užsiliepsnojo Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse – jie pavirto griuvėsiais, kaip yra šiandien“.X),,Bet jie nekreipė dėmesio, neklausė ir nesiliovė aukoti svetimiems dievams.},,Aš nuolat siunčiau savo tarnus, pranašus, ir sakiau: ‘Nedarykite to pasibjaurėtino dalyko, kurio Aš nekenčiu’.&E,,Tai įvyko dėl jų nusikaltimų, kuriais jie sukėlė mano rūstybę, smilkydami svetimiems dievams, kurių nepažino nei jie, nei jūs, nei jūsų tėvai.s_,,„Jūs patys matote, kaip nubaudžiau Jeruzalę ir Judo miestus. Šiandien jie yra apleisti griuvėsiai. ,,Viešpats kalbėjo per Jeremiją visiems izraelitams, gyvenantiems Egipto žemėje: Migdole, Tachpanhese, Nofe ir Patroso krašte:\1,+ Jis sudaužys atvaizdus Egipto Bet Šemeše ir sudegins Egipto dievų namus’“."=,+ Jis padegs Egipto dievų namus, o juos išgabens į nelaisvę. Jis apsirengs Egipto kraštu, kaip piemuo apsirengia apsiaustu, ir ramiai išeis iš ten.#?,+ Jis ateis ir užims Egipto žemę. Tada kas skirtas mirčiai – mirs, kas skirtas nelaisvei – eis į nelaisvę, kas skirtas kardui – atiteks kardui.W',+ ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš pasiųsiu Nebukadnecarą, Babilono karalių, mano tarną, ir pastatysiu jo sostą ant šitų paslėptų akmenų. Ir jis išties savo palapinę virš šitų akmenų.ta,+ „Imk didelių akmenų ir įkask juos žemėje prie faraono namų vartų Tachpanhese, izraelitams matant,2_,+Viešpats kalbėjo Jeremijui Tachpanhese:E,+Jie nepakluso Viešpaties balsui ir atėjo į Tachpanhesą.fE,+vyrus, moteris, vaikus ir karaliaus dukteris – visus, kuriuos Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, buvo palikęs pas Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, taip pat pranašą Jeremiją ir Baruchą, Nerijos sūnų.,+Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai paėmė žmones, sugrįžusius iš visų aplinkinių tautų, kur jie buvo išsklaidyti:xi,+Johananas, Kareacho sūnus, visi karo vadai ir visa tauta nepaklausė Viešpaties įsakymo likti Judo krašte.+,+Baruchas, Nerijos sūnus, kursto tave prieš mus, kad mes patektume į chaldėjų rankas ir jie mus nužudytų arba ištremtų į Babiloną!“\1,+Azarija, Hošajos sūnus, Johananas, Kareacho sūnus, ir visi išdidūs žmonės atsakė Jeremijui: „Netiesą kalbi! Viešpats, mūsų Dievas, nesiuntė tavęs mums pasakyti: ‘Neikite į Egiptą gyventi’.},+Kai Jeremijas baigė kalbėti žmonėms Viešpaties, jų Dievo, žodžius, kuriuos Viešpats, jų Dievas, jiems siuntė, ,*Dabar tikrai žinokite, kad žūsite nuo kardo ir mirsite nuo bado bei maro vietoje, į kurią norite eiti ir gyventi“.U #,*Aš šiandien jums paskelbiau, bet jūs neklausote Viešpaties, savo Dievo.P ,*Jūs veidmainiavote, kai siuntėte mane pas Viešpatį, jūsų Dievą, sakydami: ‘Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą! Ką Viešpats, mūsų Dievas, pasakys, paskelbk mums, ir mes darysime!’v e,*Tai yra Viešpaties žodis tau, Judo likuti. Neikite į Egiptą! Žinokite, kad šiandien aš jus įspėjau!k O,*Kaip Aš savo rūstybę išliejau ant Jeruzalės gyventojų, taip išliesiu savo rūstybę ant einančių į Egiptą. Jūs ten būsite keiksmu, pasibaisėjimu, pasityčiojimu bei pajuoka ir savo krašto daugiau nematysite’.!;,*Žmonės, kurie pasiryžę eiti į Egiptą gyventi, žus nuo kardo ir mirs nuo bado ir maro, nė vienas neištrūks nuo pikto, kurį ant jų užleisiu.{o,*tai kardas, kurio bijote, pavys jus ir badas, kuris jus baugina, seks paskui jus į Egiptą. Ten jūs ir mirsite.a;,*tada klausyk, Judo likuti, Viešpaties žodžio: ‘Jei jūs eisite į Egiptą gyventi,!,*sakydami: ‘Ne! Mes eisime į Egipto kraštą, kur nematysime karo, negirdėsime trimito balso ir nebadausime. Ten mes apsigyvensime!’,ta,* Bet jei jūs sakysite: ‘Mes neliksime šiame krašte’, ir neklausysite Viešpaties, savo Dievo, balso,oW,* Aš būsiu jums gailestingas, kad jis jūsų pasigailėtų ir paliktų jus gyventi jūsų krašte’.c?,* Nebijokite Babilono karaliaus, nes Aš būsiu su jumis ir išgelbėsiu jus iš jo rankų.1,* ‘Jei jūs liksite šiame krašte, Aš jus statysiu ir negriausiu, sodinsiu ir neišrausiu, nes Aš gailiuosi dėl to pikto, kurį jums padariau.q[,* ir pranešė jiems: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, pas kurį siuntėte mane maldauti už jus: ,*Jis pasišaukė Johananą, Kareacho sūnų, visus karo vadus, esančius su juo, ir visus žmones, nuo mažiausio iki didžiausio,;~q,*Po dešimties dienų Viešpats kalbėjo Jeremijui.} ,*Ar tai bus gera, ar bloga, paklusime Viešpaties, mūsų Dievo, pas kurį tave siunčiame, balsui, kad mums gerai sektųsi“.|+,*Jie vėl sakė Jeremijui: „Viešpats tebūna liudytojas, jei nevykdysime to žodžio, su kuriuo Viešpats, tavo Dievas, tave atsiųs pas mus.3{_,*Pranašas Jeremijas jiems atsakė: „Aš išklausiau jus ir melsiu, kaip prašėte, Viešpatį, jūsų Dievą. Ką Viešpats, jūsų Dievas, atsakys, pranešiu jums“.Fz,*kad Viešpats, tavo Dievas, nurodytų, ką turime daryti“.+yO,*„Išklausyk mūsų maldavimą! Melsk už mus Viešpatį, savo Dievą, dėl šio likučio, nes iš daugelio likome mažas būrelis, kaip pats matai savo akimis,)xK,*Visi karo vadai, Johananas, Kareacho sūnus, Jezanijas, Hošajos sūnus, ir visi žmonės, nuo didžiausio iki mažiausio, atėjo ir sakė pranašui Jeremijui:!w;,)nes bijojo chaldėjų, kadangi Izmaelis, Netanijo sūnus, nužudė Gedoliją, Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius buvo paskyręs krašto valdytoju.]v3,)Keliaudami jie apsistojo Kimhame, prie Betliejaus. Jie norėjo pabėgti į Egiptą,~uu,)Tada Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai, esantys su juo, ėmė tautos likutį, kurį Izmaelis, Netanijo sūnus, nužudęs Gedoliją, Ahikamo sūnų, išvedė iš Micpos, ir sugrąžino iš Gibeono vyrus, moteris, vaikus ir eunuchus.`t9,)Bet Izmaelis, Netanijo sūnus, paspruko su aštuoniais vyrais ir pabėgo pas amonitus.s{,)Visi žmonės, kuriuos Izmaelis išvedė kaip belaisvius iš Micpos, atsisuko ir nuėjo pas Johananą, Kareacho sūnų.urc,) Kai su Izmaeliu esantys žmonės pamatė Johananą, Kareacho sūnų, ir visus karo vadus su juo, nudžiugo.q,) surinko visus savo vyrus ir išėjo kovoti prieš Izmaelį, Netanijo sūnų. Jie užtiko jį prie didelių vandenų Gibeone.wpg,) Kai Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai išgirdo apie tai, ką Izmaelis, Netanijo sūnus, padarė, o,) Jis tautos likutį, kuris buvo Micpoje, padarė belaisvius. Karaliaus dukteris ir visus Micpos žmones, kuriuos Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, buvo pavedęs Gedolijui, Ahikamo sūnui, Izmaelis, Netanijo sūnus, suėmė ir vedėsi į amonitų kraštą.Gn,) Duobė, į kurią Izmaelis sumetė nužudytųjų lavonus, buvo karaliaus Asos padaryta, kai jis išsigando Izraelio karaliaus Bašos. Izmaelis, Netanijo sūnus, pripildė ją užmuštųjų.Cm,)Dešimt atėjusių vyrų sakė Izmaeliui: „Nežudyk mūsų, mes turime laukuose paslėpę kviečių, miežių, aliejaus ir medaus atsargų“. Izmaelis nenužudė jų kartu su kitais.nlU,)Jiems įėjus į miestą, Izmaelis, Netanijo sūnus, ir jo vyrai nužudė juos ir sumetė į duobę.!k;,)Izmaelis, Netanijo sūnus, išėjo iš Micpos jų pasitikti. Eidamas jis verkė ir, juos sutikęs, sakė: „Ateikite pas Gedoliją, Ahikamo sūnų“.Pj,)atėjo aštuoniasdešimt vyrų iš Sichemo, Šilojo ir Samarijos. Jų barzdos buvo nuskustos, drabužiai perplėšti ir oda suraižyta. Jie atsinešė aukų bei smilkalų aukoti Viešpaties namuose.Hi ,)Kitą dieną, Gedolijui žuvus, dar niekam nežinant apie tai,\h1,)Izmaelis nužudė taip pat visus su Gedoliju buvusius žydus ir chaldėjų karius.Cg,)pakilo Izmaelis, Netanijo sūnus, ir dešimt su juo buvusių vyrų ir nužudė kardu Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius buvo paskyręs krašto valdytoju._f7,)Izmaelis, sūnus Netanijo, sūnaus Elišamos, iš karališkos giminės, karaliaus kunigaikštis, septintą mėnesį atėjo su dešimčia vyrų pas Gedoliją, Ahikamo sūnų, į Micpą. Jiems kartu Micpoje valgant,~eu,(Gedolijas, Ahikamo sūnus, atsakė Johananui, Kareacho sūnui: „Nedaryk taip, nes netiesą sakai apie Izmaelį“.*dM,(Johananas, Kareacho sūnus, slaptai pasisiūlė Gedolijui Micpoje: „Leisk man eiti ir nužudyti Izmaelį, Netanijo sūnų. Niekas apie tai nesužinos. Kodėl jis turėtų nužudyti tave? Tuomet Judo žmonės, kurie yra čia susirinkę, būtų išblaškyti ir Judo likutis pražūtų“..cU,(Jie jam sakė: „Ar žinai, kad Baalis, amonitų karalius, atsiuntė Izmaelį, Netanijo sūnų, tavęs nužudyti?“ Bet Gedolijas, Ahikamo sūnus, jais netikėjo.mbS,( Johananas, Kareacho sūnus, ir kiti karo vadai, kurie buvo krašte, atėjo pas Gedoliją į Micpą.$aA,( sugrįžo iš visų vietovių, kuriose jie buvo išblaškyti, į Judo kraštą pas Gedoliją į Micpą. Jie surinko labai daug vynuogių ir sodų vaisių.G`,( Visi žydai, kurie buvo Moabe, Edome ir kituose kraštuose, išgirdę, kad Babilono karalius paliko krašte likutį ir Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, paskyrė krašto valdytoju,N_,( Aš lieku Micpoje ir tarnausiu chaldėjams, kurie čia atvyks. O jūs rinkite vynuogynų, sodų ir alyvmedžių vaisius, kaupkite jų atsargas ir gyvenkite tuose miestuose, kuriuos pasirinkote“.)^K,( Gedolijas, sūnus Ahikamo, sūnaus Šafano, su priesaika sakė jiems: „Nebijokite chaldėjų, likite krašte, tarnaukite Babilono karaliui ir jums bus gerai.S],(atėjo pas Gedoliją į Micpą Izmaelis, Netanijo sūnus, Johananas ir Jehonatanas, Kareacho sūnūs, Seraja, Tanhumeto sūnus, sūnūs Efajo iš Netofos ir Jezanijas, maako sūnus, su savo žmonėmis.m\S,(Kai išlikę Judo karo vadai ir jų žmonės išgirdo, jog Babilono karalius paskyrė krašto valdytoju Gedoliją, Ahikamo sūnų, ir pavedė jam likusius krašte beturčius, vyrus, moteris ir vaikus, neištremtus į Babiloną,w[g,(Jeremijas nuėjo pas Goedoliją, Ahikamo sūnų, į Micpą ir gyveno tarp žmonių, kurie buvo likę krašte.ZZ-,(Eik pas Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius paskyrė Judo valdytoju, gyvenk ten arba pasirink kitą vietą“. Sargybos viršininkas davė jam maisto bei dovanų ir paleido jį.wYg,(Taigi šiandien aš nuimu grandines nuo tavo rankų. Jei tu nori eiti drauge su manimi į Babiloną, eik, ir aš tavimi pasirūpinsiu. O jei tu nenori eiti į Babiloną, neik! Visas kraštas yra tau prieš akis. Eik ten, kur tau patinka.qX[,(Dabar Viešpats padarė taip, kaip buvo kalbėjęs, nes jūs nusikaltote Viešpačiui, neklausydami Jo.W),(Sargybos viršininkas įsakė pašaukti Jeremiją ir tarė jam: „Viešpats, tavo Dievas, paskelbė apie ateinančią nelaimę šitai vietai.RV,(Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paleido jį Ramoje. Tas jį išlaisvino iš grandinių, nes Jeremijas buvo vedamas drauge su kitais iš Jeruzalės į Babiloną.zUm,'Tu nekrisi nuo kardo ir tavo gyvybė atiteks tau kaip grobis, nes pasitikėjai manimi, – sako Viešpats’“.lTQ,'Bet tą dieną Aš tave išgelbėsiu ir tu nebūsi atiduotas į rankas tų žmonių, kurių bijai.*SM,'„Eik ir kalbėk etiopui Ebed Melechui: ‘Aš išpildysiu savo žodžius šito miesto nelaimei, o ne gerovei, ir tu pats savo akimis matysi juos išsipildant.=Ru,'Jeremijui dar esant sargybos kieme, Viešpats tarė:7Qg,'pasiuntė ir atgabeno Jeremiją iš sargybos kiemo. Jie patikėjo jį Gedolijui, sūnui Ahikamo, sūnaus Šafano, kad jį globotų. Taip Jeremijas liko gyventi savo tautoje.P,' Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, Nebušazbanas, Rabsaris, Nergal Sareceras, Rabmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiailOQ,' „Paimk jį, prižiūrėk ir nedaryk jam nieko blogo, bet padaryk jam, kaip jis pats panorės“. .G~}}v}||{zznyyxwwwvvkuuOttCsrriqq4ppooLnnJmllklkjjKiiihh'ggBff'e.ddcc3bbYaa;``3__3^]]m\\x[[/ZZUYYY;XXBWWQVrUUXTT\TS}RRQQPP{P,OOONNMM!LLEKK,JJ-II;HGGBFtEEDDCC0BBAAnA @??V>>s==<VYb~.L06>Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.H/ 6=Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.D.6G,4Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paėmęs juos, nuvedė pas Babilono karalių į Riblą.z=m,4miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, septynis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo į kariuomenę, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste.t<a,4Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus,u;c,4Devyniasdešimt šeši granato vaisiai buvo iš vienos pusės; iš viso aplinkui groteles jų buvo šimtas..:U,4Ant kolonos buvo varinis kapitelis, penkių uolekčių aukščio; jį supo grotelės ir granato vaisiai – viskas buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona.97,4Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, dvylikos uolekčių apimties; kolonos sienos buvo keturių pirštų storio, o vidus tuščias.=8s,4Dviejų kolonų, baseino, dvylikos varinių jaučių, buvusių po baseinu, ir stovų, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties namams, vario buvo neįmanoma pasverti. 7,4Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštes – visa, kas buvo iš aukso ir sidabro.6,4Jie paėmė ir puodus, šakutes, gnybtuvus, dubenis, semtuvus bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu.5!,4Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir visą jų varį išgabeno į Babiloną.s4_,4Bet Nebuzaradanas paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę.93k,4Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, išvedė į nelaisvę dalį tautos beturčių, mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas babiloniečius, ir visus amatininkus.k2O,4Chaldėjų kariai, buvę su sargybos viršininku, išgriovė aplinkui Jeruzalę esančias sienas.`19,4 Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus.@0y,4 Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę./,4 Tada Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis, išsivedė į Babiloną ir įmetė į kalėjimą, kuriame jis išbuvo iki mirties.n.U,4 Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, taip pat ir visus Judo kunigaikščius Ribloje.m-S,4 Jie suėmė karalių ir atgabeno pas Babilono karalių į Riblą Hamato krašte, ir tas jį teisė.,},4Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumoje prie Jericho. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta.K+,4Pralaužę miesto sieną, karalius ir visi jo kariai pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, pro karaliaus sodą. Chaldėjai buvo apsupę miestą. Jie traukėsi lygumos keliu.o*W,4Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti.J) ,4Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų.N(,4Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo su visa kariuomene prieš Jeruzalę, ją apgulė ir supylė aplinkui pylimą.''G,4Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.?&y,4Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir Jehojakimas.*%M,4Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė iš Libnos.$1,3@sakydamas: ‘Taip įvyks su Babilonu. Jis paskęs ir nebepakils dėl visų nelaimių, kurias Viešpats jam užves’“. Tiek Jeremijo žodžių.\#1,3?Perskaitęs šią knygą, pririšk prie jos akmenį ir įmesk ją į Eufrato upę,$"A,3>ir sakyk: ‘Viešpatie, Tu grasinai šitą vietą taip sunaikinti, kad čia nebebūtų nieko: nei žmonių, nei gyvulių, ir ji liktų amžina dykyne’.^!5,3=Jeremijas sakė Serajai: „Nuvykęs į Babiloną, perskaityk visus šiuos žodžius ,3M,2Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.5=c,2Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’.<5,2Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą. ;,2Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’:w,2Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikai, – sako Viešpats. – Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.9{,2Iš šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.78g,2„Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.W7',2Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:S6,1'Bet paskutinėmis dienomis Aš išvaduosiu Elamą, – sako Viešpats“.[5/,1&Aš pastatysiu Elame savo sostą ir pašalinsiu jų karalius bei kunigaikščius.(4I,1%Aš sukelsiu Elame baimę priešų, kurie siekia jo gyvybės, ir atvesiu prieš juos nelaimę, savo rūstybę, siųsiu paskui juos kardą ir sunaikinsiu juos.@3y,1$Aš pasiųsiu ant Elamo keturis vėjus iš keturių pasaulio šalių ir juos išsklaidysiu į visus pasaulio kraštus taip, kad nebus tautos, kurioje Elamo išsklaidytųjų nebūtų.E2,1#„Aš sulaužysiu Elamo lanką, jo didžiausią stiprybę.l1Q,1"Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Elamą, pradedant karaliauti Zedekijui, Judo karaliui: F~~~}}||!{{zzyyxx2w{vv|vuu/tt ssss2rrrCqqqeqppp8oooJonnnEmmllkkhkjjEiiuhhJgg;fffeete dcclbb?aaB``+__u^^2]\\y\[[%ZZNYY;XXvWWW VVUU&TT SSDRWQPPOONNIMM0LLMKtJJaII^HHGG^FFEE@DDCgBBVAA@???(>==4<<;;B:::]9988776655B43222V11$000$/...(--,,++s+*>))B((p''&&%q$##`"!!!( 43_aB M3Bj5  i  2 Mt4_5Wz/mJ Aš juos toli išvijau ir išsklaidžiau tarp pagonių tautų, tačiau būsiu jiems šventykla tuose kraštuose.O.J „Žmogaus sūnau, tavo broliai, taip, tavo broliai, yra gyvenantys su tavimi tremtyje, apie kuriuos Jeruzalės gyventojai sako: ‘Jie gyvena toli nuo Viešpaties, o mums duotas šis kraštas!’-1J Viešpats atsakė:/,WJ Man pranašaujant, mirė Pelatijas, sūnus Benajo. Aš kritau veidu žemėn, balsiai šaukdamas: „Ak, Viešpatie Dieve, ar Tu visai sunaikinsi Izraelio likutį?“(+IJ Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. Jūs nesilaikėte mano įsakymų ir nevykdėte mano sprendimų, bet elgėtės kaip aplink jus gyvenantys pagonys’“.f*EJ Miestas nebus jums katilu ir jūs nebūsite mėsa jame. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos.p)YJ Jūs krisite nuo kardo. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.^(5J Aš pašalinsiu jus iš miesto, atiduosiu svetimšaliams ir įvykdysiu jums teismą.8'kJ Jūs bijote kardo, ir Aš atiduosiu jus kardui.&J Todėl taip sako Viešpats: ‘Jūsų užmuštieji – tai mėsa, o miestas – katilas. Bet jus Aš pašalinsiu iš miesto.T%!J Jūs daugelį nužudėte šiame mieste, jų lavonų pripildėte gatves’.y$kJ Viešpaties Dvasia kalbėjo: „Sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš žinau, ką jūs sakote ir ką galvojate.<#sJ Todėl, žmogaus sūnau, pranašauk prieš juos“.["/J Jie sako: ‘Dar toli; statykime namus. Miestas yra katilas, o mes – mėsa!’v!eJ Jis tarė: „Žmogaus sūnau, šitie vyrai kuria pavojingus planus ir duoda piktus patarimus šiam miestui.` 9J Dvasia pakėlė mane ir nunešė prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų. Ten, prie vartų, mačiau dvidešimt penkis vyrus, tarp jų ir kunigaikščius: Jaazaniją, Azūro sūnų, ir Pelatiją, Benajo sūnų.nUJ Jų veidų išvaizda buvo visai tokia, kokią mačiau prie Kebaro upės. Jie judėjo tiesiai pirmyn.iKJ Kiekvienas turėjo po keturis veidus bei keturis sparnus. Po sparnais buvo lyg žmogaus rankos.}J Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės po Izraelio Dievu. Aš supratau, kad tai buvo cherubai.LJ Man matant, cherubai pakėlė sparnus ir pakilo nuo žemės, o ratai pakilo kartu su jais. Jie sustojo prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų, ir Izraelio Dievo šlovė stovėjo virš jų.SJ Viešpaties šlovė, pakilus nuo šventyklos durų, sustojo ant cherubų.RJ Kai anie sustodavo, stovėdavo ir šie, nes būtybių dvasia buvo juose. J Kai cherubai judėjo, su jais judėjo ir ratai. Kai cherubai pakeldavo sparnus pakilti nuo žemės, ratai nepasitraukdavo nuo jų.\1J Cherubai pakilo. Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės.+J Kiekvienas cherubas turėjo keturis veidus: pirmasis veidas buvo cherubo, antrasis – žmogaus, trečiasis – liūto, ketvirtasis – erelio.4cJ Man girdint, ratai buvo pavadinti sūkuriu.T!J Visų keturių kūnai, nugaros, rankos, sparnai ir ratai buvo pilni akių.{oJ Jie galėjo judėti nepasisukę keturiomis kryptimis. Į kurią pusę buvo nukreipta galva, jie sekė iš paskos.KJ Visi keturi ratai buvo vienodi ir atrodė, lyg būtų ratas rate.c?J Aš stebėjau ir mačiau prie kiekvieno cherubo po ratą. Ratai žėrėjo lyg krištolas.7iJ Po cherubų sparnais buvo lyg žmogaus rankos.)J Cherubas ištiesė ranką į ugnį, kuri buvo tarp jų, paėmė jos ir padavė ją vyrui, dėvinčiam drobiniais. Jis, gavęs ugnies, išėjo.{J Kai Jis įsakė drobiniais apsirengusiam: „Paimk ugnies tarp ratų po cherubais“, jis ėjo ir atsistojo prie ratų.gGJ Cherubų sparnų šlamėjimas buvo girdėti net išoriniame kieme lyg visagalio Dievo balsas.& EJ Viešpaties šlovė pasitraukė nuo cherubo prie šventyklos įėjimo; debesiui pripildžius namus, Viešpaties šlovės spindesio buvo pilnas visas kiemas.k OJ Cherubai stovėjo šventyklos pietų pusėje. Kai vyras įėjo, debesis pripildė vidinį kiemą.H  J Dėvinčiam drobiniais Jis kalbėjo: „Eik tarp ratų po cherubais, paimk rankomis žėruojančių anglių, esančių prie cherubų, ir išbarstyk jas mieste“. Aš mačiau, kaip jis ėjo.y kJ Aš pažvelgiau aukštyn, ir štai skliaute, virš cherubų galvų, spindėjo lyg safyras, lyg sosto pavidalas.n UJ Vyras, apsirengęs drobiniais, laikantis rašymo priemones, pranešė: „Padariau, kaip įsakei“.r]J Todėl Aš nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Aš jų kelius sugrąžinsiu jiems patiems“.>uJ Jis atsakė: „Izraelio ir Judo nusikaltimas yra labai didelis; kraštas ir miestas pilnas nekalto kraujo ir pasileidimo. Jie sako: ‘Viešpats paliko žemę ir nemato mūsų’.;oJ Kai jie juos žudė, aš, likęs vienas, kritau veidu į žemę ir šaukiau: „Viešpatie Dieve, argi sunaikinsi Izraelio likutį, išliedamas savo rūstybę ant Jeruzalės?“J Jis jiems dar įsakė: „Sutepkite šventyklą, pripildykite kiemus užmuštų. Pradėkite!“ Jie ėjo ir žudė mieste esančius.GJ Žudykite senius, jaunuolius, mergaites, vaikus ir moteris, bet nelieskite turinčių ženklą. Pradėkite nuo mano šventyklos!“ Jie pradėjo nuo vyresniųjų, buvusių prie šventyklos.eCJ Kitiems, man girdint, Jis įsakė: „Eikite paskui jį ir žudykite! Nesigailėkite nieko.J „Pereik Jeruzalės miesto viduriu ir paženklink kaktoje tuos žmones, kurie dejuoja ir šaukia dėl mieste daromų bjaurysčių“.4aJ Izraelio Dievo šlovė pasitraukė nuo cherubo, ant kurio ji būdavo, prie šventyklos slenksčio. Jis šaukė drobiniais apsivilkusiam, kuris turėjo rašymo priemonių:r]J Atėjo šeši vyrai nuo šiaurės aukštutinių vartų. Kiekvienas atsinešė naikinimo įrankį; tarp jų buvo vyras, apsivilkęs drobiniais. Jis laikė dešinėje rankoje rašymo priemones. Atėję jie sustojo prie varinio aukuro.}sJ Jis šaukė garsiu balsu: „Ateikite, sprendimo miestui vykdytojai! Kiekvienas atsineškite naikinimo įrankį!“~5JAš išliesiu ant jų savo įtūžį, nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Nors jie garsiai šauksis mano pagalbos, neišklausysiu jų“.}1JJis tarė: „Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Ar negana to, kas yra Jude! Šitie nusikaltimai bei smurtas vėl užtrauks mano bausmę.T|!JJis įvedė mane į Viešpaties namų kiemą. Tarp Viešpaties šventyklos durų ir aukuro stovėjo maždaug dvidešimt penki vyrai, nusigręžę nuo Viešpaties šventyklos į rytus, ir garbino saulę.{}JJis tarė man: „Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Apsisuk ir pamatysi bjaurysčių, didesnių už šitas“.tzaJJis įvedė mane į Viešpaties namus pro šiaurinius vartus. Čia sėdėjo moterys ir apraudojo Tamūzą.Ty!J Jis vėl man tarė: „Apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių“.2x]J Jis klausė: „Žmogaus sūnau, ar matai, ką Izraelio vyresnieji tamsoje daro prie stabų piešinių? Jie sako: ‘Viešpats paliko kraštą, Jis nemato mūsų’“.CwJ Prieš juos stovėjo septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų su Jaazaniju, Šafano sūnumi. Kiekvienas laikė rankoje po smilkytuvą, iš kurių kilo aukštyn tirštas smilkalų debesis.av;J Įėjęs mačiau ant sienų roplių, nešvarių gyvūnų ir Izraelio stabų piešinius.[J Vienas jūsų trečdalis mirs nuo maro ir bado, antrasis trečdalis – nuo kardo, o trečiąją dalį išblaškysiu į visus vėjus ir ištrauksiu kardą paskui juos.#=?J Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – tikrai jus naikinsiu ir nepasigailėsiu, nes jūs savo bjaurystėmis ir neteisybėmis sutepėte mano šventyklą.<J Todėl jūsų tėvai valgys savo vaikus ir vaikai tėvus. Aš įvykdysiu teismą tavyje ir jūsų likutį išblaškysiu į visas puses.[;/J Izraeli, už tavo bjaurystes tau darysiu tai, ko niekada nedariau ir nebedarysiu.`:9Jtodėl Aš pats esu prieš jus ir įvykdysiu teismą tavo viduryje tautų akivaizdoje.`99JKadangi jūsų nedorybių daugiau negu nedorybių aplink jus gyvenančių tautų ir jūs nesielgėte pagal mano įsakymus, nesilaikėte mano nuostatų ir nepaisėte netgi nuostatų aplinkui jus gyvenančių tautų,:8mJBet ji paniekino mano sprendimus labiau negu pagonių tautos ir mano nuostatus labiau negu aplinkui esantys kraštai, atmesdama mano sprendimus ir nesilaikydama mano įstatymo._77JTaip sako Viešpats Dievas: „Tai Jeruzalė. Aš ją įkūriau tarp pagonių tautų.`69JKelis iš jų įmesk į ugnį ir sudegink. Iš ten ugnis pasklis po visą Izraelį“.I5 JPaimk kelis plaukus ir pririšk juos prie savo apsiausto kampo.?4wJVieną trečdalį sudegink miesto viduryje, apgulčiai baigiantis, antrą trečdalį sukapok peiliu ir paskutinį trečdalį paleisk pavėjui, o Aš išsitrauksiu iš paskos kardą./3WJ„Žmogaus sūnau, imk aštrų peilį ir naudok jį kaip skustuvą. Juo nuskusk savo galvos plaukus ir barzdą. Po to imk svarstykles ir sverdamas padalink plaukus.2wJJiems neužteks nei maisto, nei vandens. Jie žiūrės vienas į kitą išsigandę ir žus dėl savo nusikaltimų“.13JŽmogaus sūnau, Aš Jeruzalėje sunaikinsiu duonos ramstį. Jie valgys susirūpinę maistą pagal svorį ir gers išsigandę atseikėtą vandenį.p0YJViešpats sakė: „Tau leidžiu ruošiant maistą vietoje žmonių mėšlo naudoti galvijų mėšlą.N/JTada atsakiau: „Ak, Viešpatie Dieve, aš niekada nesu susitepęs: nuo savo jaunystės iki šios dienos nevalgiau pastipusio nei sudraskyto gyvulio, nešvarios mėsos neturėjau savo burnoje“.j.MJ Taip izraelitai valgys suteptą maistą, gyvendami tarp pagonių, kur Aš juos išsklaidysiu“.e-CJ Valgyk tai kaip miežinius papločius ir iškepk juos ant žmogaus mėšlo jų akivaizdoje.G,J Vandenį gerk atseikėtą, kas dieną po šeštą dalį hino.[+/J Maistą valgyk pagal svorį, dienai dvidešimt šekelių. Tiek valgyk kas dieną.P*J Imk kviečių, miežių, pupų, lęšių, sojų bei rugių, sudėk visa į vieną indą ir pasigamink maistą daugeliui dienų. Kai gulėsi ant šono, valgyk jį tris šimtus devyniasdešimt dienų.})sJAš surišau tave virvėmis, kad negalėtum apsiversti nuo vieno šono ant kito, kol pasibaigs Jeruzalės apgultis.l(QJTu atsigręžk veidu į apgultą Jeruzalę ir pranašauk ištiesęs apnuogintą ranką į miestą.'JKai tai atliksi, tada gulkis ant dešiniojo šono ir nešk Judo kaltę keturiasdešimt dienų. Aš įskaitysiu tau dieną už metus. &JAnt tavęs uždėjau jų kaltės metus, atitinkamą dienų skaičių. Tris šimtus devyniasdešimt dienų tu neši Izraelio kaltę.}%sJTu atsigulk ant kairiojo šono ir uždėk ant jo Izraelio namų kaltę. Kiek dienų gulėsi, tiek neši jų kaltę.T$!JDar paimk geležinę skardą ir pastatyk ją kaip geležinę sieną tarp savęs bei miesto. Atgręžk savo veidą į jį, ir jis bus apgultas – tu būsi jį apgulęs. Tai bus ženklas Izraelio namams.g#GJApgulk miestą, padaryk sutvirtinimus, pylimą, karių stovyklas ir sienų griovimo įtaisus.t"aJ„Tu, žmogaus sūnau, pasiimk plytą, pasidėk ją prieš save ir nubraižyk ant jos Jeruzalės miestą.I! JKai Aš kalbėsiu su tavimi, atversiu tavo burną, ir tu jiems sakysi: ‘Taip sako Viešpats’. Tada, kas klausys, teklauso, o kas neklausys, teneklauso, nes jie yra maištingi žmonės“.G JTapsi nebyliu, nebegalėsi įspėti tų maištingų žmonių.V%JŽmogaus sūnau, tu būsi surištas ir negalėsi vaikščioti tarp žmonių.hIJDvasia įėjo į mane, pastatė mane ant kojų ir įsakė: „Eik ir užsirakink savo namuose.wJAš išėjau į lygumą. Čia buvo Viešpaties šlovė, kaip ją mačiau prie Kebaro upės. Aš kritau veidu žemėn.lQJViešpaties ranka buvo ant manęs ir Jis tarė: „Eik į lygumą, ten Aš kalbėsiu su tavimi“.3JJei tu įspėsi teisųjį, kad jis nenusikalstų, ir jis nenusikals, jis išliks gyvas, nes paklausė įspėjimo, ir tu išgelbėsi savo sielą“.JJei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, Aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. Jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.&EJJei tu įspėsi nedorėlį, bet jis neatsivers nuo savo nedorybių ir nepakeis savo kelių, jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet tu išgelbėsi savo sielą.hIJJei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi’, bet tu neįspėsi jo ir nepamokysi, kad jis paliktų savo nedorą kelią ir išliktų gyvas, nedorėlis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.yJ„Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraelio namams. Ką išgirsi iš manęs, pranešk jiems mano vardu.=uJSeptynioms dienoms praėjus, Viešpats kalbėjo man:JAš atėjau į Tel Abibą pas tremtinius, kurie gyveno prie Kebaro upės. Ten sėdėjau septynias dienas tarp jų labai susirūpinęs.}JDvasia pakėlė ir nunešė mane. Aš nuėjau apkartęs, degančia dvasia, bet Viešpaties ranka buvo stipri ant manęs.eCJ taip pat būtybių sparnų šlamėjimą ir ratų dundėjimą – tai buvo didelis dundesys.{J Dvasia pakėlė mane, ir už savęs išgirdau griausmingą balsą: „Palaiminta Viešpaties šlovė šioje vietoje“,J Eik pas tremtinius, savo tautiečius, ir jiems kalbėk; ar jie klausys, ar neklausys, sakyk: ‘Taip sako Viešpats’“.gGJ Žmogaus sūnau, visus mano žodžius, kuriuos tau kalbu, klausyk ausimis ir priimk širdimi.J Ji bus kieta kaip deimantas, kietesnė už titnagą. Nebijok jų ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes tai maištinga tauta.eCJAš padariau tavo veidą tvirtą prieš jų veidus ir tavo kaktą kietą prieš jų kaktas.v eJBet Izraelis neklausys tavęs, nes jis ir manęs neklauso. Izraelio tauta yra kietasprandė ir kietaširdė.e CJNe pas tautas, kurių kalbos tu nemoki. Jei pas juos tave siųsčiau, jie klausytų tavęs.X )JTu siunčiamas ne pas svetimą tautą su nesuprantama kalba, bet pas Izraelį.r ]JJis tada vėl kalbėjo: „Žmogaus sūnau, dabar eik į Izraelio namus ir kalbėk jiems mano žodžius. )JIr Jis tarė man: „Žmogaus sūnau, valgyk šį ritinį ir pasisotink juo“. Aš jį suvalgiau, ir jis mano burnoje buvo saldus kaip medus.DJTada aš išsižiojau, ir Jis davė man suvalgyti ritinį.  JJis tarė man: „Žmogaus sūnau, suvalgyk, ką matai prieš save! Suvalgęs šitą ritinį, eik ir kalbėk Izraelio namams“.wgJ Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: „Raudos, dejonės ir vargai“.^5J Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį.s_JTu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu“.W'JKalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų.c?JTu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta.r]JAr jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų.yJŽmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: ‘Taip sako Dievas’.9kJJis tarė: „Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos._~7JJam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančio.O}JJis kalbėjo: „Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi“./|WJlyg lankas, kuris pasirodo debesyse lyjant, Jį supo spindėjimas. Tai buvo Viešpaties šlovės pasirodymas. Pamatęs tai, kritau veidu žemėn ir išgirdau balsą._{7JBūtybė nuo juosmens aukštyn ir žemyn spindėjo lyg gintaras, lyg ugnies liepsnos, z JVirš skliauto, kuris buvo virš jų galvų, mačiau lyg sostą iš safyro ir ant jo sėdinčią į žmogų panašią būtybę.kyOJNuo skliauto, esančio virš jų galvų, aidėjo balsas. Kai jos stovėjo, sparnai buvo nuleisti.7xgJJoms judant, girdėjau jų sparnų ūžimą lyg galingo vandenyno, lyg Visagalio balsą, lyg didelės kariuomenės stovyklos triukšmą. Joms sustojus, sparnai nusileisdavo.mwSJPo skliautu kiekviena būtybė dviem sparnais dengė savo kūną, o kiti du sparnai buvo ištiesti.|vqJVirš būtybių galvų buvo kažkas panašaus į dangaus skliautą, kuris žėrėjo kaip krištolas ir gaubė jas.&uEJJei jos ėjo, ir jie ėjo drauge, jei jos sustodavo, sustodavo ir jie; jei jos pakildavo nuo žemės, pakildavo ir ratai, nes būtybių dvasia buvo ratuose.rt]JKur dvasia ėjo, ir jie ėjo; pakilus dvasiai, ir ratai pakildavo, nes būtybių dvasia ir buvo ratuose.cs?JEinant būtybėms, drauge ėjo ir ratai; pakilus būtybėms aukštyn, pakildavo ir ratai.cr?JJų ratlankiai buvo aukšti ir keliantys baimę. Visi keturi ratlankiai buvo pilni akių.7qiJJie judėdavo į keturias puses nepasisukdami.pJRatai atrodė lyg berilas. Visi keturi buvo vienodi ir taip pat padaryti. Kiekvienas iš jų atrodė lyg būtų ratas rate.Zo-JŽiūrėdamas į būtybes, mačiau ant žemės prie kiekvienos iš jų po ratą.9nmJBūtybės judėjo pirmyn ir atgal tarsi žaibai.m%J Būtybės atrodė kaip degančios anglys, kaip žibintai. Ugnis judėjo tarp būtybių. Ji buvo labai šviesi, o iš jos žybčiojo žaibai.plYJ Jos ėjo kiekviena tiesiai pirmyn. Kur dvasia norėjo eiti, ten jos ir ėjo, ir eidamos nepasisukdavo.zkmJ Jų sparnai buvo ištiesti ir pakelti į viršų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti du – dengė jų kūnus.(jIJ Visų keturių veidai atrodė taip: priekyje buvo žmogaus veidas, dešinėje – liūto veidas, kairėje – veršio veidas ir užpakalyje – erelio veidas.Ti!J Sparnai lietė vienas kitą. Eidamos jos nesisuko, kiekviena ėjo tiesiai.thaJPo jų sparnais keturiuose šonuose buvo žmogaus rankos. Veidus ir sparnus jos turėjo keturiose pusėse.xgiJJų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos panašios į veršio kanopas. Būtybės žibėjo kaip išlydytas varis.Af}JKiekviena jų turėjo keturis veidus ir keturis sparnus.^e5JLiepsnų viduryje mačiau keturias būtybes. Jų išvaizda buvo panaši į žmogaus. dJAš mačiau iš šiaurės kylantį viesulą ir debesis, aplinkui liepsnojo ugnis. Ugnies vidurys spindėjo lyg žėrintis gintaras.c JViešpats kalbėjo kunigui Ezechieliui, Buzio sūnui, chaldėjų krašte prie Kebaro upės. Viešpaties ranka buvo ten ant jo.Vb%JPenktaisiais karaliaus Jehojachino tremties metais, penktą mėnesio dieną,1a[JTai buvo trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktą dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės. Atsivėrė dangūs, ir aš mačiau Dievo regėjimus.?`y6Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?g_G6Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!8^k6Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?V]%6Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.4\c6Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.3[a6Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.GZ6Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.GY6Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.TX!6Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.UW#6 Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.>Vw6 Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.HU 6 Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.BT6 Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.;Sq6 Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.VR%6Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.AQ}6Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.MP6Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.JO 6Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.LN6privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.=Mu6Mes esame našlaičiai, mūsų motinos – našlės;6Lg6Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.YK+6Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.J6Siono dukra, tavo bausmė baigta! Jis tavęs nebeištrems. Jis aplankys tavo kaltę, Edomo dukra, ir iškels tavo nuodėmes.I#6Edomo dukra, gyvenanti Uco krašte, džiaukis ir būk linksma! Ir tave pasieks keršto taurė, tu taip pat būsi nugirdyta ir apsinuoginsi.fHE6Viešpaties pateptąjį jie sugavo, o mes tikėjome, kad jo ūksmėje gyvensime tarp tautų.gGG6Persekiotojai buvo greitesni už padangių erelius. Jie gaudė mus kalnuose, tykojo dykumose.tFa6Mūsų žingsniai buvo sekami, negalėjome net gatvėje pasirodyti. Mūsų galas artėjo, dienos baigėsi.~Eu6Mes pavargome, belaukdami pagalbos, bet jos nesulaukėme. Laukėme pagalbos iš tautos, kuri negalėjo mums padėti.yDk6Pats Viešpats juos išsklaidė ir nekreipė dėmesio į juos; nebuvo pagarbos nei kunigams, nei vyresniesiems.2C]6Apie juos buvo sakoma: „Pasitraukite, jie nešvarūs, nepalieskite jų!“ Jie pabėgo ir klajojo aplinkui, bet net pagonys sakė: „Jų neturi būti tarp mūsų!“oBW6Jie vaikščiojo gatvėmis lyg akli, taip susitepę nekaltųjų krauju, kad buvo baisu juos paliesti.vAe6 Tas įvyko dėl pranašų nuodėmių ir kunigų kalčių, kurie praliejo teisiųjų kraują miesto viduryje.j@M6 Žemės karaliai ir pasaulio gyventojai netikėjo, kad priešas galėtų įžengti į Jeruzalę.?y6 Viešpaties rūstybė pasireiškė, Jis išliejo savo įtūžį. Jis įžiebė Sione ugnį, kuri sunaikino jo pamatus.y>k6 Gailestingosios moterys virė ir valgė savo pačių vaikus; tai buvo jų maistas mano tautos sunaikinimo metu.o=W6 Laimingesni kritę kovoje negu mirę badu, nes jų kūnas seko pamažu ir, netekę maisto, jie mirė.<6Dabar jų veidai juodesni už anglį, jie nebeatpažįstami gatvėje, jų oda prilipusi prie kaulų, sudžiūvusi kaip medis.;6Jos nazarėnai buvo švaresni už sniegą, baltesni už pieną, jų kūnas rausvesnis už koralus, išvaizda gražesnė už safyrą.:{6Bausmė už mano tautos kaltę yra didesnė už Sodomos bausmę, kuri buvo sunaikinta per akimirką be žmogaus rankos.o9W6Valgę skanumynus, dabar miršta gatvėse badu; išauginti purpuro drabužiuose, dabar guli dulkėse.z8m6Nuo troškulio kūdikių liežuvis prilipo prie gomurio. Vaikai prašo duonos, bet niekas jiems neatlaužia jos.t7a6Net jūrų pabaisos maitina ir žindo savo vaikus, o mano tautos duktė tapo žiauri lyg strutis dykumoje.p6Y6Brangūs Siono sūnūs, prilygstantys auksui, dabar laikomi moliniais indais, puodžiaus rankų darbu!q5[6Kaip grynas auksas patamsėjo, kaip jis pasikeitė! Šventyklos akmenys guli išmėtyti visur gatvėse.I4 6BViešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.D36ASuteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.52e6@Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.51e6?Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina. 7~~*}}9||A{{{7zgyyy'xUx,wwTvv,uu7ttssrrIr qppwoownnBnmxlll6kkjiihhDggff#edccbaa2```_^^ ]2\[[dZZYY[XXWVVbUUT6SSiSRRMQQ\PPTP0OOsNN|NMsLLZKKtK JWIIDHHbHGGFFJEEDDCCnCBAAA@W@"?>>s==c<`uJJis, pasodintas aukštame Izraelio kalne, išleis šakas, neš vaisių ir išaugs didingu kedru. Įvairūs sparnuočiai gyvens po juo, paukščiai kraus lizdus jo šakų ūksmėje.r_]JAš pats aukšto kedro viršūnę nulaušiu, ūglį nuskinsiu ir pasodinsiu aukštai iškilusiame kalne.!^;JJo karių rinktiniai būriai kris nuo kardo; kurie išliks, tuos išsklaidysiu į visus vėjus. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, tai kalbėjau.n]UJAš jį pagausiu, nugabensiu į Babiloną ir ten su juo bylinėsiuosi dėl ištikimybės sulaužymo.\'JTodėl Viešpats Dievas sako: ‘Kadangi jis mano priesaiką paniekino ir mano sandorą sulaužė, kaip Aš gyvas – atlyginsiu jam už tai.[JJis paniekino priesaiką ir sulaužė sandorą, kai buvo padavęs ranką ir prisiekęs. Tai padaręs, jis neištrūks’.Z7JFaraonas su didele kariuomene bei daugybe karių jam nepadės, kai babiloniečiai bus supylę pylimus ir padarę įtvirtinimus žmonių pražūčiai.-YSJKaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jis mirs Babilone, krašte to karaliaus, kuris padarė jį karaliumi, kurio priesaiką jis paniekino ir sulaužė sandorą.LXJBet jis sukilo prieš jį ir siuntė pasiuntinius į Egiptą, prašydamas žirgų ir daug žmonių. Ar jam seksis? Ar išliks tas, kuris taip daro? Ar, sulaužęs sandorą, jis bus išgelbėtas?fWEJkad karalystė būtų pažeminta ir neklestėtų, kad ji išliktų, laikydamasi jo sandoros.nVUJ Su karaliaus palikuoniu jis padarė sandorą ir jį prisaikdino. Krašto galinguosius jis išgabeno,@UyJ „Kalbėk maištingai tautai: ‘Ar nesuprantate, ką tai reiškia? Štai atėjo Babilono karalius į Jeruzalę, paėmė karalių su kunigaikščiais ir nusivedė juos į Babiloną.%TEJ Viešpats vėl man kalbėjo:zSmJ Ar jis persodintas augs? Ar kai rytų vėjas jį palies, jis nenuvys? Jis nudžius lysvėje, kurioje auga’“.aR;J Sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Ar jam seksis? Ar erelis neišraus jo šaknų ir nesudraskys vaisių, ar jo žaliuojančios šakelės nenuvys? Nereikės ir daugelio vyrų didelės jėgos, kad jį išrautų.Q#JJis buvo pasodintas drėgnoje, derlingoje žemėje, kur galėjo vešliai augti, leisti šakeles, nešti vaisius ir būti geras vynmedis’.;PoJAtskrido kitas didelis erelis ilgais sparnais ir su daugybe plunksnų. Vynmedis kreipė į jį savo šaknis ir tiesė į jį šakeles iš savo lysvės, kad šis jį palaistytų.QOJJi augo ir tapo žemu, vešliu vynmedžiu su atžalomis ir šakelėmis._N7JTada jis paėmė šios žemės sėklą ir pasodino ją derlingoje, drėgnoje dirvoje.bM=Jnuskynė jauną ūglį ir, nunešęs jį į pirklių kraštą, pasodino prekybos mieste..LUJSakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Didelis erelis ilgais išskėstais sparnais su įvairiaspalvėmis plunksnomis atskrido į Libaną. Jis nulaužė kedro viršūnę,VK%J„Žmogaus sūnau, užmink mįslę ir papasakok šį palyginimą Izraeliui. J;JViešpats kalbėjo man:yIkJ?Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’, – sako Viešpats Dievas“.XH)J>Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.)GKJ=Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.FJ'J4Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. Rausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.=J3Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.a<;J2Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas. ;J1Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.:J0Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats Dievas, – tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.!9;J/Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose.+8OJ.Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.57cJ-Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas.a6;J,Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.5J+Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.d4AJ*Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.%3CJ)sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų.L2J(Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu,;1oJ'ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.m0SJ&Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują'/GJ%todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą. .J$‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują,1-]J#Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!+,OJ"Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’.+J!Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.I* J bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.#)?JKiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,w(gJKokia nusilpusi tavo širdis, – sako Viešpats Dievas, – jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.j'MJTavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.e&CJTu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.6%eJDabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.V$%JTu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį.%#CJKiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.Z"-Jtu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.R!JPo visų tavo nedorybių – vargas, vargas tau, – sako Viešpats, –{ oJTaip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.FJkad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?ykJNet savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,lQJTau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų – tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą.^5JTu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.nUJIš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.lQJSavo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus.fEJPasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.$AJTavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį, – sako Viešpats Dievas. –0YJ Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.dAJ į nosį įvėriau žiedą, į ausis – auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.]3J ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,yJ aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydąRJ Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,>uJKai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano."=JAš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.^5JAš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’.kOJNė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan.JKai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.w gJir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė.> wJ„Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes ;JViešpats kalbėjo man:h IJKraštą paversiu dykuma, nes jie sulaužė ištikimybę man, – sako Viešpats Dievas’“. 'JAš atsigręšiu į juos, ir, išėję iš vienos ugnies, jie sudegs kitoje. Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai atsigręšiu į juos.veJTodėl Viešpats Dievas sako: ‘Aš padarysiu Jeruzalės gyventojams kaip vynmedžiui, kuris sudega ugnyje.s_JJei sveikas netiko jokiam daiktui pagaminti, tai ką bekalbėti, kai jis sudega – iš jo jokios naudos!hIJJis tinka tik sudeginti. Jo abu galai sudega, o vidurys pajuoduoja. Ar jis dar kam nors tinka?RJAr iš jo daro ką nors, ar naudoja padaryti kabliui kam nors pakabinti?V%J„Žmogaus sūnau, kuo geresnis vynmedis, lyginant jį su kitais medžiais? ;JViešpats kalbėjo man:$AJJie paguos jus, kai pamatysite jų kelius ir darbus, ir žinosite, kad visa, ką padariau Jeruzalei, nebuvo be priežasties, – sako Viešpats Dievas“.U#JTačiau mieste liks likutis, kuris bus išvestas su savo sūnumis ir dukterimis. Jiems atėjus pas jus, jūs matysite jų kelius bei darbus ir būsite paguosti dėl nelaimės, kurią siunčiau Jeruzalei.!;JTuo labiau, kai Aš, norėdamas Jeruzalėje išnaikinti žmones ir gyvulius, siųsiu savo keturias bausmes: kardą, badą, laukinius žvėris ir marą.'GJir jame būtų Nojus, Danielius ir Jobas, kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes.~JArba jei siųsčiau kraštui marą ir išliečiau savo rūstybę, praliedamas kraują ir išnaikindamas žmones bei gyvulius,}7Jir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik jie vieni būtų išgelbėti.z|mJJei Aš atiduočiau kraštą kardui, sakydamas: ‘Karde, eik per kraštą ir išnaikink žmones ir gyvulius’,2{]Jir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik patys išsigelbėtų, o kraštas virstų dykyne.zJJei atiduočiau kraštą laukiniams žvėrims ir jie kraštą paverstų dykyne, per kurią neina joks žmogus dėl žvėrių baimės, yJJei Nojus, Danielius ir Jobas būtų tarp jų, tai jie savo teisumu išgelbėtų tik savo gyvybes, – sako Viešpats Dievas. –Bx}J „Žmogaus sūnau, jei kuris kraštas nusikalstų ir sulaužytų ištikimybę man, Aš bausiu jį: atimsiu duonos ramstį, siųsiu badą kraštui ir išnaikinsiu žmones bei gyvulius. w;J Viešpats kalbėjo man: v J kad izraelitai ateityje nebeatsitrauktų nuo manęs ir nebenusikalstų, bet būtų mano tauta ir Aš būčiau jų Dievas’“.`u9J Jie abu atsakys už nusikaltimą; pranašo kaltė bus ta pati, kaip ir klausiančiojo,EtJ Jei pranašas leisis suklaidinamas ir duos atsakymą, tai Aš, Viešpats, būsiu suklaidinęs tą pranašą. Aš ištiesiu savo ranką prieš jį ir išnaikinsiu iš savo tautos Izraelio.s/JAš atsigręšiu prieš jį ir padarysiu jį ženklu bei patarle, išnaikindamas jį iš savo tautos. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.RrJJei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, kuris pasistatė stabus savo širdyje ir žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ateis pas pranašą pasiklausti, tam Aš pats, Viešpats, atsakysiu.qJTodėl sakyk izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Atsiverskite nuo stabų ir nusigręžkite nuo visų savo bjaurysčių’.sp_JAš nutversiu Izraelio namus jų pačių širdyse, kadangi per savo stabus jie atsitraukė nuo manęs’.voeJTodėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kiekvienam izraelitui, kuris pasistato stabus savo širdyje bei žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ir ateina pas pranašą, Aš, Viešpats, atsakysiu pagal jo stabų daugybę.,nQJ„Žmogaus sūnau, šitie vyrai pasistatė stabus savo širdyse ir tai, kas veda į nusikaltimą, yra prieš jų akis. Argi klausiamas turėčiau jiems atsakyti? m;JViešpats kalbėjo man:Jl JKeli Izraelio vyresnieji atėjo pas mane ir atsisėdo priešais.*kMJ todėl jūs neberegėsite apgaulės ir liausitės žyniavę, nes Aš išgelbėsiu savo tautą iš jūsų rankų, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’“.8jiJ Kadangi savo melais jūs nuliūdinote teisiojo širdį, kurios Aš nenorėjau liūdinti, o nedorėlio rankas sustiprinote, kad neatsiverstų nuo savo pikto kelio ir gyventų,yikJ Taipgi nuplėšiu šydus ir savo tautą išlaisvinsiu iš jūsų rankų. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats. h9J Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Burtų raiščius, kuriais gaudote sielas, Aš nuplėšiu nuo jūsų rankų ir sugautuosius paleisiu į laisvę.qg[J Jūs teršiate mane tautoje dėl saujos miežių ir dėl duonos kąsnio, pražudydamos sielas, kurios neturėtų pražūti, ir palikdamos gyvas sielas, kurios neturėtų gyventi, meluodamos mano tautai, kuri klauso jūsų melų’.ifKJ Sakyk joms: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Vargas moterims, siuvančioms burtų raiščius rankoms ir šydus visų žmonių galvoms, kad juos sugautų. Ar, gaudydamos mano tautos žmones, pačios tikitės išlikti gyvos?{eoJ Tu, žmogaus sūnau, atsisuk į tautos dukteris, kurios pranašauja iš savo širdžių ir pranašauk prieš jas.odWJ Izraelio pranašų, Jeruzalei pranašavusių taiką, kai taikos nebuvo, – sako Viešpats Dievas’.|cqJ Aš išliesiu savo rūstybę ant sienos ir jos aptepėjų ir sakysiu: ‘Nebėra sienos ir tų, kurie ją aptepė:b#J Aš nugriausiu jūsų kalkėmis apteptą sieną iki pamatų. Ji grius, ir jūs žūsite kartu su ja. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats.aJ Aš užsirūstinęs užleisiu griaunančią audrą ir smarkų lietų. Lietus nuplaus tinką, ir mano rūstybės kruša sunaikins ją.W`'J Kai ji sugrius, ar neklaus jūsų: ‘Kur tinkas, kuriuo aptepėte sieną?’p_YJ Sakyk tiems, kurie tepa sieną kalkėmis, kad ji sugrius, užėjus smarkiam lietui, siaučiant audrai.^'J Jie suvedžiojo mano tautą, sakydami: ‘Taika’, kai tuo tarpu nebuvo taikos. Kai jie stato sieną iš akmenų, kiti aptepa ją kalkėmis.t]aJ Mano ranka bus prieš pranašus, reginčius apgaulę ir pranašaujančius melą. Jie nepriklausys mano tautai, nebus įrašyti į Izraelio namų sąrašą ir nesugrįš į Izraelio kraštą. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.U\#J Kadangi jūs kalbėjote apgaulę ir pranašavote melą, Aš esu prieš jus.|[qJ Ar jūs ne apgaulę kalbėjote ir ne melą pranašavote, sakydami: ‘Taip sako Viešpats’, kai Aš nekalbėjau.0ZYJ Jie kalbėjo apgaulę ir pranašavo melą. Jie sakė: ‘Taip sako Viešpats’, kai Viešpats nebuvo jų siuntęs, ir suteikė viltį, kad jų žodžiai išsipildys.Y}J Jūs nestojote į Izraelio namų spragas ir nestatėte sienų aplinkui juos, kad atsilaikytų kovoje Viešpaties dieną.>XwJ Izraeli, tavo pranašai yra lyg lapės griuvėsiuose.uWcJ Taip sako Viešpats: ‘Vargas kvailiems pranašams, sekantiems savo pačių dvasia ir nieko nemačiusiems.!V;J „Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio pranašus, kurie pranašauja tai, kas yra jų pačių širdyse: ‘Pasiklausykite Viešpaties žodžių! U;J Viešpats kalbėjo man:%TCJ Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Mano žodžiai nebebus atidedami, bet žodis, kurį kalbėjau, išsipildys, – sako Viešpats Dievas’“.SJ „Žmogaus sūnau, izraelitai sako: ‘Regėjimai, kuriuos pranašas regi, ir jo pranašavimai yra apie tolimą ateitį’.R5J Viešpats man tarė:ZQ-J Aš, Viešpats, kalbėsiu, ir žodis, kurį kalbėsiu, išsipildys ir nebus atidėtas. Taip, dar jūsų dienomis, jūs, maištininkai, Aš paskelbsiu žodį ir jį įvykdysiu, – sako Viešpats Dievas’“.WP'J Daugiau nebebus melagingų regėjimų ir apgaulingų pranašavimų Izraelyje.4OaJ Tu sakyk jiems, kad Viešpats Dievas sako: ‘Aš padarysiu galą šitai patarlei, ir ji Izraelyje nebebus girdima. Jau atėjo laikas, ir visos pranašystės išsipildys.NJ „Žmogaus sūnau, kokia tai patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: ‘Dienos bėga, o pranašystės neišsipildo’.%MEJ Viešpats vėl man kalbėjo:dLAJ Miestai ištuštės, ir kraštas sunyks. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’“.lKQJ Sakyk krašto žmonėms, kad Viešpats Dievas apie Jeruzalės ir Izraelio krašto gyventojus sako: ‘Jie valgys duoną nusiminę ir gers vandenį susirūpinę, nes jų kraštas virs dykyne dėl smurto visų jame gyvenančių.IJ J „Žmogaus sūnau, valgyk duoną ir gerk vandenį drebėdamas.I5J Viešpats man tarė:2H]J Bet Aš išsaugosiu mažą likutį nuo kardo, bado ir maro. Jie pasakos apie savo bjaurystes tautoms, kuriose bus ištremti, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’“.lGQJ Kai juos išsklaidysiu tarp tautų įvairiuose kraštuose, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.wFgJ Visus jo padėjėjus ir karių būrius Aš išsklaidysiu po visus kraštus ir ištrauksiu kardą paskui juos.vEeJ Aš pagausiu jį, nugabensiu į Babiloną, chaldėjų kraštą. Tačiau jis nematys to krašto ir mirs jame.)DKJ Kunigaikštis, kuris yra tarp jų, užsidės mantą ant pečių, pralauš mūro sieną ir sutemus pro ją išeis. Veidą jis užsidengs, kad nematytų krašto.vCeJ Sakyk: ‘Aš esu ženklas jums. Kaip aš dariau, taip atsitiks jiems. Jie persikels ir eis į nelaisvę’.B{J Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tai našta Jeruzalės kunigaikščiui ir visiems izraelitams, kurie ten yra’.NAJ „Žmogaus sūnau, ar izraelitai neklausė tavęs: ‘Ką darai?’%@EJ Rytą man Viešpats pasakė:M?J Aš padariau, kaip man buvo įsakyta: savo mantą kaip persikėlimo mantą išnešiau dienos metu, vakare pralaužiau sieną. Kai sutemo, užsidėjęs daiktus ant pečių, išėjau, jiems matant._>7J Užsidenk veidą, kad nematytum krašto, nes Aš paskyriau tave ženklu Izraeliui“.b==J Jiems matant, pralaužk sieną, užsidėk daiktus ant pečių ir sutemus išeik pro ją.s<_J Dienos metu išnešk savo mantą kaip persikėlimo mantą, o pats išeik vakare kaip einantis į tremtį.K;J Todėl, žmogaus sūnau, paruošk savo mantą persikelti ir, jiems matant, dienos metu išeik. Jiems matant, iš savo vietos persikelk į kitą vietą. Gal jie susipras, nors ir yra maištingi.:}J „Žmogaus sūnau, tu gyveni maištingoje tautoje, tarp žmonių, kurie turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi. 9;J Viešpats man kalbėjo:[8/J Aš papasakojau tremtiniams visa, ką Viešpats man regėjime parodė ir pasakė. 7J Po šitų Dievo Dvasios regėjimų dvasia pakėlė mane ir nunešė Chaldėjon pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, išnyko.c6?J Viešpaties šlovė pakilo iš miesto vidurio ir nusileido ant kalno į rytus nuo miesto.f5EJ Cherubai pakėlė sparnus, ratai pajudėjo su jais, o Izraelio Dievo šlovė buvo virš jų.4}J O kurių širdys seka šlykštybes ir bjaurystes, tų kelius sugrąžinsiu ant jų galvų, – sako Viešpats Dievas“.m3SJ Jie laikysis mano įsakymų ir vykdys mano nuostatus. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas.2'J Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems kūno širdį.D1J Sugrįžę jie pašalins visas šlykštybes ir bjaurystes.}0sJ Aš juos surinksiu ir sugrąžinsiu iš tų tautų, kuriose juos išsklaidžiau, ir duosiu jiems Izraelio kraštą. T9~~B}}]||{@zzhyyxwww(vv uFtssJrr"qqppgooo\nn@mmollklk^kjhiifhhh(hgKff]e|e djccebbSaa``g`C__+^}^]]I] \\1[ZZbYYxY XXtWWWVVDV UUT'SRRNQPPPPSOOHNNMMMLLL KK.JJJII1HHKGG2FxEDDCCBBB;AAU@@Q??R>>>=<DwJAš atsakiau jiems: „Viešpaties žodis atėjo man:\C1JŽmonės klausė manęs: „Ar nepasakysi, ką reiškia mums tai, ką tu darai?“mBSJRytą aš kalbėjau tautai, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą padariau, kaip man buvo liepta.A1JDūsauk tyliai, bet neapraudok mirusios. Apsirišk galvą raiščiu, apsiauk kurpėmis, neuždenk savo burnos ir nevalgyk gedinčiųjų maisto“.w@gJ„Žmogaus sūnau, staiga Aš atimsiu tavo akių pasigėrėjimą. Bet tu neraudok, neverk ir neliek ašarų. ?;JViešpats kalbėjo man:&>EJAš, Viešpats, taip pasakiau, ir tai įvyks. Aš tai įvykdysiu ir nesigailėsiu. Teisiu tave pagal tavo kelius ir darbus, – sako Viešpats Dievas’“.=-J Tavo susitepimas bjaurus. Aš norėjau nuvalyti tave, bet tu nesileidai nuvalomas, todėl liksi suteptas, kol mano įtūžis prieš tave nurims.`<9J Jis nuvargino save melais, jo svilėsiai neatšoka nuo jo. Tesudega svilėsiai ugnyje.;J Pastatyk tuščią katilą ant degančių žarijų. Teįkaista varis iki raudonumo, tada nešvarumas ir svilėsiai sudegs.]:3J Sukrauk malkas, užkurk ugnį, išvirk mėsą, įdėk prieskonių, kaulai tesudega.k9OJ Todėl taip sako Viešpats: ‘Vargas krauju suteptam miestui. Aš sukrausiu jam didelį laužą.8JKad sukelčiau rūstybę ir įvykdyčiau kerštą, leidau Jeruzalei kraują pralieti ant plikos uolos, kad jis nebūtų pridengtas’.s7_JKraujas yra jo viduryje. Jis buvo pralietas ant plikos uolos, ne ant žemės, kur dulkės jį pridengtų.6!JTodėl taip sako Viešpats: ‘Vargas krauju suteptam miestui – prisvilusiam katilui. Išimk iš jo gabalą po gabalo, nemesdamas burto.r5]JMėsai paimk geriausią gyvulį iš bandos, po katilu prikrauk malkų, kad ir kaulai gerai išvirtų’.X4)JĮdėk į jį geriausios mėsos gabalus: šlaunį, petį ir geriausius kaulus.l3QJSakyk maištingiems namams šį palyginimą: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kaisk katilą su vandeniu!z2mJ„Žmogaus sūnau, užrašyk šios dienos vardą, nes Babilono karalius šiandien pradėjo Jeruzalės puolimą.Z1-JViešpats kalbėjo man devintaisiais metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną:0-J1Jūsų paleistuvystė kris ant jūsų galvų, jūs kentėsite už nuodėmes su savo stabais. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats Dievas’“.v/eJ0Taip Aš padarysiu galą paleistuvystei krašte, kad visos moterys pasimokytų ir neištvirkautų kaip jūs.n.UJ/Minia užmuš jas akmenimis ir sukapos kardu, jų sūnus ir dukteris nužudys ir jų namus sudegins.o-WJ.Nes taip sako Viešpats: ‘Aš atvesiu prieš jas minią ir atiduosiu jas sunaikinti ir apiplėšti.u,cJ-Bet teisūs vyrai teis jas kaip svetimautojas ir žudikes, nes jos svetimavo ir kraujas yra ant jų rankų.|+qJ,Bet jie eidavo pas ją, kaip įeinama pas paleistuvę. Taip jie įeidavo pas Oholą ir Oholibą, gašlias moteris.]*3J+Tada tariau apie tą seną svetimautoją: ‘Ar jie ir dabar paleistuvaus su ja?’K)J*Nerūpestingos minios balsai buvo girdimi joje, ir kartu su žmonėmis iš minios buvo atvesti sebiečiai iš dykumos, kurie dėjo apyrankes ant jų rankų ir puošnias karūnas ant jų galvų.f(EJ)Atsisėdai ant brangaus gulto; padengei stalus, ant jų padėjai mano smilkalų ir aliejaus.'}J(Be to, tu siuntei pasiuntinius ir kvietei vyrus iš toli. Dėl jų prauseisi, dažeisi akis ir puošeisi brangenybėmis.m&SJ'Tą pačią dieną, kai jos aukojo vaikus stabams, jos ėjo į mano šventyklą ir tuo sutepė ją.P%J&Tą pačią dieną jos sutepė mano šventyklą ir nesilaikė sabatų.$J%Jos svetimavo ir savo rankas sutepė nekaltu krauju. Jos svetimavo su stabais ir aukojo jiems vaikus, kuriuos man pagimdė!q#[J$Viešpats sakė man: „Žmogaus sūnau, ar tu neteisi Oholos ir Oholibos? Primink joms jų bjaurystes!y"kJ#Kadangi mane užmiršai ir atgręžei man nugarą, tai kentėk už savo ištvirkavimą ir paleistuvystę’“.!}J"Išgersi ją iki dugno, šukes nulaižysi ir draskysi savo krūtis, nes Aš tai pasakiau, – sako Viešpats Dievas. –j MJ!Tu pasigersi ir būsi pilna skausmų. Taurė skausmo ir naikinimo, tavo sesers Samarijos taurė.taJ Tu gersi savo sesers taurę, gilią ir didelę, iš tavęs tyčiosis ir niekins tave, nes joje daug telpa.PJTu ėjai savo sesers keliu, todėl jos taurę įduosiu į tavo rankas.^5JTai padarysiu tau dėl tavo paleistuvavimo su tautomis, kurių stabais tu susitepei.$AJJie pasielgs su tavimi labai žiauriai, išplėš visą turtą ir paliks tave pliką bei nuogą. Taip bus apnuogintas tavo pasileidimas ir ištvirkavimas.Y+JAš atiduosiu tave į rankas tų, kurių tu nekenti, nuo kurių tu pasitraukei. JTaip aš padarysiu galą tavo ištvirkavimui su egiptiečiais. Tu nebenorėsi daugiau egiptiečių nei matyti, nei jų prisiminti.:oJJie nuplėš tau drabužius ir atims brangenybes.H JAš nukreipsiu prieš tave savo pavydą, ir jie žiauriai pasielgs su tavimi: nupjaus tau nosį bei ausis, likusius išžudys kardu, išplėš tavo sūnus bei dukteris ir sudegins, kas liks.`9JDaugybė ginkluotų pulkų ateis su kovos vežimais ir žirgais, apstatys tave iš visų pusių didžiaisiais ir mažaisiais skydais bei šalmais. Aš atiduosiu tave jų teismui. Jie teis tave pagal savo nuostatus.5cJbabiloniečius, chaldėjus, Pekodą, Šoją, Koją ir asirus – gražius, jaunus vyrus, vadus ir kunigaikščius, valdytojus ir žymius žmones, visus raitus ant žirgų.*MJTodėl, Oholiba, taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš pakelsiu prieš tave tavo meilužius, nuo kurių tu nusisukai, ir atvesiu juos prieš tave iš visų pusių:fEJTu prisiminei savo jaunystės ištvirkimą, kai egiptiečiai glamonėjo tavo jaunas krūtis.hIJJi geidė savo meilužių, kurių kūnai kaip asilų kūnai ir sėklos plūdimas kaip arklių.veJBet ji daugino savo paleistuvystes, prisimindama jaunystės dienas, kai ji buvo paleistuvė Egipto žemėje.JJi neslėpė savo paleistuvysčių ir atidengė savo nuogumą. Tada Aš pasitraukiau nuo jos, kaip buvau pasitraukęs nuo jos sesers.yJBabiloniečiai atėjo į jos meilės guolį ir suteršė ją savo paleistuvystėmis. Suteršta ji pasitraukė nuo jų.DJji ėmė geisti jų ir siuntė pasiuntinių į Chaldėją.'Jsusijuosusių strėnas diržais, ant galvų užsidėjusių margus turbanus, atrodančių kaip Babilono kunigaikščiai, kilę iš Chaldėjos, JJi daugino savo paleistuvystes, nes kai pamatė sienoje nupieštus vyrų paveikslus, raudona spalva nupieštus atvaizdus chaldėjų,G J Aš mačiau, kad ji suteršė save; jos abi ėjo vienu keliu.w gJ Ji geidė savo kaimynų asirų, vadų ir kunigaikščių, išsipusčiusių raitelių, gražių, jaunų vyrų.m SJ Jos sesuo Oholiba visa tai matė, tačiau gašlumu ir paleistuvystėmis pralenkė net savo seserį.# ?J Jie atidengė jos nuogumą, paėmė jos sūnus bei dukteris, o ją pačią nužudė kardu. Ji tapo priežodis tarp moterų, kai jie įvykdė jai teismą.MJ Todėl Aš atidaviau ją jos meilužiams asirams, kurių ji geidė.X)JJi nesiliovė paleistuvavusi ir su egiptiečiais, savo jaunystės meilužiais.ucJJi paleistuvavo su jais, su rinktiniais asirais ir visais, kurių ji geidė. Jų stabais ji suteršė save.~uJJie buvo apsirengę mėlynai, vadai ir kunigaikščiai, jauni, gražūs vyrai, raiteliai, jojantys ant savo žirgų.c?JOhola buvo man neištikima. Ji geidė savo meilužių, kaimynystėje gyvenančių asirų.7JVyresnioji buvo vardu Ohola ir jos sesuo Oholiba. Jos buvo mano ir pagimdė sūnų bei dukterų. Ohola – tai Samarija, o Oholiba – tai Jeruzalė.6gJJos paleistuvavo jau savo jaunystėje Egipte.H J„Žmogaus sūnau, buvo dvi moterys, vienos motinos dukterys. ;JViešpats kalbėjo man:$AJTodėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų, – sako Viešpats Dievas“.#~?JAš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau.|}qJKrašto žmonės smurtauja ir plėšikauja, skriaudžia vargšus ir beturčius bei neteisėtai spaudžia ateivius.E|JPranašai aptepė juos kalkėmis, kalbėdami jiems apgaulingus regėjimus ir skelbdami melagingus pranešimus, sakydami: ‘Taip sako Viešpats Dievas’, kai Viešpats nebuvo kalbėjęs. { JKunigaikščiai – kaip draskantys vilkai, kurie plėšia grobį; jie pralieja kraują, žudo žmones, godžiai siekdami pelno.cz?JKunigai iškraipė mano įstatymą ir išniekino mano šventus daiktus, jie nedarė skirtumo tarp švento ir nešvento, nemokė atskirti nešvaraus nuo švaraus, užmerkė akis dėl sabatų ir Aš niekinamas tarp jų.y/JJos pranašai rengia sąmokslą kaip riaumojantys liūtai, kurie drasko grobį. Jie rijo žmones, plėšė jų turtus, didino našlių skaičių.mxSJ„Žmogaus sūnau, sakyk jiems: ‘Tu esi neapvalyta žemė, tavyje nelijo mano pykčio dieną’. w;JViešpats man kalbėjo:!v;JKaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų’“.iuKJTaip, aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite.t7Jkaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu.uscJTodėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jūs visi virtote nuodegomis, Aš surinksiu jus į Jeruzalę,rJ„Žmogaus sūnau, Izraelis virto nuodegomis. Jie visi: varis, cinkas, geležis, švinas – tapo sidabro priemaišomis. q;JViešpats kalbėjo man:Tp!JTu būsi tautų paniekintas. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats’“.ioKJAš išsklaidysiu tave tautose bei išblaškysiu kraštuose ir taip pašalinsiu tavo nešvarą.ynkJAr tu būsi drąsus ir tvirtai laikysies tada, kai Aš bausiu tave? Aš, Viešpats, tai pasakiau ir įvykdysiu.`m9J Aš suplojau rankomis dėl jūsų nesąžiningo pelno ir kraujo, pralieto tarp jūsų.Wl'J Tavyje jie ima kyšius nuslėpti pralietą kraują. Tu imi nuošimčius bei reikalauji grąžinti daugiau, tu, išnaudodama artimą, godžiai sieki pelno. Mane gi užmiršai, – sako Viešpats Dievas. – k J Vienas darė bjaurystę su artimo žmona, kitas išniekino savo marčią, dar kitas pažemino savo seserį, savo tėvo dukterį.djAJ Tavyje jie atidengė tėvo nuogumą ir pažemino tą, kuri buvo nešvari mėnesinių metu.miSJ Tavyje žmonės, kurie šmeižia, siekdami kraujo, valgo kalnuose, tavo viduryje jie paleistuvauja.;hqJTu niekini mano šventyklą ir nesilaikai sabatų.ag;JTavyje niekina tėvą ir motiną, prislegia ateivį, skriaudžia našlaitį ir našlę.af;JŠtai Izraelio kunigaikščiai, kiekvienas naudojasi savo galia, kad pralietų kraują.feEJArti ir toli gyvenantys tyčiosis iš tavęs kaip iš negarbingo ir pagarsėjusio sąmyšiu.)dKJKrauju, kurį praliejai, nusikaltai, stabais, kuriuos pasidarei, susitepei. Tuo priartinai sau galą. Todėl būsi pajuoka tautoms ir pasityčiojimu kraštams.c+JSakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tai miestas, praliejęs nekaltą kraują, susitepęs stabų garbinimu. Todėl tavo valanda priartėjo.vbeJ„Žmogaus sūnau, ar tu neteisi ir neskelbsi sprendimo kruvinam miestui? Paskelbk jam visas jo bjaurystes. a;JViešpats kalbėjo man:{`oJ Tu būsi kuras liepsnoms, tavo kraujas liks ant žemės, visi užmirš tave. Aš, Viešpats, tai kalbėjau’“._%JAš išliesiu ant tavęs savo rūstybę, tu pajusi mano keršto liepsnas. Atiduosiu tave į žiaurių ir įgudusių žudyti žmonių rankas.b^=JAr Aš paslėpsiu savo kardą? Aš tave teisiu krašte, kur gimei, iš kurio esi kilęs.h]IJJūsų regėjimai – apgaulė, pranašavimai – melas. Bausmė jums ateis už jūsų kaltes.\yJTu, žmogaus sūnau, pranašauk apie amonitus ir jų pasityčiojimą: ‘Kardas pagaląstas ir nušveistas žudynėms.[ JGriuvėsiais, griuvėsiais, griuvėsiais Aš jį paversiu! Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa’.ZJNusiimk vainiką ir karaliaus karūną! Nebebus, kaip buvo. Pažemintasis bus paaukštintas, o aukštasis – pažemintas.xYiJSusitepęs ir nedoras Izraelio kunigaikšti, tavo bausmės diena atėjo, nes tavo nedorybėms padarytas galas.X-JTodėl Viešpats Dievas taip sako: ‘Jūs prisimenate savo kaltes ir jūsų darbai bei nuodėmės stovi jūsų akyse; jūs atsakysite už juos.oWWJJiems atrodys, jog tai apgaulingas burtas. Bet kadangi jie prisiekė, jis primins jiems nusikaltimus.\V1JĮ jo dešinę pateko Jeruzalės burtas, kad paskirtų karo vadus, duotų įsakymą žudynėms, sukeltų kovos šauksmą, statytų sienų griovimo įtaisus prie vartų, supiltų pylimą, statytų įtvirtinimus.UJBabilono karalius sustojo kryžkelėje, kelių išsišakojime, ir buria: maišo strėles, klausia stabų, apžiūri kepenis._T7JJis terodo kardui kelią į amonitų Rabą ir į Judo sutvirtintą miestą Jeruzalę.4SaJ„Žmogaus sūnau, pažymėk du kelius, kuriais Babilono karaliaus kardas galėtų ateiti. Abu keliai prasidės viename krašte. Kelių išsišakojime pastatyk kelrodį. R;JViešpats kalbėjo man:_Q7JAš rankomis suplosiu ir patenkinsiu savo rūstybę. Aš, Viešpats, tai pasakiau“.?PyJKirsk į dešinę ir į kairę, kur ašmenys pasiekia.OJAš nukreipiau kardą į vartus, kad širdys išsigąstų ir kritusiųjų padaugėtų. Kardas nušveistas blizga, pagaląstas žudynėms.NJŽmogaus sūnau, pranašauk, suplok rankomis. Tegu trečią kartą kardas žudo du kartus daugiau; tai žudymo kardas, siekiąs visus.iMKJ Tai išbandymas; kardas paniekins netgi skeptrą ir jo nebebus, – sako Viešpats Dievas. –"L=J Žmogaus sūnau, šauk ir dejuok! Jis paruoštas mano tautai, visiems Izraelio kunigaikščiams. Siaubas dėl kardo apims tautą. Plok sau per šlaunis.KKJ Kardas nušveistas, pagaląstas ir įduotas į žudiko rankas’.J3J Pagaląstas žudyti, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas. Ar mes galime džiaugtis? Jis paniekina mano sūnaus skeptrą kaip paprastą lazdą.gIGJ „Žmogaus sūnau, pranašauk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kardas pagaląstas ir nušveistas. H;JViešpats kalbėjo man:[G/JKai jie tave klaus: ‘Kodėl dūsauji?’, atsakyk jiems: ‘Dėl žinios, kuri ateina’. Širdys liūdės, rankos suglebs, drąsa išnyks, keliai drebės. Tai ateina ir įvyks, – sako Viešpats Dievas“.`F9JTu, žmogaus sūnau, dejuok ir dūsauk jų akivaizdoje, lyg būtum baisioje kančioje.iEKJTada kiekvienas žinos, jog Aš, Viešpats, ištraukęs kardą iš makšties, jo nepadėsiu’.kDOJKadangi naikinsiu ir teisiuosius, ir nedorėlius, tai mano kardas siaus nuo pietų iki šiaurės.(CIJSakyk Izraelio kraštui: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš esu prieš tave; ištraukęs kardą iš makšties, sunaikinsiu tavo teisiuosius ir nedorėlius.lBQJ„Žmogaus sūnau, žvelk į Jeruzalę, kalbėk prieš šventyklą ir pranašauk prieš Izraelį. A;JViešpats kalbėjo man:s@_J1Tada aš atsiliepiau: „Ak, Viešpatie Dieve, jie sako apie mane: ‘Ar jis ne palyginimais kalba?’“W?'J0Tada visi matys, kad Aš, Viešpats, padegiau mišką, ir jis neužges’“.O>J/Sakyk miškui pietuose: ‘Išgirsk Viešpaties žodį. Aš įžiebsiu ugnį ir sudeginsiu visus tavo žalius ir sausus medžius. Liepsnos neužges, kol visa bus sudeginta nuo pietų iki šiaurės.d=AJ.„Žmogaus sūnau, žiūrėk pietų pusėn, kalbėk ir pranašauk miškui pietų šalyje. <;J-Viešpats kalbėjo man:;1J,Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai pasielgsiu su jumis dėl savo vardo, neatsižvelgdamas į jūsų nedorus kelius ir piktus darbus’“.:}J+Ten atsiminsite savo kelius ir darbus, kuriais susitepėte, ir bjaurėsitės savęs dėl savo padarytų piktadarysčių.}9sJ*Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai jus įvesiu į Izraelio kraštą, kurį prisiekiau duoti jūsų tėvams.>8uJ)Aš priimsiu jus ir malonų jūsų aukų kvapą, kai išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, ir būsiu pašventintas jumyse pagonių akivaizdoje.37_J(Šventame mano kalne, Izraelio aukštame kalne, man tarnaus visas Izraelis. Ten Aš priimsiu juos ir pareikalausiu iš jūsų aukų, pirmavaisių ir pašvęstų daiktų.A6{J'Apie jus, izraelitai, Viešpats Dievas taip sako: ‘Kurie nenorite manęs klausyti, eikite ir tarnaukite savo stabams, bet mano šventojo vardo nebesutepkite savo aukomis ir stabais.O5J&Aš atskirsiu nuo jūsų maištininkus ir man nusikaltusius, išvesiu juos iš krašto, kuriame jie dabar svetimi, bet į Izraelio kraštą jie nesugrįš. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats’.D4J%Tada jus pervesiu po lazda ir įvesiu į sandoros ryšius.c3?J$Kaip bylinėjausi su jūsų tėvais Egipto šalies dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis.[2/J#Aš nuvesiu jus į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi veidas į veidą.1#J"Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, savo galinga ir ištiesta ranka ir išliedamas savo rūstybę.w0gJ!Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – Aš valdysiu jus galinga ištiesta ranka, išliedamas savo rūstybę./J Niekada neįvyks, kaip jūs manote ir sakote: ‘Kaip pagonys ir kitų kraštų tautos, taip ir mes tarnausime medžiui ir akmenims’.J. JKai jūs aukojate aukas ir deginate vaikus, patys susitepate stabais iki šios dienos. Ar tad Aš turėčiau jums atsakyti? Kaip Aš gyvas, Aš neatsakysiu jums, – sako Viešpats Dievas. –e-CJTodėl klausk izraelitų: ‘Ar jūs nesusitepę, kaip ir jūsų tėvai, bjauriais stabais?k,OJAš juos klausiau: ‘Kokia tai aukštuma, į kurią einate?’ Iki šios dienos jos vardas Bama.W+'JKai juos įvedžiau į kraštą, kurį, pakėlęs ranką, buvau prisiekęs jiems duoti, jie, pamatę aukštesnę kalvą arba šakotą medį, aukojo ten aukas ir nešė dovanas, sukeldami mano rūstybę’.*)JTodėl, žmogaus sūnau, kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūsų tėvai piktžodžiavo ir paniekino mane.)7JJie susitepė savo dovanomis, leisdami savo pirmagimius per ugnį, kad paversčiau juos dykyne ir galiausiai jie pažintų, jog Aš esu Viešpats’.v(eJTad ir Aš daviau jiems klaidingų įsakymų ir tokių nuostatų, kurių laikydamiesi jie negalėjo gyventi.g'GJnes jie nesilaikė mano įsakymų, atmetė nuostatus, sutepė sabatą ir sekė tėvų stabus.g&GJPakėlęs ranką, dykumoje prisiekiau, kad juos išsklaidysiu ir išblaškysiu tarp pagonių,%Jtačiau susilaikiau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas tarp pagonių, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.B$}JBet ir jų vaikai maištavo prieš mane. Jie nesilaikė mano įsakymų ir nevykdė mano nuostatų, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens. Norėjau išlieti ant jų savo rūstybę dykumoje, i~~(}s||:|{{z|yxxwwfvuu6tt=ssRrrKq:ppopnnXm[llUkkk8jjBii>=k<;::-9988477{7 6m555 4b322k11W00'//..Q--E,,++T*P*)1((6''&&%%E$$$#""x!!^! {o 9#rG)h6dB ~ m N P cZW%gUm  J%Aš pranašavau, kaip Jis man įsakė. Pranašaujant pasigirdo garsas, ir pamačiau kaulus judant; jie artėjo vienas prie kito.v eJ%Aš duosiu jums gyslas, užauginsiu mėsą, apvilksiu oda. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’“.j MJ%Viešpats Dievas taip sako šitiems kaulams: ‘Aš įkvėpsiu į jus dvasią, ir jūs atgysite!{ oJ%Jis sakė man: „Pranašauk šitiems kaulams ir sakyk: ‘Sudžiūvę kaulai, išgirskite Viešpaties žodį’.J%Tada Jis paklausė manęs: „Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai atgyti?“ Aš atsakiau: „Viešpatie Dieve, Tu tai žinai“.PJ%Jis vedžiojo mane tarp jų. Sausų kaulų tame lauke buvo labai daug.fEJ%Viešpaties ranka palietė mane ir Viešpats nuvedė mane dvasioje į lauką, pilną kaulų.-J$&Jų bus kaip avių, skirtų aukoti Jeruzalėje šventės metu. Sugriauti miestai bus pilni žmonių, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’“.J$%Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai vėl galės ateiti pasiklausti manęs ir Aš padauginsiu jų žmones kaip avis kaimenėje.4aJ$$Tada tautos, gyvenančios aplink jus, žinos, kad Aš, Viešpats, atstačiau, kas sugriauta, ir sodinau, kur apleista. Aš, Viešpats, taip pasakiau ir taip padarysiu’.wJ$#sakys: ‘Dykynės kraštas tapo Edeno sodu; ištuštėję ir sugriauti miestai vėl yra sustiprinti ir apgyventi’.T!J$"kai apleisti laukai vėl bus dirbami, tada priešai, matę juos apleistus,kOJ$!Kai Aš jus apvalysiu nuo visų nusikaltimų, apgyvendinsiu miestus ir atstatysiu, kas sugriauta,J$ Bet ne dėl jūsų Aš tai darysiu, – sako Viešpats Dievas. – Izraelitai, žinokite, gėdykitės ir raudonuokite dėl savo kelių.o~WJ$Tada jūs atsiminsite savo piktus kelius, blogus darbus ir bjaurėsitės jais bei savo nusikaltimais.q}[J$Aš padauginsiu medžių vaisius ir laukų derlių, ir jūs nebekęsite paniekos tarp tautų dėl bado.t|aJ$Aš išgelbėsiu jus nuo visų jūsų netyrumų, laiminsiu jūsų laukų derlių ir nebesiųsiu jums bado.q{[J$Jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų tėvams, ir būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas.zJ$Aš įdėsiu į jus savo dvasią ir padarysiu, kad vaikščiotumėte pagal mano nuostatus ir vykdytumėte mano sprendimus.yJ$Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu akmeninę širdį iš jūsų kūno ir duosiu kūno širdį.xJ$Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs tapsite švarūs. Nuo jūsų netyrumo ir nuo jūsų stabų apvalysiu jus.gwGJ$Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš visų kraštų ir parvesiu jus į jūsų kraštą.!v;J$Aš pašventinsiu savo didingą vardą, kurį jūs sutepėte, ir tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, kai pasirodysiu šventas jumyse jų akivaizdoje.?uwJ$Sakyk izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai, ne dėl jūsų Aš tai darau, bet dėl savo švento vardo, kurį jūs sutepėte tarp pagonių, pas kuriuos gyvenote.ptYJ$Bet Aš gailėjausi dėl savo švento vardo, kuriam izraelitai užtraukė nešlovę svetimose tautose.)sKJ$Gyvendami tarp tautų, jie sutepė mano šventą vardą. Žmonės sakė apie juos: ‘Tai yra Viešpaties tauta, tačiau ji buvo ištremta iš savo krašto’.rr]J$Aš išsklaidžiau juos tautose ir išblaškiau kraštuose. Aš teisiau juos pagal jų kelius ir darbus.Xq)J$Aš išliejau savo rūstybę ant jų dėl pralieto kraujo ir stabų garbinimo.uJ" Aš jas surinksiu iš tautų ir iš kraštų, grąžinsiu į jų kraštą ir ganysiu Izraelio kalnuose prie upelių.Y=+J" Kaip ganytojas ieško savo avių tą dieną, kai jos išsklaidomos, taip Aš ieškosiu savo avių, išgelbėsiu jas ir surinksiu iš visų vietų, kuriose jos buvo išsklaidytos debesuotą ir tamsią dieną.=<uJ" Aš pats ieškosiu savo avių ir jomis rūpinsiuosi.;wJ" Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš esu prieš ganytojus, Aš pareikalausiu savo avių iš jų ir padarysiu jiems galą. Jie nebeganys daugiau nei mano avių, nei patys savęs. Aš išplėšiu savo avis iš jų nasrų, ir jos nebebus jų maistas.<:sJ" todėl, ganytojai, klausykite Viešpaties žodžio!k9OJ"‘Kaip Aš gyvas – sako Viešpats, – už tai, kad mano avys tapo grobiu ir ėdesiu laukiniams žvėrims, nes nebuvo ganytojų, kurie mano kaimene rūpintųsi, bet ganytojai ganė patys save, neganydami mano avių’, –B8J"Todėl dabar, ganytojai, klausykite Viešpaties žodžio:w7gJ"Mano avys klajojo visame krašte, kalnuose ir aukštumose; nė vienas nesirūpino jomis ir jų neieškojo’.^65J"Jos buvo išblaškytos, nes nebuvo ganytojų, jos tapo ėdesiu laukiniams žvėrims.%5CJ"Silpnųjų nepastiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų nesutvarstėte, paklydusių ir dingusių neieškojote, bet valdėte smurtu ir žiaurumu.d4AJ"Jūs valgote taukus, vilnomis apsirengiate, nupenėtas avis pjaunate, bet bandos neganote.M3J"„Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio ganytojus ir jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Vargas Izraelio ganytojams, kurie patys save gano. Juk ganytojai turėtų ganyti bandą! 2;J"Viešpats kalbėjo man:t1aJ!!Bet kai tai išsipildys – o tai tikrai išsipildys, – tada jie žinos, kad tarp jų buvo pranašas“.0J! Tu esi jiems dainininkas, turintis gražų balsą ir gerai skambinantis arfa. Jie klausosi tavo žodžių, tačiau nevykdo.!/;J!Jie ateina pas tave kaip tauta, sėdi tavo akivaizdoje, klausosi tavo žodžių, tačiau nevykdo. Jie kalba draugiškai, bet jų širdis yra klastinga..-J!Žmogaus sūnau, tavo tauta kalba apie tave tarpduriuose ir pasieniuose, sakydami vieni kitiems: ‘Eikime pasiklausyti Viešpaties žodžio’.q-[J!Kai kraštą paversiu visiška dykyne dėl jų nusikaltimų, tada jie žinos, kad aš esu Viešpats’. ,J!Aš paversiu kraštą dykyne, jo išdidumui padarysiu galą. Izraelio kalnai bus taip ištuštėję, kad jais niekas nebekeliaus.i+KJ!Taip jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kaip Aš gyvas, gyvenantys namų griuvėsiuose, kris nuo kardo, esančius atvirame lauke draskys laukiniai žvėrys, o gyvenantys tvirtovėse ir olose bus maro sunaikinti.u*cJ!Jūs pasitikite kardu, darote bjaurystes, išniekinate savo artimo žmoną, argi jūs gyvensite krašte?’#)?J!Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūs valgote mėsą su krauju, garbinate stabus ir praliejate kraują, argi jūs gyvensite krašte?<(qJ!„Žmogaus sūnau, Izraelio gyventojai, likę tarp griuvėsių, sako: ‘Abraomas, būdamas vienas vyras, paveldėjo kraštą. Mūsų yra daug, tad jis mums tikrai priklauso’. ';J!Viešpats kalbėjo man:z&mJ!Pabėgėliui dar neatėjus, vakare, Viešpats palietė mane. Jis atvėrė mano burną, ir aš nebebuvau nebylys.%'J!Dvyliktaisiais tremties metais, dešimto mėnesio penktą dieną, atėjo pas mane pabėgėlis iš Jeruzalės ir pasakė: „Miestas krito“.n$UJ!Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, Aš teisiu tave pagal tavo kelius’“.h#IJ!Jei nedorėlis nusigręš nuo savo nedorybės ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis gyvens.I" J!Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo ir nusikals, jis mirs.j!MJ!Tavo tauta sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’, tuo tarpu jų pačių kelias neteisingas.q [J!Jo nuodėmės nebus jam įskaitytos, nes jis darė, kas yra teisinga ir teisu; jis tikrai bus gyvas’.J!grąžina užstatą, atiduoda, ką išplėšė, laikosi gyvenimo nuostatų ir nedaro neteisybės, jis bus gyvas ir nemirs. J!Jei Aš sakau nedorėliui: ‘Tu tikrai mirsi’, ir jis nusigręžia nuo savo nuodėmės bei daro, kas yra teisinga ir teisu:5cJ! Jei Aš sakau teisiajam: ‘Tu tikrai būsi gyvas’, o jis, pasitikėdamas savo teisumu, nusikalsta, tai jo teisumas nebus prisimintas, ir jis mirs už savo nusikaltimą.<qJ! Tu, žmogaus sūnau, sakyk savo žmonėms: ‘Teisiojo neišgelbės jo teisumas, jei jis nusikals. Ir nedorėlio nedorybė nesunaikins jo, jei jis nusigręš nuo savo nedorybės. J! Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsiverstų, paliktų savo piktus kelius ir gyventų. Nusigręžkite nuo savo piktų kelių! Kodėl jūs turėtumėte mirti, Izraelio namai?’.UJ! Žmogaus sūnau, sakyk Izraeliui: ‘Jūs sakote: ‘Jei mūsų kaltės ir nuodėmės yra ant mūsų ir mes nykstame dėl jų, tai kaip mes galime išlikti gyvi?’J! Jei tu įspėsi nedorėlį dėl jo nusikaltimų, bet jis tavęs neklausys, jis mirs dėl savo nusikaltimų, o tu išgelbėsi savo sielą.PJ!Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Nedorėli, tu mirsi!’, o tu jam nieko nesakysi ir neįspėsi dėl jo nedoro kelio, tai jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.wJ!Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraeliui. Todėl tu girdėsi mano žodį ir įspėsi juos mano vardu.[/J!Bet jei sargybinis matys artėjantį kardą, bet nepūs trimito ir neįspės tautos, o kardas užmuš ką nors, tai jis bus užmuštas už savo kaltę, bet jo kraujo Aš pareikalausiu iš sargybinio rankų’.gGJ!nes jis girdėjo trimitą, bet nepaisė. O kas paklausys įspėjimo, išgelbės savo gyvybę. J!ir jei kas nors nepaisys įspėjimo, girdėdamas trimito garsą, ir kardas sunaikins jį, tai jo kraujas bus ant jo paties galvos,KJ!jeigu jis, artėjant kardui, pūs trimitą ir taip įspės tautą!J!„Žmogaus sūnau, kalbėk savo tautai: ‘Kai Aš atvesiu į kraštą kardą ir jo gyventojai bus išsirinkę iš savo tarpo sargybinį, ;J!Viešpats kalbėjo man:}sJ Aš sukėliau siaubą gyvųjų šalyje, ir jis gulės drauge su neapipjaustytaisiais, – sako Viešpats Dievas“."=J Faraonas, matydamas juos, bus paguostas dėl savo žmonių daugybės – faraono ir jo visos kariuomenės, – nužudytų kardu, – sako Viešpats. –6eJ Ten guli visi šiaurės kunigaikščiai ir visi sidoniečiai, nužengę su užmuštaisiais. Nepaisant jų galybės, jie yra pažeminti, guli drauge su neapipjaustytaisiais.* MJ Ten guli edomitai su jų karaliais ir kunigaikščiais, kurie, nepaisant jų galybės, krito nuo kardo ir guli su neapipjaustytaisiais, nužengusiais į duobę.` 9J Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi drauge su neapipjaustytaisiais, kritusiais nuo kardo.5 cJ Jie negulės drauge su senovėje kritusiais karžygiais, kurie su savo ginklais nužengė į mirusiųjų buveinę; jiems kardą padėjo po galva ir skydu pridengė kaulus.0 YJ Mešechas ir Tubalas yra čia su savo miniomis ir jų kapai yra aplinkui jį. Jie visi yra neapipjaustyti, kritę nuo kardo, nors jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje.w gJ Jį paguldė tarp žuvusiųjų ir jo minias aplink jo kapą. Jie visi yra neapipjaustyti, kritę nuo kardo. Jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, bet dabar kenčia gėdą kartu su nužengusiais į duobę, jie paguldyti tarp užmuštųjų.T!J Ten guli Elamas ir jo minios aplinkui jo kapą. Visi, žuvę nuo kardo, nužengė į mirusiųjų buveinę. Jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, bet dabar kenčia gėdą kartu su nužengusiais į duobę.J Jie palaidoti giliausioje duobėje ir jos žmonės aplinkui ją. Nuo kardo žuvo visi, kurie kėlė siaubą gyvųjų šalyje.`9J Ten yra Asirija ir jos minios – jų kapai aplinkui jį – jie visi nužudyti kardu.6eJ Mirusiųjų buveinėje galingieji karžygiai su savo sąjungininkais kalbės apie tave: ‘Jie nužengė žemyn ir guli kartu su neapipjaustytaisiais, nužudytais kardu’.c?J Jie kris tarp užmuštųjų kardu, ir jis bus atiduotas kardui. Nutempk jį ir jo minias.OJ ‘Už ką tu pranašesnis? Eik ir gulėk su neapipjaustytaisiais’.xiJ „Žmogaus sūnau, apraudok Egipto minias ir nustumk jį bei žymių tautų dukteris į mirusiųjų buveinę:\1J Dvyliktaisiais metais, pirmo mėnesio penkioliktą dieną, Viešpats kalbėjo man:{J Tai rauda, kuria jį apraudos, tautų dukros apraudos jį. Jos apraudos Egiptą ir jo minias, – sako Viešpats’“.J Kai Aš Egipto kraštą paversiu dykyne, sunaikinsiu jo išteklius ir išžudysiu gyventojus, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.l~QJ Aš padarysiu jo vandenis tyrus, upės tekės lyg skaidrus aliejus, – sako Viešpats Dievas. –u}cJ Aš sunaikinsiu jo galvijus prie gausių vandenų, ir jokio žmogaus koja nė gyvulio kanopa nebedrums jų.| J Nuo galingųjų kris tavųjų daugybė. Jie yra baisiausi tarp tautų. Jie sunaikins Egipto išdidumą ir jo minias išžudys.0{[J Babilono karaliaus kardas užpuls tave.Wz'J Taip, daugelis tautų baisėsis tavimi ir jų karaliai bus apimti panikos dėl tavęs, kai Aš mojuosiu savo kardu prieš juos. Jie drebės be perstojo, kiekvienas dėl savo gyvybės, tavo žlugimo dieną.jyMJ Daugelis tautų išsigąs, kai paskelbsiu apie tavo sunaikinimą kraštuose, kurių tu nežinai.cx?J Dangaus šviesos tau nebešvies ir tavo krašte bus tamsu, – sako Viešpats Dievas. –w J Kai tavo gyvybė užges, Aš uždengsiu dangų, žvaigždės nebešvies, saulę pridengsiu debesimis ir mėnulis nebespindės.Wv'J Girdysiu žemę tavo tekančiu krauju iki kalnų, ir upės bus pilnos tavęs.PuJ Aš tavo kūną numesiu kalnuose ir tavo lavonų pripildysiu slėnius. t J Aš numesiu tave ant žemės atvirame lauke, ant tavęs tūps padangių paukščiai ir tavimi pasotinsiu visos žemės žvėris.}ssJ Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš užmesiu savo tinklą ant tavęs kartu su daugybe tautų, ir jie ištrauks tave.Ar{J „Žmogaus sūnau, apraudok faraoną, Egipto karalių, ir sakyk jam: ‘Tu esi kaip liūtas tarp tautų, kaip jūrų pabaisa. Tu siauti upėse, drumsti vandenį kojomis, keli bangas.Uq#J Dvyliktaisiais metais, dvylikto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo:pyJKas tau prilygsta šlove ir didybe tarp Edeno medžių? Tačiau su jais tu būsi nustumtas į mirusiųjų buveinę, gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais. Taip bus faraonui ir visai jo daugybei, – sako Viešpats Dievas’“.o-JJie kartu su juo nuėjo į mirusiųjų buveinę, pas kardu nužudytuosius, taip pat ir jo sąjungininkai, kurie gyveno jo ūksmėje tarp tautų.GnJMan jį nustūmus į mirusiųjų buveinę, nuo jo kritimo trenksmo sudrebėjo tautos. Žemės gelmėse bus paguosti visi Edeno medžiai, Libano geriausi ir rinktiniai, kurie geria vandenį.5mcJTą dieną, kai jis nuėjo į mirusiųjų buveinę, sukėliau gedulą dėl jo, sulaikiau upes ir sustabdžiau vandenis. Libanas liūdėjo dėl jo ir krašto medžiai alpo._l7JKad ateityje nė vienas medis nebesididžiuotų dėl savo aukštumo ir nebekeltų savo šakomis apsuptos viršūnės, nes visi turi mirti ir eiti į žemės gelmes kartu su žmonių vaikais, einančiais į duobę.hkIJ Ant jo kritusio kamieno nusileis padangių paukščiai, o per jo šakas lips krašto žvėrys.\j1J Žiaurūs svetimšaliai nukirto jį ir paliko. Kalnuose ir slėniuose krito jo šakos, sulūžusios šakelės guli prie uolų ir krašto vandenų. Visos žemės tautos pasitraukė iš jo pavėsio ir paliko jį. iJ todėl Aš atidaviau jį į stipriausio tarp tautų rankas. Jis tinkamai pasielgs su juo, nes Aš išvariau jį dėl jo nedorybių.h1J Todėl taip sako Viešpats: ‘Kadangi jis pasikėlė į aukštybes ir jo viršūnė apsupta storų šakų, ir jo širdis išpuiko dėl aukštumo,sg_J Aš papuošiau jį šakų daugybe taip, kad visi Edeno medžiai, kurie buvo Dievo sode, pavydėjo jam’.-fSJKedrai Dievo sode negalėjo lygintis su juo, eglės neprilygo jo šakoms ir kaštonai – jo šakelėms. Nė vienas medis Dievo sode nebuvo lygus jam savo grožiu.^e5JJis buvo puikus savo dydžiu ir šakomis, nes jo šaknys buvo prie gausių vandenų.dJAnt šakų krovėsi lizdus padangių paukščiai, po jo šakomis laukiniai gyvuliai augino vaikus. Jo ūksmėje gyveno didelės tautos.cJTodėl jis išaugo aukštesnis už kitus krašto medžius. Jo šakos buvo ilgos ir jų padaugėjo dėl vandenų gausybės jam beaugant. b JVanduo augino jį ir gelmė išaukštino jį, kai jos upės tekėjo apie jo šaknis ir upeliai drėkino visus krašto medžius. a9JŠtai Asirija buvo panaši į Libano kedrą: gražiomis šakomis, teikiančiomis pavėsį, aukštai išaugusį. Jo viršūnė buvo tarp storų šakų.o`WJ„Žmogaus sūnau, sakyk faraonui, Egipto karaliui, ir jo tautai: ‘Į ką tu panašus savo didybe?[_/JVienuoliktaisiais metais, trečio mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man:^yJAš išsklaidysiu egiptiečius tautose ir išblaškysiu juos kraštuose. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’“. ] JJie žinos, kad Aš esu Viešpats, kai įdėsiu savo kardą į Babilono karaliaus ranką ir jis pakels jį prieš Egipto žemę.\7JBabilono karaliaus rankas sustiprinsiu ir įdėsiu jam į ranką savo kardą. Bet faraono rankas sulaužysiu, ir jis vaitos kaip mirtinai sužeistas.R[JAš išsklaidysiu egiptiečius tautose ir išblaškysiu juos kraštuose.DZJTodėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Štai Aš prieš faraoną, Egipto karalių. Aš sulaužysiu jo rankas – sveikąją bei tą, kuri buvo sulaužyta, ir kardas iškris iš jo rankų.=YsJ„Žmogaus sūnau, Aš sulaužiau faraono, Egipto karaliaus, ranką. Niekas jos neaptvarstė, neaprišo ir negydė, kad pasveiktų, taptų stipri ir vėl galėtų laikyti kardą.\X1JVienuoliktaisiais metais, pirmo mėnesio septintą dieną, Viešpats kalbėjo man:TW!JAš įvykdysiu teismus Egipte, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’“.)VKJTachpanheso diena bus tamsi, kai Aš sulaužysiu Egipto jungą ir padarysiu galą jo išdidumui. Debesys apdengs miestą, kai jo dukros bus varomos nelaisvėn.YU+JOno ir Pi Beseto jaunuoliai kris nuo kardo, o moterys bus išvestos nelaisvėn.uTcJIr uždegsiu ugnį Egipte, Sinas kentės ir vaitos, Nojas bus draskomas ir Nofas bus varginamas kas dieną.XS)JSavo įtūžį išliesiu ant Sino, Egipto stiprybės, sunaikinsiu Nojo minias.NRJAš paversiu Patrosą dykyne, uždegsiu ugnį Coane ir teisiu Noją.,QQJ Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš sunaikinsiu stabus ir padarysiu galą atvaizdams Nofe. Egipto žemėje nebebus kunigaikščio, ir Aš užleisiu baimę Egiptui.P/J Aš išdžiovinsiu upes, kraštą atiduosiu į nedorėlių rankas ir viską sunaikinsiu svetimšalių rankomis. Aš, Viešpats, taip pasakiau’.O3J Jis ir jo žmonės, baisiausia tauta, bus atvesti sunaikinti kraštą. Jie išsitrauks kardus prieš Egiptą, ir kraštas bus pilnas užmuštųjų.tNaJ Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš padarysiu galą Egipto daugybei Babilono karaliaus Nebukadnecaro ranka.M5J Tą dieną mano pasiuntiniai skubės laivais į Etiopiją, ją išgąsdins ir didelis siaubas apims juos kaip Egipto dieną. Nes štai ji ateina’.wLgJKai Aš užkursiu ugnį Egipte ir visi jo padėjėjai bus sunaikinti, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.DKJEgipto kraštas bus paverstas dykyne, miestai ištuštės. JJEgipto rėmėjai žus ir bus pažemintas jų jėgos išdidumas. Nuo Migdolo iki Sienės kris užmuštieji, – sako Viešpats. –qI[JEtiopija, Libija, Lidija ir kitos tautos, Kubas ir sandoros krašto vyrai kris kartu su jais nuo kardo.H7JKardas užpuls Egiptą ir didelis siaubas apims Etiopiją, kai Egipte kris užmuštieji, jų turtas bus išplėštas ir Egipto pamatai bus sugriauti.NGJViešpaties diena arti, tai diena tamsos, sunaikinimo metas tautoms.xFiJ„Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Dejuokite: ‘Vargas tai dienai’. E;JViešpats kalbėjo man:yDkJTada Izraelio ragas vėl iškils, ir Aš atversiu tau burną tarp jų. Ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats“.uCcJUž darbą, kurį jis atliko, daviau jam Egipto kraštą, nes jie man dirbo, – sako Viešpats Dievas. –B JTodėl Aš duosiu Nebukadnecarui, Babilono karaliui, Egipto kraštą. Jis paims jo turtus, tai bus atlyginimas jo kariuomenei.xAiJ„Žmogaus sūnau! Nebukadnecaras, Babilono karalius, ir jo kariuomenė atliko sunkų darbą prieš Tyrą. Jų galvos nupliko ir pečiai buvo nutrinti, bet nei karalius, nei jo kariuomenė negavo jokio atlyginimo už darbą prieš Tyrą.a@;JDvidešimt septintaisiais metais, pirmo mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man:.?UJJie nebebus Izraelio namų pasitikėjimas, bet primins jiems, kaip jie nusikalto, kreipdamiesi pagalbos į juos. Ir jie žinos, kad Aš – Viešpats Dievas’“.>7Jmenkiausia iš visų karalysčių. Jie nebesiaukštins virš kitų tautų, nes Aš sumažinsiu juos, kad jie niekad nebeviešpatautų kitoms tautoms. = Jparvesiu Egipto ištremtuosius ir sugrąžinsiu juos į Patroso kraštą, į jų gimtąją šalį. Jie ten bus menka karalystė,<J Tačiau taip sako Viešpats Dievas: ‘Po keturiasdešimties metų Aš surinksiu egiptiečius iš tautų, kuriose jie buvo išsklaidyti, ;J Aš paversiu Egipto žemę dykyne, kaip padariau su kitais kraštais. Jo miestai bus tušti, kaip ir kitų kraštų miestai, ir jie bus apleisti keturiasdešimt metų. Aš išsklaidysiu egiptiečius tarp tautų ir išblaškysiu juos svetimuose kraštuose’.b:=J Per ją nevaikščios nei žmogus, nei gyvulys. Ji bus negyvenama keturiasdešimt metų.91J todėl Aš esu prieš tave ir tavo upes. Aš padarysiu Egipto žemę visiškai tuščią ir apleistą nuo Migdolo iki Sienės ir Etiopijos sienos.8J Egipto žemė bus tuščia ir apleista. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. Kadangi tu sakei: ‘Upė yra mano, aš ją padariau’,P7JTodėl Aš siųsiu tau kardą ir sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius. 6 JKai jie įsikibo į tavo ranką, tu sulūžai ir sužeidei jiems pečius. O kai jie atsirėmė į tave, jų strėnos susvyravo.g5GJVisi Egipto gyventojai žinos, kad Aš esu Viešpats, nes tu buvai nendrinė lazda Izraeliui.<4qJIr Aš paliksiu tave ir upių žuvis dykumoje. Tu gulėsi atvirame lauke, nebūsi nei pakeltas, nei palaidotas. Aš tave atiduosiu laukiniams žvėrims ir padangių paukščiams.31JAš įdėsiu kablį į tavo nasrus, prikabinsiu tavo upių žuvis prie tavo žvynų, ištrauksiu tave iš upės su visomis prikibusiomis žuvimis.I2 JKalbėk ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Faraone, Egipto karaliau, Aš esu prieš tave. Didysis slibine, kuris guli tarp savo upių ir sakai: ‘Upė yra mano, aš ją padariau’.V1%J„Žmogaus sūnau, pranašauk prieš faraoną, Egipto karalių, ir Egiptą.T0!JDešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną Viešpats kalbėjo man:>/uJJie gyvens saugiai, statysis namus, sodins vynuogynus. Jie bus saugūs, kai Aš nuteisiu jų kaimynus, kurie niekino juos. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas’“.f.EJTaip sako Viešpats Dievas: ‘Aš surinksiu izraelitus iš tautų, kuriose juos buvau išblaškęs ir būsiu pašventintas juose tautų akivaizdoje. Izraelitai tada gyvens krašte, kurį Aš daviau savo tarnui Jokūbui.1-[JIr nebebus daugiau badančių usnių ir duriančių erškėčių Izraelio namams tarp jų kaimynų, kurie juos niekino. Ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats Dievas’.,JAš užleisiu tau marą, ir kraujas liesis tavo gatvėse. Visur gulės lavonai, kritę nuo kardo. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.C+Jir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Sidone, Aš esu prieš tave. Kai padarysiu tavyje teismą ir apreikšiu savo šventumą, tu šlovinsi mane ir žinosi, jog Aš esu Viešpats.6*gJ„Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Sidoną );JViešpats kalbėjo man:h(IJVisi, kurie pažino tave, baisėsis tavimi. Tu būsi pasibaisėjimas, ir tavęs nebebus’“.H' JSavo daugybe neteisybių ir apgaule prekyboje tu sutepei savo šventyklas. Todėl iš tavo vidaus Aš pažadinsiu ugnį, kuri sunaikins tave, visų akivaizdoje pavers tave pelenais žemėje.0&YJTavo širdis išpuiko dėl tavo grožio, tu praradai išmintį per savo spindesį. Aš parblokšiu tave ant žemės, priešais karalius, kad jie galėtų matyti tave.Q%JTau plačiai beprekiaujant, jie pripildė tave smurto, ir tu nusidėjai. Todėl Aš išmesiu tave iš Dievo kalno kaip nešvarų ir pašalinsiu tave, o dengiantis cherube, iš ugninių akmenų tarpo.g$GJTu buvai tobulas savo keliuose nuo savo sukūrimo dienos, kol buvo atrasta tavyje nedorybės.#JTu buvai pateptas cherubas, kuris dengia, Aš tave tokiu paskyriau. Tu buvai šventame Dievo kalne, vaikščiojai tarp ugninių akmenų. ~~.}||`{{pz{z>yyxx*wvvGu|ttt sswrrGqqqOpMoonmmllkjj#ihhvggCff1ee.dd[ccXbaa``?__I_^D]]K\\=[[;ZZ8YY&XsWWNVVU`THSS RR6QQPDOO>NN=MMgLLKK"JJIqHHHG-FF9EDDfCCMBBsAAS@??>>p==<@;:99&887A66355m44E33c22#11_00_//...--0,,c++d+**-)))('&&%%l%$$@$#m""":! r'1|H`ZLG$ O 5 W0)UGBp}J-Iš šito ploto šventyklai skirkite penkių šimtų nendrių ilgio ir tokio pat pločio keturkampį sklypą ir aplink jį palikite laisvą penkiasdešimties uolekčių pločio plotą.oJ-„Kai, mesdami burtus, dalinsitės kraštą, pirmiausia paskirkite dalį to krašto kaip šventą auką Viešpačiui. Tas šventas žemės plotas turi būti dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio.]n3J,Kritusių ar žvėrių sudraskytų paukščių bei gyvulių kunigai nevalgys’“.5mcJ,Visų vaisių pirmienos, visų atnašų ir dovanų dalis priklausys kunigams. Taip pat savo tešlos pirmienas duokite kunigams, kad palaiminimas pasiliktų jūsų namuose.klOJ,Duonos aukos, aukos už nuodėmes ir kaltes, ir visa, kas pašvęsta Dievui, bus kunigų maistas.ykkJ,Aš būsiu jų paveldėjimas, ir jūs neduosite jiems nuosavybės Izraelio krašte, nes Aš esu jų nuosavybė. jJ,Tą dieną, kai kunigas eis į vidinį kiemą tarnauti šventykloje, jis aukos auką už nuodėmę, – sako Viešpats Dievas. –=iuJ,Po apsivalymo jie paskaičiuos jam septynias dienas.hJ,Jie nesusiteps mirusiaisiais, artindamiesi prie jų, išskyrus tėvą ir motiną, sūnų ir dukrą, brolį ir netekėjusią seserį.g+J,Kilus ginčui, jie bus teisėjais ir teis pagal mano nuostatus. Jie laikysis mano nuostatų ir įsakymų apie visas šventes ir švęs sabatus.efCJ,Jie mokys mano tautą atskirti, kas šventa ir nešventa, aiškins, kas švaru ir nešvaru.|eqJ,Jie neves našlės nė atleistos, tik mergaites iš Izraelio palikuonių. Tačiau kunigo našlę jie galės vesti.KdJ,Nė vienas kunigas negers vyno, prieš eidamas į vidinį kiemą.Tc!J,Jie neskus galvų ir neaugins ilgų plaukų, bet apsikirps galvos plaukus.Yb+J,Prieš eidami į išorinį kiemą pas tautą, jie nusirengs drabužius, su kuriais tarnavo, paliks juos šventyklos kambariuose ir apsivilks kitais drabužiais, kad nepašventintų žmonių savo drabužiais.ra]J,Jie dėvės drobinius raiščius ant galvų bei vilkės drobines kelnes, nesusijuos, kad neprakaituotų.`7J,Įėję pro vartus į vidinį kiemą, jie vilkės drobiniais drabužiais. Jie nevilkės nieko vilnonio, tarnaudami vidinio kiemo vartuose ir už jų.M_J,Jie eis į mano šventyklą, artės prie mano stalo ir tarnaus man._^7J,Bet kunigai iš levitų, Cadoko sūnūs, kurie prižiūrėjo šventyklą, kai izraelitai klaidžiojo ir atitolo nuo manęs, artinsis prie manęs ir man tarnaus, stovės mano akivaizdoje ir aukos taukų bei kraujo.G]J,Aš padarysiu juos namų prižiūrėtojais ir patarnautojais.3\_J, Jie nesiartins prie manęs tarnauti man kaip kunigai ir neprisiartins prie mano šventų daiktų Šventų švenčiausiojoje. Jie kentės gėdą už savo bjaurius darbus.[J, Kadangi jie tarnavo prie stabų ir suvedžiojo izraelitus, todėl Aš pakėliau savo ranką prieš juos, ir jie atsakys už savo kaltę. ZJ, Bet jie tarnaus mano šventykloje: bus vartų sargai ir patarnaus namuose. Jie pjaus tautos deginamąsias aukas ir jiems tarnaus.rY]J, Levitai, pasitraukę nuo manęs, kai izraelitai nuklydo ir sekė paskui stabus, atsakys už savo kaltę.;XoJ, Taip sako Viešpats Dievas: ‘Nė vienas svetimšalis, gyvenantis tarp izraelitų, neapipjaustytas širdimi ir neapipjaustytas kūnu, neturi teisės įeiti į mano šventyklą._W7J,Užuot atlikę man šventą tarnystę, jūs paskyrėte juos tarnauti šventykloje’.VyJ,Jūs įvedėte svetimšalius, neapipjaustytus širdimi ir neapipjaustytus kūnu, į mano šventyklą ir tuo sutepėte mano namus. Jūs aukojote jų akivaizdoje man duonos, taukų ir kraujo ir taip sulaužėte mano sandorą savo bjauriais darbais.vUeJ,Sakyk maištingiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai, užtenka jūsų bjaurysčių!RTJ,Viešpats tarė man: „Žmogaus sūnau, viską įsidėmėk, žiūrėk akimis ir klausyk ausimis, ką tau sakysiu apie Viešpaties namų įstatymus ir nuostatus. Įsidėmėk, kas gali įeiti į namus.8SiJ,Po to jis įvedė mane pro šiaurės vartus ir nuvedė prie šventyklos priekio. Aš pažiūrėjau, ir štai Viešpaties šlovė pripildė namus; aš parkritau veidu žemėn. R J,Tik kunigaikštis sėdės juose Viešpaties akivaizdoje ir valgys. Jis įeis pro vartų prieangį ir išeis tuo pačiu keliu“.KQJ,Tada Viešpats sakė man: „Šitie vartai liks uždaryti. Jie nebus atidaryti, ir niekas nevaikščios pro juos. Kadangi Viešpats, Izraelio Dievas, įėjo pro juos, todėl jie liks uždaryti.`P9J,Jis nuvedė mane prie šventyklos išorinių vartų rytų pusėje. Jie buvo uždaryti.(OIJ+Po septynių dienų, aštuntą dieną ir vėliau, kunigas ant aukuro aukos deginamąsias ir padėkos aukas, ir Aš jus priimsiu, – sako Viešpats Dievas“.GNJ+Septynias dienas jie apvalys aukurą ir taip pašventins jį.jMMJ+Septynias dienas kas dieną turi aukoti ožį aukai už nuodėmę ir sveiką veršį bei aviną. L J+Juos abu atvesi Viešpaties akivaizdon; kunigas pabarstys druskos ant jų ir paaukos juos Viešpačiui kaip deginamąją auką.KKJ+Kai apvalysi aukurą, aukok sveiką veršį ir aviną iš bandos.qJ[J+Antrą dieną tu paaukosi sveiką ožį aukai už nuodėmę, ir jie apvalys aukurą kaip ir su veršiu.oIWJ+Veršį, paaukotą už nuodėmę, reikia sudeginti tam skirtoje namų vietoje, už šventyklos ribų.~HuJ+Tu turi apšlakstyti jo krauju keturis ragus ir keturis išsikišimo kampus bei apvadą. Taip aukuras bus apvalytas.-GSJ+Kunigui levitui iš Cadoko giminės, kuris artinsis prie manęs, kad man tarnautų, – sako Dievas, – turi duoti auką už nuodėmę, jauną veršį iš bandos.0FYJ+Jis sakė man: „Žmogaus sūnau, tai yra Viešpaties Dievo nuostatai aukurui, kai jis bus pastatytas deginamosioms aukoms aukoti ir aukų kraujui ant jo šlakstyti.qE[J+Viršutinis išsikišimas yra keturiolikos uolekčių ilgio ir keturiolikos uolekčių pločio, keturkampis; aplinkui yra apvadas pusės uolekties aukščio, jo pagrindas aplinkui – vienos uolekties. Aukuro laiptai rytų pusėje.\D1J+Aukuras yra dvylikos uolekčių ilgio ir dvylikos uolekčių pločio, keturkampis.WC'J+Pats aukuras yra keturių uolekčių, o nuo aukuro aukštyn yra keturi ragai.bB=J+Aukuro aukštis nuo pagrindo iki apatinio išsikišimo yra dvi uolektys, jo plotis – viena uolektis. Nuo mažesnio išsikišimo iki didesnio išsikišimo – keturių uolekčių aukštis ir vienos uolekties plotis.8AiJ+ Tai yra aukuro išmatavimai uolektimis. Uolektį sudaro uolektis ir plaštaka. Aukuro pagrindas yra vienos uolekties pločio ir tokio pat ilgio, apvadas yra vieno sprindžio.e@CJ+ Šventyklos įstatymas yra toks: kalno viršūnė ir plotas aplinkui yra labai šventas“. ?J+ Jei jie gėdysis, ką yra padarę, tada apsakyk jiems šventyklos išvaizdą, įrengimus, įėjimą ir išėjimą – visą jos planą, taip pat jos nuostatus ir įstatymus. Užrašyk viską, jiems matant, kad jie suprastų visus nuostatus ir laikytųsi jų.n>UJ+ Tu gi, žmogaus sūnau, pranešk izraelitams apie šventyklą, kad jie gėdytųsi savo nusikaltimų.h=IJ+ Kai jie pašalins savo paleistuvystes ir karalių mirusius kūnus, Aš visada būsiu tarp jų.l<QJ+Jie statė savo slenkstį prie mano slenksčio ir savo durų staktas prie mano staktų, kad būtų siena tarp jų ir manęs. Jie sutepė mano šventą vardą savo bjauriais darbais, todėl Aš juos sunaikinau savo rūstybėje.;}J+Jis tarė man: „Žmogaus sūnau, tai yra mano sosto ir mano kojų pakojo vieta. Aš visados gyvensiu tarp izraelitų. Izraelio tauta ir jų karaliai nebesuteps mano švento vardo nei savo paleistuvystėmis, nei savo karalių lavonais aukštumose.`:9J+Tas vyras stovėjo šalia manęs, aš girdėjau balsą iš šventyklos, kalbantį man.h9IJ+Dvasia pakėlė mane ir nunešė į vidinį kiemą. Viešpaties šlovė pripildė šventyklą.E8J+Viešpaties šlovė įėjo į šventyklą pro rytų vartus.z7mJ+Tokį pat vaizdą aš mačiau, kai Jis atėjo sunaikinti miestą ir prie Kebaro upės. Aš kritau veidu žemėn.6J+Staiga iš rytų pasirodė Izraelio Dievo šlovė. Jo balsas buvo kaip daugybės vandenų ūžimas, o žemė spindėjo nuo Jo šlovės.95mJ+Po to jis nuvedė mane prie rytų pusės vartų. 4J*Jis išmatavo iš visų keturių pusių. Siena, penkių šimtų nendrių ilgio ir pločio, skyrė šventą vietą nuo nešventos.K3J*Tada išmatavo vakarų pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių.I2 J*Jis išmatavo pietų pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių.L1J*Jis išmatavo šiaurės pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių.O0J*Jis išmatavo nendre rytų pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių./}J*Baigęs matuoti šventyklos pastatus, jis išvedė mane per rytų pusės vartus ir matavo ją aplinkui iš visų pusių..J*Kunigai, įėję į šventyklą, neturės teisės iš jos išeiti į išorinį kiemą. Jie, prieš išeidami, privalės palikti kambariuose drabužius, su kuriais tarnavo, nes jie yra šventi, apsivilkti kitus ir tik tada galės eiti pas žmones“.-{J* Jis sakė man: „Kambariai šiaurės ir pietų pusėje prie kiemo yra šventi. Kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, valgys juose šventus dalykus; juose bus laikomi švenčiausi dalykai: duonos aukos, aukos už nuodėmes ir aukos už kaltes.Y,+J* Pirmame aukšte pietų pusėje buvo įėjimas iš rytų pusės išorinio kiemo.z+mJ* Jie viskuo buvo panašūs į kambarius šiaurės pusėje – jų ilgis, plotis, išėjimai, durys ir įrengimas.N*J* Kiemo sienoje buvo kambariai į rytus, priešais kiemą ir pastatą.X))J* Pirmame aukšte rytų pusėje buvo įėjimas iš išorinio kiemo į kambarius.(J*Kambarių išoriniame kieme ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių, o esančių priešais šventyklą – šimtas uolekčių.S'J*Siena priešais išorinį kiemą buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio.R&J*Jie buvo trijų aukštų ir neturėjo tokių kolonų, kokios buvo kieme.v%eJ*Viršutiniai kambariai buvo siauresni už vidurinius ir apatinius kambarius, nes reikėjo vietos stoginėms.$yJ*Jos durys buvo šiaurės pusėje, o jos priekyje buvo takas, dešimties uolekčių pločio ir šimto uolekčių ilgio.[#/J*Vidiniame kieme, prieš išorinio kiemo grindinį, buvo trijų aukštų stoginė.j"MJ*Pastatas šiaurės pusėje buvo šimto uolekčių ilgio ir penkiasdešimties uolekčių pločio.}!sJ*Po to jis nuvedė mane į išorinį kiemą šiaurinėje pusėje ir įvedė į kambarį, buvusį priešais pastatą.R J)Prieangio sienų abiejose pusėse buvo langai su grotelėmis ir palmės.J)Šventyklos duryse buvo išpjaustyti cherubų ir palmių vaizdai, panašūs kaip ant sienų. Storos lentos dengė prieangį.?yJ)Durys viename ir kitame šone buvo iš dviejų dalių.?yJ)Į šventyklą ir Švenčiausiąją buvo dvejos durys.Z-J)Medinis aukuras buvo trijų uolekčių aukščio, dviejų ilgio ir dviejų pločio. Jo kampai, viršus ir sienos buvo padarytos iš medžio. Vyras sakė man: „Tai stalas, stovįs Viešpaties akivaizdoje“.dAJ)Šventyklos durų staktos buvo keturkampės kaip ir Švenčiausiosios. Jos buvo panašios.J J)Nuo aslos iki durų viršaus buvo cherubų ir palmių atvaizdai.-SJ)Vienoje pusėje buvo žmogaus veidas, žiūrintis į palmę, o kitoje pusėje – liūto veidas, žiūrintis į kitą palmę. Tokios buvo visos šventyklos sienos.q[J)Tai buvo cherubai ir palmės, kiekviena palmė buvo tarp dviejų cherubų. Cherubai buvo dviem veidais.KJ)Virš durų ir ant sienų iš vidaus ir išorės buvo raižiniai.[/J)buvo iškaltos medžio lentomis nuo aslos iki langų; langai buvo su grotelėmis.\1J)Po to jis išmatavo užpakalinę pastato sieną vakarinėje pusėje; pastato sienų ilgis kartu su priestatais abiejose pusėse buvo šimtas uolekčių. Šventyklos, Švenčiausiosios ir prieangio vidaus sienosb=J)Šventyklos priekinės pusės ir kiemo rytinėje pusėje plotis buvo šimtas uolekčių.xiJ) Jis išmatavo šventyklos ilgį šimtu uolekčių. Kiemo ir pastato su sienomis ilgis buvo šimtas uolekčių.1[J) Pastatas priešais kiemą vakarų pusėje buvo septyniasdešimties uolekčių pločio, devyniasdešimties uolekčių ilgio ir jo sienos buvo penkių uolekčių storio.nUJ) Šoninių kambarių įėjimai buvo iš šiaurės ir pietų pusės, jų plotis buvo penkios uolektys.GJ) Atstumas tarp šoninių kambarių buvo dvidešimt uolekčių.wgJ) Išorinės sienos prie šoninių kambarių storis buvo penkių uolekčių. Pastatą supo šoniniai kambariai. J)Aplink šventyklos pastatą buvo iškilimas. Šoninių kambarių pamatas buvo nendrės ilgio – šešių didžiųjų uolekčių.z mJ)Antro ir trečio aukšto šoniniai kambariai buvo didesni. Iš pirmo aukšto į antrą ir trečią buvo laiptai.> uJ)Šoniniai kambariai buvo trijų aukštų, kiekviename aukšte po trisdešimt kambarių. Prilaikomosios sijos buvo aplink visą pastatą, jos nebuvo įleistos į šventyklos sieną. 'J)Jis išmatavo šventyklos sieną. Ji buvo šešių uolekčių storumo, o šoninių kambarių aplink šventyklą plotis – keturios uolektys. {J)Jis išmatavo joje plotį ir ilgį – po dvidešimt uolekčių. Jis man sakė: „Tai – Šventų švenčiausioji“.: mJ)Įėjęs į vidinę patalpą, išmatavo įėjimo staktas dviem uolektimis, įėjimą – šešiomis uolektimis, įėjimo sienų plotis abiejose pusėse buvo septynios uolektys.a;J)Įėjimo plotis buvo dešimt uolekčių, sienos abiejose įėjimo pusėse buvo penkių uolekčių storio. Jis išmatavo šventyklą, kuri buvo keturiasdešimties uolekčių ilgio ir dvidešimties uolekčių pločio.<qJ)Jis įvedė mane į šventyklą ir išmatavo stulpus. Jie buvo šešių uolekčių pločio iš vienos pusės ir šešių uolekčių pločio iš kitos – pagal palapinės plotį./WJ(1Prieangis buvo dvidešimties uolekčių ilgio ir vienuolikos uolekčių pločio. Šalia laiptų, vedančių į jį, iš abiejų pusių prie stulpų stovėjo kolonos.X)J(0Jis įvedė mane į šventyklos prieangį ir išmatavo prieangio stulpus. Jie buvo penkių uolekčių abiejose pusėse. Vartų plotis buvo trijų uolekčių iš vienos ir trijų uolekčių iš kitos pusės.)J(/Jis išmatavo kiemą. Jo ilgis ir plotis buvo vienodas – po šimtą uolekčių. Jis buvo keturkampis. Aukuras stovėjo šventyklos priekyje.1[J(.O kambarys priekiu į šiaurę skirtas kunigams, kurie prižiūri aukurą. Tai yra Cadoko sūnūs iš Levio sūnų, kurie artinasi prie Viešpaties, kad Jam tarnautų.iKJ(-Jis man pasakė, kad kambarys priekiu į pietus skirtas kunigams, kurie prižiūri šventyklą./WJ(,Už vidinių vartų buvo kambariai giesmininkams. Vidiniame kieme vienas buvo šiaurinėje pusėje, priekiu į pietus, antras – rytų pusėje, priekiu į šiaurę.iKJ(+Aplink buvo pritvirtinti plaštakos pločio kabliai, o stalai buvo skirti aukų mėsai padėti.GJ(*Keturi stalai buvo iš tašytų akmenų: pusantros uolekties ilgio, pusantros pločio bei vienos uolekties aukščio – pasidėti įrankiams, kuriais pjaudavo deginamąsias ir kitas aukas.~J()Keturi stalai buvo išorinėje ir keturi vidinėje vartų pusėje – iš viso aštuoni stalai, ant kurių pjaudavo aukas.}J((Prie išorinės sienos, link šiaurės vartų, buvo du stalai ir kitoje pusėje, prie vartų prieangio, stovėjo du stalai.|J('Vartų prieangyje abiejose pusėse buvo po du stalus, ant kurių pjaudavo deginamąsias aukas, aukas už nuodėmes ir aukas už kaltes.M{J(&Prie vartų stulpų buvo kambarys su įėjimu. Jame plaudavo aukas.zJ(%Prieangis buvo nukreiptas į išorinį kiemą, o ant stulpų abiejose pusėse buvo palmės. Į jį vedė aštuoni laiptai."y=J($Jų šoniniai kambariai, stulpai, prieangis ir langai buvo aplinkui. Jų ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių ir plotis – dvidešimt penkios uolektys.nxUJ(#Po to jis nuvedė mane prie šiaurės vartų ir matavo juos. Jų dydis buvo toks pat, kaip ir kitų.wJ("Jų prieangis buvo nukreiptas į išorinį kiemą, ant stulpų abiejose pusėse buvo palmės. Į jį vedė aštuoni laiptai.PvJ(!Jų šoniniai kambariai, stulpai ir prieangis taip pat buvo to paties dydžio, langai buvo aplinkui ir prieangyje. Jų ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių ir plotis – dvidešimt penkios uolektys.ouWJ( Po to jis nuvedė mane prie rytinių vartų ir matavo juos. Jie buvo tokio paties dydžio, kaip kiti.tJ(Prieangis buvo atkreiptas į išorinę kiemo pusę. Ant stulpų abiejose pusėse buvo palmės. Į jį vedė aštuoni laiptai.dsAJ(Prieangis aplinkui buvo dvidešimt penkių uolekčių ilgio ir penkių uolekčių pločio.PrJ(Jų šoniniai kambariai, stulpai ir prieangis buvo to paties dydžio. Jų ir prieangio langai buvo aplinkui. Visas jų ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių ir plotis – dvidešimt penkios uolektys.q}J(Jis įvedė mane į vidinį kiemą pro pietų pusės vartus. Jis matavo vartus. Jų dydis buvo toks pats, kaip ir kitų.lpQJ(Pietinėje vidinio kiemo pusėje buvo vartai. Nuo vienų vartų iki kitų buvo šimtas uolekčių.toaJ(Į viršų vedė septyni laiptai ir priešais buvo prieangis. Ant stulpų iš abiejų pusių buvo palmės.nJ(Jų langai ir prieangis aplinkui buvo tokie pat, kaip kiti. Vartų ilgis buvo penkiasdešimt, o plotis – dvidešimt penkios uolektys.m}J(Po to jis nuvedė mane į pietų pusę. Čia buvo pietų pusės vartai. Jų stulpai ir prieangis buvo to paties dydžio.lJ(Šiaurės pusės kiemo vartai buvo prieš vidaus vartus, kaip ir rytų pusės vartai. Nuo vartų iki vartų buvo šimtas uolekčių.k)J(Jų langai, prieangis bei palmės buvo tokie pat, kaip rytų pusės vartų. Į viršų vedė septyni laiptai ir priešais juos buvo prieangis.\j1J(Abiejose pusėse buvo po tris šoninius kambarius. Prieangio stulpai buvo tokio paties dydžio, kaip ir pirmųjų vartų. Vartai buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio ir dvidešimt penkių uolekčių pločio.KiJ(Jis išmatavo išorinio kiemo šiaurinių vartų ilgį ir plotį.thaJ(Kiemas nuo išorinių žemutinių vartų iki vidaus vartų buvo šimto uolekčių į rytus ir į šiaurę.RgJ(Akmeninis grindinys tęsėsi iki vartų, prie vartų jis buvo žemesnis.|fqJ(Jis nuvedė mane į išorinį kiemą. Kiemas buvo išgrįstas akmenimis. Aplink kiemą buvo trisdešimt kambarių. eJ(Šoniniuose kambariuose buvo langai su grotelėmis, taip pat ir vartų šonuose. Prieangyje buvo langų, o ant stulpų – palmės.kdOJ(Nuo išorinių vartų priekio iki vidaus vartų prieangio priekio buvo penkiasdešimt uolekčių.hcIJ(Jis padarė ir šešiasdešimties uolekčių stulpus iki stulpo kieme, esančiame prie vartų.b#J( Po to jis išmatavo vartus nuo vieno šoninio kambario stogo iki kito. Plotis buvo dvidešimt penkios uolektys, durys buvo priešais duris.Ia J( Prieš šoninius kambarius buvo iškyšulys vienos uolekties pločio, taip pat ir kitoje pusėje – iškyšulys vienos uolekties pločio. Kambariai abiejose pusėse buvo šešių uolekčių.y`kJ( Jis dar išmatavo vartų įėjimo plotį, kuris buvo dešimt uolekčių, o vartų ilgis – trylika uolekčių."_=J( Rytinėje pusėje, prie vartų, iš abiejų pusių buvo po tris šoninius kambarius to paties dydžio, ir stulpai abiejose pusėse buvo vienodo dydžio.^J( Tada išmatavo vartų prieangį aštuoniomis uolektimis ir jo stulpus dviejomis uolektimis. Vartų prieangis buvo vidinėje pusėje.@]{J(Jis išmatavo vartų prieangį iš vidaus viena nendre.:\mJ(Šoniniai kambariai sienoje buvo vienos nendrės ilgio ir vienos nendrės pločio. Tarp kambarių buvo penkios uolektys, o vartų prieangio slenksčio plotis – viena nendrė.x[iJ(Jis, nuėjęs prie rytinių vartų, užlipo laiptais ir matavo vartų slenkstį. Jo storis buvo viena nendrė.ZJ(Štai apie visą pastatą išorėje buvo mūro siena. Vyras laikė šešių uolekčių ilgio matavimo nendrę. Uolektis buvo ilgesnė už paprastą uolektį rankos plaštaka. Jis matavo tą mūro sieną. Mūras buvo vienos nendrės storio ir tokio paties aukščio.6YeJ(Tas vyras tarė man: „Žmogaus sūnau, stebėk akimis, klausyk ausimis ir suprask širdimi, ką tau rodysiu, nes tam tu esi čia. Visa, ką matysi, paskelbk Izraeliui“.X1J(Jis nuvedė mane ten, ir aš pamačiau vyrą, kuris spindėjo lyg varis. Jis stovėjo vartuose, rankose laikė lininę virvę ir matavimo nendrę. WJ(Dievo regėjime Jis nuvedė mane į Izraelio kraštą ir nuleido ant labai aukšto kalno. Pietų pusėje buvo lyg miesto statiniai.%VCJ(Dvidešimt penktaisiais tremties metais, keturioliktaisiais metais po miesto paėmimo, metų pradžioje, dešimtą dieną, Viešpaties ranka palietė mane.wUgJ'Aš nebeslėpsiu savo veido nuo jų, nes Aš ant jų išliejau savo dvasią, – sako Viešpats Dievas’“..TUJ'Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas, kuris buvau juos išsklaidęs tarp tautų, bet vėl surinkau ir parvedžiau – nė vieno iš jų ten nepalikau.SwJ'Parvedęs juos iš tautų bei surinkęs iš jų priešų kraštų, Aš pasirodysiu šventas juose tautų akivaizdoje. R J'Kai jie patirs gėdą dėl savo nusikaltimų ir neištikimybės, jie vėl saugiai gyvens savo krašte, ir niekas jų negąsdins.Q1J'Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Dabar Aš parvesiu Jokūbo ištremtuosius, pasigailėsiu Izraelio ir būsiu pavydus dėl savo švento vardo.^P5J'Už jų netyrumą ir nusikaltimus Aš tai padariau jiems ir pasitraukiau nuo jų’.-OSJ'Tautos žinos, kad Izraelis buvo patekęs į nelaisvę dėl savo nusikaltimų. Jie nusikalto man, todėl Aš nusigręžiau nuo jų ir atidaviau juos jų priešams.LNJ'Nuo tos dienos Izraelis žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas.MJ'Taip Aš iškelsiu savo šlovę tautose: jos matys mano teismą, kurį įvykdysiu, ir pajus ranką, kurią uždėsiu ant jų.~LuJ'Jūs pasisotinsite prie mano stalo žirgų, raitelių, karžygių ir karių lavonais, – sako Viešpats Dievas. –]K3J'Jūs ėsite taukų iki soties ir prisigersite kraujo mano jums paruoštoje puotoje.JJ'‘Jūs ėsite galiūnų kūnus ir gersite kunigaikščių kraują, avinų, ėriukų, ožių ir jaučių – nupenėtų Bašano gyvulių.:ImJ'Tu gi, žmogaus sūnau, sukviesk iš visur paukščius bei laukinius žvėris į didelę puotą, kurią paruošiau jiems Izraelio kalnuose, kad ėstų mėsą ir gertų kraują.BHJ'Miesto vardas bus Hamona. Taip kraštas bus apvalytas’.tGaJ'Praeiviai, suradę žmogaus kaulus, pažymės tą vietą, o duobkasiai juos palaidos Gogo karių slėnyje.zFmJ'Po septynių mėnesių bus paskirti vyrai, kurie ieškos krašte nepalaidotų ir juos laidos, valydami kraštą.EJ' visi krašto gyventojai laidos juos. Jie minės tą dieną, kurią Aš būsiu pašlovintas, – sako Viešpats Dievas. –HD J' Izraelitai, valydami kraštą, laidos juos septynis mėnesius,JC J' Gogo kapinės bus Izraelyje, praeivių slėnyje, į rytus nuo jūros. Jos užtvers kelią praeiviams, ir ten bus palaidotas Gogas bei jo daugybė; ir ta vieta bus vadinama Gogo karių slėniu.?BwJ' Jie nerinks malkų laukuose ir nekirs miškų. Ginklai bus jų kuras. Jie naikins tuos, kurie juos naikino, ir apiplėš tuos, kurie juos apiplėšė, – sako Viešpats Dievas. –,AQJ' Izraelio miestų gyventojai išėję uždegs ginklus: mažuosius ir didžiuosius skydus, lankus, strėles, ietis ir durtuvus – ir degins juos septynerius metus._@7J'Tai ateis ir įvyks, – sako Viešpats Dievas, – diena, apie kurią Aš kalbėjau.?/J'Mano šventas vardas bus žinomas Izraelio tautoje, ir Aš nebeleisiu jo sutepti. Tada tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, Izraelio Šventasis.{>oJ'Aš pasiųsiu ugnį į Magogą ir ant salose nerūpestingai gyvenančių. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.P=J'Tu krisi atvirame lauke, nes Aš tai pasakiau, – sako Viešpats. –#<?J'Tu ir visi tavo pulkai bei kitos tautos, esančios su tavimi, krisite Izraelio kalnuose. Aš atiduosiu tave ėdesiu paukščiams ir laukiniams žvėrims.W;'J'ir sulaužysiu lanką tavo kairėje bei išmesiu strėles iš tavo dešinės.R:J'Aš apgręšiu tave ir atvesiu iš tolimos šiaurės į Izraelio kalnus,79gJ'„Tu, žmogaus sūnau, pranašauk prieš Gogą ir sakyk, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Gogai, vyriausiasis Mešecho ir Tubalo kunigaikšti, Aš esu prieš tave.8J&Taip Aš parodysiu savo didybę ir šventumą ir apsireikšiu daugelio tautų akivaizdoje. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’“.7'J&Aš bausiu jį maru ir kraujo praliejimu. Smarkus lietus, kruša ir siera su ugnimi kris ant jo kariuomenės ir ant tautų, esančių su juo.j6MJ&Aš pašauksiu kardą prieš jį visuose savo kalnuose, ir jo vyrai kariaus vienas prieš kitą.;5oJ&žuvys jūroje, padangių paukščiai, laukiniai žvėrys, visa, kas kruta žemėje, ir žmonės drebės mano akivaizdoje. Kalnai ir uolos subyrės, sienos grius ant žemės’.{4oJ&Apimtas pavydo ir savo rūstybės įkarštyje Aš sakiau: ‘Tą dieną Izraelio krašte bus didelis drebėjimas:y3kJ&Ir tuo metu, kai Gogas ateis prieš Izraelio kraštą, – sako Viešpats Dievas, – mano rūstybė užsidegs.u2cJ&Tu esi tas, apie kurį senovėje mano tarnai Izraelio pranašai kalbėjo, kad Aš tave prieš juos atvesiu.c1?J&Tu ateisi prieš mano tautą Izraelį ir kaip debesis apdengsi kraštą. Tai įvyks paskutinėmis dienomis. Aš atvesiu tave prieš savo kraštą, kad visos tautos pažintų mane, kai tavyje parodysiu savo šventumą.{0oJ&ir ateisi iš tolimos šiaurės; su tavimi daugybė tautų, visi su savo raitelių pulkais ir galinga kariuomene./+J&Žmogaus sūnau, pranašauk Gogui, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Tuo metu, kai mano tauta Izraelis gyvens saugiai, tu sužinosi tai7.gJ& Šeba ir Dedanas bei Taršišo prekybininkai tavęs klaus: ‘Ar atėjai plėšti? Ar surinkai pulkus, kad išgabentum sidabrą, auksą, galvijus ir visus krašto turtus?’h-IJ& Tu ateisi plėšti, paimti grobį ir ištiesti ranką prieš kraštą, kuris buvo paverstas dykyne, bet vėl atstatytas; tauta surinkta iš daugelio tautų, dabar turinti gėrybių ir galvijų bei gyvenanti žemės vidury.3,_J& ir tu sakysi: ‘Aš užpulsiu atvirą, neturintį tvirtovių kraštą, ramiai ir saugiai gyvenančią tautą, neturinčią nei sienų, nei vartų, nei užkaiščių’.S+J& Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tavo širdyje kils pikta mintis tą dienąs*_J& Tu ateisi kaip audra, kaip debesis uždengsi šį kraštą, su tavimi bus tavo ir kitų tautų pulkai’.})sJ&Po daugelio dienų tu būsi aplankytas, paskutiniais laikais tu ateisi į kraštą, išgelbėtą nuo kardo, kuris ilgą laiką buvo virtęs dykyne. Dabar surinkta ši tauta iš daugelio kraštų Izraelio kalnuose, jie visi čia saugiai gyvens.J( J&Pasiruošęs budėk su visa kariuomene, kuri susirinko pas tave.['/J&Gomero ir Bet Togarmos pulkai iš tolimos šiaurės ir daugybė tautų su tavimi.G&J&Persai, etiopai ir libiai su skydais ir šalmais yra su jais;(%IJ&Aš tave apgręšiu, įversiu kablį į nasrus ir ištrauksiu tave su visa kariuomene: žirgais bei raiteliais, apsiginklavusiais ietimis, skydais ir kardais.$wJ&ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Gogai, Mešecho ir Tubalo vyriausiasis kunigaikšti, Aš esu prieš tave.n#UJ&„Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Gogą, Magogo, Mešecho ir Tubalo vyriausiąjį kunigaikštį, ";J&Viešpats kalbėjo man:!yJ%Kai Aš atstatysiu amžiams savo šventyklą tarp jų, tautos žinos, kad Aš, Viešpats, pašventinau Izraelį’“.K J%Aš gyvensiu tarp jų ir būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.%J%Aš sudarysiu su jais taikos sandorą, kuri bus amžina. Aš juos įkurdinsiu ir padauginsiu, savo šventyklą amžiams pastatysiu tarp jų.FJ%Jie gyvens krašte, kuriame gyveno jų tėvai, kurį Aš daviau savo tarnui Jokūbui. Jie, jų vaikai ir vaikų vaikai liks gyventi ten. Mano tarnas Dovydas bus jų kunigaikštis amžinai.J%Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir jie turės vieną ganytoją. Jie laikysis mano sprendimų ir vykdys mano nuostatus.*MJ%Jie nebegarbins stabų ir jais nesusiteps. Aš apvalysiu ir išgelbėsiu juos iš jų nuodėmių bei nusikaltimų. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas.$AJ%Aš padarysiu iš jų vieną tautą Izraelio kalnuose. Vienas karalius viešpataus jiems visiems: jie nebebus dvi tautos ir nebesuskils į dvi karalystes.J%sakyk jiems, kad Aš, Viešpats Dievas, sakau: ‘Aš surinksiu izraelitus iš visų tautų ir parvesiu juos į jų kraštą.U#J%Kai tas lazdas, ant kurių užrašei, laikysi savo rankoje jų akivaizdoje,T!J%atsakyk jiems, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Juozapo lazdą, kuri yra Efraimo rankoje, ir Izraelio gimines, jo sąjungininkes, Aš sujungsiu su Judo lazda ir padarysiu viena savo rankoje’.RJ%Kai tavo tautos žmonės sakys: ‘Paaiškink mums, ką tai reiškia’,9mJ%Tada sujunk jas, ir jos taps viena tavo rankoje.pYJ%„Žmogaus sūnau, imk lazdą ir užrašyk ant jos: ‘Judui ir Izraelio vaikams, jo sąjungininkams’. Po to imk kitą lazdą ir užrašyk ant jos: ‘Juozapui’. Tai Efraimo ir visų Izraelio vaikų, jo sąjungininkų, lazda. ;J%Viešpats kalbėjo man:GJ%Aš įdėsiu į jus savo dvasią, ir jūs būsite gyvi. Aš parvesiu jus į jūsų kraštą. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, tai kalbėjau ir įvykdžiau, – sako Viešpats’“.r]J% Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, mano tauta, kai atversiu jūsų kapus ir išvesiu jus iš jų.(IJ% Pranašauk ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš atversiu jūsų kapus ir jus, mano tautą, išvesiu iš jų ir parvesiu į Izraelio kraštą.&EJ% Tada Viešpats sakė man: „Žmogaus sūnau, šitie kaulai yra Izraelis. Jis sako: ‘Mūsų kaulai išdžiūvo, nebetekome vilties ir esame užmiršti’.J% Aš pranašavau, kaip Jis man įsakė. Dvasia įėjo į juos, jie atgijo ir atsistojo ant kojų nepaprastai didelis būrys.J J% Viešpats sakė man: „Žmogaus sūnau, pranašauk dvasiai ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Ateik, dvasia, iš keturių šalių ir padvelk ant užmuštųjų, kad jie atgytų’“.u cJ%Aš žiūrėjau: ant jų atsirado gyslos, jie apaugo mėsa, ir oda apdengė juos. Bet dvasios nebuvo juose. OS~~}b|k{{zz6yyxwwvvGuu)tt6szrr#qwpp,oo(nnmll&k]jriihhgRfaeddrcccYbsaa4`S__C^^_]]'\[[rZZZ'YY+XXHX WVUUUpU*TTT^SS$R:QQCPPONNAMBLnL.K`JNIII>=<<< ;;::399(8r8$766e554|4 3211007//..;--,,,]++H*i))4(''=&w%%s%$$##t#"\!!I S-Y\h,-w)Lcof1 G / z#Z~OE#TPagaliau atėjo Danielius, kuris pagal mano dievo vardą vadinamas Beltšacaru, turįs šventųjų dievų dvasią. Aš pasakiau jam sapną:DTAtėjo ženklų aiškintojai, žyniai, chaldėjai ir astrologai. Aš pasakiau jiems sapną, tačiau jie negalėjo man jo išaiškinti.iCKTTad įsakiau atvesti pas mane visus Babilono išminčius, kad jie man tą sapną išaiškintų.kBOTAš sapnavau sapną, kuris nugąsdino mane, o mintys bei regėjimai, gulint lovoje, baugino mane.IA TAš, Nebukadnecaras, gyvenau ramiai ir laimingai savo rūmuose.x@iTJo ženklai – didingi! Jo stebuklai – galingi! Jo karalystė – amžina ir Jo valdžia – nesibaigianti!h?ITManau, gerai yra paskelbti ženklus ir stebuklus, kuriuos aukščiausiasis Dievas man padarė.>TKaralius Nebukadnecaras sakė visų kalbų tautoms ir giminėms, kurios gyvena visoje žemėje: „Ramybė tepadaugėja jums.[=/TPo to karalius išaukštino Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą Babilono krašte.,<QTTad išleidžiu įsakymą, kad kiekvienas, nepaisant iš kokios tautos ir giminės jis bebūtų, bus sukapotas į gabalus ir jo namai paversti griuvėsiais, jei nepagarbiai kalbės apie Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievą. Nes nėra jokio kito dievo, kuris taip galėtų išgelbėti!“*;MTKaralius Nebukadnecaras tarė: „Palaimintas Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievas, kuris atsiuntė angelą ir išgelbėjo savo tarnus, pasitikėjusius Juo. Jie sulaužė karaliaus įsakymą ir atidavė savo kūnus, kad netarnautų ir negarbintų kito dievo, išskyrus savąjį Dievą.Z:-TSusirinkę kunigaikščiai, valdovai, valdytojai ir karaliaus patarėjai matė, kad ugnis neturėjo galios jų kūnams. Jų galvos plaukai nebuvo apsvilę, nė apsiaustai apdegę, net dūmų kvapo nesijautė.X9)TNebukadnecaras, priėjęs prie degančios krosnies angos, tarė: „Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, aukščiausiojo Dievo tarnai, išeikite!“ Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas išėjo iš krosnies.8!TJis tarė: „Aš matau keturis laisvus vyrus, vaikščiojančius ugnyje! Jiems ugnis nekenkia, o ketvirtasis atrodo kaip Dievo sūnus!“B7}TKaralius Nebukadnecaras nustebęs skubiai atsikėlė ir klausė savo patarėjų: „Ar ne tris vyrus įmetėme surištus į ugnį?“ Jie atsakė karaliui: „Tikrai taip, karaliau!“M6To Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas įkrito surišti į liepsnas.&5ETKadangi karaliaus griežtu įsakymu krosnis buvo nepaprastai pakūrenta, vyrus, kurie įmetė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, užmušė ugnies liepsna,43TTuojau tie vyrai su visa apranga: su apsiaustais, kelnėmis, kepurėmis bei kitais drabužiais buvo surišti ir įmesti į liepsnojančią krosnį.3)TPatiems stipriausiems savo kariuomenės vyrams liepė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą ir juos įmesti į liepsnojančią krosnį.2%TNebukadnecaras be galo supyko, jo veido išraiška pasikeitė. Jis įsakė pakūrenti krosnį septynis kartus karščiau, kaip yra įprasta.1#TO jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime!“03TJeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos!c/?TŠadrachas, Mešachas ir Abed Negas atsakė: „Mums nėra reikalo atsakyti į klausimą.B.}TDabar pasiruoškite, kai tik išgirsite rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio bei trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, parpulti ir pagarbinti statulą, kurią pastatydinau. O jei nepagarbinsite, tuojau būsite įmesti į liepsnojančią krosnį. Ir koks Dievas išgelbės jus iš mano rankos?“(-ITNebukadnecaras klausė: „Ar tai tiesa, Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, kad mano dievams netarnaujate ir pastatydintos auksinės statulos nepagarbinote?,T Nebukadnecaras, supykęs ir užsirūstinęs, įsakė atvesti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą. Kai tuos vyrus atvedė pas karalių,u+cT Štai, karaliau, žydai, kuriuos paskyrei Babilono srities reikalų tvarkytojais – Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas – nevykdė tavo įsakymo. Jie netarnauja tavo dievams ir nepagarbino auksinės statulos, kurią pastatydinai“.V*%T o kas neparpuls ir nepagarbins jos, bus įmestas į liepsnojančią krosnį.X))T Tu, karaliau, išleidai įsakymą, kad kiekvienas, išgirdęs rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio, trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, turi pulti žemėn ir pagarbinti auksinę statulą,J( T Jie sakė karaliui Nebukadnecarui: „Karaliau, gyvuok amžinai!A'}TTuo metu priėję kai kurie chaldėjai apkaltino žydus.O&TVisų kalbų tautos ir giminės, išgirdusios rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio ir visokių instrumentų garsą, parpuolė ir pagarbino karaliaus Nebukadnecaro pastatytą auksinę statulą.^%5TKas neparpuls ir nepagarbins jos, tuojau bus įmestas į liepsnojančią krosnį!“V$%Tkai tik išgirsite rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio, trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, turite parpulti ir pagarbinti auksinę statulą, kurią pastatydino karalius Nebukadnecaras.\#1Tir šauklys garsiai skelbė: „Jums, visų kalbų tautoms ir giminėms, įsakoma:z"mTKunigaikščiai, valdovai, valdytojai, patarėjai, iždininkai, teisėjai, pareigūnai ir visi sričių valdininkai susirinko į statulos, kurią karalius Nebukadnecaras buvo pastatydinęs, pašventinimo iškilmes. Jie sustojo ties statula,K!TPo to karalius Nebukadnecaras sukvietė kunigaikščius, valdovus, valdytojus, patarėjus, iždininkus, teisėjus, pareigūnus ir visus sričių valdininkus į statulos pašventinimo iškilmes.; oTKaralius Nebukadnecaras padirbdino auksinę statulą šešiasdešimties uolekčių aukščio ir šešių uolekčių pločio ir ją pastatydino Dūros lygumoje, Babilono krašte.'GT1Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose..UT0Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju.7gT/Karalius Danieliui tarė: „Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!“yT.Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti.xiT-kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas“.OT,Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,,QT+O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu.q[T*Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi.q[T)Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu.T(Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas.zmT'Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei.!;T&Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva.nUT%Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę.<sT$Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui.nUT#Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksas – viskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.ykT"Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas.KT!blauzdos – iš geležies, kojos – iš geležies ir iš molio.veT Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos – iš sidabro, juosmuo ir strėnos – iš vario, TTu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi.A {TMan šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis. Ttu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks.: mTTačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nebukadnecarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie:+ OTDanielius atsakė karaliui: „Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti. TKaralius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: „Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?“7TArjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: „Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą“.Z-TPo to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: „Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą“.)KTMano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme – atidengei karaliaus paslaptį“.c?TJis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį.gGTJis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo.`9T„Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia!lQTDanieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas:-Tkad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais.r]TSugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai,f~ETTuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti.t}aTJis kreipėsi į Arjochą: „Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?“ Arjochas paaiškino Danieliui.|7TTada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone.g{GT Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus.`z9T Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius.3y_T Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių“.hxIT Chaldėjai atsakė karaliui: „Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo.`w9T Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!“xviTKaralius atsakė: „Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau.luQTJie antrą kartą atsakė: „Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!“t+TJei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!“=ssTKaralius kalbėjo chaldėjams: „Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus.rTChaldėjai atsakė karaliui: „Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime“.nqUTKaralius jiems tarė: „Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti“.0pYTTuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje.oTAntraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti.Jn TDanielius pasiliko tarnyboje iki pirmųjų karaliaus Kyro metų.1m[TVisur, kur reikėdavo išminties ir supratimo, karalius, paklausęs juos, matydavo, kad jie dešimt kartų pranašesni už visus žynius ir astrologus jo karalystėje.l7TKaralius kalbėjosi su visais, ir tarp jų nebuvo nė vieno tokio kaip Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija. Todėl jie pasiliko prie karaliaus.ck?TPraėjus karaliaus skirtam laikui, eunuchų viršininkas atvedė juos pas Nebukadnecarą.jTDievas davė šitiems keturiems jaunuoliams išminties bei pažinimo; be to, Danielius suprasdavo visus regėjimus ir sapnus.Yi+TPrievaizdas paimdavo jiems skirtą valgį ir vyną ir duodavo jiems daržovių.h#TDešimčiai dienų praėjus, jų veidai atrodė gražesni ir jų kūnai buvo sveikesni negu visų jaunuolių, valgiusių karaliaus valgius.OgTJis sutiko patenkinti šitą prašymą ir bandė juos dešimt dienų.fT Po to palygink mūsų veidus su jaunuolių, valgiusių karaliaus valgius. Ir kaip tau atrodys, taip daryk su savo tarnais“.be=T „Bandyk savo tarnus dešimt dienų, duodamas mums daržovių valgyti ir vandens gerti.dT Tada Danielius sakė prievaizdui, kurį eunuchų viršininkas buvo paskyręs Danieliui, Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai prižiūrėti:{coT Eunuchų viršininkas tarė Danieliui: „Aš bijau savo valdovo karaliaus, kuris jums paskyrė maistą ir gėrimą. Jei jis pamatys jus, atrodančius blogiau negu kiti jūsų amžiaus jaunuoliai, mano galva dėl jūsų atsidurs pavojuje“.Ub#T Dievas suteikė Danieliui malonę ir palankumą eunuchų viršininko akyse.#a?TBet Danielius nusprendė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais nė jo geriamu vynu. Jis prašė eunuchų viršininko, kad leistų jam nesusitepti.!`;TEunuchų viršininkas davė jiems naujus vardus: Danieliui – Beltšacaro, Hananijai – Šadracho, Mišaeliui – Mešacho ir Azarijai – Abed Nego.R_TTarp jų buvo iš Judo vaikų Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija.F^TKaralius paskyrė jiems kasdienį maisto davinį iš karaliaus valgių ir vyno, kurį jis pats gėrė. Juos mokė trejus metus, kad jie galėtų būti prie karaliaus tam laikui pasibaigus.M]Tjaunuolius be jokios ydos, gražius, galinčius mokytis visokios išminties, suprantančius, protingus ir sugebančius tarnauti karaliaus rūmuose, ir juos išmokyti chaldėjų raštų ir kalbos.\TKaralius įsakė Ašpenazui, savo rūmų eunuchų viršininkui, parinkti keletą izraelitų iš karaliaus giminės ir kilmingųjų tarpo:1[[TViešpats atidavė į jo rankas Judo karalių Jehojakimą ir Dievo namų indų dalį. Jis nugabeno juos į Šinaro šalį ir indus nunešė į savo dievo turtų namus.ZTTrečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo viešpatavimo metais Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo prieš Jeruzalę ir apgulė ją.}YsJ0#Aplinkui miestą bus aštuoniolika tūkstančių nedrių. Nuo tos dienos miesto vardas bus ‘Viešpats čia’“.XJ0"Vakarų pusė yra keturių tūkstančių penkių šimtų nendrių ir turi trejus vartus: Gado vartus, Ašero vartus ir Neftalio vartus.W3J0!Pietų pusėje atmatuosite keturis tūkstančius penkis šimtus nendrių. Trejų vartų vardai: Simeono vartai, Isacharo vartai ir Zabulono vartai.V+J0 Rytų pusėje atmatuosite keturis tūkstančius penkis šimtus nendrių. Trejų vartų vardai: Juozapo vartai, Benjamino vartai ir Dano vartai.UJ0Miesto vartai bus vadinami Izraelio giminių vardais. Trejų vartų šiaurės pusėje vardai: Rubeno vartai, Judo vartai ir Levio vartai.uTcJ0Tai yra išėjimai iš miesto. Šiaurės pusėje atmatuosite keturis tūkstančius penkis šimtus nendrių.kSOJ0Tai kraštas, kurį padalysite, mesdami burtus Izraelio giminėms, – sako Viešpats Dievas. –~RuJ0Gado dalies pietų siena eis nuo Tamaros iki Kadešo kivirčų vandens, toliau Egipto upeliu iki Didžiosios jūros.@Q{J0Šalia Zabulono, nuo rytų iki vakarų, bus Gado dalis.EPJ0Šalia Isacharo, nuo rytų iki vakarų, bus Zabulono dalis.DOJ0Šalia Simeono, nuo rytų iki vakarų, bus Isacharo dalis.ENJ0Šalia Benjamino, nuo rytų iki vakarų, bus Simeono dalis.OMJ0Likusių giminių žemės: nuo rytų iki vakarų bus Benjamino dalis.rL]J0Dalis tarp levitų ir miesto nuosavybės bei Judo dalies ir Benjamino dalies priklausys kunigaikščiui. KJ0Likusi dalis abiejose šventojo ploto ir miesto nuosavybės pusėse, būtent dvidešimt penki tūkstančiai nendrių rytų ir dvidešimt penki tūkstančiai nendrių vakarų pusėje, priklausys kunigaikščiui. Šventykla ir šventasis plotas bus jo viduryje.IJ J0Visas išskirtas plotas bus keturkampis, dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dvidešimt penkių tūkstančių nendrių pločio – tai bus šventoji dalis ir miesto nuosavybė.UJ0Šalia Judo, nuo rytų iki vakarų, atskirkite dvidešimt penkių tūkstančių nendrių pločio ir tokio pat ilgio, kaip vienos giminės dalis, plotą šventyklai.>=wJ0Šalia Rubeno, nuo rytų iki vakarų, bus Judo dalis.A<}J0Šalia Efraimo, nuo rytų iki vakarų, bus Rubeno dalis.A;}J0Šalia Manaso, nuo rytų iki vakarų, bus Efraimo dalis.B:J0Šalia Neftalio, nuo rytų iki vakarų, bus Manaso dalis.B9J0Šalia Ašero, nuo rytų iki vakarų, bus Neftalio dalis.>8wJ0Šalia Dano, nuo rytų iki vakarų, bus Ašero dalis.27]J0„Šie yra giminių vardai. Nuo šiaurės einant Hetlono keliu link Hamato, Hacar Enonas, šiaurinė Damasko riba iki pat Hamato, bus Dano dalis nuo rytų iki vakarų.e6CJ/Kurioje giminėje gyvens ateivis, ten duosite jam nuosavybę, – sako Viešpats Dievas“.l5QJ/Paveldą paskirstysite, mesdami burtus sau ir tarp jūsų gyvenantiems ateiviams, kuriems gimė vaikų, gyvenant tarp jūsų. Jie bus kaip ir gimę Izraelyje, ir jiems burtų keliu paskirsite nuosavybę tarp Izraelio giminių.;4qJ/Jūs padalinsite šį kraštą Izraelio giminėms.P3J/Vakarinė riba bus Didžioji jūra iki Hamato. Tai bus vakarinė riba. 2 J/Pietuose riba eis nuo Tamaros iki Kadešo kivirčų vandens, toliau Egipto upeliu iki Didžiosios jūros. Tai bus pietinė riba.1{J/Rytuose riba eis tarp Haurano ir Damasko, tarp Gileado ir Izraelio, Jordano upe iki Rytų jūros. Tai bus rytinė riba.r0]J/Riba nuo jūros bus Hacar Enonas, Damasko riba ir į šiaurę iki Hamato ribos. Tai bus šiaurinė riba.l/QJ/Hamato, Berotajo ir Sibraimų, kuris yra tarp Damasko ir Hamato, ir iki Hacer Tikono prie Haurano.V.%J/Krašto ribos šiaurėje bus nuo Didžiosios jūros Hetlono link iki Cedado,}-sJ/Jūs paveldėsite kraštą lygiomis dalimis. Aš prisiekiau jį duoti jūsų tėvams, ir jis bus jūsų nuosavybė.,J/ Taip sako Viešpats Dievas: „Kraštą paveldės dvylika Izraelio giminių. Jis bus padalintas, o Juozapas gaus dvi dalis.c+?J/ Abiejuose upės krantuose augs vaisiniai medžiai. Jų lapai nenuvys, medžiai neš vaisius visą laiką, kiekvieną mėnesį, nes vanduo iš šventyklos juos drėkins. Jų vaisius vartos maistui, o lapus vaistams“.?*yJ/ Balose ir pelkėse vanduo nepasikeis, jis liks sūrus.))J/ Nuo En Gedžio iki En Eglaimų stovės žvejai ir džiovins tinklus. Čia bus taip gausu įvairių rūšių žuvies, kaip Didžiojoje jūroje.(%J/ Kur šios upės vanduo įtekės, bus gausu žuvies ir kitų vandens gyvių. Vandenys bus išgydyti ir visa atgis, kai įtekės upės vanduo.'J/Jis man sakė: „Šitas vanduo teka į rytus, pasieks slėnį ir įtekės į jūrą. Įtekėjęs į jūrą, jis išgydys jos vandenis.J& J/Grįžęs mačiau labai daug medžių abiejuose upės krantuose.j%MJ/Jis klausė manęs: „Žmogaus sūnau, ar tu matei?“ Tada jis išvedė mane į upės krantą.$3J/Jis ketvirtą kartą atmatavo tūkstantį uolekčių. Čia jau buvo gili upė, kurios nebegalėjau perbristi. Buvo taip gilu, kad reikėjo plaukti.\#1J/Jis vėl atmatavo tūkstantį uolekčių ir vedė mane per vandenį. Dabar vanduo man siekė iki kelių. Dar kartą atmatavęs tūkstantį uolekčių, vėl vedė mane per vandenį. Vanduo man buvo iki juosmens.+"OJ/Vyras laikė rankoje matuojamąją virvę ir, eidamas rytų link, atmatavo tūkstantį uolekčių. Jis įvedė mane į vandenį, kuris siekė man iki kulkšnių. ! J/Po to jis išvedė mane pro šiaurės vartus ir nuvedė prie išorinių vartų rytų pusėje. Dešinėje pusėje tekėjo vanduo.a ;J/Jis atvedė mane atgal prie namų durų, ir štai vanduo tekėjo iš po namų slenksčio rytų pusėje, nes jų priekis buvo rytų pusėje. Vanduo tekėjo iš po namo sienos dešinėje pusėje, į pietus nuo aukuro.\1J.Tada jis tarė: „Tai virtuvės, kuriose šventyklos tarnai virs tautos aukas“.=uJ.ir apvesti mūrine siena, o po siena buvo židiniai.taJ.keturiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio. Visi keturi buvo vienodo dydžioJ.Po to jis išvedė mane į išorinį kiemą ir vedė į visus keturis kiemo kampus. Kiekviename kiemo kampe buvo po kiemą,6eJ.Tada jis tarė: „Šioje vietoje kunigai virs aukas už nuodėmes bei kaltes ir keps duonos auką, kad neišneštų jų į išorinį kiemą ir nepašventintų žmonių“.%CJ.Jis įvedė mane pro įėjimą šalia vartų į šventyklos kambarius, skirtus kunigams šiaurės pusėje. Vakarų pusėje, pačiame gale pamačiau vietą.lQJ.Kunigaikštis neturi teisės atimti iš žmonių jų paveldo arba prievarta juos pašalinti iš jų nuosavybės. Jo sūnūs paveldės tik tėvo nuosavybę, kad niekas iš mano tautos nebūtų nuvarytas nuo savo nuosavybės“.9kJ.Jei jis dovanos savo tarnui dalį iš savo paveldo, tai priklausys tarnui iki laisvės metų, o po to sugrįš kunigaikščiui. Tik kunigaikščio sūnums priklausys paveldas.'J.Taip sako Viešpats Dievas: „Jei kunigaikštis vienam savo sūnų duos dalį iš savo paveldo, tai ji bus jo sūnaus paveldėta nuosavybė._7J.Avinėlis, duonos auka ir aliejus bus nuolatinė deginamoji auka kiekvieną rytą“.QJ.Jis turi parūpinti kiekvieną rytą duonos aukai šeštą dalį efos miltų ir trečdalį hino aliejaus ir juos sumaišyti. Tai bus duonos auka Viešpačiui. Toks yra amžinas įstatymas apie aukas. J. Kiekvieną dieną jis turi parūpinti deginamajai aukai Viešpačiui sveiką metinį avinėlį ir jį aukoti kiekvieną rytą.fEJ. Jei kunigaikštis laisva valia aukos Viešpačiui deginamąją ar padėkos auką, jam bus atidaryti vartai rytų pusėje. Jis įeis ir aukos deginamąją ir padėkos auką kaip per sabatą. Jam išėjus, vartus uždarys.DJ. Švenčių ir iškilmių dieną duonos auka turi būti efa miltų prie kiekvieno veršio ir avino, o prie ėriukų – kiek jis gali duoti, ir vienas hinas aliejaus prie kiekvienos efos.dAJ. Kunigaikštis turi būti su jais – įeiti, kai jie įeina, ir išeiti, kai jie išeina.7gJ. Kai tauta švenčių metu ateis pagarbinti Viešpaties, tada atėję pro šiaurinius vartus turi išeiti pro pietų pusės vartus, įėję pro pietų pusės vartus turi išeiti pro šiaurinius vartus. Niekas teneišeina pro tuos pačius vartus, pro kuriuos įėjo, bet pro vartus priešingoje pusėje.NJ.Kunigaikštis įeis pro vartų prieangį ir tuo pačiu keliu išeis.7J.Jo duonos auka bus po vieną efą miltų prie veršio ir avino, o prie ėriukų – kiek jis duos savo ranka, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos.d AJ.Jauno mėnulio dieną jis aukos sveiką jauną veršį, šešis ėriukus ir vieną aviną.  J.Duonos auka bus viena efa miltų prie avino, o prie ėriukų – kiek jis galės duoti, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos.r ]J.Kunigaikščio deginamoji auka sabato dieną turi būti šeši sveiki ėriukai ir vienas sveikas avinas.t aJ.Tauta taip pat pagarbins prie vartų įėjimo sabatais ir jauno mėnulio dienomis Viešpaties akivaizdoje.N J.Kunigaikštis įeis pro išorinių vartų prieangį ir sustos prie vartų. Kunigas aukos jo deginamąją ir padėkos auką. Jis, pagarbinęs prie vartų, išeis, bet vartai liks atdari iki vakaro.'GJ.Taip sako Viešpats Dievas: „Vidinio kiemo vartai rytų pusėje bus uždaryti šešias darbo dienas, bet sabato ir jauno mėnulio dieną jie bus atidaryti.7gJ-Septinto mėnesio penkioliktą dieną, šventės metu, jis turi septynias dienas parūpinti tą patį: auką už nuodėmę, deginamąją auką, duonos auką bei aliejaus“.%J-Jis taip pat parūpins duonos aukai po vieną efą miltų prie kiekvieno veršio ir avino bei po vieną hiną aliejaus prie kiekvienos efos.7gJ-Kunigaikštis kiekvieną šventės dieną duos deginamajai aukai Viešpačiui septynis sveikus jaunus veršius ir septynis avinus ir kas dieną po ožį aukai už nuodėmę.mSJ-Tą dieną kunigaikštis parūpins už save ir už visą tautą jauną veršį aukai už nuodėmę.~uJ-Pirmo mėnesio keturioliktą dieną švęskite Paschą. Švęskite septynias dienas ir valgykite neraugintą duoną.}J-Taip padaryk ir mėnesio septintą dieną dėl tų, kurie nusikalto nežinodami arba klysdami. Taip apvaloma šventykla.J-Kunigas aukos už nuodėmę krauju pateps šventyklos durų staktas, keturis aukuro išsikišimo kampus ir vidinio kiemo vartų staktas.J-Taip sako Viešpats Dievas: „Pirmo mėnesio pirmą dieną imk iš bandos sveiką jauną veršį ir apvalyk šventyklą.H J-Kunigaikščio pareiga yra parūpinti: deginamąją, duonos ir geriamąją auką šventėms, jauno mėnulio dienoms, sabatams, taip pat aukas už nuodėmę, padėkos ir sutaikinimo aukas“.?~yJ-Visa tauta privalo duoti tai Izraelio kunigaikščiui.'}GJ-Izraelis duos iš dviejų šimtų avių bandos vieną avį. Tai yra duonos, deginamosioms ir padėkos aukoms jiems sutaikinti, – sako Viešpats Dievas. –s|_J-Nurodymas dėl aliejaus: duokite dešimtą dalį bato nuo kiekvieno homero; homerą sudaro dešimt batų.{!J- Jūs turite duoti tokias dovanas: šeštą dalį efos nuo kiekvieno kviečių homero ir šeštą dalį efos nuo kiekvieno miežių homero.z%J- Šekelio svoris turi būti dvidešimt gerų. Dvidešimt šekelių, dvidešimt penki šekeliai ir penkiolika šekelių tesudaro vieną miną.y J- Efa ir batas turi būti to paties dydžio. Bate arba efoje turi tilpti dešimta dalis homero; homeras bus jūsų saikų matas.Wx'J- Jūs turite naudoti teisingas svarstykles, teisingą efą ir teisingą batą.0wYJ- Taip sako Viešpats Dievas: „Izraelio kunigaikščiai, užtenka smurto ir priespaudos! Vykdykite teismą ir teisingumą, neatimkite iš mano tautos jos nuosavybės.vJ-Tai bus jo nuosavybė Izraelyje. Izraelio kunigaikščiai nebeišnaudos daugiau mano tautos, o kraštas priklausys Izraelio giminėms“.ru]J-Kunigaikščiui skirkite žemės plotą abiejose pusėse, prie šventojo ploto ir prie miesto nuosavybės, vakarų ir rytų pusėje. To žemės ploto ilgis atitiks vienos Izraelio giminės žemės ploto ilgiui nuo vakarų iki rytų.3t_J-Prie šventojo sklypo skirkite penkių tūkstančių nendrių pločio ir dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio sklypą miestui; jis priklausys visam Izraeliui.s1J-Kitas sklypas dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio bus levitų nuosavybė: ten jie gyvens.rJ-Šventa krašto dalis priklausys kunigams, kurie tarnaus šventykloje ir artinsis prie Viešpaties; tai žemė jų namams ir šventyklai.(qIJ-Atmatuokite dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio sklypą; jame stovės šventykla su Švenčiausiąja. 0~~^}}>|{{mzwyxJwwvuWtsscrrwr qxpoonmKlUkkj%ighhOgff9eecbb7aa `.__^C]\\+ZZLZ YYIXX[WWW!VUUT}TRRARPPO,NrMML\KK!JJIIHLGhFEEoE%DDCCBPA@?? >U==T<< ;;::79U88D77"655U4332281X00[/V..7--@,++l**))n(((B''6&%%6$$#F""!! EjP#5uIk 5 . U { It|M{Y +T Keleriems metams praėjus, jie susijungs. Pietų karaliaus duktė išeis pas šiaurės karalių padaryti sutarties, bet neišsilaikys nei ji, nei jos palikuonis. Ji, jos palyda, vaikas ir vyras bus išduoti. {T Tada pietų karalius sustiprės, vienas iš jo kunigaikščių taps galingesnis net už jį ir jo valdžia bus didelė.MT Pačioje galybėje jo karalystė subyrės ir bus padalinta į keturias dalis, bet ne jo palikuonims. Tos karalystės nebus tokios galingos, nes jo karalystė bus sunaikinta ir ją valdys svetimi.fET Tuomet iškils galingas karalius, kurio valdžia bus didelė, ir jis darys, ką panorėjęs.@yT Dabar paskelbsiu tau tiesą. Dar trys karaliai iškils Persijoje ir ketvirtasis, kuris bus turtingiausias iš jų. Jis, sustiprėjęs ir praturtėjęs, sukels visus prieš Graikiją.]3T „Nuo pirmųjų Darijaus, medo, viešpatavimo metų stiprinau jį ir jam padėjau.T Aš tau paskelbsiu, kas parašyta tiesos knygoje. Nėra nė vieno, kuris man padėtų prieš juos, tik Mykolas, jūsų kunigaikštis“."=T Jis atsakė: „Ar žinai, kodėl atėjau pas tave? Dabar vėl grįšiu kovoti su persų kunigaikščiu ir, kai išeisiu, ateis Graikijos kunigaikštis.Y+T Jis tarė: „Nebijok, didžiai mylimas vyre! Ramybė tau! Būk stiprus. Taip, būk stiprus!“ Jam kalbant su manimi, aš buvau sustiprintas ir tariau: „Tekalba mano viešpats, nes tu mane sustiprinai!“LT Tada mane vėl palietė ir sustiprino tas pats žmogaus pavidalas.T Kaipgi aš, viešpaties tarnas, galėčiau kalbėti su savo viešpačiu? Manyje nebėra jėgų ir aš neatgaunu kvapo“.GT Štai kažkas, panašus į žmogaus sūnų, palietė mano lūpas. Tada aš kalbėjau stovinčiam prieš mane: „Mano viešpatie! Regėjimo metu mane apėmė skausmai ir aš netekau jėgų.O~T Jam taip kalbant su manimi, aš nuleidau akis ir negalėjau kalbėti.}T ir atėjau tau paaiškinti, kas atsitiks tavo tautai paskutinėmis dienomis, nes šitas regėjimas yra tolimai ateičiai“.U|#T Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių,T{!T Jis toliau kalbėjo: „Danieliau, nebijok! Nuo pirmos dienos, kai nusprendei širdyje suprasti ir nusižeminti savo Dievo akivaizdoje, tavo žodžiai buvo išgirsti, ir aš atėjau dėl tavo žodžių.:zmT Jis man tarė: „Danieliau, didžiai mylimas vyre! Suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!“ Jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas.DyT Ranka palietė mane ir pastatė mane ant kelių ir delnų.Jx T Išgirdau žodžių garsą ir kritau be jausmų veidu į žemę. w T Aš likau vienas. Kai pamačiau šitą didingą regėjimą, manyje neliko jėgų. Mano veidas persikreipė, aš netekau jėgų.v'T Aš, Danielius, vienas temačiau tą regėjimą. Vyrai, kurie buvo su manimi, nematė jo, bet didelė baimė apėmė juos ir jie pasislėpė.9ukT Jo kūnas buvo kaip berilas, veidas – kaip žaibas, akys – kaip fakelai, rankos ir kojos – kaip žėrintis varis, o žodžių garsas – kaip didelės minios triukšmas.st_T Pakėlęs akis, pamačiau ten stovintį vyrą, apsivilkusį drobiniais ir susijuosusį grynu Ufazo auksu.cs?T Pirmo mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną stovėjau ant didelės Hidekelio upės kranto.prYT Skanios duonos nevalgiau, mėsos ir vyno neėmiau į burną ir nesitepiau, kol praėjo trys savaitės.7qiT Tuomet aš, Danielius, gedėjau tris savaites.hpIT Trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais Danieliui, vadinamam Beltšacaru, buvo suteiktas apreiškimas. Tai buvo teisingas apreiškimas, bet jam skirtas laikas buvo toli. Jis suprato apreiškimą ir suvokė regėjimą.Zo-T Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. Savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis numatytas galas“.mnST Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų.{moT Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu. l9T Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventam miestui, kad užbaigtų nusikaltimą, padarytų galą nuodėmėms, atliktų sutaikinimą už nedorybes, įvestų amžiną teisumą, užantspauduotų regėjimus bei pranašystes bei pateptų patį švenčiausiąjį.k#T Tavo maldos pradžioje buvo duotas paliepimas ir aš atėjau tau pranešti, nes tu labai mylimas. Įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą.njUT Jis pamokė mane, kalbėjo man ir tarė: „Danieliau, aš atėjau duoti tau nuovokos bei supratimo.i)T man dar besimeldžiant, vakarinės aukos metu, greitai atskridęs, prie manęs prisilietė Gabrielius, kurį anksčiau buvau matęs regėjime.h T Kai aš meldžiausi ir išpažinau savo bei Izraelio tautos nuodėmę, maldaudamas Viešpatį dėl mano Dievo šventojo kalno,5gcT Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Nedelsk dėl savęs paties, mano Dieve. Juk Tavo vardu pavadintas Tavo miestas ir Tavo tauta“.Vf%T Mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk, atverk akis ir pažvelk į mūsų dykvietes ir į miestą, kuris pavadintas Tavo vardu. Mes maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio Tavo gailestingumo. e T Dabar, mūsų Dieve, išklausyk savo tarno maldą bei maldavimą, leisk savo veidui nušvisti virš sugriautos savo šventyklos.idKT Viešpatie, dėl Tavo teisumo tenusigręžia Tavo rūstybė nuo Jeruzalės, Tavo šventojo kalno. Nes dėl mūsų nuodėmių ir mūsų tėvų nedorybių Jeruzalė ir Tavo tauta tapo panieka visiems, aplink mus gyvenantiems.7cgT Viešpatie, mūsų Dieve, kuris galinga ranka išvedei savo tautą iš Egipto krašto ir padarei savo vardą žinomą iki šios dienos, mes nusidėjome ir nedorai elgėmės.%bCT Todėl Viešpats budėjo prie nelaimės, kad ją mums užvestų. Viešpats, mūsų Dievas, yra teisus visuose savo darbuose, nes mes nepaklusome Jo balsui.Ba}T Kaip parašyta Mozės įstatyme, visos tos nelaimės užgriuvo mus. Bet mes nemaldavome Viešpaties, savo Dievo, kad galėtume nusigręžti nuo savo nedorybių ir suprasti Tavo tiesą.-`ST Jis įvykdė savo žodį, pasakytą prieš mus ir mūsų teisėjus, kad Jis užleis didelę nelaimę. Nes niekur po dangumi nėra to buvę, kas įvyko Jeruzalėje.N_T Visas Izraelis sulaužė Tavo įstatymą ir nusisuko, kad neklausytų Tavo balso. Tada išsiliejo ant mūsų Tavo prakeikimas, kaip parašyta Dievo tarno Mozės įstatyme, nes mes Jam nusikaltome.^T Mes nepaklusome Viešpaties, savo Dievo balsui, kad elgtumėmės pagal Jo įsakymus, kuriuos Jis mums davė per savo tarnus pranašus.c]?T Viešpatie, mūsų Dieve, Tu esi gailestingas ir atlaidus, nors mes sukilome prieš Tave.p\YT Viešpatie, mums, mūsų karaliams, kunigaikščiams ir mūsų tėvams gėda, nes mes nusidėjome Tau.I[ T Tu, Viešpatie, esi teisus, o mums – Judo ir Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams visose šalyse, po kurias juos išsklaidei dėl jų nusikaltimų – gėda, kaip šiandien matome.ZT Mes neklausėme Tavo tarnų pranašų, kurie kalbėjo Tavo vardu mūsų karaliams, kunigaikščiams, tėvams ir visai tautai.qY[T Mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme Tavo potvarkius ir nuostatus.7XgT Meldžiau Viešpatį, savo Dievą: „Viešpatie, didis ir baimę keliantis Dieve! Tu laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie Tave myli ir laikosi Tavo įsakymų.rW]T Aš nukreipiau savo veidą į Viešpatį Dievą malda ir maldavimais su pasninku, ašutine ir pelenuose.QVT pirmaisiais karaliavimo metais aš, Danielius, supratau pagal knygas metų skaičių, apie kurį Viešpaties žodis buvo duotas pranašui Jeremijui, kad Jeruzalė bus apleista septyniasdešimt metų.eUCT Darijaus, Ahasvero sūnaus, kilusio iš medų palikuonių, kuris tapo chaldėjų karaliumi,,TQTAš, Danielius, labai nusilpau ir kelias dienas sirgau. Po to sustiprėjęs tvarkiau karaliaus reikalus. Buvau sunerimęs dėl regėjimo, bet niekas jo nesuprato.STRegėjimas, kuriame kalbama apie vakarus ir rytus, yra tikras. Tu paslėpk tą regėjimą, nes jis išsipildys tolimoje ateityje“.JR TJo planai bus klastingi ir jam seksis. Jis didžiuosis savo širdyje ir taikos metu daugelį sunaikins. Jis pakils prieš kunigaikščių Kunigaikštį, bet bus sunaikintas be žmogaus rankos.Q+TJis bus galingas, bet ne savo jėga, ir įvykdys baisių nusikaltimų. Ką darys, jam seksis, jis sunaikins galinguosius ir šventųjų tautą.|PqTJų karaliavimui baigiantis, kai piktadariai bus pripildę savo saiką, iškils akiplėša ir klastingas karalius.OTJam nulūžus, išaugo keturi ragai, tai reiškia keturias karalystes, kilusias iš jo tautos, bet nepasiekusias jo galybės.jNMTGauruotasis ožys yra Graikijos karalius. Didysis ragas jo tarpuakyje – tai pirmasis karalius.EMTDviragis avinas, kurį matei, yra medų ir persų karaliai.qL[Tir tarė: „Aš tau atskleisiu, kas atsitiks rūstybės dienų pabaigoje, nes galas ateis skirtu metu.cK?TJam bekalbant, aš gulėjau be jausmų ant žemės. Jis palietė mane, pastatė ant kojų%JCTJam atėjus prie manęs, aš išsigandau ir parpuoliau veidu žemėn. O jis tarė: „Žmogaus sūnau, suprask, kad tas regėjimas apie laikų pabaigą“.fIETAš išgirdau nuo Ulajo upės žmogaus balsą: „Gabrieliau, išaiškink jam regėjimą“.HwTKai aš, Danielius, mačiau tą regėjimą ir stengiausi jį suprasti, štai čia, prie manęs, stovėjo tarsi vyras.rG]TJis man sakė: „Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytų. Po to šventykla vėl bus apvalyta“.NFT Aš girdėjau vieną šventąjį sakant kitam, kuris klausė: „Ar ilgai tęsis šitas regėjimas apie kasdieninę auką, pasibaisėtinus nusikaltimus, šventyklos ir kareivijų mindžiojimą?“ET Už nusikaltimus jam buvo perduota kareivijos ir kasdieninė auka. Jis numetė žemėn tiesą ir jam sekėsi, ką jis darė.pDYT Jis aukštinosi iki kareivijų Kunigaikščio, pašalino kasdienę auką ir išniekino Jo šventyklą.CwT Jis pasiekė dangaus kareiviją, numetė žemėn kai kuriuos iš jų, net dalį žvaigždžių, ir juos sumindžiojo.ByT Iš vieno iš jų išdygo mažas ragas ir išaugo labai didelis, nukreiptas pietų, rytų ir gražiosios žemės link.A#TOžys tapo labai galingas. Jam sustiprėjus, nulūžo didysis ragas ir jo vietoje išaugo keturi ragai keturiomis dangaus vėjų kryptimis.@yTAš mačiau, kaip jis užpuolė aviną, labai įtūžęs, smogė jam ir nulaužė jam abu ragus. Avinas neturėjo jėgų atsilaikyti prieš jį. Parbloškęs aviną ant žemės, sutrypė jį, ir nebuvo nė vieno, kuris išgelbėtų aviną iš jo.s?_TPriėjęs prie dviragio avino, kurį mačiau stovintį prie upės, puolė jį, apimtas didelio įtūžio.>{TMan bežiūrint, ožys atėjo iš vakarų, neliesdamas žemės paviršiaus. Tas ožys turėjo didelį ragą tarpuakyje.[=/TAš mačiau tą aviną, badantį ragais į vakarus, šiaurę ir pietus. Joks žvėris negalėjo atsilaikyti prieš jį ir nė vienas negalėjo išsigelbėti iš jo. Jis darė, kas jam patiko, ir tapo galingas.A<{TPakėlęs akis, pamačiau aviną, stovintį ant upės kranto. Jis turėjo du ragus. Abu ragai buvo aukšti, bet vienas iš jų aukštesnis už kitą, ir aukštesnysis išaugo vėliau.;TKai mačiau regėjimą, aš buvau Sūzų rūmuose, Elamo krašte, ir mačiau regėjimą, kaip aš stovėjau prie Ulajo upės.j:MTTrečiaisiais karaliaus Belšacaro karaliavimo metais aš, Danielius, mačiau antrą regėjimą.9TTai buvo kalbos pabaiga. Mane, Danielių, labai jaudino mano mintys, mano veidas pasikeitė, bet tą kalbą aš laikiau savo širdyje“.@8yTO karalystė, valdžia ir viso pasaulio karalysčių didybė bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai. Jo karalystė bus amžina, visos valdžios Jam tarnaus ir Jo klausys’.V7%TPo to teismas atims iš jo valdžią, jo karalystę sužlugdys ir sunaikins.U6#TJis kalbės išdidžiai prieš Aukščiausiąjį ir vargins Aukščiausiojo šventuosius, sumanys pakeisti laikus ir įstatymą. Jie bus atiduoti į jo rankas vienam laikui, dviem laikams ir pusei laiko.5!TDešimt ragų reiškia dešimt karalių, kilusių iš jos. Vėliau iškils dar vienas, kuris skirsis nuo kitų ir pašalins tris karalius.54cTJis taip kalbėjo: ‘Ketvirtasis žvėris – tai ketvirta karalystė žemėje, kuri skirsis nuo visų karalysčių. Ji ris visą žemę, ją sumindžios ir sutriuškins.d3ATkol atėjo Amžinasis ir savo sprendimu atidavė karalystę Aukščiausiojo šventiesiems.R2TAš mačiau tą ragą, kariaujantį su šventaisiais ir juos nugalintį,61eTIr apie dešimt ragų ant galvos ir dar vieną, kuriam išaugus, trys ragai iškrito. Ragas turėjo akis bei burną, kalbančią išdidžiai, ir atrodė didesnis už kitus.]03TTada aš norėjau sužinoti tiesą apie ketvirtąjį žvėrį, kuris skyrėsi nuo jų visų: nepaprastai baisus, geležiniais dantimis ir variniais nagais, kuris ėdė, triuškino ir, kas liko, sumindė kojomis.y/kTTačiau Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir valdys tą karalystę amžinai ir per amžių amžius!’W.'T‘Šitie keturi dideli žvėrys yra keturi karaliai, kurie iškils žemėje. -TPriėjau prie vieno iš ten stovinčių ir paklausiau jo, ką iš tiesų visa tai reiškia. Jis atsakė ir išaiškino regėjimą.g,GTAš, Danielius, sunerimau savo dvasioje, savo kūno viduje, ir mano regėjimas gąsdino mane.B+}TJam buvo duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės jam tarnautų. Jo valdžia – amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir jo karalystė – nesunaikinama!~*uT Aš mačiau nakties regėjime dangaus debesimis ateinantį tarsi žmogaus sūnų. Jis buvo privestas prie Amžinojo.c)?T Likusiems žvėrims buvo atimta valdžia, bet jiems buvo leista gyventi iki skirto laiko.(#T Aš mačiau, kad už išdidžius žodžius, kuriuos kalbėjo ragas, žvėris buvo užmuštas, o jo kūnas sunaikintas ir įmestas į ugnį.3'_T Ugnies srovė tryško iš Jo akivaizdos. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo, miriadų miriadai stovėjo Jo akivaizdoje. Teismas atsisėdo, ir knyga buvo atskleista._&7T Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis, kurio drabužiai buvo balti kaip sniegas ir galvos plaukai kaip gryna vilna. Jo sostas – kaip ugnies liepsna, jo ratai – kaip liepsnojanti ugnis.6%eTAš stebėjau ragus, ir štai kitas, mažas ragas išaugo tarp jų. Trys iš pirmųjų ragų buvo išrauti. Rage buvo akys ir burna lyg žmogaus, kuri išdidžiai kalbėjo.$wTPo to nakties regėjime mačiau ketvirtą žvėrį: baisų, siaubingą ir nepaprastai stiprų, kuris turėjo didelius geležinius dantis. Jis ėdė, triuškino, mindė kojomis. Jis skyrėsi nuo pirmiau matytų žvėrių ir turėjo dešimt ragų.#/TPo to regėjau kitą žvėrį lyg leopardą, kuris turėjo keturis paukščio sparnus ant nugaros ir keturias galvas. Ir jam buvo duota valdžia.."UTAntrasis žvėris buvo panašus į lokį. Vienu šonu pasikėlęs, jis laikė tris šonkaulius nasruose tarp savo dantų. Jam sakė: ‘Kelkis! Ėsk daug mėsos!’buT%Dabar aš, Nebukadnecaras, giriu, aukštinu ir šlovinu dangaus Dievą, nes visi Jo darbai yra tiesa ir Jo keliai teisingi. Tuos, kurie elgiasi išdidžiai, Jis gali pažeminti“.qa[T$Tuo pačiu metu man sugrįžo protas. Savo karalystės šlovei atgavau garbę ir spindesį. Mano patarėjai bei kunigaikščiai ieškojo manęs, ir aš vėl įsitvirtinau savo karalystėje, ir man buvo suteikta dar didesnė garbė.L`T#Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’v_eT"Paskirtam laikui praėjus, aš, Nebukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia.^^5T!Tą pačią valandą žodis išsipildė: Nebukadnecaras buvo pašalintas iš žmonių, jis ėdė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė rasa, jo plaukai užaugo kaip erelių plunksnos ir nagai – kaip paukščių.`]9T Iš žmonių tave pašalins, su lauko žvėrimis gyvensi, ėsi žolę kaip jautis, kol septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori!’\!TKaraliui dar tebekalbant, pasigirdo balsas iš dangaus: ‘Tau, karaliau Nebukadnecarai, sakoma: karalystė ir valdžia iš tavęs atimta.#[?Tkaralius kalbėjo: ‘Ar tai nėra didysis Babilonas, kurį aš pastačiau savo didžia galia ir padariau jį karaliaus būstine savo didybės garbei?’SZTPraėjus dvylikai mėnesių, vaikščiodamas karaliaus rūmuose Babilone,3YaTVisa tai atsitiko karaliui Nebukadnecarui.0XYTTad, karaliau, priimk mano patarimą, pakeisk savo nuodėmes teisumu ir savo nusikaltimus pasigailėjimu beturčiams. Taip elgdamasis, gal savo gyvenimą pratęsi’.uWcTPaliktas medžio kelmas reiškia, kad karalystė bus tau grąžinta, kai pažinsi, kad viešpatauja dangus.VyTTave pašalins iš žmonių, su lauko žvėrimis tu gyvensi, tave maitins žole kaip jautį ir dangaus rasa vilgys tave. Taip septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją, kam Jis nori.rU]Ttai toks aiškinimas, karaliau, ir toks Aukščiausiojo nutarimas, kuris ištiks mano valdovą karalių.AT{TKadangi, karaliau, matei šventą sargą, nusileidžiantį iš dangaus ir sakantį: ‘Nukirskite medį ir sunaikinkite jį, bet kelmą, surakintą geležimi ir variu, palikite žemėje, tarp lauko žolės. Jis tebūna dangaus rasa vilgomas ir su lauko žvėrimis tebūna jo dalis, kol praeis septyni laikai’,wSgTesi tu, karaliau. Tu išaugai ir sustiprėjai, tavo didybė pasiekė dangų ir valdžia žemės pakraščius. R9Tkurio lapai buvo gražūs ir vaisių taip gausu, kad jų užteko visiems, kurio pavėsyje gyveno laukų žvėrys, o šakose – padangių paukščiai,Q TMedis, kurį regėjai, kuris išaugo toks didelis ir stiprus, kad jo viršūnė siekė dangų ir buvo matomas visoje žemėje,7PgTDanielius, vadinamas Beltšacaru, kurį laiką stovėjo apstulbęs, ir jo mintys jaudino jį. Karalius tarė jam: ‘Beltšacarai, sapnas ir jo aiškinimas tenesukelia tau nerimo’. Beltšacaras atsakė: ‘Mano valdove! Sapnas tebūna tiems, kurie tavęs nekenčia, ir jo aiškinimas tavo priešams!lOQTTai sapnas, kurį aš, karalius Nebukadnecaras, sapnavau. O tu, Beltšacarai, paskelbk išaiškinimą, nes visi mano karalystės išminčiai nepajėgia jo išaiškinti. Bet tu gali, nes šventųjų dievų dvasia yra tavyje!’qN[TSargų nutarimu taip nuspręsta, šventųjų įsakymu patvarkyta, kad gyvieji žinotų, jog Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori, patį žemiausią tarp žmonių paskirdamas valdovu’.sM_TTebūna pakeista jo žmogiška širdis, ir tebus jam duota žvėries širdis. Taip praeis septyni laikai!L1TTačiau kelmą palikite žemėje, surakintą geležimi ir variu. Jis tebūna dangaus rasa vilgomas, jo dalis tebūna su žvėrimis lauko žolėje.4KaTJis garsiai šaukė: ‘Nukirskite medį, nukapokite jo šakas! Nukratykite lapus ir išbarstykite vaisius! Žvėrys tebėga iš jo pavėsio ir paukščiai iš jo šakų!IJ T Man lovoje gulint, štai šventas sargas nusileido iš dangaus.NIT Jo lapai buvo gražūs ir vaisių taip gausu, kad maisto ant jo užteko visiems. Jo pavėsyje ilsėjosi laukiniai žvėrys, šakose gyveno padangės paukščiai, jo vaisiais maitinosi visi kūnai.yHkT Tas medis išaugo stiprus ir toks didelis, kad jo viršūnė siekė dangų ir jis buvo matomas visoje žemėje.QGT Savo lovoje gulėdamas, sapnavau labai aukštą medį žemės viduryje.KFT ‘Beltšacarai, vyriausias išminčiau! Aš žinau, kad tavyje yra šventųjų dievų dvasia ir jokia paslaptis tau nėra per sunki. Pasiklausyk mano sapno, kurį sapnavau, ir išaiškink jį! g~~6}}9||A{{z^yxxwwNvvlutt!srrqq ppoo"n`mmJlkk@jjziidhqggcffKeddccbba``__ ^^]v]&\[[i[ZpYYQXXIWWV}VUTT)SSNRRQQbQPPVONNMMLL]KKEJJ^II HHcGGG F3EhDD9CCCLBB:AA.@@:??`?>>9==5<<,;;H::)99H888D77{66G55l5 4433S22h11M00n//1..---,,R++f+**)h((v('&&%%]$$x##7""S!! z #cfBCL^o %\9 Q n  ' a AQiK_c)}K^Asirija neišgelbės mūsų, nebejosime ant žirgų ir nebesakysime savo rankų darbams: ‘Tu mūsų dievas’. Tik Tu, Viešpatie, pasigaili našlaičių’. |9^Pripažinkite kaltę ir gręžkitės į Viešpatį, sakydami: ‘Pašalink mūsų kaltes ir priimk mus maloningai, tai aukosime Tau savo lūpų aukas._{7^„Izraeli, sugrįžk pas Viešpatį, savo Dievą, nes tu suklupai dėl savo kaltės.z!^ Samarija kentės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros“..yU^ Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils Viešpaties vėjas iš rytų, iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus.Tx!^ Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių.\w1^ Jis yra lyg neišmintingas sūnus – atėjus laikui gimti, jis neturėtų laukti.9vm^ Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta.Ku^ Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs. t^ Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir kunigaikščių’?Bs^ Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.r3^ Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys.Pq^ Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykojantis leopardas.Up#^ Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane.?oy^ Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje. n ^ „Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo. m^ Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino.Al{^ Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo sugebėjimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: „Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!“dkA^ Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalu – mirė.{jo^ Efraimas labai supykdė Viešpatį, todėl Jis paliks jo kraują ant jo ir jo panieką Viešpats sugrąžins jam.\i1^ Per pranašą Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto ir per pranašą saugojo jį.dhA^ Jokūbas pabėgo į Siriją, Izraelis tarnavo už žmoną ir ganė bandą, kad ją gautų.wgg^ Jie Gileade nusikalto ir tapo tuštybe; Gilgale aukojo jaučius, todėl jų aukurai pavirs akmenų krūvomis.If ^ Aš kalbėjau per pranašus, per regėjimus ir palyginimais“.e%^ „Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte; Aš dar kartą apgyvendinsiu tave palapinėse kaip iškilmingos šventės metu.fdE^ Efraimas sakė: „Aš pralobau, praturtėjau, daug ką įsigijau ir niekuo nenusikaltau“.Sc^ Kanaanietis laiko rankoje neteisingas svarstykles, jis mėgsta skriausti.^b5^ Gręžkis į savo Dievą, laikykis gailestingumo bei teisybės ir nuolat lauk Dievo!Da^ Tai Viešpats, kareivijų Dievas. Viešpats – Jo vardas.}`s^ Jis kovojo su angelu ir nugalėjo. Jis verkė ir maldavo jį. Betelyje Jis jį surado ir ten Jis kalbėjo su mumis.\_1^ Dar negimęs, jis laikė už kulnies savo brolį, o subrendęs grūmėsi su Dievu.h^I^ Viešpats nepatenkintas Judu. Jis nubaus Jokūbą už jo kelius, pagal jo darbus atmokės jam.]^ Efraimas gano vėją ir vejasi rytų vėją, kasdien daugina melus ir sunaikinimą. Jie tariasi su Asirija ir gabena aliejų į Egiptą.\^ Efraimas apsupo mane melu, o Izraelio namai – apgaule. Bet Judas dar tebėra su Dievu ir lieka ištikimas Šventajam“.[^ Jie atskubės kaip paukščiai iš Egipto, kaip balandžiai iš Asūro. Aš sugrąžinsiu juos į jų namus, – sako Viešpats, –rZ]^ Jie seks Viešpatį, o Jis riaumos kaip liūtas. Kai Jis riaumos, sūnūs grįš drebėdami iš vakarų.!Y;^ Aš nesielgsiu pagal savo rūstybės užsidegimą ir nesunaikinsiu Efraimo. Aš esu Dievas, ne žmogus. Šventasis tarp jūsų, Aš neateisiu naikinti.LX^ Kaipgi paliksiu tave, Efraimai, kaip atstumsiu tave, Izraeli? Ar galiu tau padaryti kaip Admai, ar galiu su tavimi pasielgti kaip su Ceboimais? Mano širdis suminkštėjo, jaučiu tau gailestį.uWc^ Mano tauta linkusi nuklysti nuo manęs. Nors juos kvietė pas Aukščiausiąjį, nė vienas Jo neaukština.`V9^ Kardas siaus jo miestuose, sunaikins užkaiščius ir praris juos dėl jų sprendimų.bU=^ Jis negrįš į Egiptą, bet Asirijos karalius valdys jį, nes jis nenorėjo sugrįžti.T^ Žmonių virvėmis ir meilės raiščiais traukiau juos. Aš buvau kaip tas, kuris nuima jungą nuo kaklo ir maitina juos.nSU^ Aš mokiau Efraimą vaikščioti, paėmęs už rankos, bet jie nesuprato, kad Aš juos išgelbėjau.xRi^ Kuo labiau juos šaukiau, tuo toliau jie traukėsi nuo manęs. Jie aukodavo Baalams ir smilkydavo drožiniams.YQ+^ „Kai Izraelis buvo jaunas, mylėjau jį ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų.[P/^ Taip atsitiks tau, Beteli, dėl tavo nedorybių. Rytą pražus Izraelio karalius.+OO^ kils karas prieš tavo tautą ir visos tvirtovės bus sunaikintos, kaip Šalmanas sunaikino Bet Arbelį kovos metu: motinos buvo sutraiškytos drauge su vaikais.N^ Jūs arėte nedorybę, pjovėte neteisybę ir valgėte melo vaisius. Kadangi pasitikėjote savo keliais, karžygių daugybe, M9^ Sėkite sau teisumą, pjaukite gailestingumą. Plėškite dirvoną, nes laikas ieškoti Viešpaties, kad Jis ateitų ir išlietų ant jūsų teisumą.L3^ Efraimas – telyčia, išmokyta kulti javus. Aš uždėjau jungą ant jos gražaus kaklo. Aš atsisėsiu ant Efraimo, Judas ars, o Jokūbas akės.iKK^ Aš juos nubausiu. Tautos kariaus prieš juos, jie bus nubausti už dvigubą savo nusikaltimą.J^ Izraeli, tu nuodėmiauji nuo Gibėjos dienų. Ten jie pasiliko, mūšis Gibėjoje prieš nedorybės vaikus neužklupo jų.=Is^ Aveno aukštumos – Izraelio nuodėmė – bus sunaikintos. Erškėčiai ir usnys augs ant jų aukurų. Jie sakys kalnams ir kalvoms: „Griūkite ant mūsų ir apdenkite mus!“HH ^ Samarijos karalius pradings kaip puta nuo vandens paviršiaus. G ^ Jis bus nugabentas Asirijon kaip duoklė didžiajam karaliui. Tada bus gėda Efraimui ir Izraelis gėdinsis dėl savo sumanymo.$FA^ Dėl Bet Aveno veršio drebės Samarijos gyventojai. Dėl jo tauta liūdės ir jo kunigai, kurie anksčiau juo džiaugėsi, dejuos, nes šlovės nebeliko.E1^ Jie tuščiai kalba ir klastingai prisiekia, darydami sutartis. Todėl ateis jiems teismas lyg nuodingos piktžolės, kurios užauga lauko vagose.tDa^ Dabar jie sako: „Mes neturime karaliaus, nes nebijome Viešpaties. O ką gali padaryti mums karalius?“Cy^ Jų širdis pasidalinusi! Dabar jie atkentės už savo kaltes. Viešpats sulaužys jų aukurus ir sunaikins atvaizdus.;Bo^ Izraelis yra vešlus vynmedis, nešantis vaisių sau. Kuo daugiau jis nešė vaisiaus, tuo daugiau statė aukurų. Kuo labiau turtėjo kraštas, tuo gražesnius darė atvaizdus.SA^ Dievas atmes juos, nes jie neklausė Jo. Jie taps klajūnais tarp tautų. @^ Efraimas nubaustas – jų šaknis padžiūvusi, jie nebeneš vaisiaus. Jei ir pagimdytų, nužudysiu jų mylimą įsčių vaisių.O?^ Visa jų nedorybė pasirodė Gilgale, ten Aš pradėjau jų nebekęsti. Dėl jų piktų darbų pašalinsiu juos iš savo namų, daugiau jų nebemylėsiu, visi jų kunigaikščiai – maištininkai.o>W^ Viešpatie, duok jiems, ką esi numatęs duoti! Duok jiems nevaisingas įsčias ir tuščias krūtis.s=_^ Efraimas mano akyse buvo kaip Tyras, pasodintas geroje vietoje. Tačiau jis atiduos savo vaikus žudikui.i<K^ Jeigu jie užaugintų vaikus, Aš iš jų atimsiu juos. Vargas jiems, kai nuo jų pasitrauksiu!i;K^ Efraimo šlovė nuskrido kaip paukštis – nebėra nei nėštumo, nei gimdymo, nei pradėjimo.O:^ Man Izraelis buvo kaip vynuogės dykumoje, jūsų tėvai kaip ankstyvi figmedžio vaisiai. O jie nuėjo pas Baal Peorą, pasišventė gėdai ir tapo pasibjaurėtini kaip ir tie, kuriuos jie pamilo.g9G^ Žmonės sugedo kaip Gibėjos dienomis. Jis atsimins jų kaltę, baus juos už jų nuodėmes.v8e^ Efraimo sargas yra su mano Dievu. Bet pranašas – žabangai visuose jo keliuose, neapykanta Dievo namuose.C7^ Priartėjo aplankymo dienos ir atsiskaitymo metas. Izraelis tai žino! Pranašas – kvailys, dvasinis žmogus – beprotis! Tai dėl tavo kalčių daugybės, dėl didelės neapykantos.6+^ Kas išliks po sunaikinimo, išeis į Egiptą, Nofe jie bus palaidoti. Jų sidabras apaugs piktžolėmis, ir jų palapinėse augs erškėčiai.P5^ Ką jūs darysite iškilmių dienomis ir Viešpaties šventės dieną?k4O^ Jie neaukos Viešpačiui geriamųjų aukų, ir kitos jų aukos Jam nepatiks. Jų aukos bus kaip gedinčiųjų duona; visi, kurie jų valgys, susiteps, nes jų duona tinka tik pasisotinti, bet į Viešpaties namus ji nepateks.k3O^ Jie neliks Viešpaties krašte: Efraimas grįš į Egiptą ir Asirijoje valgys nešvarų maistą.]23^ Klojimas ir vynuogių spaustuvas jų nemaitins, ir šviežias vynas jiems nepadės. 1^ Izraeli, nesidžiauk, nedžiūgauk kaip tautos! Tu paleistuvaudamas palikai savo Dievą, pamėgai užmokestį kiekviename klojime.%0C^Izraelis užmiršo savo Kūrėją ir statosi šventyklas, o Judas – sutvirtintus miestus. Bet Aš siųsiu ugnį į jų miestus, sudeginsiu jų rūmus“./7^ Jie aukoja aukas ir valgo mėsą, bet Viešpačiui jos nepatinka. Viešpats atsimins jų kaltes ir baus juos už nuodėmes – jie grįš į Egiptą.].3^ Aš surašiau jam didžius dalykus savo įstatyme, bet jis palaikė juos svetimais.K-^ Efraimas pasistatė daugybę aukurų, jie padėjo jam nusikalsti.,}^ Nors jie samdo svetimšalius, tačiau Aš juos greitai išsklaidysiu, jie nebeturės nei karaliaus, nei kunigaikščių.a+;^ Jis išėjo į Asiriją kaip vienišas laukinis asilas. Efraimas pasisamdė meilužių.P*^Izraelis prarytas. Dabar jis bus tarp pagonių kaip nenaudingas indas.u)c^Kas sėja vėją, pjaus audrą. Tuščios varpos neneš grūdų, o jei ir neštų, svetimieji juos surytų.c(?^Amatininkas padirbo jį, todėl jis ne dievas. Samarijos veršis bus paverstas dulkėmis.r']^Samarija, tavo veršis atmetė tave. Mano rūstybė dega prieš tave, ar ilgai dar Izraelis neapsivalys?&3^Jie išsirinko karalius be manęs ir paskyrė kunigaikščius be mano žinios. Iš sidabro ir aukso jie pasidirbdino stabų sau patiems sunaikinti.@%{^Izraelis atmetė tai, kas gera, priešas persekios jį!K$^Izraelis šauksis manęs: ‘Mano Dieve! Mes pažįstame Tave’.#{^„Pūskite trimitą! Erelis leidžiasi ant Viešpaties namų, nes jie sulaužė mano sandorą ir pažeidė įstatymą.2"]^Jie kreipėsi, bet ne į Aukščiausiąjį, jie kaip netikras ginklas. Jų kunigaikščiai žus nuo kardo dėl jų akiplėšiškumo, Egipto žemė tyčiosis iš jų“.O!^Nors Aš juos mokiau ir stiprinau, tačiau jie piktu man atlygindavo. ^Jie nesišaukė manęs nuoširdžiai, kai dejavo savo guoliuose. Dėl javų ir vyno jie susirinko, bet prieš mane maištavo.^ Vargas jiems, nes jie pasitraukė nuo manęs! Sunaikinimas jiems, nes jie sukilo prieš mane! Aš išpirkau juos, bet jie kalbėjo melą.w^ Jiems einant, Aš ištiesiu tinklą – kaip padangių paukščius juos pagausiu; bausiu juos, kaip esu jiems sakęs.^5^ Efraimas elgiasi kaip kvailas balandis: tai šaukiasi Egipto, tai bėga į Asiriją.^ Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Bet jie vis dėlto nesugrįžta pas Viešpatį, savo Dievą, ir neieško Jo.oW^ Svetimšaliai suėdė jo jėgą, bet jis to nepastebėjo; plaukai jam pražilo, bet jis to nežinojo.J ^Efraimas maišosi su tautomis! Jis yra lyg neapverstas paplotis.^Jie visi, įkaitę kaip krosnis, prarijo savo teisėjus. Visi jų karaliai krito, bet nė vienas tarp jų nesišaukia manęs.eC^Jų širdys paruoštos kaip krosnis – kepėjas miega naktį, o rytą ugnis įsiliepsnoja._7^Karaliaus dieną kunigaikščiai susirgo nuo vyno, jis ištiesė ranką akiplėšoms.~u^Jie visi yra svetimautojai kaip pakūrenta krosnis, kurios nebereikia kurstyti nuo tešlos įmaišymo iki iškilimo.U#^Jų nedorybėmis džiaugiasi karalius, jų apgaulėmis – kunigaikščiai.xi^Jie nepagalvoja, kad Aš prisimenu jų nedorybes! Dabar jų darbai apsupo juos, jie visi yra mano akivaizdoje.3_^„Kai norėjau pagydyti Izraelį, paaiškėjo Efraimo kaltė ir Samarijos nedorybės. Jie apgaudinėja, vagys įsilaužia į namus, plėšikų gaujos plėšia gatvėse.]3^ Tau, Judai, taip pat paruošta pjūtis, kai parvesiu savo tautos ištremtuosius“.dA^ Izraelio namuose mačiau baisių dalykų: ten paleistuvauja Efraimas, susitepęs Izraelis.xi^ Kaip tykojanti plėšikų gauja – tokie yra kunigai, kurie žudo einančius į Sichemą ir elgiasi bjauriai.;q^Gileadas yra piktadarių miestas, suteptas krauju.E^Jie kaip žmonės sulaužė sandorą, buvo man neištikimi.b =^Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, negu deginamųjų aukų.w g^Aš tašiau juos per pranašus, žudžiau savo burnos žodžiais. Tavo teismai yra kaip nušvintanti šviesa. ^„Ką darysiu tau, Efraimai? Ką darysiu tau, Judai? Jūsų gerumas kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri greitai išnyksta. ^Stenkimės pažinti Viešpatį. Kaip aušra Jis pasirodys ir ateis pas mus kaip lietus, kaip vėlyvas ir ankstyvas lietus į žemę.d A^Jis atgaivins mus po dviejų dienų, trečią dieną pakels, kad gyventume Jo akivaizdoje.xi^Eikime, sugrįžkime pas Viešpatį: Jis mus sudraskė – Jis ir pagydys; Jis sumušė – Jis ir aptvarstys.zm^Aš pasitrauksiu, kol jie pripažins savo kaltę ir ieškos mano veido. Savo varge jie anksti ieškos manęs“.^Aš esu lyg liūtas Efraimui, lyg jaunas liūtas Judui. Aš, Aš sudraskysiu ir nueisiu, nusinešiu, ir niekas neišgelbės.9k^ Efraimas matė savo ligą, ir Judas – savo žaizdą. Tada kreipėsi Efraimas į Asiriją, siuntė pas didį karalių. Bet jis negali jūsų pagydyti nė žaizdos pašalinti.B^ Aš būsiu lyg kandis Efraimui, lyg kirminas Judo namams.I ^ Efraimas prispaustas ir palaužtas teismo, nes sekė tuštybę.yk^ Judo kunigaikščiai tapo kaip perkeliantieji ribą, todėl Aš išliesiu ant jų savo rūstybę kaip vandenį.Y+^ Efraimas virs dykuma bausmės dieną. Tą paskelbsiu visoms Izraelio giminėms.dA^Pūskite ragą Gibėjoje, trimituokite Ramoje. Šaukite Bet Avene, gąsdinkite Benjaminą!nU^Jie buvo neištikimi Viešpačiui, gimdė svetimus vaikus. Vienas mėnuo praris juos su jų dalimis.m~S^Su avių ir galvijų bandomis jie eis ieškoti Viešpaties, bet neras – Jis pasitraukė nuo jų.}w^Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Todėl Efraimas ir Izraelis kris dėl savo kaltės, Judas kris su jais.|y^Jų darbai neleidžia jiems sugrįžti pas savo Dievą. Paleistuvystės dvasia yra juose ir Viešpaties jie nepažino.{}^Aš pažįstu Efraimą, ir Izraelis nepaslėptas nuo manęs. Tu, Efraimai, paleistuvauji ir tu, Izraeli, esi susitepęs.Iz ^Maištininkai įgudę žudyti, tačiau Aš juos visus nubausiu.@yy^„Kunigai, išgirskite, Izraelio namai, įsidėmėkite, ir jūs, karaliaus namai, klausykite, nes jūs būsite nuteisti, kadangi tapote spąstais Micpoje ir ištiestu tinklu Tabore.Jx ^Vėjas apsupo juos savo sparnais, ir jie gėdysis savo aukų“._w7^Jie girtuokliauja ir paleistuvauja, jų valdytojai gėdą pamėgo labiau negu garbę.8vk^Efraimas prisirišo prie stabų – palik jį!{uo^Jei Izraelis užsispyręs kaip užsispyrusi karvė, argi Viešpats ganys juos kaip avinėlį plačioje ganykloje?+tO^Tu, Izraeli, jau paleistuvauji, tenenusikalsta bent Judas! Neikite į Gilgalą, nekeliaukite į Bet Aveną ir neprisiekite, sakydami: ‘Kaip Viešpats gyvas!’Fs^Aš nebausiu jūsų dukterų už paleistuvavimą nė sužadėtinių už neištikimybę, nes jūs patys paleistuvaujate ir aukojate su kekšėmis. Tauta, neturinti Dievo pažinimo, pražus.Qr^ Kalnų viršūnėse ir ant kalvų, malonioje ąžuolų, tuopų ir terpentinmedžių pavėsyje, jie aukoja aukas ir degina smilkalus. Todėl jūsų dukterys paleistuvauja ir sužadėtinės svetimauja.q)^ Mano tauta klausia medžio gabalo ir laukia atsakymo iš lazdos. Paleistuvystės dvasia juos suklaidino, ir paleistuvaudami jie paliko Dievą.Mp^ Paleistuvystės, senas vynas ir jaunas vynas užvaldė jų širdis.hoI^ Jie valgys, bet nepasisotins, paleistuvaus, bet jų nepadaugės, nes jie užmiršo Viešpatį.pnY^ Tautai ir kunigams bus tas pats – Aš bausiu juos už jų kelius, užmokėsiu jiems už jų darbus.Em^Jie minta mano tautos nuodėme ir trokšta jos nusikaltimo.cl?^Kuo labiau jų daugėjo, tuo daugiau jie nuodėmiavo. Aš jų šlovę pakeisiu į gėdą.Rk^Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš tave atmesiu, kad nebebūtum mano kunigu. Kadangi pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus.rj]^Todėl tu krisi dienos metu, ir pranašai kris su tavimi kaip naktį, ir Aš sunaikinsiu jūsų motiną.miS^Niekas tegul nesiginčija ir tenekaltina kitų, nes tavo tauta yra kaip besiginčijantys su kunigu. h ^Todėl žemė liūdės, visa, kas gyvena joje, nusilps, net laukiniai žvėrys, padangių paukščiai ir jūros žuvys pražus.g^„Šmeižtas, melagystė, žmogžudystė, vagystė ir svetimavimas įsigalėjo krašte, vienas kraujo praliejimas po kito.f+^Izraelitai, klausykite Viešpaties žodžio. Viešpats kaltina krašto gyventojus, nes nėra šalyje tiesos, gailestingumo nė Dievo pažinimo.e ^Galiausiai jie sugrįš ir ieškos Viešpaties ir savo karaliaus Dovydo. Jie pagarbiai artinsis prie Viešpaties ir Jo gerumo.qd[^Izraelitai ilgai bus be karaliaus ir be kunigaikščio, be aukos ir be aukuro, be efodo ir be terafimo.cy^ir sakiau jai: „Pasiliksi pas mane daug dienų, nepaleistuvausi ir neturėsi vyro, ir aš pasiliksiu prie tavęs“.Sb^Aš ją nusipirkau už penkiolika sidabrinių ir pusantro homero miežiųAa{^Viešpats sakė Ozėjui: „Eik ir mylėk turinčią meilužį moterį, svetimautoją, kaip Viešpats myli izraelitus, nors jie ieško kitų dievų ir mėgsta džiovintas vynuoges“.2`]^Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: ‘Tu mano tauta’, o jie atsakys: ‘Tu mano Dievas’“.M_^Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezrahelį.g^G^Tą dieną Aš išgirsiu, – sako Viešpats. – Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę.L]^Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje, ir tu pažinsi Viešpatį.p\Y^Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu teisume ir teisingume, malonėje ir gailestingume.5[c^Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.MZ^Aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir ji nebeminės jų.iYK^Tą dieną, – sako Viešpats, – tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku.X^Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnį – vilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto.BW^„Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją.3V_^ Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo“, – sako Viešpats.CU^ Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: ‘Tai mano meilužių duotas užmokestis’. Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys.eTC^ Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, sabatams, jauno mėnulio ir metinėms šventėms.gSG^ Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos.R^ Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną.Q{^Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!8Pi^Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: ‘Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes pas Jį man buvo geriau negu dabar’.cO?^Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų.N1^Jų motina elgėsi begėdiškai. Ji sakė: ‘Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų’.HM ^Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie paleistuvystės vaikai.NL^kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.K^Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji ne mano žmona ir Aš ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo,aJ;^„Vadinkite savo brolius ‘Mano tauta’ ir savo seseris ‘Ta, kurios pagailėjo’.yIk^ Judo ir Izraelio vaikai susirinks, paskirs sau vieną vadą ir išeis iš krašto. Didi bus Jezreelio diena“.PH^ Bet Izraelio palikuonių bus kaip jūros smilčių, kurių negalima išmatuoti ar suskaičiuoti. Ir toje vietoje, kur jiems buvo pasakyta: ‘Jūs ne mano tauta’, juos vadins gyvojo Dievo vaikais.gGG^ Viešpats tarė: „Vadink jį Lo Amiu, nes jūs ne mano tauta ir Aš nebūsiu jūsų Dievas.LF^Gomera, nustojusi maitinti Lo Ruhamą, pastojo ir pagimdė sūnų. E^Bet Aš pasigailėsiu Judo namų ir išgelbėsiu juos Viešpatyje, jų Dieve, ne lankais, kardais, karu, žirgais ar raiteliais“.1D[^Gomera vėl pastojo ir pagimdė dukterį. Viešpats tarė jam: „Jos vardas tebūna Lo Ruhama, nes Aš daugiau nebepasigailėsiu Izraelio namų ir jiems nebeatleisiu.GC^Tą dieną sulaužysiu Izraelio lanką Jezreelio slėnyje“./BW^Viešpats tarė pranašui: „Tebūna jo vardas Jezreelis, nes netrukus nubausiu Jehuvo namus dėl Jezreelyje pralieto kraujo ir padarysiu galą Izraelio karalystei.NA^Jis vedė Gomerą, Diblaimo dukterį. Ji pastojo ir pagimdė sūnų.\@1^Viešpaties žodžių Ozėjui pradžia. Viešpats tarė: „Eik, imk sau žmoną paleistuvę ir susilauk iš jos paleistuvių vaikų, nes kraštas padarė didelę paleistuvystę, atitoldamas nuo Viešpaties“.5?c^Viešpaties žodis buvo suteiktas Beerio sūnui Ozėjui Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis ir Jehoašo sūnaus Jeroboamo, Izraelio karaliaus, dienomis.p>YT Bet tu eik savo keliu iki galo, nes tu užmigsi ir atsikelsi atsiimti savo dalies dienų pabaigoje“.e=CT Palaimintas, kuris laukia ir ištveria tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkias dienas. <T Nuo to laiko, kai kasdienę auką pašalins ir pastatys sunaikinimo pabaisą, praeis tūkstantis du šimtai devyniasdešimt dienų.;{T Daugelis bus apvalyti, išbalinti ir išmėginti. Nedorėliai elgsis nedorai ir to nesupras, bet išmintingieji supras.|:qT Jis atsakė: „Danieliau, eik savo keliu, nes tie žodžiai yra paslėpti ir užantspauduoti iki laikų pabaigos.m9ST Aš tai girdėjau, bet nesupratau ir klausiau: „Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas?“08YT Išgirdau drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų, kalbant. Jis pakėlė savo dešinę ir kairę į dangų ir prisiekė amžinai Gyvuoju, tardamas: „Užtruks vieną laiką, du laikus ir pusę laiko; kai pasibaigs šventosios tautos galios naikinimas, tada visa bus įvykdyta“.7{T Tada vienas klausė drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų: „Ar toli tų nuostabių įvykių galas?“6{T Aš, Danielius, žiūrėjau ir mačiau stovinčius kitus du: vienas – šitame upės krante, o kitas – anapus upės. 5T O tu, Danieliau, paslėpk tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki skirto laiko. Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo“. 4T Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą – kaip žvaigždės per amžių amžius.z3mT Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni – amžinam gyvenimui, kiti – amžinai paniekai ir gėdai.n2UT „Tuo laiku pakils Mykolas, didysis kunigaikštis, kuris gina tavo tautiečius. Tada ateis tokie sunkūs laikai, kokių nebuvo nuo tautos atsiradimo. Tada tavo tauta bus išgelbėta – kiekvienas, kuris bus įrašytas knygoje.1T -Jis pastatys savo karališką palapinę tarp jūros ir šlovingo šventojo kalno. Ten jis prieis galą, ir nė vienas nepadės jam“.}0sT ,Žinios iš šiaurės ir rytų nugąsdins jį. Labai įtūžęs, jis išeis, kad naikintų ir pražudytų daugelį.j/MT +Jis užvaldys Egipto aukso ir sidabro lobius bei brangenybes, libiai ir etiopai seks paskui jį.T.!T *Jis išties ranką prieš kitus kraštus, ir Egipto šalis neišsigelbės.-/T )Jis įeis į šlovingąjį kraštą, dešimtys tūkstančių žus. Bet edomitai, moabitai ir didžioji dalis amonitų išsigelbės iš jo rankos.O,T (Paskutiniaisiais laikais su juo kariaus pietų karalius. Kaip audra įsiverš į kraštą šiaurės karalius su kovos vežimais, raiteliais bei laivais, kaip tvanas užlies kraštus ir užims juos.+T 'Jis parūpins tvirtovėms svetimų dievų. Kas jį pripažins, tam jis suteiks daug garbės, padarys valdovu ir atpildui dalins žemę.*%T &Tik tvirtovių dievą jis pagerbs, dievą, kurio nepažino jo tėvai. Jis pagerbs jį auksu, sidabru, brangiais akmenimis ir brangenybėmis.w)gT %Nei savo tėvų dievų, nei moterų mylimojo, nei jokio kito dievo jis negerbs, bet didžiuosis prieš visus.=(sT $Karalius elgsis, kaip norės, didžiuosis prieš dievus ir išdidžiai kalbės prieš dievų Dievą. Jam seksis, kol rūstybė bus įvykdyta, nes kas nuspręsta, tai bus padaryta.'T #Kai kurie išminčiai žus, kad kiti būtų ištirti, išbandyti ir apvalyti iki skirto laiko, nes dar ne laikų pabaiga.g&GT "Naikinami jie susilauks mažai pagalbos, nes daugelis prisidės prie jų tik veidmainiaudami.{%oT !Tautos išminčiai mokys žmones, nors kurį laiką jie bus naikinami kardu, liepsna, įkalinimu ir apiplėšimu.$T Neištikimus sandorai jis suklaidins klastingomis kalbomis, bet žmonės, kurie pažįsta savo Dievą, bus stiprūs ir veiks. #T Ginklai bus jo pusėje ir jie suteps galybės šventyklą, pašalins kasdienę auką ir toje vietoje pastatys sunaikinimo pabaisą.S"T Prieš jį atplauks laivai iš Kitimų. Jis pasitrauks išsigandęs ir bus įtūžęs prieš šventąją sandorą. Jis įvykdys savo ketinimus ir susitars su tais, kurie sulaužė šventąją sandorą.Z!-T Skirtu metu jis vėl eis į pietus, bet antrą kartą nebebus taip, kaip pirmą. 'T Jis sugrįš į savo kraštą su gausiu grobiu, bet jo širdis yra prieš šventąją sandorą. Tai įvykdęs, jis sugrįš į savo kraštą.)T Abiejų karalių širdys bus klastingos, ir jie meluos vienas kitam prie vieno stalo, bet nesėkmingai, nes dar nėra atėjęs skirtas laikas.r]T kurie valgo prie jo stalo, pražudys jį, jo kariuomenė bus išsklaidyta ir labai daug kris užmuštų.nUT Įsidrąsinęs sutelks didelę kariuomenę eiti prieš pietų karalių. Pietų karalius išeis į karą su labai didele ir galinga kariuomene, bet neįstengs šiaurės karaliui pasipriešinti, nes prieš jį bus surengta klasta:]3T Taikiai jis įeis į turtingąsias krašto sritis ir darys, ko nedarė nei jo tėvai, nei jo tėvų tėvai. Karo grobį ir gėrybes jis dalins saviesiems ir sumanys užimti tvirtoves, tačiau tik trumpam laikui.eCT Sandora, padaryta su juo, bus klastinga ir bevertė. Su grupele žmonių jis taps galingas.ucT Jo priešininkai bus šluote nušluoti ir sutriuškinti jo akivaizdoje, taip pat ir sandoros kunigaikštis.3T Po jo karaliaus vietą užims niekšas, kuriam karališka garbė nebus suteikta. Bet jis įeis taikiai ir apgaule pasiglemš karališką valdžią.T Jo įpėdinis siųs mokesčių rinkėją į šlovingąją karalystę, bet po kurio laiko jis bus užmuštas, ne iš pykčio ir ne kovoje.\1T Tada jis gręšis eiti į savo šalies tvirtoves, bet suklups, kris ir jo nebebus./WT Tada jis nukreips veidą į pajūrį, užims didelę jo dalį, bet vienas jo kunigaikštis padarys galą jo patyčioms, ir tos patyčios atsigręš prieš jį patį.=sT Jis sumanys užimti pietų karalystę, sudarys su ja sutartį, išleisdamas už jo vieną savo dukterų, kad tą karalystę sunaikintų, bet jam nepavyks to sumanymo įgyvendinti.7T Atėjęs prieš jį, elgsis, kaip norės, ir niekas nepajėgs jo sulaikyti. Jis užims visą šlovingąjį kraštą, ir anas nukentės nuo jo rankos.-T Šiaurės karalius atėjęs supils pylimą ir paims sutvirtintą miestą. Pietų karalius neatsilaikys, jo rinktinė kariuomenė bus sunaikinta./T Tuo metu ir kitos tautos pakils prieš pietų karalių, ir tavo tautos maištingieji kelsis, norėdami įvykdyti pranašystę, bet jie nelaimės.zmT Keleriems metams praėjus, šiaurės karalius sugrįš, surinkęs dar didesnę kariuomenę ir su daugybe turtų.veT Nugalėjęs daugybę, jis didžiuosis. Jis išžudys dešimtis tūkstančių, bet dėl to netaps stipresnis.q[T Tada pietų karalius supykęs kariaus prieš šiaurės karalių ir sunaikins jo didžiulę kariuomenę.T Jo sūnūs ateis, surinkę didžiulę kariuomenę, vienas užlies kraštą ir prasiverš iki pietų karaliaus tvirtovės. {T Vėliau šiaurės karalius užpuls pietų karalių ir įsiverš į jo kraštą, bet turės sugrįžti į savo kraštą.& ET Jų dievus, kunigaikščius, brangius indus, sidabrą ir auksą jis išgabens kaip grobį į Egiptą. Jo karalystė išliks ilgiau negu šiaurės karaliaus. !T Tuo metu iš jos šaknų iškils atžala, ateis su kariuomene, kariaus prieš šiaurės karalių, įsiverš į jo tvirtovę ir ją užims. z%~~F}} ||5{{LzzbyyyxxDwvuuuAttpssxrr-qkq!pvp9oodonmmCl|kkkjii h gg*fjfevdd6ccBbbjaaf``_1^^]]]8\\][[[ZZrYYXeWWWKVrUU=TTBSSPRR QPPOO_ONMMLLnKK%JIIgHHmHGG_FFbEEE.DD>==crAmosas atsakė Amacijai: „Aš ne pranašas ir ne pranašo sūnus. Aš esu piemuo ir auginu šilkmedžius.h=Ir Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes čia yra karaliaus šventykla ir karališki namai“.j<Mr Po to Amacija tarė Amosui: „Regėtojau, bėk į Judo šalį, valgyk ten duoną ir pranašauk.r;]r nes Amosas sako: ‘Jeroboamas mirs nuo kardo, o Izraelis eis į nelaisvę, toli nuo savo krašto’“.6:er Tada Betelio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui tokią žinią: „Amosas ruošia prieš tave sąmokslą Izraelyje, kraštas nebegali pakelti jo kalbų,s9_r Izaoko aukštumos ir Izraelio šventyklos bus sunaikintos. Aš pakelsiu kardą prieš Jeroboamo namus“.H8 rViešpats klausė manęs: „Amosai, ką matai?“ Aš atsakiau: „Svambalą“. Tada Viešpats tarė: „Aš dedu svambalą prie tavo tautos, Izraelio namų; daugiau nebepasigailėsiu jų.z7mrViešpats Dievas parodė man tokį reginį: Viešpats stovėjo ant mūrinės sienos ir laikė rankoje svambalą.]63rViešpats gailėjosi dėl to. „Taip irgi neįvyks“, – tarė Viešpats Dievas.p5YrTada tariau: „Viešpatie Dieve, meldžiu, liaukis! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas“.4+rViešpats Dievas parodė man tokį reginį: Jis bausmei pašaukė ugnies liepsną, ta prarijo didžiąją gelmę ir buvo bepraryjanti kraštą.Q3rViešpats gailėjosi dėl to. „Taip neįvyks“, – tarė Viešpats.2+rKai jie visiškai nuėdė žolę krašte, aš sakiau: „Viešpatie Dieve, meldžiu, atleisk! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas“.1!rViešpats Dievas parodė man tokį reginį: karaliaus pievas nušienavus, pradėjus želti vėlyvai žolei, Jis pasiuntė skėrių pulkus.0rIzraelio namai, Aš sukelsiu prieš jus tautą, kuri pavergs jus nuo Hamato iki dykumos upelio“, – sako Viešpats, kareivijų Dievas.g/Gr „Vargas tiems, kurie džiaugiasi niekais ir sako: ‘Ar ne savo jėgomis tapome galingi?’ .r Argi žirgai bėga uolomis? Argi jas aria jaučiais? Tačiau jūs pavertėte teisingumą nuodais ir teisumo vaisių – kartėliu.k-Or Viešpats įsakys paversti didžiuosius namus griuvėsiais, o mažuosius sudaužyti į šipulius.r,]r Paims juos giminaitis ar tas, kuris degina kūnus, ir išneš lavonus iš namų, ir sakys likusiam namuose: „Ar dar yra gyvų su tavimi?“, tas atsakys: „Nėra!“ Ir jis sakys: „Tylėk! Negalima minėti Viešpaties vardo“.A+}r Ir jei liks dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs!*5rViešpats Dievas prisiekė savimi: „Aš bjauriuosi Jokūbo puikybe, nekenčiu jo rūmų ir atiduosiu miestą priešams su viskuo, kas jame yra“.g)GrTodėl jie pirmieji eis į nelaisvę ir pasibaigs tų, kurie gulėjo išsitiesę, lėbavimas.r(]rJūs geriate vyną iš taurių ir tepatės geriausiu aliejumi, bet nesisielojate dėl Juozapo nelaimių.c'?rJūs dainuojate, pritariant arfoms, ir kuriate muzikos kūrinius, lygindamiesi su Dovydu.z&mrJūs gulite dramblio kaulo lovose ir išsitiesiate pataluose, valgote ėriukus iš bandos ir veršius iš gardo.a%;rJūs nenorite galvoti apie nelaimės dieną, tačiau priartinate smurto viešpatavimą!S$rEikite į Kalnę ir pasižiūrėkite; iš ten į didįjį miestą Hamatą, o po to nusileiskite į filistinų Gatą. Ar jūs geresni už šitas karalystes, ar jūsų kraštas didesnis už jų kraštus?#/rVargas tiems, kurie nerūpestingai gyvena Sione ir pasitiki Samarijos kalnu, kurie vadinami tautų pažiba, pas kuriuos susirinko Izraelio namai.j"MrTodėl ištremsiu jus anapus Damasko“, – sako Viešpats, kurio vardas – kareivijų Dievas.^!5rJūs nešiojote Sikuto, savo karaliaus, ir Kijūno, žvaigždžių dievo, atvaizdus.` 9rIzraelio namai, ar jūs aukojote atnašas ir aukas dykumoje per keturiasdešimt metų?RrTeisingumas tegu teka kaip vandenys, o teisumas – kaip galinga srovė!a;rŠalin nuo manęs su savo giesmių triukšmu, nenoriu klausyti jūsų arfų skambinimo.rNors jūs aukojate deginamąsias ir duonos aukas, Aš jų nepriimsiu. Aš nepažvelgsiu į jūsų riebias padėkos aukas.[/r„Aš nekenčiu ir paniekinu jūsų šventes, nemėgstu jūsų iškilmių kvapo.V%rTamsi bus Viešpaties diena – ne šviesi. Labai tamsi, be jokios šviesos.#rKaip žmogus, kuris, bėgdamas nuo liūto, sutiktų lokį arba, įėjęs į namus ir ranka atsirėmęs į sieną, būtų įgeltas gyvatės.q[rVargas tiems, kurie laukia Viešpaties dienos! Kam ji jums? Viešpaties dieną bus tamsa, o ne šviesa.b=rKai praeisiu tarp jūsų, visuose vynuogynuose bus girdima rauda, – sako Viešpats“.:mrTaip sako Viešpats, kareivijų Dievas: „Visose aikštėse ir gatvėse dejuos ir sakys: ‘Vargas, vargas!’ Žemdirbius šauks gedėti, o patyrusias raudotojas – dejuoti.-rNekęskite pikta ir mylėkite gera. Įtvirtinkite teisingumą vartuose. Gal tada Viešpats, kareivijų Dievas, bus maloningas Juozapo likučiui?{rIeškokite gera, o ne pikta, kad išliktumėte gyvi. Tada Viešpats, kareivijų Dievas, bus su jumis, kaip jūs sakote.<sr Išmintingasis tyli tuo metu, nes tai blogas metas.+r Aš žinau, kiek daug yra jūsų nusikaltimų bei nuodėmių. Jūs persekiojate nekaltąjį, imate kyšius, iškraipote vargšo bylą vartuose.Or Jūs mindote silpnąjį ir imate iš jo mokesčius kviečiais. Jūs pasistatėte namus iš tašytų akmenų, tačiau negyvensite juose; užsiveisėte puikių vynuogynų, tačiau negersite jų vyno.Y+r Jie nekenčia to, kuris apkaltina vartuose ir nemėgsta to, kuris kalba tiesą.Gr Jis leidžia sunaikinti stiprųjį ir sugriauti jo tvirtovę.`9rIeškokite To, kuris padarė Sietyno bei Oriono žvaigždynus, kuris naktį paverčia rytu ir dieną – tamsia naktimi, kuris pašaukia jūros vandenį ir jį išlieja ant žemės lietumi. Viešpats yra Jo vardas.U#rJūs, kurie teisingumą pakeičiate kartybe ir teisumą sutrypiate kojomis. -rIeškokite Viešpaties, tai gyvensite, kad Jis neužsidegtų kaip ugnis Juozapo namuose ir neprarytų jų. Nebūtų Betelyje kam ją užgesinti. rNeieškokite Betelio, neikite į Gilgalą, nekeliaukite į Beer Šebą! Gilgala tikrai pateks į nelaisvę ir Betelis pavirs nieku“.S rTaip sako Viešpats Izraelio namams: „Ieškokite manęs, tai gyvensite.$ ArTaip sako Viešpats Dievas Izraelio namams: „Mieste, kuris išeidavo su tūkstančiu, išliks šimtas, ir kuris išeidavo su šimtu, išliks dešimt“.r ]r„Parblokštas nebeatsikelia išrinktasis Izraelis, guli apleistas ant žemės, niekas jo nepakelia“.NrIzraelio namai, išgirskite žodį, raudą, kuria į jus kreipiuosi:\1r Nes štai Tas, kuris sukūrė kalnus bei sutvėrė vėją, kuris apreiškia žmogui savo mintis. Jis aušrą paverčia tamsa ir kalnų viršūnės yra po Jo kojomis. Viešpats, kareivijų Dievas, yra Jo vardas.[/r Izraeli, Aš taip su tavimi pasielgsiu, todėl pasiruošk sutikti savo Dievą!“-Sr „Aš naikinau jus kaip Sodomą ir Gomorą, ir jūs tapote kaip nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane, – sako Viešpats. –c?r „Aš siunčiau jums marą kaip Egipte, išžudžiau kardu jūsų jaunuolius, žirgus atidaviau kaip grobį. Jūsų stovyklų smarvė pasiekė jūsų nosis, tačiau jūs nesugrįžote pas mane“, – sako Viešpats.Rr „Aš naikinau sausra ir pelėsiais jūsų laukų derlių, išdžiovinau sodus ir vynuogynus, figmedžius ir alyvmedžius nuėdė skėriai. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane“, – sako Viešpats.7rDu ar trys miestai ėjo į vieną miestą atsigerti vandens, bet troškulio nenumalšino. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane“, – sako Viešpats.=sr„Aš nedaviau jums lietaus likus trims mėnesiams iki pjūties. Aš leidau lyti viename mieste, o kitame sulaikiau lietų. Vietomis palijo, o ten kur nelijo, viskas išdžiūvo.%Cr„Aš daviau jums švarius dantis visuose jūsų miestuose ir duonos stoką visose vietovėse. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane“, – sako Viešpats.rAukokite raugintos duonos padėkos auką, skelbkite laisvos valios aukas! Juk tai jums patinka, izraelitai“, – sako Viešpats Dievas.~r„Eikite į Betelį ir į Gilgalą ir ten nusikalskite! Aukokite rytais aukas, kas trečią dieną neškite dešimtines.v}erJūs išeisite pro spragas, kiekviena tiesiausiu keliu, ir būsite išmestos Harmone, – sako Viešpats“.|-rViešpats Dievas prisiekė savo šventumu: „Štai ateis jums dienos, kai jus ištrauks kabliais ir jūsų palikuonis kaip žuvis ant kabliuko.F{rIšgirskite šitą žodį, Bašano karvės, esančios Samarijos kalnyne, kurios spaudžiate vargšus, skriaudžiate neturtėlius ir sakote savo valdovams: „Atneškite, ir mes gersime!“zwrTaip pat sunaikinsiu žiemos namus ir vasaros namus, pranyks dramblio kaulo rūmai ir didžiųjų pastatų neliks“.yrTą dieną aplankysiu Izraelį dėl jo nusikaltimų, sunaikinsiu Betelio aukurus; aukuro ragai bus nudaužyti ir nukris ant žemės.jxMr Klausykite ir paliudykite tai Jokūbo namuose, – sako Viešpats Dievas, kareivijų Dievas. –Lwr Taip sako Viešpats: „Kaip piemuo išplėšia iš liūto nasrų porą kojų ar ausies gabalą, taip bus išgelbėti izraelitai, kurie sėdi Samarijoje, guolio kampe, ir guli Damasko pataluose.xvir Todėl Viešpats Dievas sako: „Priešas aplink tavo šalį, jis sutryps tavo galybę ir apiplėš rūmus“.wugr Jie nežino, kaip teisingai elgtis, – sako Viešpats, – jie kaupia smurtą ir skriaudą savo rūmuose“.#t?r Skelbkite Ašdodo rūmuose ir Egipto krašto rūmuose, sakydami: „Susirinkite ant Samarijos kalnų, stebėkite didelius sąmyšius ir priespaudą joje.]s3rLiūtui riaumojant, kas nebijotų? Viešpačiui Dievui kalbant, kas nepranašautų?grGrTikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams, pranašams.{qorArgi, išgirdę trimitą mieste, žmonės nenusigąsta? Argi įvyksta nelaimė mieste, Viešpačiui jos neleidus?opWrArgi paukštis įkliūna į spąstus, jei juose nėra masalo? Argi spąstai pašoka, nieko nepagavę?}osrArgi liūtas riaumoja tankumyne, neturėdamas grobio? Argi jauniklis liūtas urzgia savo guolyje, nieko nesugavęs?:norArgi gali dviese eiti kartu, jei nėra susitarę?qm[rTik jus Aš išsirinkau iš visų žemės giminių. Todėl bausiu jus už visus jūsų nusikaltimus“.l#rIzraelitai, klausykite šito žodžio, kurį Viešpats kalbėjo prieš jus: „Klausyk, visa gimine, kurią išvedžiau iš Egipto krašto._k7rNet drąsiausias karžygys bėgs, viską palikęs, tą dieną, – sako Viešpats“.Wj'rlankininkas neišsilaikys, greitakojis neišbėgs ir raitelis neišsigelbės.\i1rTada greitasis nepaspruks, stipriajam nepadės jo jėga, karžygys neišsigelbės,Ohr Aš prislėgsiu jus, kaip slegiamas vežimas, kai būna pilnas javų.[g/r Bet jūs girdėte nazarėnus vynu ir pranašams įsakėte: ‘Nepranašaukite!’f%r Iš jūsų sūnų Aš prikėliau pranašų ir iš jūsų jaunikaičių – nazarėnų. Ar ne taip, Izraelio vaikai? – sako Viešpats. –eyr Aš jus išvedžiau iš Egipto krašto, vedžiojau dykumoje keturiasdešimt metų ir leidau užimti amoritų kraštą./dWr Juk Aš išnaikinau dėl jūsų amoritus, nors jie buvo aukšti kaip kedrai ir stiprūs kaip ąžuolai. Aš sunaikinau jų vaisius virš žemės ir šaknis žemėje.cyrJie išsitiesia ant rūbų, paimtų už užstatą prie kiekvieno aukuro, geria pasmerktųjų vyną savo dievo namuose.brJie sutrypia silpnuosius ir iškreipia romiųjų kelią. Tėvas ir sūnus eina pas tą pačią moterį ir suteršia mano šventą vardą.,aQrTaip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Izraelio nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, beturtį už sandalų porą.L`rAš pasiųsiu ugnį į Judą, ir ji sudegins Jeruzalės rūmus“.d_ArTaip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Judo nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie paniekino Viešpaties įstatymą ir nesilaikė Jo įsakymų. Juos suklaidino jų pačių melai, kuriais sekė jų tėvai.Q^rAš sunaikinsiu jo teisėją ir nužudysiu visus jo kunigaikščius“. ] rAš pasiųsiu ugnį į Moabą, ir ji sudegins Kerijotų rūmus, ir Moabas mirs sąmyšyje, tarp šauksmų, skardenant trimitui. \rTaip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Moabo nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jis sudegino Edomo karaliaus kaulus.@[{rJos karalius ir jo kunigaikščiai eis į nelaisvę“.~ZurAš uždegsiu ugnį Rabos sienose, ir ji sudegins jos rūmus tarp klyksmų mūšio dieną ir su viesulu audros metu.>Yur Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių amonitų nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie perskrodė Gileado nėščias moteris, norėdami išplėsti savo krašto ribas.JX r Aš pasiųsiu ugnį į Temaną, ir ji sudegins Bocros rūmus“.FWr Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Edomo nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jis kardu persekiojo savo brolį, nepasigailėjo jo, žiauriai siautėjo ir nuolat puldinėjo.JV r Aš pasiųsiu ugnį į Tyro sienas, ir ji sudegins jo rūmus“..UUr Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Tyro nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie atidavė visus belaisvius Edomui ir nesilaikė broliškos sandoros. TrIšnaikinsiu gyventojus Ašdode, laikantį skeptrą Aškalone, pakelsiu ranką prieš Ekroną ir pražudysiu filistinų likutį“.IS rAš pasiųsiu ugnį į Gazos sienas, ir ji sudegins jos rūmus. R9rTaip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Gazos nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie išvedė visus į nelaisvę ir juos atidavė Edomui. Q9rSulaužysiu Damasko užkaiščius, išnaikinsiu gyventojus Aveno lygumoje bei laikantį skeptrą iš Bet Edeno namų. Sirai pateks Kyro nelaisvėn“.RPrAš pasiųsiu ugnį į Hazaelio namus, ir ji sudegins Ben Hadado rūmus.O!rTaip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Damasko nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie kūlė Gileadą geležiniais velenais.N'rJis tarė: „Viešpats suriaumos iš Siono, Jo balsas pasigirs iš Jeruzalės. Piemenų buveinės gedės ir Karmelio viršūnė nudžius“.TM!rAmoso, avių ganytojo iš Tekojos, žodžiai. Jis matė regėjimą apie Izraelį Judo karaliaus Uzijo ir Izraelio karaliaus Jeroboamo, Jehoašo sūnaus, dienomis, dveji metai prieš žemės drebėjimą.YL+hAš apvalysiu jų kraują, kurio dar neapvaliau, nes Viešpats gyvena Sione!“AK}hJudas gyvens per amžius ir Jeruzalė per kartų kartas.tJahEgiptas taps dykyne, Edomas virs tuščia dykuma, nes jie žiauriai praliejo nekaltą Judo vaikų kraują.2I]hTą dieną iš kalnų lašės saldus vynas, iš kalvų tekės pienas. Judo upės bus pilnos vandens, iš Viešpaties namų tekės šaltinis ir drėkins Šitimo slėnį.&HEh„Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris gyvena Sione, savo šventame kalne. Jeruzalė bus šventa, svetimieji nebemindžios jos.&GEhViešpats suriaumos iš Siono, Jo balsas pasigirs iš Jeruzalės, dangus ir žemė sudrebės. Viešpats yra savo tautos viltis ir Izraelio vaikų stiprybė.BFhSaulė ir mėnulis aptems, žvaigždės neteks spindesio.IE hMinių minios sprendimo slėnyje! Viešpaties diena priartėjo.Dh Imkite pjautuvą, nes atėjo pjūties metas. Spaustuvas pilnas, ateikite ir minkite. Indai bus sklidini, nes jų nedorybė didelė“.UC#h „Tepakyla ir tesusirenka tautos į Juozapato slėnį: ten Aš teisiu jas.fBEh Skubiai susirinkusios, ateikite, aplinkinės tautos! Viešpatie, ten atvesk savo karžygius!jAMh Perkaldinkite savo žagres į kardus ir pjautuvus į ietis. Silpnasis tesako: „Aš stiprus“.i@Kh Paskelbkite tai tautoms, pasiruoškite karui, žadinkite karžygius! Kariai tegul ateina artyn.?+hAš atiduosiu jūsų sūnus ir dukteris Judo vaikams, o jie parduos juos šebiečiams, toli gyvenančiai tautai, nes taip pasakė Viešpats“.>}hAš pakelsiu juos toje vietoje, kurion jūs juos pardavėte, ir sugrąžinsiu jūsų kerštą ant jūsų pačių galvų.g=GhJūs pardavėte Judo ir Jeruzalės gyventojus graikams, išvarėte juos toli iš jų krašto.e<ChJūs paėmėte mano sidabrą bei auksą ir mano brangenybes nugabenote į savo šventyklas.e;ChKą jūs turite bendro su manimi, Tyre, Sidone ir visi filistinų kraštai? Ar jūs norite man atlyginti už mano darbus ir man atkeršyti? Aš greitai ir lengvai sugrąžinsiu jūsų kerštą ant jūsų pačių galvų.~:uhJie metė burtus dėl mano tautos, už paleistuvę atidavė berniuką, už vyną pardavė mergaitę ir girtuokliavo.D9hAš surinksiu visas tautas ir atvesiu jas į Juozapato slėnį. Ten juos teisiu dėl mano tautos ir mano paveldo Izraelio, kurį jos buvo išsklaidžiusios ir pasidalinusios mano žemę.F8h„Tuo metu, kai parvesiu Judo ir Jeruzalės ištremtuosius,57ch Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, likučiui, kurį Jis pašauks“.n6UhSaulė pavirs tamsa ir mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.b5=hAš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų – kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.O4hTaip pat ant vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savo dvasios.31hPo to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.2hJūs žinosite, kad Aš esu Izraelyje, Aš, Viešpats, jūsų Dievas, ir nėra kito. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius./1WhJūs gausiai valgysite ir būsite sotūs, ir girsite Viešpaties, savo Dievo, vardą, kuris padarė jums nuostabių dalykų. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius. 09h„Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai, skėriai, vabalai ir amaras – mano didžioji kariuomenė, kurią siunčiau prieš jus.K/hKlojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus.;.ohSiono vaikai, džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu. Jis ištikimai duodavo jums ankstyvą lietų ir Jis siųs jums lietų, ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, kaip ir anksčiau.~-uhLaukiniai žvėrys, nebijokite! Ganyklos vėl žaliuoja, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių.Z,-hNebijok, žeme, džiaukis ir džiūgauk, nes Viešpats padarys didelių dalykų.|+qhAtėjusį iš šiaurės pašalinsiu toli nuo jūsų ir nusviesiu jį į tuščią dykumą, jo veidas bus į Rytų jūrą ir užpakalinė dalis – į Vakarų jūrą. Nuo jo smarvė pakils ir bjaurus kvapas, nes jis baisių dalykų padarė“."*=hViešpats atsakys ir tars savo tautai: „Štai Aš duosiu jums javų, vyno ir aliejaus, ir jūs būsite sotūs; Aš nebeleisiu tautoms jūsų niekinti.Y)+hTada Viešpatį apims pavydas dėl savo krašto ir Jis pasigailės savo tautos.o(WhTarp prieangio ir aukuro tegul rauda kunigai, Viešpaties tarnai, sakydami: „Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neatiduok savo paveldo pagonių paniekai ir pajuokai! Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas’?“'hsukvieskite tautą ir vyresniuosius, atgabenkite vaikus ir žindomus kūdikius. Jaunavedžiai teišeina iš savo kambarių.Z&-hTrimituokite Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, %hKas žino, gal Jis sugrįš, pasigailės ir paliks palaiminimą – duonos auką ir geriamąją auką Viešpačiui, jūsų Dievui?B$}h Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras bei susilaikantis nuo bausmės.#yh „Todėl dabar, – sako Viešpats, – gręžkitės į mane visa širdimi, pasninkaudami, verkdami ir dejuodami“.F"h Viešpats pakels balsą priešais savo kariuomenę. Jo pulkai yra labai gausūs, ir stiprus tas, kuris vykdo Jo žodį. Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją iškęsti?m!Sh Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės.\ 1h Jie lakstys po miestą, bėgs sienomis, lips į namus, lįs pro langus kaip vagys.]3hJie nesistumdys, bet eis kiekvienas savo taku. Jie kris ant kardo, bet nesusižeis.pYhJie bėgs kaip karžygiai, lips sienomis kaip kariai; kiekvienas eis savo keliu, nesuardydamas gretų.9mhPrieš juos drebės tautos, visų veidai pabals.&EhJų garsas lyg kovos vežimų, riedančių kalnų viršūnėmis, kaip ūžimas liepsnos, ryjančios ražienas, kaip kariuomenės, kuri išsirikiavusi kovai.FhJie atrodo kaip žirgai ir puls kaip kariuomenės raiteliai.=shJų priekyje – visa ryjanti ugnis, užpakalyje – siaučianti liepsna. Kraštas prieš juos kaip Edeno sodas, jiems praėjus – tuščia dykuma; niekas neišsigelbės nuo jų.3_hTamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip galinga ir didelė tauta ateina. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas.hTrimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.uchNet laukiniai žvėrys šaukiasi Tavęs, nes išdžiūvo visi upeliai ir ugnis nuėdė pievas bei ganyklas.{ohTavęs, Viešpatie, šauksiuosi, nes ugnis sunaikino pievas ir ganyklas, liepsna nusvilino visus laukų medžius.a;hVargsta gyvuliai! Nerimsta galvijų bandos, nes nebėra joms ganyklų, kenčia ir avys.hIhPasėti grūdai žemėje sudžiūvo, sandėliai tušti, klojimai nenaudojami, nes javų nėra.^5hMaistas atimtas, mums matant, džiaugsmas bei džiūgavimas išnyko iš Dievo namų.KhViešpaties diena arti! Kaip sunaikinimas ji ateis nuo Visagalio.;ohPaskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, sukvieskite vyresniuosius ir visus krašto gyventojus į Viešpaties, jūsų Dievo, namus ir šaukitės Viešpaties.nUh Kunigai, apsisiauskite ašutine ir liūdėkite! Aukuro tarnai, verkite ir raudokite! Mano Dievo tarnai, apsisiautę ašutine, gulėkite per naktį ir raudokite, nes nebėra duonos aukų ir geriamųjų aukų jūsų Dievo namuose.-h Vynmedis nudžiūvo, figmedis nuvyto. Granatmedis, palmė, obelis ir visi laukų medžiai nudžiūvo. Todėl ir džiaugsmas dingo tarp žmonių.s_h Vynininkai, susigėskite, žemdirbiai, dejuokite netekę kviečių ir miežių, nes laukų derlius žuvo.\ 1h Laukai sunaikinti, dirvos liūdi. Sunaikinti javai, vyno nebėra, aliejus išseko.j Mh Duonos aukos ir geriamosios aukos dingo iš Viešpaties namų, gedi kunigai, Viešpaties tarnai.P hRaudok apsisiautusi ašutine kaip mergaitė dėl savo jaunystės vyro. yhJi nusiaubė mano vynuogyną, sunaikino figmedžius, nuėdė jų lapus bei nugraužė žievę; jų šakos liko baltos.| qhTauta užpuolė mano kraštą, galinga ir gausi tauta. Jos dantys yra kaip liūto, krūminiai kaip galingo liūto.fEhGirtuokliai, pabuskite. Verkite ir dejuokite visi, kurie geriate vyną, nes jo nebebus jums.}hKą paliko vikšrai, nuėdė skėriai; kas paliko nuo skėrių, suėdė vabalai; kas liko nuo vabalų, sunaikino amaras.^5hPasakykite tai savo vaikams, jie tepapasakoja savo vaikams, o anie – kitai kartai.hPasiklausykite, vyresnieji, išgirskite savo ausimis, visi krašto gyventojai! Ar taip buvo jūsų ar jūsų tėvų dienomis?EhViešpaties žodis buvo suteiktas Joeliui, Petuelio sūnui.^ Išmintingas tai supras, sumanus tai žinos! Viešpaties keliai teisingi, ir teisieji vaikščioja jais, o nusidėjėliai suklumpa“."=^Efraimai, ką Aš turiu bendro su stabais? Aš išklausiau ir pastebėjau tave! Aš esu kaip žaliuojantis kiparisas, iš manęs sulauksi savo vaisiaus.xi^Gyvenusieji jo pavėsyje sugrįš, atsigaus kaip javai, žydės lyg vynmedis; jų kvapas bus kaip Libano vyno._7^Jis išsikeros, išleis atžalas, bus gražus kaip alyvmedis ir kvepės kaip Libanas.hI^Aš būsiu kaip rasa Izraeliui, jis žydės kaip lelija ir išleis šaknis kaip Libano kedras.k~O^Aš išgydysiu jų paklydimą, gera valia juos mylėsiu, nes mano rūstybė nusigręžė nuo jų. 0V~~@}}F||d{{zYyyyNx_wwvuuNtt+ssrqqq5ppsooZnnmmm/ll_l.kkMjjOihhqh ggYfVeeedydcGbba;``__H^^]S\\x\#[y[Z_YYXXhWWVHUU~TT?SSZRR*QQPP ONN&MM'LLgKK JgIiHHGqFF[EEHDgCC~BB4AzA@b??P>===<<<;;|::{:%988;766g555K5443T22:11 00"//=.---,,++Z**))((q''G&&;%%x% $$>##O"!!U BIO}{lk* 7_eVc E t  5 S,DGr0,]QTave užgrius Libanui padarytas smurtas ir gyvulių grobimas gąsdins tave dėl žmonių kraujo ir kraštui, miestams bei visiems jų gyventojams padaryto smurto. \Tu prisipildei gėda vietoj garbės. Dabar gerk ir tu ir atidenk savo gėdą. Viešpats siunčia tau gėdos ir pažeminimo taurę.z[mVargas tam, kuris pila savo artimui, ragindamas jį gerti, ir taip jį nugirdo, kad galėtų matyti jo nuogumą.SZŽemė bus pilna Viešpaties šlovės pažinimo kaip jūra pilna vandens.dYA Tai ne kareivijų Viešpaties valia, kad tautos dirbtų ugniai ir giminės vargtų veltui.NX ‘Vargas tam, kuris stato miestą krauju ir tvirtovę neteisybe’.?Wy Akmuo iš sienos šauks, o medinės sijos jam atsakys:TV! Tu atnešei gėdą savo namams, naikindamas tautas, pats praradai gyvybę! U Vargas tam, kuris godžiai siekia neteisingo pelno savo namams, kad susuktų lizdą aukštybėje, kad apsisaugotų nuo nelaimės!)TKKadangi tu apiplėšei daug tautų, dabar tave apiplėš visos likusios tautos – dėl pralieto kraujo ir padaryto smurto miestams ir visiems jų gyventojams.uScAr nepabus ir nepakils tie, kurie apiplėš tave, ar neprivers tavęs drebėti? Tada tu tapsi jiems grobiu.8RiAr ne jie dainuos pašaipias dainas ir sugalvos patarlių apie jį: ‘Vargas tam, kuris daugina tai, kas ne jo. Kaip ilgai tai tęsis? Tu apkrauni save užstatų daugybe’.(QIKaip vynas yra apgaulingas, taip išdidus žmogus – besotis. Jo gerklė kaip mirusiųjų buveinė, nepasotinama kaip mirtis, jis pavergia tautas ir gimines.MPPasipūtėlio siela nėra dora, bet teisusis gyvens savo tikėjimu.O%Regėjimas yra skirtam laikui, bet galiausiai jis kalbės ir nemeluos. Jei jis uždelstų – lauk, nes jis tikrai išsipildys ir nevėluos.NViešpats atsakydamas man tarė: „Užrašyk regėjimą aiškiai ant plokščių, kad jį galėtų perskaityti prabėgantis.MAš stovėsiu sargyboje, pakilsiu į bokštą ir stebėsiu, ką Viešpats man kalbės ir ką man atsakyti, kai esu baramas.NLArgi jie nuolat tuštins tinklus ir žudys tautas be pasigailėjimo?_K7Jie aukoja tinklui ir smilko bradiniui, nes jų dėka grobis gausus ir maistas geras.rJ]Jie iškelia juos meškere, ištraukia savo tinklu, surenka bradiniu; todėl jie patenkinti džiaugiasi.WI'Tu padarei žmones kaip jūros žuvis, kaip kirmėles, kurios neturi valdovo.(HI Tavo akys tyros, jos negali matyti pikto, negali žiūrėti į neteisybę. Kodėl ramiai stebi piktadarius ir tyli, kai nedorėlis praryja teisesnį už save?,GQ Argi Tu nesi amžinasis Viešpats, mano Dievas, mano Šventasis? Mes nemirsime! Viešpatie, Tu juos paskyrei teismui, galingasis Dieve, Tu juos paruošei bausmei.WF' Jie traukia tolyn kaip vėjas, viską nualina. Jiems jėga – jų dievas“.E{ Jie tyčiojasi iš karalių, šaiposi iš kunigaikščių. Jie juokiasi iš tvirtovių, supylę pylimus, jie jas paima.hDI Jie visi siekia smurto, jų veidai kaip rytų vėjas, jie ima belaisvius kaip smėlio smiltis.(CIJų žirgai greitesni už leopardus. Jie plėšresni negu stepių vilkai. Raiteliai išsiskleidžia, jie atjoja iš toli, jie skrenda kaip erelis prie grobio.TB!Tai žiauri ir baisi tauta, jie patys nusprendžia, kas teisu ir garbinga.jAMAš sukelsiu chaldėjus, kurie siekia užimti jiems nepriklausančias žemes, kitų gyvenvietes./@W„Dairykitės tarp tautų ir įsidėmėkite, didžiai stebėkitės, nes jūsų dienomis darysiu darbą, kuriuo jūs netikėtumėte, jei jums kas apie tai pasakotų.?wĮstatymas nusilpo, į teisingumą nekreipiama dėmesio, nedorėlis apsuka teisųjį, teisme sprendimas iškraipomas!x>iKodėl man leidi patirti nedorybę ir vargą? Priespauda ir smurtas prieš mane, visur kyla vaidai ir barniai.j=MViešpatie, kaip ilgai aš šauksiu, o Tu neišklausysi, šauksiu apie smurtą, o Tu negelbėsi!5<eRegėjimas, kurį matė pranašas Habakukas.;!Tavo žlugimas nesustabdomas, žaizda mirtina. Visi, išgirdę šią žinią apie tave, ploja rankomis, nes tavo nedorybė palietė visus.:wAsirijos karaliau, tavo ganytojai snaudžia ir kilmingieji miega, tauta išsklaidyta kalnuose, nėra kas ją surenka.9Tavo valdininkai ir vadai yra kaip skėrių būrys, kuris guli, o saulei patekėjus, nulekia, ir niekas nežino, kur jis yra.t8aNors tavo pirklių yra tiek, kiek dangaus žvaigždžių, jie kaip skėrių vikšrai išsiners ir nuskris!~7uUgnis ten praris tave, kardas naikins tave kaip skėriai, nors jūsų pačių būtų daug kaip skėrių ir vikšrų._67Turėk vandens atsargų tvirtovėje. Mink molį, gamink plytų tvirtovei sustiprinti!q5[ Tavo tauta kaip moterys: krašto vartai bus plačiai priešams atverti, ugnis suės tavo užkaiščius.4 Visos tavo tvirtovės yra lyg figmedžiai su ankstyvosiomis figomis; medžius papurčius, jos krinta į valgančiojo burną.E3 Tu irgi būsi nugirdyta ir paniekinta ieškosi prieglaudos.>2u O vis dėlto jis buvo ištremtas, pateko nelaisvėn. Jo vaikai buvo sutraiškyti gatvių kampuose, dėl jo garbingųjų metė burtą, visi didžiūnai buvo sukaustyti grandinėmis.X1) Jo stiprybė buvo Etiopija ir Egiptas, tavo pagalbininkai – Putas ir Libija.X0)Ar tu geresnė už No Amono miestą, kuris buvo tarp upių, apsuptas vandenų? / Kiekvienas, kuris tave matys, pasitrauks nuo tavęs, sakydamas: ‘Ninevė sunaikinta! Kas ją apraudos? Kas ją nuramins?’“R.apdrabstysiu tave purvais, išniekinsiu ir padarysiu tave gėdos stulpu.-}„Štai Aš esu prieš tave, – sako kareivijų Viešpats. – Aš pastatysiu tave nuogą prieš tautas ir karalystes;v,eTai dėl daugybės paleistuvysčių ir žavingų kerėtojų, kurios apraizgė tautas ir gimines savo kerais.#+?Raitelis pakelia švytintį kardą ir blykčiojančią ietį. Daugybė užmuštų, krūvos negyvų, begalės lavonų! Jie klupinėja, eidami per lavonus.c*?Botagų pliaukšėjimas ir ratų bildesys! Šuoliais lekia žirgai, darda kovos vežimai!^)5Vargas kruvinam miestui; jis pilnas klastos ir smurto, o plėšimai jame nesiliauja!L( „Aš esu prieš tave, – sako kareivijų Viešpats. – Aš sudeginsiu tavo kovos vežimus, tavo jaunuolius sunaikins kardas. Tu neteksi grobio, niekas nebegirdės tavo pasiuntinių balso“.i'K Liūtas plėšė ir smaugė savo jaunikliams ir liūtėms, jis grobiu pripildė olas ir landas.^&5 Kur liūto buveinė, kur jaunų liūtų ola, kur liūtukai, kurie nepažino baimės?q%[ Ji tuščia, išplėšta ir sunaikinta. Širdis alpsta, keliai dreba, visų veidai iš baimės pabalę.Y$+ Plėškite sidabrą, plėškite auksą! Čia turtų daugybė, nėra jiems galo!#Ninevė yra tvenkinys, iš kurio ištekės vanduo. Jis šauks: „Sustokite, sustokite!“, bet niekas nekreips dėmesio.n"UKaralienė bus vedama į nelaisvę, o jos tarnaitės dejuos kaip balandžiai ir mušis į krūtinę.5!eUpių vartai bus atidaryti, rūmai užimami.r ]Jis šauks savo drąsiuosius, jie skubės klupdami, veršis prie sienos, bet apgultis jau bus paruošta.FKovos vežimai lėks gatvėmis ir aikštėmis tarsi žaibas. Priešų skydai raudoni, karių apranga skaisčiai raudonos spalvos. Kovos vežimai žibės kaip liepsna, svyruos iečių miškas.~uViešpats atgaivina Jokūbo ir Izraelio didybę, nors priešai juos nusiaubė ir jų vynmedžių šakeles sulaužė.ucTas, kuris daužo į gabalus, ateina prieš tave. Budėk, stebėk kelią, pasiruošk, sukaupk visas jėgas!A{Štai kalnuose kojos nešančio gerą žinią, skelbiančio taiką. Judai, džiūgauk ir švęsk! Ištesėk pažadus, nes tavyje nebevaikščios nedorėlis, jis visiškai sunaikintas!6eViešpats sako apie tave: „Tavo vardas nebebus minimas! Aš tavo šventyklų dievus – drožtus ir lietus – sunaikinsiu, o tau paruošiu kapą, nes netekai garbės“.[/ Dabar sulaužysiu jos jungą, nuimsiu nuo tavęs pančius ir sutraukysiu juos“.  Taip sako Viešpats: „Nors jie tvirti ir gausūs, jie sunyks ir pradings. Nors varginau tave, bet daugiau tavęs nebevarginsiu.`9 Iš tavęs išėjo tas, kuris planuoja pikta prieš Viešpatį – nedoras patarėjas.dA Jie susipynę kaip erškėčiai, girti kaip girtuokliai, jie sudegs kaip sausos ražienos!jM Kodėl jūs priešinatės Viešpačiui? Jis visiškai sunaikins jus, ir nelaimė nebepasikartos.[/Bet kaip galingas tvanas Jis sunaikins šią vietą, tamsa persekios Jo priešus.`9Viešpats yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki.'Kas gali atsilaikyti prieš Jo pyktį ir kas gali ištverti Jo rūstybės įkarštį? Jo rūstybė išsilieja kaip ugnis, Jis išvarto uolas.lQKalnai svyruoja prieš Jį, kalvos tirpsta. Žemė ir visa, kas joje gyvena, dreba Jo akivaizdoje.  Jis sudraudžia jūrą, padaro ją sausuma ir visas upes išdžiovina. Sunyksta Bašanas bei Karmelis ir Libano žiedas nuvysta.%Viešpats yra lėtas pykti ir didis savo galia, Viešpats baudžia nusikaltėlį. Jis eina viesule ir audroje, debesys yra Jo kojų dulkės.^5Dievas pavydus ir Viešpats keršija. Viešpats keršija ir atlygina savo priešams.F Sprendimas apie Ninevę. Nahumo iš Elkošo regėjimo knyga. Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis.n UJis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes. 9Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas. %Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs.b=Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: nebenorės nei girdėti, nei kalbėti.T!Parodysiu jums nuostabių dalykų, kaip jums išeinant iš Egipto krašto.'GGanyk savo tautą, savo paveldo avis, kurios vienišos gyvena Karmelio miške. Tegul jos ganosi Bašano ir Gileado vešliuose laukuose kaip senomis dienomis.T! Tačiau kraštas virs dykyne dėl jo gyventojų, dėl jų darbų vaisiaus.   Tą dieną ateis pas tave iš visur: nuo Asūro iki Egipto, nuo Tyro iki Eufrato, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno.N Ateina dienos tavo sienoms atstatyti, dienos tavo riboms praplėsti. Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti. Jie kalbėjo: „Kur yra Viešpats, tavo Dievas?“ Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve.%C Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas – Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą.xiNesidžiauk, mano prieše! Nors suklupau – atsikelsiu, nors sėdžiu tamsoje – Viešpats yra mano šviesa.eCO aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane.~wSūnus niekina tėvą, duktė sukyla prieš motiną, marti prieš anytą; žmogaus priešai yra jo paties namiškiai.b}=Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu! Saugokis net tos, kuri guli prie tavo šono.|Jų geriausias yra kaip usnis, o doriausias kaip erškėčių tvora. Sąmyšio diena artėja, pranašų žodžiai pildosi.!{;Jų rankos yra stropios piktam. Kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų, o turtuolis reiškia savo nedorus norus. Taip jie iškraipo teisingumą.qz[Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui. y9Vargas man, kaip nuskynus vasaros vaisius, kaip nurinkus vynuogių likučius: nėra jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu!7xgJūs vykdote Omrio ir Ahabo nuostatus ir elgiatės pagal jų patarimus. Todėl sunaikinsiu tave, o tavo gyventojai taps pajuoka. Jūs kentėsite mano tautos paniekinimą“.kwOTu sėsi, bet nepjausi; spausi alyvas, bet nesitepsi aliejumi; spausi vynuoges, bet negersi vyno.v}Tu valgysi, bet nepasisotinsi – liksi alkanas. Ką sutaupysi, to neturėsi, o jei ką išsaugosi – karai sunaikins.Au} Taigi ir Aš tave, Izraeli, bausiu dėl tavo nuodėmių!Ft Turtuoliai pilni smurto, gyventojai kalba melą ir apgaulę.esC Ar laikyti nekaltais tuos, kurie naudoja neteisingas svarstykles ir apgaulingus svarsčius?erC Ar dar tebėra nedorėlio namuose nedorybės turtai ir pasibjaurėtinai sumažintas saikas?q Viešpaties balsas šaukia miestui (išmintinga yra bijotis Tavo vardo): „Klausykite skeptro ir To, kuris jį paskyrė!p5Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.$oAAr Viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus? O gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?n{Su kuo man ateiti pas Viešpatį, nusilenkti aukštybių Dievui? Ar ateiti su metinių veršių deginamosiomis aukomis?Im Mano tauta, atsimink, ką buvo sumanęs Balakas, Moabo karalius, ir ką jam atsakė Balaamas, Beoro sūnus. Pagalvok, kas vyko nuo Šitimų iki Gilgalo, kad pažintum Viešpaties teisumą“.lAš juk išvedžiau tave iš Egipto šalies, iš jos vergijos išpirkau tave; pasiunčiau Mozę, Aaroną ir Mirjamą išlaisvinti tave.Rk„Mano tauta, ką tau padariau ir kuo apsunkinau? Paliudyk prieš mane.}jsGirdėkite, kalnai, Viešpaties bylą, jūs, tvirtieji žemės pamatai, Viešpaties bylą su Jo tauta – Izraeliu:|iqKlausykite, ką sako Viešpats: „Susirinkite, bylinėkitės kalnų akivaizdoje, kalvos tegirdi jūsų balsą!“Xh)Užsirūstinęs ir įtūžęs atkeršysiu tautoms, kurios neklausė manęs“.?gyišrausiu giraites tavo krašte ir nusiaubsiu miestus.cf? Aš išnaikinsiu jūsų drožinius ir statulas, kad nebegarbintumėte savo rankų darbų;Ke išnaikinsiu burtininkus tavo krašte, ir nebebus tavyje žynių.=du sunaikinsiu miestus krašte ir sugriausiu tvirtoves;kcO „Tą dieną, – sako Viešpats, – Aš išnaikinsiu tavo žirgus, sudaužysiu kovos vežimus;Rb Tu pakelsi savo ranką prieš prispaudėjus, ir visi tavo priešai žus!7agJokūbo likutis tarp tautų bus kaip liūtas tarp laukinių žvėrių, kaip jauniklis liūtas avių bandose, kuris įsibrovęs mindo, drasko, ir nėra galinčio išgelbėti.8`iJokūbo likutis tarp daugelio tautų bus kaip rasa, kuri ateina iš Viešpaties, kaip lietus augalams, kuris nieko nelauks iš žmonių ir nedės vilčių į žmonių sūnus.|_qJie nuniokos Asirijos ir Nimrodo kraštą kardu. Taip Jis išlaisvins mus, asirams įsiveržus į mūsų kraštą. ^Jis bus taika. Kai asirai įžengs į mūsų kraštą, mes pastatysime prieš juos septynis ganytojus ir aštuonis kunigaikščius.]7Jis stovės ir ganys juos Viešpaties galia ir Viešpaties, savo Dievo, vardo didybe. Jie saugiai gyvens, nes Jis bus didis iki žemės pakraščių.p\YJis juos atiduos į vergiją, kol gimdančioji pagimdys. Tada Jo brolių likutis sugrįš į Izraelį.5[cO tu, Efrata – Betliejau, nors esi mažas tarp Judo miestų, bet iš tavęs kils Tas, kuris bus valdovu Izraelyje. Jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas.~ZuDabar surink kariuomenę, kad kariautų su priešu, kuris apgulė mus. Priešas trenks į veidą Izraelio teisėjui!CY Siono dukra, pakilk ir kulk. Aš padarysiu tavo ragą geležinį, o kanopas varines. Tu sudaužysi daug tautų, pašvęsi Viešpačiui, viso pasaulio valdovui, jų grobį ir jų turtus.tXa Bet jos nežino Viešpaties minčių ir nesupranta Jo sprendimų. Jis jas surinks kaip pėdus į klojimą.mWS Susirinkusios prieš tave tautos sako: „Ji tebūna išniekinta, tepasigėri Sionu mūsų akys!“\V1 Raitykis ir dejuok iš skausmo kaip gimdyvė, Siono dukra! Tu turėsi palikti miestą ir gyventi atvirame lauke, tu nueisi iki Babilono. Ten tu būsi išgelbėta, nes Viešpats išpirks tave iš priešo rankos.~Uu Kodėl dabar taip garsiai šauki? Ar neturi karaliaus? Ar žuvo tavo patarėjas? Skausmai suėmė tave lyg gimdyvę. TTu, kaimenės bokšte, Siono dukters tvirtove, tau bus sugrąžinta ankstesnė valdžia, Jeruzalės dukrai sugrįš karalystė!“ SAš padarysiu raišuosius likučiu, toli išsklaidytuosius – galinga tauta. Viešpats bus jų karalius Siono kalne per amžius.R{„Tuomet, – sako Viešpats, – Aš surinksiu iš tremties raišuosius, išblaškytuosius ir tuos, kuriuos varginau.QNes visos tautos vaikšto kiekviena savo dievo vardu, tačiau mes vaikščiosime Viešpaties, savo Dievo, vardu visados ir per amžius.PKiekvienas saugiai sėdės po savo vynmedžiu ir po savo figmedžiu, niekieno negąsdinamas, nes kareivijų Viešpats taip kalbėjo.JO Jis teis daugelį tautų, sudraus toli esančias galingas tautas. Tada jos perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tauta nebekels kardo prieš tautą ir jie nebesimokys kariauti.yNkDaug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, eikime visi į Viešpaties kalną ir į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mus mokytų savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais!“ Iš Siono išeis įstatymas, o Viešpaties žodis – iš Jeruzalės.M5Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas tvirtai stovės kaip aukščiausias kalnas. Jis iškils aukščiau nei kalvos, tautos plauks į jį.{Lo Dėl jūsų kaltės Sionas bus ariamas laukas, Jeruzalė pavirs griuvėsiais, o šventyklos kalnas apaugs mišku.YK+ Jos vadai teisia už kyšius, kunigai moko už atlyginimą, pranašai pranašauja už pinigus, tačiau jie remiasi Viešpačiu, sakydami: „Argi Viešpaties nėra tarp mūsų? Nelaimė mūsų neužklups!“ Jei kas meluotų ir pataikautų, kalbėdamas apie vyną ir stiprius gėrimus, tas būtų priimtinas pranašas šitiems žmonėms!m=S Išeikite, nes ši šalis nėra poilsio vieta. Ji buvo sutepta, todėl ji bus žiauriai sunaikinta.p<Y Mano tautos moteris išvarėte iš jų gražių namų, iš jų vaikų amžiams atėmėte mano šlovę.;%Tie, kurie buvo mano tauta, pakilo kaip priešai! Jūs nutraukiate apsiaustą nuo ramiai einančių keliu, visai negalvojančių apie karą.:7Jūs, vadinami Jokūbo namais! Argi Viešpaties Dvasia apribota? Argi tokie Jo darbai? Argi mano žodžiai nėra geri tiems, kurie elgiasi teisingai?S9Jie šaukia pranašams: „Nepranašaukite mums taip! To niekad nebus!“o8WTodėl tu neturėsi nė vieno, kuris, mesdamas burtą, matuotų tau dalį Viešpaties bendruomenėje.N7Tada sakys apie jus patarlę ir užtrauks graudulingą raudą: „Mes esame visiškai sunaikinti, mūsų tautos nuosavybė atiteko svetimiems. Jis atima žemę, išdalina mūsų laukus kitiems“.06YTodėl Viešpats taip sako: „Ruošiu šitai giminei nelaimę ir jos nenusimesite nuo savo sprandų, ir nevaikščiosite, iškėlę galvas, nes laikas bus piktas“.5Jie užsigeidžia laukų – ir pagrobia juos, namų – ir atima juos. Jie apiplėšia žmogų ir jo namus, savininką ir jo nuosavybę. 4Vargas tiems, kurie planuoja neteisybes ir piktybę gulėdami lovose, kad jas įvykdytų rytui išaušus, nes jie turi tam galios.3Nusikirpk ir nusiskusk plaukus, liūdėdamas savo mylimų vaikų, tapk plikas kaip erelis, nes jie išvesti iš tavęs į nelaisvę.g2GMarešos gyventojai, jums atvesiu paveldėtoją, jis nueis iki Adulamo – Izraelio šlovės.d1ATodėl jūs duosite dovanas Morešet Gatui. Achzibo namai taps apgaule Izraelio karaliams.05 Lachišo miesto gyventojai, kinkykite žirgus ir bėkite! Jūs buvote Siono dukteriai nuodėmės pradžia, nes jumyse atrasti Izraelio nusikaltimai.s/_ Ko gero gali laukti Maroto gyventojai? Juk nelaimė atėjo nuo Viešpaties ir pasiekė Jeruzalės vartus.%.C Išeikite visi, Šafyro gyventojai, gėdingai apnuoginti! Caanano gyventojai, pasilikite mieste, neišeikite! Bet Ecelyje raudos visi, netekę savo vietos.Q- Neskelbkite Gate, neverkite garsiai! Bet Leafroje voliokitės dulkėse!c,? nes jos žaizda nepagydoma, ji pasiekė Judą, palietė mano tautos vartus – Jeruzalę.p+YAš raudosiu ir dejuosiu, vaikščiosiu basas ir nuogas, kauksiu kaip šakalai, dejuosiu lyg pelėdos,/*WVisi jos drožiniai bus sudaužyti ir sudeginti, visi stabai sunaikinti. Jie buvo įgyti iš paleistuvių užmokesčio ir jie vėl taps paleistuvių užmokesčiu“.)!„Aš paversiu Samariją griuvėsių krūva, padarysiu ją vynuogynų lauku, nuritinsiu jos akmenis į slėnį ir atidengsiu jos pamatus.#(?Visa tai dėl Jokūbo nusikaltimo ir Izraelio nuodėmių. Kas yra Jokūbo nusikaltimas? Ar ne Samarija? Kur yra Judo namų aukštumos? Ar ne Jeruzalėje?o'WKalnai po Juo tirps ir slėniai lydysis lyg vaškas nuo ugnies, lyg vandenys, tekantys nuo skardžio.T&!Štai Viešpats leidžiasi iš savo vietos ir žengs žemės aukštumomis.%Klausykite, visos tautos, įsidėmėk, žeme ir visa, kas joje yra. Viešpats Dievas tebūna liudytojas prieš jus iš savo šventyklos. $Viešpaties žodis, atėjęs Michėjui iš Morešeto Judo karalių Joatamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis apie Samariją ir Jeruzalę.Z#- Argi Aš turėčiau nesigailėti Ninevės, šio didelio miesto, kuriame gyvena daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, kurie nemoka atskirti dešinės nuo kairės, ir, be to, daug gyvulių?“"/ Tada Viešpats tarė: „Tau gaila augalo, dėl kurio tu nei vargai, nei jo auginai. Jis per vieną naktį užaugo ir per vieną naktį pražuvo.!  Ir Dievas tarė Jonai: „Ar tu teisingai pyksti dėl augalo?“ Jis atsakė: „Taip, teisingai pykstu, netgi iki mirties“.4 aSaulei patekėjus, Dievas paruošė svilinantį rytų vėją. Saulė spigino Jonos galvą, jis alpo ir geidė sau mirties, sakydamas: „Geriau man mirti negu gyventi!“ucBet kitą dieną, aušrai brėkštant, Dievas paruošė kirmėlę, kuri pakando augalą, ir tas nudžiūvo.Viešpats Dievas išaugino augalą, kad jo šešėlis dengtų Jonos galvą ir išvaduotų iš sielvarto. Jona labai džiaugėsi augalu.!Jona išėjo iš miesto ir atsisėdo rytų pusėje. Jis, pasistatęs ten stoginę, sėdėjo jos pavėsyje ir laukė, kas atsitiks miestui.A}Viešpats klausė: „Ar manai, kad teisingai pyksti?“eCTodėl, Viešpatie, meldžiu, paimk mano gyvybę, nes man yra geriau mirti negu gyventi“.~uJona meldėsi: „Ak, Viešpatie, argi aš taip nesakiau, kai dar buvau savo krašte? Dėl to aš ir norėjau bėgti į Taršišą, žinodamas, kad esi maloningas Dievas, gailestingas, lėtas pykti, didžiai geras ir susilaikantis nuo bausmės.1]Jonai tai labai nepatiko, ir jis supyko.yk Dievas, pamatęs, kad jie atsisakė savo piktų kelių, gailėjosi jų ir neįvykdė to, ką buvo jiems sakęs.b= Kas žino, gal Dievas pasigailės mūsų, atsileis Jo rūstybė ir mes nepražūsime?“zmŽmonės ir gyvuliai turi apsidengti ašutinėmis ir garsiai šauktis Dievo, atsisakyti piktų kelių ir smurto.@yIr jis išleido Ninevėje tokį įsakymą: „Karalius ir jo didžiūnai skelbia: žmonės ir gyvuliai, galvijai ir avys privalo pasninkauti. Teneragauja jie nei maisto, nei vandens.%Kai ta žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo drabužius, apsisiautė ašutine ir atsisėdo pelenuose.~uNinevės žmonės patikėjo Dievu ir paskelbė pasninką ir nuo mažiausio iki didžiausio apsisiautė ašutinėmis.xiJona ėjo per miestą vieną dieną. Jis skelbė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta“. Jona pakluso Viešpaties žodžiui ir ėjo į Ninevę, kuri buvo labai didelis miestas – reikėjo trijų dienų jį pereiti.P„Eik į Ninevę, didį miestą, ir skelbk jiems, ką tau liepiau“.-UViešpats tarė Jonai antrą kartą:B Viešpats įsakė, ir žuvis išspjovė Joną ant kranto.  Bet aš, garsiai dėkodamas, atnešiu Tau auką; ką pažadėjau – ištesėsiu. Išgelbėjimas ateina iš Viešpaties!“M Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia savo Gailestingąjį.e CMano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje. Aš nugrimzdau į jūros gelmes, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gelmės.y kVandenys apsupo mane ir grėsė mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vyniojosi apie mano galvą.X)Tada galvojau: ‘Esu atstumtas nuo Tavęs, nebepamatysiu Tavo šventyklos!’zmTu įmetei mane į gelmę, į jūrų širdį. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane.%„Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą.I Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui:q[Viešpats paruošė didelę žuvį Jonai praryti. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis.^5Tie vyrai labai išsigando Viešpaties, aukojo Viešpačiui aukas ir davė įžadus.I Tada jie paėmė Joną ir išmetė jį į jūrą. Jūra nurimo.7gJie šaukėsi Viešpaties: „Maldaujame Tave, Viešpatie, neleisk mums žūti dėl šito žmogaus, nepriskaityk mums nekalto kraujo, nes Tu, Viešpatie, darai, ką nori“.s_ Vyrai yrėsi visomis jėgomis, kad grįžtų prie kranto, bet neįstengė, nes jūra nesiliovė siautusi. Jis jiems atsakė: „Imkite mane ir meskite į jūrą! Tada jūra jums nurims; nes aš žinau, kad dėl manęs kilo ši baisi audra“.y~k Tada jie sakė jam: „Ką turime daryti su tavimi, kad jūra mums nurimtų?“ Nes jūra siautė vis smarkiau.}7 Tie vyrai labai išsigando ir klausė jo: „Kodėl taip padarei?“ Jie žinojo, kad jis bėgo nuo Viešpaties, nes jis jiems tai buvo papasakojęs.{|o Jis jiems atsakė: „Aš esu hebrajas, garbinu Viešpatį, dangaus Dievą, kuris sukūrė jūrą ir sausumą“.{-Tada jie klausė jį: „Pasakyk, dėl ko mums šita nelaimė? Kuo tu užsiimi? Iš kur keliauji? Iš kokio krašto ir iš kurios tautos esi?“z#Po to jie kalbėjosi: „Eikime, meskime burtą, kuris iš mūsų kaltas dėl šitos nelaimės“. Jie metė burtą, ir burtas krito Jonai.yKapitonas atėjo pas jį ir klausė: „Kaip tu gali miegoti? Kelkis, šaukis savo Dievo! Gal Jis prisimins mus ir mes nežūsime?“NxJūrininkai išsigando, ir kiekvienas šaukėsi savo dievo. Jie išmetė laive esantį krovinį į jūrą, kad laivas palengvėtų. Tuo metu Jona buvo nusileidęs į laivo vidų ir kietai miegojo.mwSViešpats pasiuntė smarkų vėją. Kilo didelė audra jūroje, ir laivui grėsė pavojus sudužti.jvMJona pakilo, kad bėgtų nuo Viešpaties į Taršišą. Jis pasiekė Jafą, kur rado laivą, plaukiantį į Taršišą, sumokėjo už kelionę ir, įsėdęs į jį, su kitais plaukė į Taršišą nuo Viešpaties akivaizdos.euC„Eik į Ninevę, didį miestą, ir šauk prieš jį, nes jų nedorybės pasiekė mane“..tWViešpats tarė Amitajo sūnui Jonai:lsQ|Išgelbėtojai ateis į Siono kalną teisti Ezavo kalno. Ir Viešpačiui priklausys karalystė“."r=|Izraelitai, sugrįžę iš tremties, užvaldys kanaaniečių kraštą iki Sareptos. Jeruzalės tremtiniai, kurie yra Sefarade, užvaldys pietų miestus.&qE|Tada pietiečiai užvaldys Ezavo kalnyną, o lygumų gyventojai – filistinus. Jie užvaldys Efraimo kalnus ir Samarijos laukus, o Benjaminas – Gileadą.4pa|Jokūbo namai bus ugnis, Juozapo namai – liepsna, o Ezavo namai – ražienos. Jie padegs ir sudegins juos, ir niekas iš Ezavo namų nepabėgs, – sako Viešpats. –ioK|Bet Siono kalne bus išgelbėjimas ir šventumas. Tada Jokūbo namai užvaldys savo nuosavybę.qn[|Kaip jūs gėrėte mano šventame kalne, taip visos tautos gers nuolatos ir jos pražus lyg nebuvusios.wmg|Juk Viešpaties diena arti visoms tautoms. Kaip tu darei, taip tau darys – tavo atlygis grįš tau pačiam.{lo|Tau nederėjo stovėti kryžkelėse ir naikinti pabėgėlius bei išduoti tuos, kurie ištrūko priespaudos metu!k| Tau nederėjo įeiti pro mano tautos vartus ir gėrėtis jų kentėjimu bei tiesti rankas į jų turtą jų žuvimo dieną.j| Tau nederėjo gėrėtis tavo brolio nelaime, džiaugtis Judo vaikų sunaikinimu ir išdidžiai kalbėti jų sielvarto dieną.%iC| Tada, kai svetimieji plėšė Jokūbo turtus, veržėsi pro miesto vartus, metė burtą dėl Jeruzalės, tu stovėjai su jais ir buvai kaip vienas iš jų! \~~`~;}}||e{{gzzLyyiyxwwvv/uu1t}t'ss'rrGqqQppBoo:nnmm%lwkkjjMiihhgff0eexedQccQbblaaa``#_?^^m]][\\{[[ZZZ5YkX~XWWYWV)UUhTTISRRQ2PPmOOONfMMuLLKKbK$JRIHHGG]FF4EEDDCCKBAA@??]>>l==1<<0;;:::9988\77x66555443n2211@001//d.--(,,;++8**q))1) (q''G&&Q%%%$i##/""q"!|!@ R wwjFat"&`{O$ne I Z j ;\k)3cNO7 Aš stovėsiu kaip sargybinis savo tautos namuose, kad niekas jų nepultų ir nenaikintų. Prispaudėjas nebeateis, nes dabar Aš pats saugosiu juos.&NE Aš atimsiu kraują iš jo burnos ir bjaurystę nuo jo dantų. Išlikę priklausys mūsų Dievui ir bus kaip Judo gyventojai, Ekronas – kaip jebusiečiai.]M3 Įvairių tautybių žmonės gyvens Ašdode. Aš sunaikinsiu filistinų išdidumą./LW Aškelonas, tai matydamas, nusigąs; taip pat Gaza ir Ekronas didžiai sielvartaus, nes niekais nuėjo jų viltis. Gazos karalius žus, Aškelonas bus nebegyvenamas.gKG Štai Viešpats padarys jį beturtį, jo galia žus jūroje, o jis pats – ugnies liepsnose.aJ; Tyras pasistatė tvirtovę ir surinko sidabro kaip dulkių ir aukso kaip gatvių purvo.hII Taip pat Hamatas, kuris ribojasi su Hadrachu, Tyras ir Sidonas, nors jie ir labai išmintingi.H Viešpaties žodis Hadracho kraštui ir Damasko miestui. Viešpačiui priklauso Sirijos miestai ir visos Izraelio giminės.KGTaip sako kareivijų Viešpats: ‘Tuomet dešimt vyrų iš įvairių tautų atėję įsikibs žydui už skverno ir sakys: ‘Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas’“.nFUDaug tautų ir giminių ateis Jeruzalėn ieškoti kareivijų Viešpaties ir melstis Viešpačiui’.EVieno miesto gyventojai kalbės kito miesto gyventojams: ‘Eikime drauge melstis Viešpačiui ir ieškoti kareivijų Viešpaties’.YD+Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai.ZC-„Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Ketvirto, penkto, septinto ir dešimto mėnesio pasninkų dienos bus Judo gyventojų džiaugsmas, linksmybė ir iškilmingos šventės, tik mylėkite tiesą ir taiką!’+BQViešpats kalbėjo man, sakydamas:ANeplanuokite pikto vienas prieš kitą savo širdyje! Venkite klastingos priesaikos, nes viso to nekenčiu! – sako Viešpats’“.X@)Štai ką turite daryti: kalbėkite tiesą vienas kitam ir teisingai teiskite.\?1taip dabar Aš nusprendžiau daryti gera Jeruzalei ir Judo namams. Tad nebijokite! > Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kaip Aš nusprendžiau bausti jus, kai jūsų tėvai užrūstino mane, ir negailėjau jūsų,$=A Judo ir Izraelio namai, jūs buvote prakeikimu tautose. Dabar jus išgelbėsiu ir jūs būsite palaiminimu. Nebijokite! Stiprios tebūna jūsų rankos!’ <  Pasėliai klestės, vynmedis neš vaisių, laukai duos derlių ir dangus – rasą. Visa tai Aš duosiu šitos tautos likučiui.j;M Bet dabar Aš nebesielgsiu su tautos likučiu kaip iki šiol, – sako kareivijų Viešpats. –K: Iki tol žmogus negaudavo atlyginimo nei už savo darbą, nei už gyvulį. Priešai užpuldinėjo įeinančius ir išeinančius miesto gyventojus, nes Aš sukėliau žmones vieną prieš kitą.H9  Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiomis dienomis žodžius pranašų, buvusių tą dieną, kai dėjo pamatus kareivijų Viešpaties šventyklai.b8=Jie gyvens Jeruzalėje ir bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas tiesoje ir teisume’.o7WTaip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš išgelbėsiu savo tautą ir parvesiu ją iš rytų ir vakarų..6UTaip sako kareivijų Viešpats: ‘Jei šiomis dienomis tautos likučiui tai atrodo neįmanomas dalykas, ar ir man tai neįmanoma? – sako kareivijų Viešpats’.R5Miesto aikštės bus pilnos žaidžiančių berniukų ir mergaičių’.~4uTaip sako kareivijų Viešpats: ‘Seneliai ir senelės sėdės Jeruzalės gatvėse su lazda rankoje dėl senatvės./3WTaip sako Viešpats: ‘Aš sugrįžau į Sioną ir gyvensiu Jeruzalėje. Jeruzalė bus vadinama tiesos miestu, o kareivijų Viešpaties kalnas – šventu kalnu’.|2q„Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Didelis mano pavydas dėl Siono, labai užsirūstinęs pavydžiu dėl jo’.'1IKareivijų Viešpats kalbėjo:A0{Aš išblaškiau juos po visas tautas, kurių jie nepažino. Kraštas, kurį jie paliko, virto dykuma – niekas nebekeliaudavo per jį. Jie pavertė tą puikų kraštą dykuma’“./w Jis šaukė, bet jie neatsiliepė. ‘Todėl ir Aš neatsiliepiau jiems šaukiant, – sako kareivijų Viešpats. –^.5 Jie sukietino savo širdį kaip akmenį, kad negirdėtų įstatymo ir žodžių, kuriuos kareivijų Viešpats siuntė savo dvasia per ankstesniuosius pranašus. Todėl išsiliejo kareivijų Viešpaties rūstybė.[-/ Bet jie nepaisė to, atkakliai priešinosi ir užsikimšo ausis, kad negirdėtų.,{ Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį’.+y „Taip kalbėjo kareivijų Viešpats: ‘Teiskite teisingai ir būkite pasigailintys bei užjaučiantys vienas kitą!'*IViešpats kalbėjo Zacharijui:I) Argi ne tokius pat žodžius Viešpats skelbė per ankstesniuosius pranašus, kai Jeruzalė buvo dar nesunaikinta ir jos aplinkiniai miestai, pietų kraštas ir žemuma tebebuvo apgyventa?“D(O kai valgote ir geriate, ar ne sau valgote ir geriate?’9'k„Sakyk viso krašto žmonėms ir kunigams: ‘Kai pasninkavote ir gedėjote penktąjį ir septintąjį mėnesį per šituos septyniasdešimt metų, ar jūs man pasninkavote?*&OKareivijų Viešpats atsakė man:%1ir kareivijų Viešpaties kunigų bei pranašų paklausti: „Ar man pasninkauti ir verkti penktąjį mėnesį, kaip tai dariau daugelį metų?“k$Okai Betelio gyventojai siuntė Sarecerą ir Regem Melechą su jų žmonėmis melstis Viešpačiuiu#cKetvirtaisiais karaliaus Darijaus metais, devinto mėnesio ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo Zacharijui,T"!Iš tolimų kraštų atėję žmonės padės statyti Viešpaties šventyklą. Tada žinosite, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei uoliai klausysite Viešpaties, savo Dievo“.s!_Karūna bus padėta Viešpaties šventykloje Helemo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijo sūnaus Heno atminimui.r ] Jis garbingai sėdės soste ir valdys kraštą. Bus ir kunigas savo soste, ir jie abu taikiai sutars’.- sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą. Padirbdink iš to sidabro ir aukso karūną ir, uždėjęs ją ant Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, galvos,8i „Paimk iš tremtinių, sugrįžusių iš Babilono – Heldajo, Tobijos bei Jedajos – aukso bei sidabro ir eik su juo tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jozijo namus. ; Ir Viešpats tarė man:q[Dabar jis tarė man: „Kurie išvažiavo į šiaurės kraštą, nuramino mano dvasią toje šalyje“.Bėri žirgai nerimavo, norėjo išvažinėti visą žemę. Angelas jiems sakė: „Eikite ir važinėkite po žemę!“ Jie padarė tai.r]Juodi žirgai eis į šiaurės šalį, ir balti eis paskui juos. Kerši žirgai eis į pietų šalį“.Angelas man atsakė: „Tai keturios dangaus dvasios. Jos buvo visos žemės Viešpaties akivaizdoje ir dabar išvažiuoja.A}Aš klausiau angelo: „Kas tai yra, mano viešpatie?“@{trečiojo – balti, o ketvirtojo – kerši ir bėri.NPirmojo kovos vežimo žirgai buvo sarti, antrojo vežimo – juodi,{oPakėlęs akis, pamačiau iš dviejų kalnų tarpo išvažiuojančius keturis vežimus. Tie kalnai buvo variniai.kO Jis atsakė: „Šinaro krašte jam bus pastatyti namai. Ten jis bus padėtas ant savo pamato“.8k Aš klausiau angelo: „Kur jos neša indą?“ Pakėlęs akis, pamačiau dvi moteris. Vėjas buvo jų sparnuose, kurie buvo panašūs į gandro sparnus. Jos pakėlė indą aukštyn.\1Angelas tarė: „Tai nedorybė“. Jis ją įstūmė atgal į indą ir uždengė.BŠvininis dangtis pakilo, ir štai inde sėdėjo moteris.taAš klausiau: „Kas tai yra?“ Angelas atsakė: „Tai indas, kuris vaizduoja viso krašto nuodėmę“. }Po to angelas, kuris kalbėjo su manimi, išėjo priekin ir man tarė: „Pakelk savo akis ir pažiūrėk, ką matai“.. U‘Aš jį pasiunčiau, – sako kareivijų Viešpats, – į vagies namus ir į melagingai prisiekiančio mano vardu namus, kad juos sunaikintų iš pamatų’“.$ AAngelas aiškino: „Tai prakeikimas, einantis per visą žemę. Kiekvienas vagis ir melagingai prisiekiantis bus teisiamas pagal tai, kaip ten parašyta. Angelas klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau skrendantį ritinį dvidešimties uolekčių ilgio ir dešimties pločio“.E Aš pakėliau akis ir regėjau skrendantį raštų ritinį.^5Jis tarė: „Šie du yra pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Viešpaties“.fE Jis klausė manęs: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“. Aš antrą kartą klausiau jį. „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakelės prie auksinių vamzdelių, kuriais teka aliejus?“gG Aš klausiau angelą: „Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?“:m Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zerubabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje“.' „Zerubabelio rankos padėjo pamatus šiems namams, ir jo rankos užbaigs juos. Tada žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus. ;Viešpats kalbėjo man:&EKas esi, didis kalne? Zerubabelio akivaizdoje tu pavirsi lyguma! Jis padės paskutinį akmenį, skambant džiaugsmo šūksniams: „Malonė, malonė jam“.Jis tarė: „Tai yra Viešpaties žodis Zerubabeliui: ‘Ne galybe ir ne jėga, bet mano Dvasia, – sako kareivijų Viešpats’“.c?Angelas atsakė: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“.\~1Aš klausiau angelo, kuris kalbėjo su manimi: „Kas tai yra, mano viešpatie?“]}3Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje“.|3Jis klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais.o{WAngelas, kuris kalbėjo su manimi, vėl sugrįžo ir žadino mane, kaip žmogus žadinamas iš miego.vze Tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, – jūs kviesite vienas kitą po vynmedžiu ir figmedžiu’“.Ny Štai akmenį padėjau Jozuės akivaizdoje. Tame akmenyje yra septynios akys. Aš įrėšiu jame įrašą, – sako kareivijų Viešpats, – ir pašalinsiu šito krašto kaltę per vieną dieną.xKlausykis, Jozue, vyriausiasis kunige, tu ir tavo draugai, žymūs žmonės, kurie sėdi su tavimi. Aš atvesiu savo tarną – Atžalą.Lw„Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Jei vaikščiosi mano keliais ir atliksi tarnystę, tada teisi mano namus ir prižiūrėsi mano kiemus. Aš suteiksiu tau vietą tarp tų, kurie čia stovi.-vUViešpaties angelas kalbėjo Jozuei:u'Jis liepė: „Uždėkite jam ant galvos švarią mitrą!“ Jie uždėjo jam mitrą ir apvilko rūbais. Viešpaties angelas stovėjo šalia.;toAngelas sakė stovintiems prie jo: „Nuvilkite nuo jo nešvarius drabužius!“ O jam jis tarė: „Štai aš pašalinau tavo kaltę, dabar aprengiu tave puošniais rūbais!“KsJozuė stovėjo prie angelo, apsivilkęs nešvariais drabužiais.#r?Viešpats tarė šėtonui: „Viešpats, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave, šėtone! Argi šitas ne nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?“q#Jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį prie Viešpaties angelo. Šėtonas stovėjo jo dešinėje, kad jam pasipriešintų.lpQ Tenutyla kiekvienas kūnas Viešpaties akivaizdoje, nes Jis pakilo iš savo šventos buveinės“.xoi Viešpats vėl valdys Judą, kaip savo paveldą šventame krašte, ir Jeruzalė vėl taps išrinktuoju miestu.n7 Tuomet daug tautų prisijungs prie Viešpaties ir taps mano tauta. Aš gyvensiu tavyje ir tu žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas tave.mmS Džiūgauk ir būk linksma, Siono dukra, nes Aš ateinu ir gyvensiu tavyje, – sako Viešpats. –l Aš pakelsiu ranką prieš juos, ir jie taps savo tarnų grobiu. Tada jūs žinosite, kad kareivijų Viešpats siuntė mane.k)Taip sako kareivijų Viešpats, kurio šlovė siuntė mane pas tautas, kurios plėšė jus: „Kas paliečia jus, paliečia mano akies vyzdį!?jyGelbėkis, Sione, gyvenantis su Babilono dukterimi!“ iBėkite iš šiaurės krašto, – sako Viešpats, – nes Aš jus išsklaidžiau į visas keturias puses, – sako Viešpats. –Yh+„Aš, – sako Viešpats, – būsiu jai ugnies siena ir būsiu šlovė joje.g'Jis tarė anam: „Bėk, pranešk šiam jaunuoliui, kad Jeruzalėje bus gyvenama ir už miesto sienų dėl daugybės žmonių ir gyvulių“._f7Angelas, kalbėjęs su manimi, išėjo priekin, o kitas angelas atėjo priešais jį.}esAš paklausiau: „Kur tu eini?“ Jis man atsakė: „Matuoti Jeruzalės, kad sužinočiau jos plotį ir ilgį“.PdPakėlęs akis, pamačiau vyrą, kuris laikė rankoje matavimo virvę.uccAš klausiau: „Ką šitie darys?“ Jis atsakė: „Ragai išsklaidė Judą taip, kad niekas nebegalėjo pakelti galvos. O šitie atėjo numušti ragus toms tautoms, kurios pakėlė ragus prieš Judo žemę, kad ją išsklaidytų“.5bePo to Viešpats parodė man keturis kalvius.$aAAš klausiau angelą, kuris su manimi kalbėjo: „Ką reiškia šitie ragai?“ Jis atsakė: „Šitie ragai išsklaidė Izraelį, Judą ir Jeruzalę“.<`sPakėlęs akis, pamačiau: štai buvo keturi ragai!j_MMano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę’“.h^ITodėl taip sako Viešpats: ‘Aš pasigailėsiu Jeruzalės, mano šventykla bus statoma joje.]Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai Aš buvau truputį supykęs, jos padidino jūsų vargus’.\'Angelas, kuris kalbėjo su manimi, tarė: „Skelbk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Mano pavydas dėl Jeruzalės ir Siono yra didelis.a[; Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui.0ZY Viešpaties angelas klausė: „Kareivijų Viešpatie, kiek dar laiko nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, prieš kuriuos rūstinaisi septyniasdešimt metų?“Y{ Jie atsakė Viešpaties angelui, stovinčiam tarp mirtų: „Mes apvaikščiojome žemę – visur ramybė ir taika“.gXG Vyras, kuris stovėjo tarp mirtų, tarė: „Viešpats siuntė juos apvaikščioti žemę“.W{ Aš paklausiau: „Kas jie, mano viešpatie?“ Angelas, kuris kalbėjo su manimi, atsakė: „Aš tau paaiškinsiu“.V#Naktį aš regėjau vyrą. Jis sėdėjo ant sarto žirgo, kuris stovėjo tarp mirtų dauboje; už jo buvo sartų, margų ir baltų žirgų."U=Antraisiais Darijaus metais, vienuolikto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui.{Tobet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, pasivijo jūsų tėvus. Jie sugrįžo ir sakė: ‘Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė’“.AS}Jūsų tėvų nebėra ir pranašai negyvena per amžius,jRMNebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir darbų!’ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio, – sako Viešpats. –uQcTodėl sakyk jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Gręžkitės į mane, tai Aš gręšiuosi į jus.DP„Viešpats buvo labai užsirūstinęs ant jūsų tėvų.OAntraisiais Darijaus metais, aštuntą mėnesį, Viešpats kalbėjo Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui, sakydamas:0NYTą dieną paimsiu tave, Zerubabeli, Salatielio sūnau, mano tarne, ir padarysiu tave antspaudo žiedu, nes Aš tave išsirinkau, – sako kareivijų Viešpats’“.1M[nuversiu karalysčių sostus ir sunaikinsiu pagonių karalysčių galybę. Aš apversiu kovos vežimus ir tuos, kurie juose sėdi, žirgai ir raiteliai kris nuo kardo.UL#„Sakyk Zerubabeliui, Judo valdytojui: ‘Aš supurtysiu dangų ir žemę,OKViešpats vėl kalbėjo Agėjui dvidešimt ketvirtą mėnesio dieną:JAr dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!“IDabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas.yHkAš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane, – sako Viešpats. –.GUJūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt.nFUDabar stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje.2E]Tada Agėjas tarė: „Tokia yra ši tauta ir šie žmonės mano akivaizdoje, – sako Viešpats. – Ir tokie yra jų visi darbai, ir tai, ką jie aukoja, yra sutepta.D' Agėjas vėl klausė: „Jei kas susitepęs lavonu, paliečia ką nors iš tų dalykų, ar tai tampa sutepta?“ Kunigai atsakė: „Taip“.MC ‘Jei kas neša pašvęstą mėsą savo drabužio skverne ir skvernu paliečia duoną, viralą, vyną, aliejų ar bet kokį valgį, ar tas maistas tampa šventu?’“ Kunigai atsakė: „Ne“.:Bo „Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas:zAm Antraisiais Darijaus metais, devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Agėjui: @9 ‘Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai’, – sako kareivijų Viešpats“.U?#‘Mano yra sidabras ir mano – auksas’, – sako kareivijų Viešpats.>Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlove, – sako kareivijų Viešpats’.z=mNes taip sako kareivijų Viešpats: ‘Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą.o<WKaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano Dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!’d;ABet būk drąsus, Zerubabeli, – sako Viešpats. – Būk drąsus, Jozue, Jehocadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis, – sako kareivijų Viešpats. –: ‘Kas iš jūsų matė šiuos namus pirmykštėje šlovėje? Kaip jie jums dabar atrodo? Ar jie neatrodo jums mažos vertės? 9„Sakyk Salatielio sūnui Zerubabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, bei tautos likučiui:c8?Septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną Viešpats vėl kalbėjo per pranašą Agėją:Z7-šešto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, antrais karaliaus Darijaus metais.d6AViešpats pažadino Salatielio sūnaus Zerubabelio, Judo valdytojo, Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, ir tautos likučio dvasią. Jie atėjo ir ėmėsi darbo prie kareivijų Viešpaties, savo Dievo, namų}5s Agėjas, Viešpaties pasiuntinys, skelbė tautai Viešpaties žodžius: „Aš esu su jumis, – sako Viešpats“.4 Tada Salatielio sūnus Zerubabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė, vyriausiasis kunigas, ir visas tautos likutis pakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir pranašo Agėjo žodžiams, kai Viešpats, jų Dievas, jį siuntė. Ir tauta bijojo Viešpaties. 39 Aš pašaukiau sausrą lygumoms ir kalnams, javams, vynui, aliejui ir viskam, kas auga laukuose, gyvuliams bei žmonėms ir jų visiems darbams’“.A2} Todėl dangus sulaikė rasą, o žemė neduoda derliaus.U1# Jūs tikėjotės daug, o gavote mažai; parsigabenote į namus, o Aš sunaikinau. Kodėl? – sako kareivijų Viešpats. – Dėl to, kad mano namai guli griuvėsiuose, o jūs skubate statyti savo namus.r0]Eikite į kalnus, parsigabenkite medžių ir statykite namus. Aš juos pamėgsiu ir būsiu pašlovintas.G/Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius!S.Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją į kiaurą maišą’.T-!Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius!h,I„Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai šventykla tebeguli griuvėsiuose?7+iTada Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją:z*m„Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Žmonės kalba, kad dar neatėjo laikas atstatyti Viešpaties namus’“.h)IAntraisiais karaliaus Darijaus metais, šešto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją Salatielio sūnui Zerubabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, sakydamas:E(Tada, surinkęs jus, parvesiu namo. Aš jus išaukštinsiu ir suteiksiu jums vardą visose žemės tautose, kai parvesiu jūsų ištremtuosius, jums patiems matant“, – sako Viešpats.t'asaugosiu tave nuo prispaudėjų, padėsiu raišam, surinksiu išsklaidytuosius, jų gėdą paversiu garbe.1&]„Aš pašalinsiu nelaimes ir panieką,&%EViešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas.X$)Tą dieną sakys Jeruzalei: „Nebijok!“, ir Sionui: „Nenuleisk rankų!“ #Viešpats panaikino tavo nuosprendį, pašalino tavo priešus. Viešpats, Izraelio Karalius, yra su tavimi – tu nebematysi pikta.q"[Giedok garsiai, Siono dukra! Šauk, Izraeli! Linksminkis ir džiūgauk visa širdimi, Jeruzalės dukra!g!G Izraelio likutis elgsis teisingai, vengs melo ir klastos. Jie gyvens ramiai ir be baimės“.` 9 Aš paliksiu tavyje nuolankius ir nusižeminusius, kurie pasitikės Viešpaties vardu.)K Tuomet nebereikės tau gėdytis savo darbų, kuriais maištavai prieš mane. Aš pašalinsiu tavyje pasipūtėlius, tu nebesididžiuosi mano šventajame kalne.T! Iš anapus Etiopijos upių ateis mano išsklaidytieji ir atneš man aukų.ve Tada Aš duosiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis Viešpaties ir vieningai Jam tarnauti._7Laukite manęs, – sako Viešpats, – laukite tos dienos, kai pakilsiu plėšti. Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystes, išlieti ant jų savo rūstybę. Mano pavydo ugnis sunaikins visą žemę.1Aš tariau: ‘Tu, Jeruzale, bijosi manęs ir priimsi mano pamokymą’, kad nesunaikinčiau jų, kaip grasinau. Tačiau jie vis labiau nusikalto.)„Aš išnaikinau tautas. Jų bokštai sugriauti, jų gatvės tuščios, niekas jomis nebevaikščioja. Jų miestai nusiaubti, be gyventojų.#Teisus Viešpats yra jame, Jis nedaro neteisybės, kas rytą ištikimai apreiškia savo teisingumą. Tačiau neteisieji nepažįsta gėdos.mSJo pranašai lengvabūdžiai ir neištikimi, jo kunigai suteršė šventyklą ir laužo įstatymą.q[Jo kunigaikščiai yra riaumojantys liūtai, teisėjai – stepių vilkai, kurie nieko nepalieka kitam.lQJis nepakluso balsui, nepriėmė pamokymų, nepasitikėjo Viešpačiu, nesiartino prie savo Dievo.?yVargas maištingam, suteptam ir pilnam smurto miestui!8iDžiūgavęs miestas, kuris taip saugiai gyveno, galvodamas: „Aš ir niekas kitas!“ Kuo jis pavirto? Dykyne, gyvulių ganykla. Kiekvienas praeidamas švilps ir mos ranka.Cji bus ganykla bandoms ir poilsio vieta visiems žvėrims. Vanagai ir apuokai nakvos ant kolonų, jų balsai girdėsis languose. Slenksčiai bus nuniokoti, kedro lentos bus nuplėštos.[/ Jis išties savo ranką į šiaurę ir sunaikins Asiriją, pavers Ninevę dykyne:<s Jūs, etiopai, taip pat būsite žudomi mano kardu.ta Baisus bus jiems Viešpats. Jis sunaikins visus jų krašto dievus, tada garbins Jį visos pagonių salos.U# Jie bus nubausti už išdidumą ir kareivijų Viešpaties tautos plūdimą.{ Todėl, kaip Aš gyvas, – sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, – Moabas taps Sodoma ir Amonas – Gomora, piktžolių laukais bei druskos duobėmis ir tyrais per amžius. Mano tautos likutis juos apiplėš ir pasisavins jų kraštą“. „Aš girdėjau moabitų plūdimą ir amonitų piktžodžiavimą, kai jie plūdo mano tautą ir didžiavosi prieš jos kraštą.. UPajūris atiteks Judo namų likučiui: prie jūros jie ganys bandas, o vakare ilsėsis Aškelone. Viešpats, jų Dievas, aplankys juos ir parves jų ištremtuosius.< sPajūrio kraštas taps avių ganyklomis ir gardais.& EVargas jums, pajūrio gyventojai, keretų tauta! Viešpaties žodis prieš jus: „Kanaane, filistinų šalie, Aš sunaikinsiu tave, liksi be gyventojų“. Gaza taps negyvenama vieta, o Aškelonas – dykuma. Ašdodo gyventojai bus vidudienį išvaryti, Ekronas išrautas su šaknimis.&EVisi krašto romieji, kurie vykdote Jo įsakymus, ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo! Gal išvengsite Viešpaties rūstybės?$Akol dar nepriimtas sprendimas – diena praeis kaip pelai, – kol neužgriuvo Viešpaties baisioji rūstybė, kol neatėjo Viešpaties rūstybės diena!;qSusirinkite, taip, susirinkite, nemėgstama tauta,Nei sidabras, nei auksas neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną, Jo pavydas lyg ugnis sunaikins visą kraštą ir jo gyventojus.)KAš varginsiu žmones, jie vaikščios kaip akli, nes nusidėjo Viešpačiui, jų kraujas bus pralietas kaip dulkės, jų kūnai bus išmesti kaip mėšlas“.[/diena trimito ir kovos šauksmo prieš sutvirtintus miestus ir aukštus bokštus.#Ta diena – rūstybės diena, diena vargo ir suspaudimo, diena nelaimės ir sunaikinimo, diena tamsos ir sutemų, diena debesų ir miglos,Viešpaties didžioji diena skubiai artėja. Jau girdimas Viešpaties dienos balsas. Tada graudžiai verks net karžygiai! Jų turtas bus išplėštas ir namai liks tušti. Jie pasistatys namus, bet negyvens juose, užveis vynuogynų, bet negers jų vyno. 9 Aš su žibintais ieškosiu po Jeruzalę ir nubausiu tuos, kurie sėdi ant savo mielių, o širdyje mano: ‘Viešpats nedarys nei gera, nei pikta’._~7 Raudokite, apsuptieji, nes sunaikinti visi prekybininkai, pražuvo sidabro keitėjai.}) Tą dieną, – sako Viešpats, – pagalbos šauksmas sklis nuo Žuvų vartų, raudojimas iš antrojo kvartalo ir baisus klyksmas nuo kalvų!n|U Tą dieną nubausiu visus, kurie šoka per slenkstį, smurtu ir apgaule pripildo savo valdovo namus.{{o„Aukojimo dieną Aš nubausiu kunigaikščius, karaliaus vaikus ir visus, kurie dėvi svetimšalių drabužius.sz_Nutilkite Viešpaties akivaizdoje. Viešpaties diena arti. Viešpats paruošė auką, pakvietė svečius._y7ir tuos, kurie, nusisukę nuo Viešpaties, neieško Jo, net nesiteirauja apie Jį“.yxkir tuos, kurie ant stogų garbina dangaus kareiviją, ir tuos, kurie, garbindami Viešpatį, prisiekia Melechu,wAš pakelsiu savo ranką prieš Judą ir Jeruzalės gyventojus, išnaikinsiu Baalio likučius ir kartu su juo stabų kunigus;pvYpašalinsiu žmones, gyvulius, padangių paukščius, jūros žuvis, suklupimo akmenis ir nedorėlius.Ru„Aš pašalinsiu visa nuo žemės paviršiaus, – sako Viešpats, –/tWViešpaties žodis buvo suteiktas Sofonijui, sūnui Kušio, sūnaus Gedelijos, sūnaus Amarijos, sūnaus Ezekijo, viešpataujant Judo karaliui Jozijui, Amono sūnui.s5Viešpats Dievas yra mano stiprybė. Jis padarys mano kojas kaip elnių ir leis man pasiekti aukštumas“. Choro vadovui. Styginiais instrumentais.Wr'tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!7qgNors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose,1p[Man tai girdint, drebėjo mano kūnas, virpėjo lūpos. Skausmas palietė kaulus, buvau labai sukrėstas. Aš ramus laukiu bausmės tiems, kurie užpuolė mano tautą.LoTu su savo žirgais perėjai jūrą galingų vandenų paviršiumi.nTu pervėrei jo strėlėmis jo karius, kai jie kaip audra ėjo išblaškyti manęs, džiūgaudami, kad galės slaptoje praryti vargšą.m Tu išėjai gelbėti savo tautos, gelbėti savo pateptojo, sutrupinai nedorėlių namų galvą, apnuoginai juos nuo pamatų iki kaklo.Hl  Įtūžęs Tu ėjai per žemę, užsirūstinęs trypei tautas.ekC Saulė ir mėnulis sustojo, kai pasipylė Tavo šviečiančios strėlės ir suspindo ietys.vje Tave pamatę sudrebėjo kalnai, liejosi vanduo, gelmės balsas pasigirdo, ir ji kėlė rankas į aukštybes.diA Tavo lankas buvo apnuogintas, kaip buvai prisiekęs tautoms. Tu išraižei žemę upėmis..hUViešpatie, ar upės sukėlė Tavo kerštą, ar jūra sužadino įtūžį, ar srovės uždegė Tavo rūstybę, kad Tu važiavai žirgais ir išgelbėjimo vežimais?bg=Aš mačiau Kušano palapines nelaimėje, Midjano krašto palapinių uždangos siūbavo.fJis sustojo ir išmatavo žemę. Jis pažvelgė – išsigando tautos, susvyravo amžinieji kalnai, nusilenkė kalvos. Jo keliai amžini.>ewPirma Jo ėjo maras, degančios anglys po Jo kojomis.qd[Spinduliuojančioje šviesoje Jis pasirodė. Iš Jo rankų tvieskė šviesos spinduliai – Jo galybė.c{Dievas atėjo iš Temano, Šventasis – nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus.b!„Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Atnaujink ir apreikšk savo darbą metuose, savo rūstybėje prisimink gailestingumą.!a=Pranašo Habakuko malda:U`#Bet Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį!“_5Vargas tam, kuris sako medžiui: ‘Pabusk!’, nebyliam akmeniui: ‘Pajudėk!’ Tiesa, jis aptrauktas auksu ir sidabru, tačiau jame nėra kvapo.^7Kokia nauda iš drožinio, kurį drožėjas padarė? Ar iš lieto atvaizdo, melų mokytojo, kuriuo jo gamintojas pasitiki, darydamas nebylius stabus? >~m}}||_{{zz yQxx=wvvEuumtt$sswrrWrqppdooZnnhmmllJkjjzii[hh/gGffedd~cccebbYaa$``D__ ^]\\[ZZZIYYXX}X:WbVVoUUITT.SS2RKRQUPOONnMM.LLKSJJI$HH>GGVFFLEE1DCC4BBAQ@@?>>L==#<;;y::$988H77c66.5s44*3b2211?00g0//M...>---E,,,*+++*S))((K''w&&x&%%$$N##P""-!}!D (8B`x!e$|w^X}h M ( % d 6]-kJ> Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus“.l=Q Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.V<% Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.D; Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.::oPalaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.E9Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.N8Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.67gPalaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.86kPalaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.H5 „Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.,4SAtvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:]33Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.t2aPaskui Jį sekė didelės minios žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.Y1+Garsas apie Jį pasklido visoje Sirijoje. Žmonės nešė pas Jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus, demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, – ir Jis išgydydavo juos.07Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, pamokslaudamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.J/ ir tie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nusekė paskui Jį.:.mPaėjęs toliau, Jis pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jėzus juos pašaukė,;-qTuodu tuojau paliko tinklus ir nusekė paskui Jį.\,1Jis tarė jiems: „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.<+qVaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.w*gNuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė!“)Tamsybėje sėdinti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems mirties šalyje ir šešėlyje užtekėjo šviesa“.e(C„Zabulono ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja!E'kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją:o&W Jis paliko Nazaretą ir apsigyveno Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys,J%  Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją.Y$+ Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.#- Tada Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’“V"% tarė Jam: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.s!_Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,_ 7Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’“.>uir tarė Jam: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’“.\1Tada velnias paėmė Jį į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos šelmens  Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’“.vePrie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.]3Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo alkanas.U#Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.jMIr štai balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi“.9kPakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo.}sBet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera įvykdyti visą teisumą“. Tada Jonas sutiko.fEJonas Jį atkalbinėjo: „Aš turėčiau būti Tavo pakrikštytas, o Tu ateini pas mane!“Q Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.>u Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.   Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį. Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.*ODuokite vaisių, vertų atgailos!,QPamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: „Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės?W'Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.I  Tuomet Jeruzalė, visa Judėja ir visa Pajordanė ėjo pas jį. Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.* MO jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’“M skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė“.X )Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje,veir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų, kas buvo pranašų pasakyta: „Jį vadins Nazariečiu“.Bet, išgirdęs, jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritįeCTuomet Juozapas atsikėlė, paėmė kūdikį ir Jo motiną ir sugrįžo į Izraelio žemę.ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį su Jo motina ir keliauk į Izraelio žemę, nes jau mirė tie, kurie ieškojo kūdikio gyvybės“.V%Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodė per sapną Juozapui Egipte+„Ramoje pasigirdo šauksmas, raudos, aimanos ir garsios dejonės: tai Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jos nepaguos, nes jų nebėra“.FTada išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Jeremiją:]3Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apgavo, baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių.#Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų“.X)Atsikėlęs Juozapas paėmė kūdikį ir Jo motiną ir pasitraukė į Egiptą.k~O Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne Viešpaties angelas ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį, Jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti“.U}# Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.>|u Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.5{e Išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi.+zO Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis..yUir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau“.lxQTada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą&wE‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’“.OvTie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes taip pranašo parašyta:xuiJis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus.OtTai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.nsU„Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį“.rJėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo:Yq+Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.rp]Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save.o„Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis“.Zn-Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą:rm]Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių“.Xl)Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.rk]Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.0jYJėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios.CiTaigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.ah;Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi.Tg!Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas.NfAzorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas.Xe) Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras.cd? Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis.Tc! Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.Mb Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas.Pa Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas.P`Asai gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas.L_Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abija, Abijai gimė Asa.U^#Jesei gimė karalius Dovydas. Dovydui gimė Saliamonas iš Ūrijos žmonos.b]=Salmonui gimė Boozas iš Rahabos, Boozui gimė Jobedas iš Rūtos, Jobedui gimė Jesė.V\%Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas.[[/Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas.]Z3Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai.KYJėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo Sūnaus, kilmės knyga.XJis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu“.dWAAš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.tVaAtsiminkite mano tarno Mozės įstatymą, kurį daviau Horebe visam Izraeliui, jo nuostatus ir potvarkius.UJūs mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą dieną, kai Aš tai padarysiu, – sako kareivijų Viešpats. –&TEBet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai.CS„Štai ateina diena, deganti kaip krosnis, kurioje visi išdidieji ir visi nedorėliai sudegs kaip ražienos, – sako kareivijų Viešpats. – Jiems neliks nei šaknies, nei šakos.RTada jūs matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris tarnauja Dievui, ir to, kuris Jam netarnauja“.aArgi jūs nebuvote padaryti vienas kūnas ir viena dvasia? Kodėl vienas? Jis nori matyti gerą sėklą. Todėl saugokite savo dvasias ir būkite ištikimi savo žmonoms.?=wJūs klausiate: „Kodėl?“ Todėl, kad Viešpats yra liudytojas tarp tavęs ir tavo jaunystės žmonos, kuriai tu buvai neištikimas, nors ji yra tavo draugė ir sandoros žmona.<- Viešpaties aukurą jūs užliejote ašaromis, verksmais ir dejavimais, nes Jis nebežiūri į jūsų aukas ir nebepriima jų iš jūsų rankų.|;q Viešpats sunaikins tuos žmones iš Jokūbo palapinių, kurie taip daro, nors jie aukoja kareivijų Viešpačiui!&:E Neištikimai ir bjauriai elgėsi Judas, Izraelis ir Jeruzalė. Jie išniekino Viešpaties šventyklą, kurią Jis mylėjo, vesdami svetimų dievų dukteris."9= Argi visi nesame vieno tėvo vaikai? Argi ne tas pats Dievas mus sutvėrė? Kodėl klastingai elgiamės vienas su kitu ir laužome savo tėvų sandorą?&8E Todėl ir Aš jus paniekinsiu ir menkaverčius padarysiu visos tautos akivaizdoje, nes nesilaikėte mano kelių ir buvote šališki įstatymo reikaluose“. 7 Bet jūs palikote tą kelią, suklaidinote daugelį savo mokymu, sulaužėte Levio sandorą, – sako kareivijų Viešpats. –6 Kunigo lūpos turėtų teikti žinių ir iš jo burnos bus ieškoma įstatymo, nes jis yra kareivijų Viešpaties pasiuntinys.55Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, netiesos nebuvo jo lūpose. Jis su manimi vaikščiojo ramybėje ir tiesoje ir daugelį nukreipė nuo nuodėmės.c4?Mano sandora su juo buvo gyvenimas ir ramybė, kad manęs bijotų ir gerbtų mano vardą.l3QTada žinosite, jog Aš daviau jums šį įspėjimą, laikydamasis sandoros su Levio palikuonimis.t2aAš sudrausiu jūsų palikuonis, drėbsiu jūsų aukų mėšlą jums į veidą ir jus pačius pašalinsiu.+1O„Jei neklausysite, nesidėsite į širdį ir nešlovinsite mano vardo, Aš siųsiu jums prakeikimą. Aš jau prakeikiau jus, nes jūs nesidedate to į širdį.20_Kunigai, jums skirtas šitas įspėjimas.X/)„Prakeiktas apgavikas, kuris turi bandoje sveiką patiną ir jį pažada, tačiau aukoja Viešpačiui sužalotą! Aš esu didis Karalius, – sako kareivijų Viešpats, – ir mano vardo bijosi tautos“.K. Ir kai sakote: ‘Koks vargas!’, tuo jūs supykinate mane, – sako kareivijų Viešpats. – Jei nešate luošą ir ligotą auką, ar Aš turiu tai priimti iš jūsų?“ – sako Viešpats.~-u „Bet jūs sutepate jas, sakydami: ‘Viešpaties stalas yra suterštas ir ant jo padėta auka neverta pagarbos’.),K Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo didis yra mano vardas tautose, ir visur smilkoma bei aukojama tyra auka mano vardui“, – sako kareivijų Viešpats.+ „Verčiau uždarykite duris ir nekurkite mano aukuro veltui. Aš nemėgstu jūsų ir nepriimsiu aukos iš jūsų rankos.*7 „Taip jūs norite permaldauti Dievą, kad Jis būtų jums malonus! Jei tokią dovaną duodate, ar Jis priims jus?“ – sako kareivijų Viešpats.8)iJei aukojate aklą, raišą ar ligotą gyvulį, ar tai nėra blogai? Įteik tokį savo valdovui! Ar jam patiks, ar jis maloniai tave priims?“ – sako kareivijų Viešpats.(wAukodami ant mano aukuro suteptą maistą! Jūs klausiate: ‘Kaip mes sutepame jį?’ Negerbdami Viešpaties stalo.'+„Sūnus gerbia tėvą, o tarnas – savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė? – sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą. – Jūs klausiate: ‘Kaip mes niekiname Tavo vardą?’k&OJūsų akys tai matys, ir jūs sakysite: ‘Galingas yra Viešpats net už Izraelio sienų!’“^%5Kadangi Edomas sako: ‘Mus sunaikino, bet mes atstatysime miestus’, tai kareivijų Viešpats sako: ‘Jie testato, o Aš juos vėl griausiu. Juos vadins nedorybės kraštu, tauta, kurios Viešpats neapkenčia.s$_o Ezavo nekenčiau. Aš paverčiau jo kalnus dykyne, o jo paveldėtą žemę atidaviau dykumų šakalams.8#i„Aš pamilau jus, – sako Viešpats. – O jūs sakote: ‘Kaip gi Tu mus pamilai?’ Argi Ezavas nebuvo Jokūbo brolis? – sako Viešpats. – Bet Aš pamilau Jokūbą,5"eViešpats kalbėjo Izraeliui per Malachiją.b!=Kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Jude bus pašvęstas kareivijų Viešpačiui. Visi aukotojai galės ateiti, paimti bet kurį iš jų ir jame virti. Tomis dienomis nebebus kanaaniečio kareivijų Viešpaties namuose. )Tuomet ant žirgų varpelių bus užrašyta: „Pašvęstas Viešpačiui“. Puodai Viešpaties namuose bus kaip aukojimo taurės prie aukuro.[/Tai bus bausmė Egiptui ir visoms tautoms, kurios neateis į Palapinių šventę.Jei neateis Egipto giminė, juos ištiks tas pats maras, kurį Viešpats siųs pagonims, neateinantiems švęsti Palapinių šventės.{Jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę pagarbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, tai pas juos nebus lietaus.#Tie, kurie liks iš kariavusių prieš Jeruzalę, kas metai eis pagarbinti Karalių, kareivijų Viešpatį ir švęsti Palapinių šventę.Toks pat maras kankins žirgus, mulus, kupranugarius, asilus ir visus kitus gyvulius, kurie bus kariaujančiųjų stovyklose.{oNet Judas kariaus prieš Jeruzalę. Visų aplinkinių tautų turtai bus surinkti: auksas, sidabras ir drabužiai.pY Tuomet žmonėse bus toks didelis sąmyšis nuo Viešpaties, kad pakels ranką artimas prieš artimą.S Maras, kurį Viešpats siųs visoms tautoms, kariaujančioms prieš Jeruzalę, bus baisus. Jų kūnai pradės pūti dar jiems stovint ant savo kojų, akys – akiduobėse, o jų liežuviai – burnose.?y Prakeikimo nebebus ir Jeruzalėje visi saugiai gyvens.V% Visa šalis nuo Gebos iki Rimono, esančio į pietus nuo Jeruzalės, taps lyguma. Miestas, nuo Benjamino vartų iki Kertinių vartų ir nuo Hananelio bokšto iki karaliaus vyno spaustuvų, bus apgyventas.Y+ Viešpats karaliaus visai žemei. Bus vienas Viešpats ir Jo vardas bus vienas.Tą dieną gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės dviem kryptim: viena į Rytų, kita į Vakarų jūrą; taip bus vasarą ir žiemą.c?Bus viena diena, kurią žino Viešpats – ne diena ir ne naktis, ir vakare bus šviesu.(KTuomet visi šviesuliai užges.QJūs bėgsite į kalnų slėnį, kuris sieks iki Acalo. Jūs bėgsite, kaip bėgote nuo žemės drebėjimo Judo karaliaus Uzijo dienomis. Tada ateis Viešpats, mano Dievas, ir visi šventieji su Juo.q[Tą dieną Jis stovės Alyvų kalne, kuris yra į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas perskils į dvi dalis – iš rytų į vakarus, ir pasidarys labai didelis slėnis. Viena kalno pusė nuslinks į šiaurę, o kita – į pietus.QTada Viešpats kariaus prieš anas tautas, kaip kariavo mūšio dieną.GVisos tautos bus sušauktos kovai prieš Jeruzalę. Miestas kris, namai bus apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto gyventojų bus išvesti nelaisvėn, o kita pusė liks mieste.Q Viešpaties diena ateina, ir tavo grobis bus išdalintas tavo viduryje.j M Ir tą trečdalį vesiu per ugnį; valysiu ir gryninsiu juos kaip sidabrą ir auksą. Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: ‘Tai mano tauta’, o jie atsakys: ‘Viešpats yra mūsų Dievas’“.q [ Visame krašte, – sako Viešpats, – du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, tik trečdalis išliks.= s Karde, pakilk prieš mano ganytoją, mano artimiausią! – sako kareivijų Viešpats. – Aš ištiksiu ganytoją, ir avys išsisklaidys. Aš atgręšiu ranką prieš mažuosius.} s Ir jei kas klaus: ‘Ką reiškia šitie randai tavo nugaroje?’, jis atsakys: ‘Mane sumušė mano artimieji’.[/ Kiekvienas sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žemdirbys nuo pat savo jaunystės!’s_ Pranašai gėdysis savo regėjimų ir nebevilkės šiurkštaus apsiausto pranašaudami ir apgaudinėdami.9k Jei kas dar pasirodys kaip pranašas, jo tėvas ir motina jam tars: ‘Tu mirsi, nes kalbėjai melą Viešpaties vardu’. Jo paties gimdytojai jį perdurs, jam pranašaujant. Viešpats sako: „Aš išnaikinsiu krašte stabų vardus, ir jų daugiau neminės. Pranašus ir netyras dvasias pašalinsiu iš šalies.pY Tą dieną atsivers šaltinis Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams nuplauti nuodėmę ir nešvarą.8k ir visų likusių namų šeimos ir jų moterys.O Levio namų šeima ir jų moterys, Šimio namų šeima ir jų moterys Visas kraštas liūdės, kiekviena šeima atskirai: Dovydo namų šeima ir jų moterys, Natano namų šeima ir jų moterys,lQ Tą dieną Jeruzalėje bus toks didelis gedulas, koks jis buvo prie Hadad Rimono, Megido lygumoje.\1 o Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams išliesiu malonės ir maldos dvasią. Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė, apraudos, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir liūdės, kaip liūdi, netekę pirmagimio.=~u Aš sunaikinsiu tautas, sukilusias prieš Jeruzalę,(}I Tuomet Viešpats apgins Jeruzalės gyventojus, silpniausias iš jų taps kaip Dovydas, o Dovydo namai – kaip Dievas, lyg Viešpaties angelas priešais juos.| Viešpats pirma išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namai ir Jeruzalės gyventojai per daug nesiaukštintų prieš Judą.c{? Judo kunigaikščius padarysiu kaip ugnį malkose ir kaip degantį deglą javų pėduose; jie praris visas aplinkines tautas dešinėje ir kairėje. Jeruzalė vėl bus apgyvendinta savo vietoje, – sako Viešpats“.z Tada Judo kunigaikščiai sakys: ‘Jeruzalės gyventojai semiasi stiprybės iš kareivijų Viešpaties – jų Dievo!’y7 Aš pabaidysiu visus žirgus, jų raiteliai bus apimti baimės. Bet Judą stebėsiu atviromis akimis, kai tuo metu visų tautų žirgai bus apakinti.x! Tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu. Visos tautos, norinčios jį pakelti, susižeis. Visos žemės tautos susirinks prieš ją.w{ „Aš padarysiu Jeruzalę svaiginančia taure visoms aplinkinėms tautoms, ir taip pat Judui per Jeruzalės apgulimą.vy Viešpaties žodis apie Izraelį. Taip sako Viešpats, kuris sukūrė dangų, žemę ir sutvėrė žmoguje jo dvasią: u  Vargas blogam ganytojui, kuris palieka avis! Kardas jo rankai ir dešinei akiai. Jo ranka nudžius ir dešinioji akis apaks!“8ti Aš paskiriu krašte ganytoją, kuris paklydusia nesirūpins, žūstančios neieškos, sužeistos negydys ir sveikos neganys, tik ės riebiųjų mėsą ir jų nagus nuplėš.Ks Viešpats tarė man: „Imk dar kartą kvailo ganytojo reikmenis.hrI Po to sulaužiau antrąją lazdą Sąjungą ir tuo nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio.6qe Viešpats tarė man: „Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!“ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą.#p? Aš jiems tariau: „Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne – nemokėkite!“ Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių.ow Tą pačią dieną ji buvo panaikinta. Avių pirkliai, kurie stebėjo mane, suprato, kad tai buvo Viešpaties žodis.knO Aš ėmiau lazdą Malonę ir ją sulaužiau, kad panaikinčiau savo sandorą su visomis tautomis.m Tada tariau: „Nebeganysiu jūsų. Kuri miršta, temiršta, kuri pražūva, tepražūva, o kurios išlieka, tegul ėda viena kitą!“plY Per vieną mėnesį aš atleidau tris piemenis. Mano siela bjaurėjosi jais ir jie bjaurėjosi manimi.k Taip aš pradėjau ganyti pjovimui skirtas avis. Aš paėmiau dvi lazdeles: vieną pavadinau Malone, o kitą – Sąjunga.j) Aš irgi nebesigailėsiu krašto gyventojų. Aš pats atiduosiu kiekvieną į jo valdovo rankas; jie naikins šalį, o Aš jų negelbėsiu“.vie Pirkliai nesigailėdami pjauna jas. Pirkliai džiaugiasi, nes pralobo. Jų ganytojai taip pat nesigaili jų.Oh Viešpats, mano Dievas, man kalbėjo: „Ganyk pjovimui skirtas avis.g Klausyk – piemenų šauksmas! Sunaikintas jų išdidumas. Klausyk! Tai jaunų liūtų riaumojimas, nes sunaikinta Jordano didybė.f  Verk, kiparise, nes kedras krito, didingi medžiai sunaikinti! Verkite Bašano ąžuolai, nes iškirsta neįžengiamoji giria!Fe Libane, atidaryk savo vartus, ir ugnis tesuėda tavo kedrus!_d7 Aš sustiprinsiu juos Viešpatyje ir jie vaikščios Jo vardu“, – sako Viešpats.&cE Jie pereis per vargų jūrą. Aš sulaikysiu jūros bangas, išdžiovinsiu upės gelmes. Asirijos išdidumas bus pažemintas ir Egipto skeptras pašalintas.b+ Aš parvesiu juos iš Egipto krašto, surinksiu iš Asirijos. Į Gileado ir Libano kraštą juos atvesiu, nes jiems savame krašte bus ankšta.yak Aš juos išsklaidysiu tarp tautų. Tolimose šalyse jie neužmirš manęs, gyvens su savo vaikais ir sugrįš.W`' Aš juos surinksiu, nes išpirkau juos. Jie bus gausūs, kaip buvo anksčiau._{ Efraimai bus lyg karžygiai, jie džiūgaus kaip nuo vyno. Jų vaikai, tai matydami, džiaugsis ir dėkos Viešpačiui.W^' Aš sustiprinsiu Judo namus, išgelbėsiu Juozapą. Pasigailėsiu jų ir parvesiu juos iš tremties. Jie bus tokie, lyg niekada nebūčiau jų atmetęs. Aš esu Viešpats, jų Dievas, ir išklausysiu juos.] Jie bus karžygių tauta: sutryps kovoje priešą kaip gatvių purvą, nes Viešpats bus su jais ir išdidūs raiteliai bus sugėdinti.W\' Iš jų kils kertinis akmuo, palapinės stulpas, kovos lankas, galingi vadai.4[a „Prieš ganytojus užsidegė mano rūstybė, Aš nubaudžiau ožius. Kareivijų Viešpats aplankė savo kaimenę, Judo namus, ir padarė juos tarsi gerą kovos žirgą.6Ze Stabai kalba tuštybes, būrėjai skelbia melą, tuščių sapnų aiškinimą. Jų paguoda yra bevertė. Todėl jie klaidžiojo kaip avys ir skurdo, nes neturėjo ganytojo.Y% Melskite Viešpatį lietaus, atėjus vėlyvo lietaus metui! Viešpats surinks debesis ir duos gausų lietų, palaistys visus laukų augalus.dXA Koks didis Jo gerumas ir grožis. Javai pradžiugins jaunuolius ir jaunas vynas mergaites.W/ Tą dieną Viešpats, jų Dievas, juos išgelbės ir ganys kaip savo kaimenę. Jie bus kaip brangakmeniai karūnoje ir spindės virš Jo krašto.+VO Kareivijų Viešpats juos gins, jie ris ir naikins mėtyklių akmenimis. Jie gers ir bus triukšmingi kaip nuo vyno, jie bus pilni kaip indai, kaip aukuro ragai.U Viešpats bus virš jų ir šaudys strėlėmis kaip žaibais. Viešpats Dievas trimituodamas ateis su viesulais iš pietų.T# Aš naudosiu Judą kaip lanką, Efraimą kaip strėlę. Sione, Aš pakelsiu tavo sūnus prieš Graikiją ir padarysiu tave karžygio kardu.pSY Kaliniai, pasitikėkite ir sugrįžkite į tvirtovę! Dabar skelbiu, kad Aš jums atlyginsiu dvigubai.rR] Dėl padarytos su tavimi kraujo sandoros Aš išleisiu tavo kalinius iš duobės, kurioje nėra vandens.LQ Aš sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus, jos kovos lanką sulaužysiu. Jis skelbs taiką pagonims ir viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.=Ps Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio.  U~~y}}f|{{OzyyxxCwww vpuuMttss?rrtrqq0ppp3oznn`mmll5kk~jiiihhXhgg>ffVeeLddGccc2baa,`v`__6^^ ]]<\\\[[KZZ YYJXXWWqVVVUUETTTfSRRQQUPP6OOOONNZMMjMLLIKzJJcII|IHH*GGJFFBEEzE=DD|CCpBB AAx@@i??>>>/=<<M Tada Jis tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji.`=9 O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera sabato dieną“.< Jis jiems atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per sabatą įkris į duobę, nestvers ir neištrauks?; Ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): „Ar leistina sabato dieną gydyti?“8:k Iš ten išėjęs, Jis atėjo į jų sinagogą.49c Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats“.{8o Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.67g Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!s6_ Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per sabatą kunigai šventykloje pažeidžia sabatą ir nenusikalsta?5# Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.d4A Jis jiems atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę?n3U Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: „Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per sabatą draudžiama“.w2g Anuo metu sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė.;1q Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva“. 0 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.^/5 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. .9 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.*-O Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.1,[ Anuo metu Jėzus kalbėjo: „Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.S+ Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau“.<*q Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos.S) Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!?(w „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose.w'g Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo:?&w Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos vaikai“.Z%- Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’.]$3 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote’.#y „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:1"] Kas turi ausis klausyti – teklauso!“M! ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti.9 m Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki JonoiK Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima.7 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią’.hI Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo! Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose.  Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?5e Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi“. aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija.U# Jėzus jiems atsakė: „Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote:T! Jo paklausti: „Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“V% Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokiniusuc Baigęs nurodymus dvylikai savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose.)K *Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo atlygio“.) )Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.]3 (Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė.gG 'Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.N &Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs.  %Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs.3 a $Žmogaus namiškiai taps jam priešais’.i K #Atėjau sukiršinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.m S "„Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo.y k !O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“.o W Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.?y Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.8k O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti.wg Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios.! Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.fE Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir ką šnibždu į ausį, skelbkite nuo stogų.w „Taigi nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. 9 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Jei namų šeimininką jie praminė Belzebulu, tai ką bekalbėti apie namiškius!“S Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. 9 Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite išvaikščioję Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus.fE Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.m~S Brolis išduos mirti brolį ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos.G} Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse.|{ Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti.d{A Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdytojus ir karalius liudyti jiems ir pagonims.Vz% Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose.y{ „Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.mxS Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui“.w' Jei kas jūsų nepriimtų ir neklausytų jūsų žodžių, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų.}vs Ir jeigu namai bus verti, teateinie jiems jūsų ramybė. O jeigu nebus verti – jūsų ramybė tesugrįžta jums./uY Įeidami į namus, pasveikinkite juos.xti Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite.osW nei kelionmaišio, nei dviejų tunikų, nei sandalų, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio.Hr  Neimkite nei aukso, nei sidabro, nei variokų į savo juostas;q  Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!Ep Keliaudami skelbkite: ‘Prisiartino dangaus karalystė!’Bo bet verčiau eikite pas pražuvusias Izraelio namų avis.n Šiuos dvylika Jėzus išsiuntė, įsakydamas jiems: „Nepasukite keliu pas pagonis ir neužeikite į samariečių miestą,Im  Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris išdavė Jėzų.ulc Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Lebėjus, vadinamas Tadu;k Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, vadinamas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas;j/ Pasišaukęs dvylika savo mokinių, Jis suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visas ligas bei negalias.[i/ &Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį“.Sh %Tuomet Jis tarė savo mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža.ogW $Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.f7 #Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.Me "O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus jų valdovo jėga“.|dq !Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų“.Ic  Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį.Db Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą.naU Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“Z`- Tada Jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą“. _9 Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“m^S Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“9]m Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.e\C Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.i[K Jėzus paliepė: „Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik šaipėsi iš Jo.^Z5 Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią,Y) Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.WX' Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėsiu Jo drabužį – išgysiu“.|Wq Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą.IV  Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.'UG Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“.]T3 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko“.S Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.)RK Jėzus jiems atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.Q Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?“'PG Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“.]O3 Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.Nw Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ M Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.'LG Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.jKM Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.1J] Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus.=Is Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, – čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį: – Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!“uHc Kas gi lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?TG! Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kam piktai mąstote savo širdyje?NF Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: „Jis piktžodžiauja!“Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?“W='Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gergeziečių krašte, Jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu.i<KŽmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?“;-Jis jiems tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.d:AMokiniai pripuolę ėmė Jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk mus, žūvame!“U9#Ir štai ežere pakilo smarki audra, ir bangos liejo valtį. O Jis miegojo.98mJėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui Jį.`79Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius“.`69Kitas Jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“.5 Jėzus jam atsakė: „Lapės turi urvus, padangių paukščiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“.w4gTuomet priėjo vienas Rašto žinovas ir tarė Jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi!“V3%Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą.2{kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: „Jis pasiėmė mūsų negalias ir nešė mūsų ligas“. 1Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius,[0/Jis palietė jos ranką, ir karštis praėjo. Toji atsikėlė ir patarnavo jiems.^/5Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią.v.e Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, ir tebūnie tau, kaip tikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.i-K O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.~,u Todėl sakau jums: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.+ Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau tokio tikėjimo!J*  Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro“.)Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.8(kJėzus jam tarė: „Einu ir išgydysiu jį“.W''„Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi“.V&%Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, prie Jo priėjo šimtininkas, maldaudamas:%Jėzus pasakė jam: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.o$WJėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko.~#uIr štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: „Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų“.A"}Kai Jėzus leidosi nuo kalno, Jį sekė didelės minios.P!nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.J  Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“.Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.!Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos.r]Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’EDaugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’"=„Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.3aTaigi jūs pažinsite juos iš vaisių“.Z-Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį.FGeras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas – gerų.T!Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis – blogus.taJūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!pY„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai._7O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa“.y „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių.{o Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai“.#? Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.G Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę?c ? Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!X )Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.c ?„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.. U„Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų“. Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies“.oWArba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?!NKodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?wgKokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.2_„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.wg"Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo“.^5!Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.jM Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.wTodėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’"=Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?pYbet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.o~WIr kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,U}#O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?1|[Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?6{e„Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?8zi„Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“. y O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!“cx?„Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus.5wenes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis“.qv[Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,guG„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.t#kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai“.FsO tu, kai pasninkauji, pasitepk galvą ir nusiprausk veidą,;ro„Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.vqeo jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.jpMJeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,o Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’.Tn! ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.5me Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandienXl) teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.bk= Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,ljQNebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo.niUMelsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.)hKKai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.Og„Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.qf[kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai“.>ewKai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,4daTodėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.)cK„Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje.Ub#0Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas“.gaG/Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?g`G.Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?*_M-kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.4^a,O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,`]9+Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo.S\*Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.>[w)Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.^Z5(Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.zYm'O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.`X9&„Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’.kWO%Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto“.XV)$Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.aU;#nei žeme, nes ji – Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas.^T5"O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas,S !„Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’.5Rc O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.hQI„Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’.2P]Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą“.+OOJeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.kNOO Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.OM„Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’]L3Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko“.7KgGreitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą.J}palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.kIOTodėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,^H5O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį.sG_„Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. FTaigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, – neįeisite į dangaus karalystę“._E7Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.D5Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.uCc„Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.B#Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje“.|AqIr niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.X@)Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.&?E „Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.  Jz~~)}||E{{^zzzy{xx8w\vvWuuttHss{s)rrXqqqqpp8pooKnn^mmllkk"jj$izhh:gggff eYddcYbbRaana``:__l^^I]]]\\F[[ZZ}YYGXX_XWWAVVV!UU}UTTT*SS@RR3QQkQ9PtPOO"NNIMMjMLLDKKbK.JJJII*HHJGG2FFFEEdDD{DCCXCBBbAAbA@g??w?">>S==R<;;::%99m9 88Z7766855x5%44:33_22j111f00D//<.\--G,,6++**)):(''}'$&&A%%v$$|$##/""&! ^-RP 92DL#C6E)' j s  % ` Uk~u))XJoTWTas paklausė Jo: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk;S%Jis jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“. RIr štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“MMatydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas įvyko.S=Bet tas nesutiko, ėmė ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.b<=Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską sumokėsiu’..;UVos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’K:Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.p9YTada parpuolęs tarnas jį pagarbino ir tarė: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską tau sumokėsiu’.#8?Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti skolą, valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną ir vaikus bei visą jo nuosavybę, kad būtų sumokėta skola.t7aJam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų.u6c„Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais.m5SJėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių“.4'Tuomet Petras priėjo ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“K3Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų“. 2„Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.1#Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“. 0 Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.//O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’..+„Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.n-UTaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.,' Ir jei surastų – iš tiesų sakau jums – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.'+G Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?@*{ „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.%)C Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą“..(U Ir jeigu tavo akis traukia tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.J' Jei tavo ranka ar koja traukia tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ir kojom būti įmestam į amžiną ugnį.&yVargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina.L%O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.B$„Kas priima tokį vaikelį mano vardu, tas mane priima.i#KTaigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje“."ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę.8!kPasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jųo WTuo metu prie Jėzaus priėjo mokiniai ir paklausė: „Kas yra didžiausias dangaus karalystėje?“ETačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save“.^5Petras Jam atsakė: „Iš svetimųjų“. Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi.EJis atsakė: „Taip!“ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“  Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?“[/ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo.ucBūdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,LO šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku“.Jėzus jiems atsakė: „Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.lQTuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“eCJėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko./Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane“.PAš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti“. „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį.eCJiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas:S Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.5 Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“.U# Jėzus atsakė: „Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti.nU Tada Jo mokiniai Jį paklausė: „Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“  Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“.H  Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.U #Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“O Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando.5 cDar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!“+OTada Petras kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.LIr štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.veTen Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa.}Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį savo karalystėje“.}sNes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?wgNes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių“.{~oTada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: „Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!“[}/Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.e|CTada Jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad Jis yra Jėzus – Kristus.{-Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.zyIr Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.y)Jėzus jam atsakė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.QxTada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.;wqJis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“lvQJie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.u Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?“itK Tada jie suprato, kad Jis liepė saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.rs] Tad kaip nesuprantate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ar; Arba septynių kepalų keturiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?!qy Argi dar nesuprantate? Ar neprisimenate penkių kepalų penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?bp=Tai supratęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kodėl svarstote, kad nepasiėmėte duonos?OoO jie tarpusavy svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“.cn?Jėzus jiems tarė: „Būkite atidūs ir saugokitės fariziejų bei sadukiejų raugo“.Um#Keldamiesi į kitą ežero pusę, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos.#l?Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, tačiau jai nebus duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas“. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin.!k;ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apsiniaukęs dangus’. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų – ne.djAJis jiems atsakė: „Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’,hiIAtėjo fariziejų ir sadukiejų ir mėgindami prašė Jį parodyti jiems ženklą iš dangaus.Ph'Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.Zg-&O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.]f3%Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.zem$Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.6dg#Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.qc["Jėzus paklausė jų: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepalus ir kelias žuveles“.|bq!Mokiniai Jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?“Aa{ Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje“.&`EMinia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.B_}Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.g^GIš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.]Tada Jėzus jai tarė: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.{\oO ji atsiliepė: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo“.L[Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.QZTada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: „Viešpatie, padėk man!“[Y/Bet Jis atsakė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“. XBet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: „Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!“)WKIr štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“IV Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.dUAŠitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia“.TIš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.PSO kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.aR;Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?9QmJėzus atsakė: „Ar ir jūs dar nesuprantate?!MPTuomet Petras paprašė Jo: „Išaiškink mums tą palyginimą“.eOCPalikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.eNC Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.uMc Tada priėję Jo mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“lLQ Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.GK Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite!QJ Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’“.yIk‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.8HkVeidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:qG[tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.FO jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai: – Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui –~EuJuk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’fDEJis, atsakydamas jiems, tarė: „O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!rC]„Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų“.^B5Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:vAe$Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė – tapo visiškai sveiki.|@q#Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius.6?g"Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.j>M!Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: „Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!“0=[ Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.b<=Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Mažatiki, ko suabejojai?“x;iBet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“o:WJis atsakė: „Ateik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų._97Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu“.L8Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“w7gPamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: „Tai šmėkla!“`69Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.e5CTuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.l4QPaleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas. 3 Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią._27O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.\11Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.@0yIr, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms../WJis tarė: „Atneškite juos man“.X.)Jie atsiliepė: „Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis“.h-IBet Jėzus jiems atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti“.,3Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: „Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto“.g+GIšlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius. *  Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.X)) Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.[(/ Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.7'i Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą.K& Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti.f%EO ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.L$Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.P#Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.["/Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.u 4Tada Jis jiems tarė: „Todėl kiekvienas Rašto žinovas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.a; 3Jėzus paklausė jų: „Ar supratote visa tai?“ Jie atsakė: „Taip, Viešpatie“.T! 2ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.\1 1Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjųoW 0Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta.q[ /„Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su jūron metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų.a; .Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.R -Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų.,Q ,„Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą.nU +Tada teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis klausyti – teklauso!“Q  *ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.u c )Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš Jo karalystės visus papiktinimus bei piktadarius_ 7 (Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos ugnyje raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.e C 'Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai.d A &Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai.N %Jis jiems atsakė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus.  $Paleidęs minias, Jėzus parėjo namo. Prie Jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“.5 #kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: „Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“.`9 "Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų Jis jiems nekalbėjo,%C !Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.5c Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose“.' Jis pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje.B} Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“.iK Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių.pY Jis atsakė: ‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, eisime ir jas išravėsime’.~ Šeimininko tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’L} Kai želmuo paūgėjo ir subrandino vaisių, pasirodė ir raugės.Y|+ Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo.{} Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo dirvoje gerą sėklą.4za O pasėlis geroje žemėje – tas, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir neša vaisių: kas duoda šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.%yC Pasėlis tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turtų apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.x  Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina.mwS Pasėlis uolėtoje vietoje – tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima."v= Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio.9um „Tad pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.%tC Iš tiesų sakau jums: daugelis pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.Ls Bet palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.Kr Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’. q  Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.mpS Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta.xoi Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.`n9 Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota.Pm Priėję mokiniai paklausė Jo: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“1l] Kas turi ausis klausyti – teklauso!“ k  Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.Qj Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.Qi Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.|hq Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.cg? Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė.Qf Jis daug jiems kalbėjo palyginimais: „Štai sėjėjas išėjo sėti.xei Prie Jo susirinko didžiulė minia; todėl Jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o žmonės stovėjo pakrantėje.Nd Tą dieną, išėjęs iš namų, Jėzus atsisėdo ant ežero kranto.gcG 2Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis, ir sesuo, ir motina“.^b5 1Ir, ištiesęs ranką į savo mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!Va% 0Jis atsakė pranešusiam: „Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?“s`_ /Tada kažkas pranešė Jam: „Štai Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavim pasikalbėti“.l_Q .Jam tebekalbant minioms, štai Jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su Juo pasikalbėti.I^  -Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“.] ,Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.w\g +„Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda.W[' *Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas“.'ZG )Ninevės žmonės teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo, išgirdę Jonos pamokslą, o štai čia daugiau negu Jona.Y (Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.X 'Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.nWU &Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: „Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą“.^V5 %Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“.vUe $Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.iTK #Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.vSe "Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.R+ !Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių..QU Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje.P „Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus jiems atleistas.UO# Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto“. N Argi gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno? Tik tada jis apiplėš jo namus.bM= Bet jeigu Aš išvarau demonus Dievo Dvasia, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.L{ Ir jeigu Aš išvarau demonus Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai. J~~E}}D||m{{$z_z yyxx;wwSvuuuQutt ss8rrUqq]pp+oonn?mmCllml#kkjjRiishhfhgg?ffheeged`ccbbaa```_{_0^Y]]\\/[[=ZYY$XIWWqVVVUUsTTSSMRRRWQQPPRPOO*NNWMMyLLLNKkKJJeJ"IIMHHAGGGSFFF@EEkE3DDDDCCC7BBBAAAL@@{@7??Y>>`> ==4<7Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’A=}Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo.I< Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus.B;Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus.;:qPenkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos.9#„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.p8Y3Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.j7M2to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano.Z6-1ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais, –_570Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’,G4/Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų.O3.Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.2-„Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku?i1K,Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote“.0+Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.R/*Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats.@.{)Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.K-(Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.r,]'nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.+&Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,T*!%„Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.h)I$Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas“.>(w#Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.I' "Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.M&!Taip pat, visa šita išvydę, žinokite, jog tai arti, prie durų.% Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artėja vasara.)$KJis pasiųs savo angelus su skardžiais trimitų garsais, ir jie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.1#[Tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galybe ir didžia šlove."+Tuoj pat po tų suspaudimo dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos.:!oKur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.l QKaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.wg„Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite.3aŠtai Aš jums iš anksto tai pasakiau!“7nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.jMJei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’, – netikėkite, Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.veTuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.J Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą.<sVargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!9mo kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.J kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti ko nors iš savo namų,4ctada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus,„Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano),xiIr bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“.9m Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.@{ Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.E Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.N Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs.fE Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo.8 kTačiau visa tai – gimdymo skausmų pradžia. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų. Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.] 3Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus!’, ir daugelį suklaidins.R Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.%CKai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“O Jis jiems tarė: „Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta!“oWIšėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo tolyn. Priėjo Jo mokiniai, rodydami Jam šventyklos pastatus.'Ir sakau jums: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’“2_&Štai jūsų namai jums paliekami tušti.W'%„Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!B$Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą“.H #kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventyklos ir aukuro.E"Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Vienus iš jų užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto,X)!Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!-~U Pripildykite tad savo tėvų saiką!X})Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai.||qir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’.{Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapussz_Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.LyVargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.cx?Aklas fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė!w3Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo.GvAkli vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį.tuaVargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti!StIr kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir Tuo, kuris jame sėdi.Mso kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir Tuo, kuris joje gyvena.Tr!Todėl, kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo padėta,^q5Kvaili ir akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?pArba vėl sakote: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įsipareigoja’.ao;Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventykla, kuri pašventina auksą?"n=Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’.sm_Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.,lQVargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą.8ki Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.Yj+ Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.:io Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.Vh% Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas – Kristus._g7 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.tfaBet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas – Kristus, o jūs visi esate broliai.Ye+mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.SdJie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,uccJie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.|bqJie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.aTodėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro.F`„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai.@_{Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams:o^W.Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.Z]--Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?“\,‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.i[K+Jis tarė jiems: „O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:ZZ-*„Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?“ Jie atsakė: „Dovydo“.DY)Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:LX(Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“.RW'Antrasis – panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.0V[&Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.Uw%Jėzus jam atsakė: „ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.ET$„Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“MS#ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:QR"Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,4Qc!Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.zPm ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!“SOO apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:ONPrisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.]M3Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.[L/Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję“.,KSPo jų visų numirė ir ta moteris.=JuTaip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.yIkŠtai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.H„Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.rG]Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:@F{Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo. EJie atsakė: „Ciesoriaus“. Tuomet Jėzus jiems tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.?DyJis paklausė: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“HC Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė Jam denarą.]B3Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?UA#Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“^@5Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.M?Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.6>gNes daug pašauktų, bet maža išrinktų“.=/ Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.l<Q Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.j;M Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.x:i Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.S9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’._87Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.7Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.96mo kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.`59Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,J4 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’e3CJis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.e2C„Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.+1QJėzus vėl kalbėjo palyginimais:V0%.Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu.i/K-Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos._.7,Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.k-O+Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir duota tautai, kuri neš jos vaisių.3,_*Jėzus jiems tarė: „Ar niekada neskaitėte Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’.+')Jie atsakė Jam: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“.T*!(Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“?)y'Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė.(&Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai paveldėtojas! Eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą’.a';%Galiausiai jis išsiuntė pas juos savo sūnų, sakydamas: ‘Jie gerbs mano sūnų’.n&U$Jis vėl nusiuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais.p%Y#Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmėtė akmenimis.`$9"Atėjus vaisių metui, jis nusiuntė savo tarnus pas vynininkus atsiimti savo vaisių.V#%!„Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo vienas šeimininkas, kuris pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį.?"w Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai matydami, nė vėliau neatgailavote ir netikėjote juo“.D!Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“. Tada Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę. Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo.I Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo. 9„Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne’.Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jis tarė: „Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau“.]3O pasakyti – iš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu“.5cIš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“ Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime – iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’{Jėzus atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau.RKai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?“GIr visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami, – gausite“.`9Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks.a;Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!“:mPamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: „Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!“ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.4cRytą, grįždamas į miestą, Jis išalko.T!Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.B}ir sakė Jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?“$AO aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“, įpykoPŠventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos. ir tarė jiems: „Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’“.U Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolusP  O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.^ 5 Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas yra šitas?“ - Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“f EDidžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.i KJie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus.?yMokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė.„Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio“.I Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta:veO jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“.liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man.taKai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,c?"Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.M!Neregiai Jam atsakė: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys“.]3 Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“~uMinia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“~)Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“F}Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.|Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.G{ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.lzQBet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,yO Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.Jx Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.]w3Tuomet Jis tarė: „Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta“.7vgJėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?“ Jie atsakė: „Galime“.(uIJis paklausė jos: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje“.tyTada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti.dsAatiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels“. r„Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti,gqGIšvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:tpaTaip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų“.ro]Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’Zn-Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.|mq Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? l  sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.2k_ Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką,Pj Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.Ui# Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą.8hiAtėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’gJie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’. f Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’Ue#Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.{doJis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo._c7Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.ab;Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.a„Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.N`Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai – pirmi“.@_yIr kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.O^Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių.q][Tada Petras Jį paklausė: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave. Kas mums bus už tai?“i\KJėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma“.f[ETai išgirdę, Jo mokiniai labai nustebo ir klausė: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“ZIr dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę“.tYaTada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę.^X5Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.W5Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane“._V7Jaunuolis Jam tarė: „Viso to laikausi nuo savo jaunystės. Ko dar man trūksta?“OUgerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį“. ~~x~4}}Z}||H{{a{zzMyyxxxwwmvvWuu\ttLtsjsrr1qqpp:onnmmmAllVkk'jjVii:hhdgg!ffejdd~dcbbbaaVa``6__Z^^a]]L]\c[[[ZZwYYXXXjXWWYWVV=UU"TTSRRR(QQPPxPOO>NNMMvMLL+KK-JJbJIiIH{H!GGJFFEE^DDiDCCDBBAA@@G??%>>>=<,,i, +]+**W))u)>((B( ''T&&&%%$$ ##1""*!!d l*ww c5(bRo8" )^E( $ $ "  Sq+}y=J2u~c Jis atsakė: „Jums duota suprasti Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais,e}C Kai Jėzus pasiliko vienas, aplink Jį esantys kartu su dvylika paklausė apie palyginimą.H|  Jis pasakė jiems: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“{/Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni trisdešimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, treti šimteriopą“.jzMKiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus.QySaulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.~xuKiti nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo nedaug žemės, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.mwSJam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę padangių paukščiai juos sulesė.8vk„Paklausykite! Štai sėjėjas išėjo sėti.Hu Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas sakė:3t_Jis vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie Jo susirinko didžiausia minia, kad Jis net įlipo į valtį ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko ant kranto palei ežerą.Js #Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina“.\r1"Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!Bq!O Jis atsakė: „Kas yra mano motina ir mano broliai?“p Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: „Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs“.Uo#Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti.:noMat jie sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.ymkbet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam niekada nebus atleista, ir jis amžiams bus pasmerktas“.lIš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų;kNiekas negali įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada jis apiplėš jo namus.mjSIr jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis negali išsilaikyti ir žlunga.@i{Ir jei namai suskilę, tokie namai negali išsilaikyti.Ih Jei karalystė suskilusi, tokia karalystė negali išsilaikyti.igKO Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?fAtvykę iš Jeruzalės Rašto žinovai sakė: „Jis turi Belzebulą“, ir: „Demonų kunigaikščio jėga Jis išvaro demonus“.ce?Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto.Jd Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti.Kcir Judą Iskarijotą, kuris Jį ir išdavė. Ir jie grįžo namo.nbUAndriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį|aqZebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadinęs Boanerges, tai yra „griaustinio vaikai“);'`ISimoną, pavadinęs jį Petru;I_ ir jie turėtų valdžią gydyti ligas ir išvarinėti demonus:d^AJis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti`]9 Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį.@\{ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad Jo negarsintų.[} Taip pat netyrosios dvasios, vos tik Jį pamačiusios, parpuldavo priešais Jį ir šaukdavo: „Tu esi Dievo Sūnus!“uZc Mat Jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, kuriuos kankino ligos, veržėsi prie Jo, norėdami Jį paliesti.eYC Jėzus liepė mokiniams laikyti Jam paruoštą nedidelę valtį, kad minia Jo nesuspaustų.X)Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie Jo didelius darbus.vWeO Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero. Jį sekė didelė minia iš Galilėjos. Ir iš Judėjos,]V3Išėję fariziejai tuojau pradėjo tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.0UYTada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita.T{O juos paklausė: „Ar sabato dieną leistina daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo.MSJėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“\R1Jie stebėjo Jį, ar Jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti.RQJis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka.:Potaigi Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats“.KOIr pridūrė: „Sabatas padarytas žmogui, o ne žmogus sabatui;0NYPrie vyriausiojo kunigo Abjataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davė savo palydovams, nors niekam neleistina jos valgyti, tik kunigams“.MJėzus atsakė: „Nejaugi niekad neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę?bL=Fariziejai Jam sakė: „Žiūrėk, kodėl jie daro per sabatą tai, kas draudžiama?“ZK-Sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir Jo mokiniai eidami skabė varpas.AJ{Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui būtini nauji vynmaišiai!“I5Niekas nesiuva lopo iš naujo audinio ant sudėvėto drabužio; antraip naujasis atplėštų nuo senojo gabalą, ir pasidarytų dar didesnė skylė.fHEBet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.GJėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savim jaunikį, jie negali pasninkauti.FJono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Jie atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o Tavieji ne?“"E=Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“.3D_Rašto žinovai ir fariziejai, išvydę Jį valgantį su muitininkais ir nusidėjėliais, klausė Jo mokinių: „Kodėl Jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“0CYKai Jėzus Levio namuose valgė, drauge prie stalo su Jėzumi ir mokiniais sėdėjo daug muitininkų bei nusidėjėlių, nes tokių buvo daug ir jie sekė paskui Jį.B/Praeidamas Jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį muitinėje, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.\A1 Jėzus vėl nuėjo į paežerę. Didelė minia rinkosi prie Jo, ir Jis juos mokė..@U Šis tuojau atsikėlė ir, visiems matant, pasiėmęs neštuvus, išėjo. Visi stebėjosi ir garbino Dievą, sakydami: „Tokių dalykų mes niekad nesame matę“.>?w sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!“>  Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turintį valdžią atleisti žemėje nuodėmes, – čia Jis tarė paralyžiuotajam, –= Kas lengviau – ar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’?i<KJėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: „Kam taip svarstote savo širdyse?d;A„Kodėl Jis taip piktžodžiauja? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!“K:Tenai sėdėjo keletas Rašto žinovų ir svarstė savo širdyse:s9_Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!“:8mNegalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur Jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis.D7Tada keturi vyrai atnešė pas Jį paralyžiuotą žmogų.p6Ynedelsiant susirinko, ir taip gausiai, jog nė prie durų nebeliko vietos. O Jis skelbė jiems žodį.d5APo kelių dienų Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą. Žmonės, išgirdę Jį esant namuose,]43-Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį.3,„Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.F2+Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo:I1 *Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.i0K)Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“l/Q(Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“.W.''Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.s-_&Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs“.<,s%ir, suradę Jį, pasakė: „Visi Tavęs ieško“.3+a$Simonas ir buvę su juo nusekė iš paskoso*W#Anksti rytą, gerokai prieš aušrą, Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi.)"Jis pagydė daug sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų ir neleido demonams kalbėti, nes jie pažino Jį.3(a!Visas miestas buvo susirinkęs prie durų.a'; Vakare, saulei nusileidus, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius.y&kJis priėjęs paėmė ją už rankos ir pakėlė; karštis tučtuojau paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.T%!Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai Jam pasakė.^$5Išėję iš sinagogos, jie su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus.H# Garsas apie Jį kaipmat pasklido po visą Galilėjos kraštą.)"KVisi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!“Z!-Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.= uJėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“„Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!“PJų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko:jMŽmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.hIJie atėjo į Kafarnaumą, ir iškart, sabato dieną, Jis nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti.wgTuoj pat Jis pašaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų valtyje su samdiniais, jie nusekė paskui Jį.~uPaėjęs truputį toliau, Jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.<sIr tuojau, palikę tinklus, jie nusekė paskui Jį._7Jėzus jiems tarė: „Sekite paskui mane, ir Aš jus padarysiu žmonių žvejais“.Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.a;„Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!“gGKai Jonas buvo suimtas, Jėzus atėjo į Galilėją ir skelbė Dievo karalystės Evangeliją:{o Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo.1] Ir tuojau Dvasia Jį nuvedė į dykumą.dA Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi“.{ Vos tik išbridęs iš vandens, Jis pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant Jo.b= Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas pakrikštijo Jį Jordane.QAš jus krikštijau vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.|qJis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo sandalų dirželio.  Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo savo nuodėmes ir visi buvo krikštijami Jordano upėje.b =Jonas pasirodė dykumoje, krikštijo ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti.l QDykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’“q [kaip pranašų parašyta: „Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią.GJėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios naujienos pradžia, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,`9Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.DJį pamatę, jie pagarbino Jį, tačiau kai kurie abejojo.`9Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus.~uŠie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Šis žodis yra pasklidęs tarp žydų iki šios dienos.lQO jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį įtikinsime ir apsaugosime jus nuo nemalonumų“.`9 ir primokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, Jo mokiniai atėję naktį Jį pavogė.Q Tie susitiko su vyresniaisiais, pasitarę davė kareiviams daug pinigųm~S Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas įvyko.} Jėzus joms tarė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“.| Joms beeinant pranešti Jo mokiniams, štai Jėzus sutiko jas ir tarė: „Sveikos!“ Jos priėjo, apkabino Jo kojas ir pagarbino Jį.m{SJos skubiai paliko kapą, apimtos išgąsčio bei didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.1z[Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai Jį pamatysite’. Štai aš jums tai pasakiau“.sy_Jo čia nėra! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo.nxUO angelas tarė moterims: „Nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas.LwIšsigandę jo, sargybiniai ėmė drebėti ir sustingo lyg negyvi.Jv Jo išvaizda buvo tarsi žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas.u1Ir štai kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo angos, ir atsisėdo ant jo.}tsSabatui pasibaigus, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo.SsBJie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.br=APilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote“.gqG@Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją“. p ?ir kalbėjo: „Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.goG>Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejaiVn%=Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.|mqTu#Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: „Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą“.bS="davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.PR!Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: „Kaukolės vieta“),kQO Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.sP_Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.JO Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.;NoNupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“:MoJie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.`L9Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.VK%Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.[J/Visi žmonės šaukė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“HI Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“gHGJis klausė: „Ką bloga Jis padarė?“ Bet jie dar garsiau šaukė: „Nukryžiuok Jį!“G}Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?“ Jie visi rėkė: „Nukryžiuok Jį!“~FuTada valdytojas jiems tarė: „Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“uEcBet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.D3Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau“.BCNes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo. B Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“DATuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.b@=Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.O?Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.T>! Tada Pilotas klausė: „Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?“N= Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.<' O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.W;' ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs“.?:w Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: „Ir paėmė trisdešimt sidabrinių – įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų, –@9{Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.P8Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.7Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują“.E6Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.t5asakydamas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo? Tu žinokis!“4+Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,G3Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.u2cRytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.1'KPetras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.o0WJTada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys./{IPo kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda“.R.HJis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“-{GEinantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu“.Q,FBet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai“.+yETuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu“.B*Dsakydami: „Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?“i)KCTada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,@({BKaip jums atrodo?“ Jie atsakė: „Vertas mirties!“!';ATada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.0&Y@Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!“ %9?Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: „Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!“s$_>Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!“u#c=ir tarė: „Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’“.o"W\\E[[nZZZZYYYCX|X WWVVaUUT]SS~RRRQQaPPDPOcNNEMMLLPKK*KJJgIIIIHpHGGFFbFEDDyCCBBApA@z??{>>> ==-<<< ;;O::^:9a88z777)66_655244S33K222)11300|0-//]..f.--B,,G++**v))k((( ''4&&(%%$q###?"l!! SI-a'6Gq YYw8z( h ( ]  j * = 6<;VP.PQ Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės“. Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’“.]3 Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.< q Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“G  Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.r ] Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas, – niekaip neįeis į ją“. # Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.Q  Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.R Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.iK Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.2_ Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.>w Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.O ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.T! ‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,R O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.eC Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.N Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“.;q Jis jiems atsakė: „O ką jums įsakė Mozė?“c~? Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.}/ Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.| 2Druska – geras daiktas, bet jeigu ji netektų sūrumo, kuo ją pasūdyti? Turėkite savyje druskos ir taikiai gyvenkite tarpusavy“.S{ 1Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi, ir kiekviena auka bus druska pasūdyta.=Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!“t=aJis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.k<OŠis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.;'Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“Y:+Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.@9{Tada Jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“8#„O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?“ Jie atsakė: „Septynias“.7jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“.R6Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate, 59Tai supratęs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?W4'Jie svarstė tarpusavy, sakydami: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“.`39Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.a2;Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.T1! Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.0- Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: „Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!“r/] Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.V.% ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.K- O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juosX,)Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.W+'Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.*-Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.S)Jėzus paklausė: „Kiek kepalų turite?“ Jie atsakė: „Septynis“.W('Mokiniai Jam atsakė: „Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“d'AJei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.[&/„Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti.%{Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė:~$u%Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!“q#[$Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.f"E#Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.^!5"pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“v e!Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,M Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.oWPalikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.SParėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.kOTada Jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo, – demonas jau išėjęs iš tavo dukters“.b=Moteris tarė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius“.xiJėzus jai tarė: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.pYMoteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo, kad Jis išvarytų iš jos dukrelės demoną.oWIšgirdus apie Jį, moteris, kurios duktė turėjo netyrąją dvasią, atėjo ir puolė Jam po kojų.+OIšvykęs iš ten, Jis nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Užėjęs į vienus namus, Jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet Jam nepavyko to nuslėpti.I Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.hIgodumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.yIš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,GIr Jis pasakė: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.nUnes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?“Jis jiems sako: „Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti,T!Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą.1]Kas turi ausis klausyti – teklauso“. nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina._ 7Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite:m S savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote“.@ { tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai,! ; O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbán (tai yra: dovana Dievui), –~ u Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’.yk Ir Jis pridūrė: „Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!7Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų – puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote“.NVeltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’.$AJis jiems atsakė: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.-Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: „Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?“H Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.hIMat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas.Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti.W'Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės.Y+8Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar kiemus, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo Jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir visi, kas tik Jį paliesdavo, išgydavo.g~G7apibėgo visą apylinkę ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo Jį esant.A}}6Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jį,Z|-5Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezareto kraštą ir čia lipo į krantą.Z{-4nes nebuvo supratę duonos stebuklo, kadangi jų širdis tebebuvo užkietėjusi.{zo3Tada Jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas liovėsi. Mokiniai buvo didžiai apstulbinti ir be galo stebėjosi,oyW2Mat visi Jį matė ir išsigando. Bet Jis tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“\x11Šie, pamatę Jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti.Tw!0Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą Jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.Ov/Atėjus vakarui, valtis buvo ežero viduryje, o Jis vienas sausumoje.6ug.Juos paleidęs, Jis nuėjo į kalną melstis. t-Tuojau Jis privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol Jis paleisiąs žmones.;sq,O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų.Vr%+Jie pririnko dvylika pilnų pintinių duonos trupinių ir žuvies likučių.&qG*Ir visi valgė ir pasisotino.Gp)Jėzus paėmė penkis kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė savo mokiniams, kad padalintų žmonėms. Taip pat Jis padalino visiems tas dvi žuvis.Vo%(Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.En'Jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios žolės.|mq&Jis sako: „Kiek turite kepalų? Eikite ir pažiūrėkite“. Patikrinę jie atsakė: „Penkis ir dvi žuvis“.)lK%Bet Jėzus tarė: „Jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai tada klausia: „Ar mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“zkm$Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius kiemus bei kaimus, nusipirktų duonos, nes jie neturi ko valgyti“.mjS#Dienai baigiantis, priėjo prie Jo mokiniai ir kalbėjo: „Čia dykvietė, ir jau vėlyvas laikas.(iI"Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir Jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens; ir pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.h7!Bet žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis pažino Jį. Iš visų miestų subėgo ten pėsti, pralenkdami mokinius, ir susirinko pas Jį.9gm Ir jie išplaukė valtimi į negyvenamą vietą.2f]O Jis tarė jiems: „Eikite vieni į nuošalią vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo laiko nė pavalgyti.be=Apaštalai susirinko pas Jėzų ir papasakojo Jam viską, ką buvo nuveikę ir ko mokę.SdTai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, paėmė jo kūną ir palaidojo kape._c7ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai.xbiJis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto jam kalėjime galvą^a5Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl priesaikos ir svečių nesiryžo jai atsakyti.`yToji, skubiai atbėgusi pas karalių, paprašė: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.v_eTada ji nuėjusi paklausė savo motiną: „Ko man prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“a^;Ir jis prisiekė: „Ko tik prašysi, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“$]AErodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“.\5Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems.3[_nes Erodas bijojo Jono, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.OZErodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo,MYJonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“.XPats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs.lWQTai išgirdęs, Erodas sakė: „Tai Jonas, kuriam aš nukirsdinau galvą, – jis prisikėlė!“kVOKiti tvirtino: „Jis – Elijas!“ Dar kiti sakė: „Jis pranašas, kaip ir kiti pranašai“.BU}Karalius Erodas išgirdęs, – nes Jėzaus vardas tapo plačiai žinomas, – kalbėjo: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“.NT išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.)SM Jie išėjo ir skelbė atgailą,R Jei kurioje vietoje jūsų nepriimtų ir nesiklausytų, išeidami iš ten nusikratykite dulkes nuo kojų, kaip liudijimą prieš juos“.[Q/ Ir sakė jiems: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kol išvyksite.BP tik apsiauti sandalais, bet neapsivilkti dviejų tunikų.kOOLiepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei krepšio, nei duonos, nei pinigų dirže, –zNmJėzus pasišaukė pas save dvylika, ėmė juos siuntinėti po du ir davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.UM#Ir Jis stebėjosi jų netikėjimu. Jis ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.oLWIr Jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė.K{O Jėzus jiems tarė: „Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“.J3Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi Juo.:ImAtėjus sabatui, Jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi: „Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?RHIšvykęs iš ten, Jis, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę.]G3+Jis griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.pFY*Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Jie nustėro iš nuostabos.Ew)Paėmęs mergaitę už rankos, pasakė jai: „Talitá kum“; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“"D=(Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo.kCO'Įžengęs vidun, Jis tarė: „Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega“.sB_&Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius._A7%Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną.h@I$Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: „Nebijok, vien tik tikėk!“?#Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: „Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?“n>U"O Jis tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos“.=!Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą.8<k Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi.p;YJo mokiniai Jam atsakė: „Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’“:Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: „Kas prisilietė prie mano apsiausto?“e9CTuojau kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos.O8Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“d7AIšgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.6Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.I5 Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu.Y4+Jėzus nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė minia ir Jį spauste spaudė.v3ekarštai maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų“.m2SŠtai ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs Jį, puola Jam po kojų,v1eJėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia, ir Jis buvo paežerėje.0{Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi. /9bet Jėzus nesutiko ir pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo“.^.5Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė leisti pasilikti su Juo,U-#Tada žmonės ėmė Jėzų maldauti, kad Jis pasišalintų iš jų krašto.S,Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules. +9Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjį – tą, kuriame buvo Legionas, – apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.*Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.2)] Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.e(C Visi demonai maldavo Jį, sakydami: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“@'{ Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda.A&} Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.w%g Jėzus dar paklausė: „O kaip tu vadiniesi?“ Ji atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug“.Q$Jėzus mat buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“#ir ėmė garsiai šaukti: „Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“@"{Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jįu!cPer kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.& ENors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.X)Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.nUJam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.<sJie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.|q)Juos apėmė didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi Jis toks? Net vėjas ir ežeras Jo klauso!“Z-(Jis tarė jiems: „Kodėl jūs tokie bailūs? Ar vis dar neturite tikėjimo?“ 'Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.&Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį, šaukdami: „Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!“Z-%Pakilo didžiulė vėtra ir bangos daužėsi į valtį taip, kad ją jau sėmė.nU$Atleidę žmones, jie Jį pasiėmė, nes Jis tebebuvo valtyje. Kartu plaukė ir kitos mažos valtys.a;#Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jis tarė mokiniams: „Irkimės į aną pusę!“{o"Be palyginimų Jis jiems nekalbėdavo, bet kai pasilikdavo vienas su savo mokiniais, viską jiems išaiškindavo._7!Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė jiems žodį, kiek jie sugebėjo suprasti."= bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visus augalus ir išleidžia plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.oWJi kaip garstyčios grūdelis, kuris sėjamas dirvon. Jis yra mažiausias iš visų sėklų žemėje,q[Jėzus dar sakė: „Su kuo galima palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime?PDerliui prinokus, žmogus tuojau ima pjautuvą, nes pjūtis atėjo“.wgJuk žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje.b=Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam nežinant kaip.^ 5Jis kalbėjo: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, beriančiu dirvon sėklą.X )Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi“. -Jis sakė jiems: „Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta, ir jums, kurie girdite, bus dar pridėta.5 eJei kas turi ausis klausyti – teklauso!“t aJuk nėra nieko paslėpta, kas nebūtų apreikšta, ir nieko paslaptyje laikomo, kas neišeitų aikštėn.xiJis kalbėjo jiems: „Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?5cGeroje žemėje pasėta sėkla – tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: kas trisdešimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas šimteriopą“.}bet pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams nusmelkia žodį ir jis tampa nevaisingas.>wKiti sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį,Bet jie neturi savyje šaknų ir išsilaiko neilgai. Ištikus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jie tuoj pat pasipiktina.wgPanašiai ir su tais, kurie pasėti uolėtoje dirvoje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima.!Palei kelią sėjamas žodis – tai tie, kuriems vos išgirdus, tuoj pat ateina šėtonas ir išplėšia jų širdyse pasėtąjį žodį. ;Sėjėjas sėja žodį.q[ Ir Jis paklausė: „Nejaugi nesuprantate šito palyginimo? Tai kaip suprasite visus kitus palyginimus?- kad jie ‘regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos’“.  _%~~V}}@||d| {Izz8yvxxjwwwvzuu\uttt ss6rrqppp9oo6nsmmm.llklkk(j~j0iphhgg=ffIeee1dgccXbbSaaWa``_y^^<]]u\\e[[[;ZZYYXX&WW*VVUUJTTTSRRQQVPP/OONgMM9LL$KKdJJIIdHH\GGmFFF?EDDCCcBB+AAAEA @w??V>>j> ==b<Ir Jėzus pasakė: „Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse“._=Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“|^qVw4bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.]U33Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,)TM2Tada visi paliko Jį ir pabėgo.~Su1Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai“.lRQ0O Jėzus jiems tarė: „Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.xQi/Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.2P_.O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.`O9-Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: „Rabi!“, ir pabučiavo Jį.yNk,Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: „Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!“RM+Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos – Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.=Lu*Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.*KM)Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: „Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.sJ_(Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius – jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.>Iw'Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.qH[&Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.G{%Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?F$Jis sakė: „Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu“.tEa#Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.^D5"Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“dCA!Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.|Bq Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi“.A3Bet Petras dar atkakliau tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu“. Tą patį kalbėjo ir visi kiti.@3Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.M?Petras atsiliepė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!“E>Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją“.=Jėzus jiems tarė: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.9<mPagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną. ; Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.o:WJis jiems tarė: „Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.O9Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.8Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!“+7OŽmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“.T6!O Jis jiems tarė: „Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.p5YJie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: „Nejaugi aš?“, „Nejaugi aš?“4Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane“.&3GVakare Jis atėjo su dvylika.e2CMokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.`19Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums“.,0Qir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’ /  Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį.5 Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: „Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?“p-Y Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.b,= Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.+ Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė“.R*Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.)Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.l(QBet Jėzus atsiliepė: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.'Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!“ Ir jie murmėjo prieš tą moterį.d&AKai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: „Kam toks tepalo eikvojimas?S%Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.U$#Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio“.$#AIki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.8"k %Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“B! $kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių.  #Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidžiui giedant, ar rytmety,- "Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo toli, paliko namus, suteikė tarnams valdžią, kiekvienam paskyrė darbą, o durininkui įsakė budėti.U# !„Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada ateis laikas!hI Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas“.<s Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.I  Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.]3 Taip pat jūs, išvydę visa tai dedantis, žinokite, jog Jis jau arti, prie durų.w Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, žinote, jog artėja vasara. Jis pasiųs savo angelus, ir tie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.[/ Tada jie pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia jėga ir šlove.F dangaus žvaigždės kris ir dangaus jėgos bus sudrebintos.[/ „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos,Q Todėl būkite atidūs; štai Aš jums iš anksto visa tai pasakiau“. nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.jM Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’, – netikėkite,.U Ir, jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, Jis sutrumpino tas dienas. Tomis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiol, ir daugiau nebebus.6g Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą!<s Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!9 m o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.e C kas bus ant stogo, tenelipa žemyn į namus ir tegul neina ko nors pasiimti iš savo namų;B } „Kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią ten, kur jos neturi būti (kas skaito – teišmano), tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus;m S Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“. y Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas – savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš savo gimdytojus ir juos žudys.5c Kai suėmę jus ves, nesirūpinkite ir negalvokite iš anksto, ką kalbėsite. Kalbėkite tai, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite ne jūs, o Šventoji Dvasia.F Ir Evangelija pirmiau turės būti paskelbta visoms tautoms.1 Jūs saugokitės, nes atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius jiems liudyti.-S Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus žemės drebėjimų, bus badmečių ir neramumų. Tai gimdymo skausmų pradžia.dA Išgirdę apie karus ir karų gandus, neišsigąskite. Tai turi įvykti, bet dar ne galas.T! Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Tai Aš’, ir daugelį suklaidins.jM Jėzus, jiems atsakydamas, pradėjo kalbėti: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.b= „Pasakyk mums, kada tai įvyks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų klausė Jį:}s Jėzus jam atsakė: „Matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“.~} Jam išeinant iš šventyklos, vienas iš mokinių Jam sako: „Mokytojau, pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“~}u ,Visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą savo pragyvenimą“.|7 +Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į iždinę.T{! *Atėjo viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.~zu )Atsisėdęs ties iždine, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į ją pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai.hyI (Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą“.Px 'užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbingas vietas pokyliuose.w &Mokydamas Jis kalbėjo: „Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais ir būti sveikinami aikštėse,zvm %Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip Jis gali būti jo Sūnus?“ Didelė minia džiugiai Jo klausėsi./uW $Juk pats Dovydas Šventąja Dvasia pasakė: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.vte #Mokydamas šventykloje, Jėzus kalbėjo: „Kaip Rašto žinovai gali sakyti, jog Kristus yra Dovydo Sūnus?s# "Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.(rI !o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos“.}qs Tada Rašto žinovas Jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, Tu tiesą pasakei: yra vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis;p} Antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“.o/ tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis’, – tai pirmasis įsakymas.n{ Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats;w Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.;=o Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas.J<  Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko.%;C Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, – kadangi buvo jau vakaro valanda, – Jis su dvylika išėjo į Betaniją.h:I Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“l9Q Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu!c8? Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.e7C Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo.V6% O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.a5; Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: „Ką darote, kam atrišate asilaitį?“Y4+ Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.3w Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.>2u liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite“.x1i Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius,0} 4Tada Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgydė tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.t/a 3Jėzus jo paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“E. 2Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus. -  1Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia“.s,_ 0Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“+} /Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“**M .Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas. )  -Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.@({ ,ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.g'G +Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,&) *O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.G% )Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.f$E (Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu, – tai bus tiems, kuriems paskirta“./#W 'Jie sakė: „Galime“. Jėzus jiems tarė: „Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti."/ &Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?“j!M %Jie tarė: „Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitam – kairėje, Tavo šlovėje!“< s $Jis atsakė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“3 #Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime“.eC "tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels“.5 !„Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,=s Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:N Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai – pirmi“.:m ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje – amžinojo gyvenimo.;o Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl EvangelijosW' Tada Petras sakė Jam: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!“xi Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma“.\1 Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“jM Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę“.#? Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!jM Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!“]3 Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.V% Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane“. !QM~~}}G||${{{(zzyyCxx9wwUwvv uu!ttGsssHrrr qq(ppoonbmmUmllHkkljjj,iidihggrg?ffVfeeddPccc{cbbhbaaqa#``f`__+^^^>]]e\\n\[[QZZZ7YYY`XXX WW,VVuV+UU%TTgTSSRR^RQQPP]POODNNMM)LL!KKIJJJJ7II6HH+GzFF}FEE{DDcD'CCRBB2AArA!@)??[>>==G<;;;C::998877;6655l575444^4(3333V3 222w2R11`000//K..1---=,,,S++c*g*,))&(''g&&D%%_$$$@##""b!!! >lfu frV0Xb{% : c I o_,7N>Qh;INusileidęs su jais žemyn, sustojo lygumoje. Ten buvo daugybė Jo mokinių ir didelės minios žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko Jo pasiklausyti ir pagyti nuo savo ligų.J: Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku.S9Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju,g8GSimoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą, Joną, Pilypą ir Baltramiejų,x7i Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais:i6K Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.J5  O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką galėtų Jėzui padaryti.4 Ir, apžvelgęs visus aplinkui, tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas taip padarė, ir jo ranka tapo sveika kaip ir kita. 3 Tada Jėzus jiems pasakė: „Aš klausiu jūsų: ar per sabatą leistina gera daryti ar bloga? Gelbėti gyvybę ar pražudyti?“}2sBet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tas atsistojo.j1MRašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar Jis gydys per sabatą, kad rastų kuo Jį apkaltinti.s0_Kitą sabatą Jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi.J/ Ir Jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats“..%Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam neleistina valgyti, tik kunigams!“q-[Jėzus jiems atsakė: „Nejaugi neskaitėte, ką darė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai?b,=Kai kurie iš fariziejų jiems tarė: „Kodėl darote, kas per sabatą draudžiama?!“p+YVieną sabatą, Jam einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė.[*/'Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’“.T)!&Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko.(-%Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų.?'w$Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.e&C#Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“.j%M"Jėzus jiems atsakė: „Argi galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra jaunikis?$%!Tada jie sakė Jam: „Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?“L# Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai“.R"Jėzus jiems atsakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams.!1Rašto žinovai ir fariziejai murmėjo ir prikaišiojo Jėzaus mokiniams: „Kodėl jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“} sLevis savo namuose iškėlė Jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių.@{Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį.}sPo to išėjęs Jis pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“Visi didžiai stebėjosi ir šlovino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: „Šiandien matėme stebinančių dalykų!“jMTas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo.6eO kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje valdžią atleisti nuodėmes, – čia Jis tarė paralyžiuotajam, – sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo!“veKas lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir vaikščiok’?X)Jėzus, supratęs jų mintis, prabilo: „Kodėl taip svarstote savo širdyse?$ATada Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo svarstyti: „Kas per vienas šitas piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“\1Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!“5Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant stogo ir, praardę jį, nuleido ligonį kartu su neštuvais žemyn ties Jėzumi.{Štai vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir paguldyti priešais Jėzų.Z-Vieną dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, susirinkusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo Viešpaties jėga, kad gydytų žmones.2_O Jis pasitraukdavo į dykvietes melstis.wTačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir didelės minios rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti nuo savo ligų.5Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: „Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti“.|q Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir iškart raupsai pranyko.*M Jam esant viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: „Viešpatie, jei nori, gali mane apvalyti!“O Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nusekė paskui Jį. # taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi“.^ 5 Mat jį ir visus draugus apėmė nuostaba dėl to valksmo žuvų, kurias jie sugavo; Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ 5Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tie atplaukė ir pripildė žuvų abi valtis, kad jos beveik skendo.h ITai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net jų tinklas pradėjo trūkinėti.Simonas Jam atsakė: „Mokytojau, visą naktį vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl Tavo žodžio užmesiu tinklą“.eCBaigęs kalbėti, Jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, Jis paprašė truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.q[ir pamatė dvi valtis, stovinčias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus.lQKartą, kai minios veržėsi prie Jo klausytis Dievo žodžio, Jis stovėjo prie Genezareto ežero1],Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose.}+Jis jiems tarė: „Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas“.!;*Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų."=)Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų.%C(Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.~w'Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo.u}c&Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos.>|w%Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse.{$Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“ z #Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs. y"„Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!“kxO!Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti:Lw Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia.[v/Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones.5ueBet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino.t}pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn.Js Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino;rTaip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas“.hqIBet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje.2p]Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą._o7Ir Jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.DnO Jėzus jiems atsakė: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“.mVisi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: „Argi Jis ne Juozapo sūnus?!“olWIr Jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.kSuvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.7jiir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“.wig„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjųjhMJam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:~guJis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.3faJis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas.deASu Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas.Gd Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.Uc# Jėzus jam atsakė: „Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’“Sb ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’“.@a{ nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave,~`u Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn,_O Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’“B^Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo“.z]mVelnias Jam tarė: „Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.o\WTada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes.q[[Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu’“.eZCTada velnias Jam tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona“.Yketuriasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.bX=Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą!W=&Eno, Seto, Adomo, Dievo.:Vo%Matūzalio, Henocho, Jareto, Maleleelio, Kainamo,3Ua$Kainamo, Arfaksado, Semo, Nojaus, Lamecho,0T[#Serucho, Ragaujo, Faleko, Ebero, Salos,2S_"Jokūbo, Izaoko, Abraomo, Taros, Nachoro,.RW!Aminadabo, Aramo, Esromo, Faro, Judo,1Q] Jesės, Jobedo, Boozo, Salmono, Naasono,1P]Melėjo, Menos, Matatos, Natano, Dovydo,2O_Simeono, Judo, Juozapo, Jonamo, Eliakimo,2N_Jėzaus, Eliezero, Jorimo, Matato, Levio,/MYMelchio, Adijo, Kosamo, Elmadamo, Ero,8LkJoanano, Resos, Zorobabelio, Salatielio, Nerio,2K_Maato, Matatijo, Semeino, Josecho, Jodos,0J[Matatijo, Amoso, Naumo, Heslio, Nagajo,1I]Matato, Levio, Melchio, Janajo, Juozapo,pHYJėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, Helio,%GCir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi“.`F9Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pakrikštytas meldėsi, atsivėrė dangus,IE pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.D{Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias buvo padaręs,XC)Ir dar daug kitų paraginimų jis davė tautai, skelbdamas Gerąją naujieną.BJo rankoje vėtyklė: Jis kruopščiai išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.JA Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti sandalų dirželio. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.r@]Žmonėms esant apimtiems lūkesčio ir visiems mąstant širdyse apie Joną, ar kartais jis ne Kristus,?-Taip pat ir kariai klausė: „Ką mums daryti?“ Jis jiems atsakė: „Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga“.M> Jis sakė jiems: „Nereikalaukite daugiau, kaip jums nustatyta“.W=' Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, ką mums daryti?“}<s Jis joms atsakė: „Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro“.7;i Minios jį klausė: „Ką gi mums daryti?!“ :  Štai kirvis jau prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį“.59cDuokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.8Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: „Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo besiartinančios rūstybės?@7{Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’“.6)Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai tetampa tiesūs, o duobėti – išlyginti.5/kaip parašyta pranašo Izaijo žodžių knygoje: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus!Z4-Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą nuodėmėms atleisti,l3Qprie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, buvo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.s2_Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilenės tetrarchu,M14O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.03Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.2/_2Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.r.]1Jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“%-C0Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: „Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs“.J, /Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.+}.Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.8*k-Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.)w,Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.(+Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.W''*Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.?&y)Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.`%9(Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.t$a'Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.#y&Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.,"Q%o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.!#$Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,m S#ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.)K"Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, –O!Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.J  šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę“.2_kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:3anes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,S„Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,A}Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,iKJam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.%Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.lQir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“.uckaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui“, –yPasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui, –(IPraslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.J Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.>wVisi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.MPamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.U #Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. 7Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: „Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“.X )„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“S  Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:Y + Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose“.X) Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.q[ bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.s_ Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,`9Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.[/suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.[/Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,W'Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.&ETaip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.FTaigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.KToks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.d~ATomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.q}[PKūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.{|oOkad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią“.h{INir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,Tz!Mtu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimąxyiLO tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;MxKper visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse. –Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.Lj=Jie jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo“.FisElijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą“.G=ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą. <nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,N;Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,:) Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.A9} Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.W8' Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.?7y Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.Y6+ kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.[5/Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,a4;Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.q3[Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.!2;Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.A1}kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.0tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,`/9kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,M.Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,{-oO jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpačiui drauge veikiant ir patvirtinant žodį lydinčiais stebuklais. Amen.a,;Baigęs jiems kalbėti, Viešpats buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. +ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.t*aIr kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis,X))Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.a(;Jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.F'Pagaliau Jėzus pasirodė visiems vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo. Jis barė juos už jų netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę Jį prisikėlusį.U&# Ir šitie sugrįžę pranešė visiems kitiems, bet ir jais anie netikėjo.W%' Po to Jis pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu.O$ Tie, išgirdę, kad Jis gyvas ir kad ji pati Jį mačiusi, netikėjo.J#  Ji nuėjusi pranešė Jo bičiuliams, kurie liūdėjo ir verkė."1 Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalenai, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus.~!uJos skubiai išėjo ir nubėgo nuo kapo, nes drebėjo ir buvo apstulbusios. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.  Eikite, pasakykite Jo mokiniams ir Petrui: Jis eina pirma jūsų į Galilėją. Ten Jį pamatysite, kaip Jis yra jums sakęs“.%CJis joms tarė: „Neišsigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazariečio. Jis prisikėlė, Jo čia nebėra. Štai vieta, kur Jį buvo paguldę.s_Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį ilgais baltais drabužiais ir nustėro.RBet pažvelgusios pamatė, kad akmuo nuristas. O jis buvo labai didelis.T!ir kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“W'Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, saulei tekant, jos atėjo prie kapo Mo~~w}}`} ||{{Fzzizyy'xwwZvv@uu[utss rqrqpooo==<<<;;t; ::O9988877%665o443-22v111 00//..--,,++K**h));((P''w&&%%8$$T##}#"a!!b Z _>40fV D&J+>( A  m $ Yd?!PooM 5 Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl draugystės, tai dėl jo atkaklumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia. 4 O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’.[3/ nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir neturiu ko jam padėti ant stalo’.21 Jis kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepalus duonos,%1C ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto’“.30a Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdienL/ Jėzus tarė jiems: „Kai meldžiatės, sakykite: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.5.c Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus melstis, vienas iš Jo mokinių paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savo mokinius“.`-9 *o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.g,G )Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų,5+c (O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: „Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų“.l*Q 'Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių.)y &Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus.f(E %Jis atsakė: „Tas, kuris jo pasigailėjo“. Jėzus jam tarė: „Eik ir tu taip daryk!“]'3 $Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“4&a #Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu’. % "Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.F$ !O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.^#5 Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.f"E Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas ir, pamatęs jį, praėjo kita kelio puse.9!k Jėzus atsakydamas tarė: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį.Y + Norėdamas pateisinti save, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“G Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.3_ Tas atsakė: „ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį’“.B Jis tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ 9 Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“' Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško pamatyti, ką jūs matote, bet nepamatė, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.kO Atsigręžęs vien tik į mokinius, Jis tarė: „Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite."= Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus nori apreikšti“.hI Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: „Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.{o Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“./ Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.W' O Jis jiems sakė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus.}s Septyniasdešimt sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo“.} Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina Tą, kuris mane siuntė“.P Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro!?y Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums.A{ Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę, sėdėdami su ašutine ir pelenuose.H  Sakau jums: aną dieną Sodomai bus lengviau negu tam miestui.)K ‘Mes nusikratome prieš jus net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų. Tačiau vis tiek žinokite: Dievo karalystė prisiartino prie jūsų!’^ 5 O kai užeisite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į gatves, sakykite:f E Gydykite jame esančius ligonius ir sakykite jiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’\ 1 Kai nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta.  Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus.i K Ir jei ten bus ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus.Z- Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’`9 Nesineškite nei piniginės, nei krepšio, nei sandalų ir nieko kelyje nesveikinkite.D Eikite! Štai Aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų./ Jis sakė jiems: „Pjūtis tikrai didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.-S Po to Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti.|q >Jėzus tam atsakė: „Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“.~u =Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui Tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su savo namiškiais“.r] 1Jam tebekalbant, atėjo kažkas iš sinagogos vyresniojo namų ir tam pranešė: „Tavo duktė numirė. Nebevargink Mokytojo“.X=)0Tuomet Jėzus jai tarė: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik rami!“:<m/Moteris, matydama, kad neliko nepastebėta, drebėdama prisiartino, parpuolė Jam po kojų ir visų žmonių akivaizdoje papasakojo, kodėl prisilietė ir kaip tuojau pasveiko.i;K.Bet Jėzus atsakė: „Mane kažkas palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga“.B:}-Jėzus paklausė: „Kas mane palietė?“ Visiems besiginant, Petras ir šalia jo esantys tarė: „Mokytojau, minia Tave spaudžia ir stumia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’“o9W,prisiartino iš užpakalio ir prisilietė Jo drabužio apvado. Ir bematant kraujas liovėsi plūdęs.87+Viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu ir išleidusi gydytojams visus savo išteklius, – bet jos nė vienas negalėjo pagydyti, –x7i*Mat jo vienintelė, dvylikametė dukrelė buvo bemirštanti. Jėzus ėjo iš visų pusių spaudžiamas minios.6y)Ir štai atėjo vyras, vardu Jayras, sinagogos vyresnysis. Jis puolė Jėzui po kojų, maldaudamas ateiti į jo namus.@5{(Grįžtantį Jėzų pasitiko minia, nes visi Jo laukė.#4?'„Grįžk namo ir papasakok, kokių didžių dalykų tau padarė Dievas“. Tuomet jis nuėjo ir skelbė po visą miestą, ką Jėzus jam buvo padaręs.w3g&Vyras, iš kurio buvo išėję demonai, prašėsi paliekamas pas Jėzų. Tačiau Jis atleido jį ir paliepė:.2U%Tada visa gadariečių krašto minia ėmė prašyti, kad Jėzus pasitrauktų nuo jų, nes juos buvo apėmusi didelė baimė. Jis įsėdo į valtį ir grįžo atgal.Q1$Tie, kurie matė, papasakojo, kaip buvo išgydytas demonų apsėstasis.M0#Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir, atėję prie Jėzaus, rado žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų apsirengusį ir sveiko proto. Ir jie išsigando.Z/-"Pamatę, kas nutiko, piemenys pabėgo ir pranešė apie tai mieste bei kaimuose.z.m!Tada demonai, išėję iš žmogaus, apniko kiaules. Banda tuojau metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.i-K Tenai kalne ganėsi didelė banda kiaulių. Demonai prašė leisti sueiti į jas. Jėzus leido.I, Jie maldavo Jėzų, kad Jis neįsakytų jiems eiti į bedugnę.v+eJėzus jo paklausė: „Kuo tu vardu?“ Šis atsakė: „Legionas“. Mat į jį buvo įėję daug demonų.r*]Mat Jėzus buvo įsakęs netyrajai dvasiai išeiti iš to žmogaus. Dvasia dažnai jį sugriebdavo ir, nors jį saugodavo surakintą grandinėmis, supančiotomis kojomis, jis sutraukydavo pančius ir demonas jį varydavo į dykumą.2)]Pamatęs Jėzų, jis suriko, parpuolė prieš Jį ir ėmė garsiai šaukti: „Ko nori iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Maldauju, nekankink manęs!“D(Kai tik Jėzus išlipo į krantą, Jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras, kuris jau ilgą laiką turėjo demonų. Jis nedėvėjo drabužių ir negyveno namuose, bet laikėsi kapinėse.['/Jie atplaukė į gadariečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante.B&}O Jėzus paklausė juos: „Kur jūsų tikėjimas?“ Jie išsigandę ir nustebę kalbėjosi tarpusavy: „Kas Jis toks, kad įsakinėja net vėjams ir vandeniui, ir tie Jo klauso?!“.%UTuomet pripuolę jie ėmė žadinti Jį, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, mes žūvame!“ Atsikėlęs Jis sudraudė vėją ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla.y$kJiems beplaukiant, Jėzus užmigo. Ežere kilo audra. Bangos pradėjo semti valtį, ir jie atsidūrė pavojuje.y#kVieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: „Irkimės anapus ežero!“ Ir jie išplaukė.s"_O Jis atsakė: „Mano motina ir mano broliai – tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo“._!7Jam pranešė: „Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavimi pasimatyti“.[ /Pas Jėzų atėjo motina ir Jo broliai, bet negalėjo prieiti prie Jo per minią.Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs“.zmNėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn.„Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą.Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.8iSėkla, kritusi tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus.' Ant uolos – tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta.- Palei kelią – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti.E „Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis.0Y Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad ‘žiūrėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų’“.E Jo mokiniai paklausė: „Ką reiškia šis palyginimas?“"=O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių“. Tai papasakojęs, Jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“QKiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, nusmelkė juos.OKiti nukrito ant uolos, ir išdygę nudžiūvo, nes trūko drėgmės.7„Sėjėjas išėjo sėti savo sėklos. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, buvo sumindžioti, ir padangių paukščiai juos sulesė.lQSusirinkus gausiai miniai ir žmonėms iš visų miestų skubant pas Jį, Jis kalbėjo palyginimu:fEErodo prievaizdo Chūzo žmona Joana, Zuzana ir daug kitų, kurios jiems tarnavo savo turtu.ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų: Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Po to Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, pamokslaudamas ir skelbdamas Dievo karalystės Gerąją naujieną. Su Juo buvo dvylikaQ 2O Jis tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami“.t a1Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: „Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“8 k0Jis tarė jai: „Tavo nuodėmės atleistos“. /Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“.J  .Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.[/-Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų.M,Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas ašaromis ir šluostė savo plaukais.s_+Simonas atsakė: „Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“.Y+*Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?“zm)„Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt.hI(O Jėzus tarė: „Simonai, turiu tau ką pasakyti“. Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“@y'Tai matydamas, fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: „Jeigu šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį liečia, nes ji – nusidėjėlė!“$A&ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu.-%Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalopY$Vienas fariziejus pakvietė Jėzų kartu valgyti. Atėjęs į fariziejaus namus, Jis sėdo prie stalo.4~c#Bet išmintį pateisina visi jos vaikai“.}1"Atėjo Žmogaus Sūnus; Jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’.|y!Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos ir negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’.+{O Jie panašūs į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, vieni kitiems šaukia: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte’.Tz!„Su kuo galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs?|yqTik fariziejai ir Įstatymo mokytojai atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs, nesiduodami Jono krikštijami“.xJį išgirdusi, visa tauta, taip pat ir muitininkai, pripažino Dievo teisingumą, nes leidosi krikštijami Jono krikštu.w)Sakau jums: tarp gimusių iš moters nebuvo didesnio pranašo už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias Dievo karalystėje didesnis už jį.}vsJis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią’.euCTai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daug daugiau negu pranašo.!t;Ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Antai tie, kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena, yra karaliaus rūmuose.s'Jono pasiuntiniams nuėjus, Jis pradėjo kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?5reIr palaimintas, kas nepasipiktins manimi“.lqQTad atsakydamas, Jis tarė jiems: „Nuėję praneškite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena. p Kaip tik tuo metu Jis pagydė daugelį nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą.$oAAtėję pas Jį, tie vyrai tarė: „Jonas Krikštytojas mus siuntė pas Tave, klausdamas: ‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’“n!Tada Jonas, pasišaukęs du savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų paklausti: „Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“.mWVisa tai pranešė Jonui jo mokiniai.KlTa žinia apie Jį pasklido po visą Judėją ir visą apylinkę.kVisus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas iškilo tarp mūsų“, ir: „Dievas aplankė savo tautą“.QjNumirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.qi[Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo, ir Jis pasakė: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“Th! Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir Jis tarė: „Neverk!“#g? Kai Jis prisiartino prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienintelį motinos sūnų, o ji buvo našlė. Kartu su ja ėjo didelė miesto minia.ofW Po to Jėzus ėjo į miestą, vardu Nainą. Kartu su Juo keliavo daugelis Jo mokinių ir gausi minia.De Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.%dC Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums—net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!“\c1Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: ‘Eik’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čia’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai’, ir jis daro“.cb?Taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.qTada, pakėlęs akis į savo mokinius, Jis prabilo: „Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė.R=Visa minia stengėsi Jį paliesti, nes iš Jo ėjo jėga ir visus gydė.7<iBuvo pagydomi kankinamieji netyrųjų dvasių. M%~~Z}}9||| {}zzz?yydxxsww/vvutt6ss rr,qqRpptpoUnnWmmBllukkzjjPii}hhNggQffGeeRddfcccbbAaau``G__i^^]]]'\o[[[ZZnYYcYXwWWCVVGUU0TTSS0RQQQ-PP]OO.NNeN/MHLLeKKhJJnII>HHHLGGdGFIEEDD:CCCBBwBA@@Z??A>>w==1<;;::^9998877]6s65 44433@2211^00.//K..K--b-,++a***))K)(z(B'&&Q%%b%$###'""8!!  Fp2Nks-x o  @T F v    \t.zMs7_Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.I6 Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.l5QAr neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?“H4 Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?H3 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.]23Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.b1=Pamatęs juos, Jis tarė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.J0  ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“a/; Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstuQ. Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.- Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’“.M, Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.+Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?*}„Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?L)O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – ir jis paklausytų jūsų“.L(Apaštalai tarė Viešpačiui: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.'Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’, – atleisk jam“.p&YSaugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.%Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.n$UJėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina. # Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“.r"]O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų!’T!!Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!’k Ones aš turiu penkis brolius. Teįspėja juos, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’.]3Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus,#Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.(IBet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.B}Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’.kOKentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių.ykIr štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.wgJis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę laižydavo jo votis.KO prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius.ta„Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi.Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitą – svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja“.a;Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatymo iškris bent vienas brūkšnelis.wg„Įstatymas ir pranašai – iki Jono; nuo tada skelbiama Dievo karalystė, ir kiekvienas į ją veržiasi."=O Jis jiems pasakė: „Jūs žmonių akyse dedatės teisūs, bet Dievas mato jūsų širdis. Nes tai, kas žmonėse aukštinama, Dievo akyse bjauru“.T!Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.<q Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“.[/ Ir jeigu nebuvote ištikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?kO Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus?~u Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame. ! „Ir Aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus. #Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai“.* MPaskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’. Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. }Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek esi skolingas mano šeimininkui?’mSŽinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’. O ūkvedys tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs ūkvedžiavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti – gėda.3_Tuomet, pasišaukęs jį, šeimininkas pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo ūkvedžiavimo apyskaitą, nes daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu’.#Jėzus kalbėjo ir savo mokiniams: „Buvo vienas turtingas žmogus ir turėjo ūkvedį. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą.y Bet reikėjo džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado!’“[/Tėvas atsakė: ‘Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo.Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavo turtą su kekšėmis, tu tuojau papjovei jam nupenėtą veršį’..UO jis atsakė tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nedavei nė ožiuko pasilinksminti su draugais.W'Tada šis supyko ir nenorėjo eiti vidun. Tėvas išėjęs ėmė jį kviesti.wgTas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas papjovė nupenėtą veršį, nes sulaukė jo sveiko’.I~ Pasišaukęs vieną iš tarnų, jis paklausė, kas čia dedasi.t}aO vyresnysis jo sūnus buvo laukuose. Kai grįždamas prisiartino prie namų, išgirdo muziką ir šokius.w|gNes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.Q{Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir linksminsimės!!z;Bet tėvas įsakė savo tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas!iyKO sūnus jam tarė: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau, nebesu vertas vadintis tavo sūnumi’.x7Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Jam dar toli esant, tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo.Jw Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’Tv!Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau.xuiTada susiprotėjęs jis tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!otWJis geidė prikimšti pilvą bent ankštimis, kurias ėdė kiaulės, bet ir tų niekas jam neduodavo.hsITada apsistojo pas vieną tos šalies gyventoją. Tas jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti.Xr)Kai viską išleido, toje šalyje kilo didelis badas, ir jis pradėjo stokoti. q9 Praėjus kelioms dienoms, jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, iššvaistė savo turtą.p Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą.Bo Jis kalbėjo toliau: „Vienas žmogus turėjo du sūnus.dnA Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio“.m} Radusi susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’.l-Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kol suranda?/kWSakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.j+ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi, radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!’4icRadęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečiųh1„Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda?,gSTada Jis pasakė jiems palyginimą:pfYFariziejai ir Rašto žinovai murmėjo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“.Ve%Prie Jėzaus artindavosi visi muitininkai ir nusidėjėliai Jo pasiklausyti.mdS#Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausyti – teklauso!“fcE"„Druska – geras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?ibK!Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys“.Ua# Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.o`WArba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?!P_sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.\^1Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo,]Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?Q\Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.([I„Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys.OZKartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms:bY=Sakau jums, – nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’“.yXkTada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni.bW=Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip liepei, – padaryta, bet dar yra vietos’.EVTarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’.HU Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti’.lTQKitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti’.)SKTada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’.tRaAtėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’.iQKTada Jėzus jam pasakė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių.P}Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: „Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!“uOctai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“.XN) Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,xMi Pakvietusiam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.iLK Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.eKC Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau!’ Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje.J' ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą.I}„Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave,gHGMatydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą:0G[Ir jie nesugebėjo Jam į tai atsakyti. FO jiems pasakė: „Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per sabatą?“>EwTie tylėjo. Tada Jis ėmė, išgydė jį ir paleido.iDKJėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: „Leistina per sabatą gydyti ar ne?“Au #Štai jūsų namai paliekami jums tušti. Iš tiesų sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’“N@ "„Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!}?s !Bet šiandien ir rytoj, ir poryt turiu keliauti, nes negali taip būti, kad pranašas žūtų ne Jeruzalėje’“.5>c Jis jiems atsakė: „Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai Aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu viską atlikęs.= Tą pačią dieną atėjo keli fariziejai ir pasakė Jėzui: „Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori Tave nužudyti“.Y<+ Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai“.i;K Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje.!:; Ten bus verksmo ir dantų griežimo, kai pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus Dievo karalystėje, o patys būsite išmesti laukan.o9W O Jis tars: ‘Sakau jums, Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’h8I Tada imsite sakyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme Tavo akivaizdoje, Tu mokei mūsų gatvėse’.[7/ Kai namų Šeimininkas atsikels ir užrakins duris, jūs, stovėdami lauke, pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, Viešpatie, atidaryk mums!’ O Jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.f6E „Stenkitės įeiti pro siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.c5? Kažkas paklausė Jį: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtųjų?“ Jis atsakė jiems:R4 Jėzus ėjo mokydamas per miestelius bei kaimus ir keliavo į Jeruzalę.r3] Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.?2y Jis vėl tarė: „Su kuo palyginsiu Dievo karalystę?/1W Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Ji išaugo į aukštą medelį ir padangių paukščiai susisuko lizdus jo šakose“.R0 Jis tarė: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo ją palyginsiu?/ Kai Jis tai kalbėjo, visi Jo priešininkai liko sugėdinti, o minia džiaugėsi visais šlovingais Jo atliktais darbais..# Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė surišęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių sabato dieną?“- Viešpats jam atsakė: „Veidmainy! Argi kas iš jūsų neatriša per sabatą nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti?9,k Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus išgydė ją sabato dieną, pasakė miniai: „Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne per sabatą!“Y++ Jis uždėjo ant jos rankas, toji bematant atsitiesė ir ėmė garbinti Dievą.c*? Jėzus, pamatęs ją, pasišaukė ir tarė: „Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!“})s Čia buvo moteris, aštuoniolika metų turinti ligos dvasią. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti.7(i Sabato dieną Jėzus mokė vienoje sinagogoje.H'  Jei jis duos vaisių, gerai. O jei ne, tai iškirsk jį!’“g&G Anas jam atsakė: ‘Šeimininke, palik dar jį šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu.%! Ir tarė sodininkui: ‘Jau treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’$ Jis pasakė palyginimą: „Žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jo vaisių, bet nerado.O# Ne, sakau jums, bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite“.""= Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?L! Ne, sakau jums! Bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite.( I Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo? Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jam apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukomis.S ;Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.b= :Kai eini su kaltintoju pas valdininką, pasistenk dar kelyje su juo susitarti, kad jis tavęs nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.2_ 9Kodėl patys nenusprendžiate, kas teisu?r] 8Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti žemės ir dangaus veidą, tai kodėl gi neatpažįstate šio laiko?O 7Pučiant pietų vėjui, tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip būna. 6Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka.7 5Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.]3 4Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris.kO 3„Gal manote, kad atėjau atnešti žemėn ramybės? Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantaikos.c? 2Bet Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir kaip esu slegiamas, kol tai išsipildys!“W' 1„Aš atėjau uždegti žemėje ugnies ir taip noriu, kad ji jau liepsnotų!7g 0O kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.y /Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas.2] .tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.&E -Bet jeigu anas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti,G ,Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.O +Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį., Q *Viešpats atsakė: „Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį?b = )Tada Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą sakai tik mums, ar visiems?“m S (Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite“.  'Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, budėtų ir neleistų jam įsilaužti į savo namus.~ u &Jeigu jis grįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, palaiminti tie tarnai!-S %Palaiminti tie tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir priėjęs patarnaus jiems.5 $ir būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.E #„Tebūna jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti,9m "Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis“.I  !„Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.U# Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!“K Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta.iK Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia.J  Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite!+ Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai!3~_ Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų._}7 Jei tad jūs nesugebate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais?Z|- Kas gi iš jūsų galėtų savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?){K Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius!@z{ Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį. y  Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite._x7 Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.wwg O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ v Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’u+ Pagaliau jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.dtA Jis ėmė sau vienas svarstyti: ‘Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus’.`s9 Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių.zrm Jis pasakė jiems: „Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos“.Uq# Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ppY Vienas iš minios Jam tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“.Qo nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą pamokys jus, ką kalbėti“.ny Kai jie ves jus į sinagogas, pas valdininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ar ką atsakysite ir ką kalbėsite,my Kas tars žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiaus Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista.cl? O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje.}ks Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje.pjY O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.qi[ Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas.h Aš parodysiu jums, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs, turi galią įmesti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!rg] Sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau nieko padaryti.f} Todėl ką kalbėjote tamsoje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.be= Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma.Dd Tuo tarpu, kai susirinko nesuskaičiuojama minia, kad net vieni kitus trypė, Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės!Sc 6tikėdamiesi ką nors pagauti iš Jo lūpų, kad galėtų Jį apkaltinti.xbi 5Kai Jis jiems tai kalbėjo, Rašto žinovai bei fariziejai pradėjo smarkiai Jį pulti ir visaip kamantinėti,zam 4Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir einantiems trukdėte“.'`G 3pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventyklos!’ Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos.m_S 2kad iš šitos kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo,^ 1Todėl ir Dievo išmintis pasakė: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus nužudys, kitus persekios,o]W 0Taigi jūs liudijate, kad pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote jiems antkapius.V\% /Vargas jums! Jūs statote pranašams antkapius, o jūsų tėvai juos žudė! [9 .Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate.lZQ -Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, Tu ir mus įžeidi“. Y  ,Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“.kXO +Vargas jums, fariziejai! Jūs mėgstate pirmuosius krėslus sinagogose ir sveikinimus aikštėse.5Wc *Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti!aV; )Verčiau duokite gailestingumo auką iš to, ką turite, tai viskas bus jums nesutepta.GU (Neišmanėliai! Argi išorės Kūrėjas nesukūrė ir vidaus?T 'O Viešpats jam tarė: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nedorybės.^S5 &Tai matydamas, fariziejus stebėjosi, kad Jis nenusiplovė rankų prieš valgydamas.tRa %Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė Jį pietų. Įėjęs į vidų, Jis atsisėdo prie stalo.Q' $Taigi, jei visas tavo kūnas pilnas šviesos ir neturi jokios tamsios dalies, jis bus visas šviesus, lyg žiburio spindulių apšviestas“.=Pu #Todėl žiūrėk, kad tavoji šviesa nebūtų tamsa!O5 "Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus.N !„Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą.M1 Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šita karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslą, o čia daugiau negu Jona“.bL= Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas.WK' Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai.*JM Minioms gausėjant, Jis pradėjo kalbėti: „Ši karta yra pikta karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas.cI? Jis atsiliepė: „Labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.H' Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios Jam garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios Tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“#G? Tuomet eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir tada tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.;Fq Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus.-ES „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’.UD# Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“.~Cu Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims visus jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.VB% Kai apsiginklavęs galiūnas saugo savo namus, tada ir jo turtas apsaugotas.aA; Bet jei Aš išvarau demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.{@o Jeigu Aš išvarau juos Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai.? Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė? O jūs sakote, kad Aš išvarau demonus Belzebulo jėga.> Bet Jėzus, žinodamas jų mintis, tarė jiems: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų.==u Kiti, mėgindami Jį, reikalavo ženklo iš dangaus.a<; Bet kai kurie iš jų sakė: „Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo jėga“.o;W Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minios stebėjosi.):K Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“.=9u Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną?8 Kuris iš jūsų, būdamas tėvas, duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – duotų gyvatę?\71 Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.w6g Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta. #Px~~}}}N||V{{{$zzz)yyy!xxWwwdvvvuuu tssrr0qq1ppAoobonanmm9lllBkk$jj2iiiihhh:ggjg:ffCfeeXdd3ccbb|b'a``__b_ ^~^#]]s\\U[[q['ZZ+YYcXXFXWWtW VVUU2TT{T SSRR,QQDPP2OOONN_MMTLL@KKgJJrIIOHH5GxFFF/EE_DDCCCMBBB_BAA+@@0???L>>>2==.<_FTuomet jie visi klausė: „Tai Tu esi Dievo Sūnus?“ Jis atsakė: „Taip yra kaip sakote: Aš Esu!“U=#ETačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“.:<oDo jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.{;oC„Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,:BRytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:-9UAIr visaip kitaip jam piktžodžiavo.h8I@Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: „Pranašauk, kas Tave užgavo!“<7s?Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.46c>Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.B5}=Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.t4aywArtėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.Ux#&Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi Jo pasiklausyti šventykloje.ewC%Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje, o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne.v'$Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų“.;uq#It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.t5"Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.-Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:n=UTaip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.c<?Tada Jis jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.e;CParodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“.V:%Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: „Kodėl spendžiate man pinkles??9yAr reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?“'8GTaigi jie klausė Jį: „Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.87iJie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.,6QAukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.e5CKas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.4#Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: „O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’3Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems“. Tai girdėjusieji tarė: „Tenebūna šitaip!“`29Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas? 1Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.0w Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’R/ Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.i.K Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis."-= Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.%,C Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: „Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.]+3Tada Jėzus jiems tarė: „Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau“.-*UIr jie atsakė, kad nežino iš kur.)O jei sakysime – iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“.w(gJie svarstė tarpusavyje: „Jei pasakysime – iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’@'{ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“U&#Jis jiems tarė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:m%Sir klausė Jį: „Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?“$1Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais]#30tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jį klausėsi."}/Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,!w.Jis sakė jiems: „Parašyta: ‘Mano namai yra maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’“.\ 1-Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius.,jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.lQ+Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;lQ*„O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.]3)Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė:R(Jis jiems atsakė: „Sakau jums, jei šie tylės – akmenys šauks!“]3'Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“w&Jie šaukė: „‘Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!’ Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“+O%Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.?y$Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius.gG#Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.3a"Tie atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“.T!!Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kodėl atrišate asilaitį?“?y Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo pasakyta.iKO jeigu kas klaustų: ‘Kodėl jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“.+Osakydamas jiems: „Eikite į priešais esantį kaimą ir įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.mSPrisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius,STai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę.ykO tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!’“{ oJis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi.F Tie atsakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’r ]Šalia stovėjusiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.j MTai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’$ AJis atsiliepė: ‘Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.q[Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai’.iKAtėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.?yIr šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.W'Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina pelnė penkias minas’.  Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų’.RAtėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų’.Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.ta Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.} Tad Jis kalbėjo: „Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų."~= Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė.Q} Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.j|M Jėzus tarė: „Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus..{UO Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.SzTai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!“;yqŠis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.'xGKai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose“.uwcZachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti.av;troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio.SuIr štai žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis,+tQAtvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.xsi+Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.wrg*Šis atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave“.,qS)„Ko nori, kad tau padaryčiau?“Op(Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:yok'Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“Rn&Tada jis ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“8mk%Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.Il $Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.Lk#Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.ujc"Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.Li!Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels“.Nh Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.g/Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.tfair kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo“.!e;Jėzus atsakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystėsVd%Tada Petras tarė: „Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave“.GcJis atsakė: „Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui“.NbGirdėjusieji tai paklausė: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“jaMLengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!“q`[Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: „Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!A_}Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.3^_Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: „Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!“E]Tas atsakė: „Viso šito laikausi nuo savo jaunystės“.u\cĮsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’“.b[=Jėzus jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.ZwVienas valdininkas Jį paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“iYKIš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!“X'Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė._W7Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.&VESakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“./UW O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’_T7 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.>Su Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas.gRG „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas.]Q3 Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:xPiSakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“uOcTad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?VN%Ir Viešpats tarė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.Mvis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’“.mLSJis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,~KuTame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’dJAtardamas: „Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.^I5Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,~Hu%Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.@G{$Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas“.>Fw#Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.gEG"Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.eDC!Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.#CA Prisiminkite Loto žmoną!}BsKas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.BAŠitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.g@GO tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.h?ITaip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.>Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.K=Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.R<Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.;Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.j:MJums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’ – Nesekite jais ir neikite paskui juos.9wIr Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.8Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“. G~~~;}}h||"{{{zz3yyqyxxZwwTvvauuru'tt[ssSrrroqqq'ppnpoo6nnmmmCllUkkRjjYiinhhhgg2ffueee1dddd$ccbbib%aa``o___:^^^A]]]m]\\\c[[[[[ZZPYYeXXrXWWVV5UUTTzTSS6RR+QQ4PbPOOO>NMMuLL;KK~JJcIIAHHuGGcG FFsF%EE^DD[CC3BBvBA_@@q???>>====<;;j::?99988v77l666,55433s3221100}0/@/ .[.--Q-,++++U**I)))(@''4&&&%%E$$c$##"!!!- 6i82 2!@K|-0k@xu3Z w  J N  %dp0G^x5&ir neturite Jo žodžio, jumyse pasiliekančio, nes netikite Tuo, kurį Jis siuntė.w}%Ir mane pasiuntęs Tėvas pats paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję Jo balso, nei regėję Jo pavidalo,O"Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.b==!Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“R< O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.F;Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“-:UIr žmonės iš miesto ėjo pas Jį.t9a„Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“Q8O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:.7UTuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“@6{Jėzus jai tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“r5]Moteris Jam sako: „Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs“.U4#Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje“.33Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.p2YJūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas – iš žydų.1Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.s0_Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti“.M/Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.p.Ynes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.j-MMoteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,N,Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. + Tada moteris Jam tarė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai“.2*]O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.S) Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. (  Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?“y'k Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?=&s Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!“ %  Samarietė atsakė: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)L$(Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)e#CViena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“.|"qTenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.!Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.) MJam reikėjo eiti per Samariją.7ipaliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.<s(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija$Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.?y#Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.eC"juk ką Dievas yra siuntęs, Tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.J !O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,O Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima.-SKas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės, – žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis./YJis turi augti, o aš – mažėti“.J Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.jMJūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku.Y+Jonas atsakė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus./WTad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai, – štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį“.I Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.6gTada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami.kOPaskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo.a ;O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.u cKiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti. O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.| qKas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo. }Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. 9Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.^5kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.[/Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,{o Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, esantis danguje.}s Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.O Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?9m Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“'Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.FNesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.O~Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. } Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.|'Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“{Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“.Xz)Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.EyBuvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.dxAJam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes Jis pats žinojo, kas yra žmoguje.Aw}Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo.tvaPer Paschos šventę, Jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo Jo vardą, matydami Jo daromus ženklus.u#Todėl, Jam prisikėlus iš numirusių, Jo mokiniai prisiminė Jį apie tai kalbėjus ir jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytu žodžiu.6tgBet Jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.|sqTada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o Tu atstatysi ją per tris dienas?!“frEJėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu!“rq]Tada žydai kreipėsi į Jį, sakydami: „Kokį ženklą mums parodysi, jog turi teisę taip daryti?“dpAIr Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl Tavo namų sugrauš mane“.o{Karvelių pardavėjams Jis sakė: „Pasiimkite visa tai iš čia ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“n5Susukęs iš virvučių rimbą, Jis išvijo juos visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus ir išvartė stalus.pmYŠventykloje Jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, karveliais ir prisėdusių pinigų keitėjų.Al} Artėjant žydų Paschai, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.tka Paskui Jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.jy Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip Jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo Jį.i5 ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiol“.h/ Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (bet tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prižiūrėtojas pasišaukė jaunikį_g7Tada Jis sakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prižiūrėtojui“. Tie nunešė.Vf%Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus.ieKTen buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos.Jd Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“.Yc+Jėzus jai atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda“.LbPritrūkus vyno, Jėzaus motina Jam sako: „Jie nebeturi vyno“.?ayĮ vestuves buvo pakviestas ir Jėzus, ir Jo mokiniai.Y`+Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina.0_Y3Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.t^a2Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Pamatysi dar didesnių dalykų“.P]1Natanaelis sušuko: „Rabi, Tu Dievo Sūnus, Tu Izraelio karalius!“!\;0O Natanaelis Jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave“.x[i/Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!“wZg.Natanaelis jam tarė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ Pilypas atsakė: „Ateik ir pažiūrėk!“Y/-Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: „Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų“.DX,Pilypas buvo iš Betsaidos – Andriejaus ir Petro miesto.qW[+Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: „Sek paskui mane!“&VE*Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jonos sūnus, o vadinsies Kefas“ (išvertus tai reiškia: „Akmuo“). U )Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Kristų“).}Ts(Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nusekė paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus.S7'Jis jiems tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Jie nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.R7&Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“), kur gyveni?“GQ%Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nusekė paskui Jėzų.LP$Išvydęs einantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“gDievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė.]=3Nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.B<Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės.(;IJonas apie Jį liudija ir šaukia: „Čia Tas, apie kurį kalbėjau: Tas, kuris eina paskui mane, pirmesnis už mane yra, nes Jis buvo anksčiau už mane“.:Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos.\91 kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.m8S Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą,<7s Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė.V6% Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino.\51 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.>4wJis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą.b3=Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.22_Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.=1uŠviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.=0uJame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.N/Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.(.KJis pradžioje buvo pas Dievą.T-!Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.L,5Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.R+4Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.G*3Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.T)!2Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. (1Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“.-'U0Jūs esate šių dalykų liudytojai.o&W/ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.c%?.ir pasakė: „Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusiųD$-Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,U##,Paskui Jėzus jiems tarė: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse“.)"M+Jis paėmė ir valgė jų akyse.@!{*Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.u c)Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar turite čia ko nors valgyti?“7i(Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.'G'Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.W'&O Jis paklausė: „Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?<s%Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.\1$Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: „Ramybė jums!“iK#O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.R"kurie tvirtino: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!“pY!Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,ve O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“[/Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.Z-Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi“. Jis užsuko ir pasiliko su jais.U#Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.~uIr, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.MArgi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?“}Tada Jis jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!xiKai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė“.kOir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.w gBe to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapoz mO mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.R Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.( IJėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė Jam: „Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. /Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: „Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?“J O Jis paklausė jų: „Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?“9mJų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.W'Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.1]Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.) Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.]3 Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.yk Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.V% ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.0[Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius~y‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“d}ANėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:e|CJos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?s{_Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.@z{o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno..yWJos rado akmenį nuritintą nuo kapo,jxMPirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.nwU8Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.v7Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas.@u{6Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui.t5Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.Gs4Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.ry3kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės.fqE2Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus,rp]1Visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos, stovėjo atokiau ir viską matė.yok0Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.}ns/Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“my.Jėzus garsiu balsu sušuko: „Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’“. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią.Bl-Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau.nkU,Buvo apie šeštą valandą, kai visoje šalyje pasidarė tamsu, ir taip buvo iki devintos valandos.[j/+Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“._i7*Ir jis tarė Jėzui: „Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“.[h/)Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė“.[g/(Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas!zfm'Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: „Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!“leQ&Viršum Jo buvo užrašas graikų, lotynų ir hebrajų kalbomis: „Šitas yra žydų karalius“.Hd %ir sakydami: „Jei Tu žydų karalius – išgelbėk save!“Rc$Iš Jo tyčiojosi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam rūgštaus vyno>bu#Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbsti, jei Jis – Kristus, Dievo išrinktasis!“aw"Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.`!Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius – vieną iš dešinės, antrą iš kairės.<_s Kartu su Juo buvo vedami žudyti du nusikaltėliai.J^ Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sauso?“[]/Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’\!Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos nevaisingosios! Palaimintos įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!’{[oAtsigręžęs į jas, Jėzus tarė: „Jeruzalės dukros! Verkite ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo vaikų! ? ~~W}}R|||A{{{izzz yy-xx wvvyuuu(ttStsrrmqqpp oobnn~mmmmllPkk}jj6iihh]ggcgfffReedkccc2bbaala``7__E^^^)]]X\\k\;[[=[ ZZ@YYY-XXLWWWPVVVUzU%TT3SS=RRfQQ(PP\OO>==Q<<>;;)::199788877@66o6'55B44$322z11E00s0//S..%-- ,Y+++*u*-))I(((6''&&Y%%E% $$#=""nw Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.m O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.Ql Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.}ks Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.ljQ Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras._i7 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.jhM Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš – avių vartai.Tg! Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia._f7 O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.leQ Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.idK Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.6cg O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas. b „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. a9 )Jėzus jiems atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“.Z`- (Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“_{ 'O Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.G^ &Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.V]% %Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba“.H\  $Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“m[S #Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“eZC "Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.JY  !Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.MX Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!W Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią – tą Jis išklauso.qV[ Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!QU Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome“.]T3 Tada jie išplūdo jį ir pasakė: „Tu esi Jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai.S Šis atsakė: „Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?“PR Jie vėl klausė: „Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?“mQS Jis atsiliepė: „Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.P Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis“.LO Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.)NK Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.M) O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.`L9 Jo tėvai jiems atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.mKS ir paklausė jų: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“fJE Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvusI Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: „O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.LH Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato“. O kiti sakė: „Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!“ Ir jie tarp savęs nesutarė.$GA Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.PF O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.6Eg Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.JD  Tada jie paklausė: „Kur Jis?“ Šis atsakė: „Nežinau“.AC{ Jis atsakė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“.>Bw Tada jie klausė jį: „Kaip atsivėrė tau akys?“hAI Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Ne, tik panašus į jį“. O jis atsakė: „Tai aš“.|@q Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“*?M ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Pasiųstasis“.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.^>5 Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis4=c Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“u<c Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.p;Y Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.l:Q Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė aklas?“D9 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.8%;Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.l7Q:Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!“c6?9Tada žydai Jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“n5U8Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“./4W7Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs – melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.#3?6Jėzus atsakė: „Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.l2Q5Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?“=1s4Žydai Jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.h0I3Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius“.?/y2Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.i.K1Jėzus jiems atsakė: „Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.l-Q0Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“i,K/Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.a+;.Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?:*o-O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.r)],Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas._(7+Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.E'*Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.y&k)Jūs darote savo tėvo darbus“. Jie atsakė: „Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą – Dievą“.%(Bet dabar jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!$'Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.c#?&Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą“.z"m%Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.D!$Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.O #Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.zm"Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.!Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“E ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“.{oJėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;1]Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.nUMano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka“.6eO Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.;qJie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą. Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau“.dATada jie klausė: „Kas Tu esi?“ Jėzus atsakė: „Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.{Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu, – mirsite savo nuodėmėse“.  Jis atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o Aš – ne iš šio pasaulio.wgTada žydai ėmė kalbėti: „Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?“Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti“. Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda..UJie paklausė: „Kur yra Tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.SAš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“.OIr jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.s _O jeigu Aš ir teisiu – mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.< sJūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.H  Jėzus jiems atsakė: „Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.e C Tada fariziejai Jam pasakė: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.  Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.{ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.! Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: „Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.0[Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“. Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.Y+Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?“Sir kreipėsi į Jį: „Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.mSRašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryjetaAnksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.(~KJėzus nuėjo į Alyvų kalną.3}a5Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.|{4Jie jam tarė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos“.w{g3„Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?“Vz%2Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!X>)=Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?h=IC~~~+}}n}||i|{{z{zzKyy:xxwwMvvzv]vuuGttEss"rrqqVpp]oovnnnJmmllkkjnjiihhaggg3ffeesddZccic$bb4aa4``$__^^+]]o]#\V[[ZZ YY5XXLXWWkW VUUTTASSRRR`QQPPOOO$NN@MMcMLkLK}JJJ$IIrHH`HG]GFF.EDDCCkBBwAAAF@@e??>>6==*<<_ z<Jo1)TpYCt(N 4 ? F Fbd5T> #Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi."yTarnaitė durininkė tarė Petrui: „Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?“ Šis atsakė: „Ne!“;!oO Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tada anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun.( IPaskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą.pYTai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: „Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą“.c? ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo tų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis.B Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo~u Jėzus pasakė Petrui: „Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?“%C Tuomet Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus.nU kad išsipildytų Jo pasakyti žodžiai: „Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno“.|qJėzus atsiliepė: „Jau jums sakiau, kad tai Aš. Jei tad manęs ieškote, leiskite šitiem pasišalinti“, –^5O Jis vėl juos klausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Jėzaus iš Nazareto“.Y+Kai Jėzus ištarė: „Tai Aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.}Jie atsakė: „Jėzaus iš Nazareto!“ Jėzus tarė jiems: „Tai Aš“. Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų.lQTuomet Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“ Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.mSJo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir Jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi.Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įėjo į sodą.ykAš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose“.taTeisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.?wTėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.%Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.h IIr tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: )kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.\ 1Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės, –N Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.U #Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.<sPašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.=uJie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.Z-Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.wgAš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.oW Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.J  Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.6e Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu – tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.W' Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.mS Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!!;Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.E~Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.}%Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.t|aDabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.Y{+Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.zyTai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.ywnes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.x-Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;w-!Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“#v? Štai ateina valanda, – ir jau atėjo, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas./uYJėzus jiems atsakė: „Dabar tikite?tMes dabar suprantame, kad Tu viską žinai ir nereikia, kad kas Tave klausinėtų. Todėl tikime, kad Tu esi išėjęs iš Dievo“.[s/Mokiniai tarė: „Štai dabar Tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų.ar;Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą“.kqOjuk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs.fpETą dieną jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvą už jus, – oAš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.vneIki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.mTą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos.lTaip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.+kOGimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus.j+Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.Vi%Supratęs, kad jie norėjo Jį klausti, Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus dėl mano žodžių: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite’?bh=Tad jie klausinėjo: „Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką Jis kalba“.ngUTada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: „Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite’ ir: ‘Aš pas Tėvą einu’?“fPrabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite, nes Aš pas Tėvą einu“.re]Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.MdJi pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.c3 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.Gb Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.Ia  Dėl teismo, – kad šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas.^`5 Dėl teisumo, – kad Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite.0_[ Dėl nuodėmės, – kad netiki manimi.V^%Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.]Bet sakau jums tiesą: jums geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu.G\Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo.f[EO dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų neklausia: ‘Kur Tu eini?’"Z=Aš jums visa tai kalbėjau, kad tai valandai atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis.DYJie jums tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta.pXYJie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui.;Wq„Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.BVIr jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi buvote“.UyKai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – Jis liudys apie mane.hTIBet kad išsipildytų užrašytas Įstatyme žodis: ‘Jie manęs nekentė be priežasties’.&SEJeigu nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nedarė, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė, ir nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo.7RiKas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.QJei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės.^P5Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė.BO}Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: ‘Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų.(NIJei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs – ne pasaulio, bet Aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.cM?„Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų.9LmAš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!“JK Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.+JOJau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.?IyJūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.\H1 Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.VG% Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau.sF_ Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.E Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.UD# Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje!aC;Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.}BsJei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.A Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.@Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.%?CPasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, – taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.F>Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. =9Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus.E<„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas.;}Bet pasaulis turi pažinti, jog Aš myliu Tėvą ir darau taip, kaip Jis man įsakė. – Kelkitės, eikime iš čia!“n:UJau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir manyje jis neturi nieko.\91Ir dabar, prieš įvykstant, jums tai pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai įvyks.L8Jūs girdėjote, kaip Aš pasakiau: ‘Aš išeinu ir vėl sugrįšiu pas jus!’ Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad pasakiau: ‘Einu pas Tėvą’, nes mano Tėvas už mane didesnis.7'Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.6o Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.25_Aš jums tai pasakiau, būdamas su jumis,w4gKas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris mane siuntė. 3Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.2wJudas – ne Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“1/Kas žino mano įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį mylėsiu ir pats jam apsireikšiu“.[0/Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir Aš jumyse.p/YDar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes Aš gyvenu ir jūs gyvensite.>.wNepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus.-)Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.k,OIr Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius.5+eJei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.5*eKo tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu.a); Ir ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.(/ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą.h'I Tikėkite manimi, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje, arba tikėkite mane dėl pačių darbų! &9 Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu; Tėvas, esantis manyje – Jis daro darbus.6%e Jėzus jam taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?T$!Pilypas Jam sako: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir bus mums gana“.s#_Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau nuo šiol Jį pažįstate ir esate Jį matę“.w"gJėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.b!=Tomas Jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaip žinosime kelią?“? yKur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote“.q[Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.ucMano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.Q„Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!- &Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“w %Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!“'G $Simonas Petras Jį paklausė: „Viešpatie, kur Tu eini?“ Jėzus atsakė: „Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi mane“.U# #Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.  "Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.&E !„Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.mS O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje, – bematant Jį pašlovins“.kO Jam išėjus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.K Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.!; Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis duotų ką nors vargšams.Y+ Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.pY Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam pasakė: „Ką darai, daryk greičiau!“+ Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį duonos“. Ir, pamirkęs duoną, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.[/ Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“O Simonas Petras pamojo jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.c ? Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.e C Tada mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė.  Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė“.U # Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu..U Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: ‘Tas, kuris valgo su manimi duoną, pakėlė virš manęs savo kulną’.A} Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.O Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.yk Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.c? Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.ve Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: „Ar supratote, ką jums padariau?Y+ Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: „Jūs ne visi švarūs“. Jėzus jam atsakė: „Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi“.eC Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“~ Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi“.\}1 Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi“.l|Q Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: „Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?“{ Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.cz? Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu.myS žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,zxm Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,9wk Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.~vu 2Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad ką Aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs“.xui 1Nes Aš kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti. t  0Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną.|sq /Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, Aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį.\r1 .Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje.8qk -Ir kas mane mato, mato Tą, kuris mane siuntė.Xp) ,O Jėzus šaukė: „Kas mane tiki, tiki ne mane, bet Tą, kuris mane siuntė.Eo +nes žmonių šlovę jie brangino labiau už Dievo šlovę.n *Vis dėlto daugelis įtikėjo Jėzų net iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų Jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos,Mm )Izaijas tai pasakė, regėdamas Jo šlovę ir kalbėdamas apie Jį.l' („Jis apakino jų akis ir sukietino jų širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau“.8kk 'Jie neįstengė tikėti, nes vėl, anot Izaijo:j+ &kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?“Ui# %Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo, – h  $Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais“. Tai pasakęs, Jėzus pasišalino ir pasislėpė nuo jų.>gu #Jėzus jiems tarė: „Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina.Hf  "O žmonės Jam sakė: „Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Kodėl Tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?“He  !Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Jam reikės mirti.Rd O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“.bc= Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan.Ub# O Jėzus atsakė: „Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo šitas balsas.~au Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: „Angelas Jam kalbėjo“.}`s Tėve, pašlovink savo vardą!“ Tada iš dangaus pasigirdo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“_) Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą.^ Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas.]y Kas myli savo gyvybę, ją praras, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.\1 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių.[[/ O Jėzus jiems tarė: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.\Z1 Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui. Paskui Andriejus ir Pilypas pranešė Jėzui. Y Jie priėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos miesto Betsaidos, ir paprašė: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų“.AX} Tarp atėjusių per šventes pagarbinti buvo ir graikų.W  O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: „Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis nuėjo paskui Jį!“`V9 Žmonės todėl ir išėjo Jo pasitikti, kad buvo girdėję Jį padarius tą ženklą.tUa Taigi dabar liudijo minia, buvusi su Juo, kai Jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.T1 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie Jį parašyta ir jie buvo Jam tai padarę._S7 „Nebijok, Siono dukra: štai atvyksta tavo karalius, sėdėdamas ant asilaičio!“DR Jėzus, radęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:#Q? Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo Jo pasitikti, šaukdami: „Osana! Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu – Izraelio karalius!“iPK Kitą dieną gausi minia, susirinkusi į šventę, sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.NO nes daugybė žydų per jį pasitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.?Ny O aukštieji kunigai nusprendė nužudyti ir Lozorių,M! Daug žydų sužinojo Jėzų ten esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių.TL! Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite“.XK) O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.J  Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas.]I3 „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?“gHG Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė:G5 Paėmusi svarą labai brangaus tepalo iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namuose pasklido tepalo kvapas.pFY Ten iškėlė Jam vaišes. Morta patarnavo, o Lozorius kartu su kitais sėdėjo prie stalo su Jėzumi.Ew Šešioms dienoms belikus iki Paschos, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius.D 9Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur Jis esąs, kad galėtų Jį suimti.C 8Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: „Kaip jūs manote? Nejaugi Jis nebeateis į šventę?“jBM 7Artinosi žydų Pascha. Daugelis iš viso krašto prieš Paschą atėjo į Jeruzalę apsivalyti. 3Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą,n=U 2ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“.q<[ 1Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanotej;M 0Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą“.: /Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų.V9% .Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.f8E -Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.57c ,Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: „Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti“.J6  +Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“5 *Aš žinojau, kad visada mane girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs“.4 )Jie nurito akmenį nuo ten, kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: „Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai.^35 (Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“2/ 'Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs“.U1# &Ir vėl dejuodamas Jėzus atėjo prie kapo. Tai buvo ola, užrista akmeniu.n0U %O kiti sakė: „Argi Tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“G/ $Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip Jis jį mylėjo!“.- #Jėzus pravirko.a-; "paklausė: „Kur jį paguldėte?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“.j,M !Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs)+K Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir Jį pamačiusi, puolė Jam po kojų, sakydama: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“.*' Kai žydai, buvę su ja namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, nusekė paskui, sakydami: „Ji eina prie kapo“.b)= Jėzus dar nebuvo įėjęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur Jį pasitiko Morta.9(m Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį. '  Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: „Mokytojas atėjo ir šaukia tave“.~&u Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.W%' Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?“l$Q Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.`#9 Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną“.9"m Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“I!  Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos“.a ; Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.Y+ Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.R Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.N O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.O Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.fE Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su Juo!“iK Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį“.B Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė.a; Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.N Jo mokiniai atsiliepė: „Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks“.gG Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti“. ^~~}}}.|{{{zzSyyNxxuww/v0uuttdsssrqq:ppoo>nmmbll,kkSjj0iichggff!eedccjc bb4aar``__^^!]w]9\\\[[8ZZZ=YY)XWWVV;UxUTTMSSRQQ9PPPOO&NMMeML`KJJJDIHHH1GFF|EiDDCLBBAAI@@'?>>7==\<<-;;6:s988[77$66?5443322}2 11600N//k...G--U,,++s+(*S))^((''"&&"%%^$$^##5""[!!! 0*l(<jZZh0c/y,h S  1 P o+?cq^1Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: „Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.nUPaleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji.b=Vyras, kuris patyrė tą išgydymo stebuklą, buvo daugiau nei keturiasdešimties metų.Prigrasinę jie paleido juos, nerasdami už ką bausti, – dėl žmonių, nes visi garbino Dievą už tai, kas buvo įvykę.MJuk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome“.Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo!]3Ir vėl juos pasišaukę, įsakė jiems išvis neskelbti ir nemokyti Jėzaus vardu.Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie nė vienam žmogui daugiau nekalbėtų tuo vardu“./„Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams žinomas jų padarytas akivaizdus stebuklas, ir mes to negalime nuneigti.B Tada liepė jiems išeiti iš sinedriono ir ėmė tartis:Z -Bet, matydami stovintį su jais pagydytąjį, jie neturėjo ką pasakyti prieš. 3 Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi. { Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti“.c ? Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’.c? tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.fE Jeigu dėl gero darbo ligotam žmogui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas,lQTada Petras, kupinas Šventosios Dvasios, jiems atsakė: „Tautos vadovai ir Izraelio vyresnieji!mSPasistatę apaštalus viduryje, jie paklausė: „Kokia jėga ar kieno vardu jūs tai padarėte?“nUtaip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės.^5Rytojaus dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, vyresnieji ir Rašto žinovai,yBet daugelis, girdėjusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius padidėjo maždaug iki penkių tūkstančių.NJie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, nes jau buvo vakaras.s_kurie buvo labai pasipiktinę, kad apaštalai mokė žmones ir skelbė mirusiųjų prisikėlimą Jėzuje.nUJiems dar kalbant miniai, prie jų priėjo kunigų, šventyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų,~5Dievas pirmiausia jums prikėlęs pasiuntė savo tarną Jėzų, kad Jis atneštų jums palaiminimą, nukreipdamas kiekvieną nuo jo nusikaltimų“.1}[Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų tėvais, tardamas Abraomui: ‘Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės’.i|KIr visi pranašai, kurie tik kalbėjo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas.W{'O kiekviena siela, kuri to Pranašo neklausys, bus išnaikinta iš tautos’.+zOJuk Mozė tėvams pasakė: ‘Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visame kame, ką tik Jis jums sakys.yJį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė visų savo šventųjų pranašų lūpomis.Ix ir Jis atsiųstų jums iš anksto paskelbtąjį Jėzų Kristų.wTad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikaivwTaip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų savo pranašų lūpomis, būtent, kad Kristus kentėsiąs.fuEO dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinojimo, kaip ir jūsų vadai.DtJėzaus vardas – dėl tikėjimo Jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį jūs matote ir pažįstate. Iš Jėzaus kylantis tikėjimas suteikė jam visišką sveikatą jūsų visų akyse.psYJūs nužudėte gyvybės Kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai.`r9Jūs išsižadėjote Šventojo ir Teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį.Kq Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų tėvų Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsižadėjote Piloto akivaizdoje, kai tas buvo nusprendęs Jį paleisti.Hp  Tai matydamas, Petras kreipėsi į žmones: „Izraelio vyrai! Ko stebitės tuo ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo jėga ar savo šventumu būtume padarę, kad šis vaikščiotų?!o# Kadangi išgydytas luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę didžiai nustebinti susibėgo visi žmonės.n+ Jie pažino, kad tai tas pats, kuris sėdėdavo elgetaudamas prie Gražiųjų vartų. Visi nustėro ir nustebo dėl to, kas buvo jam atsitikę.Hm  Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą.!l;Jis pašokęs atsistojo, pradėjo vaikščioti ir kartu su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas šlovino Dievą.dkAIr, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo pėdos ir keliai bematant sustiprėjo.jBet Petras pasakė: „Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!“ai;„Pažiūrėk į mudu“. Jis pažvelgė į juos, tikėdamasis ką nors iš jų gauti.EhPetras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė:^g5Pastebėjęs beįeinančius į šventyklą Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos.MfTen buvo nešamas ir vienas žmogus, luošas nuo motinos įsčių. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų išmaldos iš ateinančių į šventyklą.Ue#Kartą Petras ir Jonas devintą maldos valandą ėjo drauge į šventyklą.d{/šlovindami Dievą, ir turėjo malonę visų žmonių akyse. O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.c5.Jie kasdien vieningai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, vaišindavosi su džiugia ir tauria širdimi,fbE-Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.@a{,Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.X`)+Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų.^_5*Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.^w)Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų.]w(Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: „Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!“\'Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“.:[m&Petras jiems tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.Zw%Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, vyrai broliai?“Y$Tad tvirtai žinokite, visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“.IX #kol Aš patiesiu Tavo priešus, tarsi pakojį po Tavo kojų’.{Wo"Juk Dovydas neįžengė į dangų. Jis pats kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,V!Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.JU  Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.TDovydas tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, kad ‘Jo siela neliks pragare ir Jo kūnas nematys supuvimo’.S)Būdamas pranašas ir žinodamas, jog Dievas jam prisiekdamas pažadėjo, kad iš jo palikuonių pagal kūną pakils Kristus užimti jo sosto,R+Vyrai broliai! Noriu jums drąsiai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos.^Q5Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’.ZP-nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo.bO=Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje,NJuk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau.tMaDievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje.LJį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.eKCIzraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto – vyrą, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų, – kaip ir patys žinote, –OJIr kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’.rI]Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.HAš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.gGGIr savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus.PF‘Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.GEbet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį:dDAŠitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda, –GCTada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: „Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius!JB  O kiti šaipydamiesi kalbėjo: „Jie prisigėrė jauno vyno“.\A1 Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?“e@C kretiečiai ir arabai, – girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis“.? Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai,`>9 Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,F=Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!r<]Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: „Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?;wKilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.\:1Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi.{9oVisi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.e8CJiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.{7oStaiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.Q6Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.o5WTada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaičiuotas prie vienuolikos apaštalų.|4qkad gautų dalį šioje tarnystėje ir apaštalystėje, nuo kurios nuklydo Judas, nueidamas į savąją vietą“.3{Po to meldėsi, sakydami: „Tu, Viešpatie, kuris pažįsti visų širdis, parodyk, kurį iš šių dviejų pasirenki,Y2+Ir jie išskyrė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų.1/pradedant Jono krikštu ir baigiant ta diena, kai Jis buvo paimtas iš mūsų aukštyn, reikia kartu su mumis tapti Jo prisikėlimo liudytoju“.y0kTaigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų,/+Nes Psalmių knygoje parašyta: ‘Jo kiemas tepavirsta dykviete, ir tegul niekas ten nebegyvena’, ir: ‘Tegul kitas perima jo tarnystę’..7Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu, – tai reiškia: ‘Kraujo sklypas’.- Bet jis nedorybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, perplyšo pusiau, ir visi jo viduriai išvirto.T,!Jis juk buvo priskaitytas prie mūsų ir turėjo dalį šioje tarnystėje.1+[„Vyrai broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašiškai išsakė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu.}*sVieną dieną, atsistojęs tarp brolių, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė:) Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais.i(K Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję, – Petras ir Jokūbas, Jonas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis.') Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, esančio netoli Jeruzalės, tokiu atstumu, koks leidžiamas nueiti per sabatą.>&u ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų“.% Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiaisj$M Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių.6#eKai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.p"YJis jiems tarė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia.h!ISusirinkusieji paklausė Jį: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“k Ones Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.3_Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;#?Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę. iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.eCPirmoje knygoje, Teofiliau, aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti4aYra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.}sTai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.6eTodėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?“oWJėzus atsakė: „Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“PPamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas bus šitam?“H Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas Tave išduos?“Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“?wIš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori“.Jėzus paklausė trečią kartą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“, ir atsakė: „Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.EIr antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu“. Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avis“.fEPapusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?“ Jis atsakė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius“._7Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.M Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.5 Jėzus tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas Tu esi?“, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.7 g Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.G  Jėzus jiems tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų“.d A Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.Q Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą.3Tada Jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės._7O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Jie atsakė: „Ne“.mSRytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.1[Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.#Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.X)Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.mSSavo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje.iKJėzus jam tarė: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“@{Tomas atsakė Jam: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“*~MPaskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis – būk tikintis“..}UPo aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“f|ETad kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis atsakė: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono – netikėsiu“.^{5Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.az;Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.Wy'Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: „Priimkite Šventąją Dvasią.dxAJėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu“.dwATai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.>vuTos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“juMMarija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs.Tt!Jėzus jai tarė: „Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’“.ss_Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“).Jr Jėzus jai tarė: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu“.]q3Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.}ps Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo“.o ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno.gnG O Marija stovėjo lauke prie kapo ir verkė. Verkdama ji pasilenkė, pažvelgė į kapo vidų-mU Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.[l/ Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.hkITada įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.rj]ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.jiMNetrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobulesLhPasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.]g3Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą.:foPetras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo.%eCJi nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur Jį padėjo“.dPirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas.Wc'*Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.qb[)Toje vietoje, kur Jį nukryžiavo, buvo sodas ir sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.{ao(Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys.`''Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris anksčiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsivežė apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio.K_&Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną.[^/%Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė“._]7$Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas“.k\O#Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.b[="tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.]Z3!Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų,fYE Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.WX'Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą, – nes tas sabatas buvo didi diena, – žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.fWEParagavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią.VTenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų.nUUTada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, – kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“mTSPaskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.~SuPamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“uRcPrie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija—Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė.mQSTodėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks“, – kad išsipildytų Raštas: „Jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą“. Šitaip kareiviai ir padarė._P7Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė Jo drabužius ir pasidalino juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.9OmPilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“ NŽydų aukštieji kunigai sakė Pilotui: „Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet: ‘Šitas sakė: Aš esu žydų karalius’“.!M;Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzų nukryžiavo, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai.yLkPilotas parašė užrašą ir prikalė ant kryžiaus. Buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“.mKSTenai jie Jį nukryžiavo; kartu su Juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje.dJANešdamas savo kryžių, Jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą.[I/Tada Pilotas atidavė jiems Jį nukryžiuoti. Jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė.RHBet tie šaukė: „Šalin, šalin! Nukryžiuok Jį!“ Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“.lGQBuvo diena prieš Paschą, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“+FO Tai išgirdęs, Pilotas išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę, kuri stovėjo vietoje, vadinamoje „Akmeninis grindinys“, hebrajiškai Gabata.7Eg Nuo tol Pilotas stengėsi Jį paleisti, bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, kalba prieš ciesorių“.1D[ Jėzus atsakė: „Tu neturėtum prieš mane jokios valdžios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė“.C Tada Pilotas Jam tarė: „Tu nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią Tave nukryžiuoti ir turiu valdžią Tave paleisti?“fBE Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzų: „Iš kur Tu?“ Bet Jėzus jam neatsakė.AA}Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando.@Žydai jam atsakė: „Mes turime Įstatymą, ir pagal mūsų Įstatymą Jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi“.G?Jį pamatę, aukštieji kunigai ir tarnai pradėjo šaukti: „Nukryžiuok Jį, nukryžiuok!“ Pilotas jiems sako: „Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės“.r>]Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!“=O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: „Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės“.N<ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir daužė Jam per veidą.q;[Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste3:aTuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų.d9A(Tada jie vėl visi ėmė šaukti: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas. 8 'Yra jūsų paprotys, kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį. Tad ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“7-&Pilotas Jo paklausė: „O kas yra tiesa?!“ Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: „Aš nerandu Jame jokios kaltės.z6m%Tada Pilotas Jį paklausė: „Vadinasi, Tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai: Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso“.K5$Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia“.r4]#Pilotas tarė: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man Tave atvedė. Ką padarei?“^35"Jėzus jam atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“s2_!Tada Pilotas vėl įėjo į pretorijų, pasišaukė Jėzų ir paklausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“d1A kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriais Jis nurodė, kokia mirtimi Jam reikės mirti.0)Pilotas jiems tarė: „Pasiimkite Jį ir teiskite pagal savo Įstatymą“. Žydai jam atsakė: „Mums neleista nieko bausti mirtimi“, –U/#Jie atsakė: „Jeigu Jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau Jo atvedę“.b.=Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: „Kuo kaltinate šitą žmogų?“ -9Iš Kajafo rūmų jie nuvedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Paschą.=,uPetras ir vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.+'Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: „Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su Juo?“*#Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Aplinkiniai paklausė jį: „Ar tik nebūsi vienas iš Jo mokinių?“ Tas išsigynė: „Ne!“N)Tada Anas pasiuntė Jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.r(]Jėzus jam tarė: „Jei kalbėjau negerai, pasakyk, kas negerai, o jei gerai, – kodėl mane muši?“ 'Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: „Šitaip atsakai vyriausiajam kunigui?!“p&YKodėl tad mane klausi? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką Aš sakiau“.-%SJėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susirenka žydai, ir nieko nekalbėjau slapčia.P$Vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų apie Jo mokinius bei Jo mokymą. #~~1}}/|| {zzzyybxxV~UUU"TTPSSSSRRQQMPPlOO6NNnNMLLfKKLJIIhHHQGG1FNEEDoDCCBBBAlA@@3??j>>o==<&Jis liepė sustabdyti vežimą, ir jie abu – Pilypas ir eunuchas – išlipę įbrido į vandenį, ir Pilypas jį pakrikštijo.=%Pilypas tarė: „Jei tiki iš visos širdies, tai galima“. Tas atsakė: „Tikiu, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus“.<$Keliaudami toliau, jie privažiavo vandenį. „Štai vanduo, – tarė eunuchas, – kas gi kliudo man pasikrikštyti?“u;c#Atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo tos Rašto vietos, Pilypas jam paskelbė Gerąją naujieną apie Jėzų.|:q"Eunuchas paklausė Pilypą: „Prašom paaiškinti, apie ką čia pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?“9{!Jis buvo pažemintas ir neteisingai nuteistas. Kas apsakys Jo giminę, jeigu Jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?!“85 Rašto vieta, kurią jis skaitė, buvo ši: „Tarsi avį vedė Jį į pjovyklą, ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas, Jis neatvėrė savo lūpų.7Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia.r6]Pribėgęs Pilypas išgirdo jį skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar supranti, ką skaitai?“O5Dvasia pasakė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo“.W4'o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją.C3Jis pakilo ir iškeliavo. Ir štai važiuoja etiopas eunuchas, aukštas Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pagarbinti,$2AViešpaties angelas prabilo į Pilypą, sakydamas: „Kelkis ir eik pietų link ant kelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias“.1O jie, paliudiję ir apsakę Viešpaties žodį, pasuko atgal į Jeruzalę, skelbdami Evangeliją daugelyje Samarijos kaimų.l0QSimonas atsakė: „Melskite už mane Viešpatį, kad manęs neištiktų tai, ką jūs sakėte“.M/Matau, tu pilnas karčios tulžies ir esi nedorybės pančiuose“.m.STaigi atgailauk dėl šio savo nedorumo ir melsk Dievą – gal Jis atleis tavo širdies sumanymą.j-MŠiame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis neteisi prieš Dievą.y,kBet Petras jam tarė: „Kad tu pražūtum kartu su savo pinigais, jei sumanei už pinigus gauti Dievo dovaną!p+Ysakydamas: „Duokite ir man tą jėgą, kad, kam tik uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią“.p*YPamatęs, kad apaštalų rankų uždėjimu teikiama Šventoji Dvasia, Simonas pasiūlė jiems pinigų,R)Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.l(QMat Ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu.]'3kurie atvykę ėmė melstis už samariečius, kad jie priimtų Šventąją Dvasią.o&WApaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė ten Petrą ir Joną,% Ir pats Simonas įtikėjo ir pasikrikštijęs nesitraukė nuo Pilypo. Jis buvo apstulbintas, matydamas daromus ženklus ir stebuklus.$w Bet patikėję Pilypu, kuris skelbė Dievo karalystę ir Jėzaus Kristaus vardą, ėmė krikštytis vyrai ir moterys.L# Gerbė jį todėl, kad ilgą laiką šis stebino juos savo kerais.d"A Visi – nuo mažo iki didelio – jį gerbė ir sakė: „Jis yra didelė Dievo jėga“.!) Mieste buvo vienas vyras, vardu Simonas, kuris nuo seno užsiiminėjo magija, stebindamas Samarijos gyventojus ir sakydamas esąs nepaprastas.8 kIr didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, išeidavo netyrosios dvasios, išgydavo daug paralyžiuotųjų ir luošų.lQMinios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, girdėdamos ir matydamos, kokius jis darė stebuklus.T!Pilypas, nuvykęs į Samarijos miestą, ėmė skelbti gyventojams Kristų.=uTuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė žodį.O Saulius niokojo bažnyčią, naršydamas po namus, tempdamas iš jų vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą.H Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo.DSaulius pritarė Stepono nužudymui. Tomis dienomis prasidėjo didelis Jeruzalės bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė po Judėjos ir Samarijos apylinkes.  duIr tuomet Jis davė jam apipjaustymo sandorą. Tada Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. Izaokui gimė Jokūbas, o Jokūbui gimė dvylika patriarchų.c‘Tačiau, – tarė Dievas, – Aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie išeis ir tarnaus man šitoje vietoje’. bDievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti ir skriaudžiami.a'Bet čia jam nedavė paveldėti nė pėdos žemės, tik pažadėjo ją atiduoti jo ir jo palikuonių nuosavybėn, nors jis dar buvo bevaikis. `9Tada jis paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, Dievas atvedė jį į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate.w_gir pasakė jam: ‘Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu’.8^iO Steponas prabilo: „Vyrai broliai ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną,B]Vyriausiasis kunigas paklausė: „Ar tikrai taip yra?“c\?Visi sėdintys sinedrione įsmeigė į jį akis ir matė jo veidą tarytum angelo veidą.[}Mes girdėjome jį sakant, kad Jėzus iš Nazareto išgriaus šią vietą ir pakeis Mozės perduotus mums papročius“.Z Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: „Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą.{Yo Taip jie sukurstė minią, vyresniuosius bei Rašto žinovus, užpuolę sučiupo jį ir nusivedė į sinedrioną.vXe Tada jie papirko keletą vyrų, kad tie sakytų: „Mes girdėjome jį piktžodžiaujant Mozei ir Dievui“.bW= Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo.'VG Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir ėmė ginčytis su Steponu._U7Steponas, pilnas tikėjimo ir jėgos, darė žmonėse didžių stebuklų ir ženklų.TyDievo žodis klestėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje smarkiai augo. Ir didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui.VS%Juos pastatė prieš apaštalus, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas.[R/Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui, ir jie išsirinko Steponą, vyrą pilną tikėjimo ir Šventosios Dvasios, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, prozelitą iš Antiochijos.FQo patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnavimui“.(PITodėl, broliai, išsirinkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, kupinus Šventosios Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui,|OqTuomet dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir tarė: „Nedera mums palikus Dievo žodį tarnauti prie stalų.>NuTomis dienomis, mokinių skaičiui augant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais žydais, nes kasdieniniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės.gMG*Kiekvieną dieną šventykloje ir po namus jie nesiliovė mokyti bei skelbti Jėzų Kristumi.yLk)O tie ėjo iš sinedriono džiaugdamiesi, kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą.`K9(Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido."J='o jeigu tai iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Žiūrėkite, kad nepasirodytumėte kovojantys prieš Dievą!“ Jie paklausė jo patarimo. I9&Todėl dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis sumanymas ir ši veikla iš žmonių, – jie žlugs savaime,2H]%Po jo, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė nemažai žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti.VG%$Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris laikė save kažkuo nepaprastu. Prie jo prisidėjo apie keturis šimtus vyrų, bet jis buvo užmuštas, visi šalininkai išsisklaidė ir nuėjo niekais.pFY#ir tarė susirinkusiems: „Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis.E/"Tuomet sinedrione pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalusVD%!Girdėdami šituos žodžius, jie baisiai įtūžo ir ketino juos užmušti.C Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta“. B Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą ir nuodėmių atleidimą.`A9Mūsų tėvų Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio.V@%Petras ir apaštalai atsakė: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių./?W„Argi mes jums drauste neuždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokymu ir dar norite ant mūsų užtraukti to žmogaus kraują“.a>;Taigi atsivedę apaštalus, pastatė juos sinedrione. Vyriausiasis kunigas jiems tarė:=yTada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos be prievartos, nes bijojo žmonių, kad neužmėtytų akmenimis.<Tuomet kažkas atėjęs pranešė: „Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi šventykloje ir moko žmones“.&;EIšgirdę tokį pranešimą, vyriausiasis kunigas, šventyklos apsaugos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti.:{„Kalėjimą radome saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome!“J9 Bet tarnai nuėję nerado jų kalėjime ir sugrįžę pranešė:w8gTai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė sinedrioną bei visą Izraelio tautos vyresniųjų tarybą ir nusiuntė į kalėjimą tarnus atvesti apaštalų.f7E„Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius“.[6/Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė:G5jie suėmė apaštalus ir įmetė juos į viešą kalėjimą.l4QTuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu,.3UTaip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo pagydomi.27Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų.O1Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.^05 Iš kitų nė vienas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė.~/u Per apaštalų rankas žmonėse vyko daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje.U.# Didelė baimė apėmė visą bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.|-q Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.2,] Tada Petras jai tarė: „Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“.x+iPetras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji.Y*+Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę.S)Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo.x(iIšgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius.4'aArgi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“$&APetras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?y%kir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų.T$!O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę[#/%pardavęs savo žemės sklypą, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.y"k$Jozė, apaštalų pramintas Barnabu (išvertus tai reiškia: „Paguodos sūnus“), levitas, kilęs iš Kipro,]!3#ir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo. "Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavo}s!Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir gausi malonė buvo su jais visais.+ Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.yJiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį.ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu“.ucO dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį,X)kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti.Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta,c?Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų’.r]Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? :I~~q}}Q||f{{zzz"yyfy)x^wwywvvMuu7ttEE9DDhDCpCBBRB)AA@@??&>==d<ZuKai ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta, ėmė mūsų prašyti: „Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose“. Ji tiesiog mus privertė.:YmViena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius.X Sabato dieną išėjome už miesto prie upės, kur pagal paprotį buvo maldos vieta, ir atsisėdę kalbėjome susirinkusioms moterims. W Iš čia atvykome į Filipus – pirmąjį šios Makedonijos dalies ir kolonijos miestą. Šiame mieste užtrukome kelias dienas.bV= Išplaukę iš Troadės, leidomės tiesiog į Samotrakę ir rytojaus dieną į Neapolį.U# Po šio regėjimo mes nedelsdami pasistengėme išvykti į Makedoniją, įsitikinę, kad Viešpats mus pašaukė skelbti jiems Evangeliją.T Čia Paulius naktį turėjo regėjimą: jam pasirodė makedonietis, kuris maldavo: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“1S]Perėję Myziją, jie nuėjo į Troadę.YR+Atvykę iki Myzijos, jie mėgino eiti į Bitiniją, tačiau Dvasia jų neleido.mQSJiems perėjus Frygiją ir Galatijos šalį, Šventoji Dvasia draudė jiems skelbti žodį Azijoje.JP Taip bažnyčios stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi.OyKeliaudami per miestus, jie liepdavo tikintiesiems laikytis Jeruzalės apaštalų bei vyresniųjų priimtų nutarimų.N1Paulius panorėjo jį pasiimti su savimi. Jis apipjaustydino jį dėl žydų, gyvenančių tame krašte. Mat visi žinojo jo tėvą esant graiką.=MuApie jį gerai liudijo Listros ir Ikonijaus broliai.!L;Paulius atkeliavo į Derbę ir Listrą. Ir štai ten buvo vienas mokinys, vardu Timotiejus, kurio motina buvo įtikėjusi žydė, o tėvas – graikas.IK )Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias.[J/(o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.{Io'Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,}Hs&bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.FG%Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,0FY$Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“.E}#Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį.,DS"Bet Silas nusprendė ten pasilikti.XC)!Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti ramybėje pas apaštalus.]B3 Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius.-AUSkaitydami šie džiaugėsi paguoda.]@3Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką."?=susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“u>cŠventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:Y=+Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu.L<kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.~;umes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,":=Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo,)9KJiems įteikė tokį raštą: „Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą broliams, kilusiems iš pagonių Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje.h8ITada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.x7iJuk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose“.6o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.U5#Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,34aNuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai.3kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas, – sako Viešpats, visa tai darantis’. 2‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu,71iČia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta:w0gSimonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones.^/5 Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „Vyrai broliai, paklausykite manęs! .9 Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių.e-C Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie“. ,  Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?[+/ Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.}*sIr Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.p)YĮsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų.G(Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.'7Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo“.&Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė.(%IBažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams.T$!Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.#+Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“.6"gIr jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką.!Sugrįžę jie sušaukė bažnyčią ir papasakojo, kokius darbus nuveikęs Dievas per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo vartus.x iIš ten išplaukė į Antiochiją, kur buvo pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė.?yPaskelbę žodį Pergėje, leidosi žemyn į Ataliją.8kApkeliavę Pisidiją, jie atvyko į Pamfiliją.&EKiekvienoje bažnyčioje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.3Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: „Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę“.yŠitame mieste jie skelbė Evangeliją ir išmokė daugelį. Paskui grįžo atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją.  Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. O rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę.1Bet iš Antiochijos ir Ikonijaus atvyko žydai ir, perkalbėję žmones, užmėtė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę jį mirusiu.T!Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų..UTačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo“.MPraėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais.šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, ‘kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’.dASužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią,' Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti.T! Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių – Hermiu, nes jis vadovavo kalbai. Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“iK garsiu balsu pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tas pašoko ir ėmė vaikščioti. Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kad būtų pagydytas,~uListroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs.% ETen jie skelbė Evangeliją.[ /jie sužinoję pabėgo į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apylinkes.g GKai pagonys ir žydai su savo vyresnybe susiruošė juos išniekinti ir užmėtyti akmenimis,P Miesto gyventojai suskilo: vieni buvo už žydus, kiti už apaštalus.# ?Tačiau jie ten išbuvo daug laiko ir drąsiai kalbėjo Viešpatyje, kuris liudijo savo malonės žodžius ir per jų rankas darė ženklus ir stebuklus.LBet tikėjimui nepaklusę žydai sukurstė pagonis prieš brolius.  Taip pat atsitiko ir Ikonijuje: jie nuėjo į žydų sinagogą ir kalbėjo taip, kad įtikėjo didelė minia žydų ir graikų.?y 4Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.M 3O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų./W 2Bet žydai, sukurstę pamaldžias bei gerbiamas moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių.:o 1Ir Viešpaties žodis pasklido po visą kraštą.w 0Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi skirtieji amžinajam gyvenimui.) /Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’“.eC .Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis. -Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius.S~ ,Kitą sabatą beveik visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio.1}[ +Sinagogos susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir pamaldžių prozelitų sekė Paulių ir Barnabą, kurie, kalbėdami jiems, įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje.r|] *Žydams išeinant iš sinagogos, pagonys prašė, kad ir kitą sabatą būtų kalbama apie tuos dalykus."{= )‘Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos’“.Jz  (Tad saugokitės, kad jums nepritaptų, kas pasakyta Pranašuose:{yo 'Ir kiekvienas, kuris tiki, išteisinamas Juo nuo viso to, nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas.hxI &Taigi tebūnie jums žinoma, vyrai broliai, kad per Jį jums skelbiamas nuodėmių atleidimas.1w] %O Tas, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.zvm $Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo.\u1 #Todėl ir kitoje vietoje sakoma: ‘Tu neleisi savo Šventajam matyti supuvimo’.!t; "O kad Jį prikėlė iš numirusių ir kad Jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: ‘Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui’.s7 !Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!’Nr Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną: tėvams duotąjį pažadąq  Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms.1p] Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių.doA Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą.nnU Nors nerado Jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad Jis būtų nužudytas. m Nes Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jo ir pasmerkdami įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną sabatą. l  Vyrai broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys Dievo bijantys žmonės! Tai jums atsiųstas šis išgelbėjimo žodis.(kI Baigdamas gyvenimo kelią, Jonas pasakė: ‘Kuo jūs mane laikote? Aš nesu Jis. Bet štai po manęs ateina Tas, kuriam aš nevertas atrišti kojų apavo’.Vj% Prieš Jam ateinant, Jonas skelbė atgailos krikštą visai Izraelio tautai.bi= Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas iškėlė Izraeliui Gelbėtoją Jėzų.>hu Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus’.g Tuo laiku jie ėmė prašyti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų._f7 Po to per keturis šimtus penkiasdešimt metų davė teisėjus iki pranašo Samuelio.Ue# paskui, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, išdalino jiems anų žemę.Gd Apie keturiasdešimt metų Jis pakentė jų elgesį dykumoje,*cM Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų tėvus, išaukštino juos, gyvenančius kaip ateivius Egipto šalyje, ir iškelta ranka išvedė juos iš Egipto.b  Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: „Izraelio vyrai ir Dievo bijantys žmonės, paklausykite!a/ Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Vyrai broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!“|`q O jie, išvykę iš Pergės, atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Sabato dieną nuėjo į sinagogą ir ten susėdo._ Išplaukę iš Pafo, Paulius ir jo palydovai atvyko į Pergę, Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.O^ Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo.\]1 Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės“. Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.\+ ir tarė: „Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?k[O Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jįZ Bet Elimas – magas (toks šito žodžio vertimas) – jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.Y# kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.oXW Perėję visą salą iki Pafo, jie susitiko vieną magą, netikrą pranašą žydą, vardu Barjėzų,cW? Atvykę į Salaminą, jie pamokslavo Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.fVE Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.TU! Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.%TC Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau“.3S_ Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Liucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.Rw Barnabas ir Saulius, atlikę savo uždavinį ir paėmę su savimi Joną, vadinamą Morkumi, sugrįžo iš Jeruzalės.,QS O Viešpaties žodis augo ir plito.vPe Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.EO Liaudis ėmė šaukti: „Tai dievo, ne žmogaus balsas!“wNg Nustatytą dieną Erodas, apsivilkęs karališkais drabužiais, atsisėdo į sostą ir sakė jiems prakalbą.HM  Erodas nirto ant Tyro ir Sidono gyventojų. Bet jie susitarę atvyko pas jį ir, palenkę savo pusėn karaliaus rūmininką Blastą, prašė taikos, nes jų kraštas maitinosi iš karaliaus.L7 Erodas, paieškojęs jo ir neradęs, ištardė sargybinius ir įsakė nubausti juos mirtimi. Po to iš Judėjos nuvyko į Cezarėją ir ten pasiliko.gKG Išaušus dienai tarp kareivių kilo nemenkas sąmyšis dėl to, kas galėję nutikti Petrui.fJE Ranka davęs ženklą laikytis tyliai, jis jiems papasakojo, kaip Viešpats išvedė jį iš kalėjimo. Jis dar pridūrė: „Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams“. Ir išėjęs jis nuėjo į kitą vietą.RI Tuo tarpu Petras toliau beldė. Atidarę jie pamatė Petrą ir nustėro.iHK Jie jai sakė: „Tu pakvaišai!“ Bet ji tvirtino savo. Tada jie tarė: „Tai jo angelas“. G Pažinusi Petro balsą, ji iš džiaugsmo pamiršo atidaryti vartus, bet nubėgo vidun ir pranešė, jog Petras stovįs už vartų.aF; Petrui beldžiantis į vartų duris, tarnaitė, vardu Rodė, atėjo paklausti, kas ten.~Eu Tai supratęs, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kuriuose daug susirinkusiųjų meldėsi.4Da Petras atsipeikėjęs tarė: „Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų minia“.aC; Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie prisiartino prie geležinių vartų į miestą, kurie savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga šalia ėjęs angelas nuo jo pasitraukė.yBk Petras išėjo ir sekė paskui jį, nesuvokdamas, kad angelo veiksmai tikri, nes jis tarėsi matąs regėjimą.A/ Angelas kalbėjo toliau: „Susijuosk ir apsiauk sandalus!“ Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: „Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!“D@ Ir štai ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: „Kelkis greičiau!“ Ir nukrito jam grandinės nuo rankų.,?Q Paskutinę naktį prieš Erodui išvedant Petrą, tas, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų kalėjimą saugojo sargybiniai.e>C Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui.=1 Suėmęs jį, įmesdino į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius, o po Paschos ketino išvesti jį prieš minią.f<E Pamatęs, kad tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintos duonos dienos.7;i Jis nukirsdino kalaviju Jokūbą, Jono brolį.Z:- Tuo metu karalius Erodas pakėlė ranką prieš kai kuriuos bažnyčios žmones.V9% Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.l8Q Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams.75 Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.H6  Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.?5w ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“.<4s Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliausw3g Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys.|2q Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.k1O Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją.k0O Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį./ Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų..5 Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie pamokslavo žodį vien tik žydams. - Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų“.2,] Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!“+{ Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: ‘Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’.d*A Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų.T)! Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai’.(5 Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: ‘Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru.'' Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus.v&e Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos.E% Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų.f$E Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: ‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’u#c Aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje’.V"% Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: ‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’! Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių.F  „Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.9m Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti:G „Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!“mS Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami:fE Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį.oW 0Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties vardu. Po to jie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.' /Tuomet Petras tarė: „Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu – šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?“B .Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą.y -Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana.pY ,Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio.s_ +Apie Jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gauna Jo vardu nuodėmių atleidimą“.yk *Jis mums įsakė skelbti žmonėms ir liudyti, kad Jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas.5 )beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto išrinktiems liudytojams, būtent mums, kurie su Juo valgėme ir gėrėme, Jam prisikėlus iš numirusių.O (Tačiau trečią dieną Dievas Jį prikėlė ir leido Jam pasirodyti,y 'Mes esame liudytojai visko, ką Jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė, pakabindami ant medžio.2] &kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo. ]q~~L}} |{{a{2zzEyXxxww6vv uu==<Jie klykė, mosavo drabužiais ir svaidė į orą smėlį.=Jie klausėsi jo iki šitų žodžių, o čia ėmė garsiai šaukti: „Nušluoti nuo žemės jį! Tokiam nevalia gyventi!“R<Bet Jis tarė man: ‘Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis’“.;O kai buvo pralietas tavo liudytojo Stepono kraujas, aš ten stovėjau pritardamas jo nužudymui ir saugodamas žudikų drabužius’. : Aš atsiliepiau: ‘Viešpatie, juk jie žino, kad Tavo tikinčiuosius iš visų sinagogų mesdavau į kalėjimą ir plakdavau.}9sir išvydau Jėzų. Jis pasakė: ‘Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane’.a8;Vėliau, sugrįžęs į Jeruzalę ir melsdamasis šventykloje, patyriau Dvasios pagavąh7ITad ko lauki? Kelkis, pasikrikštyk ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis Viešpaties vardo!’^65nes tu būsi Jo liudytojas visiems žmonėms, skelbdamas, ką girdėjai ir regėjai.5'O jis kalbėjo: ‘Mūsų protėvių Dievas išsirinko tave, kad pažintum Jo valią, išvystum Teisųjį ir išgirstum balsą iš Jo lūpų,z4m atėjęs stojo prieš mane ir tarė: ‘Broli Sauliau, praregėk!’ Ir tą pačią akimirką aš jį pamačiau.q3[ Toksai Ananijas, Įstatymo požiūriu dievotas vyras, apie kurį gerai liudijo visi aplinkiniai žydai,u2c Kadangi tos šviesos šlovės apakintas nieko nebemačiau, palydovų už rankos vedamas pasiekiau Damaską.)1K Aš dar paklausiau: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’ O Viešpats man tarė: ‘Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti’.b0= Buvusieji su manimi matė šviesą ir išsigando, bet negirdėjo man kalbančiojo balso./yAš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis man atsakė: ‘Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji’.p.YAš kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?’x-iMan keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus.Q,Tai gali paliudyti ir vyriausiasis kunigas, ir visa vyresniųjų taryba. Iš jų buvau gavęs laiškus broliams ir keliavau į Damaską, kad tenykščius surištus atgabenčiau į Jeruzalę nubausti.n+UTodėl iki mirties persekiojau šį Kelią, pančiodamas ir mesdamas į kalėjimą vyrus ir moteris.g*G„Aš esu žydas, gimęs Tarse, Kilikijoje, bet išauklėtas šitame mieste, prie Gamalielio kojų, tobulai išmokytas pagal mūsų protėvių Įstatymą, ir buvau ypatingai uolus dėl Dievo, kaip ir jūs visi šiandien.g)GIšgirdę jį kreipiantis į juos hebrajiškai, jie dar labiau nurimo. O jis kalbėjo toliau:W('„Vyrai broliai ir tėvai! Paklausykite, ką dabar pasakysiu sau apginti“.~'u(Tribūnas sutiko. Paulius atsistojo ant laiptų ir pamojo ranka miniai. Visiems nutilus, jis prabilo hebrajų kalba:&'Paulius atsakė: „Aš esu žydas iš Kilikijos Tarso, taigi žymaus miesto pilietis. Prašau tavęs, leisk man prabilti žmonėms“. %&Tai tu – ne anas egiptietis, kuris neseniai sukėlė sąmyšį ir išsivedė į dykumą keturis tūkstančius vyrų žudikų?“$%Vedamas į kareivines, Paulius kreipėsi į tribūną: „Ar galiu tau šį tą pasakyti?“ Šis atsiliepė: „Tu moki graikiškai?K#$Nes žmonių minia sekė iš paskos, šaukdama: „Mirtis jam!“^"5#Atėjus prie laiptų, dėl minios įsisiautėjimo kareiviams teko jį nešte nešti.&!E"Tuo tarpu iš minios šaukė tai šį, tai tą. Negalėdamas dėl triukšmo nieko tikro apie jį sužinoti, tribūnas įsakė nuvesti Paulių į kareivines.  !Prisiartinęs tribūnas suėmė Paulių ir įsakė surišti dviem grandinėmis. Paskui paklausė, kas jis esąs ir ką padaręs. Jis nedelsdamas su kareiviais ir šimtininkais atskubėjo ten. Jie, pamatę tribūną ir kareivius, liovėsi mušę Paulių.Jiems ketinant jį užmušti, įgulos viršininkui – tribūnui buvo duota žinia, kad visoje Jeruzalėje kyla sąmyšis.Sujudo visas miestas, subėgo žmonės, nutvėrė Paulių ir ištempė jį iš šventyklos. Durys bematant buvo uždarytos.xiMat jie prieš tai matė su juo mieste Trofimą iš Efezo ir manė, kad Paulius jį atsivedęs į šventyklą.Nėmė šaukti: „Izraelio vyrai, padėkite! Šitas žmogus visur visus moko prieš tautą, Įstatymą ir šią vietą. Jis net atsivedė šventyklon graikus ir suteršė šią šventą vietą“. Toms septynioms dienoms baigiantis, žydai iš Azijos, pastebėję Paulių šventykloje, sukurstė visą minią ir, nutvėrę jį,I Tada Paulius pasiėmė tuos vyrus ir kitą dieną su jais apsivalęs įėjo į šventyklą. Ten jis nurodė apsivalymo dienų pabaigą, kada už kiekvieną iš jų turės būti paaukota auka.1[O dėl tikinčiųjų iš pagonių, tai mes išsiuntėme nurodymus, kad jie saugotųsi to, kas paaukota stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo“.KPasiimk juos, apsivalyk kartu su jais ir prisiimk jų išlaidas, kad jie galėtų nusikirpti plaukus. Tada visi pamatys, jog gandai apie tave nieko verti ir tu nenukrypdamas laikaisi Įstatymo.V%Todėl padaryk, kaip tau sakome. Pas mus yra keturi vyrai, padarę įžadą.J Ką daryti? Jie būtinai susirinks, išgirdę, kad esi atvykęs.A{Bet jiems prikalbėta apie tave, kad tu mokai visus žydus, gyvenančius tarp pagonių, atsižadėti Mozės, sakydamas, jog jiems nereikia apipjaustyti vaikų nei laikytis papročių.-SJie išklausę šlovino Viešpatį ir tarė Pauliui: „Tu matai, broli, kiek daug tūkstančių žydų tapo tikinčiaisiais, ir jie visi uoliai laikosi Įstatymo.jMJuos pasveikinęs, jis smulkiai išdėstė visa, ką Dievas padarė pagonijoje per jo tarnystę.gGKitą dieną Paulius kartu su mumis nuėjo pas Jokūbą, kur buvo susirinkę visi vyresnieji.I Kai atvykome į Jeruzalę, broliai mus džiaugsmingai priėmė.zmMus lydėjo kai kurie mokiniai iš Cezarėjos ir nuvedė apsistoti pas vieną kiprietį, seną mokinį Mnasoną.GPo tų dienų, susiruošę į kelią, išvykome į Jeruzalę.a ;Jam nesiduodant perkalbamam, mes nurimome ir tarėme: „Tebūnie Viešpaties valia!“, Q Bet Paulius atsakė: „Kodėl raudate ir draskote man širdį? Aš pasirengęs Jeruzalėje dėl Viešpaties Jėzaus ne tik būti supančiotas, bet ir numirti!“X ) Tai išgirdę, ir mes, ir tenykščiai prašėme, kad jis neitų į Jeruzalę.q [ Atėjęs pas mus, jis paėmė Pauliaus juostą ir, susirišęs ja rankas ir kojas, tarė: „Taip sako Šventoji Dvasia: ‘Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas’“.` 9 Mums bebūnant ten daugiau dienų, iš Judėjos atėjo vienas pranašas, vardu Agabas.L Jis turėjo keturias netekėjusias dukteris, kurios pranašaudavo.7gKitą dieną Paulius ir mes, buvę su juo, vėl iškeliavome ir atvykome į Cezarėją. Ten nuėjome į evangelisto Pilypo, vieno iš septynių, namus ir pas jį pasilikome.wKeliaudami toliau iš Tyro atplaukėme į Ptolemaidę. Ten pasveikinome brolius ir pasilikome pas juos vienai dienai.RVieni su kitais atsisveikinę, sulipome į laivą, o jie sugrįžo namo.8iPraėjus toms dienoms, mes išėjome ir leidomės į kelionę, o jie visi kartu su žmonomis ir vaikais palydėjo mus iki miesto ribos. Pajūryje suklaupę visi pasimeldėme.{oSuradę mokinių, išbuvome su jais septynias dienas. Dvasios paskatinti, jie sakė Pauliui nevykti į Jeruzalę.%Išvydę artėjant Kiprą, palikome jį kairėje ir leidomės link Sirijos, kur išlipome Tyre. Ten laivas turėjo iškrauti savo krovinius.KRadę laivą, plaukiantį į Finikiją, įlipome ir išplaukėme.Išsiplėšę iš jų glėbio, išplaukėme ir tiesiu keliu atvykome į Kosą, o kitą dieną į Rodą ir iš ten į Patarą.r]&Jie ypač nuliūdo dėl žodžių, kad daugiau nebematysią jo veido. Po to jie palydėjo jį į laivą.V~%%Visi pradėjo graudžiai verkti ir, puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo.F}$Tai pasakęs, jis atsiklaupė ir kartu su visais pasimeldė.:|m#Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Labiau palaiminta duoti negu imti’“.b{="Jūs žinote, kad mano ir buvusiųjų su manimi reikalams tarnavo šitos va mano rankos.Jz !Nė iš vieno negeidžiau nei sidabro, nei aukso, nei drabužio. y9 O dabar, broliai, pavedu jus Dievui ir Jo malonės žodžiui, kuris turi galią jus išugdyti ir duoti jums paveldėjimą tarp visų pašventintųjų. xTodėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną.jwMNet iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.pvYNes aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės.0uYBūkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju.' Panašiai ir kai kurie keliaujantys žydų egzorcistai mėgino turėjusiems piktųjų dvasių prišaukti Viešpaties Jėzaus vardą, sakydami: „Mes jus saikdiname Jėzaus vardu, kurį skelbia Paulius“.=# Žmonės net dėdavo ligoniams jo kūną lietusias skepetėles bei prijuostes, ir nuo jų pasitraukdavo ligos, išeidavo piktosios dvasios.<<s Pauliaus rankomis Dievas darė ypatingų stebuklų.|;q Tai truko dvejus metus, ir visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties Jėzaus žodį.5:c Kai kurie užkietėjo ir netikėjo, piktžodžiaudami tam Keliui daugumos akyse, tad Paulius pasitraukė nuo jų, atskyrė mokinius ir kasdien juos mokė Tirano mokykloje.9 Paulius nuėjo į sinagogą ir ten per tris mėnesius drąsiai kalbėjo, įtikinėdamas ir aiškindamas apie Dievo karalystę..8WIš viso jų buvo apie dvylika vyrų.~7uKai Paulius jiems uždėjo rankas, ant jų nužengė Šventoji Dvasia ir jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti.I6 Tai išgirdę, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu.5Tada Paulius tarė: „Jonas krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti Tą, kuris ateis po jo, būtent Kristų Jėzų“.r4]Jis klausė toliau: „Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?“ Jie atsakė: „Jono krikštu“.3paklausė: „Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?“ Jie atsakė: „Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia“.y2kApolui būnant Korinte, Paulius, perėjęs aukštutines sritis, atvyko į Efezą. Užtikęs ten kelis mokinius,f1EMat jis viešumoje smarkiai sukirsdavo žydus, iš Raštų įrodydamas Jėzų esant Kristų.%0CKai jis panoro vykti į Achają, broliai parašė mokiniams, ragindami jį priimti. Nuvykęs tenai, jis buvo labai naudingas per malonę įtikėjusiesiems./#Jis ėmė drąsiai skelbti sinagogoje. Išgirdę jį, Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią..Jis buvo pamokytas Viešpaties kelio ir, degdamas dvasia, kalbėjo ir uoliai mokė apie Viešpatį, nors tepažinojo Jono krikštą.-Vienas žydas, vardu Apolas, kilęs iš Aleksandrijos, iškalbingas ir puikiai išmanantis Raštus vyras, atvyko į Efezą.,Pabuvęs ten kiek laiko, vėl leidosi į kelionę ir ėjo per Galatijos kraštą bei Frygiją, stiprindamas visus mokinius.m+SAtplaukęs į Cezarėją, jis patraukė aukštyn, pasveikino bažnyčią ir išvyko į Antiochiją./*Wir atsisveikindamas tarė: „Aš būtinai turiu praleisti ateinančią šventę Jeruzalėje. Jei Dievas panorės, vėl atvyksiu pas jus“. Ir iškeliavo iš Efezo.E)Jie prašė jį pasilikti ilgesnį laiką, bet jis nesutikoh(IAtvykęs į Efezą, jis paliko juos, o pats nuėjęs į sinagogą, ėmė kalbėtis su žydais.C'Paulius, išbuvęs Korinte dar netrumpą laiką, atsisveikino su broliais ir kartu su Priscile bei Akvilu išplaukė į Siriją. Kenchrėjoje jis nusiskuto galvą, nes padarė įžadą. &Tada visi graikai užpuolė sinagogos vyresnįjį Sosteną ir sumušė jį prie teismo krasės. Galionas į tai nekreipė dėmesio.,%SIr pavarė juos nuo teismo krasės.$Bet kai kyla ginčas apie mokymą, vardus bei jūsų Įstatymą, spręskite patys; tokių dalykų teisėjas būti nenoriu“.*#MPauliui rengiantis prabilti, Galionas tarė žydams: „Jei tai būtų koks nusikaltimas ar piktas darbas, tuomet, žydų vyrai, būtų dėl ko jus išklausyti.f"E ir pareiškė: „Šitas įtikinėja žmones garbinti Dievą Įstatymui priešingu būdu“.}!s Galionui būnant Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių, nusitempė jį į teismo vietąX ) Ir jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, mokydamas juos Dievo žodžio.oW Aš esu su tavimi ir niekas nesikėsins tau kenkti, nes šiame mieste daugel žmonių – manieji“.V% Naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: „Nebijok! Kalbėk ir netylėk!7Sinagogos vyresnysis Krispas su visais savo namiškiais įtikėjo Viešpatį. Ir daugelis korintiečių klausydamiesi įtikėjo ir buvo pakrikštyti.Ir, pasitraukęs iš ten, persikėlė į vieno dievobaimingo vyro, vardu Ticijaus Justo, namus, buvusius šalia sinagogos.CBet jiems prieštaraujant ir piktžodžiaujant, jis nusipurtė drabužius ir tarė: „Jūsų kraujas tekrinta ant jūsų pačių galvų! Aš nekaltas ir nuo šiol eisiu pas pagonis“. Atvykus iš Makedonijos Silui ir Timotiejui, Paulius atsidėjo vien Žodžio tarnystei ir liudijo žydams, kad Jėzus yra Kristus.]3Kiekvieną sabatą Paulius kalbėdavo sinagogoje, įtikinėdamas žydus ir graikus.dAir, kadangi mokėjo bendrą amatą, pasiliko ten ir dirbo. Jie vertėsi palapinių audimu.hIČia jis sutiko vieną iš Ponto kilusį žydą, vardu Akvilą, su žmona Priscile, neseniai atsikėlusius iš Italijos. Mat Klaudijus buvo išleidęs įsakymą visiems žydams išsikraustyti iš Romos. Jis nuėjo pas juosMPo viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą.'"Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.+Q!Šitaip Paulius paliko jų būrį.  Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: „Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą“. 9nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių“.q[Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,5cTodėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka.{Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’.zmkad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų." =Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,  ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. d~~8}||4{{zz5yyMxx%ww!vqutttsrr?qq_pp$oonFmtllkk4jj(ihhgg}gfkee[dd cbbaat``c__<^^0]]@\\([[PZZ8YXXX2WW#VV#UUTMSS_RRQQnQPOOKNN^NMM;LL:KK5JJ?IIBI HHvGG1FF;EE DDVCBBAAO@@N??t?4>>=e<;;b::G998987U6555=44S333K22Q21Y00J///E.l.--F,,9++#**\))a((J''&h%%$$a$## "n"9!!K s JE>+V $v#as41{C{z 8 t  & f C85$d;vokaip parašyta: „Aš padariau tave daugelio tautų tėvu“; – tėvas prieš Dievą, kuriuo jis tikėjo, kuris atgaivina mirusius, ir tai, ko nėra, vadina taip, lyg būtų.puYTaigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad būtų iš malonės ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas,ftEJuk įstatymą lydi baudžianti rūstybė, o kur nėra įstatymo, ten nėra ir nusižengimo.~suJei paveldėtojai būtų tie, kurie remiasi įstatymu, tai tikėjimas būtų tuščias, o pažadas netektų vertės.|rq Ne įstatymu rėmėsi Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu.+qO ir apipjaustymo tėvu tiems, kurie ne tik apipjaustyti, bet ir vaikšto mūsų tėvo Abraomo tikėjimo pėdomis, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas.bp= Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. Taip jis tapo tėvu visiems tikintiesiems iš neapipjaustytųjų, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas,poY Kokiu būdu? Jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? Ne po apipjaustymo, bet prieš apipjaustymą.#n? Ar šis palaiminimas taikomas tik apipjaustytiesiems, ar taip pat ir neapipjaustytiesiems? Mes sakėme, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas teisumu.Im palaimintas žmogus, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!“Tl!„Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos;bk=Taip ir Dovydas skelbia palaiminimą žmogui, kuriam Dievas be darbų įskaito teisumą:ojWO tam, kuris nedirba, bet tiki Tuo, kuris išteisina bedievį, jo tikėjimas įskaitomas jam teisumu.EiTam, kuris dirba, atlyginimas nelaikomas malone, bet skola.ch?Bet ką sako Raštas? „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.lgQJei Abraomas būtų buvęs išteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik ne prieš Dievą.LfO ką pasakysime gavus Abraomą – mūsų protėvį pagal kūną?heIO gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.~dunes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.\c1Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,Tb!Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.haIKur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.x`iir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.A_{Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,V^%o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.6]gnes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,i\KDievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,[wBet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –Zwnes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.=YsMes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,4Xcir prieš jų akis nestovi Dievo baimė“.$WCJie nepažino taikos kelio,*VOjų keliuose griuvimas ir vargas.+UQjų kojos eiklios kraujo pralieti,-TUJų burna pilna keiksmų ir kartumo,lSQ Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.TR! Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!7Qi Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.;Pq kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.O Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys – visi yra nuodėmės valdžioje,NTai gal „darykime bloga, kad išeitų gera“, – kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.M}Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?@L{Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?K'Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, – ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.=JsJokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis, kaip parašyta: „Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas“.`I9Jei kai kurie tapo netikintys, – negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?OHVisokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.NGKoks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?3F_Bet tas yra žydas, kuris toks viduje, ir tada yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir šlovė ne iš žmonių, bet iš Dievo.yEkNe tas yra žydas, kuris išoriškai laikomas žydu, ir ne tas apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne.D/Ar nuo gimimo neapipjaustytas kūne, bet vykdantis įstatymą nepasmerks tavęs, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą?C}Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, ar jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu? BApipjaustymas, tiesa, naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas tampa neapipjaustymu.PAJuk parašyta: „Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys“.H@ Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?g?GSakydamas nesvetimauti, pats svetimauji? Bjaurėdamasis stabais, pats apiplėši šventyklas?f>ETai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, liepdamas nevogti, pats vagi?o=Wneišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą ir tiesą.L<Įsitikinęs, kad esi aklųjų vadovas, šviesa tamsoje esantiems,L;Tu žinai Jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau.L:Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu.n9UAną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano skelbiama Evangelija.85Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą.73Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – patys sau yra įstatymas.a6; Ne įstatymo klausytojai teisūs Dievo akyse, bet įstatymo vykdytojai bus išteisinti.5/ Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą.%4E Juk Dievas nėra šališkas.d3A Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui.l2Q Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko.l1Qo išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.z0mtiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo, – amžinuoju gyvenimu,1/]Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus:.-Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apsireiškimo dienai.-}Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti?o,WNejaugi manai, žmogau, pats taip darydamas ir teisdamas taip darančius, išvengsiąs Dievo teismo?!V+%Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.*Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.)% Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.I( neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi.'Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,!&;Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.%}Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.0$YPanašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.#Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. " Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!r!]Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus. yJie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus.3aVadindami save išmintingais, tapo kvaili. Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.(IJo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.eCJuk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu.xiJoje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: „Teisusis gyvens tikėjimu“.wAš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui.OŠtai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją.LJuk aš skolingas graikams ir barbarams, mokytiems ir nemokytiems.T! Noriu, broliai, kad žinotumėte, jog ne kartą ketinau atvykti pas jus, – bet iki šiol vis pasitaikydavo kliūčių, – kad ir tarp jūsų turėčiau šiek tiek vaisių kaip ir tarp kitų pagonių.D tai yra drauge pasiguosti bendru jūsų ir mano tikėjimu.gG Trokštu jus pamatyti, kad galėčiau perduoti šiek tiek dvasinių dovanų jums sustiprinti,N prašydamas, kad Dievo valia man pavyktų kaip nors atvykti pas jus. Man liudytojas Dievas, kuriam tarnauju dvasia, skelbdamas Jo Sūnaus Evangeliją, jog be paliovos jus prisimenu savo maldose,wPirmiausia dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, nes visame pasaulyje kalbama apie jūsų tikėjimą.2]Visiems Dievo numylėtiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems: tebūna jums malonė bei ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!=uiš kurių ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašaukti.lQPer Jį gavome malonę ir apaštalystę, kad Jo vardu padarytume klusnias tikėjimui visas tautas, šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.> wapie Jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo palikuonių,W 'kurią Jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus Šventuosiuose Raštuose,g GPaulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktas apaštalu, išrinktas skelbti Dievo Evangeliją,k OJis skelbė Dievo karalystę ir labai drąsiai, netrukdomas mokė apie Viešpatį Jėzų Kristų.wgPaulius gyveno savo išsinuomotame name ištisus dvejus metus ir priiminėdavo visus, kurie pas jį ateidavo.OJam tai pasakius, žydai išėjo, smarkiai ginčydamiesi tarpusavyje.jMTebūnie tad jums žinoma: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonims, ir jie išgirs“.SŠitų žmonių širdis aptuko, jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’.{o‘Eik pas šitą tautą ir sakyk: girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.+ONesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis, o Paulius tepasakė jiems viena: „Teisingai Šventoji Dvasia yra mūsų tėvams pasakiusi per pranašą Izaiją:0[Vieni jo žodžiais patikėjo, kiti ne.X)Paskyrę jam dieną, jie gausiai susirinko pas jį svečių kambaryje. Nuo ryto iki vakaro jis aiškino jiems ir liudijo apie Dievo karalystę, įrodinėdamas jiems Jėzų iš Mozės Įstatymo ir Pranašų.}Vis dėlto norėtume išgirsti tavo pažiūras. Mat apie šitą sektą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“.%CJie atsakė jam: „Mes nesame gavę apie tave iš Judėjos laiškų, ir nė vienas iš atvykusių brolių nepranešė ir nekalbėjo nieko blogo apie tave. ~9Dėl šios priežasties ir pakviečiau jus, kad su jumis pasimatyčiau ir pasikalbėčiau; nes dėl Izraelio vilties esu surakintas šita grandine!“r}]Kadangi žydai prieštaravo, turėjau šauktis ciesoriaus, tiktai ne tam, kad apkaltinčiau savo tautą.\|1Tie ištardę, norėjo mane paleisti, nes nerado jokio mirties verto nusižengimo.|{qPo trijų dienų Paulius pakvietė pas save žydų vadovus. Jiems susirinkus, jis prabilo: „Vyrai broliai! Nors aš nieku nesu nusikaltęs nei tautai, nei mūsų tėvų papročiams, buvau Jeruzalėje suimtas ir atiduotas į romėnų rankas.z3Kai atvykome į Romą, šimtininkas perdavė kalinius sargybos viršininkui, o Pauliui buvo leista apsigyventi vienam su saugojančiu jį kareiviu.4yaTenykščiai broliai, išgirdę apie mus, atėjo pasitikti iki Apijaus aikštės ir Trijų tavernų. Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo naujo pasitikėjimo.sx_Ten susitikome su broliais; jie pakvietė mus septynioms dienoms paviešėti. Taip mes atvykome į Romą.w- Iš ten plaukdami, esant nepalankiam vėjui, pasiekėme Regijų ir dar po dienos, ėmus pūsti pietų vėjui, kitą dieną atvykome į Puteolus.puBarbarai laukė, kada jis ištins ar staiga kris negyvas. Laukę nesulaukę ir pamatę, kad jam nesidaro nieko blogo, jie pakeitė nuomonę ir ėmė kalbėti, jog jis esąs dievas.LoTačiau jis nupurtė šliužą į ugnį, nepatirdamas nieko blogo.LnPamatę prie rankos prikibusią gyvatę, barbarai ėmė vienas kitam kalbėti: „Tas žmogus tikriausiai žmogžudys: išsigelbėjo iš jūros, o keršto deivė vis tiek neduoda jam gyventi“. mPaulius pririnko glėbį sausų šakų ir metė į ugnį. Čia nuo kaitros iš laužo iššoko gyvatė ir įsikirto jam į ranką.lyBarbarai su mumis elgėsi labai draugiškai. Užkūrė ugnį ir pakvietė mus visus prie jos, nes lijo ir buvo šalta.Ak}Išsigelbėję jie sužinojo, kad sala vadinasi Melitė.wjg,o kiti tai padarytų kas ant lentų, kas ant laivo nuolaužų. Šitaip visi išsigelbėjo ir pasiekė žemę.i/+Bet šimtininkas, gelbėdamas Paulių, sutrukdė jų sumanymą. Jis įsakė, kad mokantys plaukti pirmi šoktų į jūrą ir plauktų į krantą,Th!*Kareiviai sumanė išžudyti kalinius, kad kuris išplaukęs nepaspruktų.g+)Atsidūrę prie seklumos, jie užšokdino ant jos laivą. Priekis liko tvirtai įsmigęs, o paskuigalis ėmė irti nuo smarkios bangų mūšos.f(Nupjovė inkarus, paliko juos jūroje, atleido vairo diržus ir, iškėlę prieš vėją priekinę burę, leidosi į krantą.4ea'Rytui išaušus, jūreiviai negalėjo pažinti žemės, tiktai pastebėjo nedidelę įlanką lėkštais krantais, į kurią, jei bus įmanoma, jie nutarė pasukti laivą.Ad}&Pavalgę jie palengvino laivą, išmesdami jūron javus.Lc%Laive iš viso buvome du šimtai septyniasdešimt šeši žmonės.3ba$Tada visi pralinksmėjo ir ėmėsi valgio.naU#Tai pasakęs, jis paėmė duonos, visų akivaizdoje padėkojo Dievui, sulaužė ir pradėjo valgyti.`"Todėl aš jus prašau valgyti. To reikia jūsų išsigelbėjimui. Nė vienam iš jūsų nenukris nė plaukas nuo galvos!“_1!Prieš rytą Paulius paragino visus valgyti, sakydamas: „Šiandien jau keturiolikta diena, kai jūs laukiate nevalgę, nieko burnoje neturėję.Q^ Tada kareiviai nukapojo valties virves ir leido jai nukristi į jūrą.p]YPaulius tarė šimtininkui ir kareiviams: „Jeigu šitie nepasiliks laive, jūs neišsigelbėsite“. \Jūreiviai mėgino pabėgti iš laivo. Jie nuleido į jūrą gelbėjimo valtį, neva norėdami išmesti inkarus laivo priešakyje.u[cBijodami užšokti ant povandeninių uolų, jie išmetė iš paskuigalio keturis inkarus ir laukė aušros.ZJie išmetė grimzlę ir nustatė dvidešimties sieksnių gylį; po kiek laiko išmatavo dar kartą ir berado penkiolika.YKai buvome svaidomi Adrijos jūroje keturioliktą naktį, apie vidurnaktį jūreiviams pasirodė, kad artėjame prie kažkokios sausumos.,XSMus išmes į kokią nors salą“.WW'Tad, vyrai, drąsiau! Aš tikiu Dievu, kad taip ir įvyks, kaip man pasakyta.Vir pasakė: ‘Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi’.VU%Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,_T7Tačiau ir dabar raginu laikytis drąsiai. Niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas.OSŽmonės jau ilgą laiką nieko nevalgė. Paulius, atsistojęs tarp jų, tarė: „Vyrai! Reikėjo paklausyti manęs ir neplaukti nuo Kretos į jūrą. Būtų išvengta šių pavojų ir nuostolių.RIlgą laiką nematydami nei saulės, nei žvaigždžių, smarkios audros blaškomi, galiausiai praradome bet kokią viltį išsigelbėti.PQTrečią dieną savo rankomis išmetėme kai kuriuos laivo įrengimus.cP?Mus baisiai vargino audra. Todėl rytojaus dieną teko išmesti į jūrą dalį krovinio.0OYKai ji buvo užkelta, jūreiviai ėmė stiprinti laivą – apjuosė jį virvėmis. Bijodami pakliūti ant Sirtės seklumų, jie nuleido bures ir taip plaukė toliau.mNSKai mus nešė pro salelę, vardu Klaudą, mes tik vargais negalais išsaugojome gelbėjimo valtį.`M9Jis pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, ir mes turėjome jį leisti pavėjui.RLBet netrukus nuo salos pusės pakilo viesulas, vadinamas Šiauriaryčiu.K Kai ėmė pūsti lengvas pietų vėjas, jie tikėjosi įvykdyti savo sumanymą ir, pakėlę inkarą, leidosi pirmyn palei Kretos krantus.HJ  Kadangi uostas buvo netinkamas žiemoti, dauguma nusprendė iš ten plaukti toliau, kaip nors pasiekti Feniksą, Kretos uostą, atvirą į pietvakarius ir šiaurės vakarus, ir ten žiemoti.kIO Tačiau šimtininkas labiau tikėjo vairininku ir laivo savininku negu tuo, ką kalbėjo Paulius.H# sakydamas: „Vyrai, numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms“.Gy Prabėgo daug laiko, ir laivyba tapo pavojinga, nes jau buvo pasibaigęs rudens pasninko metas. Paulius juos įspėjo,wFgŠiaip ne taip ją aplenkę, atvykome į vietovę, kuri vadinosi Dailioji Prieplauka, netoli Lasėjos miesto.E+Daug dienų plaukėme palengva ir vargais negalais atsiradome ties Knidu. Kadangi vėjas kliudė, plaukėme Kretos priedangoje, link Salmonės.mDSTenai šimtininkas surado Aleksandrijos laivą, kuris plaukė į Italiją, ir persodino mus į jį.ZC-Perplaukę jūrą ties Kilikija ir Pamfilija, atvykome į Lykijos miestą Myrą.UB#Išvykę iš ten, plaukėme Kipro užuovėja, nes pūtė priešingi vėjai.A/Kitą dieną atplaukėme į Sidoną. Julijus kilniai elgėsi su Pauliumi ir leido jam aplankyti bičiulius, kad galėtų pasidžiaugti jų globa.*@MMes įlipome į Adramitijos laivą, kuris turėjo plaukti Azijos pakrantėmis, ir leidomės į kelionę. Su mumis buvo makedonietis Aristarchas iš Tesalonikos.?#Kai buvo nuspręsta, kad mes turime išplaukti į Italiją, Paulių ir kelis kitus kalinius perdavė Augusto kohortos šimtininkui Julijui.z>m Agripa Festui pareiškė: „Būtų galima paleisti šitą žmogų, jeigu jis nebūtų šaukęsis ciesoriaus“.s=_Išeidami jie tarpusavyje kalbėjosi: „Šitas žmogus nepadarė nieko baustino mirtimi ar kalėjimu“.]<3Jam tai pasakius, pakilo karalius, valdytojas, Berenikė ir visi sėdėję su jais.A;{Paulius tarė: „Meldžiu Dievą, kad ar per trumpą, ar per ilgą laiką ne tik tu, bet ir visi, šiandien girdėję mane kalbant, taptų tokie, kaip aš, tik be šitų pančių!“N:Agripa atsakė: „Ko gero įtikinsi mane krikščionimi tapti...“B9Karaliau Agripa, ar tiki pranašais? Žinau, kad tiki“.%8CŠiuos dalykus žino karalius, kuriam taip atvirai kalbu. Esu tikras, kad iš viso to jam nieko nėra nežinomo, nes šitai dėjosi ne kur nors užkampyje.7wPaulius atsiliepė: „Ne, nesikraustau iš galvos, prakilnusis Festai, bet skelbiu tiesos ir sveiko proto žodžius.6Jam tai kalbant, Festas garsiai sušuko: „Pauliau, tu iš galvos kraustaisi! Iš didelio rašto išėjai iš krašto“.{5obūtent, kad Kristus kentės, jog pirmutinis prisikels iš numirusių ir paskelbs šviesą tautai ir pagonims“.#4?Bet, Dievui padedant, iki šios dienos tebeliudiju mažam ir dideliam, neskelbdamas nieko viršaus, o tik tai, ką skelbė įvyksiant pranašai ir Mozė,J3 Už tai žydai sugriebė mane šventykloje ir mėgino užmušti.>2uir iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visame Judėjos krašte ir pagonijoje skelbiau, kad žmonės atgailautų, gręžtųsi į Dievą ir imtųsi atgailos vertų darbų.L1Todėl, karaliau Agripa, nebuvau nepaklusnus dangiškam regėjimuiO0kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios – į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei paveldėjimą su pašventintaisiais’.Z/-Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu,.7Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu.l-QAš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.0,YMes visi parpuolėme žemėn, ir aš išgirdau balsą, kuris man sakė hebrajiškai: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną!’+' Kelyje vidurdienį, karaliau, aš staiga išvydau, kaip mane ir keliavusius su manimi apšvietė šviesa iš dangaus, skaistesnė už saulę.o*W Tais pačiais tikslais keliavau į Damaską, turėdamas aukštųjų kunigų įgaliojimus ir leidimą.)) Visose sinagogose dažnai juos bausdavau, versdavau piktžodžiauti ir, be saiko prieš juos įtūžęs, persekiojau net svetimuose miestuose.)(K Aš taip ir dariau Jeruzalėje. Gavęs iš aukštųjų kunigų įgaliojimus, daugybę šventųjų uždariau į kalėjimus, o kai jie buvo žudomi, pritardavau.`'9 Tiesa, ir aš maniau, kad privalau visais būdais kovoti su Jėzaus Nazariečio vardu.K&Kodėl jums atrodo neįtikėtina, kad Dievas prikelia numirusius?2%]Jo išsipildant tikisi sulaukti mūsų dvylika giminių, uoliai tarnaudamos Dievui dieną ir naktį. Dėl šitos vilties, karaliau Agripa, aš ir esu žydų kaltinamas.w$gDabar aš čia stoviu ir esu teisiamas už tai, kad viliuosi pažadu, kurį Dievas yra davęs mūsų tėvams.*#MJie pažįsta mane nuo seno ir, jei norėtų, galėtų paliudyti, kad aš, būdamas fariziejus, gyvenau, laikydamasis griežčiausios mūsų religijos krypties.w"gVisi žydai žino apie mano gyvenimą nuo jaunystės, kuris nuo pradžių prabėgo mano tautoje, Jeruzalėje.!{juo labiau, kad tau žinomi visi žydų papročiai ir ginčijami klausimai. Todėl prašau kantriai manęs išklausyti. {„Karaliau Agripa! Esu laimingas, galėdamas šiandien tavo akivaizdoje gintis nuo viso to, kuo esu žydų kaltinamas,Tada Agripa tarė Pauliui: „Tau leidžiama paaiškinti savo bylą“. Paulius, pamojęs ranka, pradėjo gynimosi kalbą:OMat, man rodos, neprotinga siųsti kalinį, nenurodant kaltinimų“.H Tačiau nežinau nieko tikro, ką turėčiau parašyti valdovui. Todėl iškviečiau jį jūsų akivaizdon, ypač tavo, karaliau Agripa, kad, jį apklausęs, žinočiau, ką turiu parašyti.Bet aš nustačiau, kad jis nėra padaręs nieko, kas būtų baustina mirtimi. Jam šaukiantis Augusto, nusprendžiau jį ten pasiųsti.MFestas prabilo: „Karaliau Agripa ir visi čia esantys vyrai! Jūs matote žmogų, dėl kurio visa daugybė žydų kreipėsi į mane Jeruzalėje ir čia, šaukdami, kad jo negalima palikti gyvo.6eRytojaus dieną, kai Agripa ir Berenikė atėjo su didele iškilme ir įžengė į salę kartu su tribūnais ir miesto didžiūnais, Festui įsakius, buvo atvestas Paulius.Agripa tarė Festui: „Aš ir pats norėčiau pasiklausyti to žmogaus“. Anas atsakė: „Galėsi rytoj pasiklausyti“.!Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augusto žiniai. Todėl įsakiau jį toliau kalinti, kol išsiųsiu pas ciesorių“. Dvejodamas, kaip išspręsti tokius klausimus, paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir ten būti dėl šito teisiamas.%CJie vien tik ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo religijos klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą.a;Prieš jį atsistoję kaltintojai nenurodė jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis.wgJiems čia atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą vyrą.6eAš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaltinamajam galimybės stoti savo kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų.Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji kunigai ir žydų vyresnieji kreipėsi į mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti.#Jiems ten būnant nemažai dienų, Festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo: „Feliksas paliko įkalintą vieną vyrą.jM Praslinkus kelioms dienoms, karalius Agripa ir Berenikė atvyko į Cezarėją Festo pasveikinti.oW Tada Festas, pasitaręs su savo taryba, paskelbė: „Šaukiesi ciesoriaus – eisi pas ciesorių!“D Jei esu nusikaltęs ir padaręs ką nors verta mirties, neatsisakau mirti. Bet jeigu jų metami kaltinimai nepagrįsti, niekas negali jiems manęs išduoti. Aš šaukiuosi ciesoriaus!“$ A Paulius atsakė: „Aš stoviu prieš ciesoriaus teismą ir ten privalau būti teisiamas. Žydams aš nepadariau nieko pikto, kaip tu pats puikiai žinai.+ O Norėdamas parodyti palankumą žydams, Festas paklausė Paulių: „Ar nori keliauti į Jeruzalę ir ten mano akivaizdoje būti teisiamas dėl šių dalykų?“o WPaulius gynėsi: „Aš nieku nenusikaltęs nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei ciesoriui“. Vos tik pasirodžiusį apstojo jį iš Jeruzalės atvykę žydai, primesdami daug sunkių kaltinimų, kurių neįstengė įrodyti. +Pabuvęs tarp jų daugiau kaip dešimt dienų, jis sugrįžo į Cezarėją. Kitą dieną, atsisėdęs į teismo krasę, liepė atvesti Paulių.„Tegul jūsų įgaliotiniai, – tęsė jis, – keliauja kartu ir, jei tas vyras kuo nors nusikaltęs, tekaltina jį“.|qBet Festas atsakė, kad Paulius turįs būti saugomas Cezarėjoje. Be to, jis pats ketinąs netrukus ten grįžti.dAir prašė malonės atsiųsti jį į Jeruzalę, klastingai galvodami kelyje jį nužudyti.gGTen į jį kreipėsi vyriausiasis kunigas ir žydų didikai, kaltindami Paulių, įkalbinėjoa;Atvykęs į provinciją, Festas po trijų dienų nukeliavo iš Cezarėjos į Jeruzalę.1Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas padaryti žydams malonumą, Feliksas paliko Paulių kalėjime.  Be to, jis tikėjosi, kad Paulius duos jam pinigų, jog jį išleistų, todėl dažniau jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi.;oPauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: „Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai turėsiu laiko, tave pasišauksiu“.1Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo apie tikėjimą Kristumi.5Jis davė nurodymą šimtininkui saugoti Paulių, tačiau daryti jam lengvatų ir niekam iš jo žmonių nedrausti jam patarnauti ar pas jį ateiti.>~uFeliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, tai išklausęs, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: „Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išaiškinsiu jūsų klausimą“. }Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: ‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’“p|YPagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė, kai stovėjau prieš sinedrioną?  mc~~m~ }}|||B{{`{&zz]yyyx}x wlwvVu}tss3rr'qq=ppoonnnYmm|mlkkk*jj2iihhBggnff@ee}dd=cc&baas```__^^?]]\\@[[QZZ'YYlYXpWW"VfUUU TTaSSS1RRRDQPP,OO^NNMMMLLPLKKsJJ~JIHHHGGFREEDDCCBBdAAA!@@P??>==#<<$;;E::799i888C77U66P555%44333m22W2 11700/...3-- ,,C++**V))"((''1&&%%%*$$T##{#!""J!!^ ~ {=Cf i J$Q6(CS\ ' s ' 9 g vvhi'XxmiKKol vienas sako: „Aš – Pauliaus“, kitas: „Aš – Apolo“, – argi nesate kūniški?~+nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?f}EMaitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,r|]Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje.k{O„Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį pamokyti?“ O mes turime Kristaus protą.\z1O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį.yBet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama.(xI Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais, kurių moko Šventoji Dvasia, – dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais.jwM O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią iš Dievo, kad suvoktume, kas mums Dievo dovanota. v Kas iš žmonių žino, kas yra žmogaus, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip pat niekas nežino, kas yra Dievo, tik Dievo Dvasia.bu= Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes.#t? Bet skelbiame, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“.~sukurios nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų šlovės Viešpaties nukryžiavę.zrmMes skelbiame paslaptingą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas nuo amžių paskyrė mums išaukštinti,qTiesa, tarp subrendusiųjų mes skelbiame išmintį, tačiau tai išmintis ne šio pasaulio ir ne šio pasaulio valdovų, kurie pranyks.Vp%kad ir jūsų tikėjimas remtųsi ne žmogiška išmintimi, bet Dievo jėga.oMano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu,EnAš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau.lmQNes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą.zlmIr aš, broliai, kai pas jus lankiausi, atėjau ne su gražbyliavimu ar išmintimi skelbti jums Dievo liudijimo.Hk kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“.zjmJo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu,2i_kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą.hIr kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo, –g-Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga. fJuk jūs matote savo pašaukimą, broliai, – nedaug tarp jūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų.ae;Dievo kvailystė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė stipresnė už žmones.xdiBet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – skelbiame Kristų – Dievo jėgą ir Dievo išmintį.pcYbet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims – kvailystė.?byŽydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties, aKadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. ` Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste?o_WNes parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą“.w^gMat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga.]Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, – ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius netaptų bereikšmis.`\9Tiesa, pakrikštijau taip pat Stepono namus, o daugiau nežinau, ar ką pakrikštijau.E[kad niekas nesakytų, jog aš krikštiju savo paties vardu.]Z3Ačiū Dievui, kad pas jus nieko daugiau nekrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų,tYa Argi Kristus padalytas? Argi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? Argi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti?X5 Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: „Aš esu Pauliaus“, „aš – Apolo“, „aš – Kefo“, „o aš – Kristaus“.hWI Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai, kad tarp jūsų esama kivirčų.QV Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip kalbėtumėte ir nebūtų tarp jūsų susiskaldymų, bet kad būtumėte tobulai suvienyti vienos minties ir vieno sprendimo.wUg Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą.nTUkuris ir sutvirtins jus iki galo, kad būtumėte nekalti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną.hSITodėl jums nestinga jokios dovanos laukiant, kada apsireikš mūsų Viešpats Jėzus Kristus,4Rcir Kristaus liudijimas jumyse tapo tvirtas.ZQ-kad per Jį praturtėjote viskuo – visokiu žodžiu ir visokiu pažinimu, –ePCAš nuolat dėkoju dėl jūsų Dievui už Dievo malonę, suteiktą jums per Jėzų Kristų,[O/Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!QNDievo bažnyčiai Korinte, pašventintiems Kristuje Jėzuje, pašauktiesiems šventiesiems su visais, kurie šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo kiekvienoje vietoje pas jus ir pas mus.]M3Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas –TL!vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė per amžius! Amen. Kbet dabar atskleistą ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtą visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui, –J7Tam, kuris gali jus sustiprinti pagal mano Evangeliją ir Jėzaus Kristaus skelbimą, pagal apreiškimo paslaptį, nutylėtą nuo pasaulio pradžios,UI#Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie su jumis visais. Amen.HJus sveikina Gajus, mano ir visos bažnyčios šeimininkas. Jus sveikina Erastas, miesto iždininkas, ir mano brolis Kvartas.MGAš, Tercijus, šio laiško surašytojas, sveikinu jus Viešpatyje.hFIJus sveikina mano bendradarbis Timotiejus ir mano tautiečiai Liucijus, Jasonas ir Sosipatras. E O ramybės Dievas sutryps šėtoną po jūsų kojomis greitu laiku. Mūsų Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! Amen. DJūsų klusnumas žinomas visur. Todėl džiaugiuosi jumis, ir linkiu, kad būtumėte išmintingi gėriui ir neišmanūs blogiui.)CKTokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis jie apgaudinėja paprastųjų širdis.B-Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kelia susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui, kurio jūs išmokote. Venkite jų!`A9Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu. Jus sveikina visos Kristaus bažnyčios.u@cSveikinkite Filologą ir Juliją, Nerėją ir jo seserį, Olimpą ir visus šventuosius, kurie yra su jais.c??Sveikinkite Asinkritą, Flegontą, Hermį, Patrobą, Hermą ir su jais esančius brolius.W>' Sveikinkite išrinktąjį Viešpatyje Rufą, taip pat ir jo bei mano motiną. = Sveikinkite Trifeną ir Trifosą, besidarbuojančias Viešpatyje. Sveikinkite mieląją Persidę, kuri daug darbavosi Viešpatyje.n<U Sveikinkite mano tautietį Erodioną. Sveikinkite tuos iš Narcizo šeimynos, kurie yra Viešpatyje.a;; Sveikinkite Apelį, išbandytą Kristuje. Sveikinkite tuos, kurie iš Aristobulo namų.V:% Sveikinkite mūsų bendradarbį Kristuje Urboną ir mano mylimąjį Stachį.;9qSveikinkite mano mylimąjį Viešpatyje Ampliatą.8#Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano tautiečius, kalėjusius su manimi; jie žymūs tarp apaštalų ir anksčiau už mane yra Kristuje.>7wSveikinkite Mariją, kuri daug darbavosi dėl mūsų.6Taip pat pasveikinkite bažnyčią, kuri yra jų namuose. Sveikinkite mano mylimąjį Epenetą – pirmąjį vaisių Kristui Azijoje.w5gkurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių bažnyčios.P4Sveikinkite Priscilę ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje,33priimkite ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir padėkite jai, prireikus jūsų paramos, nes ir ji yra padėjusi daug kam ir man pačiam.V2%Pavedu jums mūsų sesę Febę, kuri yra Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja;81k!Ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen.h0I ir kad pagal Dievo valią atvykčiau pas jus su džiaugsmu ir atsigaivinčiau drauge su jumis.~/ukad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems,./Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui,_-7Ir aš esu tikras, kad atvyksiu pas jus Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvėje.p,YTaigi, baigęs šį reikalą ir jiems saugiai atidavęs, kas surinkta, keliausiu pro jus į Ispaniją.;+oJoms tai labai patiko, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai jų pareiga – patarnauti medžiaginėmis gėrybėmis.h*IMat Makedonijai ir Achajai buvo malonu padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams.@){Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.L(aš apsilankysiu, kai keliausiu į Ispaniją. Turiu vilties, keliaudamas pro šalį, išvysti jus ir tikiuosi, kad jūs palydėsite mane, prieš tai nors kiek pasimėgavusį bendravimu su jumis.h'IBet dabar, neturėdamas vietos šiuose kraštuose ir daugel metų trokšdamas atvykti pas jus,F&Todėl aš ir buvau daug kartų sutrukdytas pas jus atvykti.y%kbet, kaip parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo apie Jį skelbta, ir supras tie, kurie nebuvo girdėję“.$Be to, kad nestatyčiau ant svetimų pamatų, aš stengiausi skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas,#)galingais ženklais ir stebuklais, Dievo Dvasios jėga nuo Jeruzalės ir aplinkui, iki Ilyrijos, aš iki galo paskelbiau Kristaus Evangeliją.}"sJuk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų žodžiu ir darbu;B!Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais. -turiu būti pagonims Jėzaus Kristaus tarnas ir skelbti Dievo Evangeliją, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.}sParašiau jums, broliai, kai kur kiek per drąsiai, norėdamas jums priminti, kad dėl Dievo man suteiktos malonėsAš, mano broliai, esu įsitikinęs, kad jūs esate kupini gerumo, pilni visokio pažinimo ir galite vieni kitus perspėti. Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.ta Ir Izaijas vėl sako: „Bus Jesės šaknis, Tas, kuris pakils valdyti pagonių, ir Juo vilsis pagonys“.W' Ir dar: „Girkite Viešpatį, visi pagonys, šlovinkite Jį visos tautos“.I  Ir vėl sakoma: „Džiaukitės, pagonys, kartu su Jo tauta“.# ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: „Todėl išpažinsiu Tave tarp pagonių, Tavo vardui giedosiu“.xiAš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų tėvams suteiktus pažadusW'Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę.gGkad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.taIštvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,veO visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.}sNes ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet, kaip parašyta: „Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs“.NKiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.T!Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.O kas valgo abejodamas, tas smerktinas, nes valgo ne iš įsitikinimo. Visa, kas daroma ne iš įsitikinimo, yra nuodėmė.wgTuri tikėjimą? Turėk jį sau, prieš Dievą. Laimingas tas, kuris nesmerkia savęs už tai, ką pasirenka.r]Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina.t aNegriauk Dievo darbo dėl maisto! Nors viskas tyra, bet yra bloga žmogui, kuris valgo kitų papiktinimui.Q Tad siekime to, kas atneša ramybę ir pasitarnauja tarpusavio ugdymui.X )Kas taip Kristui tarnauja, tas priimtinas Dievui ir vertas žmonių pritarimo.q [Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.> wJūsų gėris tegul nebūna akstinas piktžodžiauti.Jei tavo brolis įsižeidžia dėl maisto, tu jau nebesielgi iš meilės. Savo maistu nežlugdyk to, už kurį mirė Kristus!Žinau ir esu įsitikinęs Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet tam, kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri.s_ Tad liaukimės teisti vieni kitus. Verčiau nuspręskime neduoti broliui akstino nupulti ar pasipiktinti.F Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save. Parašyta: „Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – prieš mane suklups kiekvienas kelis, ir kiekvienos lūpos išpažins Dievą“.} Tai kodėl gi tu teisi savo brolį? Arba kodėl niekini savo brolį? Juk mes visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.ta Nes dėl to Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad būtų ir mirusiųjų, ir gyvųjų Viešpats.3Jei mes gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl, ar mes gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties.I Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta.}sTas, kuris išskiria dieną, daro tai Viešpačiui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Viešpačiui. Tas, kuris valgo – valgo Viešpačiui, nes jis dėkoja Dievui, o tas, kuris nevalgo – nevalgo Viešpačiui ir dėkoja Dievui. ~Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą.%}CKas tu toks, kad drįsti teisti kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta – tai savajam Viešpačiui. Bet jis stovės, nes Dievas turi galią jį išlaikyti.q|[Kuris valgo, teneniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, teneteisia valgančio, nes Dievas jį priėmė.X{)Vienas įsitikinęs, kad galima viską valgyti, o silpnas valgo tik daržoves.\z1Silpno tikėjimo žmogų priimkite, bet venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių.Wy' bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių.x Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui,rw] Naktis nuslinko, diena prisiartino. Todėl nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!!v; Taip elkitės, suprasdami, koks dabar laikas. Išmušė valanda mums pabusti iš miego. Dabar mūsų išgelbėjimas arčiau negu tada, kai įtikėjome.Ou Meilė nedaro blogo artimui. Todėl meilė – įstatymo išpildymas.-tS Juk įsakymai: „Nesvetimauk, nežudyk, nevok, neteisingai neliudyk, negeisk“ ir kiti, yra sutraukti į šį posakį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“.rs] Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą.r Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą.jqM Juk todėl ir mokesčius mokate, nes anie yra Dievo tarnai, nuolatos užsiimantys tais dalykais.Pp Todėl reikia paklusti ne tik dėl rūstybės, bet ir dėl sąžinės.Co Juk valdininkas yra Dievo tarnas tavo labui. Bet jei darai bloga – bijok, nes jis ne veltui nešioja kardą. Jis yra Dievo tarnas ir baudžia, įvykdydamas rūstybę darantiems pikta.~nu Nes valdininkų bijoma ne gera darant, o bloga. Nori nebijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo.sm_ Todėl kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo tvarkai. Kurie priešinasi, užsitraukia sau teismą.l- Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.=ku Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.j Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos. i Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats._h7 Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.`g9 Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse. f Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.Ie  Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais.Ad} Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite, o ne keikite.Gc Dalinkitės šventųjų poreikiais, puoselėkite svetingumą.[b/ Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės.]a3 Uolumu nebūkite tingūs; būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui.k`O Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.J_  Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero.8^i kas skatinimą – teskatina; kas duoda – tedaro tai iš atviros širdies; kas vadovauja – tevadovauja uoliai; kas daro gailestingumo darbus – tedaro tai su džiaugsmu.I]  jei kas turi tarnavimą – tetarnauja; kas mokymą – temoko;\} Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašavimą, tepranašauja pagal tikėjimo saiką;a[; taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai.eZC Juk kaip viename kūne turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį,?Yw Iš man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.'XG Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.#W? Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas.IV  $Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.IU  #„Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“OT "„Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“oSW !O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!JR  Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų.kQO taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.ePC Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą,  Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimas – pagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma?'=G Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas.]<3 Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą“.n;U Ir Dovydas sako: „Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu.:} kaip parašyta: „Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos“.q9[ Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti,8) Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.<7s Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.6 O kaip skamba Dievo atsakymas? „Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį“.5{ „Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės“.4 Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu:3 Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.2 Bet Izraeliui sako: „Ištisą dieną Aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą“. 1  Izaijas labai drąsiai sako: „Mane atrado tie, kurie manęs neieškojo, apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo“.!0; Klausiu toliau: ar Izraelis nežinojo? Bet Mozė pirmas sako: „Aš sukelsiu jums pavydą per netautą, sukelsiu pyktį per neišmanančią tautą“./# Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! „Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai – iki pasaulio pakraščių“.N. Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio.m-S Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“!,; Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“+ Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?T*! juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.x)i Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi,P( Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas“.w'g Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.&  Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.% Bet ką jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo burnoje ir tavo širdyje“, – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.g$G arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’ – tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti“.#  Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti;["/ Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: „Jį vykdydamas žmogus juo gyvens“.Q! Nes įstatymo pabaiga – Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.2 ] Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam – kaip teisumo ginklus.oW Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.pY Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.dA Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui.q[ Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.I Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo.:oJuk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.&Ežinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.X)Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo,'GTaigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.a;Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?=uJokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?QKą gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.Be to, įstatymas įsiterpė, kad nusikaltimas dar labiau padidėtų. Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė,ucKaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs./WTodėl kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė teismą ir pasmerkimą, taip vieno Žmogaus teisumas visiems pelnė išteisinimą, kad gyventų.X)Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.4aNe taip yra su dovana kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas vieno nusikaltimą pasmerkė, bet laisva dovana iš daugybės nusikaltimų atvedė į išteisinimą.T !Bet su dovana yra ne taip kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirė daugelis, tai tuo labiau Dievo malonė ir malonės dovana per vieną Žmogų, Jėzų Kristų, gausiai atiteko daugybei.* MVis dėlto nuo Adomo iki Mozės viešpatavo mirtis net tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis.c ? Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, bet, nesant įstatymo, nuodėmė neįskaitoma. - Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.n U Negana to, – mes džiaugiamės Dieve per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuriuo esame sutaikyti.% Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.q[ Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės.jMO Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.^5Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį.LMums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius.ucO viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.6gištvermė – patirtį, patirtis – viltį.lQIr ne vien tuo. Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,nUper kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės viltimi.eCTaigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,K~paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti. }bet ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikime Tą, kuris prikėlė iš numirusių Jėzų, mūsų Viešpatį,H| Tačiau ne vien apie jį parašyta, kad „buvo įskaityta“,0{[Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.]z3ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog, ką Jis pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.jyMJis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime, teikdamas Dievui šlovęxJis nepavargo tikėti ir nelaikė savo kūno apmirusiu (nors jam buvo apie šimtą metų) ir Saros įsčių apmirusiomis.w)Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: „Tokie bus tavo palikuonys“. }C~~s~}t}||{{RzzryyRxxx.wwwRvvuuutsssrrAqq_qpop9omo%nnunmsm lkkzkjniihh1ggtffcfeddd ccbaa``__P^^v]]X] \\g[[-ZZlZ YY\XXRWWJVVFUUTTlSS}S RR%QQKPP8OOMNNdMLL:KuKJJIIOIHvHG`FF3EE&DDnCC\BBB[AA@@@-??>_==x<<<;;:998867766U555`44z4!3322o11000T//H..--n-,,|,++.*j))n)((2'''&&%%'$$$L$##_#""-!!%  ^?,j-pDN ]S  3Lbl ^   R R m |HvM`OIr jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?-STaip pat ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsus, ar tai būtų fleita, ar kanklės, jei neduotų skirtingų garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama?, QBet dabar, broliai, jei ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu neskelbčiau jums apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo?h IAš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte, nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, kad būtų ugdoma bažnyčia.U #Kas kalba kalbomis, pats save ugdo, o kas pranašauja – ugdo bažnyčią.S Bet kas pranašauja, tas kalba žmonių ugdymui, paraginimui ir paguodai.u cKas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasioje kalba paslaptis.W'Siekite meilės ir trokškite dvasinių dovanų, ypač, kad pranašautumėte.s_ Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.5 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.  Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška.A} Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs.E nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies._7 Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,F visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.4c nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;_7 Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,U~# Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta."}= Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.?|w Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.{w Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.izK Taigi karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią.Ty! Ar visi turi išgydymų dovanas? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškina?[x/ Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai?[w/ Ir šiuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma – apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; po to – stebuklai, paskui – išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimai, įvairios kalbos.nw Ir jei visi būtų vienas narys, kur beliktų kūnas?Ym+ Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo.ylk Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kur būtų klausa? Jeigu visas kūnas būtų klausa, tai kur būtų uoslė?|kq O jeigu ausis sakytų: „Kadangi nesu akis, todėl nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?xji Jei koja sakytų: „Kadangi nesu ranka, todėl nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?Fi Juk kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio.h/ Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną, – žydai ar graikai, vergai ar laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.g Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.gfG Bet visa tai daro viena ir ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka.e- kitam – stebuklų darymas, kitam – pranašavimas, kitam – dvasių atpažinimas, kitam – skirtingos kalbos, kitam – kalbų aiškinimas._d7 kitam – tikėjimas ta pačia Dvasia, kitam – išgydymų dovanos ta pačia Dvasia,cc? Vienam Dvasia suteikiamas išminties žodis, kitam ta pačia Dvasia – pažinimo žodis,Jb  Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui.\a1 Ir yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame.?`y Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats.8_k Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia.5^c Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasia, neprakeikia Jėzaus. Ir nė vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia.Y]+ Jūs žinote, kad, kai buvote pagonys, ėjote prie nebylių stabų kaip vedami.P\ Aš nenoriu, broliai, kad jūs neišmanytumėte apie dvasines dovanas.w[g "O jeigu kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimui. Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.OZ !Todėl, mano broliai, kai susirenkate valgyti, palaukite vieni kitų.fYE Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.9Xm Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.JW  Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.pVY Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.]U3 Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.T Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas prieš Viešpaties kūną ir kraują.{So Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol Jis ateis.$RA Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.Q! ir padėkojęs sulaužė ir tarė: „Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui“.P{ Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną4Oa Argi neturite savo namų valgyti ir gerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti stokojančius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už tai nepagirsiu.dNA nes kiekvienas paskuba suvalgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria.IM  Jūs susirenkate kartu, bet ne Viešpaties vakarienės valgyti,UL# Juk pas jus turi būti atskalų, kad išaiškėtų tie, kurie yra patikimi. K Pirmiausia man teko girdėti, kad, kai jūs susirenkate bažnyčioje, tarp jūsų būna susiskaldymų, ir iš dalies aš tuo tikiu.rJ] Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga.sI_ Bet jei kas norėtų ginčytis, – težino, jog nei mes, nei Dievo bažnyčios neturime tokio papročio._H7 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Nes plaukai jai duoti kaip dangalas.TG! Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus?OF Spręskite patys: argi tinka moteriai melstis Dievui neapsigaubusiai?PE Kaip moteris iš vyro, taip vyras per moterį, bet visa – iš Dievo.BD Bet Viešpatyje nei vyras be moters, nei moteris be vyro.TC! Todėl moteris privalo turėti ant galvos pavaldumo ženklą dėl angelų.DB taip pat ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui.7Ai Juk ne vyras iš moters, bet moteris iš vyro,k@O Vyrui nereikia gaubti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir šlovė. O moteris yra vyro šlovė.?y Jei moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, teapsigaubia. > Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapdengta galva, paniekina savo galvą: tai tas pats, kaip būti nuskustai.b== Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą.}<s Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas.f;E Aš jus giriu, kad visame kame prisimenate mane ir laikotės nurodymų, kuriuos jums daviau.2:_ Sekite manimi, kaip ir aš seku Kristumi.9 !kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.F8 Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,[7/ Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.b6= Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?5 Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės??4w Bet jei kas jums pasakytų: „Tai auka stabams“, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės, – juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.31 Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.?2y Juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.f1E Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.<0s Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam._/7 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!K. Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?- Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.,} Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.W+' Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?j*M Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?m)S Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.(% Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?D' Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.<&s Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!W%' Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.?$y Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.p#Y Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.P" Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.U!# Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.t a Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.  Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti“.U# Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.a; Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir „jų kūnai liko gulėti dykumoje“.}s ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus./Y visi valgė tą patį dvasinį maistąA} Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;yk Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai, – visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.lQ bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.S Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį.  Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte!G Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.! Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau.G Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, – pats būdamas ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu, – kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo.D Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau besilaikančiu įstatymo, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus.fE Būdamas nuo nieko nepriklausomas, pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau."= Koks tada mano atlygis? Ogi kad, skelbdamas Kristaus Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju savo teise, kurią man duoda Evangelijos skelbimas.xi Jeigu tai darau savo valia, turiu atlygį; bet jei darau ne savo valia, tai atlieku man patikėtą tarnavimą.   Jeigu skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina pareiga, ir vargas man, jei Evangelijos neskelbčiau!* M Bet aš nesinaudojau šiomis teisėmis. Ir tai rašau ne tam, kad sau pritaikyčiau. Man geriau mirti, negu leisti, kad kas atimtų iš manęs šį pasigyrimą.[ / Taip ir Viešpats patvarkė, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos.  Ar nežinote, kad tie, kurie tarnauja šventykloje, valgo iš šventyklos pajamų ir kad aukuro tarnai gauna dalį aukų?4 a Jei kiti turi teisių į jus, tai ar ne juo labiau mes? Vis dėlto mes nesinaudojome savo teise, bet viską pakeliame, kad tik Kristaus Evangelijai nedarytume kliūčių.q[ Jei mes jums pasėjome dvasinių gėrybių, tai ar didelis dalykas, kad pjausime pas jus medžiaginių?/ O gal Jis iš tiesų taiko tai mums? Juk dėl mūsų parašyta, kad artojas artų su viltimi ir kūlėjas kultų su viltimi, jog gaus savo dalį.s_ Mozės Įstatyme parašyta: „Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui!“ Bet ar Dievui terūpi jaučiai?R Ar aš tai sakau vien kaip žmogus? Argi to paties nesako ir Įstatymas?/ Kas gi tarnauja kariuomenėje už savo paties pinigus? Kas sodina vynuogyną ir nevalgo jo vaisių? Arba kas gano bandą ir negeria bandos pieno?=u O gal tik aš ir Barnabas neturime teisės nedirbti?|q Ar neturime teisės vaikščioti kartu su seserimi, žmona, kaip kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei Kefas?4c Argi mes neturime teisės valgyti ir gerti?D Štai mano pasiteisinimas prieš tuos, kurie mane kaltina.}s Jei kitiems ir nesu apaštalas, tai jums, be abejo, esu, nes mano apaštalystės antspaudas esate jūs Viešpatyje.~# Ar aš ne apaštalas? Ar aš ne laisvas? Ar nesu regėjęs Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties? Ar jūs ne mano darbo vaisius Viešpatyje?t}a Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad nepapiktinčiau savo brolio.`|9 Šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, nusidedate Kristui.P{ Ar dėl tavo pažinimo nežus silpnas brolis, už kurį mirė Kristus?/zW Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą ir valgantį stabų šventykloje, argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukoto maisto?Uy# Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems.txaMaistas nepriartina mūsų prie Dievo. Kai valgome, nieko nelaimime, ir kai nevalgome, nieko neprarandame.0wYBet ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie su sąžine, pripažįstančia stabus, iki šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa.!v;tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį.luQIr nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje, – daug tų dievų ir daug viešpačių, –t3Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas.3saBet kas myli Dievą, tas yra Jo pažintas.Vr%Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.lqQDėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo.dpA(Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią.~ou'Žmona surišta įstatymu, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, tik Viešpatyje.nnU&Taigi, kas išleidžia savo mergaitę, gerai daro, o kas neišleidžia savo mergaitės, geriau daro.@my%Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savo mergaitę, tas gerai padarys. l9$Jei kas mano būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks senmergė, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori, – nenusidės, – tegul jie susituokia.+kO#Tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet dėl to, kad tai yra tinkama ir kad jūs neblaškomi galėtumėte atsiduoti Viešpačiui.Pj"Yra skirtumas tarp žmonos ir mergaitės. Netekėjusi moteris rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui.Si!O susituokęs rūpinasi pasaulio reikalais – stengiasi patikti žmonai. h Norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais – stengiasi patikti Viešpačiui.igKir kurie naudojasi šiuo pasauliu, – tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.zfmir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų,peYSakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų,d-Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.bc=Jei esi susietas su žmona, neieškok skyrybų. Likai be žmonos – neieškok žmonos.pbYTaigi manau, jog yra gerai, atsižvelgiant į šių laikų suspaudimus – gerai žmogui būti tokiam.a+Dėl nesusituokusių neturiu Viešpaties įsakymo, bet duodu savo patarimą kaip tas, kuris iš Viešpaties gailestingumo vertas pasitikėjimo.Y`+Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą.Y_+Jūs esate nupirkti už didelę kainą, todėl nepasidarykite žmonių vergais.t^aViešpatyje pašauktas vergas yra Jo išlaisvintas. Panašiai ir pašauktas laisvasis yra Kristaus vergas.s]_Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesijaudink dėl to, bet jei gali tapti laisvas, pasinaudok proga.;\qKiekvienas tepasilieka toks, koks buvo pašauktas.l[QApipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, tik Dievo įsakymų laikymasis yra viskas.ZJei kas buvo pašauktas apipjaustytas, tenesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tenedaro apipjaustymo.YTodėl, kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bažnyčiose.qX[Iš kur žinai, žmona, kad išgelbėsi vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, kad išgelbėsi žmoną? W Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei.V#Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama vyru. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.jUM Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tenesiskiria su juo.T Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenesiskiria su ja.zSm o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.XR) Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,QQ Bet, jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis negu degti.[P/Nesusituokusiems ir našlėms sakau: jie gerai darys, pasilikdami tokie kaip aš. O Norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas tokią, kitas kitokią./NYTai sakau leisdamas, o ne įsakydamas.AM{Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiems susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite drauge, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.pLYŽmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona.:KoVyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.`J9Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena sau vyrą.KIAtsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters.tHaJūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo.!G;Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?FSaugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.METaip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo.DAr nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa vienas kūnas su ja? Nes „du taps, – sako Raštas, – vienu kūnu“.C-Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos paleistuvės nariais? Jokiu būdu!IB Kaip Dievas prikėlė Viešpatį – prikels ir mus savo jėga.0AY Valgis yra pilvui ir pilvas – valgiui, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Tačiau kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats – kūnui.t@a Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet aš nesiduosiu niekieno pavergiamas!?/ Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.o>W nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.$=A Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai,K<Deja, jūs patys skriaudžiate ir apgaudinėjate, ir dar brolius!;Ir iš viso jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės. Ar ne geriau pakęsti skriaudą? Ar ne geriau pakęsti apgaulę?H: Bet brolis bylinėjasi su broliu ir tai daro pas netikinčius.9+Tai sakau, norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi pas jus nėra nė vieno išmintingo, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą?y8kTaigi, kai turite bylų kasdieniais reikalais, negi savo teisėjais paskirsite neturinčius balso bažnyčioje?Y7+Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau – kasdieninius dalykus?6Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi esate neverti išspręsti menkų bylų?5Kaip kai kurie iš jūsų, turėdami ginčų, drįsta bylinėtis vieni su kitais pas neteisiuosius, o ne pas šventuosius?o4W Tuos, kurie ne mūsiškiai, Dievas teis. Todėl „pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo“.F3 Kam man teisti svetimus? Argi ir jūs ne savuosius teisiate?>2u Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu.11 Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio.M0 Jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais./Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nusikaltimo raugu, bet su nerauginta tyrumo ir tiesos duona..1Todėl išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau paskerstas mūsų Paschos Avinėlis, Kristus.g-GJūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą?v,eatiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus dieną.+ Jums susirinkus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, dalyvaujant mano dvasiai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus jėga*Aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau tą nusikaltimą padariusį, lyg būdamas tarp jūsų.c)?Ir jūs dar esate pasipūtę! Užuot nuliūdę ir tai padariusį išmetę ir savo tarpo?!$(ATenka girdėti apie ištvirkimą tarp jūsų ir net apie tokį ištvirkimą, kokio nesigirdi net pas pagonis: būtent kažkas gyvena su savo tėvo žmona!U'#Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir romumo dvasia?:&oNes Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje.n%UJei Viešpats panorės, veikiai atvyksiu pas jus ir patikrinsiu ne pasipūtusių kalbas, bet jėgą.D$Kai kurie pasipūtė, tartum neketinčiau pas jus atvykti.G#Tuo tikslu ir pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimas sūnus ir ištikimas Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje.2"_Todėl raginu jus: būkite mano sekėjai!!Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet neturėsite daug tėvų, nes Evangelija aš pagimdžiau jus Kristuje Jėzuje.V %Tai rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus vaikus.r] piktžodžiaujami – maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.hI ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami – laiminame, persekiojami – kenčiame,Y+ Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės}s Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami.%C Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskutiniąją vietą, tarsi mirčiai pasmerktiems. Mes tapome reginys pasauliui, angelams ir žmonėms.%CJūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte, kad ir mes galėtume kartu karaliauti!  Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?1[Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą.8iTodėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.kONors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats.jMMan mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Ir aš pats savęs neteisiu.>wO iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi.X)Tegul kiekvienas laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo paslapčių tvarkytojais.:obet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo.yar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas yra jūsų,H Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Nes viskas yra jūsų:OIr vėl: „Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios“.|qŠio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: „Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje“. /Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. {Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla – tai jūs!V %Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?m SO kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.A }Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį.   kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas.kO Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų, –jM Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus."= Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato.T! Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statinys.kOKas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą.]3Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas – augintojas.6gAš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.wKas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė. )v ~~ }}_||y|7{{Wzz;yy xww=vvtv3uuou6ttFsszrrr^r#qq%ppVpooEnnmmwlllkpk!jjwiiiBhh}gggiff>eecdd*ccecbb>aa\``D__{_ ^^?]]d]\w\[}[ZZ4YYXXWWYWVV;UUU;TT4SS,RRpRQQOPPmP=OOOUNNKMMLKK]JJII,H_GG\FFbEEtDDtDCC[BBB#Ad@@%??h?0>><==<qAtsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.\=1Todėl, suprasdami, kad turime šį tarnavimą iš gailestingumo, mes nepailstame.9<kMes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.F;Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.I: Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.V9%Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.8#Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.r7] ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.P6 Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,]53 Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.]43 Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.d3A Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.72itai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?A1{Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti, 0kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.u/cNe todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,;.qTokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.+-OJūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.j,MJūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.+Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?*Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje.q)[Vieniems – mirties kvapas mirčiai, kitiems – gyvenimo kvapas gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas?_(7Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių.'Dėkui Dievui, kuris visada veda mus Kristuje triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą.& bet aš neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi nesutikau savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją.c%? Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, durys man buvo Viešpaties atvertos,O$ kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.}#s Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje,o"W Nes tuo tikslu jums ir parašiau, – kad patikrinčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs.4!cTodėl aš prašau jus parodyti jam meilę.y kNet atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys.<sTokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės.veBet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,—kad neperdėčiau,—bent iš dalies – jus visus.@yNes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu.:mAš tai parašiau, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis, pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas.]3O jei aš jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis?LTaigi aš nusprendžiau, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu.}Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai.dAŠaukiuosi Dievą liudytoju savo sielai, kad jūsų gailėdamas aš neatvykau į Korintą.X)kuris ir užantspaudavo mus ir davė kaip užstatą Dvasią į mūsų širdis.QTas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,_7Nes visi Dievo pažadai Jame yra „taip“ ir Jame „amen“ Dievo šlovei per mus.)Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, nebuvo „taip“ ir „ne“, bet Jame buvo „taip“.W'Bet kaip Dievas ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo „taip“ ir „ne“.Ar taip manydamas, elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo pagal kūną, kad mano „taip, taip“ yra ir „ne, ne“?{ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją.pYTokio pasitikėjimo kupinas, aš norėjau anksčiau pas jus atvykti, kad antrąkart gautumėt malonę,}kaip iš dalies jau mus supratote, kad mes esame jūsų pasigyrimas, kaip ir jūs mūsų – Viešpaties Jėzaus dieną.xi Nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jūs skaitote ir suprantate. Tikiuosi, kad ir iki galo suprasite,H   Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu, – ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.r ] jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį suteiktą mums.p Y Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės toliau,x i Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.F Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia – taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi.zmIr mūsų viltis jumis tvirta, nes žinome, kad, būdami kentėjimų dalininkai, būsite ir paguodos dalininkai.X)Jeigu patiriam sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui.a;Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda.!;kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,[/Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!&EPaulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus – Dievo bažnyčiai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje.9mMano meilė jums visiems Kristuje Jėzuje. Amen.?yViešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis.dAJei kas nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna prakeiktas! Mūsų Viešpatie, ateik!,~SSveikinu jus savo, Pauliaus, ranka.U}#Jus sveikina visi broliai. Pasveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu.|Jus sveikina Azijos bažnyčios. Karštai sveikina Viešpatyje Akvilas ir Priscilė kartu su bažnyčia, kuri jų namuose.P{atgaivino mano ir jūsų dvasią. Todėl pripažinkite tokius žmones!Zz-Aš džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko apsilankymu. Jie man atstojo jus,kyOkad jūs taip pat paklustumėt tokiems žmonėms ir visiems, kurie mums padeda ir su mumis dirba.xPrašau jūsų, broliai (jūs pažįstate Stepono namus: jie yra Achajos pirmatikiai ir atsidavę tarnauti šventiesiems),/wYViską, ką darote, darykite su meile.Xv) Budėkite, tvirtai stovėkite tikėjime, elkitės vyriškai, būkite stiprūs!'uG O dėl brolio Apolo, tai aš didžiai troškau, kad jis su broliais keliautų pas jus, bet jis niekaip nenori šiuo metu. Bet atvyks, radęs tinkamą laiką.xti Taigi tegul niekas jo neniekina. Išlydėkite jį su ramybe, kad atvyktų pas mane, nes laukiu jo su broliais.s Ir jeigu atvyks Timotiejus, žiūrėkite, kad jis gyventų pas jus be baimės, nes jis dirba Viešpaties darbą kaip ir aš.Tr! Mat man yra atvertos plačios durys našiam darbui, ir priešininkų daug.+qQBet Efeze išbūsiu iki Sekminių.upcNenoriu dabar su jumis susitikti prabėgomis. Tikiuosi, jei Viešpats leis, kurį laiką pasilikti pas jus.uoco pas jus, galimas daiktas, pabūsiu arba ir peržiemosiu, kad jūs mane palydėtumėte, kai vyksiu toliau.MnAtvyksiu pas jus, perėjęs Makedoniją. Mat per Makedoniją eisiu,PmJei pasirodytų tinkama ir man keliauti, tai jie vyks kartu su manimi.l)Atvykęs pasiųsiu į Jeruzalę žmones, kuriuos jūs nutarsite esant tinkamus, kad jie su palydimaisiais laiškais nugabentų jūsų dovaną.kPirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus.[j/Su rinkliava šventiesiems darykite taip, kaip nurodžiau Galatijos bažnyčioms.!i;:Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.\h19Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!Lg8Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas.Hf 7Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?“e)6Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė prarijo mirtį!\d15Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe.c!4staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.]b33Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, –a2Bet aš jums, broliai, sakau, kad kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.]`31Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.p_Y0Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie yra ir dangiškieji.c^?/Pirmasis žmogus – iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus – Viešpats iš dangaus.E].Bet ne dvasinis pirmiau, o sielinis, ir tik po to dvasinis.\w-Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela“; paskutinysis Adomas – gyvybę teikiančia dvasia.l[Q,Sėjamas sielinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra sielinis kūnas ir yra dvasinis kūnas._Z7+Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas.bY=*Taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis.X))Vienokia yra saulės šlovė, kitokia šlovė mėnulio ir dar kitokia šlovė žvaigždžių. Ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove.wWg(Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienokia dangaus kūnų šlovė ir kitokia žemės kūnų.tVa'Ne visi kūnai yra vienodi. Vienoks žmonių kūnas, kitoks gyvulių, kitoks žuvų ir kitoks paukščių.fUE&Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną tokį, koks Jam patinka, ir kiekvienai sėklai jos kūną.uTc%Ir ką besėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų.GS$Kvaily! Ką tu pasėji, neatgyja, jei prieš tai nenumiršta._R7#Bet gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“vQe"Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo. Tai sakau jūsų gėdai.GP!Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“5Oc Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“.{NoPrisiekiu savo pasididžiavimu – jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu!6MgIr kodėl ir mes kas valandą esame pavojuje?L1Kita vertus, ką darys tie, kuriuos krikštija už mirusiuosius? Jei iš viso mirusieji neprisikels, tai kam gi jie krikštijami už mirusiuosius?K Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame.J+Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo.8IkKaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis.LHNes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis.GPo to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas.xFitačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmasis, vėliau – priklausantys Kristui Jo atėjimo metu.EEKaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,UD#Kaip per žmogų – mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.YC+Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusių – pirmasis iš užmigusiųjų.{BoIr jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.4AcTuomet ir užmigusieji Kristuje yra žuvę.n@UO jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias; jūs dar tebesate savo nuodėmėse.K?Nes jei mirusieji neprisikelia, tada ir Kristus nebuvo prikeltas.)>KIr mes tada liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome apie Dievą, kad Jis prikėlė Kristų, kurio Jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji neprisikelia.h=IO jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.M< Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nebuvo prikeltas.;' Jeigu apie Kristų skelbiama, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaip kai kurie iš jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?!Q: Taigi ar aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.09Y Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi.q8[ Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią.K7O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man.B6Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams.5Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę.44cir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai.W3'ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;p2YPirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;1}ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui.s0_Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite,7/i(Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai.\.1'Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis.0-[&Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.,%Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai.K+$Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė?y*k#Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti.)w"Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas.i(K!nes Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas, – kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.5'e Pranašų dvasios yra paklusnios pranašams,h&INes jūs visi galite vienas po kito pranašauti, kad visi pasimokytų ir visi būtų paguosti.T%!Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla.=$uIr pranašai tekalba du ar trys, o kiti teapsvarsto.`#9Bet jeigu nėra aiškintojo, tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui.a";Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina."!=Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą. Tegul viskas tarnauja ugdymui. 7Jo širdies paslaptys būtų atskleistos, ir jis, puolęs veidu žemėn, pagarbintų Dievą ir išpažintų: „Dievas iš tiesų yra tarp jūsų!“yBet jeigu visi pranašautų ir įeitų netikintis ar neišmanantis, jis būtų visų apkaltintas ir visų atpažintas.+OJuk jei susirinktų visa bažnyčia ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų neišmanantys ar netikintys, – argi jie nesakytų, kad jūs išėję iš proto?zmTodėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimas – ne netikintiems, bet tikintiems.$AĮstatyme parašyta: „Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs“, – sako Viešpats.oWBroliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymu – subrendę.vis dėlto bažnyčioje geriau pasakysiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.GDėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus,>wJuk tu gražiai dėkoji, tačiau kitas nėra ugdomas.ykBe to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis pasakys tavo padėkai „amen“, nesuprasdamas, ką tu kalbi?eCKą gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.Z-Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis.K Todėl, kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų aiškinti.y Taigi ir jūs, karštai trokštantys dvasinių dovanų, siekite jų bažnyčios ugdymui, kad gausiai jų turėtumėte.ve Todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas bus man svetimšalis.gG Kas žino, kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje, bet nė viena iš jų nėra bereikšmė. Tas pat ir su jumis. Jei kalbėsite nesuprantamus žodžius, kaip bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams!  kh~}}d||6{{:zzayyHyxqwww2vv uttt:srr{rqtqpprpoonmmIllgkkjj2iiihogggfffZfeHddOcqbbb.aaa``F__8^^]])\\[sZZ9YXXHWWVVGU_T}SSRR Q_QPePONNJNMmLLL7KKrJJnII===55544o33x22C11A00E/..M--=,,++5***R))`(((3''f&&|&%h%%$$K##T""",!!t! DgLvRJCj!AT2X>2W{! 7 , B s {f=aWk(0ir apšviestų jūsų širdies akis, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis, kokie Jo palikimo šlovės turtai šventuosiuose'0kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimuiG&0nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus savo maldose,{%o0Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems,^$50kuri yra mūsų paveldėjimo užstatas iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui.##?0 Jame ir jūs, išgirdę tiesos žodį – jūsų išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję Juo, esate užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia,^"50 kad pasitarnautume Jo šlovės gyriui mes, kurie nuo seno turėjome viltį Kristuje.v!e0 Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą,r ]0 kad, laikų pilnatvei atėjus, galėtų suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje.`90 paskelbdamas mums savo valios paslaptį pagal savo palankumą, kaip nusprendė savyje,K0kurią Jis dosniai suteikė mums su visa išmintimi ir supratimu,b=0Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės,O0Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus Mylimajame.X)0Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristųq[0mus išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje.'0Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje,[/0Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!0Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, šventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje._7&Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna, broliai, su jūsų dvasia! Amen.hI&Nuo šiol tegul niekas manęs nebevargina, nes savo kūne nešioju Viešpaties Jėzaus žymes.ve&Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui!lQ&Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys.  &Aš nieku nesigirsiu, tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriuo pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš pasauliui.xi& Bet net ir patys apipjaustyti nesilaiko įstatymo, o tenori jūsų apipjaustymo, kad galėtų pasigirti jumis.& Visi, kurie nori pasirodyti geri kūnu, verčia jus apsipjaustyti, kad tik jiems netektų kęsti persekiojimų dėl Kristaus kryžiaus.P& Žiūrėkite, kokiomis didelėmis raidėmis jums parašiau savo ranka.V%& Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.R & Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! {&Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.S &Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.R &Kas mokomas žodžio, tegul dalijasi visais gerais dalykais su mokytoju.* O&nes kiekvienas neš savo naštą.\1&Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam,R&O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.R&Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.1[&Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasioje, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėt sugundyti.`9&Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems.<s&Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.Q&Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais.A}&romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.lQ&Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,-S&pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.~&stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,`}9&Kūno darbai aiškūs – tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,E|&Bet jei jūs Dvasios vedami, nebesate įstatymo valdžioje.{&Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte.Ez&Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų.lyQ&Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, saugokitės, kad nebūtumėte vienas kito praryti!exC&Juk visas įstatymas išsipildo viename žodyje: „Mylėk savo artimą kaip save patį“.wy& Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.1v]& O kad jūsų drumstėjai ir nusipjautų!u& Jei aš, broliai, iki šiol skelbiu apipjaustymą, tai kodėl gi esu persekiojamas? Juk tada kryžiaus papiktinimas būtų pašalintas.}ts& Pasitikiu jumis Viešpatyje, kad nemąstysite kitaip; o jūsų drumstėjas, kas jis bebūtų, susilauks pasmerkimo.2s_& Truputis raugo įraugina visą maišymą.7ri&Ne Tas, kuris jus pašaukė, šitaip įtikino.Lq&Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė paklusti tiesai?ypk&Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tikėjimas, veikiantis meile.Mo&O mes per Dvasią karštai laukiame ir viliamės tikėjimo teisumo.`n9&Jūs, ieškantys išteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę.umc&Pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris tampa apipjaustytas: jis yra įpareigotas vykdyti visą įstatymą.llQ&Štai aš, Paulius, sakau jums: jeigu būsite apipjaustyti, Kristus nebebus jums niekuo naudingas.k{&Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!Dj&Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios. i &O ką gi sako Raštas? – „Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi“.\h1&Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.9gm&Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.:fm&nes parašyta: „Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą“.Ge&Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,pdY&Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.c{&Tai pasakyta perkeltine prasme: jos – tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, – tai Hagara.Sb&Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą.daA&Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.]`3&Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?c_?&Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.b^=&Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!N]&Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.`\9&Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.?[y&Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?}Zs&Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.Y#&Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.YX+& Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.yWk& Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.YV+& Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.?Uy& Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.+TO& Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!`S9&Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.gRG&Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.{Qo&O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“WP'&kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.nOU&Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,[N/&Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.UM#&jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.qL[&Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;_K7&O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą. J &Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!KI&Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.LH&Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Jėzumi Kristumi.@G{&Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo globoje.jFM&Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad būtume tikėjimu išteisinti.hEI&Prieš ateinant tikėjimui, buvome įstatymo įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo.vDe&Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi tektų tiems, kurie tiki./CW&Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo.GB&Tarpininkas neatstovauja vienai pusei, bet Dievas yra vienas.@Ay&Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka.p@Y&Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado, o Dievas davė tai Abraomui pažadu.N?&Noriu pasakyti, kad Dievo Kristuje anksčiau patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti negaliojančiu.,>Q&Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako „ir palikuonims“, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: „ir tavo palikuoniui“, kuris yra Kristus.}=s&Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net žmogaus testamento, kuris patvirtintas, niekas neatmeta ir nepapildo.w<g&kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.;1& Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“, –]:3& O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet „kas juos vykdo, tas gyvens jais“.h9I& Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes „teisusis gyvens tikėjimu“.D8& Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo“.M7& Taip tikintys susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.!6;&Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: „Tavyje bus palaimintos visos tautos“.E5&Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.R4&Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.3{&Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo?J2 &Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui!X1)&Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?u0c&Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo?!/;&O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?g.G&Neatstumiu Dievo malonės, nes jei teisumas įgyjamas įstatymu, tuomet Kristus mirė veltui.F-&Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.H, &Aš per įstatymą numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui.V+%&Nes jeigu aš vėl atstatau, ką buvau išgriovęs, tai tampu nusikaltėliu.*5&Bet, ieškant mums išteisinimo per Kristų, paaiškėja, kad mes patys esame nusidėjėliai. Ar Kristus dėl to yra nuodėmės tarnas? Jokiu būdu!)&žinome, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tikėjimu į Jėzų Kristų. Mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus išteisintas nė vienas žmogus.Q(&Nors iš prigimties esame žydai ir ne pagonių kilmės nusidėjėliai,X')&Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, pasakiau Petrui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai?“[&/& Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, netgi Barnabas pasidavė veidmainystei.#%?& Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir vengė jų, bijodamas apipjaustytųjų.`$9& Kai Petras atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis nusižengė.T#!& tik mes turėjome prisiminti vargšus, – o aš ir stengiausi tai daryti.L"& ir pastebėję man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad eitume pas pagonis, o jie pas apipjaustytuosius;y!k&(nes Tas, kuris veikė su Petru jam apaštalaujant apipjaustytiesiems, veikė taip pat su manimi tarp pagonių){ o&Atvirkščiai, pamatę, jog man patikėta skelbti Evangeliją neapipjaustytiesiems kaip Petrui apipjaustytiesiems+O&O dėl tariamai įžymesniųjų asmenų, – kas jie bebuvo, man nesvarbu, nes Dievas nėra žmonėms šališkas, – man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo.Y+&jiems nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis. 9&Tačiau netikriems broliams, paslapčia įslinkusiems iššnipinėti mūsų laisvę, kurią turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti, –P&Jie nevertė apsipjaustyti nė mano palydovo Tito, kuris buvo graikas.T!&Nuvykau, apreiškimo paskatintas, ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau bėgęs veltui.iK&Paskui, po keturiolikos metų, vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą.,S&Ir jos šlovino Dievą dėl manęs.uc&Jos buvo tik girdėję: tas, kuris mus kitados persekiojo, dabar skelbia tikėjimą, kurį kadaise griovė.T!&Iš veido aš buvau nepažįstamas Judėjos bažnyčioms, kurios Kristuje.7i&Po to išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis.E&Ką jums rašau, tvirtinu Dievo akivaizdoje, jog nemeluoju.Q&Kitų apaštalų man neteko matyti, tiktai Viešpaties brolį Jokūbą.lQ&Po trejų metų nukeliavau į Jeruzalę pasimatyti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų. &ir nenuvykau į Jeruzalę pas pirmiau už mane buvusius apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir po to vėl grįžau į Damaską.kO&apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir kraujupY&Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo&Žydų religija buvau pralenkęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, būdamas itin uolus dėl savo tėvų tradicijų.'& Jūs, be abejo, girdėjote, kaip kadaise aš elgiausi, išpažindamas judaizmą, kaip be saiko persekiojau Dievo bažnyčią ir grioviau ją.i K& nes negavau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu.V %& Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių, -& Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi patikti žmonėms? Jei dar norėčiau patikti žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas. -& Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas! &Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, – tebūnie prakeiktas!yk&kuri, tarp kitko, nėra kitokia, o yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją.}&Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos,2_&kuriam šlovė per amžių amžius! Amen.  &kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išgelbėtų mus nuo dabartinio blogo amžiaus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią,Y+&Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,H &ir kartu su manimi esantys broliai – Galatijos bažnyčioms. &Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Jį prikėlusį iš numirusių Dievą Tėvą,1 Jus sveikina visi šventieji. Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais! Amen.8k Pasveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu.+O Galiausiai, broliai, likite sveiki. Būkite tobuli, džiaukitės paguoda, būkite vienos minties, gyvenkite taikiai, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.5~c Todėl, būdamas toli, tai rašau, kad atvykęs neturėčiau griežtai elgtis, naudodamas valdžią, kurią man Viešpats suteikė tam, kad ugdyčiau, o ne kad griaučiau.c}? Mes džiaugiamės, kai esame silpni, o jūs stiprūs. Ir taip pat norime jūsų tobulumo.F| Juk nieko negalime daryti prieš tiesą, bet tik už tiesą.'{G Aš meldžiu Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo, – ne tam, kad pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytumėte gera, o mes būtume tartum atmestini.Jz  Bet turiu vilties, kad jūs suprasite, jog mes nesame atmestini.(yI Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?x! Nors Jis buvo nukryžiuotas dėl silpnumo, bet dabar gyvas Dievo jėga. Nors mes irgi silpni Jame, bet jums gyvensime su Juo Dievo galybe.twa Jūs reikalaujate įrodymo, kad manyje kalba Kristus, o Jis nėra silpnas prieš jus, bet galingas jumyse.Xv) Jau sakiau anksčiau ir sakau, kaip ir antrąkart lankydamasis pas jus, ir, būdamas atstu, dabar rašau tiems, kurie anksčiau nusidėjo, ir visiems kitiems, – jeigu atvyksiu vėl, būsiu negailestingas.uw Jau trečią kartą keliauju pas jus. „Dviejų ar trijų liudytojų lūpomis bus patvirtintas kiekvienas žodis“.]t3 kad, kai vėl atvyksiu, Dievas nepažemintų manęs prieš jus ir man netektų liūdėti dėl daugelio, kurie pirmiau buvo nusidėję ir dar neatgailavo dėl padarytų netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo darbų.cs? Mat bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižtų, apkalbų, pasididžiavimo, netvarkos,r Vėl jūs manote, kad prieš jus teisinamės. Mes kalbame prieš Dievą Kristuje: viską darome, mylimieji, jūsų ugdymui.4qa Paprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes veikėme ne ta pačia dvasia? Ar nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?Fp Bet ar kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį?poY Tebūnie ir taip, – sakysite, – aš jūsų neapsunkinau, bet, būdamas gudrus, klasta jus pagavau.n Todėl mielai išleisiu tai, kas mano, ir dar save pridėsiu jūsų sielų labui; nors, kuo daugiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.Im  Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet tėvai vaikams.l  Tad ko jums trūksta palyginti su kitomis bažnyčiomis? Vien to, kad nebuvau jums našta. Atleiskite man šitą nusikaltimą!ky Iš tiesų jūsų akyse pasitvirtino apaštalo ženklai: visokeriopa kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai.0jY Jūsų verčiamas, tapau kvailiu besigirdamas. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane girti, nes aš ne prastesnis už pačius didžiausius apaštalus, nors esu niekas.i Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.Gh Bet Viešpats man pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.Sg Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų.f7 Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau.7eg Jei norėčiau girtis, nebūčiau kvailys, nes kalbėčiau tiesą. Bet susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi.?dy Tokiu pasigirsiu, o ne savimi, nebent savo negaliomis.hcI buvo paimtas į rojų ir girdėjo neišreiškiamus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti.bb= Ir žinau, kad šitas žmogus, – ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, –#a? Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų, – ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, – buvo paimtas iki trečiojo dangaus.k`O Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.`_9 !bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.c^? Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,r]] Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.4\c Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.V[% Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?VZ% Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis. Y  Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.YX+ Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.#W? Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.MV Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.4Ua Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.UT# Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.S Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus, – tai sakau iš kvailumo, – aš drąsus taip pat.qR[ Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.@Q{ Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.NP Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.oOW Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.N5 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.iMK Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.EL Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.fKE Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.J) Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.=Iu Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!H} Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.KG O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.dFA Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.vEe Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?Dw Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.NC Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus._B7 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.~Au Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. @ Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.Y?+ O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.U># Ne tas pagirtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria.2=_ „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!“o<W kad galėtume skelbti Evangeliją už jūsų ribų ir nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje. ;  Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas,u:c Mes nepersistengiame, – tarytum nebūtume pasiekę jūsų, – nes Kristaus Evangelija pasiekėme ir jus.y9k Mes nesigiriame be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia net ligi jūsų.E8 Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai.t7a Kas taip mano, teįsidėmi, jog kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais.u6c Nes „jo laiškai, – sako, – yra svarūs ir stiprūs, bet kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“.?5y Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais.4 O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta valdžia, kurią Viešpats mums suteikė jūsų ugdymui, o ne griovimui, tai nebūtų man gėdos. 3 Negi viską vertinate pagal išorę? Jei kas pasitiki, kad yra Kristaus, tegul pamąsto dar kartą: kaip jis Kristaus, taip ir mes.c2? esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.&1E Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,Q0 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves.;/q Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.&.E Aš jus maldauju, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes elgėmės pagal kūną.-1 Aš pats, Paulius, jus maldauju Kristaus romumu ir švelnumu – aš, kuris „akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių toks drąsus“.2,_ Ačiū Dievui už neapsakomą Jo dovaną!`+9 Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėl visa pranokstančios Dievo malonės jumyse.0*Y Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų paklusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už jūsų dosnų pasidalijimą su jais ir visais kitais.p)Y Nes šis tarnavimas ne tik patenkina šventųjų poreikius, bet ir gausina daugelio dėkojimus Dievui.a(; O jūs ir taip esate visokeriopai turtingi ir dosnūs, dėl ko mes ir dėkojame Dievui.' Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, padaugins jūsų pasėtą sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius.e&C kaip parašyta: „Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius“.&%E O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui,$w Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.r#] Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.V"% Todėl maniau esant reikalinga paprašyti brolius iš anksto nuvykti pas jus ir pasirūpinti, kad anksčiau viešai paskelbtas palaiminimas būtų paruoštas ir kad liudytų jūsų dosnumą, o ne godumą..!U Kad, jei kartais makedoniečiai atvyktų kartu su manimi ir rastų jus nepasiruošusius, mes (nekalbant apie jus) nebūtume sugėdinti dėl tokio tvirto pasigyrimo.  O brolius siunčiu tam, kad mano pasigyrimas jumis nepasirodytų šiuo atveju tuščias ir kad jūs, kaip sakiau, būtumėte pasiruošę. 1~~}}||1{{g{%zzHzyxx\wwvvuvuuNttt9sss&rrEqqfpp\ooo(nnmn*mmLllbkkzkjjfjiinihh=ggag f|ee|ddPcc{cKbbbTaaa%``m__z_^^Y]]_\\a[[[JZZZeZ,YYYXXXXXWyWVVV(UUQUTvTSSQRRR QQbQPP1OOoNNEMMLL\LKKDJJZIIoHHhHGGFFjFEEBD|DCC;BBBAAM@@??p>>h==}=C<3DŽiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.u=cDįsišakniję bei statydindamiesi Jame ir įsitvirtinę tikėjime, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.W<'DTaigi, kaip esate priėmę Viešpatį Jėzų Kristų, taip ir gyvenkite Jame,;DNors kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarką ir jūsų tikėjimo Kristumi tvirtumą.O:DJums tai sakau, kad niekas jūsų nesuvedžiotų įtikinančia kalba.;9qDkuriame slypi visi išminties ir pažinimo turtai. 89Dkad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų pažinimo pilnatvės turtus ir pažintų paslaptį Dievo—Tėvo ir Kristaus, 7DTad noriu, kad jūs žinotumėte, kaip įnirtingai kovoju už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano kūno veido,`69DDėl to aš ir darbuojuos, grumdamasis Jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje.(5IDMes Jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir mokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje.4DJiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.f3EDtą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Jo šventiesiems.m2SDJos tarnu aš tapau Dievo patvarkymu, kuris duotas man dėl jūsų, kad išpildyčiau Dievo žodį,1DDabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl Jo kūno – bažnyčios.U0#Djei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau.`/9Dmirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti,|.qDTaip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino -Dir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką, – per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.<,sDNes Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę+DIr Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę.:*oDJis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.9)kDnes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam.J( DJis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis,H' DJame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą.i&KD kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.a%;D dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje,s$_D kad, sustiprinti visokeriopa jėga iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu #D kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu;?"wD Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu,?!yDJis ir davė žinią mums apie jūsų meilę Dvasioje.o WDTo jūs išmokote iš mūsų mylimojo bendradarbio Epafro, kuris jums yra ištikimas Kristaus tarnas.*MDkuris pasiekė jus ir panašiai kaip visame pasaulyje, taip ir pas jus neša vaisių ir auga nuo tos dienos, kada išgirdote ir pažinote Dievo malonę tiesoje.nUDdėl vilties, kuri jums paruošta danguje. Apie ją jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje,dADnes girdime apie jūsų tikėjimą Kristumi Jėzumi ir jūsų meilę visiems šventiesiemsc?DNuolat melsdamiesi už jus, dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui,.UDšventiesiems ir ištikimiesiems broliams Kristuje, gyvenantiems Kolosuose: malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus!U#DPaulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus, –M:Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis visais! Amen.J :Jus sveikina visi šventieji, o ypač iš ciesoriaus namiškių.fE:Sveikinkite kiekvieną šventąjį Kristuje Jėzuje. Jus sveikina su manimi esantys broliai.D:Mūsų Dievui ir Tėvui šlovė per amžių amžius! Amen.a;:O mano Dievas patenkins visas jūsų reikmes iš savo šlovės turtų Kristuje Jėzuje./W:Aš esu visko gavęs ir turiu su pertekliumi. Esu visiškai aprūpintas, per Epafroditą gavęs iš jūsų kvapią dovaną, Dievui priimtiną ir patinkančią auką.X):Aš netrokštu dovanos, bet trokštu vaisiaus, kuris augtų jūsų sąskaiton.V%:Jūs mano reikalams pasiuntėte aukų vieną ir kitą kartą į Tesaloniką.A{:Jūs, filipiečiai, taip pat žinote: kai, pradėjęs skelbti Evangeliją, išvykau iš Makedonijos, jokia bažnyčia neužmezgė su manimi davimo ir gavimo santykių, tik jūs vieni.A}:Vis dėlto jūs gerai padarėte, dalyvaudami mano varge.6g: Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.ve: Esu patyręs ir skurdą, ir perteklių. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis.W ': Kalbu tai ne todėl, kad stokoju, nes išmokau būti patenkintas savo būkle. 1: Labai nudžiugau Viešpatyje, kad pagaliau vėl pražydo jūsų rūpinimasis manimi. Jūs ir seniau rūpindavotės, bet stigo progų tai parodyti. y: Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis. :Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga.n U:Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.w:Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.F:Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!K:Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės!I :Taip pat raginu tave, tikrasis bendradarbi, padėk toms moterims, kurios darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai gyvenimo knygoje.S:Aš raginu Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje.:Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji!:kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau.wg:Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,wg:Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė—gėda. Jie temąsto apie žemiškus dalykus. :Daugelis – apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbu – elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai.t~a:Broliai, būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal pavyzdį, kurį matote mumyse.Z}-:Kiek bebūtumėme pasiekę, vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime.| :Taigi visi, kurie esame subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš.i{K:veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.z: Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje,y: Nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas.6xg: kad pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių.pwY: kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su Jo mirtimi,(vI: ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu,Iu :O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau KristųOt:Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu.Rs:uolumu – bažnyčios persekiotojas, įstatymo teisumu – nepeiktinas.rw:aštuntą dieną apipjaustytas, iš Izraelio tautos, Benjamino giminės, žydas iš žydų, įstatymu – fariziejus,sq_:Nors aš galėčiau pasitikėti ir kūnu! Jei kas nors mano galįs pasitikėti kūnu, tai aš juo labiau;wpg:Nes apipjaustymas esame mes, kurie garbinam Dievą Dvasia, giriamės Kristumi Jėzumi ir pasitikime ne kūnu.[o/:Saugokitės šunų, saugokitės piktų darbininkų, saugokitės apsipjaustėlių!xni:Pagaliau, mano broliai, džiaukitės Viešpatyje! Man rašyti vis tą patį nesunku, o jums tai pastiprinimas.m:nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man.Wl':Tad priimkite jį Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones,lkQ:Taigi aš jį skubiai siunčiu, kad, jį pamatę, pradžiugtumėte ir aš taip pat neliūdėčiau.$jA:Tikrai jis sirgo ir buvo arti mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne vien tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužgriūtų sielvartas po sielvarto.Ui#:Jis labai jūsų išsiilgo ir sielojosi, kad jūs išgirdote apie jo ligą.h5:Aš dar nusprendžiau siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir kovų draugą, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano reikmėse.Kg:Be to, turiu Viešpatyje viltį ir pats netrukus atvykti pas jus.Qf:Taigi, kai tik paaiškės mano byla, viliuosi tučtuojau jį pasiųsti.leQ:O apie jo ištikimybę jūs žinote, nes skelbiant Evangeliją jis man tarnavo kaip sūnus tėvui.?dy:Visi kiti ieško ne Jėzaus Kristaus, bet savo naudos.[c/:Mat aš neturiu nė vieno kito tokio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. b:Aš turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad būčiau paguostas, sužinojęs, kaip jums sekasi.Ka:Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi.~`u:O jei aš atnašaujamas ant jūsų tikėjimo aukos ir tarnavimo, esu linksmas ir džiaugiuosi kartu su jumis visais._{:Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui dirbęs."^=:kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.4]c:Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų,b\=: nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.:[m: Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami,bZ=: ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.WY': kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žemedXA: Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų,pWY:Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.JV :bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.XU):kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu,7Ti:Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,>Sw:ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.Rw:Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už saveQ%:tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo. P:Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo,oOW:kovojant tokią pat kovą, kokią matėte mane kovojant ir apie kokią dabar girdite, jog aš kovoju.SN:Nes jums duota dėl Kristaus ne tik Jį tikėti, bet ir dėl Jo kentėti,M :ir niekuo nesiduodate priešininkų išgąsdinami. Jiems tai žlugimo ženklas, o jums – išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas.TL!:Tiktai jūsų elgesys tebūna vertas Kristaus Evangelijos, kad atvykęs matyčiau, o jei neatvyksiu – išgirsčiau, kad gyvenate vienoje dvasioje, viena siela kartu kovojate už Evangelijos tikėjimąlKQ:kad jūs dar labiau galėtumėte pasigirti manimi Jėzuje Kristuje, kai aš vėl atvyksiu pas jus.xJi:Taip įsitikinęs, aš žinau, jog liksiu ir būsiu su jumis visais jūsų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui,6Ig:O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums.vHe:Mane traukia ir viena, ir kita, nors verčiau man iškeliauti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia.mGS:Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galiu vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti.FF:Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tai laimėjimas.9Ek:Aš karštai laukiu ir turiu viltį, jog niekuo neliksiu sugėdintas, bet kaip visada, taip ir dabar Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne – ar gyvenimu, ar mirtimi.zDm:Nes aš žinau, kad tai pasitarnaus mano išlaisvinimui dėl jūsų maldos ir Jėzaus Kristaus Dvasios pagalbos.C!:Tesižinai! Kad visokiais būdais, apsimetant ar iš tikrųjų, yra skelbiamas Kristus, – štai kuo džiaugiuosi ir toliau džiaugsiuos!PB:o šitie iš meilės, suprasdami, kad aš paskirtas ginti Evangelijos.nAU:anie skelbia Kristų varžydamiesi, ne iš gryno nusistatymo, tardamiesi pasunkinsią mano pančius,X@):Beje, kai kurie skelbia Kristų iš pavydo ir rungtyniaudami, kiti gera valia;r?]:ir daugumas brolių Viešpatyje, mano pančių paakinti, imasi daug drąsiau, be baimės skelbti žodį.^>5: Mat mano kalinimas dėl Kristaus išgarsėjo visame pretorijuje ir tarp visų kitų,g=G: Broliai, aš noriu, kad jūs žinotumėte, jog mano būklė pasitarnavo Evangelijos plitimui.K<: pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui.t;a: kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos,c:?: Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu,^95:Dievas man liudytojas, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu.A8{:Šitaip manyti apie jus visus teisinga, nes turiu savo širdyje jus, kurie, tiek man esant surakintam, tiek ginant ir įtvirtinant Evangeliją, visi tebesate mano malonės dalininkai.n7U:Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.Z6-:už jūsų dalyvavimą skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien.T5!:visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas,94m:Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu,Y3+:Malonė jums ir ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!2-:Paulius ir Timotiejus, Jėzaus Kristaus tarnai, visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose, kartu su vyskupais ir diakonais.[1/0Malonė visiems, kurie nuoširdžiai myli mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Amen.b0=0Broliams ramybė ir meilė su tikėjimu nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.k/O0Aš tam jį ir pasiunčiau, kad jūs sužinotumėte apie mus ir kad jis paguostų jūsų širdis..0Kad ir jūs sužinotumėte, kaip man einasi ir ką veikiu, visa papasakos jums Tichikas, mylimas brolis ir ištikimas tarnas Viešpatyje.w-g0kurios pasiuntinys esu ir būdamas kalinys, – kad turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti.l,Q0ir mane, kad, man atvėrus lūpas, būtų duotas žodis drąsiai atskleisti Evangelijos paslaptį,+0visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosiusZ*-0Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį,t)a0O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles.D(0ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją.T'!0Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais|&q0 Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti.&%E0 Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.b$=0 Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.T#!0 Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.+"O0 Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems. Liaukitės grasinę, žinodami, kad ir jiems, ir jums yra Viešpats danguje ir Jis nedaro skirtumo tarp asmenų.v!e0žinodami, jog kiekvienas, tiek vergas, tiek laisvasis, jei daro ką gera, gaus atlyginimą iš Viešpaties.= u0Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,}s0ne dėl akių tarnaudami, lyg žmonėms įtinkantys, bet kaip Kristaus vergai, iš širdies vykdantys Dievo valią.wg0Jūs, vergai, klausykite savo žemiškųjų šeimininkų su baime ir drebėjimu, nuoširdžiai kaip Kristaus,mS0Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.A}0„Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“.U#0„Gerbk savo tėvą ir motiną“, – tai pirmasis įsakymas su pažadu:M0Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga.r]0!Taigi kiekvienas iš jūsų tegul myli savo žmoną taip, kaip save patį, o žmona tegerbia savo vyrą.Z-0 Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią.mS0„Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu“.>w0Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų.pY0Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus bažnyčią.kO0Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį.0kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.K0kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu,kO0Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save,dA0Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų.hI0nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios, – Jis kūno gelbėtojas.G0Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui,1 ]0paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje.a ;0visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, 0kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį,Q 0Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios,P 0Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia.4c0branginantys laiką, nes dienos yra piktos.q[0Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi,dA0Todėl sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus“.gG0 Bet viskas, kas atskleidžiama, tampa šviesos apšviesta, o kas tik apšviesta, yra šviesa.5e0 Nes ką jie slapčia daro, gėda net sakyti.Y+0 Ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos..W0 ištirdami, kas patinka Viešpačiui.R0 nes Dvasios vaisius reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa, –iK0Juk kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai, –&G0Todėl nebūkite jų bendrai!|~q0Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.} 0Nes jūs žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės.m|S0taip pat nešvankumas, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas.v{e0Todėl ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godumas tenebūna net minimi pas jus, kaip pridera šventiesiems;|zq0ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.:yo0Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai,gxG0 Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.twa0Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.cv?0Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai.u0Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams. t 0Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.%sE0Ir neduokite vietos velniui.`r90„Rūstaukite ir nenusidėkite“. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!iqK0Tad, atmetę melą, „kiekvienas tekalba tiesą savo artimui“, nes esame vieni kitų nariai.Zp-0ir apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.)oM0atsinaujinti savo proto dvasiojeqn[0kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,Qm0Juk iš Jo girdėjote ir Jame išmokote, – nes tiesa yra Jėzuje, –,lS0Bet jūs ne taip pažinote Kristų!]k30Jie sustabarėję, pasidavę gašlumui, nepasotinamai daro visus nešvarius darbus.pjY0Jų protas aptemęs, jie atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo bei širdies užkietėjimo.iw0Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto tuštybės.$hA0Iš Jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairių raiščių, pagal savo saiką veikiant kiekvienai daliai, auga, kad ugdytų save meilėje.cg?0bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva – Kristus.f!0kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą, e0 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,Pd0 kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui,hcI0 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,lbQ0 Tas, kuris nužengė, yra ir Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų.sa_0 Ką reiškia „Jis pakilo“, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas.b`=0Todėl sakoma: „Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų“.P_0Bet kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos saiką.Q^0Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.?]y0Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.\\10Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.=[u0siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais.WZ'0Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje,tYa0Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.dXA0Jam tebūna šlovė bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen.|Wq0O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame,sV_0ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės.oUW0galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis,oTW0kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,gSG0kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje,?Ry0iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą,SQ0Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą,`P90 Todėl prašau nenusiminti dėl mano vargų jūsų dėlei, nes jie yra jūsų šlovė.SO0 kuriame mes turime drąsą ir užtikrintą priėjimą per tikėjimą Juo.]N30 Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje,xMi0 kad dabar per bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje visokeriopa Dievo išmintis.L!0 ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve – viską sukūrusiame per Jėzų Kristų, –mKS0Man, visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtusaJ;0kurios tarnu tapau pagal Dievo malonės dovaną, kuri man buvo duota Jo jėgos veikimu.vIe0pagonys yra bendrapaveldėtojai, priklauso vienam kūnui ir yra pažado dalininkai Kristuje per Evangeliją,H0kuri ankstesnėms žmonių kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista Jo šventiesiems apaštalams ir pranašams:HG 0Skaitydami galite įsitikinti, kad suvokiu Kristaus paslaptį,XF)0Apreiškimu man buvo atskleista paslaptis, kaip aš ką tik trumpai aprašiau.YE+0Jūs esate girdėję apie Dievo malonės tvarkymą, man suteiktą jūsų labui.VD%0Todėl aš, Paulius, esu Kristaus Jėzaus kalinys dėl jūsų – pagonių.NC0ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje.TB!0ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje,gAG0pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų,w@g0Todėl jūs jau nebesate pašaliniai nei svetimšaliai, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai,K?0nes per Jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo viena Dvasia.Y>+0Atėjęs Jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti,g=G0Jis viename kūne abejus sutaikino su Dievu per kryžių, kuriuo ir sugriovė priešiškumą.!<;0savo kūnu panaikinęs priešybę – įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, – kad iš dviejų sutvertų savyje naują žmogų ir atneštų taiką.h;I0Nes mūsų sutaikinimas yra Jis, iš abejų padaręs viena ir sugriovęs mus skyrusią sieną,f:E0 Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, per Kristaus kraują tapote artimi. 90 Tuo metu jūs buvote be Kristaus, atskirti nuo Izraelio bendruomenės, svetimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje.850 Todėl atsiminkite, kad jūs kadaise buvote kūnu pagonys, kuriuos vadino neapipjaustytais vadinamieji apipjaustytieji, apipjaustyti kūne rankomis.{7o0 Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.46c0 ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų.f5E0Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana,o4W0kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje.>3w0kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,j2M0mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, –X1)0Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo,00Y0Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.#/?0kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose.<.s0Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,G-0kuri yra Jo kūnas, pilnatvė To, kuris visa visame pripildo.j,M0ir visa paklojo po Jo kojomis, o Jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva bažnyčios,%+C0aukščiau už kiekvieną kunigaikštystę, valdžią, jėgą, viešpatystę ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame amžiuje, bet ir būsimajame,j*M0Ja Jis veikė Kristuje, prikeldamas Jį iš numirusių ir pasodindamas savo dešinėje danguose,])30ir kokia beribė Jo jėgos didybė mums, kurie tikime, veikiant jo galingai jėgai. A:~~!}}|||3{{uzz~zii`hh?ggKffedd_ccvbbcaa4``C__ ^^]\\[xZZYXXXmWWbVVU;TTTSuRRQQPPROONNNIMMLLLKK}JJOIIpI&HHGG\GFF*EETEDDCCBBBlBKB#AAA@@@s@??5>>"=w<<<;;:`99 877I66E55544.3322@11"00>///&..---<,,{, ++M***))R((,'' &&N%%$$&##E""?b Taip įsakinėk ir mokyk!=%b Mes todėl ir triūsiame bei kenčiame panieką, nes pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas.;<qb Šis žodis yra tikras, vertas visiško pritarimo.~;ubKūno lavinimas nedaug naudos duoda, o dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą.G:bBedieviškų ir bobiškų pasakų venk, o ugdykis dievotumą.%9CbJeigu šitaip aiškinsi broliams, būsi geras Jėzaus Kristaus tarnas, besimaitinantis tikėjimo žodžiais ir geru mokymu, kuriuo tu rūpestingai pasekei.78ibnes tai pašventinama Dievo žodžiu ir malda.a7;bKiekvienas gi Dievo kūrinys yra geras, ir niekas neatmestina, jei priimama su padėka,63bdraudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį sukūrė Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą.L5bveidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę,4!bDvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams,C3bIr neginčijamai yra didelė dievotumo paslaptis: Dievas buvo apreikštas kūne, išteisintas Dvasioje, matomas angelų, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę.2%bBet jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo bažnyčia, tiesos ramstis ir pamatas.S1bAš tau rašau apie šiuos dalykus, nors tikiuosi greit atvykti pas tave.g0Gb Gerai diakonaujantys įgyja garbingą laipsnį ir didelę tikėjimo drąsą Kristuje Jėzuje.c/?b Diakonai tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus.n.Ub Jų žmonos taip pat privalo būti garbingos, ne šmeižikės, santūrios ir ištikimos visame kame.m-Sb Ir pirmiausia jie turi būti išbandyti, o paskui, jei pasirodys esą be kaltės, tegul diakonauja.:,ob saugantys tikėjimo paslaptį tyroje sąžinėje.+bTaip pat ir diakonai privalo būti garbingi, ne dviliežuviai, ne besaikiai vyno gėrėjai, ne geidžiantys nešvaraus pelno, *bBe to, jam privalu turėti gerą liudijimą tarp pašalinių, kad nebūtų jam priekaištaujama ir neįkliūtų į velnio pinkles.n)UbVyskupas neturi būti naujatikis, kad nepasididžiuotų ir nepakliūtų į pasmerkimą kaip velnias.^(5bJei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis rūpinsis Dievo bažnyčia?R'bgeras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus.&ybne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus pinigų,%}bO vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, santūrus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti;N$bŠtai tikras žodis: jei kas siekia vyskupauti, trokšta gero darbo.{#obBet ji bus išgelbėta, gimdydama vaikus, – jeigu jie išlaikys tikėjimą, meilę, šventumą ir susilaikymą.J" bIr ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta ir nusidėjo.=!ub Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva.\ 1b Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko tyliai.9mb Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu.]3b bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu, – gerais darbais.&Eb Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu,oWbTaigi trokštu, kad vyrai melstųsi visur, keldami aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių.bTam aš esu paskirtas pamokslininkas ir apaštalas, – sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims.\1bkuris atidavė save kaip išpirką už visus, kad būtų paliudytas reikiamu metu.dAbNes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus,^5bkuris trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą.>wbTai gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo,wgbuž karalius bei visus valdininkus, kad tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotą ir kilnų gyvenimą.nUbTaigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,vebIš jų yra Himenėjas ir Aleksandras, kuriuos atidaviau šėtonui, kad jie pasimokytų nebepiktžodžiauti.kObturėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę. Jos atsižadėjus, kai kurių tikėjimo laivas sudužo.bŠį įsakymą perduodu tau, sūnau Timotiejau, pagal ankstesnes pranašystes apie tave, kad, jomis remdamasis, kovotum gerą kovą,bAmžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam išmintingajam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen.1[bTodėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui.bTikras žodis ir vertas visiško pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš.dAbBet mūsų Viešpaties malonė išsiliejo be saiko su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje. 1b nors anksčiau buvau piktžodžiautojas, persekiotojas ir akiplėša. Manęs buvo pasigailėta, nes taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo. b Aš dėkoju mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris įgalino mane, nes palaikė mane ištikimu, paskirdamas tarnavimui,U #b pagal palaimintojo Dievo šlovingąją Evangeliją, kuri man yra patikėta.  b paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymuiY +b suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir neklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir šventvagiškiems, tėvažudžiams ir motinžudžiams, žmogžudžiams,QbO mes žinome, jog įstatymas geras, jeigu kas teisingai juo naudojasi,b=bJie norėtų būti įstatymo mokytojais, bet nesupranta nei ką kalba, nei ką tvirtina.QbKai kurie, nuklydę nuo šių dalykų, paskendo tuščiuose plepaluose.dAbĮsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo.%bnekreiptų dėmesio į pasakas ir į begalines giminystės eiles, kurios veikiau sukelia ginčus negu dievišką ugdymą, esantį tikėjime.{bDar keliaudamas į Makedoniją, aš prašiau tave pasilikti Efeze, kad įsakytum kai kuriems, jog jie nemokytų kitaip,bTimotiejui, tikram sūnui tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties!  bPaulius, Jėzaus Kristaus apaštalas, Dievo, mūsų Gelbėtojo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų vilties, paliepimu, –T!XMūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis visais! Amen.pYXŠis sveikinimas prirašytas mano, Pauliaus, ranka. Tai ženklas kiekviename laiške: taip aš rašau.r~]XPatsai ramybės Viešpats tegul teikia jums ramybę visada ir visais būdais. Viešpats su jumis visais!<}sXNelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį.u|cXO kas nepaklustų mūsų laiško žodžiams, tokį įsidėmėkite ir nebendraukite su juo, kad susigėstų.1{]X O jūs, broliai, nepailskite darę gera!z}X Tokiems įsakome ir juos raginame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną.nyUX Nes mes girdime, kad kai kurie pas jus tinginiauja, nieko nedirba, tik kišasi į svetimus reikalus.Tx!X Dar būdami pas jus, mes įsakėme: „Kas nenori dirbti – tenevalgo!“ewCX ir ne todėl, kad neturime teisės, bet norime būti jums pavyzdžiu, kad sektumėte mumis.v!Xir nevalgėme kieno nors duonos dykai, bet, sunkiai triūsdami, darbavomės dieną ir naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų;Tu!XJūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes gi pas jus netinginiavomet5XViešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, šalintis kiekvieno brolio, kuris tinginiauja ir nesilaiko tradicijos, gautos iš mūsų.RsXViešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę.Xr)XMes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome.KqXO Viešpats ištikimas; Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto.ipKXir kad mes būtume išgelbėti nuo netikusių ir nedorų žmonių, nes ne visi turi tikėjimą.o{XPagaliau, broliai, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų pašlovintas, kaip ir pas jus,Zn-Xtepaguodžia jūsų širdis ir tesustiprina kiekviename gerame žodyje ir darbe.m1XO pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, kuris pamilo mus ir iš malonės suteikė mums amžiną paguodą ir gerą viltį,ylkXTodėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės nurodymų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško.wkgXkuriam Jis pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šlovę.FjX Mes jaučiame pareigą visada dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas jus nuo pradžios išsirinko išgelbėjimui per Dvasios pašventinimą ir tiesos tikėjimą,QiX ir būtų nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisumą.OhX Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melupgYX ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui.mfSX Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai|eqXTada pasirodys nedorėlis, kurį Viešpats sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo atėjimo spindesiu.SdXNedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko.Wc'XJūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu.NbXAr neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų?-aSXprieštarautojas, kuris išaukština save prieš visa, kas vadinama Dievu ar garbinama, ir pats sėdasi kaip Dievas Dievo šventykloje, rodydamas save esant Dievu.`%XTegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir būti apreikštas nuodėmės žmogus, pražūties sūnus,(_IXnesiduokite taip greitai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasia, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Kristaus diena jau atėjo.x^iXMes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo pas Jį:]!X kad mūsų Viešpaties Jėzaus vardas būtų pašlovintas jumyse, o jūs Jame, pagal mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę.5\cX Todėl mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus šio pašaukimo ir parodytų visą savo gerumą ir palankumą bei galingus tikėjimo darbus,0[YX tą dieną, kada Jis ateis, kad būtų pašlovintas savo šventuosiuose ir keliantis susižavėjimą visuose, kurie įtikėjo. Jūs irgi patikėjote mūsų liudijimu.lZQX Jie bus nubausti amžina pražūtimi ir atskirti nuo Viešpaties veido ir nuo Jo galybės šlovėsYXLiepsnojančioje ugnyje Jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai.X Xo jums, prispaustiesiems, – poilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus apsireikš Viešpats Jėzus su savo galingais angelais.OWXTeisinga iš Dievo pusės atmokėti jūsų prispaudėjams priespauda,{VoXO tai ir yra teisingo Dievo teismo požymis: jūs turite tapti verti Dievo karalystės, dėl kurios ir kenčiate.&UEXTodėl mes ir giriamės jumis Dievo bažnyčiose – jūsų kantrybe bei tikėjimu visuose jūsų persekiojimuose ir sunkumuose, kuriuos jums tenka pakelti./TWXMes jaučiame pareigą visada dėkoti, broliai, už jus Dievui, ir tai teisinga, nes jūsų tikėjimas smarkiai auga ir jūsų visų meilė vienas kitam vis didėja.[S/XMalonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!|RqXPaulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve, mūsų Tėve, ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje.MQNMūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis! Amen.iPKNSaikdinu jus Viešpačiu, kad šis laiškas būtų perskaitytas visiems šventiesiems broliams.8OkNSveikinkite visus brolius šventu pabučiavimu.%NENBroliai, melskitės už mus!@M{NIštikimas yra Tas, kuris jus šaukia, Jis ir įvykdys!L-NPats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui.*KONSusilaikykite nuo visokio blogio!6JgNVisa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!$ICNNeniekinkite pranašavimų!H5NNegesinkite Dvasios!LGNUž viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje. F;Nbe paliovos melskitės!E5NVisada džiaukitės,D{NŽiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siekite daryti gera vieni kitiems ir visiems.CNRaginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite liūdinčiuosius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais!^B5N Be galo branginkite juos, mylėdami dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarpusavyje!AyN Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja jums Viešpatyje ir teikia jums pamokymų.J@ N Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus, ką jūs ir darote.Y?+N kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo.u>cN Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,=NO mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir apsirengę tikėjimo bei meilės šarvus ir užsidėję išgelbėjimo vilties šalmą.J< NMat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį.J; NTodėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!d:ANJuk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai.U9#NBet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis.,8QNKai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks.T7!NJūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį.F6NDėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums rašyti.75iNTodėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.47Npaskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.3/NNes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, 2 NIr tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.z1mNJeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo.0N Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.O/N Taip jūs deramai elgsitės pašalinių akyse ir jums nieko netrūks.o.WN stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme.-yN ir jūs taip darote visiems broliams visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti vis daugiau pažangos,t,aN Apie brolišką meilę nebereikia jums rašyti, nes jūs patys esate Dievo išmokyti mylėti vienas kitą,n+UNTodėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris ir davė mums savo Šventąją Dvasią.=*uNDievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.%)CNkad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku neapgaudinėtų savo brolio, nes Dievas už visa tai keršija, kaip jau esame įspėję ir patvirtinę.J( No ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo;Z'-Nir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje,`&9NNes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimoT%!NJūs juk žinote, kokių nurodymų jums davėme Viešpaties Jėzaus vardu.D$NPagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui – taip ir elkitės, darydami vis daugiau pažangos!'#GN tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventume prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų Jo šventųjų atėjimo metu.u"cN Viešpats teaugina jus ir gausiai tepraturtina meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, –u!cN Jis pats – mūsų Dievas ir Tėvas – ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus tenutiesia mums kelią pas jus. N Dieną ir naktį be saiko meldžiamės, kad išvystume jūsų veidus ir galėtume papildyti, ko dar stinga jūsų tikėjimui.|qN Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos dėl jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje?KNDabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje.gGNTaigi, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus visuose mūsų suspaudimuose ir negandose.V%NDabar Timotiejus iš jūsų grįžo pas mus ir atnešė gerą žinią apie jūsų tikėjimą ir jūsų meilę: kad jūs nuolat mus maloniai prisimenate ir karštai trokštate mus pamatyti kaip ir mes jus.GNTodėl, ilgiau nebeiškęsdamas, pasiunčiau pasiuntinį, norėdamas sužinoti apie jūsų tikėjimą, ar kartais jūsų nesugundė gundytojas ir ar nėra niekais pavirtęs mūsų triūsas.|qNDar būdami tarp jūsų, iš anksto sakėme, kad turėsime kentėti priespaudą, ir, kaip žinote, taip ir įvyko.iKNkad nė vienas nesvyruotų šiuose suspaudimuose, nes jūs patys žinote, kad tam esame skirti.+Nir pasiuntėme Timotiejų, savo brolį, Dievo tarną ir bendradarbį Kristaus Evangelijoje, kad sustiprintų jus ir padrąsintų jus tikėjime,MNTodėl, ilgiau nebeiškęsdami, nutarėme vieni pasilikti Atėnuose8kNTaip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!NKas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu?  NTodėl ruošėmės atvykti pas jus, – bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą, – tačiau mums sutrukdė šėtonas. 9NO mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų, – žinoma, tik kūnu, ne širdimi, – be galo pasiilgę, labai troškome išvysti jūsų veidus.2]Nnes draudžia mums skelbti Evangeliją pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė.  Nkurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms,.UNJūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kurios yra Judėjoje. Jūs tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų,s_N Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose.dAN kad elgtumėtės kaip dera prieš Dievą, kuris jus šaukia į savo karalystę ir šlovę.l QN Jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome, kalbinome, maldavome, tarsi tėvas savo vaikus,~ uN Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais.+ ON Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją. }NTaip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums brangūs.b =Nvis dėlto pas jus buvome švelnūs, tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius.Nniekada neieškojome žmonių garbės, nei tarp jūsų, nei kitur. Būdami Kristaus apaštalai, galėjome būti jums našta,yNKaip žinote, niekada nepasižymėjome pataikaujančiomis kalbomis ir paslėptu godumu, – Dievas yra liudytojas, –%CNDievo pripažinti tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis.gGNJuk mūsų skelbimas plaukia ne iš klaidos, nei iš netyro nusistatymo, nei iš klastingumo.#?NPrieš tai, kaip patys žinote, nukentėję ir paniekinti Filipuose, buvome drąsūs Dieve ir skelbėme jums Evangeliją esant dideliam pasipriešinimui.V%NJūs patys, broliai, žinote, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo veltui.  N ir laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.N Jie patys pasakoja apie mūsų atvykimą pas jus, ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo tarnauti gyvajam bei tikrajam Dievui,QNMat iš jūsų Viešpaties žodis nuskambėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasklido visur, ir mums jau nebereikia nieko kalbėti.W'Nir taip jūs tapote pavyzdžiu visiems Makedonijos bei Achajos tikintiesiems.~NIr jūs pasidarėte mūsų ir Viešpaties pasekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu,:}mNNes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes pas jus elgėmės jūsų labui.D|Nžinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą.'{GNnuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje,SzNMes visada dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose,EyNPaulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!lxQDSveikinimas, parašytas mano, Pauliaus, ranka. Prisiminkite mano pančius. Malonė su jumis! Amen.jwMDTaip pat pasakykite Archipui: „Žiūrėk, kad vykdytum tarnavimą, kurį gavai Viešpatyje!“>vuDKai šitas laiškas bus perskaitytas pas jus, pasirūpinkite, kad jis būtų perskaitytas ir laodikiečių bažnyčioje, o jūs perskaitykite laišką, kuris ateis iš Laodikėjos.Xu)DPasveikinkite brolius Laodikėjoje ir Nimfą bei bažnyčią, kuri jo namuose.9tmDSveikina jus mylimasis gydytojas Lukas ir Demas.as;D Aš galiu paliudyti, kad jis labai uolus dėl jūsų, laodikiečių ir hierapoliečių.+rOD Jus sveikina jūsiškis Epafras, Kristaus tarnas, kuris visada grumiasi už jus maldose, kad jūs būtumėt tobuli ir visiškai įsitikinę, kas yra Dievo valia.q1D Dar jus sveikina Jėzus, vadinamas Justu. Iš apipjaustytųjų jie yra vieninteliai mano bendradarbiai dėl Dievo karalystės, tapę mano paguoda.p5D Jus sveikina mano kalėjimo draugas Aristarchas ir Barnabo pusbrolis Morkus – dėl jo jau gavote nurodymų; jei jis atvyks pas jus, priimkite jį.qo[D Jis su Onesimu, ištikimu ir mylimu broliu, kuris yra iš jūsų, papasakos jums visa, kas čia dedasi.an;DAš tam jį ir siunčiu, kad sužinotų, kaip jums sekasi, ir paguostų jūsų širdis.ymkDApie mano reikalus jums viską praneš Tichikas, mylimas brolis, ištikimas tarnas ir bendradarbis Viešpatyje.klODJūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad sugebėtumėte kiekvienam atsakyti.Ak}DElkitės protingai su pašaliniais, išnaudodami laiką.Jj Dkad sugebėčiau ją atskleisti taip, kaip privalau ją skelbti. i Dmelskitės taip pat ir už mus, kad Dievas mums atvertų žodžio duris skelbti Kristaus paslaptį, dėl kurios aš surakintas,3haDNuolat melskitės, budėdami ir dėkodami;gyDO jūs, šeimininkai, duokite vergams, kas teisinga ir kas dera, atsimindami, kad ir jūs turite Šeimininką danguje.cf?DO kas daro neteisybę, susilauks atlygio už tai, ką padarė, ir nebus žiūrima asmens.{eoDžinodami, kad iš Viešpaties gausite palikimą kaip atlyginimą, – nes jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui.[d/DIr ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,3c_DJūs, vergai, visame kame pakluskite savo šeimininkams pagal kūną, ne dėl akių tarnaudami, kaip žmonėms patikti norėdami, bet iš tyros širdies, bijodami Dievo.Tb!DO jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs._a7DJūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes tai patinka Viešpačiui.O`DO jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs.Q_DJūs, žmonos, būkite atsidavusios savo vyrams, kaip dera Viešpatyje.^{DIr visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui.;]oDKristaus žodis tegul tarpsta jumyse. Mokykite ir įspėkite vieni kitus visokeriopa išmintimi, su dėkinga širdimi giedokite Viešpačiui psalmes, himnus ir dvasines giesmes.u\cDJūsų širdyse teviešpatauja Dievo ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Ir būkite dėkingi.K[DO virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis.Z3D Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite.Y)D Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme.)XKD Čia jau nebėra nei graiko, nei žydo, nei apipjaustyto, nei neapipjaustyto, nei barbaro, nei skito, nei vergo, nei laisvojo, bet visa ir visuose – Kristus.cW?D ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.OVD Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais UDBet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.>TwDJūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų.GSDDėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė neklusnumo vaikams.'RGDTodėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė.aQ;DKai pasirodys Kristus – mūsų gyvenimas, tada su Juo ir jūs pasirodysite šlovėje.UP#DJūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve.MODMąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.mNSDJeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.$MADTiesa, tai atrodo išmintingai dėl susikurto pamaldumo, tariamo nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau neturi jokios vertės ir pasotina kūniškumą.NLDvisa tai vartojama dingsta.) pagal žmonių priesakus bei doktrinas?-KUD(„Neliesk! Neragauk! Neimk!“ –{JoDJei su Kristumi mirėte pasaulio pradmenims, tai kodėl gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, pasiduodate nuostatomsI#Dnesijungdamas su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir raiščiais aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.AH{DNiekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais,  #[~~+}}W||P{wzz>yyLxxxwyvv\uu>tt"sesrr qqSpp8oo1nnbmm lelkZjjjiiOhhfggg7fff>j> ==}Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.T=!O kam prisiekė, jog neįeis į Jo poilsį, jei ne tiems, kurie nepakluso?v<eAnt ko Jis buvo užpykęs per keturiasdešimt metų? Ar ne ant nusidėjusių, kurių lavonai krito dykumoje?_;7Kas gi buvo tie, kurie išgirdę maištavo? Ar ne visi Mozės išvestieji iš Egipto?w:gkol yra sakoma: „Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą“.v9eJuk mes esame tapę Kristaus dalininkais, – jei tik išlaikysime tvirtą pradinį pasitikėjimą iki galo,8 Verčiau raginkite vieni kitus kasdien, – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.{7o Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.V6% Taigi Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’“y5k Todėl Aš užpykau ant tos kartos ir pasakiau: ‘Visada jie klysta savo širdyje ir nepažino mano kelių’.`49 kur jūsų tėvai gundė mane, mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų.V3%neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,T2!Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: „Jei šiandien išgirsite Jo balsą,1+O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo.y0kIr Mozė buvo ištikimas visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas ateity turėjo būti pasakyta.S/Mat kiekvienas namas kažkieno pastatytas, o viską pastatęs yra Dievas.{.oJuk Jis yra pripažintas vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos vertas statytojas už namą.R-kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam, kaip ir Mozė visuose Jo namuose.!,;Todėl, šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų,N+Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi.**MTodėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes.B)Iš tiesų Jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys.a(;ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją.#'?Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią,q&[ Ir vėl: „Aš Juo pasitikėsiu“. Ir vėl: „Štai Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Dievas“.o%W sakydamas: „Aš paskelbsiu Tavo vardą savo broliams, vidury susirinkimo Tave šlovinsiu giesme“.t$a Juk šventintojas ir šventinamieji – visi kyla iš vieno. Todėl Jis nesigėdija juos vadinti broliais,#+ Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą.M" Bet matome Tą, trumpam laikui padarytą žemesnį už angelus – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą šlove ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties.(!Ivisa paklojai po jo kojomis“. Jeigu jau visa paklojo, tai nepaliko nieko, kas nebūtų jam paklota. Vis dėlto dabar mes dar nematome, jog visa jam paklota. Padarei jį trumpam laikui žemesnį už angelus, šlove ir garbe jį apvainikavai ir pastatei jį virš savo rankų darbų,{Bet kažkas kažkur paliudijo, sakydamas: „Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ar žmogaus sūnus, kad juo rūpiniesi?I Ne angelams Jis pajungė ateities pasaulį, apie kurį kalbame.  Dievui liudijant ženklais ir stebuklais, visokiais galingais darbais ir Šventosios Dvasios dovanomis, paskirstytomis Jo valia.%Ctai kaipgi pabėgsime mes, nepaisydami tokio didžio išgelbėjimo? Jis, prasidėjęs Viešpaties skelbimu, buvo mums patvirtintas tų, kurie Jį girdėjo,Nes jei per angelus paskelbtas žodis buvo tvirtas ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėto atlygio,b=Todėl turime būti labai dėmesingi tam, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį.q[Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą? O kuriam iš angelų Jis yra kada sakęs: „Sėskis mano dešinėje, kol Aš patiesiu Tavo priešus, kaip pakojį po Tavo kojomis“?uc ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs“.E Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis,kO Ir: „Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs – Tavo rankų darbas. Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi gausiau negu Tavo bičiulius“.r]O Sūnui: „Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo skeptras yra tavo karalystės skeptras.hIO apie angelus sako: „Jis daro savo angelus vėjais ir savo tarnus – ugnies liepsnomis“.iKIr vėl, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, Jis sako: „Tepagarbina Jį visi Dievo angelai“.*MKuriam gi angelų kada nors Jis yra pasakęs: „Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau Tave“?! Ir vėl: „Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus man Sūnus“._7tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą.<qJis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,  o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.d ADaugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus,N Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų dvasia! Amen.> wmano bendradarbiai Morkus, Aristarchas, Demas, Lukas.K Tave sveikina Epafras, mano kalėjimo bičiulis Kristuje Jėzuje,xiTad kartu paruošk man ir svečių kambarį, nes turiu vilties, jog jūsų maldų dėka būsiu jums dovanotas.eCRašau tau, pasitikėdamas tavo klusnumu ir žinodamas, jog padarysi daugiau, negu prašau.eCTaip, broli, norėčiau pasinaudoti tavimi Viešpatyje: atgaivink mano širdį Viešpatyje!hIAš, Paulius, rašau savo ranka: atlyginsiu, – neminint, jog man ir pats save esi skolingas.eCO jeigu jis yra tau padaręs skriaudą ar turi skolos, – įrašyk tai į mano sąskaitą.<sTad jeigu laikai mane draugu, priimk jį kaip mane.jau ne kaip vergą, o daugiau – kaip mylimą brolį, ypatingą man, o juo labiau tau, ir pagal kūną, ir Viešpatyje.X)Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas, kad galėtum jį priimti amžinai, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tartum iš prievartos.mS Norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos,I~  Siunčiu jį atgal. Todėl priimk jį kaip mano paties širdį.L} Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas.a|; prašau tave už savo vaiką, – už Onesimą, kurio tėvu tapau, būdamas surakintas.{ bet verčiau prašau vardan meilės toks, koks esu: aš, Paulius, senyvas žmogus, o šiuo metu ir Jėzaus Kristaus kalinys,EzNors galiu labai drąsiai Kristuje tau įsakyti, kas tinka,uycMes turime didelį džiaugsmą ir paguodą iš tavo meilės, nes tu, broli, atgaivinai šventųjų širdis.xMeldžiu, kad tavo dalyvavimas tikėjime taptų veiksmingas per pažinimą visokio gėrio, esančio mumyse Kristuje Jėzuje.cw?nes girdžiu apie tavo tikėjimą ir meilę Viešpačiui Jėzui ir visiems šventiesiems.EvAš dėkoju Dievui, visada prisimindamas tave savo maldose,[u/malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!htImylimai seseriai Apfijai, mūsų bendražygiui Archipui ir tavo namuose esančiai bažnyčiai:ksOPaulius, Kristaus Jėzaus kalinys, ir brolis Timotiejus mūsų mylimajam bendradarbiui Filemonui,yrkvTave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus tikėjime. Malonė su jumis visais! Amen.mqSvTesimoko ir mūsiškiai remti gerus darbus būtiniems reikalams patenkinti, kad neliktų bevaisiai.ipKv Teisininką Zeną ir Apolą išleisk į kelionę gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų.yokv Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį; mat nutariau ten žiemoti._n7v žinodamas, jog jis iškrypęs ir nuodėmiauja, savo paties nuosprendžiu pasmerktas.?myv Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, šalinkis,}lsv Venk kvailų ginčų, kilmės sąrašų, nesutarimų ir vaidų dėl įstatymo, – visa tai nenaudinga ir tuščia.4kavTai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms.Xj)vkad, išteisinti Jo malone, viltimi taptume amžinojo gyvenimo paveldėtojais.Vi%vJis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų,h7vJis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu.RgvBet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms,DfvJuk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, apgauti, vergaujantys įvairiems geiduliams ir malonumams, gyvenome pilni pykčio ir pavydo, neapkenčiami ir nekenčiantys vieni kitų.xeivniekam nepiktžodžiautų, nesikivirčytų, būtų nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą.ydkvPrimink jiems, kad būtų paklusnūs valdytojams ir valdžioms, kad būtų pasiruošę kiekvienam geram darbui,\c1vTaip kalbėk, ragink, drausk su visa valdžia. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti! bvJis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams.xaiv laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės pasirodymo.`v ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, santūriai, teisiai ir pamaldžiai gyventume šiame amžiuje,A_}v Nes gelbstinti Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms}^sv kad nevogtų, bet rodytų visokeriopą gerą ištikimybę, kad visu kuo puoštų Dievo, mūsų Gelbėtojo, mokymą.z]mv Ragink, kad vergai būtų klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi visame kame jiems įtikti ir neprieštarautų,\{vsveiką ir nepriekaištingą kalbą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie tave pasakyti nieko blogo.q[[vPats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, garbingumą, nepažeidžiamumą,;ZqvTaip pat jaunuosius ragink, kad būtų santūrūs.Yvbūti santūrias, tyras, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, – kad nebūtų šmeižiamas Dievo žodis.;Xqvskatintų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus,W}vTaip pat, kad pagyvenusios moterys elgtųsi garbingai, nebūtų apkalbinėtojos, besaikės vyno gėrėjos, mokytų gero,dVAvkad pagyvenę vyrai būtų blaivūs, rimti, santūrūs, sveiki tikėjimu, meile, kantrybe./UYvKalbėk, kas sutinka su sveiku mokymu:TyvJie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam geram darbui.{SovTyriems viskas tyra, o susitepusiems ir netikintiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti.fREvnekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir į žmonių priesakus, nukreipiančius nuo tiesos.aQ;v Šis liudijimas teisingas. Todėl sudrausk juos griežtai, kad būtų sveiki tikėjimu,P{v Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai visada melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai“. O v Juos reikia užčiaupti, nes jie apverčia aukštyn kojomis ištisas šeimynas, mokydami, kas nedera, dėl nesąžiningo pelno.\N1v Nes daug yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų.M!v tvirtai besilaikantis patikimo žodžio kaip buvo išmokytas, kad sveiku mokymu sugebėtų ir paraginti, ir įtikinti prieštaraujančius.dLAvbet svetingas, trokštantis gero, blaiviai mąstantis, teisingas, šventas, susivaldantis,.KUvNes vyskupas, kaip Dievo ūkvedys, turi būti be priekaištų: ne savavaliautojas, ne karštakošis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno,J vjei kas yra be priekaištų, vienos žmonos vyras, turįs ištikimus vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu.I'vAš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekviename mieste vyresniuosius, kaip esu įsakęs:H)vTitui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Viešpaties Jėzaus Kristaus!Gvo nustatytam metui atėjus, apreiškė savo žodį skelbimu, kuris man patikėtas Dievo, mūsų Gelbėtojo, įsakymu, –jFMvsu viltimi amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus,EvPaulius, Dievo tarnas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, pagal Dievo išrinktųjų tikėjimą bei dievotumą atitinkantį tiesos pažinimąYD+lViešpats Jėzus Kristus tebūna su tavo dvasia! Malonė teesie su jumis! Amen.tCalPasistenk atvykti dar prieš žiemą! Tave sveikina Eubulas, Pudentas, Linas ir Klaudija bei visi broliai.HB lErastas pasiliko Korinte, o Trofimą palikau Milete sergantį.=AulPasveikink Priską, Akvilą ir Onesiforo namiškius.@lIr Viešpats išgelbės mane iš visų piktų kėslų ir išsaugos savo dangiškajai karalystei. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.&?ElBet Viešpats stovėjo su manimi ir sustiprino mane, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir išgirstų visi pagonys; aš buvau išgelbėtas iš liūto nasrų.z>mlMano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane paliko. Tenebus jiems tai palaikyta nusikaltimu!I= lIr tu saugokis jo, nes jis labai priešinosi mūsų žodžiams.\<1lKalvis Aleksandras man padarė daug bloga, Viešpats jam teatmoka pagal jo darbus.t;al Atvykdamas atgabenk apsiaustą, kurį palikau Troadėje pas Karpą, taip pat ir knygas, ypač pergamentus.(:Kl Tichiką pasiunčiau į Efezą.i9Kl Vienas Lukas tėra su manimi. Pasiimk ir atvesk su savimi Morkų, jis man naudingas tarnavimui. 8l nes Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Krescentas – į Galatiją, Titas – į Dalmatiją.,7Sl Pasistenk greitai atvykti pas mane,06YlNuo šiol manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie pamilo Jo pasirodymą.K5lAš kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą.N4lNes aš jau atnašaujamas, ir mano iškeliavimo laikas jau čia pat.o3WlBet tu būk visame kame apdairus, iškęsk sunkumus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnavimą.:2oljie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms.1)lNes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse;f0Elskelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžia ištverme ir pamokymu./lAš primygtinai prašau prieš Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, Jam ir Jo karalystei atėjus:Q.lkad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.d-AlVisas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, ,lTu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje.X+)lO tu pasilik prie to, ką išmokai ir įtikėjai, žinodamas, iš ko išmokai.O*l Pikti žmonės ir suvedžiotojai eis blogyn, klaidindami ir klysdami.[)/l Taip ir visi, kurie trokšta dievotai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.5(cl persekiojimais, sunkumais, kurie mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats.m'Sl Bet tu stropiai pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, tikslu, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe,X&)l Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas.%lKaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir jie priešinasi tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo.P$lnuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo.#{lIš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas,`"9lturintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!Y!+lišdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,j Mlnemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,lnes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,BlŽinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,Qlir atsipeikėtų nuo pinklių velnio, kuris pavergęs juos savo valiai.kOlromiai aiškinti prieštaraujantiems, – rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesąfElViešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus,U#lO kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie sukelia kovas.lBėk nuo jaunystės geidulių ir siek teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties.-lJeigu kas apsivalys nuo minėtų dalykų, bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Šeimininkui, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.%ClO dideliuose namuose yra ne tik auksinių ir sidabrinių indų, bet ir medinių bei molinių. Vieni tarnauja garbingiems reikalams, kiti – negarbingiems.=slBet tvirtai stovi Dievo pamatas, turintis tokį antspaudą: „Viešpats pažįsta savuosius“ ir: „Tepasitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris šaukiasi Kristaus vardo“.xilkurie nuklydo nuo tiesos, tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griaudami kai kurių tikėjimą.OlJų kalba, tarsi gangrena, vis plis. Tokie yra Himenėjas ir Filetas,Y+lVenk bedieviškų ir tuščių tauškalų, kurie vis giliau ves į bedievystę.~ulUoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį.  lPrimink tai, liepdamas Viešpaties akivaizdoje, kad nekovotų žodžiais, nes iš to jokios naudos, vien tik žala klausytojams.]3l Jeigu esame neištikimi, Jis lieka ištikimas, nes savęs Jis negali išsižadėti.gGl Jei kenčiame, su Juo ir valdysime. Jeigu mes Jo išsižadėsime, ir Jis mūsų išsižadės.Nl Štai patikimas žodis: jei mes su Juo mirėme, su Juo ir gyvensime. yl Todėl aš visa pakenčiu dėl išrinktųjų, kad ir jie įgytų išgelbėjimą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.g Gl dėl kurios aš kenčiu ir net esu surakintas lyg piktadarys. Bet Dievo žodis nesurakinamas!x ilPrisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo palikuonių, kaip skelbiama mano Evangelijoje,Q lSuprask, ką sakau; Viešpats teduoda tau išmanymo apie visus dalykus.D lSunkiai dirbantis žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių.Z-lIr kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles.dAlNė vienas kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus, norėdamas patikti jį pašaukusiam.=ulIškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys.{lir, ką iš manęs girdėjai prie daugelio liudytojų, patikėk ištikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti.PlTaigi tu, mano sūnau, būk stiprus malone, kuri yra Kristuje Jėzuje,lViešpats tesuteikia jam aną dieną rasti Viešpaties pasigailėjimą. Be to, tu gerai žinai, kiek daug jis yra tarnavęs man Efeze.I lbet, atvykęs į Romą, labai uoliai manęs ieškojo ir surado.zmlViešpats tebūna gailestingas Onesiforo namams, nes jis dažnai mane atgaivindavo ir nesigėdijo mano pančių,iKlTu žinai, kad nuo manęs nusigręžė visi, kurie yra Azijoje, tarp jų Figelas ir Hermogenas.T!lSaugok tą gera, kas tau patikėta, Šventąja Dvasia, kuri gyvena mumyse.w~gl Sau pavyzdžiu laikyk sveikus žodžius, kuriuos girdėjai iš manęs tikėjime ir meilėje Kristuje Jėzuje.4}al Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.N|l jai aš esu paskirtas pamokslininku, apaštalu ir pagonių mokytoju.{7l o dabar apreikšta, pasirodžius mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija;Czl kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus, ylTodėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, Jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo,_x7lNes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią.hwIlTodėl tau primenu, kad vėl uždegtum Dievo dovaną, esančią tavyje mano rankų uždėjimu.)vKlAš vis prisimenu tavo neveidmainišką tikėjimą, kuris pirma gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu įsitikinęs, gyvena ir tavyje.Uu#lMenu tavo ašaras ir trokštu tave matyti, kad būčiau kupinas džiaugsmo.tlDėkoju Dievui, kuriam tarnauju kaip ir mano protėviai su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį.sylmylimam sūnui Timotiejui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties!grGlPaulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas pagal gyvenimo pažadą Kristuje Jėzuje,—^q5bnes kai kurie, jam atsidavę, nuklydo nuo tikėjimo. Malonė tebūna su jumis! Amen.pbO Timotiejau, saugok tai, kas tau patikėta, vengdamas netinkamo tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaravimų,Wo'bTaip jie pasidės gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą.Zn-bTegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, dalijasi su kitais.8mibŠio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui.!l;bvienintelis Nemirtingasis, gyvenantis neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.rk]bJį savo laiku apreikš palaimintasis vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats,yjkbkad išlaikytum šį įsakymą be dėmės ir be priekaišto iki mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymo.i1b Aš prašau tavęs prieš Dievą, kuris viskam teikia gyvybę, ir prieš Kristų Jėzų, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą,h'b Kovok gerą tikėjimo kovą, laikykis amžinojo gyvenimo, kuriam esi pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse.}gsb Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, kantrumą, romumą. f b Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.-eSb Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje.;dqbTurėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.PcbJuk nieko neatsinešėme į pasaulį ir, aišku, nieko neišsinešime.Tb!bŽinoma, dievotumas yra didelis pasipelnymas, kai jį lydi pasitenkinimas.a#bir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog dievotumas esąs pasipelnymas. Šalinkis tokių./`Wbtas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių atsiranda pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai_ybJei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei dievotumo mokymu,T^!bO tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina, kadangi jie yra broliai; geriau tegul jiems dar uoliau tarnauja, nes, gaunantys naudą, yra tikintys ir mylimi. Taip mokyk ir taip ragink!]!bVergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų piktžodžiaujama Dievo vardui ir mokymui.j\MbTaip pat ir geri darbai visiems matomi, o jei pasitaiko kitaip, jų vis tiek negalima paslėpti.b[=bKai kurių žmonių nuodėmės matomos iki teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau.jZMbNegerk vien gryno vandens, bet vartok truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų.fYEbSkubotai niekam neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras.AX{bAš įsakau tau Dievo, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad laikytumeis šitų nurodymų be išankstinio nusistatymo ir neatsižvelgdamas į asmenis.IW bNuodėmiaujančius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų.TV!bSkundo prieš vyresnįjį nepriimk, nebent liudytų du ar trys liudytojai. k~~|}}F||n| {{Lzz4yyZxx"www vGuuuttTsasrr2qqsq ppKpoMo nnbmm?lpkk1jjPihhHgg:fSe`ddLcc`bbxaa8``__^]]2\[[ZZ\ZYMXXX9WWVmUU_TSSYSRRNRQPP`OOcNNNVNMZM LLcLKK$JJmIIbHHzGGFFsEEIDDD-CCKBBBKA@@6?\>>)==,<;;;:}999488c77X76655&44H33722%11<00//N.--5,,U++a**k))U)((6'''&& %$$##P"!!N +]R-ZIaQ$i$*jpK }K n  U d B fCk|pbY Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą.ca? Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą.)`K Juk Tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk!“, taip pat pasakė ir: „Nežudyk“. Tad jeigu tu nesvetimauji, bet žudai, – vis tiek esi įstatymo laužytojas.__7 Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų.s^_ bet, jeigu atsižvelgiate į asmenis, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai. ] Jeigu tik įvykdote karališkąjį įstatymą, kaip sako Raštas: „Mylėk savo artimą kaip save patį“, jūs gerai darote;F\Ar ne jie niekina tą kilnų vardą, kuriuo jūs vadinatės?h[IO jūs paniekinote beturtį! Argi ne turtuoliai jus spaudžia, ar ne jie tampo jus po teismus?2Z]Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems?dYAArgi jūs nesate šališki, argi netampate piktais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?:XmJūs žiūrite į tą, kuris puikiai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia į gerą vietą“, o beturčiui tariate: „Stovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų“.WŠtai į jūsų susirinkimą ateina žmogus su auksiniu žiedu, puikiais drabužiais, taip pat įžengia beturtis apskurusiu apdaru.yVkMano broliai, turėkite mūsų Jėzaus Kristaus, šlovės Viešpaties, tikėjimą, neatsižvelgdami į asmenis. U9Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.TJei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias..SUBet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.LRPasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.QJei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje.ZP-Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.OTodėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.1N]Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.uMcŽinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.gLGSavo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.(KIKiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.,JSNeapsigaukite, mano mylimi broliai!\I1Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.NHKiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.|Gq Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.F/ Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.E3 Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.JD  o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.:Co Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,FBtoks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.HA Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – @ Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo. ?Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.f>Eo ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.F=Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,`<9Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.v;eJokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių..:W Malonė teesie su jumis visais! Amen.b9= Sveikinkite visus savo vadovus ir visus šventuosius. Jus sveikina broliai iš Italijos.8 Žinokite, kad mūsų brolis Timotiejus yra išleistas laisvėn. Jei jis greitai atvyks, ir aš su juo drauge pamatysiu jus.k7O Aš maldauju jus, broliai, kantriai priimkite šį paraginimo žodį: juk parašiau jums trumpai.56c teištobulina jus kiekvienam geram darbui, kad vykdytumėte Jo valią, Jam veikiant jumyse, kas Jo akims patinka per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.5 Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją – mūsų Viešpatį Jėzų,I4  Itin prašau melsti, kad būčiau greičiau jums sugrąžintas.j3M Melskite už mus, nes esame įsitikinę turį gerą sąžinę ir norį visame kame dorai elgtis.I2  Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; jie tai tedaro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga.[1/ Nepamirškite daryti gera ir dalintis su kitais, nes tokios aukos patinka Dievui.q0[ Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą garbinančių lūpų vaisių.I/  Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo.J.  Taigi išeikime pas Jį už stovyklos, nešdami Jo paniekinimą.\-1 Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą, kentėjo už vartų., Juk kūnai gyvulių, kurių kraujas vyriausiojo kunigo įnešamas į šventyklą už nuodėmes, sudeginami už stovyklos.]+3 Mes turime aukurą, nuo kurio valgyti neturi teisės tie, kurie tarnauja palapinei.+*O Nesiduokite suklaidinami įvairių ir svetimų mokslų, nes gera, kai širdis sustiprinama malone, o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems, kurie jų laikėsi.F) Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius.( Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu.'} Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano padėjėjas – aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?“&+ Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“.y%k Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas. $  Prisiminkite kalinius, tarsi kartu būdami įkalinti, prisiminkite tuos, su kuriais piktai elgiamasi, nes patys tebesate kūne.n#U Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn angelus.'"I Teišsilaiko broliška meilė.-!U nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis.  Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,  Žodžiai „dar kartą“ rodo, kad iš sutvertųjų dalykų bus pašalinti sudrebinamieji, kad pasiliktų tai, kas nesudrebinama.  Jo balsas anuomet drebino žemę, o dabar Jis pažadėjo, sakydamas: „Aš dar kartą sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų!“Y+ Žiūrėkite, kad neatstumtumėte kalbančiojo, nes jeigu anie neištrūko, kai atmetė Tą, kuris žemėje davė įspėjimų, tai juo labiau neištrūksime mes, nusigręžę nuo To, kuris kalba iš dangaus.  ir prie Naujosios Sandoros Tarpininko Jėzaus bei prie apšlakstymo kraujo, kuris kalba apie geresnius dalykus negu Abelio kraujas.- ir šventiško susirinkimo, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie ištobulintų teisiųjų dvasių  Bet jūs prisiartinote prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangiškosios Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelųc? Anas reginys buvo toks baisus, jog Mozė pasakė: „Labai išsigandau ir visas drebu!“% Mat jie negalėjo pakelti įsakymo: „Net jeigu gyvulys paliestų kalną, jis privalo būti užmuštas akmenimis arba nušautas strėle“. ar trimito skardenimo, ar žodžių skambesio, kurį išgirdę žmonės meldė, kad daugiau nebūtų ištarta nė žodžio.xi Jūs prisiartinote ne prie apčiuopiamo ir liepsnojančio ugnimi kalno ar prie tamsos, ar ūkanų, ar viesulo,+ Jūs žinote, kad jis ir paskui, norėdamas paveldėti palaiminimą, buvo atmestas, nes nerado progos atgailai, nors su ašaromis jos ieškojo.s_ kad neatsirastų ištvirkėlių ir bedievių kaip Ezavas, už valgio kąsnį pardavęs pirmagimio teises. Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;_7 Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties.eC ir ištiesinkite takus po savo kojomis, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.O Todėl pakelkite nuleistas rankas, sustiprinkite linkstančius kelius  Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais.  Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?h I Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai.  Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?h I nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima“.  Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: „Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas:H  Jums dar neteko priešintis iki kraujų, kovojant su nuodėme.   Apsvarstykite, kaip Jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešiškumą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte savo sielomis!D žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.=s Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,dA (nes Dievas geresnius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą.]3 'Ir jie visi, per tikėjimą gavę gerą liudijimą, negavo to, kas buvo pažadėta,s_ &Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, klajojo dykumose ir kalnuose, slapstėsi olose ir žemės plyšiuose.)K %Jie buvo akmenimis užmušami, pjaustomi pusiau, gundomi, kardu žudomi, klajojo prisidengę avių ir ožkų kailiais, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus.T! $Dar kiti iškentė patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą.  #Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti buvo kankinami ir atsisakė išlaisvinimo, kad gautų prakilnesnį prisikėlimą.~/ "užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus.n}U !kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus,| Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus,u{c Tikėjimu paleistuvė Rahaba nepražuvo kartu su neklusniaisiais; mat ji taikingai buvo priėmusi žvalgus.Zz- Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui.|yq Tikėjimu jie perėjo per Raudonąją jūrą tartum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė.oxW Tikėjimu jis įsteigė Paschą ir apšlakstymą krauju, kad naikintojas nepaliestų jų pirmagimių.w{ Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus rūstybės, nes liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį.ovW Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį.ouW Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais.Ot Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. s  Tikėjimu Mozė tris mėnesius buvo tėvų paslėptas, nes jie matė, koks kūdikis dailus, ir neišsigando karaliaus įsakymo.yrk Tikėjimu merdintis Juozapas priminė apie Izraelio vaikų iškeliavimą ir davė nurodymų dėl savo palaikų.q Tikėjimu Jokūbas mirties valandą palaimino kiekvieną Juozapo sūnų ir pagarbino, atsirėmęs į savo lazdos drūtgalį.Bp Tikėjimu Izaokas palaimino ateičiai Jokūbą ir Ezavą.ioK Jis suprato, kad Dievas gali prikelti net iš mirties, ir atgavo sūnų tarytum iš numirusių.Sn apie kurį buvo pasakyta: „Iš Izaoko bus pašaukti tavo palikuonys“.my Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis, kuris buvo gavęs pažadą, aukojo savo viengimį sūnų,l+ Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas nesigėdija vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems Miestą!lkQ Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal.8jk Kurie taip kalba, parodo, kad ieško tėvynės.Ci Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos, išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai.h) Todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.g5 Tikėjimu ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo.Vf% Mat jis laukė miesto su pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas yra Dievas.e1 Tikėjimu jis apsigyveno pažado žemėje, tarytum svetimoje, gyvendamas palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais. d Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs.Uc# Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie tuo metu dar nematomus dalykus, būdamas dievobaimingas, pastatė arką savo šeimai išgelbėti; tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.b' O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina.5ac Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir „jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui.:`m Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.t_a Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.2^_ Per jį protėviai gavo gerą liudijimą.N] Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome.u\c 'Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.e[C &Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“.`Z9 %Nes „dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.`Y9 $Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.PX #Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!W' "Jūs užjautėte mane, kalinį, ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite danguje geresnį ir išliekantį turtą. V  !tiek patys išstatyti viešam reginiui su paniekinimais ir smurtu, tiek būdami dalininkai tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.fUE Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didelę kentėjimų kovą,0T[ Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!S! Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: „Mano kerštas, Aš atsilyginsiu, – sako Viešpats“. Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą“.KR Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią!|Qq Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus.dPA bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.hOI Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,N- Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.NM Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.aL; Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.#K? artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!1J] ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,^I5 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,\H1 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujoEG O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.JF  ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu“.3E_ „Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse,@D{ Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:KC Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.TB! nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.bA= O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, @ Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.h?I Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.y>k paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.)=K Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai“, – jos aukojamos pagal Įstatymą, –w<g Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’“D; Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.p:Y Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.O9 Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.@8{ Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.w7g Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?c6? Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi.55 taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui.L4 Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas,93k tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar Jis vieną kartą pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.2 Ir ne tam, kad pakartotinai aukotų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į Švenčiausiąją su svetimu krauju, –13 Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje. 0 Todėl dangiškųjų dalykų atvaizdai turėjo būti šitaip apvalomi, o patys dangaus dalykai – geresnėmis aukomis negu šitos.k/O Taip pat beveik viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.M. Jis taip pat apšlakstė krauju palapinę ir visus tarnavimo indus.P- sakydamas: „Tai yra kraujas Sandoros, kurią įsakė jums Dievas!“?,w Paskelbęs visai tautai visus įstatymo nuostatus, Mozė, paėmęs veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu, apšlakstė pačią knygą ir visą tautą,G+ Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo patvirtinta be kraujo.g*G Testamentas įgyja galią, mirus jo sudarytojui, o jam tebesant gyvam, testamentas negalioja.L) Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį.:(m Ir todėl Jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai pirmojoje Sandoroje padarytiems nusikaltimams atpirkti, pašauktieji gautų amžinojo palikimo pažadą.K' tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, nuvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui.& Jeigu jaučių bei ožių kraujas ir telyčios pelenai per apšlakstymą pašventina susitepusius, kad kūnas būtų švarus,"%= taip pat ne ožių ar veršių krauju, o savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į Švenčiausiąją ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.($I Bet Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių vyriausiasis Kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę palapinę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,y#k bet apima tik valgius, gėrimus, įvairius apiplovimus ir kūniškus potvarkius, galiojančius iki atnaujinimo. "  kuri yra dabartinio laikotarpio atvaizdas. Joje aukojamos dovanos ir aukos, kurios negali padaryti aukotojo sąžinėje tobulo,! Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,. U o į antrąją – kartą per metus vienas tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo.dA Esant tokiai sąrangai, į priekinę palapinės dalį visada eina kunigai atlikti apeigų,w Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė sutaikinimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.8i Ten stovėjo auksinis smilkytuvas ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės.[/ Už antrosios uždangos buvo palapinės dalis, vadinama Šventų švenčiausioji. Buvo įrengta palapinė: priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi Šventoji.b= Tiesa, ir pirmoji Sandora turėjo tarnavimo Dievui potvarkius ir žemišką šventyklą.{ Sakydamas „naują Sandorą“, Jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks.q[ Aš būsiu gailestingas dėl jų neteisumo ir jų nuodėmių bei nedorybių daugiau nebeprisiminsiu“.- Ir nė vienas nebemokys savo artimo nei savo brolio, sakydamas: ‘Pažink Viešpatį!’, nes visi mane pažins nuo mažiausio iki didžiausio.nU Štai kokia bus Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš duosiu savo įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, ir būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.b= Ne tokią Sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmiau juos už rankos, norėdamas išvesti iš Egipto žemės. Jie neišsaugojo mano Sandoros, ir Aš juos apleidau, – sako Viešpats. –-Jis sakė, peikdamas juos: „Štai ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš su Izraelio namais ir Judo namais sudarysiu naują Sandorą.kOJeigu ta pirmoji Sandora būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai.  Bet dabar Jis gavo juo prakilnesnį tarnavimą, juo tobulesnės, geresniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra.zmJie tarnauja dangiškųjų dalykų paveikslui ir šešėliui, panašiai kaip buvo pamokytas Mozė, kai rengėsi statyti palapinę: „Žiūrėk, – sako Jis, – kad visa padarytum pagal tą pavyzdį, kuris tau buvo parodytas ant kalno“.wgJeigu Jis būtų žemėje, Jis nebūtų kunigas, nes čia yra kunigai, kurie pagal įstatymą aukoja dovanas.ucKiekvienas vyriausiasis kunigas skiriamas aukoti dovanas ir aukas, tad ir šis privalo turėti, ką aukoti.dAir tarnauja šventykloje bei tikroje palapinėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats. %Bet iš to, ką sakome, svarbiausia yra štai kas: mes turime tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris danguje atsisėdo Didybės sosto dešinėje 7Įstatymas skiria vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaikos žodis, duotas po įstatymo, paskyrė amžiams ištobulintą Sūnų.J  Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. +Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangų. yTodėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.RO kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę.QAnų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti.<sTaigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros garantu.A{mat anie tapdavo kunigais be priesaikos, o šis su priesaika To, kuris Jam pasakė: „Viešpats prisiekė, ir Jis nesigailės: ‘Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu’“.4cJuo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos,r]įstatymas juk nieko nepadarė tobulo, – ir įvedama tvirtesnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.[/Šitaip atšaukiamas ankstyvesnis įsakymas dėl savo silpnumo ir bergždumo, –OJuk Jis liudija: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu“.\1tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nesibaigiančio gyvenimo jėga.[/Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką,}~sJuk aišku, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės, apie kurią Mozė nieko nėra kalbėjęs dėl kunigystės.f}E O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo aukurui.@|{ Juk, besikeičiant kunigystei, keičiasi ir įstatymas.n{U Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas levitų kunigystės dėka, – o tauta jos pagrindu buvo gavusi įstatymą, – tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko būdu ir nesivadinti kunigu Aarono būdu?Uz# Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kai šį pasitiko Melchizedekas.jyM Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis mokėjo dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas.hxIČia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai – tas, apie kurį paliudyta, jog jis gyvena.DwBe jokių abejonių, visada žemesnį laimina aukštesnis.tvaO tas, kuris nėra kilęs iš jų, ėmė dešimtinę iš Abraomo ir palaimino tą, kuris turėjo pažadus.?uwBeje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi įsakymą imti dešimtines iš žmonių, tai yra imti iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo strėnų.htIPažvelkite, koks didis tas, kuriam ir patriarchas Abraomas davė dešimtinę nuo karo grobio!&sEbe tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas visam laikui.r)Abraomas atidavė jam nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, –q%Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį.npUkur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu.doAJi mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,nTad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.}msTodėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką.ql[Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui imasi priesaikos.EkIr Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta.`j9sakydamas: „Iš tiesų, Aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave“.giG Kai Dievas davė Abraomui pažadą, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi,ihK kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus. g Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, –f7 Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilės triūsą, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.keO Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, vedančių į išgelbėjimą dalykų.|dqbet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir galiausiai sudeginta.cJeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos želia želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaiminimo,  y)~~A}}H|||{{-zzMyyUxx[wwvvuu0ttCssNrrqqqpp7oonn>x>=r=##ir kalbantys: „Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios“.k=OPirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais<!kad atsimintumėte šventųjų pranašų iš anksto paskelbtus žodžius ir mūsų – Viešpaties ir Gelbėtojo apaštalų – įsakymą.~;uMylimieji, tai jau antras laiškas, kurį jums rašau. Šiuose laiškuose žadinu jūsų tyras mintis prisiminimais,:Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: „Šuo sugrįžta prie savo vėmalo“, ir: „Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne“. 9 Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo.;8oBet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma.o7WJie žada šiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai: juk nugalėtasis tampa nugalėjusiojo vergu.6+Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, kūno geismais ir pasileidimu jie suvilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime.o5WJie yra šaltiniai be vandens, audros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė per amžius.~4utačiau buvo subartas dėl savo nedorybės: nebylus asilas prabilo žmogaus balsu ir sutrukdė pranašo beprotystę.x3iPalikę teisingą kelią, jie nuklydo ir pasuko Bosoro sūnaus Balaamo keliu, kuris pamėgo neteisumo atlygį,25Jų akys kupinos svetimavimo, nepasotinamos nuodėmės. Jie suvedžioja svyruojančias sielas. Jų širdis išlavinta godumo. Jie prakeikimo vaikai."1= gaudami atpildą už nusikaltimus. Jie laiko pramoga lėbauti dienos metu. Jie susitepę ir iškrypę, smarkaudami savo apgaulėmis vaišinasi su jumis. 0  Bet jie, kaip neprotingi gyvuliai, gimę sugavimui ir užmušimui, piktžodžiauja tam, ko nesupranta, ir pražus savo sugedime,y/k tuo tarpu angelai, aukštesni jėga ir galia, Viešpaties akivaizdoje neištaria jiems piktžodiško kaltinimo.(.I o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai! Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems,- Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei,,nes tarp jų gyvenantis šis teisusis diena iš dienos vargino savo teisią sielą, matydamas ir girdėdamas nedorus darbus.N+Išgelbėjo teisųjį Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio,}*sPaversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir taip davė pavyzdį ateities bedieviams. )Jis nepagailėjo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną.(Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse, kur laiko juos teismui.w'gIš godumo jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia.f&EDaugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui.X%)Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą.$nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.d#APirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama,X")Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė.^!5Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno.' GJis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš tobulybės šlovės nuskambėjo Jam balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi“.:mJuk mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę Jo didybę liudytojai.hIBet aš pasistengsiu, kad ir man iškeliavus, jūs kiekvienu metu galėtumėte tai prisiminti.}sŽinau, kad greitai ateis mano palapinės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus man apreiškė.U# Manau, kad teisinga, kol esu šioje palapinėje, žadinti jus paraginimais. Todėl aš niekad nesiliausiu jums priminęs šiuos dalykus, nors jūs ir žinote juos ir esate sutvirtinti turimoje tiesoje. Šitaip dar plačiau atsivers jums įėjimas į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę.   Todėl, broliai, dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekada nesuklupsite.ta O kam jų trūksta, tas aklas ir trumparegis, užmiršęs, kad yra apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių.!Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime.6gmaldingumą – brolybe, brolybę – meile.\1pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu,hITodėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę—pažinimu,?wDrauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais.Jo dieviška jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus šlove ir dorybe.]3Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu."=Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas, gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumu.q[Sveikinkite vieni kitus meilės pabučiavimu! Ramybė jums visiems, kurie esate Kristuje Jėzuje! Amen.H  Jus sveikina kartu išrinktoji Babilone ir mano sūnus Morkus.6 e Per Silvaną, ištikimąjį brolį, – tokiu jį laikau, – aš jums trumpai parašiau, ragindamas ir liudydamas, kad tai yra tikroji Dievo malonė, kurioje jūs stovite.; q Jam šlovė ir valdžia per amžių amžius! Amen.M  O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo.| q Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje. Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.BMeskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi.^5Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad Jis išaukštintų jus metui atėjus.J Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“.]3O kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį šlovės vainiką.V%ne kaip viešpataujantys jums patikėtiems, bet būdami pavyzdžiu kaimenei. ganykite pas jus esančią Dievo kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nešvaraus pelno, bet uoliai,Jūsų vyresniuosius raginu aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir dalyvis šlovės, kuri bus apreikšta:xiTodėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.fEIr „jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidės bedievis ir nusidėjėlis!“'GNes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?!]~3Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą.}{Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus. |9Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti, nes šlovės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Jų Ji keikiama, o jūsų – šlovinama.{+ Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu.z{ Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.sy_ Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja pagal Dievo teikiamus sugebėjimus, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų pašlovintas Dievas. Jam šlovė ir valdžia per amžių amžius! Amen.vxe Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.4wc Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo.`v9Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių.QuVisų dalykų galas arti. Todėl būkite blaivūs ir budėkite maldose.tTodėl buvo paskelbta Evangelija ir mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas._s7Jie turės duoti apyskaitą Tam, kuris pasiruošęs teisti gyvuosius ir mirusiuosius. r Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį ištvirkimo potvynį, ir jie piktžodžiauja.:qmGana, kad praėjusį laiką buvome pasidavę pagonių valiai ir gyvenome gašliai, geidulingai, girtuokliavome, ūžavome, puotavome ir pasiduodavome bjaurioms stabmeldystėms.Spkad likusį laiką kūne gyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia.oKadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, – nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę,lnQkuris, įžengęs į dangų, yra Dievo dešinėje; Jam yra pavaldūs angelai, valdžios ir jėgos.3m_Ir mus dabar gelbsti tų įvykių vaizdinys – krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet grynos sąžinės atsakas Dievui per prisikėlimą Jėzaus Kristaus,/lWkurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos vandeniu.KkJa Jis nužengė žemyn ir skelbė kalėjime esančioms dvasioms,#j?Ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, bet atgaivintas Dvasia.Zi-Geriau, jei tokia būtų Dievo valia, kentėti už gerus darbus negu už piktus.ghGturėdami tyrą sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti.#g?Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai,f{Bet jei jums ir tektų kentėti už teisumą, – jūs palaiminti! „Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite“.0e[ Kas gi jums pakenks, jei darysite gera?d Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas – prieš darančius pikta“.Zc- Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją.b „Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų. a9 Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.p`YGaliausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, draugiški.5_cIr jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos. ^Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.w]gJuk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve, būdamos klusnios savo vyrams.r\]bet paslėptas širdies žmogus: nenykstančia, romia ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse.k[OTegu puošia jus ne išorė – supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai, –AZ}matydami jūsų gyvenimo skaistumą ir dievobaimingumą. YJūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų elgesiu,lXQJūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą.W/Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. „Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti“.qV[Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.HU Jis „nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos“.sT_Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.#S?Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo.YR+Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas.oQWTarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems.PPGerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.bO=Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.fNEMat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą.ZM-tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių.lLQ Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,5Kc Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.{Jo Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.^I5 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.JH  O jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes“ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.kGOsuklupimo akmeniu ir papiktinimo uola“. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.~FuTad jums, kurie tikite, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems „tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu,E}Todėl Rašte pasakyta: „Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas“.7Dgir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.bC=Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus,@B{jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas._A7lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui,p@YTaigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,f?Ebet Viešpaties žodis išlieka per amžius“. Toks yra jums paskelbtas Evangelijos žodis.>Mat „kiekvienas kūnas – tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra,=Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu.<Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.;per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu.m:SJis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums,N9bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. 8 žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,7Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu,E6nes parašyta: „Būkite šventi, nes Aš esu šventas“.j5Mbet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu,a4;Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams,31 Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus.S2 Jiems buvo apreikšta, kad jie ne sau, bet mums tarnavo tuo, kas dabar pranešta jums per tuos, kurie paskelbė Evangeliją Šventąja Dvasia, pasiųsta iš dangaus; į tai trokšta pažvelgti angelai.11 Jie tyrinėjo, kurį ir kokį laiką skelbė juose esanti Kristaus Dvasia, iš anksto nurodžiusi Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę.~0u Šito išgelbėjimo ieškojo ir kruopščiai jį tyrinėjo pranašai, kurie pranašavo apie jums skirtąją malonę.F/ gaudami jūsų tikėjimo tikslą – sielų išgelbėjimą..Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu,D-kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus.b,=Tuo džiaukitės, nors dabar, jei reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose,v+eDievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu laiku._*7nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje.?)wTebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai,3(_išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tepadaugėja jums malonė ir ramybė!'wPetras, Jėzaus Kristaus apaštalas, ateiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje,&težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.`%9Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, –W$'ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė užaugino savo vaisių.#}Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes. Jis meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius;#"?Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga, karšta teisiojo malda.{!oIr tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusidėjęs, jam bus atleista. Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu.Z- Kenčia kas iš jūsų? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda psalmes.E Bet pirmiausia, mano broliai, neprisiekite nei dangumi, nei žeme, nei kitokia priesaika. Tebūnie jūsų „taip“ – taip ir jūsų „ne“ – ne, kad nepakliūtumėte į teismą.G Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.lQ Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu.uc Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie durų._7Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti.7gTad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai žemdirbys ilgai ir kantriai laukia brangaus žemės vaisiaus, kol šis gauna ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus.KJūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį: jis jums nesipriešina.nUJūs gašliai gyvenote žemėje ir mėgavotės; jūs nupenėjote savo širdis tarsi skerdimo dienai.3Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, ir pjovėjų šauksmai pasiekė kareivijų Viešpaties ausis. 9Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs susikrovėte turtų paskutinėmis dienomis.H Jūsų turtai supuvę ir jūsų drabužiai kandžių sukapoti.]3Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jums artėjančių negandų!6gKas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda._7O dabar jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra blogas.a;Verčiau sakytumėte: „Jei Viešpats panorės, gyvensime ir darysime šį bei tą“.zmjūs nežinote, kas atsitiks rytoj! Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.7 Nagi jūs, kurie sakote: „Šiandien arba rytoj keliausime į tą ir tą miestą, tenai išbūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime“, –t a Yra vienas įstatymo leidėjas, kuris gali išgelbėti ir pražudyti. O kas gi tu toks, kuris teisi kitą?C  Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų! Kas apkalba ir teisia savo brolį, tas apkalba ir teisia įstatymą. O jeigu teisi įstatymą, vadinasi, nesi įstatymo vykdytojas, bet teisėjas.D  Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins.l Q Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – liūdesiu. Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.U#Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.Bet Jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sako: „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“.dAGal manote, kad Raštas veltui sako: „Pavydžiai trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse“.-SPaleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu.W'Jūs prašote ir negaunate, nes blogo prašote – savo užgaidoms išleisti.{Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite – ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote.xiIš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose?H O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.-SBet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška.SKur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai.a~;Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška.}{Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai.k|O Kas tarp jūsų išmintingas ir sumanus? Teparodo geru elgesiu savo darbus su išmintingu romumu.{ Argi gali, mano broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir šaltinis negali duoti sūraus vandens ir saldaus.Uz# Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį?myS Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!kxO Juo laiminame mūsų Dievą Tėvą ir juo keikiame žmones, kurie sutverti pagal Dievo atvaizdą.owWO liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų. vKiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga.-uSir liežuvis yra ugnis – nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.tTaip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;sŠtai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas.lrQJei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome visą jų kūną. q Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.fpEMano broliai, ne visi būkite mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas.RoKaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.nTaip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?OmJūs matote, kad žmogus išteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu.lTaip išsipildė Rašto žodžiai: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu“, o jis buvo pramintas Dievo draugu.dkAAr matai, kad tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbais tikėjimas buvo atbaigtas?mjSArgi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro?SiAr nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs?PhTu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba! g9Bet kažkas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus“. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.BfTaip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.e3ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda?LdJei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,c}Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? \~x~}}9||2{s{z{zy_xx`wwPvv5uutt%ssrZqqq"ppMoo"nn.mmSll2kkjj]iiiFhh:gg'f\eeddNdcbbbaaS``J__^^>]]Q\\\[[ZZ1YXXX.WW%VUUkTTSSRRRQPPSOOYNN[NMIMLLBKKtKJJ?IIHH)GGPFF+EEDCqBBA@@q??>k==WBet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atversti knygos nei pažiūrėti į ją. = Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį garsiu balsu: „Kas yra vertas atversti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?“<'Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš viršaus, užantspauduotą septyniais antspaudais.; „Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę, pagarbą ir jėgą, nes Tu visa sutvėrei – Tavo valia visa yra ir buvo sutverta“.2:] dvidešimt keturi vyresnieji parpuldavo prieš Sėdintįjį soste, pagarbindavo Gyvenantįjį per amžių amžius ir numesdavo savo vainikus priešais sostą, sakydami: 9 Ir kiekvieną kartą, kai būtybės teikė Sėdinčiajam soste, Gyvenančiajam per amžių amžius, šlovę, pagarbą ir padėką, 8 Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduryje jos buvo pilnos akių. Ir be paliovos, dieną ir naktį, jos šaukė: „Šventas, šventas, šventas, Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!“>7uPirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tartum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį.36_Prieš sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio. 5Nuo sosto ėjo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo Dvasios.54cAplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai.3Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą.f2EBematant mane ištiko Dvasios pagava. Ir štai danguje buvo sostas, o soste – Sėdintysis.P1Paskui aš pažiūrėjau, ir štai atvertos durys danguje, ir pirmasis balsas, kurį girdėjau gaudžiant tarsi trimitą, kalbėjo: „Užženk čionai, ir tau parodysiu, kas toliau turi įvykti“.D0Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!“ /Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo, Jo soste’..7Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.R-Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk!J, Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.#+?Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas.f*EBet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos.k)OŽinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! ( „Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia.D' Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!“& Nugalėtoją Aš padarysiu ramsčiu savo Dievo šventykloje, ir jis jau nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą’.`%9 Štai Aš veikiai ateinu. Tvirtai laikyk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.2$] Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, tai ir Aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai.P# Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave.9"kAš žinau tavo darbus. Štai Aš atvėriau prieš tave duris, ir niekas nebegali jų uždaryti; nedaug turi jėgų, bet išsaugojai mano žodį ir neatsižadėjai mano vardo.I! „Filadelfijos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai kalba Šventasis, Tikrasis, turintis Dovydo raktą, – Tas, kuris atidaro, ir niekas negali uždaryti, uždaro, ir niekas negali atidaryti.D Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms“.+ONugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje’.%Vis dėlto tu Sarduose turi keletą vardų, kurie nesutepė savo drabužių. Jie vaikščios su manimi, apsirengę baltai, nes jie to verti.%CTodėl prisimink, kaip priėmei ir išgirdai; laikykis to ir atgailauk! Jeigu nebudėsi, ateisiu kaip vagis, ir nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.ucBudėk ir stiprink, kas dar yra ir merdi! Aš neradau tavo darbų, kurie būtų pabaigti Dievo akivaizdoje.8i„Sardų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris turi septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes. Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi miręs.DKas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!“0[ir jam duosiu aušrinę žvaigždę’.jis valdys jas geležine lazda, ir jos bus sudaužytos tarsi moliniai indai’, – kaip ir Aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo; –]3Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, Aš ‘duosiu valdžią tautoms:@{tiktai tvirtai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu.+OO jums ir kitiems tiatyriečiams, kurie nesilaiko ano mokslo, kurie, kaip sakosi, nėra pažinę šėtono gelmių, Aš sakau: neužkrausiu jums kitokios naštos,)KJos vaikus išžudysiu, ir visos bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, kuris ištiria protus ir širdis; Aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus.Štai Aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja – į didelį sielvartą, jeigu jie neatgailaus dėl savo darbų.QAš jai daviau laiko atgailauti dėl ištvirkavimo, bet ji neatgailavo.J Bet Aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams paaukotas aukas.wŽinau tavo darbus, meilę, tikėjimą, tarnavimą, kantrybę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius.%„Tiatyrų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Dievo Sūnus, kurio akys tarytum ugnies liepsna ir kurio kojos panašios į skaistvarį._7Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu paslėptos manos ir baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas’“.d ATad atgailauk! O jeigu ne, Aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju’.U #Ir tu taip pat turi besilaikančių nikolaitų mokslo, kurio Aš nekenčiu.K Vis dėlto turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių Balaamo mokslo, kuris mokė Balaką suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamas aukas ir ištvirkautų.  Aš žinau tavo darbus ir kur tu gyveni: ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net tomis dienomis, kada pas jus, – kur gyvena šėtonas, – buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas.k O „Pergamo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją.zm Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties’“.q[ Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką’.I  Aš žinau tavo darbus ir priespaudą, ir tavo skurdą, – o vis dėlto tu turtingas! – ir kaip tau piktžodžiauja tie, kurie sakosi esą žydai, bet nėra tokie, o tik šėtono sinagoga.„Smirnos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Pirmasis ir Paskutinysis, kuris buvo miręs ir vėl grįžo į gyvenimą. 9Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojaus viduryje’“.Y+Savo naudai tu turi, kad nekenti nikolaitų darbų, kurių ir Aš nekenčiu’.;oTaigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatgailausi, – greitai ateisiu ir patrauksiu iš vietos tavo žibintuvą.KBet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę.NTu ištvėrei, esi kantrus ir dėl mano vardo triūsei ir nepailsai.J Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo kantrybę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius.'~G„Efezo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų.w}gŠtai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės – tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, – tai septynios bažnyčios“.I| Tad užrašyk tai, ką regėjai, kas yra ir kas vėliau įvyks.s{_ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus.%zCJį išvydęs, aš puoliau Jam po kojų tarsi negyvas. Bet Jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: „Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis,+yODešinėje rankoje Jis laikė septynias žvaigždes, iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o Jo veidas buvo tarytum saulė, spindinti visu skaistumu.}xsJo kojos panašios į krosnyje įkaitintą skaistvarį, ir Jo balsas buvo tarytum daugybės vandenų šniokštimas.iwKJo galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, Jo akys tarsi ugnies liepsna,v o septynių žibintuvų viduryje – panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga mantija ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.u} Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbančio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus,tta sakantį: „Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis. Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms bažnyčioms Azijoje: į Efezą, į Smirną, į Pergamą, į Tiatyrus, į Sardus, į Filadelfiją ir į Laodikėją“.nsU Aš buvau Dvasioje Viešpaties dieną ir išgirdau už savo nugaros galingą balsą, tarsi trimitą,9rk Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės ir Jėzaus Kristaus kantrybės bendrininkas, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus Kristaus liudijimo.q{„Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga“, – sako Viešpats, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis.p3Štai Jis ateina su debesimis, ir išvys Jį kiekviena akis, net ir tie, kurie Jį perdūrė; ir dėl Jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen!oir padarė iš mūsų karalystę bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, – Jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.+nOir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmagimio, žemės karalių Valdovo. Tam, kuris pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes,,mQJonas septynioms Azijos bažnyčioms: malonė ir ramybė jums nuo To, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, ir nuo septynių dvasių, esančių prieš Jo sostą,lwPalaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti.ak;kuris paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą – visa, ką buvo matęs.GjJėzaus Kristaus apreiškimas, kurį Dievas Jam davė, kad Jis atskleistų savo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą Jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui,0iYvieninteliam išmintingajam Dievui, mūsų Gelbėtojui, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tebūna šlovė, didybė, galybė ir valdžia dabar ir per amžius! Amen. h Tam, kuris gali išlaikyti jus nenupuolusius ir savo šlovės akivaizdon pastatyti nepriekaištingus su didžiausiu džiaugsmu,jgMkitus bijodami gelbėkite, traukdami iš ugnies, bodėdamiesi net jų kūnu suteršto drabužio.6fgVieniems, kurie abejoja, būkite gailestingi,yekišsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.sd_Bet jūs, mylimieji, statydami save ant savo švenčiausiojo tikėjimo, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje,Wc'Tai tie, kurie įneša susiskaldymą, sieliniai, neturintys Dvasios žmonės.pbYJie sakė jums, kad paskutiniais laikais atsiras šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais.aO jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie anksčiau buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų.`'Jie visada murma, nepatenkinti savo dalia, gyvena geismais; jų lūpos kalba išpūstus žodžius, jie pataikauja žmonėms dėl savo naudos.Z_-įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai“.z^mApie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas: „Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų]7 Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė.X\) Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie – lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti.[y Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, godžiai pasidavė Balaamo paklydimui dėl pelno, pražudė save Korės maištu.`Z9 Šitie šmeižia, ko neišmano, ir pažindami tik gyvuliškus instinktus, juose genda.9Yk Kai arkangelas Mykolas, besiginčydamas su velniu, varžėsi dėl Mozės kūno, jis neišdrįso mesti piktžodiško kaltinimo, bet pasakė: „Tesudraudžia tave Viešpats!“nXUTaip ir šitie sapnuotojai suteršia kūną, niekina viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems.1W[Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę.1V[Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, Jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.%UCAš noriu jums priminti, nors jūs tai jau žinote, kad Viešpats, pirmiau išgelbėjęs tautą iš Egipto žemės, paskui pražudė tuos, kurie netikėjo.eTCMat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks pasmerkimas: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų.`S9Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų išgelbėjimą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems.=Rutepadaugėja jums gailestingumas, ramybė ir meilė!Q Judas, Jėzaus Kristaus tarnas, Jokūbo brolis, Dievo Tėvo pašventintiems ir Jėzuje Kristuje išsaugotiems pašauktiesiems:PTikiuosi greitai pamatyti tave ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas. Ramybė tau! Sveikina tave bičiuliai. Sveikink draugus pavardžiui!YO+ Dar daug ką turėčiau tau parašyti, bet nenoriu rašyti rašalu ir plunksna.xNi Apie Demetriją gerai liudija visi ir pati tiesa. Ir mes liudijame, o tu žinai, kad mūsų liudijimas tikras.Mw Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Kuris daro gera, yra iš Dievo, o kuris pikta, nėra matęs Dievo.`L9 Todėl, jei atvyksiu, priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro, skleisdamas apie mus piktas kalbas; maža to, nei pats nepriima brolių, nei kitiems, kurie norėtų priimti, neleidžia ir išmeta juos iš bažnyčios._K7 Aš parašiau bažnyčiai, bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepriima mūsų.GJMes turime tokius priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais.FInes jie išvyko Jo vardo labui, nieko neimdami iš pagonių.HJie paliudijo bažnyčiai apie tavo meilę. Tu puikiai padarysi, išruošdamas juos į kelionę taip, kaip Dievui patinka,^G5Mielasis, tu ištikimai elgiesi, pagelbėdamas broliams ir atvykstantiems iš kitur.UF#Neturiu didesnio džiaugsmo, kaip girdėti, jog mano vaikai gyvena tiesoje.qE[Aš labai apsidžiaugiau, kai atvykę broliai paliudijo apie tavo tiesą, kaip tu vaikščioji tiesoje.DMylimasis, aš meldžiu, kad tau visame kame gerai sektųsi, kad būtum sveikas, – taip, kaip gerai sekasi tavo sielai.9CmVyresnysis mylimajam Gajui, kurį myliu tiesoje.>Bw Tave sveikina išrinktosios tavo sesers vaikai. Amen.JA  Turėčiau dar daug ką jums parašyti, bet nenoriu to daryti ant papiruso ir rašalu. Aš tikiuosi pas jus atvykti ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.?@y nes, kas jį sveikina, dalyvauja jo piktuose darbuose.k?O Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, to nepriimkite į savo namus ir nesveikinkite, >  Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.c=?Žiūrėkime savęs, kad neprarastume, ką esame nuveikę, bet kad gautume visą atlygį.<Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne. Toks yra apgavikas ir antikristas. ; O meilė – tai gyventi pagal Jo įsakymus. Toks ir yra įsakymas, kurį girdėjote nuo pradžios: kad gyventumėte pagal jį.:/O dabar prašau tave, ponia, – ne kaip rašydamas naują įsakymą, bet kaip tą, kurį turėjome nuo pradžios, – kad mylėtume vieni kitus.}9sLabai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.8Su jumis tebus malonė, gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje.U7#dėlei tiesos, pasiliekančios mumyse ir būsiančios su mumis per amžius.6+Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje, – ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą, –-5UVaikeliai, saugokitės stabų! Amen.Q4Ir mes žinome, kad Dievo Sūnus atėjo ir suteikė mums supratimo, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame – Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šis yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas.I3 Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo.2}Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda. Kas gimęs iš Dievo, saugo save, ir piktasis jo nepaliečia.W1'Kiekviena neteisybė yra nuodėmė, tačiau esama nuodėmės ne iki mirčiai.g0GJei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma.o/WO jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme.k.OIr štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus.-# Tai parašiau jums, tikintiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą ir kad tikėtumėte Dievo Sūnaus vardą.Y,+ Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.i+K O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra Jo Sūnuje.**M Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi liudijimą savyje. Kas netiki Dievu, tas Jį melagiu laiko, nes nepatikėjo liudijimu, kuriuo Dievas paliudijo apie savo Sūnų.) Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toks: Jis paliudijo apie savo Sūnų.g(GIr yra trys liudytojai žemėje: Dvasia, vanduo ir kraujas; ir šie trys sutaria kaip vienas.h'IMat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena.0&YJis yra Tas, kuris atėjo per vandenį ir kraują, – Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai liudija, nes Dvasia yra tiesa.X%)O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?u$cJuk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai pergalė, nugalinti pasaulį – mūsų tikėjimas!Z#-Nes tai yra Dievo meilė – Jo įsakymus vykdyti. O Jo įsakymai nėra sunkūs.]"3Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir laikomės Jo įsakymų.!Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Pateptasis, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš Jo gimusį.V %Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį.%CJei kas sako: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekenčia, – tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato?3aMes mylime Jį, nes Jis mus pirmas pamilo.}Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimėje yra kančia, ir kas bijo, tas nėra tobulas meilėje.7Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą, kad galime turėti drąsų pasitikėjimą teismo dieną, nes koks Jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje.)Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas jame.hIKiekvienas, kas išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka.\1Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją.^5 Iš to pažįstame, kad pasiliekame Jame ir Jis mumyse: Jis davė mums savo Dvasios.w Dievo niekas niekada nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tobula tampa.W' Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.~u O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį.BKas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė.Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.%CMes esame iš Dievo. Kas pažįsta Dievą, tas mūsų klauso, o kas ne iš Dievo – mūsų neklauso. Iš to pažįstame tiesos Dvasią ir klaidos dvasią.W'Jie yra iš pasaulio, todėl kalba kaip iš pasaulio, ir pasaulis jų klauso.ykJūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje.Fir kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjusio, nėra iš Dievo. Tokia – iš antikristo, apie kurį girdėjote, kad jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje.} sIš to pažinsite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjusį, yra iš Dievo, Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. Kas laikosi Jo įsakymų, pasilieka Jame ir Jis tame. O kad Jis mumyse pasilieka, žinome iš Dvasios, kurią Jis mums davė.| qO štai Jo įsakymas: kad tikėtume Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip Jo įsakyta.d Air gauname iš Jo, ko tik prašome, nes laikomės Jo įsakymų ir darome, kas Jam patinka.J Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu]3Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską._7Tuo mes pažįstame, jog esame iš tiesos, ir Jo akivaizdoje nuraminame savo širdį.PMano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.)Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?}sMes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius.%Kiekvienas, kas nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio.{Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli savo brolio, tas pasilieka mirtyje.@{ Nesistebėkite, broliai, jei pasaulis jūsų nekenčia. Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir nužudė savo brolį. Kodėl nužudė? Todėl, kad jo darbai buvo pikti, o brolio – teisūs.\~1 Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus.} Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris nevykdo teisumo, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.|  Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla. Jis negali nuodėmiauti, nes yra gimęs iš Dievo.{+Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad sugriautų velnio darbus.izKVaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Vykdantis teisumą yra teisus, kaip ir Jis teisus.dyAKas pasilieka Jame, tas nenusideda. Kiekvienas nuodėmiaujantis Jo neregėjo ir nepažino.fxEJūs žinote, jog Jis pasirodė, kad sunaikintų mūsų nuodėmes, ir Jame nėra nuodėmės.fwEKiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą. Nuodėmė – tai įstatymo laužymas.`v9Kiekvienas, kas turi Jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir Jis yra skaistus.9ukMylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.t%Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir Jo nepažino.nsUJei žinote, kad Jis teisus, tai žinokite, kad kiekvienas, kuris vykdo teisumą, iš Jo yra gimęs.r-Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite Jame, kad, kai Jis pasirodys, turėtumėte pasitikėjimą ir, kai Jis ateis, nebūtume prieš Jį sugėdinti.]q3Bet patepimas, kurį iš Jo gavote, pasilieka jumyse, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas. Ir kadangi jis jus pamokė, jūs Jame pasiliksite.9pmAš tai parašiau apie tuos, kurie jus klaidina.NoŠtai pažadas, kurį Jis pats mums davė, – amžinasis gyvenimas.,nQTodėl tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios, pasilieka jumyse, tada ir jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve.fmEKiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą.lKas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Pateptasis? Tas yra antikristas, kuris neigia Tėvą ir Sūnų.k{Aš parašiau jums ne kaip nežinantiems tiesos, bet todėl, kad pažįstate ją, o iš tiesos negali kilti joks melas.?jyBet jūs turite Šventojo patepimą ir žinote viską.7igJie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.4haVaikeliai, tai paskutinė valanda. Kaip esate girdėję, kad ateis antikristas, tai jau dabar pasirodė daug antikristų. Iš to sprendžiame, jog tai paskutinė valanda._g7Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.fnes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.keONemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,:dmParašiau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes jūs stiprūs ir jumyse laikosi Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį.0cY Rašau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes nugalėjote piktąjį. Rašau jums, vaikeliai, nes pažinote Tėvą.Nb Rašau jums, vaikeliai, nes dėl Jo vardo atleistos jums nuodėmės.a{ O kas savo brolio nekenčia, tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje ir nežino, kur einąs, nes tamsa užgulė jam akis.Z`- Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nėra nieko piktinančio.W_' Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje.^ Ir vis dėlto rašau jums naują įsakymą, kuris tikras Jame ir jumyse, nes tamsa traukiasi, o tikroji šviesa jau šviečia.$]ABroliai, aš jums nerašau naujo įsakymo, bet seną įsakymą, kurį turėjote nuo pradžios. Senas įsakymas yra žodis, kurį girdėjote nuo pradžios.N\Kas sako esąs Jame, tas turi pats taip elgtis, kaip ir Jis elgėsi. )~~}N|T{{zLyyx>==/<;;;?:u998=7766!5~433>21100d0>//.c-- ,Y++6*)(( '_'&L%$$6#""i!  )8qLUko|B7Ro . U  ZDid7(.UTie dešimt ragų, kuriuos matei ant žvėries – jie ims nekęsti paleistuvės, apiplėš ją ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.yAngelas toliau man sako: „Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.5 cJie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji“.Q  Jie turi vieną tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos žvėriui.( I Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių, kurie dar negavo karalystės, bet jie gaus valdžią kaip karaliai vienai valandai kartu su žvėrimi.| q O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra, – tai aštuntasis, bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį.  Taip pat yra septyni karaliai; penki žlugo, vienas tebėra, o vienas dar neatėjo; kai jis ateis, turės trumpam pasilikti.ve Čia reikia proto, turinčio išmintį! Septynios galvos reiškia septynis kalnus, ant kurių sėdi moteris.2]„Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys.7O angelas man tarė: „Ko stebiesi? Aš tau pasakysiu paslaptį moters ir ją nešančio žvėries, kuris turi septynias galvas ir dešimt ragų“.Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo. Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: „Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“.@yMoteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų.DIr jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų.iKSu ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai“.T!Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: „Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų.Ledo gabalai, talento svorio, krito iš dangaus ant žmonių. Žmonės keikė Dievą dėl ledų negandos, nes siaubinga buvo ši neganda.4~cIr pabėgo visos salos, ir nebeliko kalnų..}UDidysis miestas suskilo į tris dalis, ir tautų miestai sugriuvo. Ir Dievas atsiminė didžiąją Babelę, kad jai duotų savo rūstybės ir įniršio vyno taurę.9|kIr radosi žaibai, griaustiniai, garsai, ir kilo didžiulis žemės drebėjimas, kokio nebuvo, kiek žmogus gyvena žemėje, – toks smarkus, toks baisus žemės drebėjimas!{Septintasis angelas išpylė savo dubenį į orą, ir nuskambėjo iš šventyklos, nuo sosto, galingas balsas: „Įvyko!“Tz!Ir jis subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas.y+„Štai Aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir saugo savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir jie nematytų jo gėdos!“(xIO tai yra demonų dvasios, darančios ženklus; jos išeina pas žemės ir viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai.w# Tada pamačiau iš slibino nasrų, iš žvėries snukio ir iš netikrojo pranašo burnos išeinant tris netyrąsias dvasias, tartum varles.v% Šeštasis angelas išliejo savo dubenį į didžiąją Eufrato upę, ir jos vanduo išdžiūvo, kad pasidarytų kelias karaliams iš rytų.luQ Jie piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo skausmų ir vočių, bet neatgailavo dėl savo darbų.t) Penktasis angelas išpylė savo dubenį ant žvėries sosto, ir jo karalystė paskendo tamsoje, o žmonės krimto savo liežuvius iš skausmo.s) Žmones degino baisi kaitra, o jie keikė vardą Dievo, kuris turi valdžią šitoms negandoms. Ir jie neatgailavo, kad atiduotų Jam šlovę.grGKetvirtasis angelas išpylė savo dubenį saulėn, ir jai buvo duota svilinti žmones ugnimi.qAš dar išgirdau kitą, nuo aukuro sakant: „Taip, visagali Viešpatie Dieve, tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!“upcNes jie praliejo šventųjų ir pranašų kraują, todėl duodi jiems gerti kraują. Taip! Jie to verti!“owIr išgirdau vandenų angelą sakant: „Teisus Tu, o Viešpatie, kuris esi ir kuris buvai, šventas, kad taip teisi.hnITrečiasis angelas išliejo savo dubenį į upes ir vandens šaltinius, ir jie pavirto krauju.zmmAntrasis angelas išpylė savo dubenį jūron; ji tapo lyg numirėlio kraujas, ir visi gyviai jūroje išgaišo.*lMIr nuėjo pirmasis, ir išliejo savo dubenį žemėn. Ir apniko piktos ir skaudžios votys žmones, turinčius žvėries ženklą ir garbinančius jo atvaizdą.k/Ir išgirdau iš šventyklos galingą balsą, sakantį septyniems angelams: „Eikite ir išpilkite septynis Dievo rūstybės dubenis žemėn!“#j?Šventykla prisipildė dūmų nuo Dievo šlovės ir galybės, ir niekas negalėjo įeiti šventyklon, kol nesibaigs septynių angelų septynios negandos.i#Viena iš keturių būtybių padavė septyniems angelams septynis aukso dubenis, pilnus Gyvenančiojo per amžių amžius Dievo rūstybės.,hQir išėjo iš šventyklos septyni angelai, turintys septynias negandas. Jie buvo apsivilkę tyra, spindinčia drobe ir persijuosę per krūtines aukso juostomis.Wg'Paskui aš regėjau: štai atsidarė Liudijimo palapinės šventykla danguje,8fiKas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir pagarbins Tave, nes apreikšti Tavo teisūs sprendimai“.=esJie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: „Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau!Bd}Aš išvydau tarsi stiklo jūrą, sumaišytą su ugnimi, ir nugalėjusiuosius žvėrį, jo atvaizdą, jo ženklą ir jo vardo skaičių, stovinčius su Dievo arfomis ant stiklo jūros.0cYIr aš pamačiau danguje dar vieną didį ir įspūdingą ženklą: septynis angelus, turinčius septynias paskutines negandas, nes jomis išsibaigia Dievo rūstybė.%bCSpaustuvas buvo minamas už miesto, ir išsiveržė iš spaustuvo kraujas, pakildamas arkliams iki žąslų tūkstančio šešių šimtų stadijų atstumu. aTada angelas numetė savo pjautuvą žemėn, nuskynė žemės vynmedį ir supylė vynuoges į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą.r`]Ir dar vienas angelas išėjo nuo aukuro, turintis valdžią ugniai. Jis stipriu balsu sušuko turinčiajam aštrų pjautuvą: „Paleisk darban savo aštrųjį pjautuvą ir nurink žemės vynmedžio kekes, nes uogos jau prinoko“.a_;Dar kitas angelas išėjo iš dangaus šventyklos, taip pat turintis aštrų pjautuvą.n^UTuomet sėdintysis ant debesies nusviedė savo pjautuvą žemėn, ir žemės derlius buvo nupjautas.S]Iš šventyklos išėjo dar vienas angelas, kuris šaukė galingu balsu sėdinčiajam ant debesies: „Paleisk darban savo pjautuvą ir pjauk; atėjo Tau valanda pjauti, nes žemės derlius prinoko“.-\SIr aš regėjau: štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo panašus į Žmogaus Sūnų. Ant galvos Jis turėjo aukso vainiką, o rankoje – aštrų pjautuvą.c[? Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris man sakė: „Rašyk: ‘Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – kad atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos’“.cZ? Čia pasirodo šventųjų ištvermė, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo.5Yc Jų kankinimo dūmai kils per amžių amžius, ir jie neturės atilsio nei dieną, nei naktį – tie, kurie garbina žvėrį bei jo atvaizdą ir ima jo vardo ženklą“.'XG tas gers Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje.W5 Ir trečias angelas lydėjo juos, šaukdamas skardžiu balsu: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą bei priima ant savo kaktos ar rankos ženklą,&VEPaskui jį skrido antras angelas, kuris šaukė: „Krito, krito Babelė, didis miestas, kuris savo paleistuvystės įniršio vynu nugirdė visas tautas!“CUJis šaukė galingu balsu: „Bijokite Dievo ir atiduokite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda; šlovinkite Tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir vandens šaltinius!“>TuIr aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį amžinąją Evangeliją, kad ją paskelbtų žemės gyventojams, kiekvienai giminei, genčiai, kalbai ir tautai.LSJų lūpose nerasta apgaulės; jie be dėmės prieš Dievo sostą.{ Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis – lyg liūto snukis. Slibinas davė jam savo jėgą, savo sostą ir didelę valdžią.P= Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį septynias galvas ir dešimt ragų, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas.<5 Ir slibinas įnirto prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą.;  Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų.j:M Gyvatė išliejo iš savo nasrų paskui moterį vandenį lyg upę, kad nuplukdytų ją bangomis.#9? Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi nuo gyvatės į dykumą, į savo vietą, kur bus maitinama per laiką, laikus ir pusę laiko.u8c Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, ėmė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką.D7 Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas gyvenantiems žemėje ir jūrai, nes pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“.z6m Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties.l5Q Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.E4 Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.H3  bet jie nenugalėjo, ir nebeliko daugiau jiems vietos danguje.k2O Ir kilo danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai,1) O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta vieta, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.0 Ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Ir jos kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto.(/I Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas stojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų jos kūdikį...U Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai milžiniškas ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų.S- Ji buvo nėščia ir šaukė, kentėdama sąrėmius bei gimdymo skausmus.,! Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.2+] Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė Jo šventykloje Jo Sandoros skrynia. Ir radosi žaibai, balsai, griaustiniai, žemės drebėjimas ir didelė kruša.p*Y Tautos įširdo, ir atėjo Tavo rūstybė, metas teisti mirusius ir atlyginti Tavo tarnams, pranašams ir šventiesiems, ir visiems bijantiems Tavojo vardo, mažiems ir dideliems, ir metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“.0)Y sakydami: „Dėkojame Tau, o Viešpatie, visagalis Dieve, kuris esi ir kuris buvai, ir kuris ateini, kad pasiėmei savo didžiąją galią ir pradėjai viešpatauti.({ O dvidešimt keturi vyresnieji, sėdintys savo sostuose Dievo akivaizdoje, parpuolė veidais žemėn ir garbino Dievą,T'! Sutrimitavo septintasis angelas. Danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: „Šio pasaulio karalystės tapo mūsų Viešpaties ir Jo Kristaus karalystėmis, ir Jis valdys per amžių amžius!“J&  Antroji neganda praėjo. Štai greit artinasi trečioji neganda.^%5 Tą pačią valandą kilo didelis žemės drebėjimas, ir dešimta dalis miesto sugriuvo. Nuo žemės drebėjimo žuvo septyni tūkstančiai žmonių, o likusieji, baimės apimti, atidavė šlovę dangaus Dievui./$W Ir jie išgirdo galingą balsą iš dangaus, kuris jiems šaukė: „Užženkite šen!“ Ir juodu užžengė į dangų debesyje, o jų priešai žiūrėjo į juodu.##? O po pusketvirtos dienos gyvybės dvasia nuo Dievo įžengė į juodu. Jie pašoko ant kojų, ir didžiulė baimė pagavo tuos, kurie į juos žiūrėjo." Žemės gyventojai džiūgaus dėl jų ir linksminsis, ir siųs vieni kitiems dovanas, nes tiedu pranašai vargino žemės gyventojus.!# Tada įvairių tautų, genčių, kalbų ir giminių žmonės matys jų lavonus pusketvirtos dienos ir neleis jų lavonų palaidoti kapuose. ! Jų lavonai gulės gatvėje didžiojo miesto, kuris dvasine prasme vadinamas Sodoma ir Egiptu, kur ir mūsų Viešpats buvo nukryžiuotas.nU Kai jie baigs liudyti, žvėris, išlindęs iš bedugnės, kovos su jais, nugalės ir nužudys juos.C Jiedu turi valdžią užrakinti dangų, kad jų pranašavimo dienomis nelytų lietus, ir turi valdžią vandenis paversti krauju ir ištikti žemę bet kokia neganda, kada tik panorės./ Ir jei kas panorės juos skriausti, iš jų burnos išsiverš ugnis ir praris jų priešininkus. Jei kas norės jiems kenkti, tas irgi taip žus.Y+ Jie yra du alyvmedžiai ir du žibintuvai, stovintys žemės Dievo akivaizdoje. Aš duosiu galią savo dviem liudytojams, ir jie, apsivilkę ašutinėmis, pranašaus tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų“.1 O išorinį šventyklos kiemą praleisk, palik, nematuok jo, nes jis skirtas pagonims. Jie tryps šventąjį miestą keturiasdešimt du mėnesius."= Man buvo duotas nendrinis matas, panašus į lazdą, ir angelas pasakė: „Kelkis ir išmatuok Dievo šventyklą, aukurą ir tuos, kurie tenai garbina.pY Ir jis pasakė man: „Tu turi vėl pranašauti apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių“.5 Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto.3_ Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: „Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus“.2] Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: „Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos“.! bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.;o ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje, – kad laiko daugiau nebebus,eC O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangųF Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: „Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!“ ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais.zm Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos,D Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos – tarsi ugnies stulpai.i K Jie taip pat neatgailavo dėl savo žmogžudysčių, žyniavimų, ištvirkavimų ir vagysčių.  Bet likusieji žmonės, kurie nebuvo šitų piktenybių išžudyti, neatgailavo dėl savo rankų darbų, kad nebegarbintų demonų ir auksinių, sidabrinių, žalvarinių, akmeninių ir medinių stabų, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei vaikščioti.| q Mat jų galia buvo jų nasruose ir jų uodegose. Jų uodegos panašios į gyvates ir turi galvas, kuriomis kenkia.  Trečdalis žmonių žuvo nuo šitų trijų piktenybių – nuo ugnies, dūmų ir sieros, besiveržiančių iš jų nasrų.Y + Taigi aš mačiau regėjime žirgus ir raitelius su krūtinšarviais, ugniaspalviais, violetiniais ir geltonais; žirgų galvos atrodė kaip liūtų galvos, o iš jų nasrų veržėsi ugnis, dūmai ir siera.a; Jų kariuomenės skaičius, – aš išgirdau skaičių, – buvo du miriadai miriadų. Ir buvo atrišti keturi angelai, paruošti nustatytai valandai, dienai, mėnesiui ir metams išžudyti trečdalį žmonių. Jis sakė šeštajam angelui, turinčiam trimitą: „Paleisk keturis angelus, kurie yra surišti prie didžiosios Eufrato upės!“ Ir sutrimitavo šeštasis angelas. Aš išgirdau balsą nuo keturių ragų auksinio aukuro, stovinčio Dievo akivaizdoje.J  Pirmoji neganda praėjo; štai iš paskos eina dar dvi negandos.{o Jie turi sau karalių, bedugnės angelą, kurio vardas hebrajiškai Abadonas, o graikiškai tas vardas Apolionas. Jie turi uodegas, panašias į skorpionų, ir geluonis uodegose. Jie turi valdžią kenkti žmonėms per penkis mėnesius.7 Jie turėjo šarvus tarsi geležinius krūtinšarvius, o jų sparnų garsas buvo kaip bildesys daugybės vežimų ir arklių, bėgančių į mūšį.b= jie turėjo plaukus, panašius į moterų plaukus, o jų dantys buvo lyg liūtų dantys.$A Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms. Ant jų galvų tartum vainikai, panašūs į auksą, o jų veidai – tartum žmonių veidai;j~M Anomis dienomis žmonės ieškos mirties ir jos neras, trokš numirti, bet mirtis bėgs nuo jų.} Ir jiems buvo leista ne žudyti žmones, bet kankinti penkis mėnesius; jų kankinimas it kankinimas skorpiono, kai jis įgelia žmogų.#|? Jiems buvo įsakyta nekenkti žemės žolei, nei jokiam žalumynui, nei jokiam medžiui, o vien tik žmonėms, kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo.q{[ o iš dūmų pasipylė žemėn skėriai, kuriems buvo duota galia, kaip turi galią žemės skorpionai. z9 Ji atidarė bedugnės šulinį, ir išsiveržė dūmai iš šulinio, tarytum iš milžiniškos krosnies. Ir aptemo saulė ir oras nuo šulinio dūmų,y# Ir sutrimitavo penktasis angelas. Aš išvydau žvaigždę, nukritusią iš dangaus žemėn. Jai buvo duotas raktas nuo bedugnės šulinio.\x1 Aš regėjau ir girdėjau dangaus viduriu lekiantį angelą, kuris garsiu balsu skelbė: „Vargas, vargas, vargas žemės gyventojams nuo besirengiančių užtrimituoti kitų trijų angelų trimitų garsų!“Yw+ Ir sutrimitavo ketvirtasis angelas. Tuomet buvo užgautas trečdalis saulės, trečdalis mėnulio ir trečdalis žvaigždžių taip, kad jų trečdalis užtemo. Diena bei naktis prarado trečdalį šviesumo.v+ Žvaigždės vardas yra Metėlė. Ir pavirto trečdalis vandenų į metėlę, ir daugybė žmonių mirė nuo vandens, nes jis pasidarė kartus./uW Ir sutrimitavo trečiasis angelas. Tada iš dangaus nukrito didelė žvaigždė, liepsnodama tarsi deglas, ir nukrito ant trečdalio upių ir ant vandens šaltinių.jtM Trečdalis jūros padarų, turinčių gyvybę, išdvėsė, ir trečdalis laivų buvo sunaikinti.s+Sutrimitavo antrasis angelas. Ir tarytum didžiulis kalnas, liepsnojantis ugnimi, buvo sviestas į jūrą, ir trečdalis jūros pavirto krauju.0rYSutrimitavo pirmasis angelas. Ir radosi kruša ir ugnis, sumišę su krauju, ir tai buvo numesta žemėn. Ir išdegė trečdalis medžių ir visa žaliuojanti žolė.NqSeptyni angelai, turintys septynis trimitus, pasiruošė trimituoti..pUPo to angelas paėmė smilkytuvą, pripildė jį aukuro ugnies ir sviedė į žemę. Sugriaudė griausmai, pakilo šauksmai, sublyksėjo žaibai, sudrebėjo žemė.`o9Ir pakilo smilkalų dūmai su šventųjų maldomis iš angelo rankų Dievo akivaizdon.SnAtėjo dar vienas angelas ir atsistojo prie aukuro, laikydamas aukso smilkytuvą. Jam buvo duota daug smilkalų, kad jis aukotų juos su visų šventųjų maldomis ant auksinio aukuro priešais sostą.sm_Ir aš išvydau septynis angelus, stovinčius Dievo akivaizdoje, ir jiems buvo įteikti septyni trimitai.bl=Kai Avinėlis atplėšė septintąjį antspaudą, danguje pusvalandžiui pasidarė tylu."k=Nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvųjų vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių“.Uj#Jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra.i!Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną ir naktį Jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų savo palapinę.5hcAš jam atsakiau: „Viešpatie, tu žinai“. Ir jis man tarė: „Jie atėjo iš didelio suspaudimo. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje.~gu Tuomet vienas iš vyresniųjų tarė man: „Kas tokie yra ir iš kur atėjo tie, apsivilkę baltais apsiaustais?“f1 sakydami: „Amen! Palaiminimas, ir šlovė, ir išmintis, ir padėka, ir garbė, ir jėga, ir galybė mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!“e Visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą,kdO Jie šaukė skambiu balsu: „Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“vce Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose.!b;iš Zabulono giminės dvylika tūkstančių, iš Juozapo giminės dvylika tūkstančių, iš Benjamino giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų. aiš Simeono giminės dvylika tūkstančių, iš Levio giminės dvylika tūkstančių, iš Isacharo giminės dvylika tūkstančių, `iš Asero giminės dvylika tūkstančių, iš Neftalio giminės dvylika tūkstančių, iš Manaso giminės dvylika tūkstančių,_'Iš Judo giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų, iš Rubeno giminės dvylika tūkstančių, iš Gado giminės dvylika tūkstančių,^)Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių:w]g„Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!“>\uIr išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo duota kenkti žemei ir jūrai:;[oPo to aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius.KZnes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!“ YJie šaukė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės,X/Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų.yWkDangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų.V{ o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius.6Ue Aš mačiau, kai Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas,ET Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie.S5 Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: „Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!“R3 Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi.cQ?Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas buvo Mirtis, ir paskui jį sekė Pragaras. Jiems buvo duota valdžia ketvirtadalyje žemės žudyti kardu, badu, mirtimi ir žemės žvėrimis.{PoKai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą sakant: „Ateik ir žiūrėk!“5OcIr aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: „Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!“^N5Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: „Ateik ir žiūrėk!“ Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles./MWIr pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo duota atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas.uLcKai Jis atplėšė antrąjį antspaudą, aš išgirdau antrąją būtybę sakant: „Ateik ir žiūrėk!“1K[Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis, turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų.6JeIr aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: „Ateik ir žiūrėk!“IKeturios būtybės sakė: „Amen!“, o dvidešimt keturi vyresnieji puolė ant žemės ir pagarbino Gyvenantįjį per amžių amžius.uHc Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“5Gc Jie skelbė skambiu balsu: „Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę, ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą“.0FY Aš pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.hEI Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje“.RD Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: „Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. n?S~~i}||D{{Vzyy}xxcwvvUuuAttsCrqqpRoo/nlnm}ll6kkCjihh_hgff\eedccbbaJ__^^j]](\l[ZZtZYY2XsWVVfUUiTSSRRQQ$POO}ONwMM8LLGKK}K@JJ-IrHHHG_FFQEE)DD CC.BBAL@??j?L}Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė su jumis visais! Amen!p|YTas, kuris šitai liudija, sako: „Taip, Aš veikiai ateinu!“ Amen. Taip, ateik, Viešpatie Jėzau!6{eIr jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių – Dievas atims jo dalį iš gyvenimo knygos ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje“..zUAš sakau kiekvienam, kuris girdi šios knygos pranašystės žodžius: „Jeigu kas prie jų ką pridės – Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų.1y[Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens.!x;„Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bažnyčias. Aš esu Dovydo šaknis ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!“w{O lauke lieka šunys, burtininkai, ištvirkėliai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro“.v„Palaiminti, kurie vykdo Jo įsakymus, kad įgytų teisę į gyvenimo medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą.Ru Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis“.ntU „Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus.%sC Neteisusis toliau tesielgia neteisiai, kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja“.erC Jis sako man: „Neužantspauduok pranašiškų šios knygos žodžių, nes laikas trumpas.:qm Bet jis man pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink!“p3Aš, Jonas, visa tai mačiau ir girdėjau. Išgirdęs ir pamatęs, puoliau po kojų angelui, kuris man visa tai parodė, norėdamas jį pagarbinti.hoI„Štai Aš veikiai ateinu! Palaimintas, kas laikosi šios knygos pranašystės žodžių!“8niTuomet jis man pasakė: „Šie žodžiai patikimi ir tikri. Viešpats, šventų pranašų Dievas, atsiuntė savo angelą parodyti savo tarnams, kas turi įvykti netrukus“.m3Ten nebebus nakties, jiems nereikės nei žiburio, nei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius.kO visi kiti buvo užmušti kalaviju, einančiu iš raitelio burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų lavonų.v=eŽvėris buvo sugautas, o kartu su juo netikrasis pranašas, jo akyse daręs ženklus ir jais klaidinęs žmones, kurie buvo priėmę žvėries ženklą ir garbino jo atvaizdą. Jiedu gyvi buvo įmesti į ugnies ežerą, degantį siera. < Ir išvydau žvėrį ir žemės karalius bei jų kariuomenes, susirinkusias kovoti su sėdinčiuoju ant žirgo ir Jo kariuomene.;ir leskite kūnus karalių, karo vadų, galiūnų, žirgų, raitelių, visų laisvųjų ir vergų, mažų ir didelių!“4:aAš regėjau angelą, stovintį saulėje. Jis garsiai šaukė, kviesdamas visus paukščius, skrendančius dangaus viduriu: „Skriskite šen, į didžiojo Dievo pokylį,q9[Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: „Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“.88iIš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą.t7aPaskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais.U6# Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas – Dievo žodis.5 Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats.&4E Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja.v3e Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“.-2S Ir angelas sako man: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“l1QJai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai.0wDžiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė“.;/oIr išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: „Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis..}O nuo sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!“ -Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen! Aleliuja!“Z,-Ir dar kartą jie skelbė: „Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“>+unes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis“.6*ePaskui aš girdėjau danguje galingą didžiulės minios balsą, skelbiantį: „Aleliuja! Išgelbėjimas, galybė, šlovė ir garbė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui,d)Air tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas“.A({Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautosC'Nebesigirdės daugiau tavyje arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje nė vieno jokio meno kūrėjo, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo.S&Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir sviedė jį į jūrą, sakydamas: „Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti.%Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, ir apaštalai, ir pranašai, nes dėl jūsų Dievas nubaudė jį teismu!“N$Jie bėrė žemes ant galvų, šaukė, verkė ir aimanavo: ‘Vargas, vargas didžiajam miestui, iš kurio prabangos pralobo, kurie jūroje turėjo laivų. Per vieną valandą jis virto dykyne!’g#Gir, stebėdami jos gaisro dūmus, šaukė: ‘Kas galėtų lygintis su didžiuoju miestu?!’;"oPer vieną valandą niekais virto šitokie turtai!’ Visi laivų vairininkai, visi pakrančių laivininkai, visi jūreiviai ir visi, kurie jūroje darbuojasi, iš tolo sustoję!5ir sakys: ‘Vargas, vargas didžiajam miestui, vilkėjusiam ploniausia drobe, purpuru, škarlatu, išsipuošusiam auksu, brangakmeniais ir perlais.m STų daiktų pirkliai, iš jos pralobę, stovės iš tolo, išsigandę jos kankinimų, verks, gedės Vaisiai, kurių taip geidė tavo siela, nutolo nuo tavęs; visas puošnumas ir spindesys tau pražuvo, ir niekad jų neberasi.!; cinamono, kvapių augalų, miros, smilkalų, vyno, aliejaus, smulkių miltų, kviečių, galvijų, avių, arklių, vežimų, žmonių kūnų ir sielų.V% aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, škarlato, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų, nei vario, geležies, marmuro,a; Žemės pirkliai verks ir gedės jos, nes niekas jau nebepirks jų atplukdytų prekių:0Y Jie stovės iš tolo ir, jos kankinimų išgąsdinti, sakys: ‘Vargas, vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!’s_ Jos verks ir raudos žemės karaliai, kurie su ja ištvirkavo bei lėbavo, kai pamatys jos gaisro dūmus.5Todėl vieną dieną ją apniks negandos: mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnyje, nes galingas yra Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.:mKiek ji puikavo ir lėbavo, tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo, nes ji savo širdyje kalba: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu’.Atmokėkite jai, kaip ji jums atlygino, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė.U#Nes jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes.+OIr aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: „Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų!&ENuo jos ištvirkimo įniršio vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš jos nežabotos prabangos“.EO jis šaukė galingai, stipriu balsu: „Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visų nešvarių ir nekenčiamų paukščių narvu.Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią valdžią. Žemė nušvito nuo jo šlovės.Z-Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis žemės karalius“.(INes Dievas įkvėpė jų širdis vykdyti Jo tikslą, vykdyti vieną tikslą, – kad jie atiduotų savo karalystę žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai. {ri`WNE<3*!~~~~~~~~~~~~~~~~t~j~`~V~L~B~8~.~$~~~}}}}}}}}}}}}}}{}q}g}]}S}I}?}5}+}!}} }||||||||||||||x|n|d|Z|P|F|<|2|(||| |{{{{{{{{{{{{{{u{k{a{W{M{C{9{/{${{{zzzzzzzzzzzzzuzjz_zTzIz>z3z(zzzyyyyyyyyyyyyyyynycyXyMyBy7y,y!yy yxxxxxxxxxxxx}xrxgx\xQxFx;x0x%xxxwwwwwwwwwwwwwvwkw`wUwJw?w4w)wwwvvvvvvvvvvvvvzvovdvYvNvCv8v-v"vv vuuuuuuuuuuuu}urugu\uQuFu;u0u&uuutttttttttttttvtkt`tUtJt?t4t)tttssssssssssssszsosdsYsNsCs8s-s"ss srrrrrrrrrrrr~rsrhr]rRrGro3o(ooonnnnnnnnnnnnnxnmncnXnMnBn7n,n!nn nmmmmmmmmmmmm|mqmfm[mPmEm:m/m$mmmllllllllllllluljl_lTlIl>l3l(lllkkkkkkkkkkkkkxkmkbkXkMkBk7k,k!kk kjjjjjjjjjjjj}jrjgj\jQjFj;j0j%jjjiiiiiiiiiiiiiuiji_iTiIi>i3i(iiihhhhhhhhhhhhhyhnhchXhMhBh7h,h!hh hgggggggggggg}grggg\gQgFgc3c(cccbbbbbbbbbbbbbybnbcbXbMbBb7b,b!bb baaaaaaaaaaaa|aqaga\aQaFa;a0a%aaa`````````````u`j`_`T`I`>`3`(```_____________x_n_c_X_M_B_7_,_!__ _^^^^^^^^^^^^}^r^g^\^Q^F^;^0^%^^^]]]]]]]]]]]]]u]j]_]T]I]>]3](]]]\\\\\\\\\\\\\y\n\c\X\M\B\7\,\!\\ \[[[[[[[[[[[[|[q[f[[[P[E[:[/[%[[[ZZZZZZZZZZZZZuZjZ_ZTZIZ>Z3Z(ZZZYYYYYYYYYYYYYxYmYbYWYLYAY6Y+Y YY XXXXXXXXXXXXX|XqXfX[XPXEX:X/X$XXXWWWWWWWWWWWWWtWjW_WTWIW>W3W(WWWVVVVVVVVVVVVVyVnVcVXVMVBV7V,V!VV VUUUUUUUUUUUU|UqUfU[UPUEU;U0U%UUUTTTTTTTTTTTTTuTjT_TTTIT>T3T(TTTSSSSSSSSSSSSSySnScSXSMSBS7S,S!SS SRRRRRRRRRRRR|RqRfR[RPRER:R/R%RRRQQQQQQQQQQQQQuQjQ_QTQIQ>Q3Q(QQQPPPPPPPPPPPPPyPnPcPXPMPBP7P,P!PP POOOOOOOOOOOO|OqOfO[OQOFO;O0O%OOONNNNNNNNNNNNNuNjN_NUNJN?N4N)NNNMMMMMMMMMMMMMyMnMcMYMNMCM8M-M"MM MLLLLLLLLLLLL}LrLgL\LQLFL;L0L%LLLKKKKKKKKKKKKKuKjK_KTKIK>K3K(KKKJJJJJJJJJJJJJyJnJcJXJMJBJ7J,J!JJ JIIIIIIIIIIII|IqIfI[IPIFI;I0I%IIIHHHHHHHHHHHHHuHjH_HTHIH>H3H(HHHGGGGGGGGGGGGGyGnGcGXGMGBG7G,G!GG GFFFFFFFFFFFF|FqFfF\FQFFF;F0F%FFFEEEEEEEEEEEEEuEjE_ETEIE>E3E)EEEDDDDDDDDDDDDDyDnDcDXDMDBD7D,D!DD DCCCCCCCCCCCC}CrCgC\CQCFC;C0C%CCCBBBBBBBBBBBBBuBjB`BUBJB?B4B)BBBAAAAAAAAAAAAAyAoAdAYANACA8A-A"AA A@@@@@@@@@@@@}@r@g@\@Q@F@;@0@%@@@?????????????v?k?`?U?J???4?)???>>>>>>>>>>>>>>{>q>g>]>S>I>?>5>+>!>> >============~=s=h=]=R=G=<=1=&===<<<<<<<<<<<<737(7776666666666666x6m6b6W6L6A666+6 66 6555555555555|5q5f5[5P5E5:5/5$5554444444444444u4j4_4T4I4>434(4443333333333333x3m3b3W3L3B373,3!33 3222222222222}2r2g2\2Q2F2;202%2221111111111111u1j1_1T1I1>131(1110000000000000y0n0c0X0M0B070,0!00 0////////////}/r/g/\/Q/F/;/0/%///.............u.j.`.U.J.?.4.)...-------------y-n-c-X-M-B-8---"-- -,,,,,,,,,,,,},r,g,\,Q,F,;,0,%,,,+++++++++++++v+k+`+U+J+?+4+)+++*************z*o*d*Y*N*C*8*-*"** *))))))))))))~)s)h)])R)G)<)1)&)))(((((((((((((w(l(a(V(K(@(5(*((( '''''''''''''{'p'e'Z'O'D'9'.'#'' '&&&&&&&&&&&&~&s&h&]&R&G&<&1&&&&&%%%%%%%%%%%%%w%l%a%V%K%@%5%*%%% $$$$$$$$$$$$${$p$e$Z$O$D$9$.$#$$ $############~#s#h#^#S#H#=#2#'###"""""""""""""x"m"b"W"L"A"6"+" "" !!!!!!!!!!!!!{!p!e!Z!O!D!9!.!#!! !  t i ^ S H = 2 '   wlaVLA6+  {pf[PE:/$ti^SH=2'xmbWLA6+  {peZOD9.# ti^SH=2'wlaVK@5* {peZOD9/$ti^SH=2'xmbWLA6+  |qf[PE:/$ti^SH=3( # # # # # # #  # "# "" "! " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " "  " ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! !  !  #  "  !                                                                      ~  }  |  {  z  y  x  w   v & u % t $ s # r " q ! p  o  n  m  l  k  j  i  h  g  f  e  d  c  b  a  `  _  ^  ]  \  [  Z  Y  X  W  V  U  T  S  R  Q   P . O - N , M + L * K ) J ( I ' H & G % F $ E # D " C ! B  A  @  ?  >  =  <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #   " + ! * )  (  '  &  %  $  #  "  !                                                                                % $ # " !                                        ( ' & % $ # " !                                                                !     ~ } | { z y x w v u t s r q p o  n  m  l  k  j i h g f e d c  b a ` _ ^ ] \ [ Z Y X W V U T S R Q P  O  N  M  L  K J I H G F E D  C $B #A "@ !?  > = < ; : 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 / . - ,  +  *  )  (  ' & % $ # " !                                                                                                                          $ # " !                                                                            ~ } | { z y x w v u t s r q p  o  n  m  l  k j i h g f e d  c  b  a  `  _  ^  ]  \  [  Z  Y  X  W  V  U  T  S  R  Q  P  O  N   M  3L  2K  1J  0I  /H  .G  -F  ,E  +D  *C  )B  (A  '@  &?  %>  $=  #<  ";  !:  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                                                                                 #  "  !                                                                                                                                                                     ~ } | { z  y x w v u t s r q p o  n  m  l  k  j i h g f e d c  b a ` _ ^ ] \ [ Z Y X W V U T S R Q P  O  N  M  L  K J I H G F E D  C B A @ ? > = < ; :  9  8  7  6  5 4 3 2 1 0 / .  - , + * ) ( ' & % $ # " !                                                                     2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2   2   2   2   2   2  2  2  2  2  2  2   2  1!  1   1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1   1   1   1   1   1  1  1  1  1  1  1   1  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0   0   0   0   0   0  0  0  0  0  0  0   0  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /  /   /   /   /   /   /  /  /  /  /  /  /   /  ."  .!  .   .  .  .  .  .  .  .  .  .  .  .  .  .~  .}  .|  .{  .z  .y  . x  . w  . v  . u  . t  .s  .r  .q  .p  .o  .n  .m   .l  -k  -j  -i  -h  -g  -f  -e  -d  -c  -b  -a  -`  -_  -^  -]  - \  - [  - Z  - Y  - X  -W  -V  -U  -T  -S  -R  -Q   -P  ,"O  ,!N  , M  ,L  ,K  ,J  ,I  ,H  ,G  ,F  ,E  ,D  ,C  ,B  ,A  ,@  ,?  ,>  ,=  ,<  ,;  , :  , 9  , 8  , 7  , 6  ,5  ,4  ,3  ,2  ,1  ,0  ,/   ,.  +"-  +!,  + +  +*  +)  +(  +'  +&  +%  +$  +#  +"  +!  +  +  +  +  +  +  +  +  +   +   +   +   +   +  +  +  +  +  +  +   +  *&  *%  *$  *#  *"  *!  *   *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *   *   *   *   *   *  *  *  *  *  *  *   *  )9  )8  )7  )6  )5  )4  )3  )2  )1  )0  )/  ).  )-  ),  )+  )*  ))  )(  )'  )&  )%  )$  )#  )"  )!  )   )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )  )   )   )   )   )   )  )  )  )  )  )  )   )  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (   (   (   (   (   (  (  (  (  (  (  (   (  '  '  '  '  '  '  '  '  '  '  '   '   '   '   '   '  '  '  '  '  '  '   '  &~  &}  &|  &{  &z  &y  &x  &w  &v  &u  &t  &s  &r  &q  &p  &o  &n  & m  & l  & k  & j  & i  &h  &g  &f  &e  &d  &c  &b   &a  %$`  %#_  %"^  %!]  % \  %[  %Z  %Y  %X  %W  %V  %U  %T  %S  %R  %Q  %P  %O  %N  %M  %L  %K  %J  % I  % H  % G  % F  % E  %D  %C  %B  %A  %@  %?  %>   %=  $+<  $*;  $):  $(9  $'8  $&7  $%6  $$5  $#4  $"3  $!2  $ 1  $0  $/  $.  $-  $,  $+  $*  $)  $(  $'  $&  $%  $$  $#  $"  $!  $  $  $   $   $   $   $   $  $  $  $  $  $  $   $  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #  #   #   #   #   #   #  #  #  #  #  #  #   #  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "  "   "   "   "   "   "  "  "  "  "  "  "   "  !  !  !  !  !  !  !  !   !   !   !   !   !  !  !  !  !  !  !   !                                                                   7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                           ~  }  |  {  z  y  x   w   v   u   t   s  r  q  p  o  n  m  l   k  +j  *i  )h  (g  'f  &e  %d  $c  #b  "a  !`   _  ^  ]  \  [  Z  Y  X  W  V  U  T  S  R  Q  P  O  N  M   L   K   J   I   H  G  F  E  D  C  B  A   @  #?  ">  !=   <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *   )   (   '   &   %  $  #  "  !                                                             .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                                                         #  "  !                                                                         "  !                                                                         C  B  A  @  ?  >  =  <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .~  -}  ,|  +{  *z  )y  (x  'w  &v  %u  $t  #s  "r  !q   p  o  n  m  l  k  j  i  h  g  f  e  d  c  b  a  `  _  ^   ]   \   [   Z   Y  X  W  V  U  T  S  R   Q  P  O  N  M  L  K  J   I   H   G   F   E  D  C  B  A  @  ?  >   =  <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2   1   0   /   .   -  ,  +  *  )  (  '  &   %  "$  !#   "  !                                                                                                              &  %  $  #  "  !                                                                         !                                                                                                                                                                           ~  }  |  {  z  y  x  w   v   u   t   s   r  q  p  o  n  m  l  k   j  i  h  g  f  e  d  c  b  a  `  _   ^   ]   \   [   Z  Y  X  W  V  U  T  S   R  Q  P  O  N  M  L  K  J  I  H  G  F  E  D  C  B  A   @  ?  >  =  <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -   ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                ~  }  |  {  z  y  x   w   v   u   t   s  r  q  p  o  n  m  l  k  j  i  h  g  f  e  d  c  b  a  `  _  ^   ]   \   [   Z   Y  X  W  V  U  T  S  R  Q  P  O  N  M  L  K  J  I  H  G  F   E   D   C   B   A  @  ?  >  =  <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -   ,   +   *   )   (  '  &  %  $  #  "  !                                                                |qf[PE:/$~~~~~~~~~~~~~u~j~_~T~I~>~3~(~~~}}}}}}}}}}}}}x}m}b}W}L}A}6},}!}} }||||||||||||||q|f|[|P|E|:|/|$|||{{{{{{{{{{{{{u{j{_{T{I{>{3{({{{zzzzzzzzzzzzzyznzczXzMzBz7z,z!zz zyyyyyyyyyyyy|yqyfy[yPyEy:y/y$yyyxxxxxxxxxxxxxuxjx_xTxIx>x3x(xxxwwwwwwwwwwwwwxwmwbwWwLwAw6w+w"wwwvvvvvvvvvvvvvvxvmvbvWvLvAv6v+v vv uuuuuuuuuuuuu|uqufu[uPuEu:u/u$uuutttttttttttttutjt_tTtIt>t3t(tttsssssssssssssysnscsXsMsBs7s,s!ss srrrrrrrrrrrr}rrrgr\rQrFr;r0r%rrrqqqqqqqqqqqqqvqkq`qUqJq?q4q)qqqpppppppppppppypnpcpXpMpBp7p,p!pp poooooooooooo}orogo\oQoFo;o0o%ooonnnnnnnnnnnnnunjn_nTnJn?n4n)nnnmmmmmmmmmmmmmymnmcmXmMmCm8m-m"mm mllllllllllll}lrlhl]lRlGle3e(eeedddddddddddddydndcdXdMdBd7d,d!dd dcccccccccccc}crcgc\cQcFc;c0c%cccbbbbbbbbbbbbbubjb_bTbIb>b4b)bbbaaaaaaaaaaaaazaoadaYaNaCa8a-a"aa a````````````}`r`g`\`Q`F`<`1`&```_____________v_k_`_U_J_?_4_)___^^^^^^^^^^^^^z^o^d^Y^N^C^8^-^"^^ ^]]]]]]]]]]]]~]s]h]]]R]G]<]1]&]]]\\\\\\\\\\\\\w\l\a\V\K\@\5\*\\\ [[[[[[[[[[[[[z[o[d[Y[N[C[8[-["[[ [ZZZZZZZZZZZZ~ZsZhZ]ZRZGZP3P(PPPOOOOOOOOOOOOOxOmObOWOLOAO6O+O OO NNNNNNNNNNNNN|NqNfN[NPNEN:N/N$NNNMMMMMMMMMMMMMtMiM^MSMHM=M2M'MMMLLLLLLLLLLLLLxLmLbLWLLLAL6L+L LL KKKKKKKKKKKKK{KpKeKZKOKDK9K.K#KK KJJJJJJJJJJJJJtJiJ^JSJHJ=J2J'JJJIIIIIIIIIIIIIwIlIaIVIKI@I6I+I II HHHHHHHHHHHHH{HpHeHZHOHDH9H.H#HHHGGGGGGGGGGGGGtGiG^GSGHG=G2G'GGGFFFFFFFFFFFFFwFlFaFVFKF@F5F*FFF EEEEEEEEEEEEEzEoEdEYENECE8E-E"EE EDDDDDDDDDDDD}DrDgD\DQDFD>>>>>>>>>>>~>s>i>^>S>H>=>2>'>>>=============w=l=a=V=K=@=5=*=== <<<<<<<<<<<<<{,3,(,,,+++++++++++++x+m+b+W+L+A+6+++ ++ *************{*p*e*Z*O*D*9*.*#** *)))))))))))))t)i)^)S)H)=)2)')))(((((((((((((x(m(b(W(L(A(6(+( (( '''''''''''''|'q'f'['P'E':'/'$'''&&&&&&&&&&&&&t&i&^&S&H&=&2&'&&&%%%%%%%%%%%%%x%m%b%W%L%A%6%,%!%% %$$$$$$$$$$$$|$q$f$[$P$E$:$/$$$$$#############t#i#^#S#H#=#2#'###"""""""""""""x"m"b"W"L"A"6"+" "" !!!!!!!!!!!!!{!p!e!Z!O!D!9!.!#!!!  t i ^ S H = 2 '   wlaVK@5* {peZOD9.# ~si^SH=2'wlaVK@5* {pg]SI?5+! wmcYOE;1' zodYNC8-" }rg\QF;0%vk`UJ?4)zodYNC8-" }rg\QF;0%vk`UJ?4) 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 21 20 2/ 2. 2- 2, 2+ 2* 2) 2( 2' 2& 2% 2$ 2# 2" 2! 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2~ 2} 2| 2{ 2z 2y 2x 2w 2v 2 u 2 t 2 s 2 r 2 q 2p 2o 2n 2m 2l 2k 2j  2i 2%h 2$g 2#f 2"e 2!d 2 c 2b 2a 2` 2_ 2^ 2] 2\ 2[ 2Z 2Y 2X 2W 2V 2U 2T 2S 2R 2Q 2 P 2 O 2 N 2 M 2 L 2K 2J 2I 2H 2G 2F 2E  2D  2.C  2-B  2,A  2+@  2*?  2)>  2(=  2'<  2&;  2%:  2$9  2#8  2"7  2!6  2 5  24  23  22  21  20  2/  2.  2-  2,  2+  2*  2)  2(  2'  2&  2%  2$  2#  2 "  2 !  2   2   2   2  2  2  2  2  2  2 2 ($  ($  ($  ($  ($  ($ ($ ($ ($ ($ ($ ($  ($ (#" (#! (#  (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (# (#  (#  (#  (#  (#  (# (# (# (# (# (# (#  (# (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" (" ("  ("  ("  ("  ("  (" (" (" (" (" (" ("  (" (!8 (!7 (!6 (!5 (!4 (!3 (!2 (!1 (!0 (!/ (!. (!- (!, (!+ (!* (!) (!( (!' (!& (!% (!$ (!# (!" (!! (!  (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (! (!  (!  (!  (!  (!  (! (! (! (! (! (! (!  (! ( * ( ) ( ( ( ' ( & ( % ( $ ( # ( " ( ! (  (  (  (  (  (  (  (  (  ( ~ ( } ( | ( { ( z ( y ( x ( w ( v ( u ( t ( s ( r ( q ( p ( o ( n ( m ( l ( k ( j ( i  ( h (6g (5f (4e (3d (2c (1b (0a (/` (._ (-^ (,] (+\ (*[ ()Z ((Y ('X (&W (%V ($U (#T ("S (!R ( Q (P (O (N (M (L (K (J (I (H (G (F (E (D (C (B (A (@ (? ( > ( = ( < ( ; ( : (9 (8 (7 (6 (5 (4 (3  (2 (1 (0 (/ ( . ( - ( , ( + ( * () (( (' (& (% ($ (#  (" ((! (' (& (% ($ (# (" (! (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (A (@ (? (> (= (< (; (: (9 (8 (7 (6 (5 (4 (3 (2 (1 (0 (/ (. (- (, (+ (* () (( (' (& (% ($ (# (" (! (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( (~ ( } ( | ( { ( z ( y (x (w (v (u (t (s (r  (q (p (o (n (m (l (k (j (i (h (g (f (e ( d ( c ( b ( a ( ` (_ (^ (] (\ ([ (Z (Y  (X (W (V (U (T (S (R (Q (P (O (N (M (L (K (J (I (H (G ( F ( E ( D ( C ( B (A (@ (? (> (= (< (;  (: ()9 ((8 ('7 (&6 (%5 ($4 (#3 ("2 (!1 ( 0 (/ (. (- (, (+ (* () (( (' (& (% ($ (# (" (! ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (# (" (! (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (2 (1 (0 (/ (. (- (, (+ (* () (( (' (& (% ($ (#~ ("} (!| ( { (z (y (x (w (v (u (t (s (r (q (p (o (n (m (l (k (j (i ( h ( g ( f ( e ( d (c (b (a (` (_ (^ (]  (\ ()[ ((Z ('Y (&X (%W ($V (#U ("T (!S ( R (Q (P (O (N (M (L (K (J (I (H (G (F (E (D (C (B (A (@ ( ? ( > ( = ( < ( ; (: (9 (8 (7 (6 (5 (4  (3 (-2 (,1 (+0 (*/ (). ((- (', (&+ (%* ($) (#( ("' (!& ( % ($ (# (" (! ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ! (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (   (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (   (  ( # ( " ( ! (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (   (  ( $ ( # ( " ( ! (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (   (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  (  ( ~ ( } ( | ( { ( z ( y ( x  ( w (v (u (t (s (r (q (p (o (n (m (l (k (j ( i ( h ( g ( f ( e (d (c (b (a (` (_ (^  (] (Y\ (X[ (WZ (VY (UX (TW (SV (RU (QT (PS (OR (NQ (MP (LO (KN (JM (IL (HK (GJ (FI (EH (DG (CF (BE (AD (@C (?B (>A (=@ (<? (;> (:= (9< (8; (7: (69 (58 (47 (36 (25 (14 (03 (/2 (.1 (-0 (,/ (+. (*- (), ((+ ('* (&) (%( ($' (#& ("% (!$ ( # (" (! ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (1 (0 (/ (. (- (, (+ (* () (( (' (& (% ($ (# (" (! (  ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  (  (  (  (  ( ( ( ( ( ( (  ( (3 (2 (1 (0 (/ (. (- (, (+ (* () (( (' (& (% ($ (# (" (! (  ( ( ( ( ( ( (~ (} (| ({ (z (y (x (w (v (u (t (s ( r ( q ( p ( o ( n (m (l (k (j (i (h (g  (f ("e (!d ( c (b (a (` (_ (^ (] (\ ([ (Z (Y (X (W (V (U (T (S (R (Q ( P ( O ( N ( M ( L (K (J (I (H (G (F (E  (D  (6C  (5B  (4A  (3@  (2?  (1>  (0=  (/<  (.;  (-:  (,9  (+8  (*7  ()6  ((5  ('4  (&3  (%2  ($1  (#0  ("/  (!.  ( -  (,  (+  (*  ()  ((  ('  (&  (%  ($  (#  ("  (!  (  (  (  (  (  (  (   (   (   (   (   (  (  (  (  (  (  ( ( " !                                        . - , + * ) ( ' & % $ # " !                                        7 6 5 4 3 2 1 0 / . - , + * ) ( ' & % $ # " !                                                ~ }  |  {  z  y  x w v u t s r q  p ,o +n *m )l (k 'j &i %h $g #f "e !d  c b a ` _ ^ ] \ [ Z Y X W V U T S R Q  P  O  N  M  L K J I H G F E  D !C  B A @ ? > = < ; : 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0  /  .  -  ,  + * ) ( ' & % $  # " !                                                              % $ # " !                                                                                                  " !                                   ~ } |  { !z  y x w v u t s r q p o n m l k j i h g  f  e  d  c  b a ` _ ^ ] \ [  Z 9Y 8X 7W 6V 5U 4T 3S 2R 1Q 0P /O .N -M ,L +K *J )I (H 'G &F %E $D #C "B !A  @ ? > = < ; : 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 / .  -  ,  +  *  ) ( ' & % $ # "  !  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                                                             /  .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                                                                                                                         $ # " !   ~  }  |  {  z  y  x  w  v  u  t  s  r  q  p  o  n  m  l  k  j  i  h  g  f  e  d  c  b  a  `   _ & ^ % ] $ \ # [ " Z ! Y  X  W  V  U  T  S  R  Q  P  O  N  M  L  K  J  I  H  G  F  E  D  C  B  A  @  ?  >  =  <  ;  :   9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                               #  "  !                                                                                                            (& (% ($ (# (" (! ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( ( (  ( '+ '* ') '( '' '& '% '$ '# '" '! ' ' '  ' ~ ' } ' | ' { ' z ' y ' x ' w ' v ' u ' t ' s ' r ' q ' p ' o ' n ' m ' l ' k ' j ' i ' h ' g ' f ' e ' d ' c  ' b & a & ` & _ & ^ & ] & \ & [ & Z & Y & X & W & V & U & T & S & R & Q & P & O & N & M & L & K & J & I & H & G & F & E & D  & C % B % A % @ % ? % > % = % < % ; % : % 9 % 8 % 7 % 6 % 5 % 4 % 3 % 2 % 1 % 0 % / % . % - % , % + % * % ) % ( % '  % & $& % $% $ $$ # $# " $" ! $! $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $  $ $ $ $ $ $  $  $  $  $  $  $  $   $ ## #" #! # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # # 2 |rg\QF;0%~~~~~~~~~~~~~u~j~`~U~J~?~4~)~~~}}}}}}}}}}}}}y}n}c}X}M}C}8}-}"}} }||||||||||||}|r|h|]|R|G|<|1|&|||{{{{{{{{{{{{{v{k{`{U{J{?{4{*{{{ zzzzzzzzzzzzzzzozdzYzNzCz9z.z#zz zyyyyyyyyyyyy~ysyhy]yRyGys3s(sssrrrrrrrrrrrrryrnrcrXrMrBr7r,r!rr rqqqqqqqqqqqq}qrqgq\qQqFq;q0q%qqqpppppppppppppvpkp`pUpJp?p4p)pppooooooooooooozooodoYoNoCo8o-o"oo onnnnnnnnnnnn~nsnhn]nRnGnh3h(hhhgggggggggggggxgmgbgWgLgAg6g+g gg fffffffffffff{fpfefZfOfDf9f.f#fffeeeeeeeeeeeeeteie^eSeHe=e2e'eeedddddddddddddxdmdbdWdLdAd6d+d dd ccccccccccccc|cqcfc[cPcEc:c/c$cccbbbbbbbbbbbbbubjb_bTbIb>b3b(bbbaaaaaaaaaaaaaxamabaWaLaAa6a+a aa `````````````{`q`f`[`P`E`:`/`$```_____________t_i_^_S_H_=_3_(___^^^^^^^^^^^^^^u^k^a^W^M^C^9^/^%^^^]]]]]]]]]]]]]y]n]c]X]M]B]7],]!]] ]\\\\\\\\\\\\}\r\g\\\Q\F\<\1\&\\\[[[[[[[[[[[[[v[k[`[U[J[?[5[*[[[ ZZZZZZZZZZZZZ{ZpZeZZZOZDZ9Z.Z#ZZ ZYYYYYYYYYYYY~YsYiY^YSYHY=Y2Y'YYYXXXXXXXXXXXXXwXlXaXVXLXAX6X+X XX WWWWWWWWWWWWW{WpWeWZWOWDW9W.W#WW WVVVVVVVVVVVVVtViV^VSVHV=V2V'VVVUUUUUUUUUUUUUxUmUbUWULUAU6U+U UU TTTTTTTTTTTTT{TpTeTZTOTDT9T.T#TT TSSSSSSSSSSSSStSiS^SSSHS=S2S'SSSRRRRRRRRRRRRRxRmRbRWRLRAR6R+R RR QQQQQQQQQQQQQ|QqQfQ[QPQEQ:Q/Q$QQQPPPPPPPPPPPPPtPiP_PTPIP>P3P(PPPOOOOOOOOOOOOOyOnOcOXOMOBO7O,O!OO ONNNNNNNNNNNN|NqNfN[NPNEN:N/N$NNNMMMMMMMMMMMMMtMiM^MSMHM=M2M'MMMLLLLLLLLLLLLLyLnLcLXLMLBL7L,L!LL LKKKKKKKKKKKK}KrKgK\KQKFK;K0K%KKKJJJJJJJJJJJJJvJkJ`JUJJJ?J4J)JJJIIIIIIIIIIIIIyInIcIXIMIBI7I,I!II IHHHHHHHHHHHH|HrHgH\HQHFH;H0H%HHHGGGGGGGGGGGGGvGkG`GUGJG?G4G)GGGFFFFFFFFFFFFFyFnFcFXFMFBF7F,F"FF FEEEEEEEEEEEE}ErEgE\EQEFE;E0E%EEEDDDDDDDDDDDDDvDkD`DUDJD?D4D)DDDCCCCCCCCCCCCCzCoCdCYCNCCC8C-C"CC CBBBBBBBBBBBBBwBmBcBYBOBEB;B1B'BBB AAAAAAAAAAAAAA}AsAiA_AUAKAAA7A-A"AA A@@@@@@@@@@@@}@r@g@\@Q@F@;@1@&@@@?????????????v?k?`?U?J???4?)???>>>>>>>>>>>>>z>o>d>Y>N>C>8>->">> >============~=s=h=]=R=G=<=1=&===<<<<<<<<<<<<.3.(...-------------y-n-c-X-M-B-7-,-!-- -,,,,,,,,,,,,},r,g,\,Q,F,;,0,%,,,+++++++++++++u+j+`+U+J+?+4+)+++*************y*n*c*X*M*B*7*,*!** *))))))))))))|)q)f)[)Q)F);)0)%)))(((((((((((((u(j(_(T(I(@(6(,("(((''''''''''''''x'n'd'Y'N'C'8'-'"'' '&&&&&&&&&&&&}&r&h&]&R&G&<&1&&&&&%%%%%%%%%%%%%w%l%a%V%K%@%5%*%%% $$$$$$$$$$$$$$w$m$c$Y$O$E$;$1$'$$$ ##############z#o#d#Y#N#C#8#-#"## #""""""""""""}"r"g"\"Q"F";"0"%"""!!!!!!!!!!!!!v!k!`!U!J!?!4!*!!! z o d Y N C 9 . #  ti^SH=2'xmbWLA6+  |qf[PE:/%uj_TI>3(yncXMB7,! }rg\QF;1&vk`UJ?4) zodYNC8-# ~sh]RG<1&vk`UJ?4)zodYNC8-" }rh]RG<1& Z` Z _ Z ^ Z ] Z \ Z [ ZZ ZY ZX ZW ZV ZU ZT  ZS Z#R Z"Q Z!P Z O ZN ZM ZL ZK ZJ ZI ZH ZG ZF ZE ZD ZC ZB ZA Z@ Z? Z> Z= Z < Z ; Z : Z 9 Z 8 Z7 Z6 Z5 Z4 Z3 Z2 Z1  Z0 Z4/ Z3. Z2- Z1, Z0+ Z/* Z.) Z-( Z,' Z+& Z*% Z)$ Z(# Z'" Z&! Z% Z$ Z# Z" Z! Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z~ Z } Z | Z { Z z Z y Zx Zw Zv Zu Zt Zs Zr  Zq Zp Zo Zn Zm Z l Z k Z j Z i Z h Zg Zf Ze Zd Zc Zb Za  Z` Z_ Z^ Z] Z\ Z[ ZZ ZY ZX Z W Z V Z U Z T Z S ZR ZQ ZP ZO ZN ZM ZL  ZK Z J Z I Z H Z G ZF ZE ZD ZC ZB ZA Z@  Z? Z> Z= Z< Z; Z: Z9 Z8 Z7 Z6 Z 5 Z 4 Z 3 Z 2 Z 1 Z0 Z/ Z. Z- Z, Z+ Z*  Z) Z( Z' Z& Z% Z$ Z# Z" Z! Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z$ Z# Z" Z! Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z   Z   Z   Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z Z P P P P P P P P P P  P  P  P  P  P P P P P P P  P P P P P P P  P  P  P  P  P P P P P P P  P P P P P P P P P P P P  P  P  P  P  P P P P P P P  P  P  P  P  P  P  P  P  P  P  P   P   P   P   P   P  P  P  P  P  P  P P F~ F} F| F{ Fz Fy Fx Fw Fv Fu Ft Fs F r F q F p F o F n Fm Fl Fk Fj Fi Fh Fg  Ff F0e F/d F.c F-b F,a F+` F*_ F)^ F(] F'\ F&[ F%Z F$Y F#X F"W F!V F U FT FS FR FQ FP FO FN FM FL FK FJ FI FH FG FF FE FD FC F B F A F @ F ? F > F= F< F; F: F9 F8 F7  F6 F5 F4 F3 F2 F1 F0 F/ F. F- F, F+ F* F) F( F' F& F% F $ F # F " F ! F  F F F F F F F  F F F F F F F F F F F F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F F F F F F F F F F F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F   F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F ~  F } F (| F '{ F &z F %y F $x F #w F "v F !u F t F s F r F q F p F o F n F m F l F k F j F i F h F g F f F e F d F c F b F a F ` F _ F ^ F ] F \ F [ F Z F Y F X F W F V  F U F T F S F R F Q F P F O F N F M F L F K F J F I F H F G F F F E F D  F C F 9B F 8A F 7@ F 6? F 5> F 4= F 3< F 2; F 1: F 09 F /8 F .7 F -6 F ,5 F +4 F *3 F )2 F (1 F '0 F &/ F %. F $- F #, F "+ F !* F ) F ( F ' F & F % F $ F # F " F ! F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F  F   F  F# F" F! F  F F F F F F F F F F F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F F F F F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F( F' F& F% F$ F# F" F! F  F F F F F F F F F F F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F F F F F F F F F F F F F F F F F F F  F  F  F  F  F F F F F F F  F F F F F F F F F F~ F} F| F { F z F y F x F w Fv Fu Ft Fs Fr Fq Fp  Fo Fn Fm Fl Fk Fj Fi Fh Fg Ff Fe Fd Fc Fb Fa F` F_ F^ F] F \ F [ F Z F Y F X FW FV FU FT FS FR FQ  FP FO FN FM FL FK FJ FI FH FG FF F E F D F C F B F A F@ F? F> F= F< F; F:  F9  F$8  F#7  F"6  F!5  F 4  F3  F2  F1  F0  F/  F.  F-  F,  F+  F*  F)  F(  F'  F&  F%  F$  F#  F"  F !  F   F   F   F   F  F  F  F  F  F  F F <! <  < < < < < < < < < < < < < < < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  < <" <! <  < < < < < < < < < < < < < < < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  < <- <, <+ <* <) <( <' <& <% <$ <# <" <! <  < < < < < < < < < < < < < < < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  < <  < < < < < < <  < <3 <2 <1 <0 </ <. <- <, <+ <* <) <( <' <&~ <%} <$| <#{ <"z <!y < x <w <v <u <t <s <r <q <p <o <n <m <l <k <j <i <h <g <f < e < d < c < b < a <` <_ <^ <] <\ <[ <Z  <Y <X <W <V <U <T <S <R <Q <P <O <N <M <L <K <J < I < H < G < F < E <D <C <B <A <@ <? <>  <= << <; <: <9 <8 < 7 < 6 < 5 < 4 < 3 <2 <1 <0 </ <. <- <,  <+ < * < ) < > < = < < < ; < : < 9 < 8  < 7 <? 6 <> 5 <= 4 << 3 <; 2 <: 1 <9 0 <8 / <7 . <6 - <5 , <4 + <3 * <2 ) <1 ( <0 ' </ & <. % <- $ <, # <+ " <* ! <) <(  <'  <&  <%  <$  <#  <"  <!  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  < < < < < <  <  <  <  <  <  <  <  < < < < < < < <  < < < < < < < < < < < < <( <' <&  <% < !$ < # < " < ! <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <   <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <   <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <   <  < + < * < ) < ( < ' < & < % < $ < # < " < ! <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <   <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <  <   <  <# <" <! <  < < < < < < < < < < < < <~ <} <| <{ <z <y < x < w < v < u < t <s <r <q <p <o <n <m  <l <k <j <i <h <g <f <e <d <c <b <a <` <_ < ^ < ] < \ < [ < Z <Y <X <W <V <U <T <S  <R <Q <P <O <N <M <L <K <J <I <H <G <F <E <D < C < B < A < @ < ? <> <= << <; <: <9 <8  <7 <6 <5 < 4 < 3 < 2 < 1 < 0 </ <. <- <, <+ <* <)  <( <' <& <% <$ <# <" <! < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  < < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  < < < < < < < < < < < < <  <  <  <  <  < < < < < < <  <  <  <  <  <  <  <   <   <   <   <   <  <  <  <  <  <  < < 2"  2"  2"  2"  2" 2" 2" 2" 2" 2" 2"  2" 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2! 2!  2!  2!  2!  2!  2! 2! 2! 2! 2! 2! 2!  2! 2 4 2 3 2 2 2 1 2 0 2 / 2 . 2 - 2 , 2 + 2 * 2 ) 2 ( 2 ' 2 & 2 % 2 $ 2 # 2 " 2 ! 2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2 ~ 2 } 2 | 2 { 2 z 2 y  2 x 2w 2v 2u 2t 2s 2r 2q 2p 2o 2n 2m 2l 2k 2j 2i 2h 2g 2 f 2 e 2 d 2 c 2 b 2a 2` 2_ 2^ 2] 2\ 2[  2Z 2Y 2X 2W 2V 2U 2T 2S 2 R 2 Q 2 P 2 O 2 N 2M 2L 2K 2J 2I 2H 2G  2F 2E 2D 2C 2B 2A 2@ 2? 2> 2= 2< 2; 2: 29 28 27 26 2 5 2 4 2 3 2 2 2 1 20 2/ 2. 2- 2, 2+ 2*  2) 2D( 2C' 2B& 2A% 2@$ 2?# 2>" 2=! 2< 2; 2: 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 2/ 2. 2- 2, 2+ 2* 2) 2( 2' 2& 2% 2$ 2# 2" 2! 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2 ~ 2} 2| 2{ 2z 2y 2x 2w  2v 2u 2t 2s 2r 2q 2p 2o 2n 2m 2l 2k 2j 2i 2h 2g 2f 2e 2 d 2 c 2 b 2 a 2 ` 2_ 2^ 2] 2\ 2[ 2Z 2Y  2X 2W 2V 2U 2T 2S 2R 2Q 2P 2O 2N 2 M 2 L 2 K 2 J 2 I 2H 2G 2F 2E 2D 2C 2B  2A 2@ 2? 2> 2= 2< 2; 2: 2 9 2 8 2 7 2 6 2 5 24 23 22 21 20 2/ 2.  2- 2, 2+ 2* 2) 2( 2' 2& 2% 2 $ 2 # 2 " 2 ! 2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2   2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2 ~ 2 } 2 | 2 { 2 z 2 y 2 x 2 w 2 v 2 u 2 t 2 s  2 r 2 q 2 p 2 o 2 n 2 m 2 l 2 k 2 j 2 i 2 h 2 g 2 f 2 e 2 d 2 c 2 b 2 a 2 ` 2 _ 2 ^ 2 ] 2 \ 2 [ 2 Z 2 Y 2 X 2 W 2 V 2 U 2 T 2 S  2 R 2 Q 2 P 2 O 2 N 2 M 2 L 2 K 2 J 2 I 2 H 2 G 2 F 2 E 2 D 2 C 2 B 2 A 2 @ 2 ? 2 > 2 =  2 < 2 ; 2 : 2 9 2 8 2 7 2 6 2 5 2 4 2 3 2 2 2 1 2 0 2 / 2 . 2 - 2 , 2 + 2 * 2 ) 2 ( 2 ' 2 & 2 % 2 $ 2 # 2 " 2 ! 2   2  2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2  2 2! 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 Za }rg\QF;0%~~~~~~~~~~~~~u~j~_~T~I~>~3~(~~~}}}}}}}}}}}}}x}m}b}W}L}A}6}+}!}} }||||||||||||||q|f|[|P|E|:|/|$|||{{{{{{{{{{{{{u{j{_{T{I{>{3{({{{zzzzzzzzzzzzzyznzczXzMzBz7z,z!zz zyyyyyyyyyyyy|yqyfy[yPyEy:y/y$yyyxxxxxxxxxxxxxuxjx_xUxJx?x4x)xxxwwwwwwwwwwwwwywnwcwYwNwCw8w-w"ww wvvvvvvvvvvvv}vrvgv\vQvFv;v0v&vvvuuuuuuuuuuuuuvuku`uUuJu?u4u*uuu tttttttttttttztotdtYtNtCt8t-t"tt tssssssssssss}srsgs\sQsGsf3f(fffeeeeeeeeeeeeeyeneceXeMeBe7e,e!ee edddddddddddd}drdgd\dQdFdN3N(NNNMMMMMMMMMMMMMxMmMbMWMLMAM6M+M MM LLLLLLLLLLLLL|LqLfL[LPLEL:L/L$LLLKKKKKKKKKKKKKtKiK_KTKIK>K3K(KKKJJJJJJJJJJJJJxJmJbJWJLJAJ6J+J JJ IIIIIIIIIIIII|IqIfI[IPIEI:I/I%IIIHHHHHHHHHHHHHuHjH_HTHIH>H3H(HHHGGGGGGGGGGGGGyGnGcGXGMGBG7G,G!GG GFFFFFFFFFFFF|FqFfF[FPFEF:F/F$FFFEEEEEEEEEEEEEtEiE^ETEIE>E3E(EEEDDDDDDDDDDDDDxDmDbDWDLDAD6D+D DD CCCCCCCCCCCCC{CpCeCZCOCDC9C.C#CC CBBBBBBBBBBBBBtBiB^BSBHB=B2B'BBBAAAAAAAAAAAAAwAlAaAVALAAA6A+A AA @@@@@@@@@@@@@{@p@e@Z@O@D@9@.@#@@@?????????????t?i?^?S?H?=?2?'???>>>>>>>>>>>>>w>l>a>V>K>@>6>+> >> ============={=p=e=Z=O=D=9=.=#== =<<<<<<<<<<<<&3&(&&&%%%%%%%%%%%%%y%n%c%X%M%B%7%,%!%% %$$$$$$$$$$$$|$q$f$\$Q$F$;$0$%$$$#############u#j#_#T#I#>#3#(###"""""""""""""y"n"c"X"M"B"7","!"" "!!!!!!!!!!!!|!q!f![!P!E!;!0!%!!! u j _ U J ? 4 )   yodYNC8-" }rg]RG<1&vk`UJ?4) zodYNC8-" ~sh]RG<1&wlaVK@5* zodYNC8-" ~sh]RG<1&vk`UK@5* zodYNC8-" ~sh]RG<1&wlaVK@5*  x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x ( x ( x ( x ( x ( x( x( x( x( x( x( x(  x( x( x( x( x( x( x( x( x( x ( x ( x ( x ( x ( x( x( x( x( x( x( x(  x( x%( x$( x#( x"( x!( x ( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x ( x ( x ( x ( x ( x( x( x( x( x( x( x(  x( x%( x$( x#( x"( x!( x ( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x(~ x(} x(| x({ x(z x(y x(x x(w x(v x (u x (t x (s x (r x (q x(p x(o x(n x(m x(l x(k x(j  x(i x)(h x((g x'(f x&(e x%(d x$(c x#(b x"(a x!(` x (_ x(^ x(] x(\ x([ x(Z x(Y x(X x(W x(V x(U x(T x(S x(R x(Q x(P x(O x(N x(M x (L x (K x (J x (I x (H x(G x(F x(E x(D x(C x(B x(A  x(@ x(? x(> x(= x(< x(; x(: x(9 x (8 x (7 x (6 x (5 x (4 x(3 x(2 x(1 x(0 x(/ x(. x(-  x(, x&(+ x%(* x$() x#(( x"(' x!(& x (% x($ x(# x(" x(! x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x( x ( x ( x ( x ( x ( x( x( x( x( x( x( x(  x( x( x( x( x( x( x( x' x' x' x' x' x' x' x' x' x' x ' x ' x ' x ' x ' x' x' x' x' x' x' x'  x' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x '  x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x '  x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x '  x ' x $' x #' x "' x !' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x ' x '  x ' x %' x $' x #' x "'~ x !'} x '| x '{ x 'z x 'y x 'x x 'w x 'v x 'u x 't x 's x 'r x 'q x 'p x 'o x 'n x 'm x 'l x 'k x 'j x 'i x 'h x 'g x 'f x 'e x 'd x 'c x 'b x 'a x '` x '_ x '^  x '] x'\ x'[ x'Z x'Y x'X x'W x'V x'U x'T x'S x'R x'Q x'P x'O x'N x'M x 'L x 'K x 'J x 'I x 'H x'G x'F x'E x'D x'C x'B x'A  x'@ x'? x'> x'= x'< x'; x': x'9 x '8 x '7 x '6 x '5 x '4 x'3 x'2 x'1 x'0 x'/ x'. x'-  x', x!'+ x '* x') x'( x'' x'& x'% x'$ x'# x'" x'! x' x' x' x' x' x' x' x' x' x ' x ' x ' x ' x ' x' x' x' x' x' x' x'  x' x' x' x' x' x' x' x' x' x' x' x' x& x& x& x & x & x & x & x & x& x& x& x& x& x& x&  x& x,& x+& x*& x)& x(& x'& x&& x%& x$& x#& x"& x!& x & x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x & x & x & x & x & x& x& x& x& x& x& x&  x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x & x & x & x & x & x& x& x& x& x& x& x&  x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x& x & x & x & x & x & x& x& x& x& x& x& x&  x&  x&  x&  x&  x&  x&  x &  x &  x &  x &  x &  x&  x&  x&  x&  x&  x&  x& x&~ n5&} n4&| n3&{ n2&z n1&y n0&x n/&w n.&v n-&u n,&t n+&s n*&r n)&q n(&p n'&o n&&n n%&m n$&l n#&k n"&j n!&i n &h n&g n&f n&e n&d n&c n&b n&a n&` n&_ n&^ n&] n&\ n&[ n&Z n&Y n&X n&W n&V n &U n &T n &S n &R n &Q n&P n&O n&N n&M n&L n&K n&J  n&I n&H n&G n&F n&E n&D n&C n&B n&A n&@ n&? n&> n&= n&< n&; n&: n&9 n &8 n &7 n &6 n &5 n &4 n&3 n&2 n&1 n&0 n&/ n&. n&-  n&, n+&+ n*&* n)&) n(&( n'&' n&&& n%&% n$&$ n#&# n"&" n!&! n & n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n& n & n & n & n & n & n& n& n& n& n& n& n&  n& n& n% n% n% n% n% n% n% n % n % n % n % n % n% n% n% n% n% n% n%  n% n.% n-% n,% n+% n*% n)% n(% n'% n&% n%% n$% n#% n"% n!% n % n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n % n % n % n % n % n% n% n% n% n% n% n%  n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n % n % n % n % n % n% n% n% n% n% n% n%  n% n"% n!% n % n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n% n % n % n % n % n % n% n% n% n% n% n% n%  n% n"% n!% n % n% n% n%~ n%} n%| n%{ n%z n%y n%x n%w n%v n%u n%t n%s n%r n%q n%p n%o n %n n %m n %l n %k n %j n%i n%h n%g n%f n%e n%d n%c  n%b n%a n%` n%_ n%^ n%] n%\ n%[ n%Z n%Y n%X n%W n%V n%U n%T n%S n%R n%Q n%P n %O n %N n %M n %L n %K n%J n%I n%H n%G n%F n%E n%D  n%C n "%B n !%A n %@ n %? n %> n %= n %< n %; n %: n %9 n %8 n %7 n %6 n %5 n %4 n %3 n %2 n %1 n %0 n %/ n %. n %- n %, n %+ n %* n %) n %( n %' n %& n %% n %$ n %# n %"  n %! n !% n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n % n %  n % n +$ n *$ n )$ n ($ n '$ n &$ n %$ n $$ n #$ n "$ n !$ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $  n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $  n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $ n $  n $ nB$ nA$ n@$ n?$ n>$ n=$ n<$ n;$ n:$ n9$ n8$ n7$ n6$ n5$ n4$ n3$ n2$ n1$ n0$ n/$ n.$ n-$ n,$ n+$ n*$ n)$ n($ n'$ n&$ n%$~ n$$} n#$| n"${ n!$z n $y n$x n$w n$v n$u n$t n$s n$r n$q n$p n$o n$n n$m n$l n$k n$j n$i n$h n$g n $f n $e n $d n $c n $b n$a n$` n$_ n$^ n$] n$\ n$[  n$Z n3$Y n2$X n1$W n0$V n/$U n.$T n-$S n,$R n+$Q n*$P n)$O n($N n'$M n&$L n%$K n$$J n#$I n"$H n!$G n $F n$E n$D n$C n$B n$A n$@ n$? n$> n$= n$< n$; n$: n$9 n$8 n$7 n$6 n$5 n$4 n $3 n $2 n $1 n $0 n $/ n$. n$- n$, n$+ n$* n$) n$(  n$' n&$& n%$% n$$$ n#$# n"$" n!$! n $ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n $ n $ n $ n $ n $ n$ n$ n$ n$ n$ n$ n$  n$ n$ n# n# n# n# n # n # n # n # n # n# n# n# n# n# n# n#  n# n"# n!# n # n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n # n # n # n # n # n# n# n# n# n# n# n#  n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n # n # n # n # n # n# n# n# n# n# n# n#  n# n.# n-# n,# n+# n*# n)# n(# n'# n&# n%# n$# n## n"# n!# n # n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n# n # n # n # n # n # n# n# n# n# n# n# n#  n#  n5#  n4#  n3#  n2#  n1#~  n0#}  n/#|  n.#{  n-#z  n,#y  n+#x  n*#w  n)#v  n(#u  n'#t  n&#s  n%#r  n$#q  n##p  n"#o  n!#n  n #m  n#l  n#k  n#j  n#i  n#h  n#g  n#f  n#e  n#d  n#c  n#b  n#a  n#`  n#_  n#^  n#]  n#\  n#[  n #Z  n #Y  n #X  n #W  n #V  n#U  n#T  n#S  n#R  n#Q  n#P  n#O n#N d#M d#L d#K d#J d#I d#H d#G d#F d#E d#D d#C d#B d #A d #@ d #? d #> d #= d#< d#; d#: d#9 d#8 d#7 d#6  d#5 d'#4 d d%#2 d$#1 d##0 d"#/ d!#. d #- d#, d#+ d#* d#) d#( d#' d#& d#% d#$ d## d#" d#! d# d# d# d# d# d# d # d # d # d # d # d# d# d# d# d# d# d#  d# d3# d2# d1# d0# d/# d.# d-# d,# d+# d*# d)# d(# d'# d&# d%" d$" d#" d"" d!" d " d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d " d " d " d " d " d" d" d" d" d" d" d"  d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d " d " d " d " d " d" d" d" d" d" d" d"  d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d " d " d " d " d " d" d" d" d" d" d" d"  d" d+" d*" d)" d(" d'" d&" d%" d$" d#" d"" d!" d " d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d " d " d " d " d " d" d" d" d" d" d" d"  d" d!" d "~ d"} d"| d"{ d"z d"y d"x d"w d"v d"u d"t d"s d"r d"q d"p d"o d"n d"m d"l d "k d "j d "i d "h d "g d"f d"e d"d d"c d"b d"a d"`  d"_ d"^ d"] d"\ d"[ d"Z d"Y d"X d"W d"V d"U d"T d"S d"R d"Q d"P d"O d "N d "M d "L d "K d "J d"I d"H d"G d"F d"E d"D d"C  d"B d"A d"@ d"? d"> d"= d"< d"; d": d"9 d"8 d "7 d "6 d "5 d "4 d "3 d"2 d"1 d"0 d"/ d". d"- d",  d"+ d%"* d$") d#"( d""' d!"& d "% d"$ d"# d"" d"! d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d" d " d " d " d " d " d" d" d" d" d" d" d"  d" d!" d " d" d" d" d" d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d ! d ! d ! d ! d ! d! d! d! d! d! d! d!  d! d '! d &! d %! d $! d #! d "! d !! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d !  d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d !  d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d ! d !  d ! d ! d ! d ! d ! d ! d !~ d !} d !| d !{ d !z d !y d !x d !w d !v d !u d !t d !s d !r  d !q d !p d !o d !n d !m d !l d !k d !j d !i d !h d !g d !f d !e  d !d d!c d!b d!a d!` d!_ d !^ d !] d !\ d ![ d !Z d!Y d!X d!W d!V d!U d!T d!S  d!R d!Q d!P d!O d!N d!M d!L d!K d!J d!I d!H d!G d!F d!E d!D d!C d!B d !A d !@ d !? d !> d != d!< d!; d!: d!9 d!8 d!7 d!6  d!5 d!4 d!3 d!2 d!1 d!0 d!/ d!. d!- d!, d!+ d !* d !) d !( d !' d !& d!% d!$ d!# d!" d!! d! d!  d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d! d ! d ! d ! d ! d ! d! d! d! d! d! d! d!  d! d ! d ! d ! d ! d! d d d d d d  d d' d& d% d$ d# d" d! d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d  d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d  d Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z ~ Z } Z | Z { Z z Z y Z x Z w Z v Z u Z t Z s Z r Z q Z p Z o Z n Z m Z l  Z k Z j Z i Z h Z g Z f Z e Z d Z c Z b Z a  Z ` Z _ Z ^ Z ] Z \ Z [ Z Z Z Y Z X Z W Z V Z U Z T Z S Z R Z Q Z P Z O Z N Z M Z L Z K Z J Z I Z H  Z G Z F Z E Z D Z C Z B Z A Z @ Z ? Z > Z = Z <  Z ; Z : Z 9 Z 8 Z 7 Z 6 Z 5 Z 4 Z 3 Z 2 Z 1 Z 0 Z / Z . Z - Z , Z + Z * Z ) Z ( Z ' Z & Z % Z $ Z #  Z " Z, ! Z+ Z*  Z)  Z(  Z'  Z&  Z%  Z$  Z#  Z"  Z!  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z  Z Z+ Z* Z) Z( Z' Z& Z% Z$ Z# Z" Z! Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z ~ Z } Z | Z { Z z Zy Zx Zw Zv Zu Zt Zs  Zr Zq Zp Zo Zn Zm Zl Zk Zj Zi Zh Zg Z f Z e Z d Z c Z b Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z Z: Z9  Z8 ~ Z7 } Z6 | Z5 { Z4 z Z3 y Z2 x Z1 w Z0 v Z/ u Z. t Z- s Z, r Z+ q Z* p Z) o Z( n Z' m Z& l Z% k Z$ j Z# i Z" h Z! g Z f Z e Z d Z c Z b Z a Z ` Z _ Z ^ Z ] Z \ Z [ Z Z Z Y Z X Z W Z V Z U Z T Z S Z R Z Q Z P Z O Z N Z M Z L Z K Z J Z I Z H  Z G Z F Z E Z D Z C Z B Z A Z @ x( 8}rg\QF;0%~~~~~~~~~~~~~v~k~`~U~J~?~4~)~~~}}}}}}}}}}}}}z}o}d}Y}N}C}8}-}"}} }||||||||||||~|s|h|]|R|G|<|1|&|||{{{{{{{{{{{{{v{k{`{V{K{@{5{*{{{ zzzzzzzzzzzzzzzozdzYzNzCz8z-z"zz zyyyyyyyyyyyy}yrygy\yQyFy;y0y%yyyxxxxxxxxxxxxtxhx\xPxDx8x,x xxwwwwwwwwwwwwxwlw`wTwHwt2t&tttsssssssssss~srsfsZsOsCs7s+sssrrrrrrrrrrrrwrkr_rSrGr;r/r#rr rqqqqqqqqqqq|qpqdqXqLq@q4q(qqqpppppppppppptphp\pPpDp8p,p ppooooooooooooxolo`oToHol2l&lllkkkkkkkkkkk~krkfkZkNkBk6k*kkkjjjjjjjjjjjjwjkj_jSjGj;j/j#jj iiiiiiiiiiii{ioiciWiKi?i3i'iiihhhhhhhhhhhhthhh\hPhDh8h,h hhggggggggggggygmgagUgIg=g1g%gg gfffffffffff}fqfefYfMfAf5f)fffeeeeeeeeeeeeveje^eReFe:e.e"ee ddddddddddddzdndbdVdJd>d2d&dddccccccccccccscgc[cOcCc7c+c ccbbbbbbbbbbbbxblb`bUbIb=b1b%bb baaaaaaaaaaa}aqaeaYaMaAa5a)aaa````````````v`j`^`R`F`:`.`"`` ____________z_n_b_V_J_>_2_&___^^^^^^^^^^^^s^g^[^O^C^7^+^^^]]]]]]]]]]]]x]l]`]T]H]<]0]$]] ]\\\\\\\\\\\}\q\e\Y\M\A\5\)\\\[[[[[[[[[[[[w[k[_[S[G[;[/[#[[ ZZZZZZZZZZZZ{ZoZcZWZKZ@Z4Z(ZZZYYYYYYYYYYYYtYhY]YQYEY9Y-Y!YY XXXXXXXXXXXXyXmXaXUXIX=X1X%XX XWWWWWWWWWWW~WrWfWZWNWBW6W*WWWVVVVVVVVVVVVvVkV_VSVGV;V/V#VV UUUUUUUUUUUU{UoUcUWUKU?U3U'UUUTTTTTTTTTTTTtThT\TPTDT8T,T TTSSSSSSSSSSSSySmSaSUSIS=S1S%SS SRRRRRRRRRRR}RqReRYRMRAR5R)RRRQQQQQQQQQQQQvQjQ^QRQFQ:Q.Q"QQ PPPPPPPPPPPP{PoPcPWPKP?P3P'PPPOOOOOOOOOOOOvOkO`OUOJO?O4O)OOONNNNNNNNNNNN~NrNfNZNNNBN6N*NNNMMMMMMMMMMMMwMkM_MSMGM;M/M$MM MLLLLLLLLLLL|LpLdLXLLL@L4L(LLLKKKKKKKKKKKKvKjK^KRKFK:K.K"KK JJJJJJJJJJJJzJnJbJVJJJ>J2J&JJJIIIIIIIIIIIIsIgI[IOICI7I+IIIHHHHHHHHHHHHxHlH`HTHHH>>>>>>>>>>>z>n>b>V>J>>>2>&>>>============s=g=[=O=C=8=,= ==<<<<<<<<<<<%2%&%%%$$$$$$$$$$$$s$g$[$O$C$7$+$$$############x#l#`#T#H#<#0#$## #"""""""""""}"q"e"Y"M"A"5")"""!!!!!!!!!!!!v!j!^!R!F!:!.!"!! { o c W K ? 3 '   sg[OC7+xl`TH<1% }qeYMA5)ui]QE9-# znbVJ>2&sg[OC7+wk_SG<0$ |pdXL@4)ui]QF:." zncWK?3'sg[OC7+wk_SG;/# {ocWK?3'  1  1  1 1 1 1 1 1 1 1  1 I1 H1 G1 F1 E1 D1 C1 B1 A1 @1 ?1 >1 =1 <1 ;1 :1 91 81 71 61 51 41 31 21 11 01 /1 .1 -1 ,1 +1 *1 )1 (1 '1 &1 %1 $1 #1 "1 !1  1 1 1~ 1} 1| 1{ 1z 1y 1x 1w 1v 1u 1t 1s 1r 1q 1p 1o 1n  1m  1l  1k  1j  1i 1h 1g 1f 1e 1d 1c 1b  1a 1` 1_ 1^ 1] 1\ 1[  1Z  1Y  1X  1W  1V 1U 1T 1S 1R 1Q 1P 1O  1N 1M 1L 1K 1J 1I 1H  1G  1F  1E  1D  1C 1B 1A 1@ 1? 1> 1= 1<  1; 1: 19 18 17 16 15 14 13 12 11  10  1/  1.  1-  1, 1+ 1* 1) 1( 1' 1& 1%  1$  1# 1" 1! 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1  1  1  1  1  1 1 1 1 1 1 1 1  1 1 1 1 1 0 0 0  0  0  0  0  0 0 0 0 0 0 0 0  0   0   0   0  0  0  0  0  0  0  0  0  ,0  +0  *0  )0  (0  '0  &0  %0  $0  #0  "0  !0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0   0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0  0   0 $0 #0 "0 !0  0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0  0  0  0  0  0 0 0 0 0 0 0 0  0 0 0 0 0 0 0 0 0~ 0} 0| 0{ 0z 0y 0x 0w  0v  0u  0t  0s  0r 0q 0p 0o 0n 0m 0l 0k  0j 0i 0h 0g 0f 0e 0d 0c 0b 0a  0`  0_  0^  0]  0\ 0[ 0Z 0Y 0X 0W 0V 0U  0T 0S 0R 0Q 0P  0O  0N  0M  0L  0K 0J 0I 0H 0G 0F 0E 0D  0C 0B 0A 0@ 0? 0> 0= 0< 0; 0: 09 08  07  06  05  04  03 02 01 00 0/ 0. 0- 0,  0+  0*  0)  0(  0'  0& 0% 0$ 0# 0" 0! 0 0  0 F0 E0 D0 C0 B0 A0 @0 ?0 >0 =0 <0 ;0 :0 90 80 70 60 50 40 30 20 10 00 /0 .0 -0 ,0 +0 *0 )0 (/ '/ &/ %/ $/ #/ "/ !/  / / / / / / / / / / / / / / / / / / /  /  /  /  /  / / / / / / / /  /   /   /   /  /  /  /  /  /  /  /  / $/ $/ $/ $/ $/ $/ $/ $/ $/ $/ $ / $ / $ / $ / $ / $/ $/ $/ $/ $/ $/ $/  $/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/ # / # / # / # / # / #/ #/ #/ #/ #/ #/ #/  #/ "!/ " / "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ "/ " / " / " / " / " / "/ "/ "/ "/~ "/} "/| "/{  "/z !/y !/x !/w !/v !/u !/t !/s !/r !/q !/p !/o !/n ! /m ! /l ! /k ! /j ! /i !/h !/g !/f !/e !/d !/c !/b  !/a  !/`  /_  /^  /]  /\  /[  /Z  /Y  /X  /W  /V  /U  /T  /S  /R  /Q  /P  /O  /N  /M  /L  /K  /J  /I  /H  /G  /F  /E  /D  /C  /B  /A   /@ /? /> /= /< /; /: /9 /8  /7  /6  /5  /4  /3 /2 /1 /0 // /. /- /,  /+ /* /) /( /' /& /% /$ /# /" /! / / / /  /  /  /  /  / / / / / / / /  / $/ #/ "/ !/  / / / / / / / / / / / / . . . . . . .  .  .  .  .  . . . . . . . .  . . . . . . . . . . . . . . .  .  .  .  .  . . . . . . . .  .  . . . . . . . .  . . . . . . . . . . .  .  .  .  .  . . . . . . . .  . . . . . . . . . . . . . . . .  .  .  .  .  . . . . . . . .  . . . . . . . . . . . . . . .  .  .  .  .  . . . . .~ .} .| .{  .z .y .x .w .v .u .t .s .r  .q  .p  .o  .n  .m .l .k .j .i .h .g .f  .e  .d  .c  .b  .a .` ._ .^ .] .\ .[ .Z  .Y .X .W .V .U .T .S .R  .Q  .P  .O  .N  .M .L .K .J .I .H .G .F  .E %.D $.C #.B ".A !.@  .? .> .= .< .; .: .9 .8 .7 .6 .5 .4 .3 .2 .1 .0 ./ .. .-  .,  .+  .*  .)  .( .' .& .% .$ .# ." .!  .  .  .  . . . . . . . .  . ". !.  . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  -  -  -  -  - - - - - - - -  - - - - - - -  -  -  -  -  - - - - - - - -  - -  -  -  -  -  - - - - - - - -  - - - - - - -  -  -  -  -  - - - - - - - -  - - -  -  -  -  -  - - - - - - - -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -   -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -   -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -~  -}  -|  -{  -z  -y  -x  -w  -v  -u  -t   -s  -r  -q  -p  -o  -n  -m  -l  -k  -j  -i  -h  -g  -f  -e  -d  -c  -b  -a   -`  -_  -^  -]  -\  -[  -Z  -Y  -X  -W  -V  -U  -T  -S  -R  -Q  -P  -O  -N  -M  -L  -K  -J  -I  -H  -G  -F  -E  -D  -C  -B   -A -@ -? -> -= -<  -;  -:  -9  -8  -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 -0  -/ -. -- -, -+ -* -) -( -' -&  -%  -$  -#  -"  -! - - - - - - -  - *- )- (- '- &- %- $- #- "- !-  - - - - - - - - - - - - - - - , , , ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , ,  , ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , ,  , , , , , , , , , ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , ,  , , , , ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , ,  , , , , , ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , ,  ,  ,  ,  ,  ,   ,   ,   ,   ,   ,  ,  ,  ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , , , , , , , , , , , ,  ,  ,  ,  ,  , , , ,~ ,} ,| ,{ ,z  ,y ,x ,w ,v ,u ,t ,s ,r ,q  ,p  ,o  ,n  ,m  ,l ,k ,j ,i ,h ,g ,f ,e  ,d ",c !,b  ,a ,` ,_ ,^ ,] ,\ ,[ ,Z ,Y ,X ,W ,V ,U ,T ,S ,R ,Q ,P ,O  ,N  ,M  ,L  ,K  ,J ,I ,H ,G ,F ,E ,D ,C  ,B  ,A ,@ ,? ,> ,= ,< ,; ,: ,9 ,8 ,7 ,6 ,5 ,4 ,3 ,2 ,1 ,0 ,/  ,.  ,-  ,,  ,+  ,* ,) ,( ,' ,& ,% ,$ ,#  ," ,! , , , , , , , , , , , , , , , , ,  ,  ,  ,  ,  , , , , , , , ,  , , , , + + + + + + + + + + + + + + +  +  +  +  +  + + + + + + + +  +  + + + + + + + + + + + + + + + + + + +  +  +  +  +  + + + + + + + +  + + + + + + +  +  +  +  +  + + + + + + + +  + + + + + + + + + + + + + + + + + +  +  +  +  +  + + + + + + + +  + + + + + + + +  + + + + + + +  +  +  +  +  + + +~ +} +| +{ +z +y  +x +w +v +u +t  +s  +r  +q  +p  +o +n +m +l +k +j +i +h  +g +f +e +d +c +b +a +` +_ +^ +] +\ +[ +Z +Y  +X  +W  +V  +U  +T +S +R +Q +P +O +N +M  +L ++K *+J )+I (+H '+G &+F %+E $+D #+C "+B !+A  +@ +? +> += +< +; +: +9 +8 +7 +6 +5 +4 +3 +2 +1 +0 +/ +.  +-  +,  ++  +*  +) +( +' +& +% +$ +# +"  +! + + + + + + + + + + + + + + + +  +  +  +  +  + + + + + + + +  + + + + +  *  *  *  *  * * * * * * * *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *   *  (*  '*  &*  %*  $*  #*  "*  !*  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *   *  /*  .*  -*  ,*  +*  **  )*  (*  '*  &*  %*  $*  #*  "*  !*  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *   *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *   *  ,*  +*~  **}  )*|  (*{  '*z  &*y  %*x  $*w  #*v  "*u  !*t  *s  *r  *q  *p  *o  *n  *m  *l  *k  *j  *i  *h  *g  *f  *e  *d  *c  *b  *a  *`  *_  *^  *]  *\  *[  *Z  *Y  *X  *W  *V  *U   *T (*S '*R &*Q %*P $*O #*N "*M !*L  *K *J *I *H *G *F *E *D *C *B *A *@ *? *> *= *< *; *: *9  *8  *7  *6  *5  *4 *3 *2 *1 *0 */ *. *-  *, (*+ '** &*) %*( $*' #*& "*% !*$  *# *" *! * * * * * * * * * * * * * * * *  *  *  *  *  * * * * * * * *  * Q* P* O* N* M) L) K) J) I) H) G) F) E) D) C) B) A) @) ?) >) =) <) ;) :) 9) 8) 7) 6) 5) 4) 3) 2) 1) 0) /) .) -) ,) +) *) )) () ') &) %) $) #) ") !)  ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )  )  )  )  )  ) ) ) ) ) ) ) )  ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )  )  )  )  )  ) ) ) ) ) ) ) )  ) +) *) )) () ') &) %) $) #) ") !)  ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )~ )} )| ){  )z  )y  )x  )w  )v                                           7 6 5 4 3 2 1 0 / . - , + * ) ( ' & % $ # " !                                   6  5  4  3  2  1  0  /  .  -  ,  +  *  ))u  ()t  ')s  &)r  %)q  $)p  #)o  ")n  !)m   )l  )k  )j  )i  )h  )g  )f  )e  )d  )c  )b  )a  )`  )_  )^  )]  )\  )[  )Z   )Y   )X   )W   )V   )U  )T  )S  )R  )Q  )P  )O  )N  )M x)L x)K x)J x)I x)H x)G x)F x)E x)D x)C x)B x)A x)@ x)? x)> x)= x)< x ); x ): x )9 x )8 x )7 x)6 x)5 x)4 x)3 x)2 x)1 x)0  x)/ x). x)- x), x)+ x)* x)) x)( x )' x )& x )% x )$ x )# x)" x)! x) x) x) x) x)  x) x%) x$) x#) x") x!) x ) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x) x ) x ) x ) x ( x ( x( x( x( x( x( x( x(  x( x( x( x( x( x( x( x( x ( x ( x ( x ( x ( x( x( x( x( x( x( x(  x( x( 0k}qeYMA5)~~~~~~~~~~~~u~i~]~Q~E~9~-~!~~ }}}}}}}}}}}}z}n}b}V}J}>}2}&}}}|||||||||||~|r|f|Z|N|B|6|*|||{{{{{{{{{{{{w{k{_{S{G{;{/{#{{ zzzzzzzzzzzz{zozczXzLz@z4z(zzzyyyyyyyyyyyytyhy\yPyDy8y,y yyxxxxxxxxxxxxxxlx`xTxHx_2_&___^^^^^^^^^^^~^r^f^Z^N^B^6^*^^^]]]]]]]]]]]]w]k]_]S]G];]/]#]] \\\\\\\\\\\\|\p\d\X\L\@\4\(\\\[[[[[[[[[[[[u[i[][Q[E[9[-[![[ ZZZZZZZZZZZZzZnZbZVZJZ>Z2Z&ZZZYYYYYYYYYYYYsYgY[YOYCY7Y+YYYXXXXXXXXXXXXwXkX`XTXHXU2U&UUUTTTTTTTTTTTTsTgT[TOTCT7T+TTTSSSSSSSSSSSSwSlS`STSHSA2A&AAA@@@@@@@@@@@@s@g@[@O@C@7@+@@@????????????x?l?`?T?H?>>>>>>>>>>|>p>d>X>L>@>4>(>>>============u=i=]=Q=E=9=-=!== =<<<<<<<<<<<737'777666666666666u6i6]6Q6E6:6.6"66 555555555555|5p5d5X5L5@545(555444444444444u4i4]4Q4E494-4!44 333333333333y3m3a3U3I3=313%33 322222222222}2r2f2Z2N2B262*222111111111111w1k1`1T1H1<101$11 100000000000}0q0e0Y0M0A050)000////////////u/i/]/R/F/:/./"// ............|.p.d.X.L.@.4.(...------------u-i-]-Q-E-9---!-- ,,,,,,,,,,,,z,n,b,W,K,?,3,',,,++++++++++++t+i+]+Q+E+9+-+!++ ************z*n*b*V*J*>*2*&***))))))))))))s)g)[)O)C)8),) ))((((((((((((x(l(`(T(H(<(1(%(( ('''''''''''}'q'e'Y'M'A'5'*'''&&&&&&&&&&&&v&j&^&R&F&:&.&"&& %%%%%%%%%%%%{%o%c%W%L%@%4%(%%%$$$$$$$$$$$$t$h$\$P$D$8$,$ $$############x#m#a#U#I#=#1#%## #"""""""""""}"q"f"Z"N"B"6"*"""!!!!!!!!!!!!w!k!_!S!G!;!/!#!! ! | p e Y M A 5 )   wk_SG;/# {pdXL@4(ui]QE9-" {ocWK?3'th\PD8,! ymaUI=1%~rfZNB6+ymaUI=1&~rfZNB6*xl`TH<0$ }rfZNB6*wk_SG;/# }qeYMA5*wk @:x @:w @:v @:u @:t  @:s ? :r ? :q ? :p ?:o ?:n ?:m ?:l ?:k ?:j ?:i  ?:h > :g > :f > :e > :d >:c >:b >:a >:` >:_ >:^ >:]  >:\ =:[ =:Z =:Y =:X =:W =:V =:U  =:T < :S < :R < :Q < :P <:O <:N <:M <:L <:K <:J <:I  <:H ;:G ;:F ;:E ;:D ; :C ; :B ; :A ; :@ ; :? ;:> ;:= ;:< ;:; ;:: ;:9 ;:8  ;:7 : :6 : :5 : :4 ::3 ::2 ::1 ::0 ::/ ::. ::-  ::, 9 :+ 9 :* 9 :) 9:( 9:' 9:& 9:% 9:$ 9:# 9:"  9:! 8 : 8 : 8 : 8 : 8 : 8: 8: 8: 8: 8: 8: 8:  8: 7: 7: 7: 7: 7: 7: 7: 7: 7: 7: 7 : 7 : 7 : 7 : 7 : 7: 7: 7: 7: 7: 79 79  79 69 69 69 69 69 69  69 59 59 59 59 59  59 4 9 49 49 49 49 49 49 49  49 39 39 39 39 39 39 3 9 3 9 3 9 3 9 3 9 39 39 39 39 39 39 39  39 29 29 29 29 29 29 29 29 29 29 2 9 2 9 2 9 2 9 2 9 29 29 29 29 29 29 29  29 19 19 19 19 19 19 19 1 9 1 9 1 9 1 9 1 9 19 19 19 19 19 19 19  19 09 0 9 0 9 0 9 0 9 0 9 09 09 09 09 09 09 09  09 / 9 /9 /9 /9 /9 /9 /9 /9  /9 . 9 . 9 . 9 .9 .9 .9 .9 .9 .9 .9  .9 -9 -9 -9 -9 - 9 - 9 - 9 - 9 - 9~ -9} -9| -9{ -9z -9y -9x -9w  -9v ,9u ,9t ,9s ,9r ,9q ,9p ,9o ,9n ,9m ,9l ,9k ,9j ,9i , 9h , 9g , 9f , 9e , 9d ,9c ,9b ,9a ,9` ,9_ ,9^ ,9]  ,9\ +9[ +9Z +9Y +9X  +9W * 9V * 9U * 9T *9S *9R *9Q *9P *9O *9N *9M  *9L ) 9K ) 9J ) 9I ) 9H ) 9G )9F )9E )9D )9C )9B )9A )9@  )9? (9> (9= (9< (9; ( 9: ( 99 ( 98 ( 97 ( 96 (95 (94 (93 (92 (91 (90 (9/  (9. ' 9- ' 9, ' 9+ ' 9* ' 9) '9( '9' '9& '9% '9$ '9# '9"  '9! &9 &9 &9 &9 &9 &9 &9 &9 &9 & 9 & 9 & 9 & 9 & 9 &9 &9 &9 &9 &9 &9 &9  &9 %(9 %'9 %&9 %%9 %$9 %#9 %"9 %!9 % 9 %9 %9 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 % 8 % 8 % 8 % 8 % 8 %8 %8 %8 %8 %8 %8 %8  %8 $ 8 $ 8 $ 8 $ 8 $8 $8 $8 $8 $8 $8 $8  $8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 # 8 # 8 # 8 # 8 # 8 #8 #8 #8 #8 #8 #8 #8  #8 "8 "8 "8 "8 "8 "8 "8 "8 "8 " 8 " 8 " 8 " 8 " 8 "8 "8 "8 "8 "8 "8 "8  "8 !8 !8 !8 !8 !8 !8 !8 !8 !8 ! 8 ! 8 ! 8 ! 8 ! 8 !8 !8 !8 !8 !8 !8 !8  !8  8  8  8  8  8  8  8  8  8  8   8 8 8 8 8 8 8~ 8} 8| 8{ 8z 8y  8x  8w  8v  8u  8t 8s 8r 8q 8p 8o 8n 8m  8l  8k  8j  8i  8h 8g 8f 8e 8d 8c 8b 8a  8`  8_  8^  8] 8\ 8[ 8Z 8Y 8X 8W 8V  8U  8T 8S 8R 8Q 8P 8O 8N 8M  8L 8K  8J  8I  8H  8G  8F 8E 8D 8C 8B 8A 8@ 8?  8>  8=  8<  8;  8: 89 88 87 86 85 84 83  82 81 80 8/ 8. 8- 8, 8+ 8* 8)  8(  8'  8&  8%  8$ 8# 8" 8! 8 8 8 8  8  8  8 8 8 8 8 8 8 8  8 8 8 8 8 8  8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 7 7 7 7 7 7  7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7  7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7 7  7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7 27 17 07 /7 .7 -7 ,7 +7 *7 )7 (7 '7 &7 %7 $7 #7 "7 !7  7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7  7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7 7 7  7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7~  7} 7| 7{ 7z 7y  7x 7w 7v 7u 7t 7s 7r  7q  7p  7o  7n  7m  7l   7k  7j  7i  7h  7g  7f  7e  7d   7c  7b  7a  7`  7_  7^  7]   7\  7[  7Z  7Y  7X  7W  7V  7U  7T  7S  7R  7Q  7P  7O  7N  7M  7L  7K   7J  7I  7H  7G  7F  7E  7D  7C  7B  7A  7@  7?  7>  7=  7<  7;  7:  79  78  77   76  75 74 73 72 71 70 7/ 7.  7- 7, 7+ 7* 7)  7(  7'  7&  7%  7$ 7# 7" 7! 7 7 7 7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7  7  7  7  7 7 7 7 7 7 7 7  7 7 7 7 7 7 7 6  6 6 6 6 6 6 6 6  6  6  6  6  6 6 6 6 6 6 6 6  6  6  6  6  6  6  6 *6 *6 *6 *6 * 6 * 6 * 6 * 6 * 6 *6 *6 *6 *6 *6 *6 *6  *6 )"6 )!6 ) 6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 ) 6 ) 6 ) 6 ) 6 ) 6 )6 )6 )6 )6 )6 )6 )6  )6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 ( 6 ( 6 ( 6 ( 6 ( 6 (6 (6 (6 (6 (6 (6 (6  (6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 '6 ' 6 ' 6 ' 6 ' 6 ' 6 '6 '6 '6 '6 '6~ '6} '6|  '6{ &)6z &(6y &'6x &&6w &%6v &$6u t &"6s &!6r & 6q &6p &6o &6n &6m &6l &6k &6j &6i &6h &6g &6f &6e &6d &6c &6b &6a &6` &6_ & 6^ & 6] & 6\ & 6[ & 6Z &6Y &6X &6W &6V &6U &6T &6S  &6R %6Q %6P %6O %6N %6M %6L %6K %6J %6I %6H %6G % 6F % 6E % 6D % 6C % 6B %6A %6@ %6? %6> %6= %6< %6;  %6: $!69 $ 68 $67 $66 $65 $64 $63 $62 $61 $60 $6/ $6. $6- $6, $6+ $6* $6) $6( $6' $6& $ 6% $ 6$ $ 6# $ 6" $ 6! $6 $6 $6 $6 $6 $6 $6  $6 #6 #6 #6 # 6 # 6 # 6 # 6 # 6 #6 #6 #6 #6 #6 #6 #6  #6 "%6 "$6 "#6 ""6 "!6 " 6 "6 "6 "6 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 " 5 " 5 " 5 " 5 " 5 "5 "5 "5 "5 "5 "5 "5  "5 !!5 ! 5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 ! 5 ! 5 ! 5 ! 5 ! 5 !5 !5 !5 !5 !5 !5 !5  !5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5  5   5 (5 '5 &5 %5 $5 #5 "5 !5  5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5  5  5  5  5  5 5 5 5 5 5 5 5  5 5 5 5 5 5 5 5~ 5} 5| 5{ 5z 5y 5x 5w 5v 5u 5t 5s  5r  5q  5p  5o  5n 5m 5l 5k 5j 5i 5h 5g  5f 5e 5d 5c 5b 5a 5` 5_ 5^ 5] 5\ 5[ 5Z  5Y  5X  5W  5V  5U 5T 5S 5R 5Q 5P 5O 5N  5M 5L 5K 5J 5I 5H 5G 5F 5E 5D 5C 5B 5A 5@ 5? 5>  5=  5<  5;  5:  59 58 57 56 55 54 53 52  51 50 5/ 5. 5- 5, 5+ 5* 5) 5( 5'  5&  5%  5$  5#  5" 5! 5 5 5 5 5 5  5 5  5  5  5  5  5 5 5 5 5 5 5 5  5 5 5 5 5  v   u  t  s  r  q  p  o  n  m  l  k  j  i  h  g  f  e  d  c  b  a  `  _  ^  ]   \  [  Z  Y  X  W  V  U  T  S  R  Q  P  O  N  M  L   K  J  I  H  G  F  E  D  C  B  A  @  ?  >  =  <  ;  :  9  8  7  6  5  4  3  2  1  0  /  .   - " , ! +  *  )  (  '  &  %  $  #  "  !                                          5 5 5 5 5 5 5 5 4 4 4 4 4 4 4 4  4  4  4  4  4 4 4 4 4 4 4 4  4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4  4  4  4  4  4 4 4 4 4 4 4 4  4 4 4 4 4 4 4 4 4  4  4  4  4  4 4 4 4 4 4 4 4  4 4 4 4  4  4  4  4  4 4 4 4 4 4 4 4  4 4 4 4 4 4 4 4 4 4  4  4  4  4  4 4 4 4 4 4 4 4  4 #4 "4 !4  4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4~ 4}  4|  4{  4z  4y  4x 4w 4v 4u 4t 4s 4r 4q  4p 4o 4n 4m 4l 4k 4j 4i 4h 4g  4f  4e  4d  4c  4b 4a 4` 4_ 4^ 4] 4\ 4[  4Z  4Y  4X  4W  4V  4U  4T  4S  4R  4Q  4P  4O  4N  4M  4L  4K  4J  4I  4H  4G  4F  4E  4D  4C  4B  4A  4@  4?   4>  4=  4<  4;  4:  49  48  47  46  45  44  43  42  41  40  4/  4.  4-  4,  4+  4*  4)  4(  4'  4&   4%  4$  4#  4"  4!  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4   4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  4  3  3  3  3   3  #3  "3  !3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3   3 3 3 3 3 3 3 3 3 3  3  3  3  3  3 3 3 3 3 3 3 3  3 3 3 3 3 3 3 3 3  3  3  3  3  3 3 3 3 3 3 3 3  3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3  3  3  3  3  3 3 3 3 3 3 3 3  3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3  3  3  3~  3}  3| 3{ 3z 3y 3x 3w 3v 3u  3t 3s 3r 3q 3p 3o 3n 3m 3l  3k  3j  3i  3h  3g 3f 3e 3d 3c 3b 3a 3`  3_ 3^ 3] 3\ 3[ 3Z 3Y 3X 3W 3V 3U 3T 3S 3R  3Q  3P  3O  3N  3M 3L 3K 3J 3I 3H 3G 3F  3E  3D  3C  3B  3A  3@ 3? 3> 3= 3< 3; 3: 39  38  37  36  35  34  33  32  31  30  3/   3.   3-   3,   3+   3*  3)  3(  3'  3&  3%  3$  3#  3"  3!  3   3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3  3   2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2 2 2 2 2 2 2 2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2   2   2   2   2   2  2  2  2  2  2~  2}  2|  2{  2z  2y  2x  2w  2v  2u  2t  2s  2r  2q  2p  2o  2n  2m  2l  2k  2j  2i  2h  2g  2f  2e  2d  2c  2b  2a  2`  2_  2^  2]   2\  /2[  .2Z  -2Y  ,2X  +2W  *2V  )2U  (2T  '2S  &2R  %2Q  $2P  #2O  "2N  !2M  2L  2K  2J  2I  2H  2G  2F  2E  2D  2C  2B  2A  2@  2?  2>  2=  2<  2;  2:  29  28  27  26  25  24  23  22  21  20  2/  2.   2-  $2,  #2+  "2*  !2)  2(  2'  2&  2%  2$  2#  2"  2!  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2  2   2  '2  &2  %2  $2  #2  "2  !2  2  2  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1   1  &1  %1  $1  #1  "1  !1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1  1   1 1 1 1 1 1  1 @:y ;}qeYMA6*~~~~~~~~~~~~v~j~^~R~G~;~/~#~~ }}}}}}}}}}}}|}p}d}X}L}@}4}(}}}||||||||||||t|h|\|Q|E|9|-|!|| {{{{{{{{{{{{y{m{a{U{I{={1{%{{ {zzzzzzzzzzz~zrzgz[zOzCz7z+zzzyyyyyyyyyyyywyky_ySyHyv2v&vvvuuuuuuuuuuuutuhu\uPuDu8u,u uuttttttttttttytmtatUtIt=t1t%tt tsssssssssss~srsfsZsNsBs6s*sssrrrrrrrrrrrrvrjr^rRrFr:r.r"rr qqqqqqqqqqqqzqnqbqVqJq>q2q&qqqppppppppppppspgp[pOpCp7p+pppooooooooooooxolo`oToHoZ2Z&ZZZYYYYYYYYYYY~YrYfYZYNYBY6Y*YYYXXXXXXXXXXXXwXkX_XSXGX;X/X#XX WWWWWWWWWWWW{WoWcWWWKW?W3W'WWWVVVVVVVVVVVVtVhV\VPVDV8V,V VV UUUUUUUUUUUUyUmUaUUUIU=U1U%UU UTTTTTTTTTTT~TrTfTZTNTCT7T+TTTSSSSSSSSSSSSxSlS`SUSIS=S1S%SS SRRRRRRRRRRRRsRgR[RORCR7R+RRRQQQQQQQQQQQQxQlQ`QTQHQ>>>>>>>>>>y>l>_>R>E>8>+>>>===========v=i=\=O=B=5=(===<<<<<<<<<<;1;$;; :::::::::::|:o:b:U:H:;:.:!::99999999999y9l9_9R9E989,99988888888888v8i8\8O8B858)88877777777777t7g7Z7M7@737&77 766666666666~6s6h6]6R6G6<616&6665555555555555v5k5`5U5J5>525&55544444444444~4r4f4Z4N4C474+444333333333333w3k3_3S3G3;3/3#33 222222222222|2p2d2X2L2@242(222111111111111t1h1]1Q1E191-1!11 000000000000y0m0a0U0J0>020&000///////////~/r/f/Z/N/B/6/*///............w.k._.S.G.;./.#.. ------------{-o-d-X-L-@-4-(---,,,,,,,,,,,,t,h,\,P,D,8,,, ,,++++++++++++y+m+a+U+I+=+1+%++ +***********~*r*f*Z*N*B*6*****))))))))))))v)j)_)S)G);)/)#)) (((((((((((({(o(c(W(K(?(3('(((''''''''''''t'h'\'P'D'8',' ''&&&&&&&&&&&&y&m&a&U&I&=&1&%&& &%%%%%%%%%%%}%r%f%Z%N%B%6%*%%%$$$$$$$$$$$$v$j$^$R$F$:$.$"$$ ############{#o#c#W#K#?#3#'###""""""""""""s"g"["O"D"8"," ""!!!!!!!!!!!!x!l!`!T!H!2&sg[OC7+wk_SG;/# |pdXL@4(ui]QE9-! ymaUI=2&~rfZNB6*wk_SG; C C  C  C  C  C  C C C C C C C C  C C C C C~ C} C| C{ Cz Cy Cx Cw Cv Cu Ct Cs  Cr  Cq  Cp  Co  Cn Cm Cl Ck Cj Ci Ch Cg  Cf Ce Cd Cc Cb Ca C` C_ C^ C] C\ C[ CZ CY CX CW  CV  CU  CT  CS  CR CQ CP CO CN CM CL CK  CJ "CI !CH  CG CF CE CD CC CB CA C@ C? C> C= C< C; C: C9 C8 C7 C6 C5  C4  C3  C2  C1  C0 C/ C. C- C, C+ C* C)  C( #C' "C& !C%  C$ C# C" C! C C C C C C C C C C C C C C C  C  C  C  C  C C C C C C C C  C C C C C C B B B B B B B B B B B  B  B  B  B  B B B B B B B B  B B B B B B B B B B B B B B B B B B B  B  B  B  B  B B B B B B B B  B B B B B B B B B B B B B B B B B B  B  B  B  B  B B B B B B B B  B B B B B B B B B B B B B B B B B  B  B  B  B  B B B B B B B B  B B B B B B B B B B B B  B  B  B  B  B~ B} B| B{ Bz By Bx Bw  Bv Bu Bt Bs Br Bq Bp Bo Bn Bm Bl Bk Bj Bi Bh Bg  Bf  Be  Bd  Bc  Bb Ba B` B_ B^ B] B\ B[  BZ !BY  BX BW BV BU BT BS BR BQ BP BO BN BM BL BK BJ BI BH BG BF  BE  BD  BC  BB  BA B@ B? B> B= B< B; B:  B9 !B8  B7 B6 B5 B4 B3 B2 B1 B0 B/ B. B- B, B+ B* B) B( B' B& B%  B$  B#  B"  B!  B B B B B B B B  B #B "B !B  B B B B B B B B B B B B B B B B B B B  B  B  A  A  A A A A A A A A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A   A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A   A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A   A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A  A   A  A  A  A~  A}  A|  A{  Az  Ay  Ax  Aw  Av  Au  At  As  Ar  Aq  Ap   Ao $An #Am "Al !Ak  Aj Ai Ah Ag Af Ae Ad Ac Ab Aa A` A_ A^ A] A\ A[ AZ AY AX  AW  AV  AU  AT  AS AR AQ AP AO AN AM AL  AK AJ AI AH AG AF AE AD AC AB AA A@ A? A> A=  A<  A;  A:  A9  A8 A7 A6 A5 A4 A3 A2 A1  A0 #A/ "A. !A-  A, A+ A* A) A( A' A& A% A$ A# A" A! A A A A A A A  A  A  A  A  A A A A A A A A  A A A A A A A A A A A  A  A  A  @  @ @ @ @ @ @ @ @  @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @  @  @  @  @  @ @ @ @ @ @ @ @  @ #@ "@ !@  @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @ @  @  @  @  @  @ @ @ @ @ @ @ @  @ @ @ @ @ @ @ @ @ @  @  @  @  @  @ @ @ @ @ @ @ @  @  !@   @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @  @   @   @   @   @   @  @  @  @  @  @  @  @  @ @ @ @~ @} @|  @{  @z @y @x @w @v @u @t @s  @r @q  @p  @o  @n  @m  @l @k @j @i @h @g @f @e  @d @c @b @a @` @_ @^ @]  @\  @[  @Z  @Y  @X @W @V @U @T @S @R @Q  @P  @O  @N @M @L @K @J @I @H @G  @F @E @D @C @B @A @@ @? @>  @=  @<  @;  @:  @9 @8 @7 @6 @5 @4 @3 @2  @1 @0 @/  @.  @-  @,  @+  @* @) @( @' @& @% @$ @#  @"  @!  @  @  @ @ @ @ @ @ @ @  @ @ @ @ @ @ @  @  @  @ @ @ @ @ @ @ @  @  @  @  @  @  @ ? ? ? ? ? ? ?  ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?  ?  ?  ?  ?  ? ? ? ? ? ? ? ?  ? ? ? ? ? ? ? ?  ?  ? ? ? ? ? ? ? ?  ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?  ?  ?  ?  ?  ? ? ? ? ? ? ? ?  ? ? ? ? ? ? ? ? ?  ?  ?  ?  ?  ? ? ? ? ? ? ? ?  ? ? ?  ? ? ?  ? ? ? ? ? ?  ?  ?  ?  ?  ? ? ? ? ? ? ? ?  ? ? ?  ? ? ? ? ? ? ? ?~  ?} ?| ?{ ?z ?y ?x ?w ?v  ?u ?t ?s ?r ?q ?p  ?o ?n ?m ?l ?k  ?j ~?i ~?h ~?g ~?f ~?e  ~?d }?c }?b }?a }?`  }?_ |?^ |?] |?\ |?[ |?Z |?Y |?X  |?W {?V {?U {?T  {?S z ?R z?Q z?P z?O z?N z?M z?L z?K  z?J y?I y?H y?G y?F y?E y?D y?C  y?B x?A x?@ x?? x?> x?= x?<  x?; w?: w?9 w?8 w?7 w?6 w?5 w?4 w?3 w?2 w?1 w?0 w?/ w?. w?- w?, w?+ w?* w?) w?( w?' w?& w?% w?$ w?# w?" w?! w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w? w~? w}? w|? w{? wz? wy? wx? ww? wv? wu> wt> ws> wr> wq> wp> wo> wn> wm> wl> wk> wj> wi> wh> wg> wf> we> wd> wc> wb> wa> w`> w_> w^> w]> w\> w[> wZ> wY> wX> wW> wV> wU> wT> wS> wR> wQ> wP> wO> wN> wM> wL> wK> wJ> wI> wH> wG> wF> wE> wD> wC> wB> wA> w@> w?> w>> w=> w<> w;> w:> w9> w8> w7> w6> w5> w4> w3> w2> w1> w0> w/> w.> w-> w,> w+> w*> w)> w(> w'> w&> w%> w$> w#> w"> w!> w > w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w> w > w > w > w > w > w> w> w> w> w> w> w>  w> v> v> v> v> v> v> v> v> v> v> v> v> v>~ v>} v>| v>{ v >z v >y v >x v >w v >v v>u v>t v>s v>r v>q v>p v>o  v>n u>m  u>l t>k t>j t>i t>h t>g t>f t >e t >d t >c t >b t >a t>` t>_ t>^ t>] t>\ t>[ t>Z  t>Y s>X s>W s>V s>U s>T s >S s >R s >Q s >P s >O s>N s>M s>L s>K s>J s>I s>H  s>G r>F r>E r>D r>C r>B r>A r>@  r>? q >> q>= q>< q>; q>: q>9 q>8 q>7  q>6 p >5 p >4 p>3 p>2 p>1 p>0 p>/ p>. p>-  p>, o >+ o >* o>) o>( o>' o>& o>% o>$ o>#  o>" n>! n> n> n> n> n>  n> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m> m > m > m > m > m > m> m> m> m> m= m= m=  m= l = l = l = l = l = l= l= l= l= l= l= l=  l= k+= k*= k)= k(= k'= k&= k%= k$= k#= k"= k!= k = k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k= k = k = k = k = k = k= k= k= k= k= k= k=  k= j0= j/= j.= j-= j,= j+= j*= j)= j(= j'= j&= j%= j$= j#= j"= j!= j = j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j= j = j = j = j = j = j= j= j= j= j= j= j=  j= i-= i,= i+= i*= i)= i(= i'= i&= i%= i$= i#= i"= i!= i = i= i= i= i= i= i= i= i=~ i=} i=| i={ i=z i=y i=x i=w i=v i=u i=t i =s i =r i =q i =p i =o i=n i=m i=l i=k i=j i=i i=h  i=g h#=f h"=e h!=d h =c h=b h=a h=` h=_ h=^ h=] h=\ h=[ h=Z h=Y h=X h=W h=V h=U h=T h=S h=R h=Q h =P h =O h =N h =M h =L h=K h=J h=I h=H h=G h=F h=E  h=D g=C g=B g=A g=@ g=? g=> g== g=< g=; g =: g =9 g =8 g =7 g =6 g=5 g=4 g=3 g=2 g=1 g=0 g=/  g=. f=- f=, f=+ f=* f=) f=( f=' f=& f=% f=$ f=# f=" f=! f= f= f = f = f = f = f = f= f= f= f= f= f= f=  f= e= e= e= e= e= e= e=  e= d= d= d= d=  d= c = c= c= c= c= c< c< c<  c< b < b< b< b< b< b< b< b<  b< a < a < a < a < a< a< a< a< a< a< a<  a< ` < ` < ` < ` < ` < `< `< `< `< `< `< `<  `< _ < _ < _ < _< _< _< _< _< _< _<  _< ^< ^< ^< ^< ^< ^< ^< ^< ^< ^< ^ < ^ < ^ < ^ < ^ < ^< ^< ^< ^< ^< ^< ^<  ^< ]< ]< ]< ]<  ]< \< \< \ < \ < \ < \ < \ < \< \< \< \< \< \< \<  \< [< [< [< [ < [ < [ < [ < [ < [< [< [< [< [< [< [<  [< Z< Z< Z< Z< Z < Z < Z < Z < Z < Z< Z< Z< Z< Z< Z< Z<  Z< Y4< Y3< Y2< Y1< Y0<~ Y/<} Y.<| Y-<{ Y,  X<= W<< W<; W<: W<9 W<8 W<7  W<6 V<5 V<4 V<3 V<2 V <1 V <0 V ; N=; N<; N;; N:; N9; N8; N7; N6; N5; N4; N3; N2; N1; N0; N/; N.; N-; N,; N+; N*; N); N(; N'; N&; N%; N$; N#; N"; N!; N ; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N; N ; N ; N ; N ; N ; N; N; N; N;~ N;} N;| N;{  N;z M;y M;x M;w M;v M;u M;t M;s M ;r M ;q M ;p M ;o M ;n M;m M;l M;k M;j M;i M;h M;g  M;f L ;e L ;d L ;c L ;b L;a L;` L;_ L;^ L;] L;\ L;[  L;Z K ;Y K ;X K;W K;V K;U K;T K;S K;R K;Q  K;P J;O J;N J;M J;L J;K J;J J;I J;H J;G J;F J ;E J ;D J ;C J ;B J ;A J;@ J;? J;> J;= J;< J;; J;:  J;9 I;8 I;7 I;6 I;5 I;4 I;3 I;2 I;1 I;0 I;/ I;. I;- I;, I;+ I;* I ;) I ;( I ;' I ;& I ;% I;$ I;# I;" I;! I; I; I;  I; H; H; H; H; H; H; H; H ; H ; H ; H ; H ; H; H; H; H; H; H; H;  H; G; G; G; G; G; G; G; G; G; G: G: G : G : G : G : G : G: G: G: G: G: G: G:  G: F: F: F: F:  F: E$: E#: E": E!: E : E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E: E : E : E : E : E : E: E: E: E: E: E: E:  E: D#: D": D!: D : D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D: D : D : D : D : D : D: D: D: D: D: D: D:  D: C: C: C: C: C: C:  C: B: B: B: B: B: B: B: B : B : B : B : B : B: B: B: B: B: B: B:  B: A : A : A : A : A : A: A: A: A: A: A: A:~  A:} @ :| @ :{ C 2p|qeYMA5)~~~~~~~~~~~~u~i~]~Q~E~9~-~"~~ }}}}}}}}}}}}z}n}b}V}J}>}2}&}}}||||||||||||s|g|[|O|C|7|+|||{{{{{{{{{{{{w{k{_{T{H{<{0{${{ {zzzzzzzzzzz|zpzdzXzLz@z4z(zzzyyyyyyyyyyyyytyiy^ySyHy=y2y'yyyxxxxxxxxxxxxtxhx\xPxDx8x,x xxwwwwwwwwwwwwywmwawUwIw=w1w%ww wvvvvvvvvvvv~vrvfvZvNvBv6v*vvvuuuuuuuuuuuuwuku_uSuGu;u0u$uu uttttttttttt}tqtetYtMtAt5t)tttssssssssssssusis]sQsFs:s.s"ss rrrrrrrrrrrr{rorcrWrKr?r3r'rrrqqqqqqqqqqqqtqhq\qPqDq8q,q qqppppppppppppypmpapUpIp>p2p&pppoooooooooooowoloaoVoKo@o5o*ooo nnnnnnnnnnnn}nqnenYnMnAn5n)nnnmmmmmmmmmmmmwmkm_mSmGm;m/m#mm llllllllllll|lpldlXlLl@l4l(lllkkkkkkkkkkkkvkjk^kRkFk:k.k"kk jjjjjjjjjjjj{jojcjWjKj?j5j*jjj iiiiiiiiiiiiizioidiYiNiCi8i-i"ii ihhhhhhhhhhhhthhh\hPhDh8h,h hhggggggggggggygmgagUgIg=g1g%gg gfffffffffff~frfff[fOfCf7f+fffeeeeeeeeeeeeweke_eSeGe;e/e#ee dddddddddddd|dpdddYdMdAd5d)dddccccccccccccucic]cQcEc9c.c"cc bbbbbbbbbbbbzbnbbbVbJb>b2b'bbbaaaaaaaaaaaasaga[aOaCa7a,a aa````````````x`l```T`H`<`0`$`` `___________}_q_e_Y_M_A_5_)___^^^^^^^^^^^^w^k^_^S^G^;^/^#^^ ]]]]]]]]]]]]|]p]d]X]L]@]4](]]]\\\\\\\\\\\\t\h\\\P\D\8\,\ \\ [[[[[[[[[[[[z[n[b[V[J[>[2[&[[[ZZZZZZZZZZZZsZgZ[ZPZDZ8Z,Z ZZYYYYYYYYYYYYyYmYaYUYIY=Y1Y%YY YXXXXXXXXXXXXsXgX[XOXCX7X+XXXWWWWWWWWWWWWxWlW`WTWHWR2R&RRRQQQQQQQQQQQ~QrQfQZQNQBQ6Q+QQQPPPPPPPPPPPPwPkP_PSPGP;P/P#PP POOOOOOOOOOO|OpOdOXOLO@O4O(OOONNNNNNNNNNNNuNiN]NQNEN9N-N!NN MMMMMMMMMMMMzMnMbMVMJM>M2M'MMMLLLLLLLLLLLLsLgL[LOLCL7L+LLLKKKKKKKKKKKKxKlK`KTKHK=K1K%KK KJJJJJJJJJJJ~JrJfJZJNJBJ6J*JJJIIIIIIIIIIIIwIkI_ISIGI;I/I#II HHHHHHHHHHHH{HoHcHWHKH?H3H'HHHGGGGGGGGGGGGtGhG\GPGDG8G,G GGFFFFFFFFFFFFzFnFbFVFJF>F2F&FFFEEEEEEEEEEE~ErEfEZENEBE6E*EEEDDDDDDDDDDDDwDkD_DSDGD;D/D#DD CCCCCCCCCCCC|CpCdCXCLC@C4C(CCCBBBBBBBBBBBBuBiB]BQBEB9B-B!BB AAAAAAAAAAAAyAmAaAUAJA>A2A&AAA@@@@@@@@@@@~@r@f@Z@N@B@6@*@@@????????????w?k?_?S?G?;?/?#?? >>>>>>>>>>>>|>p>d>X>L>@>5>)>>>============v=j=^=R=F=:=.="== <<<<<<<<<<<<{323&333222222222222s2g2[2P2D282,2 22111111111111y1m1a1U1I1=111%11 100000000000~0r0f0Z0O0C070+000////////////w/k/_/S/G/;///$// /...........|.p.d.X.L.@.4.(...-------------w-l-a-V-K-@-5-)---,,,,,,,,,,,,u,i,],Q,E,9,-,!,, ++++++++++++z+n+b+V+J+>+2+&+++***********~*r*f*Z*O*C*7*+***))))))))))))w)k)_)S)G);)/)#)) ((((((((((((|(p(d(X(L(@(4(((((''''''''''''t'i']'Q'E'9'-'!'' &&&&&&&&&&&&y&m&a&U&I&=&1&%&& &%%%%%%%%%%%~%r%f%Z%N%B%6%*%%%$$$$$$$$$$$$v$k$_$S$G$;$/$#$$ ############{#o#d#X#L#@#4#(###""""""""""""t"h"\"P"D"8"-"!"" !!!!!!!!!!!!y!m!a!U!I!=!1!%!! ! ~ r f Z N B 6 *   wk_SG;/$ |pdXL@4(ui]QE9-! znbVJ>2&sg[OC7+xl`TH<0$ }qeYMA5)vj^RF:." {ocWK?3'th]QE9-! ymaUI=1% ~rfZNB6*vj^RF:." |p ,L ,L ,L ,L  ,L , L , L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L  ,L ,(L ,'L ,&L ,%L ,$L ,#L ,"L ,!L , L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L , L , L , L , L , L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L  ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L~ ,L} ,L| , L{ , Lz , Ly , Lx , Lw ,Lv ,Lu ,Lt ,Ls ,Lr ,Lq ,Lp  ,Lo ,Ln , Lm , Ll , Lk , Lj , Li ,Lh ,Lg ,Lf ,Le ,Ld ,Lc ,Lb  ,La ,L` ,L_ ,L^ ,L] ,L\ , L[ , LZ , LY , LX , LW ,LV ,LU ,LT ,LS ,LR ,LQ ,LP  ,LO ,LN ,LM , LL , LK , LJ , LI , LH ,LG ,LF ,LE ,LD ,LC ,LB ,LA  ,L@ ,L? ,L> ,L= ,L< ,L; ,L: ,L9 ,L8 ,L7 ,L6 , L5 , L4 , L3 , L2 , L1 ,L0 ,L/ ,L. ,L- ,L, ,L+ ,L*  ,L) ,L( ,L' ,L& ,L% ,L$ ,L# ,L" ,L! ,L ,L ,L ,L ,L ,L , L , L , L , L , L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L  ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L , L , L , L , L , L ,L ,K ,K ,K ,K ,K ,K  ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K , K , K , K , K , K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K  ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K , K , K , K , K , K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K  ,K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K  , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K  , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K  , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K~ , K} , K| , K{ , Kz , Ky , Kx , Kw , Kv , Ku , Kt , Ks  , Kr , Kq , Kp , Ko , Kn , Km , Kl , Kk , Kj , Ki , Kh , Kg , Kf , Ke , Kd , Kc , Kb , Ka , K` , K_ , K^ , K] , K\ , K[ , KZ , KY  , KX ,KW ,KV ,KU ,KT ,KS ,KR ,KQ ,KP ,KO , KN , KM , KL , KK , KJ ,KI ,KH ,KG ,KF ,KE ,KD ,KC  ,KB ,"KA ,!K@ , K? ,K> ,K= ,K< ,K; ,K: ,K9 ,K8 ,K7 ,K6 ,K5 ,K4 ,K3 ,K2 ,K1 ,K0 ,K/ ,K. ,K- , K, , K+ , K* , K) , K( ,K' ,K& ,K% ,K$ ,K# ,K" ,K!  ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K , K , K , K , K , K ,K ,K ,K ,K ,K ,K ,K  ,K ,K ,K ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J , J , J , J , J , J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J  ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J , J , J , J , J , J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J  ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J , J , J , J , J , J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J  ,J ,%J ,$J ,#J ,"J ,!J , J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J , J , J , J , J , J ,J ,J ,J ,J ,J ,J ,J  ,J  ,J  ,J  ,J  ,J  ,J  ,J  , J  , J~  , J}  , J|  , J{  ,Jz  ,Jy  ,Jx  ,Jw  ,Jv  ,Ju  ,Jt  ,Js "BJr "BJq "BJp "BJo "BJn "BJm "BJl "BJk "BJj "BJi "BJh "B Jg "B Jf "B Je "B Jd "B Jc "BJb "BJa "BJ` "BJ_ "BJ^ "BJ] "BJ\  "BJ[ "AJZ "AJY "AJX "AJW "AJV "AJU "AJT "AJS "AJR "AJQ "AJP "AJO "A JN "A JM "A JL "A JK "A JJ "AJI "AJH "AJG "AJF "AJE "AJD "AJC  "AJB "@ JA "@ J@ "@ J? "@ J> "@J= "@J< "@J; "@J: "@J9 "@J8 "@J7  "@J6 "?J5 "?J4 "?J3 "?J2 "?J1 "?J0 "? J/ "? J. "? J- "? J, "? J+ "?J* "?J) "?J( "?J' "?J& "?J% "?J$  "?J# "> J" "> J! "> J "> J ">J ">J ">J ">J ">J ">J ">J  ">J "= J "= J "= J "=J "=J "=J "=J "=J "=J "=J  "=J "<J "<J "<J "<J "<J "<J "<J "<J "<J "< J "< J "< J "< I "< I "<I "<I "<I "<I "<I "<I "<I  "  "1I= "0I< "0I; "0I: "0I9 "0I8 "0I7 "0I6 "0I5 "0I4 "0 I3 "0 I2 "0 I1 "0 I0 "0 I/ "0I. "0I- "0I, "0I+ "0I* "0I) "0I(  "0I' "/I& "/I% "/ I$ "/ I# "/ I" "/ I! "/ I "/I "/I "/I "/I "/I "/I "/I  "/I ". I ". I ". I ". I ". I ".I ".I ".I ".I ".I ".I ".I  ".I "-I "-I "-I "-I "-I "-I "-I "-I "-I "-I "-I "-H "- H "- H "- H "- H "- H "-H "-H "-H "-H "-H "-H "-H  "-H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ", H ", H ", H ", H ", H ",H ",H ",H ",H ",H ",H ",H  ",H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+ H "+ H "+ H "+ H "+ H "+H "+H "+H "+H "+H "+H "+H  "+H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "* H "* H "* H "* H "* H "*H "*H "*H "*H "*H "*H "*H  "*H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ") H ") H ") H ") H ") H ")H ")H ")H ")H ")H ")H ")H  ")H "(H "(H "(H "(H "(H "(H~ "(H} "(H| "(H{ "(Hz "(Hy "(Hx "(Hw "(Hv "(Hu "(Ht "(Hs "(Hr "( Hq "( Hp "( Ho "( Hn "( Hm "(Hl "(Hk "(Hj "(Hi "(Hh "(Hg "(Hf  "(He "'Hd "'Hc "'Hb "'Ha "'H` "'H_ "'H^  "'H] "&H\ "&H[ "&HZ "&HY "&HX "&HW "&HV "&HU "&HT "& HS "& HR "& HQ "& HP "& HO "&HN "&HM "&HL "&HK "&HJ "&HI "&HH  "&HG "%&HF "%%HE "%$HD "%#HC "%"HB "%!HA "% H@ "%H? "%H> "%H= "%H< "%H; "%H: "%H9 "%H8 "%H7 "%H6 "%H5 "%H4 "%H3 "%H2 "%H1 "%H0 "%H/ "%H. "% H- "% H, "% H+ "% H* "% H) "%H( "%H' "%H& "%H% "%H$ "%H# "%H"  "%H! "$H "$H "$H "$H "$H "$H "$H "$H "$H "$ H "$ H "$ H "$ H "$ H "$H "$H "$H "$H "$H "$H "$H  "$H "# H "# H "#H "#H "#H "#H "#H "#H "#H  "#H ""H ""G ""G ""G "" G "" G "" G "" G "" G ""G ""G ""G ""G ""G ""G ""G  ""G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "! G "! G "! G "! G "! G "!G "!G "!G "!G "!G "!G "!G  "!G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G " G  " G " G "G "G "G "G "G "G "G  "G "!G " G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G " G " G " G " G " G "G "G "G "G "G "G "G  "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G " G " G " G " G " G "G "G "G "G "G "G "G  "G "G "G "G "G~ "G} "G| "G{ "Gz "Gy "Gx "Gw "Gv "Gu "Gt "Gs "Gr " Gq " Gp " Go " Gn " Gm "Gl "Gk "Gj "Gi "Gh "Gg "Gf  "Ge " Gd " Gc " Gb " Ga " G` "G_ "G^ "G] "G\ "G[ "GZ "GY  "GX "GW "GV "GU "GT "GS "GR "GQ "GP " GO " GN " GM " GL " GK "GJ "GI "GH "GG "GF "GE "GD  "GC " GB " GA " G@ " G? "G> "G= "G< "G; "G: "G9 "G8  "G7 "G6 "G5 "G4 "G3 "G2 "G1 "G0 "G/ "G. "G- " G, " G+ " G* " G) " G( "G' "G& "G% "G$ "G# "G" "G!  "G "G "G "G "G "G " G " G " G " G " G "G "G "G "G "G "G "G  "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G "G " G " G " F " F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F "F "F "F "F " F " F " F " F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F "F "F "F "F "F  "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F " F " F " F " F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F "F "F "F "F "F "F  "F "F " F " F " F " F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F "F " F " F " F " F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F " F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F "F " F " F " F " F " F "F "F "F~ "F} "F| "F{ "Fz  "Fy " Fx " Fw " Fv " Fu " Ft " Fs " Fr " Fq " Fp " Fo " Fn " Fm " Fl " Fk " Fj " Fi " Fh " Fg " Ff " Fe " Fd  " Fc " Fb " Fa " F` " F_ " F^  " F] " F\ " F[ " FZ " FY " FX " FW " FV " FU " FT " FS " FR " FQ " FP " FO " FN  " FM " "FL " !FK " FJ " FI " FH " FG " FF " FE " FD " FC " FB " FA " F@ " F? " F> " F= " F< " F; " F: " F9 " F8 " F7 " F6 " F5 " F4 " F3 " F2 " F1 " F0 " F/ " F. " F- " F,  " F+ " F* " F) " F( " F' " F& " F% " F$ " F# " F" " F! " F " F " F " F " F " F " F " F " F " F  " F "F "F "F "F "F "F "F "F "F " F " F " F " F " F "F "F "F "F "F "F "F  "F "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E " E " E " E " E " E "E "E "E "E "E "E "E  "E " E " E " E " E " E "E "E "E "E "E "E "E  "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E " E " E " E " E " E "E "E "E "E "E "E "E  "E "E "E "E "E "E  "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E " E " E " E " E " E "E "E "E "E "E "E "E  "E "E "E "E "E "E "E "E "E "E " E " E " E " E " E "E "E "E "E "E "E "E  "E  "E  "E  "E  "E  "E  "E  "E  "E~  "E}  "E|  "E{  "Ez  "Ey  "Ex  "Ew  "Ev  "Eu  "Et  " Es  " Er  " Eq  " Ep  " Eo  "En  "Em  "El  "Ek  "Ej  "Ei  "Eh  "Eg Ef  Ee  Ed  Ec  Eb  Ea E` E_ E^ E] E\ E[ EZ  EY  EX  EW  EV  EU  ET ES ER EQ EP EO EN EM  EL  EK  EJ  EI  EH  EG EF EE ED EC EB EA E@  E? E> E= E<  E;  E:  E9  E8  E7 E6 E5 E4 E3 E2 E1 E0  E/ E. E- E,  E+  E*  E)  E(  E' E& E% E$ E# E" E! E  E  E  E  E E E E E E E E  E E E E E  E  E  E  E  E E E E E E E E  E  E  E  E  D   D   D   D   D   D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D   D  D  D  D  D  D  D  D  D  D   D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D   D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D  D   D D D D D  D  D  D  D  D D D D D D D D  D D D D D D D D D D D D D D D D D  D  D  D  D  D D D D D D D D  D  D  D  D  D D D D D~ D} D| D{  Dz Dy Dx Dw Dv Du Dt  Ds  Dr  Dq  Dp  Do Dn Dm Dl Dk Dj Di Dh  Dg Df De Dd Dc  Db  Da  D`  D_  D^ D] D\ D[ DZ DY DX DW  DV DU DT DS DR DQ DP DO DN DM  DL  DK  DJ  DI  DH DG DF DE DD DC DB DA  D@ D? D> D= D< D; D: D9 D8 D7 D6 D5 D4 D3  D2  D1  D0  D/  D. D- D, D+ D* D) D( D'  D&  D%  D$  D#  D"  D!   D   D   D   D   D  D  D  D  D  D  D  D  D D D D D D D D D D D D D D D D D D D  D  D  C  C  C C C C C C C C  C !C  C C C C C C C C C C C C C C C C C C C  C  C  C  C  C C C C C C C C  C C C C C C C C C C C C C C C  C  C  C  C  C C C C C C C C  C C C C C C C C C C C C C C C C  C  C  C  C  C C C C C C C C  C C C C C C C C C C C ,L /h|pdXL@4(~~~~~~~~~~~~u~i~]~Q~E~9~-~!~~ }}}}}}}}}}}}y}m}a}V}J}>}2}&}}}|||||||||||~|r|f|Z|O|C|7|+|||{{{{{{{{{{{{x{l{`{T{H{<{0{${{ {zzzzzzzzzzz|zpzdzXzLz@z4z(zzzyyyyyyyyyyyyuyiy]yQyEy9y-y!yy xxxxxxxxxxxxzxnxbxVxJx>x2x&xxxwwwwwwwwwww~wrwfwZwNwBw6w*wwwvvvvvvvvvvvvwvkv_vSvGv;v/v#vv uuuuuuuuuuuu{uoucuWuKu?u3u'uuuttttttttttttttht\tPtDt8t,t ttssssssssssssysmsasUsIs=s1s%ss srrrrrrrrrrr~rrrfrZrNrBr6r*rrrqqqqqqqqqqqqwqkq_qSqGq;q/q#qq pppppppppppp{popcpXpLp@p4p(pppooooooooooootoho]oQoEo9o-o!oo nnnnnnnnnnnnynmnanUnIn=n1n%nnnmmmmmmmmmmm~mrmfmZmNmBm7m+mmmllllllllllllxlll`lTlHl_2_&___^^^^^^^^^^^~^r^f^Z^N^B^6^*^^^]]]]]]]]]]]]w]k]_]S]G];]/]#]] \\\\\\\\\\\\{\o\c\W\K\?\3\'\\\[[[[[[[[[[[[[u[j[_[T[I[>[3[([[[ZZZZZZZZZZZZwZkZ_ZSZGZ;Z/Z#ZZ ZYYYYYYYYYYY|YpYdYXYLY@Y4Y(YYYXXXXXXXXXXXXtXhX\XPXDX8X,X XXWWWWWWWWWWWWxWlW`WTWHWN2N&NNNMMMMMMMMMMMMsMgM[MOMCM7M+MMMLLLLLLLLLLLLxLlL`LTLHLD2D&DDDCCCCCCCCCCCCsCgC[COCCC7C+CCCBBBBBBBBBBBBxBlB`BTBHB?2?&???>>>>>>>>>>>>s>g>[>O>C>7>+>>>============w=k=_=S=G=;=/=#== =<<<<<<<<<<<|020&000///////////~/r/f/Z/N/B/6/*///............w.k._.S.G.;./.#.. ------------{-o-c-W-L-@-4-(---,,,,,,,,,,,,t,h,\,P,D,8,,, ,,++++++++++++y+m+a+U+I+=+1+&+++***********~*r*f*Z*N*B*6*****))))))))))))v)j)_)S)G);)/)#)) (((((((((((({(o(c(W(K(?(3('(((''''''''''''t'h'\'P'D'8',' ''&&&&&&&&&&&&y&m&a&U&I&=&1&%&& &%%%%%%%%%%%~%r%f%Z%N%B%6%*%%%$$$$$$$$$$$$v$j$^$R$F$:$.$"$$ ############z#n#b#W#K#?#3#'###""""""""""""s"g"["O"C"7"+" ""!!!!!!!!!!!!x!l!`!T!H!2&~rfZNB6*wk_SG;/# {ocWK?3(th TU TU TU TU T U T U T U T U T U TU TU TU TU TU TU TU  TU T%U T$U T#U T"U T!U T U TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU T U T U T U T U T U TU TU TU TU TU TU TU  TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU T U T U T U T U T U TU TU TU TU TU TU TU  TU T1U T0U T/U T.U T-U T,U T+U T*U T)U T(U T'U T&U T%U T$U T#U T"U T!U T U TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU~ TU} TU| T U{ T Uz T Uy T Ux T Uw TUv TUu TUt TUs TUr TUq TUp  TUo  TUn  TUm  TUl  TUk  TUj  TUi  TUh  TUg  T Uf  T Ue  T Ud  T Uc  T Ub  TUa  TU`  TU_  TU^  TU]  TU\  TU[  TUZ J0#UY J0"UX J0!UW J0 UV J0UU J0UT J0US J0UR J0UQ J0UP J0UO J0UN J0UM J0UL J0UK J0UJ J0UI J0UH J0UG J0UF J0UE J0UD J0 UC J0 UB J0 UA J0 U@ J0 U? J0U> J0U= J0U< J0U; J0U: J0U9 J0U8  J0U7 J/U6 J/U5 J/U4 J/U3 J/U2 J/U1 J/U0 J/U/ J/U. J/U- J/ U, J/ U+ J/ U* J/ U) J/ U( J/U' J/U& J/U% J/U$ J/U# J/U" J/U!  J/U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J. U J. U J. U J. U J. U J.U J.U J.U J.U J.U J.U J.U  J.U J-U J-U J-U J-U J-U J-U J-U J-U J-T J-T J-T J-T J- T J- T J- T J- T J- T J-T J-T J-T J-T J-T J-T J-T  J-T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J, T J, T J, T J, T J, T J,T J,T J,T J,T J,T J,T J,T  J,T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+ T J+ T J+ T J+ T J+ T J+T J+T J+T J+T J+T J+T J+T  J+T J*T J*T J*T J*T J*T J*T J*T J* T J* T J* T J* T J* T J*T J*T J*T J*T J*T J*T J*T  J*T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J) T J) T J) T J) T J) T J)T J)T J)T J)T J)T J)T J)T  J)T J(1T J(0T J(/T J(.T J(-T J(,T J(+T J(*T J()T~ J((T} J('T| J(&T{ J(%Tz J($Ty J(#Tx J("Tw J(!Tv J( Tu J(Tt J(Ts J(Tr J(Tq J(Tp J(To J(Tn J(Tm J(Tl J(Tk J(Tj J(Ti J(Th J(Tg J(Tf J(Te J(Td J(Tc J( Tb J( Ta J( T` J( T_ J( T^ J(T] J(T\ J(T[ J(TZ J(TY J(TX J(TW  J(TV J'TU J'TT J'TS J'TR J'TQ J'TP J'TO J'TN J'TM J'TL J'TK J'TJ J'TI J'TH J'TG J'TF J' TE J' TD J' TC J' TB J' TA J'T@ J'T? J'T> J'T= J'T< J'T; J'T:  J'T9 J&T8 J&T7 J&T6 J&T5 J&T4 J&T3 J&T2 J&T1 J&T0 J&T/ J& T. J& T- J& T, J& T+ J& T* J&T) J&T( J&T' J&T& J&T% J&T$ J&T#  J&T" J%T! J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J% T J% T J% T J% T J% T J%T J%T J%T J%T J%T J%T J%T  J%T J$&T J$%T J$$T J$#T J$"T J$!T J$ S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$ S J$ S J$ S J$ S J$ S J$S J$S J$S J$S J$S J$S J$S  J$S J#S J#S J# S J# S J# S J# S J# S J#S J#S J#S J#S J#S J#S J#S  J#S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J" S J" S J" S J" S J" S J"S J"S J"S J"S J"S J"S J"S  J"S J!!S J! S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J! S J! S J! S J! S J! S J!S J!S J!S J!S J!S J!S J!S  J!S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S J S~ J S} J S| J S{ J Sz J Sy J Sx J Sw J Sv J Su J St J Ss J Sr  J Sq JSp JSo JSn JSm JSl J Sk J Sj J Si J Sh J Sg JSf JSe JSd JSc JSb JSa JS`  JS_ JS^ JS] JS\ JS[ JSZ JSY JSX JSW JSV JSU JST JSS JSR J SQ J SP J SO J SN J SM JSL JSK JSJ JSI JSH JSG JSF  JSE JSD JSC JSB JSA JS@ JS? JS> JS= J S< J S; J S: J S9 J S8 JS7 JS6 JS5 JS4 JS3 JS2 JS1  JS0 JS/ JS. JS- JS, JS+ JS* JS) JS( JS' JS& JS% JS$ JS# J S" J S! J S J S J S JS JS JS JS JS JS JS  JS J$S J#S J"S J!S J S JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JS JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR JR JR JR JR JR JR JR JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR JR JR JR JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR J1R J0R J/R J.R J-R J,R J+R J*R J)R J(R J'R J&R J%R J$R J#R J"R J!R J R JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR JR JR~ JR} JR| JR{ JRz JRy JRx JRw JRv JRu JRt JRs JRr JRq JRp JRo JRn J Rm J Rl J Rk J Rj J Ri JRh JRg JRf JRe JRd JRc JRb  JRa J R` JR_ JR^ JR] JR\ JR[ JRZ JRY JRX JRW JRV JRU JRT JRS JRR JRQ JRP JRO JRN J RM J RL J RK J RJ J RI JRH JRG JRF JRE JRD JRC JRB  JRA J1R@ J0R? J/R> J.R= J-R< J,R; J+R: J*R9 J)R8 J(R7 J'R6 J&R5 J%R4 J$R3 J#R2 J"R1 J!R0 J R/ JR. JR- JR, JR+ JR* JR) JR( JR' JR& JR% JR$ JR# JR" JR! JR JR JR JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR JR J R J R J R J R J R JR JR JR JR JR JR JR  JR J R JR JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ J Q J Q J Q J Q J Q JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ  JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ J Q J Q J Q J Q J Q JQ JQ JQ JQ JQ JQ JQ  JQ J?Q J>Q J=Q J J Q= J Q< J Q; J Q:  J Q9 J Q8 J Q7 J Q6 J Q5 J Q4 J Q3 J Q2 J Q1 J Q0 J Q/ J Q. J Q- J Q, J Q+ J Q* J Q) J Q( J Q' J Q& J Q% J Q$ J Q# J Q" J Q!  J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q  J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q J Q  J P JP JP JP JP JP J P J P J P J P J P JP JP JP JP JP JP JP  JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP J P J P J P J P J P JP JP JP JP JP JP JP  JP JP J P J P J P J P J P JP JP JP JP JP JP JP  JP JP JP JP JP J P J P J P J P J P JP JP JP JP JP JP JP  JP JP JP JP JP J P J P J P J P J P JP JP JP JP JP JP JP  JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP JP J P J P J P J P J P JP JP JP JP JP JP JP  JP J P J P JP JP JP JP JP JP JP~  JP}  JP|  JP{  JPz  JPy  JPx  JPw  JPv  JPu  JPt  JPs  JPr  JPq  JPp  JPo  JPn  J Pm  J Pl  J Pk  J Pj  J Pi  JPh  JPg  JPf  JPe  JPd  JPc  JPb  JPa 6P` 6P_ 6P^ 6P] 6P\ 6P[ 6PZ 6PY 6PX 6 PW 6 PV 6 PU 6 PT 6 PS 6PR 6PQ 6PP 6PO 6PN 6PM 6PL  6PK 6PJ 6PI 6PH 6PG 6PF 6PE 6PD 6PC 6PB 6 PA 6 P@ 6 P? 6 P> 6 P= 6P< 6P; 6P: 6P9 6P8 6P7 6P6  6P5 6BP4 6AP3 6@P2 6?P1 6>P0 6=P/ 6O ,3=O ,3 ,2O= ,2O< ,2O; ,2O: ,2O9 ,2O8  ,2O7 ,1'O6 ,1&O5 ,1%O4 ,1$O3 ,1#O2 ,1"O1 ,1!O0 ,1 O/ ,1O. ,1O- ,1O, ,1O+ ,1O* ,1O) ,1O( ,1O' ,1O& ,1O% ,1O$ ,1O# ,1O" ,1O! ,1O ,1O ,1O ,1O ,1 O ,1 O ,1 O ,1 O ,1 O ,1O ,1O ,1O ,1O ,1O ,1O ,1O  ,1O ,0/O ,0.O ,0-O ,0,O ,0+O ,0*O ,0)O ,0(O ,0'O ,0&O ,0%O ,0$O ,0#O ,0"O ,0!O ,0 O ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0 N ,0 N ,0 N ,0 N ,0 N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N ,0N  ,0N ,/N ,/N ,/N ,/N ,/N ,/N  ,/N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,. N ,. N ,. N ,. N ,. N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N ,.N  ,.N ,-N ,-N ,-N ,-N  ,-N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,, N ,, N ,, N ,, N ,, N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N ,,N  ,,N ,+ N ,+ N ,+ N ,+ N ,+ N ,+N ,+N ,+N ,+N ,+N ,+N ,+N  ,+N ,*N ,*N ,*N ,*N ,*N ,*N ,*N ,*N ,*N ,* N ,* N ,* N ,* N ,* N ,*N ,*N~ ,*N} ,*N| ,*N{ ,*Nz ,*Ny  ,*Nx ,)Nw ,)Nv ,)Nu ,)Nt ,)Ns ,) Nr ,) Nq ,) Np ,) No ,) Nn ,)Nm ,)Nl ,)Nk ,)Nj ,)Ni ,)Nh ,)Ng  ,)Nf ,(Ne ,(Nd ,(Nc ,( Nb ,( Na ,( N` ,( N_ ,( N^ ,(N] ,(N\ ,(N[ ,(NZ ,(NY ,(NX ,(NW  ,(NV ,'NU ,'NT ,'NS ,'NR ,'NQ ,' NP ,' NO ,' NN ,' NM ,' NL ,'NK ,'NJ ,'NI ,'NH ,'NG ,'NF ,'NE  ,'ND ,&NC ,&NB ,&NA ,&N@ ,&N? ,&N> ,&N= ,&N< ,&N; ,&N: ,&N9 ,&N8 ,&N7 ,&N6 ,&N5 ,& N4 ,& N3 ,& N2 ,& N1 ,& N0 ,&N/ ,&N. ,&N- ,&N, ,&N+ ,&N* ,&N)  ,&N( ,%N' ,%N& ,%N% ,%N$ ,%N# ,%N" ,%N! ,%N ,% N ,% N ,% N ,% N ,% N ,%N ,%N ,%N ,%N ,%N ,%N ,%N  ,%N ,$ N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$N ,$ M ,$ M ,$ M ,$ M ,$ M ,$M ,$M ,$M ,$M ,$M ,$M ,$M  ,$M ,#M ,#M ,#M ,#M ,#M ,#M ,# M ,# M ,# M ,# M ,# M ,#M ,#M ,#M ,#M ,#M ,#M ,#M  ,#M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ," M ," M ," M ," M ," M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M ,"M  ,"M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,! M ,! M ,! M ,! M ,! M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M ,!M  ,!M , ,M , +M , *M , )M , (M , 'M , &M , %M , $M , #M , "M , !M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M , M  , M ,(M ,'M ,&M ,%M ,$M ,#M~ ,"M} ,!M| , M{ ,Mz ,My ,Mx ,Mw ,Mv ,Mu ,Mt ,Ms ,Mr ,Mq ,Mp ,Mo ,Mn ,Mm ,Ml ,Mk ,Mj ,Mi , Mh , Mg , Mf , Me , Md ,Mc ,Mb ,Ma ,M` ,M_ ,M^ ,M]  ,M\ ,M[ ,MZ ,MY ,MX ,MW ,MV ,MU ,MT ,MS ,MR ,MQ , MP , MO , MN , MM , ML ,MK ,MJ ,MI ,MH ,MG ,MF ,ME  ,MD , MC ,MB ,MA ,M@ ,M? ,M> ,M= ,M< ,M; ,M: ,M9 ,M8 ,M7 ,M6 ,M5 ,M4 ,M3 ,M2 ,M1 , M0 , M/ , M. , M- , M, ,M+ ,M* ,M) ,M( ,M' ,M& ,M%  ,M$ ,M# ,M" ,M! ,M , M , M , M , M , M ,M ,M ,M ,M ,M ,M ,M  ,M ,M ,M ,M ,M ,M ,M ,M ,M ,M , M , M , M , M , M ,M ,M ,M ,M ,M ,L ,L  ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L , L , L , L , L , L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L  ,L ,&L ,%L ,$L ,#L ,"L ,!L , L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L ,L , L , L , L , L , L ,L TU >|pdYMA5)~~~~~~~~~~~~u~i~]~Q~E~9~-~!~~ }}}}}}}}}}}}z}n}b}V}J}>}2}&}}}||||||||||||s|g|[|O|C|7|+|||{{{{{{{{{{{{x{l{`{T{H{<{0{${{ {zzzzzzzzzzz|zpzdzXzLz@z5z)zzzyyyyyyyyyyyyuyiy]yQyEy:y.y"yy xxxxxxxxxxxxzxnxbxVxJx>x2x&xxxwwwwwwwwwww~wrwfwZwNwBw6w*wwwvvvvvvvvvvvvzvovdvYvNvCv8v-v"vv vuuuuuuuuuuu|upuduXuLu@u4u(uuuttttttttttttvtjt^tRtFt:t.t"tt ssssssssssss{soscsWsKs?s3s(sssrrrrrrrrrrrrurir]rQrEr9r-r!rr qqqqqqqqqqqqzqnqbqVqJq?q3q'qqqpppppppppppptphp\pPpDp8p,p ppooooooooooooyomoaoUoIo=o2o&ooonnnnnnnnnnnnsngn[nOnCn7n+nnnmmmmmmmmmmmmxmlmbmWmLmAm6m+m mm lllllllllllllzlnlblVlJl>l2l&lllkkkkkkkkkkk~krkfkZkNkBk6k*kkkjjjjjjjjjjjjwjkj_jSjGj;j/j#jj jiiiiiiiiiiii~isihi\iPiDi8i,i iihhhhhhhhhhhhyhmhahUhIh=h1h%hh hggggggggggg~grgfg[gOgCg7g+gggffffffffffffwfkf_fSfGf;f/f#ff feeeeeeeeeee|eqeeeYeMeAe5e)eeeddddddddddddvdjd^dRdFd:d.d"dd cccccccccccc{cocccWcMcBc7c,c!cc cbbbbbbbbbbbb|bqbgb\bQbFb;b0b%bbbaaaaaaaaaaaa|apadaXaLa@a5a)aaa````````````v`j`^`R`F`<`1`&```_____________t_h_\_P_D_8_,_ __^^^^^^^^^^^^y^m^b^V^J^>^2^&^^^]]]]]]]]]]]]s]g][]O]C]7]+]]]\\\\\\\\\\\\x\l\`\U\I\=\1\%\\ \[[[[[[[[[[[}[q[g[\[Q[F[;[0[%[[[ZZZZZZZZZZZZzZnZbZVZJZ>Z2Z'ZZZYYYYYYYYYYYYsYgY[YOYEY:Y/Y$YYYXXXXXXXXXXXX~XrXfXZXNXBX6X*XXXWWWWWWWWWWWWwWkW_WSWGW;W/W#WW VVVVVVVVVVVVVwVlVaVVVKV@V5V*VVV UUUUUUUUUUUU{UoUcUWUKU@U4U(UUUTTTTTTTTTTTTtThT\TRTGT>>>>>>>>>>}>q>f>Z>N>B>6>*>>>============v=j=^=R=F=:=.="== <<<<<<<<<<<<{727&77766666666666~6r6f6Z6O6C676+666555555555555w5k5_5S5G5;5/5#55 444444444444{4o4c4W4K4?434'444333333333333t3h3\3P3D383,3 33222222222222x2l2`2T2H2<202$22 211111111111|1p1d1X1L1A151)111000000000000u0i0]0Q0E090-0!00 ////////////z/n/b/V/J/>/2/&///...........~.r.f.Z.N.B.6.*...------------w-k-_-S-G-;-/-#-- ,,,,,,,,,,,,{,p,d,X,L,@,4,(,,,++++++++++++t+h+\+P+D+8+-+!++ ************y*m*a*U*I*=*1*%** *)))))))))))~)r)f)Z)N)B)6)*)))((((((((((((v(j(^(R(F(:(.(#(( ''''''''''''{'o'c'W'K'?'3'''''&&&&&&&&&&&&t&h&\&P&D&8&,& &&%%%%%%%%%%%%x%l%`%T%H%<%0%$%% %$$$$$$$$$$$|$p$e$Y$M$A$5$)$$$############u#i#]#Q#E#9#-#!## """"""""""""y"m"a"U"I">"2"&"""!!!!!!!!!!!~!r!f!Z!N!B!6!*!!! v k _ S G ; / #  {ocWK?3'sg[OC7+xl`TH<0$ |pdXL@4(ui]QE9-! ymaUI=1% }qeYMA5)ui^RF:." znbVJ>2&~rfZNB6*vj^RG;/# {ocYNC8-" }rg\QF;0%  +_2  *_1  )_0  (_/  '_.  &_-  %_,  $_+  #_*  "_)  !_(   _'  _&  _%  _$  _#  _"  _!  _  _  _  _  _  _  _  _  _  _  _  _   _   _   _   _   _  _  _  _  _  _  _  _  _ _ _ _ _ _ _ _  _  ^  ^  ^  ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^  ^ B^ A^ @^ ?^ >^ =^ <^ ;^ :^ 9^ 8^ 7^ 6^ 5^ 4^ 3^ 2^ 1^ 0^ /^ .^ -^ ,^ +^ *^ )^ (^ '^ &^ %^ $^ #^ "^ !^  ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^  ^  ^  ^  ^  ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^  ^ K^ J^ I^ H^ G^ F^ E^ D^ C^ B^ A^ @^ ?^ >^ =^ <^ ;^ :^ 9^ 8^ 7^ 6^ 5^ 4^ 3^ 2^ 1^ 0^ /^ .^ -^ ,^ +^ *^ )^ (^ '^ &^ %^ $^ #^ "^ !^  ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^~ ^} ^| ^{ ^z ^y ^x ^w ^v ^u ^t  ^s  ^r  ^q  ^p  ^o ^n ^m ^l ^k ^j ^i ^h  ^g .^f -^e ,^d +^c *^b )^a (^` '^_ &^^ %^] $^\ #^[ "^Z !^Y  ^X ^W ^V ^U ^T ^S ^R ^Q ^P ^O ^N ^M ^L ^K ^J ^I ^H ^G ^F  ^E  ^D  ^C  ^B  ^A ^@ ^? ^> ^= ^< ^; ^:  ^9 3^8 2^7 1^6 0^5 /^4 .^3 -^2 ,^1 +^0 *^/ )^. (^- '^, &^+ %^* $^) #^( "^' !^&  ^% ^$ ^# ^" ^! ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^  ^  ^  ^  ^  ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^  ^ '^ &^ %^ $^ #^ "^ !]  ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ]  ]  ]  ]  ]  ] ] ] ] ] ] ] ]  ] .] -] ,] +] *] )] (] '] &] %] $] #] "] !]  ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ]  ]  ]  ]  ]  ] ] ] ] ] ] ] ]  ] .] -] ,] +] *] )] (] '] &] %] $] #] "] !]  ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ]  ]  ]  ]  ]  ] ] ] ] ] ] ] ]  ] "] !]  ] ] ]~ ]} ]| ]{ ]z ]y ]x ]w ]v ]u ]t ]s ]r ]q ]p ]o ]n  ]m  ]l  ]k  ]j  ]i ]h ]g ]f ]e ]d ]c ]b  ]a ]` ]_ ]^ ]] ]\ ][ ]Z ]Y ]X ]W ]V ]U ]T ]S ]R ]Q ]P  ]O  ]N  ]M  ]L  ]K ]J ]I ]H ]G ]F ]E ]D  ]C #]B "]A !]@  ]? ]> ]= ]< ]; ]: ]9 ]8 ]7 ]6 ]5 ]4 ]3 ]2 ]1 ]0 ]/ ]. ]-  ],  ]+  ]*  ])  ]( ]' ]& ]% ]$ ]# ]" ]!  ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ] ]  ]  ]  ]  ]  ] ] ] ] ] ] ] ]  ] ] ] ] ] ] \ \ \ \ \ \ \ \ \ \  \  \  \  \  \ \ \ \ \ \ \ \  \ '\ &\ %\ $\ #\ "\ !\  \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \  \  \  \  \  \ \ \ \ \ \ \ \  \ $\ #\ "\ !\  \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \ \  \  \  \  \  \ \ \ \ \ \ \ \  \  :\  9\  8\  7\  6\  5\  4\  3\  2\  1\  0\  /\  .\  -\  ,\  +\  *\  )\  (\  '\  &\  %\  $\  #\  "\  !\  \  \  \  \  \  \~  \}  \|  \{  \z  \y  \x  \w  \v  \u  \t  \s  \r  \q  \p  \o  \n  \m  \l  \k  \j  \i  \h  \g  \f  \e   \d  2\c  1\b  0\a  /\`  .\_  -\^  ,\]  +\\  *\[  )\Z  (\Y  '\X  &\W  %\V  $\U  #\T  "\S  !\R  \Q  \P  \O  \N  \M  \L  \K  \J  \I  \H  \G  \F  \E  \D  \C  \B  \A  \@  \?  \>  \=  \<  \;  \:  \9  \8  \7  \6  \5  \4  \3   \2  \1  \0  \/  \.  \-  \,  \+  \*  \)  \(  \'  \&  \%  \$  \#  \"  \!  \  \  \  \  \  \  \  \  \  \  \  \   \  *\  )\  (\  '\  &\  %\  $\  #\  "\  !\  \  \  \  \  \  \  \  \  \  \  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [   [  &[  %[  $[  #[  "[  ![  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [  [   [ "[ ![  [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [  [  [  [  [  [ [ [ [ [ [ [ [  [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ [  [  [  [  [  [ [ [ [ [ [ [ [  [ "[ ![  [ [ [ [ [~ [} [| [{ [z [y [x [w [v [u [t [s [r [q [p  [o  [n  [m  [l  [k [j [i [h [g [f [e [d  [c 0[b /[a .[` -[_ ,[^ +[] *[\ )[[ ([Z '[Y &[X %[W $[V #[U "[T ![S  [R [Q [P [O [N  [L [K [J [I [H [G [F [E [D [C [B [A [@  [?  [>  [=  [<  [; [: [9 [8 [7 [6 [5 [4  [3 [2 [1 [0 [/ [. [- [, [+ [* [) [( ['  [&  [%  [$  [#  [" [! [ [ [ [ [ [  [ [ [ [ [  [  [  [  [  [ [ [ [ [ [ [ [  [ [ [ [ [ [ [ [ [ [ Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z   Z   Z   Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z  Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z   Z   Z   Z   Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z   Z  Z  Z  Z  Z  Z  Z~  Z}  Z|  Z{  Zz  Zy  Zx  Zw   Zv  Zu  Zt  Zs  Zr  Zq  Zp  Zo  Zn  Zm  Zl  Zk  Zj  Zi  Zh  Zg  Zf   Ze  Zd  Zc  Zb  Za  Z`  Z_  Z^  Z]  Z\  Z[  ZZ   ZY  ZX  ZW  ZV  ZU  ZT  ZS  ZR  ZQ  ZP  ZO  ZN  ZM  ZL  ZK  ZJ  ZI   ZH ZG ZF ZE ZD ZC ZB ZA Z@ Z? Z>  Z=  Z<  Z;  Z:  Z9 Z8 Z7 Z6 Z5 Z4 Z3 Z2  Z1 Z0  Z/  Z.  Z-  Z,  Z+ Z* Z) Z( Z' Z& Z% Z$  Z# Z" Z!  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Z Z Z Z  Z Z  Z  Z  Z  Z  Z Z Z Z Y Y Y Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y   Y   Y   Y   Y   Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y   Y   Y   Y   Y   Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y   Y   Y   Y~   Y}   Y|  Y{  Yz  Yy  Yx  Yw  Yv  Yu  Yt Ys Yr Yq Yp Yo Yn  Ym  Yl  Yk  Yj  Yi Yh Yg Yf Ye Yd Yc Yb  Ya Y` Y_ Y^ Y] Y\ Y[ YZ  YY  YX  YW  YV  YU YT YS YR YQ YP YO YN  YM  YL  YK  YJ  YI   YH   YG   YF   YE   YD  YC  YB  YA  Y@  Y?  Y>  Y=  Y< Y; Y: Y9 Y8 Y7 Y6  Y5  Y4  Y3  Y2  Y1 Y0 Y/ Y. Y- Y, Y+ Y*  Y)  Y(  Y'  Y&  Y%  Y$ Y# Y" Y! Y Y Y Y  Y  Y  Y   Y   Y   Y   Y   Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y  Y Y Y Y Y Y Y Y  Y  Y  Y  Y  Y Y X X X X X X  X X X X  X  X  X  X  X X X X X X X X  X X X  X  X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X  X   X   X   X   X   X  X  X  X  X  X  X  X  X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X X X X X X X X  X  X  X  X  X   X   X   X~   X}   X|  X{  Xz  Xy  Xx  Xw  Xv  Xu  Xt  |Xs  |Xr  |Xq  |Xp  |Xo  |Xn  |Xm  |Xl  | Xk  | Xj  | Xi  | Xh  | Xg  |Xf  |Xe  |Xd  |Xc  |Xb  |Xa  |X`  |X_ r X^ r X] r X\ r X[ r XZ r XY r XX r XW r XV r XU r XT r XS r XR r XQ  r XP rXO r XN r XM r XL r XK r XJ rXI rXH rXG rXF rXE rXD rXC  rXB rXA rX@ rX? rX> r X= r X< r X; r X: r X9 rX8 rX7 rX6 rX5 rX4 rX3 rX2  rX1 rX0 r X/ r X. r X- r X, r X+ rX* rX) rX( rX' rX& rX% rX$  rX# rX" rX! rX rX rX rX rX rX rX rX rX rX rX rX r X r X r X r X r X rX rX rX rX rX rX rX  rX r X r X r X r X r X rX rX rX rW rW rW rW  rW rW rW r W r W r W r W r W rW rW rW rW rW rW rW  rW rW rW rW r W r W r W r W r W rW rW rW rW rW rW rW  rW  rW  rW  r W  r W  r W  r W  r W  rW  rW  rW  rW  rW  rW  rW  rW hW hW hW hW hW hW hW hW h W h W h W h W h W hW hW hW hW hW hW hW  hW h W hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW hW h W h W h W h W h W hW hW hW hW hW hW hW  hW  hW  hW  hW  hW  hW  hW  hW  h W  h W  h W  h W  h W  hW  hW  hW  hW  hW  hW  hW  hW ^ W ^W ^W ^W ^W ^W~ ^W} ^W|  ^W{ ^ Wz ^ Wy ^ Wx ^ Ww ^ Wv ^ Wu ^ Wt ^ Ws ^ Wr ^ Wq ^ Wp ^ Wo ^ Wn ^ Wm ^ Wl  ^ Wk ^ Wj ^ Wi ^ Wh ^ Wg ^ Wf ^ We ^ Wd ^ Wc ^ Wb ^ Wa ^ W` ^ W_ ^ W^  ^ W] ^ W\ ^ W[ ^ WZ ^ WY ^ WX ^ WW ^ WV ^ WU ^ WT ^ WS ^ WR  ^ WQ ^ WP ^ WO ^ WN ^ WM ^ WL ^ WK ^ WJ ^ WI ^ WH ^ WG ^ WF ^ WE ^ WD ^ WC  ^ WB ^ WA ^ W@ ^ W? ^ W> ^ W= ^ W< ^ W; ^ W: ^ W9 ^ W8 ^ W7 ^ W6 ^ W5 ^ W4 ^ W3 ^ W2  ^ W1 ^W0 ^ W/ ^ W. ^ W- ^ W, ^ W+ ^W* ^W) ^W( ^W' ^W& ^W% ^W$  ^W# ^W" ^W! ^W ^ W ^ W ^ W ^ W ^ W ^W ^W ^W ^W ^W ^W ^W  ^W ^ W ^ W ^ W ^W ^W ^W ^W ^W ^W ^W  ^W ^W ^W ^ W ^ W ^ W ^ W ^ W ^W ^V ^V ^V ^V ^V ^V  ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^ V ^ V ^ V ^ V ^ V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V  ^V ^V ^V ^V ^V  ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^ V ^ V ^ V ^ V ^ V ^V ^V ^V ^V ^V ^V ^V  ^V  ^ V  ^ V  ^ V  ^V  ^V  ^V  ^V  ^V  ^V  ^V  ^V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V  T V T -V T ,V T +V T *V T )V T (V T 'V T &V T %V T $V T #V T "V T !V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V T V  T V T V T V T V T V T V T V T V~ T V} T V| T V{ T Vz T Vy T Vx T Vw T Vv T Vu T Vt T Vs T Vr T Vq  T Vp T Vo T Vn T Vm T Vl T Vk T Vj T Vi T Vh T Vg T Vf T Ve T Vd T Vc T Vb T Va T V` T V_ T V^ T V] T V\ T V[ T VZ T VY T VX T VW T VV  T VU TVT TVS TVR TVQ TVP TVO TVN TVM TVL TVK TVJ TVI TVH TVG T VF T VE T VD T VC T VB TVA TV@ TV? TV> TV= TV< TV;  TV: TV9 TV8 TV7 TV6 TV5 TV4 TV3 TV2 TV1 TV0 TV/ TV. TV- TV, TV+ T V* T V) T V( T V' T V& TV% TV$ TV# TV" TV! TV TV  TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV TV T V T V T V T V T V TV TV TV TV TV TV TV  TV TV TV TU TU TU TU TU TU TU TU TU TU  ,_3 1j}qeYMA5)~~~~~~~~~~~~v~j~^~R~F~:~.~"~~ }}}}}}}}}}}}z}n}b}V}J}>}2}&}}}||||||||||||s|g|[|O|C|7|+|||{{{{{{{{{{{{w{k{_{S{G{;{/{#{{ {zzzzzzzzzzz|zpzdzXzLz@z4z(zzzyyyyyyyyyyyytyhy\yPyDy8y,y yy xxxxxxxxxxxxyxmxaxUxIx=x1x%xx xwwwwwwwwwww}wqwewYwMwAw5w)wwwvvvvvvvvvvvvvvjv^vRvFv:v.v"vv uuuuuuuuuuuuzunubuVuJu>u2u&uuuttttttttttttstgt[tOtCt7t+tttsssssssssssswsks_sSsGs;s/s#ss rrrrrrrrrrrr|rprdrXrLr@r4r(rrrqqqqqqqqqqqqtqhq\qPqDq8q,q qqppppppppppppypmpapUpIp=p1p%pp pooooooooooo}oqoeoYoMoAo5o)ooonnnnnnnnnnnnunin]nQnEn9n.n"nn mmmmmmmmmmmmzmnmbmVmJm>m2m&mmmllllllllllllslgl[lOlCl7l+lllkkkkkkkkkkkkwkkk_kSkGk;k/k#kk jjjjjjjjjjjj|jpjdjXjLj@j4j(jjjiiiiiiiiiiiitihi\iPiDi8i,i iihhhhhhhhhhhhyhmhahUhIh=h1h%hh hggggggggggg}gqgegYgMgAg5g)gggffffffffffffufif]fQfEf9f-f!ff eeeeeeeeeeeezenebeVeJe>e2e&eeeddddddddddd~drdfdZdNdBd6d*dddccccccccccccvcjc^cRcGc;c/c#cc bbbbbbbbbbbb{bobcbYbNbCb8b-b"bb baaaaaaaaaaaa}araga\aQaFa;a0a%aaa`````````````u`j`_`T`I`>`3`(```_____________x_m_b_W_L_A_6_+_ __ ^^^^^^^^^^^^}^q^e^Y^M^A^5^)^^^]]]]]]]]]]]]u]i]]]Q]E]9]-]!]] \\\\\\\\\\\\z\n\b\V\J\>\2\&\\\[[[[[[[[[[[~[r[f[Z[N[B[6[*[[[ZZZZZZZZZZZZwZkZ_ZSZGZ;Z/Z#ZZ YYYYYYYYYYYY{YoYcYWYKY?Y3Y'YYYXXXXXXXXXXXXtXhX\XPXDX8X,X XXWWWWWWWWWWWWxWlW`WTWHWT2T&TTTSSSSSSSSSSS~SrSfSZSNSBS6S*SSSRRRRRRRRRRRRvRjR^RRRFR:R/R#RR QQQQQQQQQQQQ{QoQcQWQKQ?Q3Q'QQQPPPPPPPPPPPPsPgP[POPCP7P+PPPOOOOOOOOOOOOxOlO`OTOHOI2I&IIIHHHHHHHHHHH~HrHfHZHNHBH6H+HHHGGGGGGGGGGGGwGkG_GSGGG;G/G#GG FFFFFFFFFFFF{FoFcFWFKF?F3F'FFFEEEEEEEEEEEEsEhE\EPEDE8E,E EEDDDDDDDDDDDDxDlD`DTDHDA2A&AAA@@@@@@@@@@@@s@g@[@O@C@7@+@@@????????????w?k?_?S?G?;?0?$?? ?>>>>>>>>>>>|>p>d>X>L>@>4>(>>>============u=i=]=Q=E=9=-=!== <<<<<<<<<<<939'999888888888888s8g8[8O8C878+888777777777777w7k7_7S7G7;7/7#77 766666666666|6p6d6X6L6@646(666555555555555t5h5\5P5D595-5!55 444444444444y4m4a4U4I4=414%44 433333333333}3q3e3Y3M3A353)333222222222222u2i2]2Q2E292-2!22 111111111111z1n1b1V1J1>121&11100000000000~0r0f0Z0N0B060*000////////////v/j/^/R/G/;///#// ............{.o.c.W.K.?.3.'...------------s-g-[-O-C-7-+---,,,,,,,,,,,,,u,j,_,T,I,>,3,(,,,+++++++++++++x+m+b+W+L+A+6+++ ++ *************x*l*`*T*H*<*0*$** *)))))))))))|)q)e)Y)M)A)5)))))((((((((((((u(i(](Q(E(9(-(!(( ''''''''''''z'n'b'V'J'>'2'&'''&&&&&&&&&&&~&r&f&Z&N&B&6&*&&&%%%%%%%%%%%%v%j%^%R%F%;%/%#%% $$$$$$$$$$$${$o$c$W$K$?$3$'$$$############s#g#[#O#C#7#+###""""""""""""x"l"`"T"H"<"0"$"" "!!!!!!!!!!!|!p!d!X!L!@!4!(!!! t h \ P D 8 ,  ymaUI=1% }qeYMA5)ui]QE:." znbVJ>2&~rfZNB6*wk_SG;/# {ocWK?3'th\PD8, xl`TH<0$ }qeYMA5)ui]QE9-! ymaUI=1% ~rfZNB6*vj  !he  hd  hc  hb  ha  h`  h_  h^  h]  h\  h[  hZ  hY  hX  hW  hV  hU  hT  hS  hR  hQ  hP  hO  hN  hM  hL  hK  hJ  hI  hH  hG  hF   hE  9hD  8hC  7hB  6hA  5h@  4h?  3h>  2h=  1h<  0h;  /h:  .h9  -h8  ,h7  +h6  *h5  )h4  (h3  'h2  &h1  %h0  $h/  #h.  "h-  !h,  h+  h*  h)  h(  h'  h&  h%  h$  h#  h"  h!  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h   h  *h  )h  (h  'h  &h  %h  $h  #h  "h  !h  h  h  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g   g  )g  (g  'g  &g  %g  $g  #g  "g  !g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g  g   g ;g :g 9g 8g 7g 6g 5g 4g 3g 2g 1g 0g /g .g -g ,g +g *g )g (g 'g &g %g $g #g "g !g  g g g g g g g g g g g g g g g g g g g  g  g  g  g  g g g g g g g g  g~ 5g} 4g| 3g{ 2gz 1gy 0gx /gw .gv -gu ,gt +gs *gr )gq (gp 'go &gn %gm $gl #gk "gj !gi  gh gg gf ge gd gc gb ga g` g_ g^ g] g\ g[ gZ gY gX gW gV  gU  gT  gS  gR  gQ gP gO gN gM gL gK gJ  gI GgH FgG EgF DgE CgD BgC AgB @gA ?g@ >g? =g>   f=  f<  f;  f:   f9   f8   f7   f6   f5  f4  f3  f2  f1  f0  f/  f.  f- 5f, 4f+ 3f* 2f) 1f( 0f' /f& .f% -f$ ,f# +f" *f! )f (f 'f &f %f $f #f "f !f  f f f f f f f f f f f f f f f f f f f  f  f  f  f  f e e e e e e e  e 8e 7e 6e 5e 4e 3e 2e 1e 0e /e .e -e ,e +e *e )e (e 'e &e %e $e #e "e !e  e e e e e e e e e e e e e e e e e e e  e  e  e  e  e e e e e e e e  e Ge Fe Ee De Ce Be Ae @e ?e >e =e  e= e< e; e: e9 e8 e7 e6 e5 e4 e3 e2 e1  e0  e/  e.  e-  e, e+ e* e) e( e' e& e%  e$ 0e# /e" .e! -e ,e +e *e )e (e 'e &e %e $e #e "e !e  e e e e e e e e e e e e e e e e e e e  e  d  d  d  d d d d d d d d  d +d *d )d (d 'd &d %d $d #d "d !d  d d d d d d d d d d d d d d d d d d d  d  d  d  d  d d d d d d d d  d %d $d #d "d !d  d d d d d d d d d d d d d d d d d d d  d  d  d  d  d d d d d d d d  d d d d d d d d d d d d d d d d d d d  d  d  d  d  d d d d d d d d  d  d d d d d d d~ d} d| d{ dz dy dx dw dv du dt ds dr  dq  dp  do  dn  dm dl dk dj di dh dg df  de #dd "dc !db  da d` d_ d^ d] d\ d[ dZ dY dX dW dV dU dT dS dR dQ dP dO  dN  dM  dL  dK  dJ dI dH dG dF dE dD dC  dB  #dA  "d@  !d?  d>  d=  d<  d;  d:  d9  d8  d7  d6  d5  d4  d3  d2  d1  d0  d/  d.  d-  d,  d+  d*  d)  d(  d'  d&  d%  d$  d#  d"  d!  d   d  ;d  :d  9d  8d  7d  6d  5d  4d  3d  2d  1d  0d  /d  .d  -d  ,d  +d  *d  )d  (d  'd  &d  %d  $d  #d  "d  !d  d  d  d  d  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c   c  6c  5c  4c  3c  2c  1c  0c  /c  .c  -c  ,c  +c  *c  )c  (c  'c  &c  %c  $c  #c  "c  !c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c   c  *c  )c  (c  'c  &c  %c  $c  #c  "c  !c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c  c   c  >c  =c  0c= /c< .c; -c: ,c9 +c8 *c7 )c6 (c5 'c4 &c3 %c2 $c1 #c0 "c/ !c.  c- c, c+ c* c) c( c' c& c% c$ c# c" c! c c c c c c  c  c  c  c  c c c c c c c c  c 2c 1c 0c /c .c -c ,c +c *c )c (c 'c &c %c $b #b "b !b  b b b b b b b b b b b b b b b b b b b  b  b  b  b  b b b b b b b b  b 1b 0b /b .b -b ,b +b *b )b (b 'b &b %b $b #b "b !b  b b b b b b b b b b b b b b b b b b b  b  b  b  b  b b b b b b b b  b 'b &b %b $b #b "b !b  b b b b b b b b b b b b b b b b b b b  b  b  b  b  b b b b b b b b  b ,b +b *b )b (b 'b~ &b} %b| $b{ #bz "by !bx  bw bv bu bt bs br bq bp bo bn bm bl bk bj bi bh bg bf be  bd  bc  bb  ba  b` b_ b^ b] b\ b[ bZ bY  bX &bW %bV $bU #bT "bS !bR  bQ bP bO bN bM bL bK bJ bI bH bG bF bE bD bC bB bA b@ b?  b>  b=  b<  b;  b: b9 b8 b7 b6 b5 b4 b3  b2 4b1 3b0 2b/ 1b. 0b- /b, .b+ -b* ,b) +b( *b' )b& (b% 'b$ &b# %b" $b! #b "b !b  b b b b b b b b b b b b b b b b b b b  b  b  b  b  b b b b b b b a  a  Pa  Oa  Na  Ma  La  Ka  Ja  Ia  Ha  Ga  Fa  Ea  Da  Ca  Ba  Aa  @a  ?a  >a  =a  a` =a_  a= a< a; a: a9 a8 a7 a6 a5 a4 a3 a2 a1 a0  a/  a.  a-  a,  a+ a* a) a( a' a& a% a$  a#  %a"  $a!  #a  "a  !a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  a  `   `  ,`  +`  *`  )`  (`  '`  &`  %`  $`  #`  "`  !`  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `   `  !`  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `   `  4`  3`  2`  1`  0`  /`  .`  -`  ,`  +`  *`  )`  (`  '`  &`  %`  $`  #`  "`  !`  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `  `~   `}  2`|  1`{  0`z  /`y  .`x  -`w  ,`v  +`u  *`t  )`s  (`r  '`q  &`p  %`o  $`n  #`m  "`l  !`k  `j  `i  `h  `g  `f  `e  `d  `c  `b  `a  ``  `_  `^  `]  `\  `[  `Z  `Y  `X  `W  `V  `U  `T  `S  `R  `Q  `P  `O  `N  `M  `L   `K &`J %`I $`H #`G "`F !`E  `D `C `B `A `@ `? `> `= `< `; `: `9 `8 `7 `6 `5 `4 `3 `2  `1  `0  `/  `.  `- `, `+ `* `) `( `' `&  `% %`$ $`# #`" "`! !`  ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` `  `  `  `  `  ` ` ` ` ` ` ` `  ` 8_ 7_ 6_ 5_ 4_ 3_ 2_ 1_ 0_ /_ ._ -_ ,_ +_ *_ )_ (_ '_ &_ %_ $_ #_ "_ !_  _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _  _  _  _  _  _ _ _ _ _ _ _ _  _ +_ *_ )_ (_ '_ &_ %_ $_ #_ "_ !_  _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _  _  _  _  _  _ _ _ _ _ _ _ _  _ )_ (_ '_ &_ %_ $_ #_ "_ !_  _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _  _  _  _~  _}  _| _{ _z _y _x _w _v _u  _t #_s "_r !_q  _p _o _n _m _l _k _j _i _h _g _f _e _d _c _b _a _` __ _^  _]  _\  _[  _Z  _Y _X _W _V _U _T _S _R  _Q _P _O _N _M _L _K _J _I _H _G _F _E _D _C _B  _A  _@  _?  _>  _= _< _; _: _9 _8 _7 _6  _5  0s|pdXL@4)~~~~~~~~~~~~u~i~]~Q~E~9~-~!~~ }}}}}}}}}}}}y}m}b}V}J}>}2}&}}}|||||||||||~|r|f|Z|N|B|6|*|||{{{{{{{{{{{{w{k{_{S{G{;{/{#{{ zzzzzzzzzzzz|zpzdzXzLz@z4z(zzzyyyyyyyyyyyytyhy\yPyDy8y,y!yy xxxxxxxxxxxxyxmxaxUxIx=x1x%xx xwwwwwwwwwww~wrwfwZwNwBw6w*wwwvvvvvvvvvvvvvvjv^vRvFv:v.v"vv uuuuuuuuuuuu{uoucuWuKu?u3u'uuuttttttttttttstgt[tOtCt7t+tttssssssssssssxsls`sTsHsf2f&fffeeeeeeeeeeeesege[eOeCe7e+eeeddddddddddddwdkd_dSdGd;d/d#dd cccccccccccc|cpcdcXcLc@c4c(cccbbbbbbbbbbbbtbhb\bPbDb8b,b bbaaaaaaaaaaaayamaaaUaIa=a1a%aa a```````````}`q`e`Y`M`A`5`)```____________v_j_^_R_F_:_._"__ ^^^^^^^^^^^^z^n^b^V^J^>^3^'^^^]]]]]]]]]]]]s]g][]O]C]7]+]]]\\\\\\\\\\\\x\l\`\T\H\<\0\$\\ \[[[[[[[[[[[|[p[d[X[L[@[4[([[[ZZZZZZZZZZZZuZiZ]ZQZEZ9Z-Z!ZZ YYYYYYYYYYYYyYmYaYUYJY>Y2Y&YYYXXXXXXXXXXX~XrXfXZXNXBX6X*XXXWWWWWWWWWWWWvWjW_WSWGW;W/W#WW VVVVVVVVVVVV{VoVcVWVKV?V3V'VVVUUUUUUUUUUUUtUhU\UPUDU8U,U UUTTTTTTTTTTTTxTlT`TTTHTQ2Q&QQQPPPPPPPPPPPPsPgP[POPCP7P+PPPOOOOOOOOOOOOwOkO_OSOGO;O/O#OO NNNNNNNNNNNN|NpNdNXNLN@N4N(NNNMMMMMMMMMMMMtMhM\MPMDM8M,M MM LLLLLLLLLLLLyLmLaLULIL=L1L%LL LKKKKKKKKKKK~KrKfKZKNKBK6K*KKKJJJJJJJJJJJJvJjJ^JRJFJ:J.J"JJ IIIIIIIIIIII{IoIcIWIKI?I3I'IIIHHHHHHHHHHHHtHhH\HPHDH8H,H HHGGGGGGGGGGGGyGmGaGUGIG=G1G%GG GFFFFFFFFFFF}FqFeFYFMFAF5F)FFFEEEEEEEEEEEEvEjE^EREFE:E.E"EE DDDDDDDDDDDDzDnDbDVDJD>D2D&DDDCCCCCCCCCCCCsCgC[COCCC7C+CCCBBBBBBBBBBBBzBoBdBYBNBCB8B-B"BB BAAAAAAAAAAAA}ArAgA\AQAFA;A0A%AA A@@@@@@@@@@@}@q@e@Y@M@A@5@)@@@????????????v?j?^?R?F?:?.?"?? >>>>>>>>>>>>z>n>b>W>K>?>3>'>>>============s=g=[=O=C=7=,= ==<<<<<<<<<<<424&444333333333333s3g3[3O3C373+333222222222222x2l2`2T2I2=212%22 211111111111}1q1e1Y1M1A161*111000000000000v0j0^0R0F0:0.0"00 ////////////{/o/c/W/K/?/3/'///............s.i.^.S.H.=.2.'...-------------w-l-a-V-K-@-5-*---,,,,,,,,,,,,x,l,`,U,I,=,1,%,, ,+++++++++++}+q+e+Y+M+B+6+*+++************v*j*^*R*G*;*/*#** ))))))))))))|)p)d)X)L)@)4)()))((((((((((((u(i(](Q(E(9(-(!(( ''''''''''''y'm'a'U'I'='1'%'' '&&&&&&&&&&&~&r&f&Z&N&C&7&+&&&%%%%%%%%%%%%w%k%_%S%G%;%/%#%% %$$$$$$$$$$$|$p$d$X$L$@$4$($$$############u#i#]#Q#E#9#-#!## """"""""""""y"m"a"U"I"="1"%"" "!!!!!!!!!!!~!r!f!Z!N!B!6!*!!! v k _ S G ; / #  |pdXL@4(th\PD8, ymaUI=1% }qeYMA5)ui]QE:." znbVJ>2&wlaVK@5*xl`TI=1% }rfZNB6*wk_SG;/# |pdXL@4(ui]QE9-! znbVJ>2&s  q(  q'  q&  q%  q$  q#  q"  q!  q  q   q q q q q q q q q q q q  q  q  q  q  q q q q q q q q  q q q q  q  q  q  p  p p p p p p p p  p p p p p p  p  p  p  p  p p p p p p p p  p p p p p p p p p  p  p  p  p  p p p p p p p p  p p p p p p  p  p  p  p  p p p p p p p p  p p p p p p  p  p  p  p  p p p p p p p p  p p p p p  p  p  p  p  p p p p p p p p  p  p  p  p  p  p  p  p  p  p  p  p   p   p   p   p   p  p  p  p  p  p  p  p  p p p p p~ p} p| p{ pz py px pw  pv  pu  pt  ps  pr pq pp po pn pm pl pk  pj :pi 9ph 8pg 7pf 6pe 5pd 4pc 3pb 2pa 1p` 0p_ /p^ .p] -p\ ,p[ +pZ *pY )pX (pW 'pV &pU %pT $pS #pR "pQ !pP  pO pN pM pL pK pJ pI pH pG pF pE pD pC pB pA p@ p? p> p=  p<  p;  p:  p9  p8 p7 p6 p5 p4 p3 p2 p1  p0 (p/ 'p. &p- %p, $p+ #p* "p) !p(  p' p& p% p$ p# p" p! p p p p p p p p p p p p  p  p  p  p  p p p p p p p p  p  p  p  p  p  p  p  p  p  o  o  o  o   o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o   o  "o  !o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o   o  !o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o   o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o  o   o~  o}  o|  o{  oz  oy ox ow ov ou ot os or  oq (op 'oo &on %om $ol #ok "oj !oi  oh og of oe od oc ob oa o` o_ o^ o] o\ o[ oZ oY oX oW oV  oU  oT  oS  oR  oQ oP oO oN oM oL oK oJ  oI oH oG oF oE oD oC oB  oA  o@  o?  o>  o= o< o; o: o9 o8 o7 o6  o5  o4  o3  o2  o1  o0 o/ o. o- o, o+ o* o)  o( o' o& o% o$ o# o" o! o  o  o  o  o  o o o o o o o o  o o o o o o o o o o o  o  o  o  o  o o o o o n n n  n n n n  n  n  n  n  n n n n n n n n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n  n   n   n   n   n   n  n  n  n  n  n  n  n  n n n n n n n n n n n n n n n  n  n  n  n  n n n n n n n n  n !n  n n n n n n n n n n n n n n n n n n n  n  n  n  n  n n n n n n n n  n n n n n n n n n n n  n  n  n  n  n n n n n~ n} n| n{  nz  ny  nx  nw  nv  nu  nt  ns  nr  nq  np  no  nn  nm   nl  nk  nj  ni  nh  ng  nf  ne  nd  nc  nb  na  n`  n_  n^  n]  n\  n[  nZ  nY  nX   nW  $nV  #nU  "nT  !nS  nR  nQ  nP  nO  nN  nM  nL  nK  nJ  nI  nH  nG  nF  nE  nD  nC  nB  nA  n@  n?  n>  n=  n<  n;  n:  n9  n8  n7  n6  n5  n4   n3  n2  n1  n0  n/  n.  n-  n,  n+  n*  n)  n(  n'  n&  n%  n$  n#  n"  n!        !                                                           ' & % $ # " !                                                                ~  }  |  {  z  y  x  w  n  n  n  n  n n n n n n n n  n n n n n n n n n  n  n  n  n  n n n n n n n n  m m m m m m m m m m m m m  m  m  m  m  m m m m m m m m  m m m m m m m m m m m m m m m m m m m  m  m  m  m  m m m m m m m m  m m m m m m m m m m m m m m m m m  m  m  m  m  m m m m m m m m  m   m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m  m   m   m   m   m   m  m  m  m  m  m  m  m  m m m m m m m m m m m m m~ m} m| m{ mz my mx  mw  mv  mu  mt  ms mr mq mp mo mn mm ml  mk ,mj +mi *mh )mg (mf 'me &md %mc $mb #ma "m` !m_  m^ m] m\ m[ mZ mY mX mW mV mU mT mS mR mQ mP mO mN mM mL  mK  mJ  mI  mH  mG mF mE mD mC mB mA m@  m?  m> m= m< m; m: m9 m8 m7 m6 m5 m4 m3 m2 m1 m0 m/ m. m- m,  m+  m*  m)  m(  m' m& m% m$ m# m" m! m  m m m m m m m m m m m m m m m  m  m  m  m  m m m m m m m m  m m m m m l l l l l l l l l l  l  l  l  l  l l l l l l l l  l #l "l !l  l l l l l l l l l l l l l l l l l l l  l  l  l  l  l l l l l l l l  l l l l l l l l l l l l l l l l l l  l  l  l  l  l l l l l l l l  l (l 'l &l %l $l #l "l !l  l l l l l l l l l l l l l l l l l l l  l  l  l  l  l l l l l l l l  l &l %l~ $l} #l| "l{ !lz  ly lx lw lv lu lt ls lr lq lp lo ln lm ll lk lj li lh lg  lf  le  ld  lc  lb la l` l_ l^ l] l\ l[  lZ (lY 'lX &lW %lV $lU #lT "lS !lR  lQ lP lO lN lM lL lK lJ lI lH lG lF lE lD lC lB lA l@ l?  l>  l=  l<  l;  l: l9 l8 l7 l6 l5 l4 l3  l2 l1 l0 l/ l. l- l, l+ l* l) l( l' l& l% l$ l#  l"  l!  l  l  l l l l l l l l  l "l !l  l l l l l l l l l l l l l l l l l l l  l  k  k  k  k k k k k k k k  k (k 'k &k %k $k #k "k !k  k k k k k k k k k k k k k k k k k k k  k  k  k  k  k k k k k k k k  k )k (k 'k &k %k $k #k "k !k  k k k k k k k k k k k k k k k k k k k  k  k  k  k  k k k k k k k k  k k k k k k k k k k k k k k k k  k  k  k  k  k k k k k k k k  k  4k  3k  2k  1k  0k  /k  .k  -k  ,k~  +k}  *k|  )k{  (kz  'ky  &kx  %kw  $kv  #ku  "kt  !ks  kr  kq  kp  ko  kn  km  kl  kk  kj  ki  kh  kg  kf  ke  kd  kc  kb  ka  k`  k_  k^  k]  k\  k[  kZ  kY  kX  kW  kV  kU  kT   kS  kR  kQ  kP  kO  kN  kM  kL  kK  kJ  kI  kH  kG  kF  kE  kD  kC  kB  kA  k@  k?  k>  k=  k<  k;   k:  k9  k8  k7  k6  k5  k4  k3  k2  k1  k0  k/  k.  k-  k,  k+  k*  k)  k(  k'  k&  k%  k$  k#  k"  k!  k  k  k  k   k  0k  /k  .k  -k  ,k  +k  *k  )k  (k  'k  &k  %k  $k  #k  "k  !k  k  k  k  k  k  k  k  k  k  k  k  k  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j   j  +j  *j  )j  (j  'j  &j  %j  $j  #j  "j  !j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j  j   j (j 'j &j %j $j #j "j !j  j j j j j j j j j j j j j j j j j j j  j  j  j  j  j j j j j j j j  j  j= j< j; j: j9 j8 j7 j6 j5 j4 j3 j2 j1  j0  j/  j.  j-  j, j+ j* j) j( j' j& j%  j$ %j# $j" #j! "j !j  j j j j j j j j j j j j j j j j j j j  j  j  j  j  j j j j j j j j  i i i i i i i i i i i i i i  i  i  i  i  i i i i i i i i  i /i .i -i ,i +i *i )i (i 'i &i %i $i #i "i !i  i i i i i i i i i i i i i i i i i i i  i  i  i  i  i i i i i i i i  i  i  i  i  i  i  i  i  i  i  i  i  i  i   i   i   i   i   i  i  i  i  i  i  i  i  i i i i i i i i i i i i i  i  i  i  i  i i i i i i i i  i i i i i i~ i} i| i{ iz iy ix iw iv iu it is ir iq  ip  io  in  im  il ik ij ii ih ig if ie  id *ic )ib (ia 'i` &i_ %i^ $i] #i\ "i[ !iZ  iY iX iW iV iU iT iS iR iQ iP iO iN iM iL iK iJ iI iH iG  iF  iE  iD  iC  iB iA i@ i? i> i= i< i;  i: (i9 'i8 &i7 %i6 $i5 #i4 "i3 !i2  i1 i0 i/ i. i- i, i+ i* i) i( i' i& i% i$ i# i" i! i i  i  i  i  i  i i i i i i i i  i i i i i i i i i i i i i i  i  i  i  i  i h h h h h h h  h !h  h h h h h h h h h h h h h h h h h h h  h  h  h  h  h h h h h h h h  h h h h h h h h h h h h h h h  h  h  h  h  h h h h h h h h  h h h h h h h h h h h h h h h h h h h  h  h  h  h  h h h h h h h h  h  &h  %h  $h  #h  "h  !h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h  h~  h}  h|  h{  hz  hy  hx   hw  2hv  1hu  0ht  /hs  .hr  -hq  ,hp  +ho  *hn  )hm  (hl  'hk  &hj  %hi  $hh  #hg T}qeYMA5)~~~~~~~~~~~~v~j~^~R~F~:~.~"~~ }}}}}}}}}}}}z}o}c}W}K}?}3}'}}}||||||||||||t|h|\|P|D|8|,| ||{{{{{{{{{{{{{w{l{a{V{K{@{5{*{{{ zzzzzzzzzzzz~zrzfzZzNzBz6z*zzzyyyyyyyyyyyywyky_ySyGy;y/y#yy xxxxxxxxxxxx|xpxdxXxLx@x4x(xxxwwwwwwwwwwwwtwhw\wPwDw8w,w ww vvvvvvvvvvvvyvmvavUvIv=v1v%vv vuuuuuuuuuuu~urufuZuNuBu6u*uuutttttttttttttxtmtbtWtLtAt6t+t tt ssssssssssss{soscsWsKs?s3s'sssrrrrrrrrrrrrtrhr\rPrDr8r,r rrqqqqqqqqqqqqyqmqaqUqIq=q1q%qq qppppppppppp~prpfpZpNpBp6p*pppoooooooooooovojo^oRoFo:o.o"oo nnnnnnnnnnnn{noncnWnKn?n3n'nnnmmmmmmmmmmmm}mrmgm\mQmFm;m0m%mmmlllllllllllllslgl[lOlCl7l+lllkkkkkkkkkkkkwkkk_kSkGk;k/k$kk kjjjjjjjjjjj|jpjdjXjLj@j4j)jjjiiiiiiiiiiiiuiii]iQiEi9i-i!ii ihhhhhhhhhhhh}hrhgh\hQhFh;h0h%hhhggggggggggggxglg`gTgHgd2d&dddccccccccccc~crcgc[cOcCc7c+cccbbbbbbbbbbbbxblb`bTbHbZ2Z&ZZZYYYYYYYYYYY~YrYfYZYPYEY:Y/Y$YYYXXXXXXXXXXXX~XrXfXZXNXBX6X*XXXWWWWWWWWWWWWvWjW^WSWGW;W/W#WW VVVVVVVVVVVV|VpVdVXVLV@V4V(VVVUUUUUUUUUUUUwUlUaUVUKU@U5U*UUU TTTTTTTTTTTT~TrTfTZTNTBT6T*TTTSSSSSSSSSSSSwSmSbSWSLSAS6S+S SS RRRRRRRRRRRRR{RpReR[RPRER:R/R$RRRQQQQQQQQQQQQyQmQaQUQIQ=Q1Q%QQ QPPPPPPPPPPP~PrPfPZPNPBP6P*PPPOOOOOOOOOOOOwOkO_OSOHOG2G&GGGFFFFFFFFFFFFsFgF[FOFCF7F+FFFEEEEEEEEEEEEwElE`ETEHE>>>>>>>>>>>>v>k>`>U>J>?>3>'>>>============s=g=[=O=C=7=+===<<<<<<<<<<<626&666555555555555s5g5[5O5C575+555444444444444x4l4`4T4H4<404$44 433333333333}3q3e3Y3M3A353)3332222222222222u2j2_2U2J2?242)2221111111111111z1o1d1Y1N1C181-1"11 1000000000000~0s0h0]0R0G0<010&000////////////z/n/b/V/J/>/2/&///...........~.s.g.[.O.C.7.+...------------w-l-`-T-H-<-0-$-- -,,,,,,,,,,,},q,e,Y,M,B,6,*,,,++++++++++++w+k+_+S+G+;+/+#++ ************|*p*d*X*L*@*4*(***))))))))))))u)i)])Q)E)9)-)!)) (((((((((((({(o(c(W(K(?(3('(((''''''''''''t'h'\'P'D'8',' ''&&&&&&&&&&&&y&m&a&U&I&=&1&%&&&%%%%%%%%%%%~%r%f%Z%N%B%6%*%%%$$$$$$$$$$$$x$l$`$T$H$<$0$$$$ $###########}#q#e#Y#M#A#5#)###""""""""""""v"j"^"R"F":"."""" !!!!!!!!!!!!{!o!c!W!K!?!3!'!!! t h \ P D 8 , !  ymaUI=1% ~rfZNB6* y} y| y{ yz yy yx yw yv  yu  yt  ys  yr  yq yp yo yn ym yl yk yj  yi yh yg yf ye yd yc yb ya y` y_ y^ y] y\ y[  yZ  yY  yX  yW  yV yU yT yS yR yQ yP yO  yN yM yL  yK  yJ  yI  yH  yG yF yE yD yC yB yA y@  y? y> y= y< y; y: y9 y8 y7  y6  y5  y4  y3  y2 y1 y0 y/ y. y- y, y+  y* y) y( y' y& y% y$ y# y" y! y y  y  y  y  y  y y y y y y y y  y y y y y y  y  y  y  y  y y y y y y y y  y x x x x x x x x  x  x  x  x  x x x x x x x x  x x x x x x x x  x x x x x x x x  x  x  x  x  x x x x x x x x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x   x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x   x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x   x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x   x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x  x~  x}  x|  x{  xz   xy  xx  xw  xv  xu  xt xs xr xq xp xo xn xm  xl xk xj xi xh  xg  xf  xe  xd  xc xb xa x` x_ x^ x] x\  x[ xZ xY xX xW  xV  xU  xT  xS  xR xQ xP xO xN xM xL xK  xJ xI  xH  xG  xF  xE  xD xC xB xA x@ x? x> x=  x<  x;  x:  x9 x8 x7 x6 x5 x4 x3 x2  x1 x0 x/ x. x- x, x+ x* x) x(  x'  x&  x%  x$  x# x" x! x x x x x  x x x x x x x x x x x x x x x x x  x  x  x  x  x x x x x x x w  w  w  w  w  w  w  w  w   w   w   w   w   w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w  w   w   w   w   w   w  w  w  w  w  w  w  w  w  w   w   w   w   w   w  w  w  w  w  w  w  w  w   w   w   w   w   w  w  w  w  w  w  w  w  w w w w w w w w w  w  w  w  w  w w w w w w w w  w w w w w w w w w  w  w  w  w  w w w w w w w w  w w w w w w w w w w w w  w  w  w~  w}  w| w{ wz wy wx ww wv wu  wt ws wr wq wp wo wn wm wl wk wj wi wh wg wf we wd  wc  wb  wa  w`  w_ w^ w] w\ w[ wZ wY wX  wW   wV   wU  wT  wS  wR  wQ  wP  wO  wN  wM wL wK wJ wI wH  wG  wF  wE  wD  wC wB wA w@ w? w> w= w<  w; w: w9 w8 w7 w6 w5 w4 w3 w2  w1  w0  w/  w.  w- w, w+ w* w) w( w' w&  w%  w$  w#  w"  w!  w  w  w  w   w   w   w   w   w  w  w  w  w  w  w  w  w w  w  w  w  w  w w w w w w w w  w w w v v v v  v  v  v  v  v v v v v v v v  v v v v v v v v v v  v  v  v  v  v v v v v v v v  v v v v v v v v v v v v v  v  v  v  v  v v v v v v v v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v   v   v   v   v   v  v  v  v  v  v  v  v  v v v v v v v v  v  v  v  v  v v v v v v v v  v v v v v  v  v  v  v  v v v v v v v v  v v v v v~ v}  v|  v{  vz  vy  vx vw vv vu vt vs vr vq  vp vo vn vm vl vk vj vi vh vg vf ve vd vc  vb  va  v`  v_  v^ v] v\ v[ vZ vY vX vW  vV  vU  vT  vS  vR  vQ  vP  vO  vN  vM  vL  vK  vJ  vI  vH   vG   vF   vE   vD   vC  vB  vA  v@  v?  v>  v=  v<  v;  v:  v9  v8  v7  v6  v5  v4  v3  v2  v1  v0  v/  v.  v-  v,  v+  v*  v)  v(  v'  v&  v%  v$  v#   v"  v!  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v  v   v  (v  'v  &v  %v  $v  #u  "u  !u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u   u  'u  &u  %u  $u  #u  "u  !u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u   u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u   u  u  u  u  u  u u u u u u u u  u u u u u u u u u u u u u u u u~  u}  u|  u{  uz  uy ux uw uv uu ut us ur  uq up uo un um ul uk uj  ui  uh  ug  uf  ue ud uc ub ua u` u_ u^  u] u\  u[  uZ  uY  uX  uW uV uU uT uS uR uQ uP  uO uN uM uL  uK  uJ  uI  uH  uG uF uE uD uC uB uA u@  u? u> u= u< u; u: u9  u8  u7  u6  u5  u4 u3 u2 u1 u0 u/ u. u-  u, u+ u* u) u( u'  u&  u%  u$  u#  u" u! u u u u u u  u  u   u   u   u   u   u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u  u   t   t   t   t   t  t  t  t  t  t  t  t  t vt vt v t v t v t v t v t vt vt vt vt vt vt vt  vt vt vt v t v t v t v t v t vt vt vt vt vt vt vt  vt  vt  vt  vt  v t  v t  v t  v t  v t  vt  vt  vt  vt  vt  vt  vt  vt lt lt lt lt lt lt lt lt lt l t l t l t l t l t lt lt lt lt lt lt lt  lt lt lt lt lt l t l t l t l t l t lt lt lt lt lt lt lt  lt lt lt lt lt lt lt lt lt lt lt lt lt lt l t l t l t l t l t lt lt lt lt lt lt lt  lt  lt  lt  lt  lt  lt  l t~  l t}  l t|  l t{  l tz  lty  ltx  ltw  ltv  ltu  ltt  lts  ltr btq btp bto btn btm btl btk btj b ti b th b tg b tf b te btd btc btb bta bt` bt_ bt^  bt] bt\ bt[ btZ btY btX btW btV btU btT btS btR btQ b tP b tO b tN b tM b tL btK btJ btI btH btG btF btE  btD btC btB btA b t@ b t? b t> b t= b t< bt; bt: bt9 bt8 bt7 bt6 bt5  bt4 bt3 bt2 bt1 b t0 b t/ b t. b t- b t, bt+ bt* bt) bt( bt' bt& bt%  bt$ bt# bt" b t! b t b t b t b t bt bt bt bt bt bt bt  bt  bt  bt  bt  bt  bt  bt  bt  b t  b t  b t  b t  b t  bt  bt  bt  bt  bt  bt  bt  bt Xt Xs Xs Xs Xs X s X s X s X s X s Xs Xs Xs Xs Xs Xs Xs  Xs Xs Xs Xs Xs X s X s X s X s X s Xs Xs Xs Xs Xs Xs Xs  Xs  X s  X s  X s  X s  Xs  Xs  Xs  Xs  Xs  Xs  Xs  Xs Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns N s N s N s N s N s Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns  Ns Ns Ns Ns Ns Ns N s N s N s N s N s Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns  Ns N s N s N s N s N s Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns  Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns N s N s N s N s N s Ns Ns Ns Ns Ns Ns Ns  Ns  N s  N s  Ns  Ns  Ns~  Ns}  Ns|  Ns{  Nsz  Nsy Dsx Dsw Dsv Dsu Dst D ss D sr D sq D sp D so Dsn Dsm Dsl Dsk Dsj Dsi Dsh  Dsg Dsf Dse Dsd Dsc Dsb Dsa Ds` Ds_ Ds^ Ds] Ds\ Ds[ D sZ D sY D sX D sW D sV DsU DsT DsS DsR DsQ DsP DsO  DsN DsM DsL DsK DsJ DsI DsH DsG DsF DsE DsD D sC D sB D sA D s@ D s? Ds> Ds= Ds< Ds; Ds: Ds9 Ds8  Ds7  Ds6  Ds5  Ds4  Ds3  Ds2  Ds1  Ds0  Ds/  Ds.  Ds-  Ds,  Ds+  Ds*  Ds)  Ds(  Ds'  D s&  D s%  D s$  D s#  D s"  Ds!  Ds  Ds  Ds  Ds  Ds  Ds  Ds :s :s :s :s :s :s :s :s :s :s : s : s : s : s : s :s :s :s :s :s :s :s  :s :s :s :s :r :r :r :r :r : r : r : r : r : r :r :r :r :r :r :r :r  :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r :r : r : r : r : r : r :r :r :r :r :r :r :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  : r  : r  : r  : r  : r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r  :r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0 r 0 r 0 r 0 r 0 r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r  0r 0!r 0 r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0r 0 r 0 r 0 r 0 r 0 r 0r 0r 0r~ 0r} 0r| 0r{ 0rz  0ry 0 rx 0rw 0rv 0ru 0rt 0rs 0rr 0rq 0rp 0ro 0rn 0rm 0rl 0rk 0rj 0ri 0rh 0rg 0rf 0 re 0 rd 0 rc 0 rb 0 ra 0r` 0r_ 0r^ 0r] 0r\ 0r[ 0rZ  0rY 0rX 0rW 0rV 0rU 0rT 0rS 0rR 0rQ 0 rP 0 rO 0 rN 0 rM 0 rL 0rK 0rJ 0rI 0rH 0rG 0rF 0rE  0rD 0rC 0rB 0rA 0r@ 0r? 0r> 0r= 0r< 0r; 0 r: 0 r9 0 r8 0 r7 0 r6 0r5 0r4 0r3 0r2 0r1 0r0 0r/  0r.  0r-  0r,  0r+  0r*  0r)  0r(  0r'  0r&  0r%  0r$  0 r#  0 r"  0 r!  0 r  0 r  0r  0r  0r  0r  0r  0r  0r  0r &r &r &r &r &r & r & r & r & r & r &r &r &r &r &r &r &r  &r &r &r &r &r &r &q &q &q &q &q &q &q &q & q & q & q & q & q &q &q &q &q &q &q &q  &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q & q & q & q & q & q &q &q &q &q &q &q &q  &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q &q & q & q & q & q & q &q &q &q &q &q &q &q  &q &q &q &q &q &q &q &q &q & q & q & q & q & q &q &q &q &q &q &q &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  & q  & q  & q  & q  & q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  &q  q  q  q  q~  q}  q|  q{  qz  qy  qx  qw  qv   qu  qt  qs  qr  qq  qp  qo  qn  qm  ql  qk  qj  qi  qh  qg  qf  qe  qd  qc  qb  qa   q`  !q_  q^  q]  q\  q[  qZ  qY  qX  qW  qV  qU  qT  qS  qR  qQ  qP  qO  qN  qM  qL  qK  qJ  qI  qH  qG  qF  qE  qD  qC  qB  qA  q@   q?  q>  q=  q<  q;  q:  q9  q8  q7  q6  q5  q4  q3  q2  q1  q0  q/  q.   q-  q,  q+  q*