SQLite format 3 @ ~( 3 h ~( -
~` D~~` i%!indexverses_indexversesCREATE UNIQUE INDEX verses_index on "verses" (book_number, chapter, verse)wItableversesversesCREATE TABLE "verses" ("book_number" NUMERIC, "chapter" NUMERIC, "verse" NUMERIC, "text" TEXT){UtablebooksbooksCREATE TABLE "books" ("book_color" TEXT, "book_number" NUMERIC, "short_name" TEXT, "long_name" TEXT)=_tableinfoinfoCREATE TABLE info (name TEXT, value TEXT)
N iN -regionPapua New Guinea'right_to_leftfalse)strong_numbersfalse/russian_numberingfalselanguageKomba)chapter_stringChapter#/descriptionSiŋgi Âlip Ekap
}- mQ5~~~~~w~[~D~(~
}}}}}}m}V}- '9#ff7c80YohYohaneŋâ den tikŋâ#00ff00YudYuda#00ff003Yo3 Yohane#00ff002Yo2 Yohane#00ff001Yo1 Yohane#00ff002Pe2 Petero#00ff001Pe1 Petero#00ff00YakYakobo#ffff00HebHebiraio#ffff00PlmnPilemoŋ#ffff00vTitTito#ffff00l2Ti2 Timoteo#ffff00b1Ti1 Timoteo%#ffff00X2Te2 Tesalonike
%#ffff00N1Te1 Tesalonike#ffff00DKolKolosai#ffff00:PilPilipi
#ffff000EpeEpeso #ffff00&GalGalata#ffff002Ko2 Korinti#ffff001Ko1 Korinti#ffff00RomRoma#00ffffApoAposolo#ff6600YohYohane#ff6600LukLuka#ff6600MarMareko#ff6600MatMataio )
/|vpjd^XRLF@:4.("
.3 - ,n +V *7 ) (@ 'z &! %Q $t #. "c ! L i ^ > B q [ 0
T _ ( o -
b "
c * P # 3 2 1 0
~}}Q||{{]zyy;xXwwivvutsJrTppo]nmClkKjj^i;hhggLfe7ccbaD`__]]\,[ZXYXXWWWV|VU|TT+SfRRjQQ5PO=MMyLRKJJ]IIXHGJF2ECBAA @a?q>>,=<,;::k998:77C6b54432E00/X.{--T,++))'&%i$#"q!!+ MhO9@g-Sk(I}R
F
o
x$P 9# mLopiogât siŋgi sii nalem, zorat sâbâ. Korinti a zen itâ nâŋgâme, “Nen aksik top nâŋgânâŋgâniŋoot ândien.” Ka nâ itâ sa nâŋgânek. Top nâŋgânâŋgâ zorâŋ zâizâiŋ muyagemap. Oi zen mân zâizâiŋ upigât otnigap. Buku op ândiândiŋ zo ko berân miaŋgâm âlip ândibi. P"(Ka ambân zorâŋ apnâ buŋ yen ândibat sâm yen ândibap. Zorat nâŋga âlip upap. Zo yatâ nâŋgan. Oi den zo ninâ umgârâk buŋâ. Anutugât Kaapumŋâ nâŋgânâŋgânâ zo nigi san.)!K'Ambân ŋâi zâk apŋâ ândei mân birâm ândibap. Apŋâ moi ko a ŋâi mimbâ sâm âlip mimbap. A zo Kembugât a ândiap oi ko âlip miaŋgâbabot. # ?&Zorat itâ sa nâŋgânek. Ŋâi zâk bâratŋâ ayân pâi âlip upap. Ka a ŋâi zâk sâi bâratŋâ yen ândei âlip ŋâi upap. Malâ zeŋgât den. %Ŋâi zâk umŋandâ itâ nâŋgâbap, “Bâratnâ yen ândibap.” Yatâ sâm um zagât mân upap. Yatâ sâm kâtigei dâp upap. &E$Oi a ŋâi zâk bâratŋâ a mimiŋaŋgât dâp oi aŋgân kârâbâ sâm upap. Oi bet nâŋgi mân dâp oi ayân pâmbâ sâm pâi mân bâliŋ upap. 7g#Zen âlipŋâ ândim kwâtâtibigât den zi dâzâŋguan. Mâtâp pâke kwatziŋgâm mân san. Um nâŋgânâŋgâziŋ zo Kembugâren pane zei ândibigât otnigi yatâ san. (I"A yatâ zo sâkkat kut ŋâi ŋâi sot Kembugât nepkât nâŋgâm um zagât opmap. Ambân sigân zen Kembugât nepkârâk nâŋgâme. Oi um sâkziŋâ Kembugât siŋgi upapkât nâŋgâme. Oi ambân a sotŋâ sâkkât kut ŋâi ŋâi zorat nâŋgâm ândibap. Apŋandâ zâkkât nâŋgi âlip upapkât nâŋgâbap. Ambân zo yatâ zorâŋ sâkkât kut ŋâi ŋâi sot Kembugât nepkât nâŋgâm um zagât opmap.
!Ka a ambinŋootŋâ ko sâkkât kut ŋâi ŋâi zorat nâŋgâmap. Oi ambinŋandâ zâkkât nâŋgi âlip upapkât nâŋgâmap. R Zen hânân ândim kut ŋâi yenŋaŋgât mân nâŋgâm kwâkâm ândibigât san. A, ambân buŋandâ Kembugât denâk nâŋgâm ândimap. Kembuŋâ zâkkât nâŋgi âlip upapkât nâŋgâmap. COi kut ŋâi ŋâi aŋgâgwaŋgâ upmeŋâ ândinetâ yen ândime yatâ upap. Hângât kulem zi ek nâŋgâme, zo buŋ upap. Yesu takâbapkât narâk pâŋkânok uap, zorat den zo san. KOi umbâlâ op isem ândimeŋâ ândine umbâlâ buŋâ yatâ upap. Oi sâtâre op ândimeŋâ ândine sâtâre buŋ yatâ upap. Oi kut ŋâi ŋâi kwâlâmeŋâ ândine sikum buŋ yatâ upap. )KBukurâpnâ den zi sa nâŋgânek. Yesu takâbapkât narâk pâŋkânok uap. Zorat a ambirâpziŋoot ândimeŋâ ândinetâ ambirâpziŋ buŋ yatâ upap. kOGâ ambân mimbâ sâm mena mân bâliŋ upap. Oi ambân sigan ŋâiŋâ a ŋâi mei mân bâliŋ upap. Ka miaŋgâbi, zen sâkkât nep tuum sâknam nâŋgâbi. Nâ zorat nâŋgâm itâ san. Zen yen sigan ândine âlip upap. b=Ka ambân mein oi ko mân birâban. Ambân mân sâm giwe oi ko ambângât mân sâban. taNarâk zi mâte uap, zoren sâknam patâ muyagibapkât a ŋâi zâk ambân buŋ ândibat sâm âlip upap. A{A ambân sigan, zeŋgât den sa nâŋgânek. Zi Kembugât den buŋâ. Kembuŋâ tânnogi siŋgi âlip mem ândimanŋâ ninâ nâŋgânâŋgâyân den zi dâzâŋgua nâŋgânek. !;Bukurâpnâ, ŋâi zâk kinŋâ siŋgi âlip nâŋgip, teŋgâ zorenâk narâk ziren kinŋâ Anutu sot pâlâtâŋ upap. A ambân sigan, zeŋgât den. }Kembu zâk sâŋgânziŋ meipkât zâkkât kore a op ândie. Zorat a ŋâiŋâ kembu otziŋgâbâ sâi mân nâŋgâbi. H Ŋâi zâk kore a op ândei Kembuŋâ bâliŋaŋgât tâgân gâbâ olaŋŋaŋgi Kembugât a bonŋâ op ândibap. Ŋâi zâk a bonŋâ ândei Kembuŋâ gâsui Kristogât kore a op ândibap. zmGâ kore mâman a ândina Kembuŋâ diigigipkât nâŋgâm kwâkâ mân upan. Olaŋginâ sâne mân kwâkâban. _7Ŋâi zâk kinkinŋâ zoren mo zoren kiri Kembuŋâ diigip, kinkinŋanâk zo kinbap.
Kwabâ kwatziŋgâwe mo kwabâ mân kwatziŋgâwe, zorat nâŋgâne bon mân upap. Anutugât den luluŋ, zorâŋ bonŋâ uap. `9Zeŋgâren ŋâi zâk kwabâ kwâkŋaŋgâne ândei Kembuŋâ diiŋaŋgip, zâk mân birâbap. Oi a ŋâi zâk kwabâ mân kwâkŋaŋgâne ândei Kembuŋâ diiŋaŋgip, zâk kwabâ kwâkŋaŋgâbigât mân sâbap. OZen zikŋik zikŋik kinkin zoren mo zoren kine Kembuŋâ ândiândi muyageziŋgip sot nep sâm ziŋgip, zo yatik siŋgi âlibân ândibi. Nâ den zo Yesugât kâmut kamân dâp dâzâŋgoman. %
CAmbân, gâ apkâ Kembugât mâtâbân diina gâbap mo buŋâ? Zo nâŋgat? A, gâ ambingâ Kembugât mâtâbân diina gâbap mo buŋâ? Zo nâŋgat? -Um kâtik a mo ambân ŋâiŋâ birâbam sâi mân aŋgân kârâŋaŋgâbi. Zorat pâke mân ziap. Anutuŋâ lumbeŋan ândibigât diiziŋgip.
A um kâtik zo ambinŋâ Kembugât siŋgi, zâkkât mâsop zorâŋ zâkkâren arip. Oi um kâtik ambân zo apŋâ Kembugât siŋgi, zâkkât mâsop zorâŋ zâkkâren arip. Oi yatigâk murarâpziŋ Kembugât siŋgi op ândibi. Zo buŋ sâi um kâtik ândibe.
Mo Yesugât kâmurân gokŋâ ambân ŋâi zâkkât apŋâ um kâtik ândibap, oi a zorâŋ zâk sot ândibat sâi mân birâbap. V%Nâmbutŋâ zeŋgât den zi sa nâŋgânek. Kembugât den buŋâ. Zi ninâ den uap. Kembugât kâmurân a ŋâi âmbinŋâ um kâtik ândibap, oi ambân zorâŋ zâk sot ândibat sâi mân birâbap. 5Oi ambinŋandâ apŋâ mârum birip oi ko a buŋâ, yen ândibap mo dum apŋoot miaŋgâm ândibabot. Oi yatik a ŋâiŋâ ambinŋâ mân birâbap. !
Ap ambin zeŋgât den sa nâŋgânek. Den zi nâgât buŋâ. Kembugât den. Zeŋgâren gâbâ ambân ŋâiŋâ apŋâ mân birâbap. nU Ka zen umziŋan âkŋâleziŋandâ diiziŋgi bâliŋan bagim tâmbetagobegât op miaŋgâm ândibi. eCA ambân sigan sot malâ, zeŋgât itâ san. Zen nâ yatâ op yen ândine âlip upap. ucAnutuŋâ imbaŋâ nigi ambân mân mem yen ândian. Nâ ândian, yatik ândibigât otnigap. Ka Anutuŋâ imbaŋâ ŋâi zikŋik zikŋik niŋgâmap. Nen dâbâk buŋâ, ŋâi itâ, ŋâi yatâ. Zorat a ambân âlip miaŋgâbigât san. I A ambân miaŋgâbigât op san, zo sâm kâtigemŋâ mân san. GZorat ap ambin zen sâkziŋ mân aŋgân kârâyaŋgâbi. Yen ninâu sâm ândim den saam yatâ utne dâp upap. Sataŋgât mâsimâsikâyân loribegât narâk pâŋkânogâk yatâ ândibi. 4~aAmbân zâk sâkŋaŋgât mariŋâ zikŋik mân ândiap. Zo apŋaŋgât siŋgi. Oi apŋâ zo yatik sâkŋaŋgât mariŋâ zikŋik mân ândiap. Zo ambinŋaŋgât siŋgi. }Oi agât sâkŋâ ambin mân aŋgân kârâŋaŋgâbap. Oi ambân zâk yatik sâkŋâ apŋâ mân aŋgân kârâŋaŋgâbap. r|]Ka bâliŋaŋgât mâsimâsikâ gâi bâliŋ upegât aŋâ ambân mem zâk sot pâlâtâŋ op ândibap. { /Zen ekap kulemgum nim mâsikâniwe, zorat hâuŋâ sa nâŋgânek. Nâ itâ nâŋgan. A ŋâiŋâ ambân mân mem yen ândei sâi ko âlip opap. DzKembuŋâ mârum sâŋgânziŋ mei zâkkât siŋgi urâwe, ândie. Zorat zen sâkziŋâ târârak galem op ândine a nâmbutŋâ ziŋâ ziŋgitŋâ Anutu sâm âlip kwâkŋaŋgâbi.by=Zen zitâ nâŋgâme? Tirik Kaapumŋâ umziŋan tâtat mâme opmap. Zorat sâkziŋ zo Tirik Kaapumgât namâ. Zâk zeŋgât um sâkziŋan ândibapkât Anutuŋâ sâŋgongoi geip. Zen sâkziŋaŋgât mariŋâ buŋâ. [x/Zen laŋ mâman ambân zo kândâtzâŋgobi. A ŋâiŋâ bâliŋâ nâmbutŋâ upap, zorâŋ sâkŋâ mân tâmbetkubap. Ka ŋâi zâk zik ambin birâm ŋâi sot ândibap, zâk zikŋâ sâkŋâ tâmbetagobap. ewCNen âlip nâŋgen. Ŋâi zâk Kembu sot pâlâtâŋ oi um dâpzikŋâ kânok upabot. \v1Zen itâ nâŋgâm biraŋbi. “A ŋâiŋâ ambân laŋ mâman ŋâi sot pâlâtâŋ oitâ zet sâk kânok upabot.” Zorat Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap,“Zet zagâtŋâ kânok op ândibabot.” =usNâŋgâm biraŋbi. Kembugât kâmut nen Kristogât sâk bonŋâ op ândien. Kristo zâk kâukniŋ ândiap. Oi nen kiŋ bikŋâ yatâ op ândien. Oi zen dap nâŋge? Kristo sot pâlâtâŋ op ândien, neŋgâren gâbâ ŋâiŋâ âi mâtâp ambân sot pâlâtâŋ op ândei dâp upap? Buŋ kâtikŋâ. ltQAnutuŋâ Kembu Yesu mumuŋan gâbâ mâŋgei zaarip. Zo yatik imbaŋâŋandâ mâŋginiŋgâbap. Gs
Nalem, zo tep kâmbogât siŋgi. Oi tep kâmbo, zo nalemgât siŋgi. Bet Anutuŋâ sâi nalem sot tep kâmbo zo ârândâŋ buŋ upabot. Sâkniŋ zo mâtâp ambân zen sot ândiândiŋ mo ambân nâmbutŋâ zen sot laŋ ândiândiŋaŋgât siŋgi buŋâ. Zo Kembugât siŋgi. Kembu zâk sâkkât mariŋâ op ândiap. r#A nâmbutŋâ ziŋ itâ sâme, “Kut ŋâi ŋâi, zo orotŋik ziap.” Ka nâŋâ sa nâŋgânek. Kut ŋâi ŋâi nâmbut orotŋâ zorâŋâ mân betniŋan memap. Kut ŋâi ŋâi, zo orotŋik ziap, Ka zobâ ŋâiŋâ kembu otnibâ sâi zâkkât kore mân upat. #q?Oi zeŋgâren gâbâ a nâmbutŋâ ziŋ yatâ op ândiwe. Ka zen Kembuŋâ umziŋ saŋgorip. Kembuŋâ um hâlâlu minziŋgip sot tosa buŋ minziŋgip. Zo Kembu Yesu Kristogât kot mem ândie sot Anutuniŋaŋgât Kaapum sot ândie, zorat yatâ otziŋgip. Bâliŋaŋgât girem den. rp] Den zi nâŋgâm biraŋbi. Bâliŋ mâme a ambân zen Anutugât um topŋan mân ândibi. Zen umziŋ mân kâitkunek. Laŋ mâman a sot kware suŋa mem ândiândiŋ. Ambân mem birâ sot bâliŋ upme, Kâmbu orot sot sikumgât âkŋâlime, Too kâtik nem um gulip upme, A den bâliŋ sâme sot kâmbam ku. A yatâ zorâŋ Anutugât um topŋan mân bagibi. 0oYZen ziiŋak bâliŋâ op bukurâpziŋaŋgât kut ŋâi ŋâi betziŋan mime. Zo ŋâin gokŋâ buŋâ, Yesugât kâmurân gok. Bukurâpziŋ zen sot ârândâŋ upme. LnZeŋgâren den âsagemap, zorâŋ siŋgi âlipkât kâwali koi gemap. Mâtâp ŋâi, zorat sa nâŋgânek. A ŋâiŋâ kulem bâliŋâ otgigi denân mân pam tosaŋâ birâŋaŋgâna yen zimbap. Tosa muyagei um kâtik a zeŋgâren mân pâmban. Nâ zorat nâŋga mâtâp âlip ŋâi uap. Zen wangât yatâ mân upme. >muNâŋgânâŋgânâ zo yatâ ziap. Zen ko yatâ mân upme. Buŋâ. Yesugât kâmurân gokŋâ ŋâiŋâ buku ŋâi sot den muyagei a um kâtik zeŋgâren mem âine sâm kwâkâme. DlZen den zo nâŋgâm aŋun upigât dâzâŋguan. Zen dap nâŋge? Zeŋgâren a nâŋgânâŋgâŋoot ŋâi mân ândiap? Zeŋgâren den ŋâi muyagei zâkkâren mem âine sâm kubikpap. +kOHânân narâk ziren den muyagei âlip sâm kwâkânat. Zorat wangât kut ŋâi yenŋaŋgât den muyagei a um kâtikziŋ zeŋgâren mem âinetâ sâm kwâkâme. Vj%Ŋâran nen sumbem a zeŋgât den sâm kwâkânam mân kwaknat. Zo nâŋge? LiYesugât kâmut a nen ŋâran a um kâtik zeŋgât den sâm kwâkânat. Zo nâŋge? Oi zi Yesugât kâmurân gok zeŋgâren den mâik ŋâi muyagei ziiŋak mindumindu op sâm mân kwâkâbi mo? Zh /Zeŋgâren gokŋandâ ŋâiŋâ bukuŋaŋgât kuk den mem ândibap, oi den zo Yesugât kâmut a sâtŋâ zeŋgâren mân sâm um kâtik a patâ zâkkâren sâbap? Zen zorat dap nâŋge? Zo âlipŋâ orotŋâ? @gy
A âkŋan ândie, zeŋgât tosagât den hâuŋâ zo Anutuŋâ sâbap. Zen ko bâliŋ mâme a zo zeŋgât osetziŋan gâbâ diim âi âkŋan pambi. Zâk osetziŋan mân ândibap.'fGYesugât kâmut âkŋan ândie, zeŋgât den mân sâm kubikziŋgâbat. A Yesugât kâmurân ândie, zeŋgât tosagât den sâm kubikziŋgânetâ dâp upap. }esNâ itâ zorat kulemgum ziŋgâwan. Ŋâiŋâ Yesugât kâmurân ândim bâliŋ mem ândiap, mo a ŋâigât kut ŋâi ŋâi âkŋâle op laŋ memap mo den bâliŋ sâm ândimap, mo lopio hurat kwâpmap, mo too kâtik nem um gulip opmap, mo kâmbu opmap. Kembugât kâmurân a bâliŋâ zo yatâ mem ândie, zen zot tâtat mâme mân upi. Oi nalem ârândâŋ mân nimbi. =ds
Den parâwan, zo um kâtik zeŋgât mân sâwan. Um kâtik a zen laŋ ândime. A zeŋgât kut ŋâi ŋâi âkŋâle op kâmbu upme. A lopio hurat kwap ândime. A um kâtik yatâ zo birâziŋgâbigât mân sâwan. Zen a yatâ zo dap yatâ zâmbam naŋgâbi. Zen hân birâm sumbemân zâim zâmbanbi, zorik. c Nâ mârum ekap ŋâi itâ kulemgum ziŋgâwan. Zen laŋ mâman a ambân zen sot nalem kânok niniŋ sot tâtat mâme mân upi. b3Nen kâlak birâm tâtnatkât moip. Zorat um kâlak sot bâliŋâ zorat kâlakŋâ birâm kut ŋâi ŋâi salek sot târârakŋâ zo mem ândinat. paYZorat kâlak zo birâm kubik pam om nimbi. Kristo zâk zeŋgât kâlakziŋâ betziŋan meip, zorat kâlak buŋ ândibi. Mârum Yuda a ziŋ Pasowa kendon tâtnam râma ŋâi kuwe. Oi zo yatik neŋgât Pasowa râma kuwe, zo Kristo. 5`cBâliŋâ yatâ zo osetziŋan zei mân nâŋgânâŋgâ op zâizâiŋ utne nâŋga mân dâp uap. Zuu usiŋandâ nalemân giari une kâlak op naŋgâmap. Zo nâŋge. ^_5A zo um dâpŋâ kubikkubik opŋâ Kembu gâbâbân âlip upapkât Sataŋgât bikŋan pâindâ um sâkŋaŋgât âkŋâle bâliŋâ zorâŋ tâmbetkubap. Kut ŋâi ŋâi kâlakŋâ zo birâm samŋâ mem ândibi. j^MZen Kembu Yesugât korân mindunetâ umnâ zen sot tâi Kembu Yesugât imbaŋâŋan kâtiginat. ] Nâ sâknâ ko kârebân ândian. Umnâ ko zen sot tapŋâ yatâ, a bâliŋâ oip zo, zâkkât den itâ sâm kwâkâwan. [\/Zo yatâ muyagem zei zen dap op zorat mân nâŋgânâŋgâ op tok zâizâiŋ op ândie? Zo mân orotŋâ. Zen zorat umbâlâ opŋâ aŋâ bâliŋâ oip, zo osetziŋan mân tâpapkât molinetâ ari dâp upap. X[ +Zeŋgât siŋgi den itâ sâne nâŋgâman. Zeŋgâren laŋ mâman ŋâi ândiap. Oi laŋ mâman bâliŋâ zo a um kâtik zeŋgâren mân muyagemap. A ŋâiŋâ ibâŋaŋgât ambinŋoot ândimap, zorat san. vZeOi mâsikâziŋga zen sânek. Nâ kâmbam mem gâbatkât se? Mo buku opŋâ lumbeŋâ op gâbatkât se?zYmAnutugât um topŋan ândiândiŋ, zo denân mo denâk buŋâ. Zo Kembugât imbaŋâŋan kâtigem ândiândiŋ. MXNâ ko Kembuŋâ nâŋgânigi narâk mân kârep oi kek gâbat. Zeŋgâren gamŋâ a zâizâiŋ op den sâme, zeŋgât topziŋ ikpat. Dinziŋâ zorat mân sâm imbaŋâziŋaŋgât topŋâ ikpat. sW_Korinti zeŋgâren a nâmbutŋandâ zâizâiŋ op nâgât itâ sâme, “Paulo zâk mân gâbap.” V-Zen nâgât mâtâp lâŋ ândibigât Timoteo sâŋgongua zeŋgâren gaap. Timoteo zâk Kembu sot pâlâtâŋ opŋâ ninâ nannâ âlip yatâ op ândei umnâ zâkkâren kinmap. Zâk sâŋgungua zeŋgâren gam nâ Kristo sot pâlâtâŋ op orot mâmenaŋgât siŋgi den, zorat sapsum ziŋgi nâŋgâbi. Yesugât kâmut kamân dâp ândie, zen nâgât mâtâp zo yatik lâŋ ândibigât dâzâŋgoman. aU;Zorat nâgât mâtâp zo lâŋ ândibigât kindap pâroŋ den dâzâŋgua nâŋgânek. Zen aŋun upigât den zi mân kulemgum ziŋgan. Nan bârarâpŋâ girem den dâzâŋgobam ekap zi kulemgum ziŋgan. mRS
Sâm bâliŋ kwatniŋgânetâ nen buku orotŋaŋgât den dâzâŋgomen. Nen a doŋbep zeŋgâren gâbâ iisak alâ gwapgwap yatâ otniŋgâne ândiwenŋâ ândim gen. Paulo zâk siŋgi âlibân Korinti a zeŋgât ibâziŋ oip. Q1Betŋâ sâknam nep tuumen. A zen sâm bâliŋ kwatniŋgâne nen den âlipŋâ dâzâŋgomen. Laŋ otniŋgânetâ nen hâuŋâ mân otziŋgâmen. !P;Nen too nalemgât mom ândiwenŋâ ândim gen. Hâmbâ alâkŋâ mem ândimen. A ziŋ nâŋgom moliniŋgâme. Mirâ buŋ ândiwenŋâ ândim gen. tOa
Nen Kristogât opŋâ a kwakmak yatâ urâwen. Zen ko Kristogâren târokwap nâŋgânâŋgâziŋ patâ yatâ urâwe? Nen lolotŋâ. Zen ko kâtikŋâ? Um kâtik a ziŋ zen sâm âlip kwatziŋgâme? Nen ko sâm bâliŋ kwatniŋgâme. {No Aposolo neŋgât itâ nâŋgan. Aposolo a nen gigiŋâ ândien. Anutuŋâ sâi Aposolo a nen kâmbamgât siŋgi yatâ op ândien. A aksik patâ, sumbem a sot hân a zeŋgât mâteziŋan a ziŋ nâŋgom kut ŋâi ŋâi otniŋgâne niŋgitme. oMWŊâiŋâ gigip oi ko wangât gikâ sâkkâ mem zâi pâmat? Zen zâizâiŋ op ziiŋaŋgât itâ nâŋgâme? “Umgât gom sambe neŋgâren piksâm ziap. Nen mârum sikumniŋoot urâwen.” Oi zen itâ sâme, “Nen Paulo buŋâ a kutâ op ândien.” Zen topziŋâ yatâ nâŋgâme? Perâkŋak, zen a kutâ op sâi ko diiniŋgâne zeŋgâren târokwap a kutâ upem. Zo yatâ âsagei sâi ko umâlep opam. Zen ziiŋaŋgât nâŋgâne zâizâiŋ opmap. Ka nâ ko zâizâiŋ mân opman. $LAZâizâiŋ upme, zeŋgât sâbâ. Gâ a ŋâiŋâ a patâ upan sâm, sâm gigip? Nâŋgânâŋgâ den zemgigap, zo gikak muyagein mo ŋâiŋâ mem gigip? K#Bukurâpnâ, zen Kembugât den mân walâbi. Ziŋâ hân a nen mem zâi kwap, mem gei kwap mân otniŋgabi. Zâizâiŋ man upi. Nâ den san, zo Apolo sot nâ, niikŋan kwap san. Zen nekât topnik ek nâŋgâm kwâkâbigât san. Net Anutugât berân mâme ayâk. XJ)Zen ko ayâk, zorat topnâ muyagibigât kek mân sâbi. Kembu zikŋak gamŋâ kut ŋâi ŋâi tik ziap, zo mem kâkŋan pâmbap. Oi umniŋan kut ŋâi ŋâi tik ziap, zo aksik âsagem naŋgâbap. Oi Anutuŋâ a aksik holiziŋ ekmap, zâkŋâ a ziŋgiri holiziŋ âlip oi ko sâm âlip kwatziŋgâbap. Korinti a zen zâizâiŋ urâwe. 0IYNâ ninaŋgât nâŋgâm tosanâ mân nâŋgan, zorat nâ tosanâ buŋ ândian mân sâbat. Topnâ sâbap, zo Kembu kânokŋâ ândiap. Zâkŋâ tosa ek nâŋgâmap. H%Oi zi ninaŋgât sâbâ. A minduminduyân ŋâiŋâ nâgât den sâme oi ko zorat nâŋga yenŋâ opmap. Oi ninak topnâ âlip mân sâman. jGMOi galem a nen dâŋ galem op ândinatkât sâsâŋ. Zorat op ko yatâ op ândeindâ dâp upap. hF KZen neŋgât itâ nâŋgâbi. Kristogât nep a sot Anutugât den tik zem gâip, zorat galem a. AE{Zen ko Kristogât siŋgi ândie. Oi Kristo zâk Anutugât siŋgi. Zorat zen Kristo sot Kembugât siŋgi ândie, zorarâk sâtâre upi. A zeŋgât nâŋgâne zâizâiŋ mân upap.DDPaulo sot Apolo, Petero, nen zeŋgât siŋgi. Oi hânân kut ŋâi ŋâi mumuŋâ sot ândiândiŋâ, zo zeŋgât siŋgi. Itârâŋ ziap sot gâtâm muyagibap aksik, zo zeŋgât siŋgi. $CAZorat zen hân a neŋgât nâŋgânâŋgâ mo imbaŋâ zorat nâŋgâm um zâizâiŋ mân upi. Nâ Paulogât a mo nâ Peterogât a sâme, zen ziiŋaŋgât nâŋgâne zâizâiŋ oi yatâ mân upi. Zi den zorat torenŋâ sa nâŋgânek. Kut ŋâi ŋâi aksik zo zeŋgât siŋgi. BOi den ŋâi itâ ziap;“Kembu zâk a nâŋgânâŋgâziŋ patâ zeŋgât den nâŋgi yen, bon buŋ opmap.” ;AoHân a zeŋgât nâŋgânâŋgâ zorat Anutuŋâ nâŋgi bon buŋ opmap. Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap,“A nâŋgânâŋgâziŋaŋgât nâŋgâne zâizâiŋ opmap, zen Anutugât arâpŋâ kâitzâŋgonam orot mâme upme. Ka Anutuŋâ topziŋ nâŋgi bâliŋ oi kâbakŋeziŋgâmap.” P@Zen umziŋ mân kâitkubi. Zeŋgâren gâbâ ŋâi zâk hân a zeŋgât nâŋgânâŋgâ zorat nâŋgi zâibapkât op girem uan. A zo yatâ, zorâŋ nâŋgânâŋgâ zo birâm hân a mâteziŋan kwakmak yatâ oi âlip upap. Zâk nâŋgânâŋgâ yenŋâ zo biri Anutuŋâ zâkkât nâŋgi nâŋgânâŋgâ bonŋoot upap. "?=A ŋâi, zâk Anutugât namâ kiom tuubap zo ko Anutuŋâ a zo yatik kiom miŋaŋgâbap. Anutugât tirik namâ, zo hâlâlu sâsâŋ. Oi namâ zo, zen. r>]Nen Anutugât tirik namâ. Anutugât Kaapumŋâ umniŋan tâtat mâme opmap. Zo nâŋge mo buŋâ? >=uKa a ŋâigât nep tuutuuŋ, zo kârâpŋâ sei sâŋgân buŋ upap. Oi zikŋâ ko mân tâmbetkubap. Kârâbân gâbâ mâkâm gâbap yatâ upap. A mân sâm âlip kwatziŋgâbi. M<Kârâpŋâ a ŋâigât nep tuutuuŋ zo mân sei sâŋgân mimbap. *;M
Narâk patin zorat topŋâ muyagibap. Narâk zoren kârâp patâ âbâŋgum simbap. Oi kârâp zorâŋ sem nep zikŋik zikŋik tuuwe, zorat top sâm muyagibap. B:}Oi kunkun zorat kwâkŋan a ŋâiŋâ goide kât mo siliwa mo kât ŋâi âlipŋâ, sâŋgân patâ mo nak, ogep mo um târokwap tuubap zo ko mirâ tuutuuŋâ zorat topŋâ muyagibap. t9aKunkun giarip, kinzap, zorat kutŋâ Yesu Kristo. Zo sâmbum pam ŋâi pâi geibap, zorat dâp mân taap. X8)
Zen Anutugât namâ yatâ oi Anutuŋâ nep sâm nigip dâp nâ mirâ tuutuuŋ a op kunkun kâtik pa giarip. Oi a nâmbutŋâ ziŋ kunkun kwâkŋan târokwap tuume. A yatâ zorâŋ nâŋgâmŋik tuubi. 7 Net Anutugât berân mâme a. Zen ko Anutugât sin kâlam yatâ. Zen Anutugât namâ. Kârâpŋâ nepkât topŋâ sâm muyagibap. o6WKârâm kâmirâwan sot hibuk pitâmap, nepnik kânok. Oi zorat sâŋgânŋâ mia zâk yatik mimbap. 5}Kârâm kâmirâwan sot hibuk pitip, nekât bonŋâ mân sâbi. Mâsop mei bonŋâ muyagemap, Anutu, zâkkârâk sâbi. 4-Den sumbuŋâ ŋâi sa nâŋgânek. Nâ nep kârâm kâmirâwan. Apolo zâk nep galem op hibuk pitip. Kembuŋâ ko mâsop mei bonŋâ muyageip. 63eApolo, zâk ŋâi? Paulo, nâ ŋâi? Net kore aŋâ Kembugât den dâzâŋgoitâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâwe. Kembuŋâ nep diŋ sâm nikip yatigâk tuuwet. 2/Zen itâ sâme, “Nâ Paulogât a.” Nâmbutŋâ ziŋ sâme, “Nâ Apologât a.” A yatâ sâme, zen um sâŋgiŋaŋgât mâtâbân ândime. 1/Zen um kâtik. A kaapumziŋ buŋâ yatâ op ândie. Zeŋgâren den sârek sot kâsâp sot um kâlak muyagei a kaapumziŋ buŋâ yatâ op ândie. B0}Katep mâik zen nalem kâtik mân nem namâk nime. Zen nalem kâtik dap op nimbe? Oi narâk ziren Korinti a zen katep mâik yatâ siŋgi âlipkât nalem kâtik nimbigât dâp mân ue. (/ KBukurâpnâ, nâ zeŋgâren gam a kaapumziŋoot, zo dabângen dâzâŋgobam? A kaapumziŋ buŋ, zo dâzâŋgobam. Zen siŋgi âlibân katep mâik yatâ ândie &.EKembugât ekabân den ŋâi itâ ziap,“Kembugât umŋan den ziap, zo ŋâiŋâ nâŋgipŋâ âlip den ŋâi dukubap? Yatâ Buŋâ.” Nen ko Kaapumŋâ Kristogât nâŋgânâŋgâ den zo niŋgi mem ândimen. Mem ândimŋâ kut ŋâi ŋâi zorat topŋâ nâŋgâm kubikmen.X-)A Kaapum sot ândime, zen kut ŋâi ŋâi zorat topŋâ nâŋgâm sâlâpkume. Oi a Kaapumziŋâ buŋ ândime, zen kut ŋâi ŋâi zorat topŋâ sot a Kaapum sot ândimen, neŋgât topŋâ mân nâŋgâme. r,]Ka a um kâtik ândime, Kaapumziŋ buŋ ândime, zen Kaapumgât den sot imbaŋâ, zo umziŋan mân mem ândie. A yatâ zo, ziŋ den zorat nâŋgâne yen opmap. Zen dap yatâ nâŋgâbe? Den zo Kaapumziŋoot ziiŋik nâŋgâme. +
Anutuŋâ Kaapumŋâ niŋgip. Zorat den Anutugât umŋan ziap, zo sâmen. Zo a zeŋgât nâŋgânâŋgâyân mân sâmen. Buŋâ. Kaapumŋâ den umniŋan pâi sâmen. Kaapumŋâ den umniŋan pâi sâindâ Kaapum sot ândime, zen dinniŋâ zo nâŋgâme. 4*aOi Kaapum miwen, zo hânân gâbâ buŋâ. Anutu, zikŋan gâbâ Kaapum zo miwen. Anutuŋâ kut ŋâi ŋâi neŋgât siŋgi sâip, zo nâŋgânatkât Kaapumŋâ niŋgip. `)9A ŋâiŋâ bukuŋaŋgât nâŋgânâŋgâ zo dap yatin nâŋgâbap? Um mariŋandik zo nâŋgâbap. Zo yatik a ŋâiŋâ Anutugât nâŋgânâŋgâ zo mân nâŋgâmap. Anutugât Kaapumŋâ zikŋik zo nâŋgâmap. (9
Nen ko Anutuŋâ sâi Kaapumŋâ den Anutugât umŋan ziap, zo sapsum niŋgip. Kaapum zâk den Anutugât umŋan tik zemap, zo aksik nâŋgâmap. D' Zorat Kembugât ekabân den ŋâi itâ kulemgune ziap,“Anutu umziŋandâ gâsume, zeŋgât siŋgi Anutuŋâ kut ŋâi ŋâi kubigip. Kut ŋâi ŋâi zo a senŋâ mân igikŋâ sot kindapŋâ mân nâŋgânâŋgâŋ sot a umziŋan zo mân nâŋgâwe.” A Kaapum sot ândim siŋgi âlip nâŋgâne bon upap. &Hân a kutâ, zen aksik den zo mân nâŋgâwe. Zen den zo nâŋgâm sâi ko Kembu, âsakŋâ mariŋâ poruyân mân kumbe. ]%3Nen ko den Anutugât nâŋgânâŋgâyân tik zem gâip, zo sâm muyagimen. Den zo nâŋgâmŋâ sumbemgât siŋgi neule âsakŋâ minatkât Anutuŋâ mârumŋan, hân mân muyageibân den zo sâm kâtâŋ oip. @$yA Anutuŋâ kubikziŋgi nâŋgânâŋgâziŋoot ândime, zen Kembugât nâŋgânâŋgâ den bonŋâ dâzâŋgomen. Ka den dâzâŋgomen, zo um kâtik a zeŋgât mo hân a kutâ zeŋgât nâŋgânâŋgâ yenŋâ buŋâ. Hângât a kutâ nâŋgânâŋgâziŋaŋgât bonŋâ mân muyagem mârum buŋ utname. j#MDen sâwan, zo a zeŋgât nâŋgânâŋgâ patâ den yatâ buŋâ. Zen a zeŋgât nâŋgânâŋgâ den zorat nâŋgâne bon opapkât yatâ orâwan. Anutugât imbaŋâ zeŋgâren muyagei ekŋâ nâŋgâne bon upapkât yatâ orâwan. Zen Kembugâren nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâbigât yatâ orâwen. Anutuŋâ nâŋgânâŋgâ bonŋâ niŋgâmap. %"COi siŋgi âlip sâsâŋ, zo nâŋgânâŋgâ pâtâ sâm kubikŋâ mân sâwan. Buŋâ. Kaapumŋâ tânnogi siŋgi âlip sa imbaŋâ muyageziŋgi igâwe. A!}Oi nâ zen sot tap imbaŋâ buŋ, keŋgât op ândiwan. z mNâ itâ nâŋgâm kâtigem zeŋgâren gâwan. Yesu Kristo poru nagân kuwe, zâkkât denâk sapsum ziŋgâbat. ;Bukurâpnâ, nâ zeŋgâren gamŋâ Anutugât den sapsum dâzâŋgowan. Zo sâm kubikkubik den sot a zeŋgât nâŋgânâŋgâ den mân dâzâŋgowan.
Zorat Kembugât ekabân den kulem ŋâi itâ ziap,“Nâi zâk sâtâre den sâbâ sâm Kembuŋâ oip, zorat sâbap.” ;Korinti a zen Yesu Kristo sot pâlâtâŋ utnetâ Anutuŋâ ândiândi uŋakŋâ ziŋgip. Anutuŋâ kembuniŋâ Yesu Kristo kwânâŋgip, zo neŋgât nâŋgânâŋgâ sot tosaniŋ gulipkukuŋ a sot um salek muyageniŋgâniŋgâŋ sot neŋgât suupniŋâ mimiŋâ a kwânâŋgip. L Zo hân a nen Anutugât mâteŋan sâk mâme upemgât yatâ opmap. 3A mâteziŋan bâbâ lolot ândimen sot a yenŋâ ândimen, nen Anutuŋâ diiniŋgâmap. Oi a zâizâiŋ upme, zeŋgât imbaŋâziŋ koi yen upme. O A mâteziŋan a gigiŋâ ândimen, nen Anutuŋâ diiniŋgâm a nâŋgânâŋgâziŋoot zo aŋun kwatziŋgâmap. A um kâtik ândime, zen nâŋgânâŋgâziŋaŋgât nâŋgâne aŋun upapkât yatâ oip. A zeŋgât mâteziŋan a gigiŋâ sot lolot ândimen, nen Anutuŋâ diiniŋgâmŋâ a imbaŋâziŋoot aŋun kwatziŋgâmap. # ABukurâpnâ, A ikâ zorâŋ Anutuŋâ diiniŋgip? Zo ek nâŋgânek. Osetniŋan a nâŋgânâŋgâziŋ patâ doŋbep buŋâ. A kutâ doŋbep buŋâ. T #Um kâtik a, zen Anutugât nâŋgânâŋgâ den nâŋgâne yen opmap. Ka Anutugât nâŋgânâŋgâ, zorâŋ a zeŋgât nâŋgânâŋgâ wâlap. Oi a zen Anutugât den nâŋgâne lolot uap. Ka Anutugât den, zorâŋâ ko a zeŋgât imbaŋâ wâlap. A zâizâiŋ ziŋâ ko bituk, a gigiŋâ ziŋâ ko doŋbep Kembugât siŋgi upme. @ {Ka a nâmbutŋâ Kembuŋâ gâsuniŋgip, Yuda a sot hân ŋâin gok ârândâŋ, nen Kristogât nâŋgâm itâ sâmen, “Anutugât imbaŋâ sot nâŋgânâŋgâŋâ zemŋâŋgap.” / YNen ko Yesu poru nagân kuwe, zorat den sâindâ Yuda a ziŋ nâŋgâne kwakmak opmap. Oi Grik a sot hân ŋâin gokŋâ, ziŋâ den zo nâŋgâne den yenŋâ opmap. Yuda a um kâtik ândime, zen kulem top top iknam sâme. Grik a, zen ko hân a zeŋgât nâŋgânâŋgâ den zo nâŋgânam kâtigime. / YA zen ziiŋâ nâŋgânâŋgâyân Anutugât topŋâ iknam kwagâwe. Wangât, zen yatâ upigât Anutuŋâ kânŋan nâŋgâm kubigi zeip, zorat. Den siŋgi âlipŋâ dâzâŋgomen. Um kâtik a, zen zorat nâŋgâne yen opmap. Ka Aposolo a, nen den zorat nâŋgindâ bon opmap. Oi nen den siŋgi zo sâindâ a nâmbutŋâ ziŋâ nâŋgâm Kembugât siŋgi upme. Zo Anutuŋâ kânŋan nâŋgi zeipkât yatâ âsagemap. s aZen dap nâŋge? A nâŋgânâŋgâŋoot, zo ikâ? A ŋâi den nâŋgâm simbitkum sâmap, zo ikâ? A narâk zirat topŋâ nâŋgâmap, zo ikâ? Nâ sa nâŋgânek. Anutuŋâ hân a zeŋgât nâŋgânâŋgâziŋ egi yenŋâ oip. O Zorat Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap,“Kembuŋâ itâ sap, ‘Nâŋâ sa a nâŋgânâŋgâziŋoot zen kwakpi. Nâŋgânâŋgâziŋoot, zeŋgât nâŋgânâŋgâ zo dooŋgubat.’ ” | sA tâmbetagoagoŋaŋgât mâtâbân ândie, zen Yesu poru nagân moip, zorat nâŋgâne yen opmap. Oi nen kubikkubik mâtâp ândimenŋâ ko nâŋgindâ Anutugâren gâbâ imbaŋâŋootŋâ opmap. Siŋgi âlip, zo sâm kubik mân sâman. b ?Kristoŋâ a too saŋgonziŋgâbatkât mân sâm nigip. Den siŋgi âlipŋâ dâzâŋgom ândibatkât sâm nigip. Oi Yesu poru nagân moip, zorat den imbaŋâ buŋ opapkât a nâmbutŋâ den kelâkŋoorâk sâme yatâ sâm kubikŋâ mân sâman. Nâ siŋgi âlip den zo bonŋik sâman. A um kâtik ziŋ Yesugât den siŋgi nâŋgâne yen opmap. c AZi ŋâi nâŋga. Setepano arâpŋâ too saŋgonziŋgâwan. Nâmbutŋâ ko mân nâŋgan. }Zen itâ sâbegât, “Zâkkât kutŋandâ loŋgiŋniŋgi too saŋgonniŋgâwe.” Yatâ buŋâ. Yatâ mân nâŋgâbi. ]
5Kabik ninak too mân saŋgonziŋgâwan. Krispo sot Gaio zerâk too saŋgonzikâwan.
Bâi, dap dap? Kristo pâuksâip mo dap? Paulo nâŋâ zeŋgât op poru nagân muwan? Mo Paulo nâgât korân too saŋgonziŋgâwe? ` ;Den itâgât san. Zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ itâ sâmap, “Nâ Paulogât a.” Oi ŋâiŋâ sâmap, “Nâ Apologât a.” Oi ŋâiŋâ sâmap, “Na Peterogât a.” Oi ŋâiŋâ sâmap, “Nâ Kristogât a.”
Bukurâpnâ, osetziŋan den kâsâp muyagem ziap. Koloi zâkkât arâpŋâ, zeŋgâren gâbâ nâmbutŋâ ziŋ yatâ sâne nâŋgâwan. k Q
Bukurâpnâ, nâ Kembuniŋâ Yesu Kristo kutŋaŋgât op girem den sa nâŋgânek. Zen den top top sâmŋâ mân kâsâpagobi. Kâsâpagom kâmut zagât upi, zo buŋâ. Um nâŋgânâŋgâziŋ mâpotne kânok oi ândibi. 5 Anutu zâk nanŋâ Kembuniŋâ Yesu Kristo, zâkkâren târokwapigât diiziŋgipŋâ dumŋâ den ŋâi mân sâbap. Korinti a, ziŋâ kâsâpagowe. -Zâkŋâ Kembuniŋâ Yesu Kristo gâbabân mâteŋan tosaziŋ buŋ hâlâlu kinbigât mem kâtikŋan kwatziŋgi ândinetâ narâkziŋ âkâbap.
Oi Kaapumŋâ imbaŋâ ziŋgi nep top top tuume. Zen Kembuniŋ Yesu Kristo âburem gâbapkât um bâbâlaŋ op mambât ândime. Q Ziŋgâmŋâ Kristogât sâm âsak denŋâ umziŋan ândâŋâ gâsuip. w iZen Kristo sot pâlâtaŋ utne siŋgi âlip sâsâŋâ sot nâŋgânâŋgâ topŋâ topŋâ ziŋgâm naŋgip. Zen Yesu Kristo sot pâlâtâŋ utne Anutu zâk tânzâŋgoip. Zorat op ko narâk dâp nâ zeŋgât op Anutu sâiwap sâm dukuman. , SIbâniŋâ Anutu sot Kembu Yesu Kristo, zekâren gâbâ um lumbe sot tânzâŋgozâŋgoŋ zeŋgâren zimbap. Korinti zeŋgâren den siŋgi âlipŋâ muyagem zeip. i OAnutugât sâtkât Yesu Kristogât Aposolo a Paulo, nâ sot bukuniŋâ Sostene, net Korinti kamânân Anutugât kâmut ândie, zeŋgât ekap zi kulemgum pet. Yesu Kristoŋâ gâsuziŋgâm zâkkât siŋgi hâlâlu ândibigât sâip. Yatâ otziŋgi kamân dâp Yesugât kâmut, zen Kembu Yesugât kutŋâ konsâm mâpâsem ândime, zen sot kânok urâwe.
4~~]}|{Wzzypxx%wvuttfsrrqpp4nnHlkkZiihglfeWdDcb/aU`` _O^^)]]\\ZZYhXWWUULTT/SRQPPBONN|MMpLL
KJIIHH'GG"FEDD3CCpBB5Az@@=?>>@==<;:99!8+77L66}6 55433T21~1003/M..7, +w*)))((''O'&n&%T$$Q#"!P (o[bF]
~
% 7b P7Yesugât kâmut zen aksik mindum aksik gându uŋakŋan den sâne sâi a yenŋâ, a um kâtik zâk ziŋgitŋâ sâbe, “Um gulip otziŋgap.” WO'Oi zorat torenŋâ sâbâ. Gându uŋakŋan den sâsâŋ, zo top lâkulâku ŋâi uap. Oi zo Yesugât kâmut zeŋgât siŋgi mân uap. Zo um kâtik zeŋgât siŋgi. Oi Anutugâren gâbâ den mem muyapŋâ sâm muyamuyagiŋ, zo top lâkulâku ŋâi uap. Zo a um kâtik zeŋgât siŋgi buŋâ. Zo Yesugât kâmut zeŋgât siŋgi. 9NkMârumŋan Yuda a ziŋ um kâtik ândine Kembuŋâ den ŋâi itâ sâip. Zen zo Kembugât gurumin den ekabân kulemgune ziap,“Kembu zâk itâ sap, ‘Nâ hân ŋâin gokŋâ sâŋgonzâŋgua kâmut zi zeŋgâren gam den gându ŋâin ŋâin nâgât den dâzâŋgone laŋ mân nâŋgâbi.’ ” pMYBukurâpnâ, den nâŋgâm kubikkubikŋaŋgât nâŋgânâŋgâziŋandâ katep yatâ mân upi. Nâŋgânâŋgâziŋandâ lâmbatlâmbatŋâ zeŋgât dâp upap. Bâliŋâ nâŋgâbi, zo ko umziŋândâ katep mâik yatâ upap. ELKa nâ itâ sa nâŋgânek. Den gându uŋakŋan sâsâŋaŋgât nâŋga bon oi sâi minduminduyân den gându uŋakŋan den kârep patâ sâbâ sâm sâbam. Nâ zorat nâŋga giap. Ka Kembugâren den memŋâ minduminduyân muyap sâm muyagigiŋ, zorat nâŋga zariap. Kembugât den âragunam katep tobat mân upi. eKCZen den gându uŋakŋan sâne nâ walâziŋgâm sâman. Zorat Anutu sâiwap sâm dukuman. gJGGâ sâtâre den bonŋâ zo sâban. Oi a zorâŋ kwagi dap dap yatâ oi zorâŋâ tângubap? I-Gâ um dâpkandâ den gându uŋakŋanâk Kembugâren sâiwap sâna a kândâtŋan gokŋâ diŋgâ mân nâŋgâmŋâ dap op perâkŋak sâbap? mHSZorat nâ dap upat? Itâ upat. Nâ um dâpnandâ ninâu sâbat sot nâŋgânâŋgânandâ nâŋgâm lâunandâ ninâu sâm sapsuga âlip upap. Um dâpnandâ kep mimbat sot nâŋgânâŋgânandâ nâŋgâm simbitkum kep mimbat. GNâ den gându uŋakŋan ninâu sâbat, zo ko um dâpnandâ upap. Oi nâŋgânâŋgânâ zo mân nâŋgâm kubiksa yen zimbap. 7Fg
Zorat den gându uŋakŋan den sâbapkât imbaŋâ zemŋâŋgap, zâk den zorat topŋâ nâŋgâm mâburibapkât imbaŋâ zorat Kembugâren ninâu sâi bekŋan mimbap. |EqOi zeŋgâren topŋâ yatik ziap. Kaapumgât imbaŋâ zeŋgâren muyagibapkât nâŋgâm sâme. Zo âlipŋâ. Ka nâ itâ sa nâŋgânek. Zen Kaapumgâren gâbâ imbaŋâ mem Yesugât kâmut mem kâtikŋan kwatziŋgâbigât otziŋgi ândibi. >DuA ŋâiŋâ den gându ŋâi sâi nâŋga kwakmak upap. Den zorat mariŋandâ nâgât nâŋgi kamân ŋâi gok upap. Oi nâ yatik zâkkât nâŋga zâk kamân ŋâin gokŋâ upap. ^C5
Hân dâp a den gându top top zem ariap. Mâirâp ziiŋak dinziŋâ zo nâŋgâme. xBi Oi zen yatik gându uŋakŋan den ekapkum sâne a nâmbutŋâ dap op nâŋgâbi? Dinziŋâ zo yenŋan âibap. tAaMo lâmun waatne kwamitŋâ muyap mân sâi dap opŋâ kâmbamgât kut ŋâi kubikŋâ âi pâiziŋgâbi? e@CKut ŋâi yenŋâ kâmam sot uluwet zo kune diŋâ muyap mân sâi dap op nâŋgâbi. v?eBukurâp, nâ zeŋgâren gam den gându unakŋan den sâm dâzâŋgom dap op betziŋan mimbat. Nâ Anutugâren gâbâ den ŋâi mân mem ga muyap dâzâŋgobat, zo dap op betziŋan mimbap? Nâ nâŋgânâŋgâ den mo sâm kwâkâziŋgâziŋgâŋ den mo Kembugât den ŋâi mân mem ga dâzâŋgobat, zo dap op betziŋan mimbap? Kembugât den ekapŋoot mân sâbi. b>=Zen aksik patâ den gându uŋakŋan sâne nâŋga âlip upap. Ka Anutugât den a denân muyap sâm muyagine nâŋga âlip ŋâi upap. A ŋâi zâk Kembugât den muyabâk sâm muyagemap, zâk den gându uŋakŋan sâmap, zo walâbap. A ŋâi minduminduyân den gându uŋakŋan sâmŋâ melâŋ a denân dâzâŋgoi âlip upap. Zâk yatâ opŋâ Kembugât den muyap dâzâŋgomap, zo yatâ upap. Yesugât kâmut zen Kembugât den nâŋgâm âlip upigât otnigi yatâ san. u=cŊâi zâk den gându uŋakŋan sâmapŋâ zik umŋâ Kembu sot pâlâtâŋ op kâtigibapkât sâmap. Ka ŋâi zâk a kâmut zeŋgât mâteziŋan Kembugât den muyap sâm muyagemapŋâ kâmut ziŋ siŋgi âlibân kâtigibigât sâmap. <Ka ŋâiŋâ a denân Kembugât den sâm muyagemapŋâ a kâtigibigât betziŋan mimbap. Zen um bâbâlaŋ upigât dâzâŋgomap. ;3Ŋâi zâk den gându uŋakŋan sâmap, zo a mân dâzâŋgom Anutu dukumap. Zâk Kaapumŋâ mam okŋaŋgi den gându uŋakŋan sâi a zen kwakme. 2: _Zen umziŋandâ gâsâyagom ândibigât kâtigibi. Kaapumŋâ nep top top niŋgâmap, zo tuunam kâtigibi. Anutugât den sâsâŋ nep, zorat nâŋgâne zâizâiŋ upap. A9{
Zinziŋ kâtik zimbi, zo nâŋgâm pâlâtâŋ, um bâbâlaŋ op mambât ândiândiŋ sot umŋâ gâsâyagom buku orotŋâ, zen karâmbut. Buku orotŋâ, zo patâziŋâ uap.u8c
Narâk ziren kut ŋâi ŋâi ikmen, zo tooyân egindâ gâutgâut opmap, zo yatâ. Gâtâm ko bonŋâ ek nâŋgânat. Narâk ziren torenŋik nâŋgan. Gâtâm bonŋâ ek nâŋgâbat. Anutuŋâ nek nâŋgâmap, zo yatâ ek nâŋgâbat. 7/
Nâ katep ândiwanân katep den sâwan. Oi katep um yatâ nâŋgâm ândiwan. Bet ko lâmbatŋâ a opŋâ katep nâŋgânâŋgâŋ, zo birâwan. r6]
Gâtâm hângât narâkŋâ âkâbabân bonŋâ muyagei orot mâmeniŋ kwakŋâ, zo buŋ op naŋgâbap. z5m
Zo itâgât. Hânân zi ândien, zorat op ko torenŋik nâŋgâmen. Zorat op ko den sâmen, zo torenŋik opmap. C4
Umŋâ buku orotŋâ, zo mân buŋ upap. Ka Kembugât den sâsâŋ, zo buŋ upap. Oi den gându ŋâin ŋâin sâsâŋ, zo buŋ upap. Den topŋâ nâŋgânâŋgâŋ, zo buŋ upap. q3[
A umŋandâ bukurâpŋâ gâsâzâŋgomap, zâkŋâ bukurâp zeŋgât nâŋgi zâizâiŋ opmap. Oi bukurâpŋâ ziŋ kulem bâliŋâ okŋaŋgâne mân lorebap. Oi sâknam sot kut ŋâi ŋâi bâliŋâ zo zâkkâren muyagei mân lorem kâtigem kinbap. Anutuŋâ gâtâm tânnâŋgobap, zorat umâlip op mambât ândibap. Buku orotŋâ, zorâŋ mân buŋ upap. b2=
Bâliŋandâ laŋ kâri umbâlâ upap. Oi den bonŋandâ laŋ kâri zorat umâlep upap. 1
Kut ŋâi mân orotŋâ zo mân upap. A zo zikŋâ kutŋâ mân mem zaatpap. Um kâlak buŋâ. A zeŋgât tosa mân mem ândibap. +0O
Ŋâi zâk umŋandâ bukurâpŋâ gâsuziŋgâmapŋâ lumbeŋâ ândibap. Bukurâpŋâ, zen kuk mân otziŋgâbap. Zâk sâk mâme mo zâizâiŋ mân upap. (/I
Oi kut ŋâi ŋâiŋâ zemnigap, zo a kanpitâ ziŋgâm naŋgâm sâknâ bira kârâpkât siŋgi opap, oi umnandâ bukurâpnâ mân gâsuziŋgâbap zo ko nâ a yenŋâ op naŋgâbat. Kut ŋâi ŋâi zo ua sâi zorâŋâ âlipŋan mân kwatnibap. Buku opŋâ mâtâp âlipŋâ lâŋnat. #.?
Nâ Propete op ândim kut ŋâi ŋâi âsagemap, zorat topŋâ nâŋgâbam sot siŋgi âlipkât topŋâ nâŋgâm kwâtâtebam oi bakŋâ sa âbâŋgubapkât zorat nâŋgâm pâlâtâŋ imbaŋâ zemnigi sâi ko umnandâ bukurâpnâ mân gâsâzâŋgobap, zo ko nâ a yenŋâ opam. C-
Nâ Kaapum imbaŋâŋan a gânduyân mo sumbem a zeŋgât gânduyân Kembugât den sâbam ua umnandâ bukurâpnâ mân gâsâzâŋgobap zo ko sa lâmun kâmam yatâ den kwamitŋik opap. k,OZorat itâ sa nâŋgânek. Zen Kaapumgât imbaŋan Yesugât kâmut mem kâtikŋan kwatziŋgânam op nep tuubi. Nep top top zorat san. Zi ko nep zo tuubigât nâŋâ mâtâp âlipŋâ ŋâi, zorat dâzâŋgua nâŋgânek.D+Nen aksik patâ sisi mâsek kubikkubikŋaŋgât imbaŋâ niŋgip? Mo den gându uŋakŋan sânatkât imbaŋâ niŋgip sot den zo nâŋgâm melâŋnatkât imbaŋâ niŋgip? Yatâ buŋâ. /*WNen Aposoloyâk nâmbarip? Mo nen aksik Propete a mo kwâkâm ziŋgâziŋgâŋ a nâmbarip? Nen aksik sen mârât tuutuuŋaŋgât imbaŋâ niŋgip? Zo yatâ buŋâ. Q)Oi Anutu zâk kâmut gakârâpŋâ, neŋgâren a itâ nâmbarip. Aposolo gâsum sâlâpnâŋgoip. Ombeŋan Anutugâren gâbâ den mem sâsâŋ a. Ombeŋan den siŋgi âlip kwâkâm ziŋgâziŋgâŋ a. A sisi mâsek kubikziŋgâziŋgâŋ, berân mâme a sot a sâtŋâ, oi a den gându mârâtŋan sâsâŋ. Zo yatâ nâmbarip. c(?Zen aksik patâ mâpotne Kristogât kâmut ue. Nep top top tuume, zo ko zen kâmut kânok ue. Zen Kristogât sâk bonŋâ yatâ ue. Kristo zâk kâukziŋ ândiap. Oi zikŋik zikŋik sâkŋaŋgât kore mâman ue. A'{Zorat torenŋâ ŋâiŋâ sâknam nâŋgi nâmbutŋâ, zen ârândâŋ nâŋgâbi. Mo ŋâiŋâ sâtâre oi nâmbutŋâ zen yatik sâtâre op naŋgâbi. Nep a topŋâ topŋâ ândie. Z&-Zo sâkniŋaŋgât torerâp kâsa mân op kore oraŋgâm ândibigât yatâ oip. "%=Sâkniŋ torerâpŋâ muyap zime, zo yatâ neule mân pam ândimen. Oi Anutuŋâ sâk muyagem torerâp nâmbutŋâ gigiŋâ zen nep patâ sâm ziŋgip. *$MOi sâkniŋaŋgât torerâpŋâ gigiŋâ ziŋâ galem otziŋgâmen. Oi sâkniŋaŋgât torerâpŋâ mân igikŋâ zo ekap zâŋgoindâ âlipŋâ yatâ ândime. i#KYatâ mân ziap. Sâkninaŋgât torerâpŋâ lolotŋâ zen buŋ utne sâi âlip mân ândibem. #"?Senŋâ dap op bet itâ dukubap? “Nâ gâ buŋik âlip ândibat.” Mo kâukŋâ dap op ki itâ dâzâkobap? “Nâ zet buŋâ âlip ândibat.” 7!iZi ko kore mâman doŋbep, ka sâk ko kânok. ^ 5Sâkkât kore mâman zen nepziŋ kânok oi sâi sâk zâk bâliŋ opŋâ buŋ opap. X)Anutu zâkŋâ yatâ nâŋgi zeipkât sâkkât kore nep top top sâm ziŋgip. ucSâgân sinniŋâ zei sâi ko sâkŋâ kindap kârubap. Mo sâgân kindabâk zine sâi sâŋgân kârubap. )Mo kindap zâk dap op itâ sâbap? “Nâ sen buŋâ. Nâ sâkkât torenŋâ mân uan.” Yatâ sâmŋâ dap op sâk birâm zikŋik ândibap. )Oi ki zâk dap op itâ sâbap? “Nâ bet buŋâ. Nâ sâkkât torenŋâ mân uan.” Den yatâ sâmŋâ dap op sâk birâm zikŋik ândibap. >wOi sâkkât kore, zo kânok buŋâ. Zo doŋbep. P
Kaapum kânokŋak tooyân mâpotniŋgi kâmut kânogâk urâwen. Yuda a sot hân ŋâi gok, Kore a sot a kutâ, nen aksik Kaapum kânok zorigâk miwen. Kaapumŋâ umniŋan piksâm zimbapkât miwen. #?A nen sâkniŋandâ kânok, ka sâkkât kore mâman, zo doŋbep. Oi zen doŋbepŋâ mâpotnetâ sâk kânok uap. Oi Kristogât kâmut nen zo yatik. %CNep top top zo Kaapumŋak tuumap. Kaapum zâk zikŋak nâŋgâm nep zo mo zo a mariŋ dâp kâsâpkum niŋgâmap. Sâkniŋ ko kânok, kore mâman doŋbep.
Oi ŋâi zâk sen mârât kulem tuubapkât imbaŋâ pindâmap. Ŋâi zâk Anutugâren gâbâ den mem sapsubapkât imbaŋâ pindâmap. Ŋâi zâk Kaapumŋâ imbaŋâ pindi den sot kut ŋâi ŋâi zorat topŋâ nâŋgâm kubik sapsumap. Zâk itâ sâmap, “Zo Kembugât Kaapumân gok.” Mo itâ sâmap, “Zo wâke sot Sataŋ, zeŋgâren gok. Zo bâliŋâ.” Ŋâi zâk siŋgi âlip den gându uŋakŋan sâbapkât imbaŋâ pindâmap. A ŋâi den gându uŋak zo nâŋgâm a dinniŋan melâŋbapkât imbaŋâ pindâmap. - Ŋâi zâk Kaapumŋak mam okŋaŋgi nâŋgâm pâlâtâŋ patâ op ândimap. Ŋâi zâk Kaapumŋak mam okŋaŋgi a sisi mâsek kubikziŋgâmap. ucŊâi zâk Kaapumŋâ mam okŋaŋgi den nâŋgânâŋgâ zo sâmap. Nep zagât, zo mariŋâ Kaapum kânok. b=Kembugât kâmurân nen ârândâŋ âlip ândinatkât Kaapum zâk a kânok kânok imbaŋâ muyagem niŋgâmap. Ŋâi zâk Kaapumŋâ mam okŋaŋgi kut ŋâi ŋâi âsagemap, zorat topŋaŋgât den nâŋgâm sâmap. {oSiŋgi âlipkât mâtâp topŋâ topŋâ ziap. Imbaŋâ mariŋâ Anutu kânok. Zâk imbaŋâ muyagem niŋgâmap. QKore orotŋâ top top ziap, zo doŋbep. Nep mariŋâ, zo Kembu kânok. veAnutugât umâlepŋaŋgât op sâi Kaapumŋâ imbaŋâ niŋgi nep top top tuumen. Kaapum, zâk kânok. Zorat torenŋâ ŋâi itâ sâm dâzâŋgua nâŋgânek. Ŋâi zâk Anutugât Kaapumŋâ mam okŋaŋgi dap op itâ sâbap? “Yesu, gâ sâm bâliŋ kwatgigan.” Oi ŋâi zâk Tirik Kaapumŋâ mam mân okŋaŋgi dap op itâ sâbap? “Yesu, zâk Kembu patâ.” =sZen mârumŋan um kâtik ândine a ziŋ diiziŋgâne lopio diŋ buŋ, zâkkâren pâlâtâŋ op ândiwe. Zen lopiogât kembuniŋâ sâm kiŋ topŋan ândim gulipmalip op ândiwe. ~ wBukurâpnâ, Nen nep top top tuunat, zorat Kaapumŋâ imbaŋâ niŋgâmap. Zorat kwakpegât dâzâŋgua nâŋgânek. Q
"Ŋâi zâk tepŋaŋgât okŋaŋgi zikŋâ mirin nalem nimbap. Zen mindum Kembugât nalem kâtik nem gulipkune hâuŋâ muyageziŋgâbapkât yatâ upi. Den nâmbutŋâ zo ninak gam dâzâŋgobat.eC!Bukurâpnâ, zen nalem ninam mindum tatnetâ aksik gam naŋgânetâ ko topwkap nimbi. Ka gulip okŋaŋgindâ Kembuŋâ hâuŋâ niŋgâm kubikniŋgâmap. Um kâtik, zen sot tâmbetagobemgât op zo yatâ kubikniŋgâmap. `
9Niŋak um topniŋ ek nâŋgâm kubigindâ sâi ko Kembuŋâ hâuŋâ mân niŋgâbap. q [Zen zo yatâ gulip upmegât nâmbutŋâ lolot sot nâmbutŋâ sisi mâsek sot nâmbutŋâ mârum muwe. RŊâi zâk Kembugât sunum egi yenŋâ oi nimbap, zâk hâuŋâ mimbap. wgZorat nalem sot too zo ninâ sâm umziŋaŋgât topŋâ ek nâŋgâmŋâ Anutugâren sâm muyagemŋâ nimbi. veZorat ŋâi zâk mân orotŋâ opŋâ Kembugât nalem sot too, zo nimbap, zo nem gulipkum tosa mimbap. c?Zen nalem sot too zo nimbi dâp Kembu moip, zorat siŋgi sâm muyagem ândine âburibap. r]Nalem ninetâ Yesuŋâ waiŋ too hâkop memŋâ itâ sâip, “Hâkop ziren târotâro irakŋaŋgât gilâmnâ taap. Gilâmnandâ narâk ziren târotâro irakŋâ âsageziŋgâbap. Nimbi dâp nâgât nâŋgâm yatik nem ândibi.” %Nalem ŋâi memŋâ sâiwap sâm namuŋ itâ sâip, “Zi sunumnâ. Zi zeŋgât siŋgi san. Nâgât nâŋgâm nalem zi itâ nem ândibi.” A{Nâ Kembugâren gâbâ den mewan, zo ziŋgâwan. Zo itâ. Kembu Yesu zâk Yudaŋâ tirâpzâŋgoi gâsuwe, zo mân âsageip, narâk zoren Yesu zâk arâpŋâ sot tap nalem meip. s_Wangât yatâ upme? Ziiŋ mirâ kârum ko yatâ upme? Zen nalem too ninâ sâm mirâziŋan nimbe. Zen wangât Anutugât kâmut zeŋgât nâŋgâne gigiŋ oi a kanpitâ sot nalem buŋ ândime, zen aŋun kwatziŋgâme? Zorat wan den dâzâŋgobâ? Nâ sâm âlip kwatziŋgâbat? Buŋâ. Nâ zirat mân sâm âlip kwatziŋâbat. Kembugât nalem niniŋ, zorat den. 6 eNalem mem gamŋâ ziiŋâ kâsâpkum zikŋik zikŋik nime. Ŋâi zâk tepŋaŋgât opmap. Ŋâi zâk âkon buŋ nemap. Ŋâi zâk too waiŋ doŋbep nemŋâ um gulip opmap. T!Ka zen nalem ninam mindumŋâ Kembugât nalem kâtik nem gulipmalip upme.
~Oi kâsâp zo yen buŋâ. Zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ den siŋgi âlip mem kâtigie, zeŋgât topziŋ muyagibapkât âsagiap. #}?Yesugât kâmut zen mindunetâ kâsâp muyagemap. Zen ziiŋak kâmutŋâ kâmutŋâ sâm kâsâpagome. Yatâ sâm dâtnone nâŋga perâkŋak yatâ uap. |Zen mindumŋâ kut ŋâi ziŋ upme, zorat nâŋga mân dâp oi girem dâzâŋguan. Zen âlip mân opŋâ bâliŋ op ândime. 0{YŊâi zâk den zi birâbâ sâm itâ nâŋgâbap. Zo birâbirâŋ, zo nen sot Anutugât kâmut nâmbutŋâ nen mân upmen. Korinti a zen nalem nem gulipmalip urâwe. 5zcOi ambân ŋâi kâuk sâmot ilimbam tâi ikne âlip opmap. Anutuŋâ kâuk sâmot ilimbam ziŋgâmap, zo kâuk pâkeziŋ. Kâuk sâmot ilimbamŋâ zo zâkkât neuleŋâ. (yIOi a ŋâi zâk kâuk sâmotŋâ kârep mem ândei ikne dâp upap mo buŋâ? Zorat topŋâ mârum siŋgi âlip mân mem ândiwe, zen zoren nâŋgâm ândiwe.
x
Zen ziiŋak nâŋgâm iknek. Minduminduyân ambân ŋâi kâuk pâke buŋ ândim Anutugâren ninâu sâi dâp upap mo buŋâ? 7wgA ambân ârândâŋ kinbabot. Ambân, zâk agâren gâbâ muyageip. Zo yatik a nen ambân zeŋgâren gâbâ âsagimen. Nen sot kut ŋâi ŋâi zo Anutugâren gâbik gawen. vveA, zâk zikŋik Kembugât mâteŋan mân kinbap. Ambân, zâk zikŋik Kembugât mâteŋan mân kinbap. >uu
Ambân, zâk agât ombeŋan ândiapkât kâuk kâpim ândibap. Yen ândei sumbem a ziŋ iknetâ bâliŋ opapkât sâsâŋ. A sot ambân, nen ârândâŋ Kembugât mâteŋan kinat. _t7 A, zâk ambângât opŋâ mân muyageip. Buŋâ. Ambân, zâk agât opŋâ muyageip. ^s5A, zâk ambângâren gâbâ mân muyageip. Ambânŋâ agâren gâbâ muyageip. *rMMinduminduyân a zâk kâuk pâke mân pam ândibap. A, zâk neule âsakŋâ mariŋâ, Anutu, zâkkât holi tobat sot wikin yatâ. Ambân ko, zâk agât wikin. 3q_Ambân ŋâi kâuk pâke mân pam ândei kâukŋâ mânâŋgât naŋgâne aŋun oi dâp upap. Ka ambân zo yatâ okŋaŋgâbigât aŋun opŋâ kâuk pâke pam ândibap. sp_Minduminduyân ambân ŋâi zâk kâuk pâke buŋ ândim ninâu sâbap mo Anutugât den sâm muyagibap. Zâk yatik oi apŋâ aŋun upap. Ambân yatâ zo, zâk ambân laŋ ândiândiŋ kâukziŋ sâmot mimiŋâ, zen yatâ aŋun upap. oMinduminduyân a ŋâi zâk kâuk pâkeŋâ tâi ninâu sâbap mo Anutugât den sâm muyagibap. Yatâ oi kembu patâŋâ aŋun upap. nOi zi den ŋâi sa nâŋgânek. Kristo zâk agât kâukŋâ. Aŋâ ambângât kâukŋâ. Oi Anutu zâk Kristogât kâukŋâ. wmgZen kut ŋâi ŋâi orâwan sot den dâzâŋgowan, zorat nâŋgâm lum upme. Zorat nâŋga âlip opmap. yl mNâ Kristogât mâtâp lâŋman. Zen zo yatik orot mâmenâ ek nâŋgâm wâratkum ândibi. A ambân topniŋâ. ]k3
!Nâ yatigâk a top topŋâ zen niknetâ dâp upapkât nâŋgâm ândiman. Nâ ninaŋgât nâŋgâm buŋâ. A doŋbep, zeŋgât nâŋgâm opman. Zen Kembugât siŋgi âlip nâŋgâm âlip upigât nep tuuman.ljQ
Zen Yuda a sot Grik a sot Anutugât kâmut zeŋgât mâteziŋan tosaziŋ buŋ ândine âlip upap. #i?
Nâ zorat itâ sa nâŋgânek. Zen sii nalem ninam mo kut zo mo zo utnam a ziŋ ziŋgitŋâ Anutu sâm âlip kwâkŋaŋgâbigât nâŋgâmŋik upi. ehC
Nâ Anutugâren sâiwap sâm nia wangât bukunâ ŋâiŋâ nâŋgâm bâliŋ kwatnibap?” g
Zo nine umziŋ sumun opapkât buŋâ. Nalem zo ninetâ sâi ko bukuziŋâ niegât nimbâ sâm nem um sumun opapkât. Nâ yatâ sa zeŋgâren gâbâ ŋâiŋâ itâ sâbap? “Ninâ umnâ nâŋgâm kwâka mân zei upâ sa bukunâ ŋâiŋâ pâke pâmbap? Pf
Ka nem tatnetâ bukuziŋâ ŋâiŋâ ga dâzâŋgobap, “Bâu zi lopiogât siŋgi sâsâŋan gokŋâ.” Yatâ sâbap oi ko mân nimbi. Zo sâm muyagem ziŋgâbap, a zâkkât op nâŋgâm birâbi. e
A um kâtik ŋâiŋâ buku otziŋgâm mirânan zâinâ sâi zâibi. Oi sii nalem ziŋgi zorat topŋâ mân mâsikâm nimbi. jdM
Wangât, Kembuniŋâ zâk hân sot kut ŋâi ŋâi piksâm ziap, zorat mariŋâ ândiap, zorat. c/
Aŋgâgwaŋgâ minduminduyân zuu bâu sâŋgân minâ sâm âlip mimbi. Um oset mân upi. Zi lopiogât siŋgi sâm mân mâsikâziŋgâbi. ]b3
Ŋâi zâk zikŋaŋgât mân nâŋgâm bukuŋaŋgât nâŋgâbap zo ko âlip upap. +aO
A ziŋ itâ sâme, “Kut ŋâi ŋâi, zo orotŋik ziap.” Ka nâ itâ sa nâŋgânek. Kut ŋâi ŋâi nâmbutŋâ oindâ zorâŋâ mân betniŋan mimbap. 3`_
Kembu zâk kuk otniŋgâbapkât yatâ utnat? Mo dap nâŋge? Neŋgât imbaŋandâ zâk wâlap? Yatâ buŋâ. Ŋâi zâk zikŋaŋgât nâŋgi zari ândei mân dâp upap. 1_[
Kembugât hâkobân gâbâ too nem wâke zeŋgât hâkobân gâbâ too niniŋâ, zo mân taap. Oi Kembugât nalem nemŋâ wâke zeŋgât nalem niniŋâ, zo mân taap. ~^u
Yatâ buŋâ. Den san, zorat topŋâ itâ. Um kâtik a, zen ko lopiogât sii nalem ume, zo Anutugât siŋgi buŋâ. Zo Sataŋ sot wâke, zeŋgât siŋgi uap. Oi nâ Korinti a zeŋgât itâ san. Zen Sataŋ sot wâke zen sot târotâro mân upi. #]?
Den san, zorat topŋâ dap yatâ? Lopiogât sii nalem niniŋâ, zorat nâŋgâne bon upapkât san mo? Mo lopio zikŋaŋgât nâŋgâne bon upapkât san? \!
Zen Isirae a ziŋ upme, zo nâŋgânek. Kembugât tirik namin Kembugât siŋgi nalem uuŋâ a ândime, zen nep zo tuum ândim Kembu sot târotâro upme. Oi zen kâmut kânok op Anutugât siŋgi nalem pâpanŋan nep tuum zobâ nalem nâmbutŋâ mem nem ândime. t[a
Nalem kânok zo nemŋâ a doŋbep nen kâmut kânok upmen. Kristo sot pâlâtâŋ op kâmut kânok upmen. >Zu
Waiŋ hâkobân zeip, zorat sâiwap sâmŋâ nemŋâ Kristo gilâmŋaŋgât op târotâro upmen. Nalem namuŋ nemŋâ Kristogât sunum sot târotâro upmen. Zo nâŋgâm biraŋbi. XY)
Zen nâŋgânâŋgâziŋoot ândime, zorat den zi sa ziiŋak nâŋgâm iknek. kXO
Zorat opŋâ bukurâpnâ, zen lopio sot lopiogât siŋgi sii nalem, zo kândâtkom ândibi. VW%
Zeŋgâren mâsimâsikâ âsagem gâip, zo a doŋbepziŋaŋgât dâp muyagemap. Oi Anutuŋâ sâi kâtigemap, zâk mâsimâsikâyân mem bâbâlâŋ koi imbaŋâziŋaŋgât dâp mân walâbap. Oi mâsimâsikâ gâbap dâp mâtâp ŋâi tirâpzâŋgoi âlip kâtigem kinbi. Kembugât nalem nem Sataŋgât nalem niniŋ, zo mân taap. XV)
Zorat Korinti a zeŋgât girem den ŋâi dâzâŋgua nâŋgânek. Ŋâi zâk zikŋaŋgât nâŋgi zâizâiŋ op itâ sâmap, “Nâ a kâtikŋâ.” Yatâ sâbap zo ko lorebapkât galem oraŋgâm ândibap. 8Ui
Zeŋgâren kut ŋâi ŋâi âsageip, zorâŋ giremniŋâ uap. Hângât narâkŋâ âkâbâ sâi narâk patâ mâte oi ândien, neŋgât den zi sâm giremniŋ kulemguwe. 8Ti
Oi nen Kembugâren âkon den mân sânat. Zo zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ âkon den sâm Kembu sâm bâliŋ kwâkŋaŋgâne tâmbet tâmbet mariŋandâ tâmbetzâŋgoip. )SK
Nen ko Kembugât mâteŋan bâliŋâ mân utnat. Zâizâiŋ mân utnat. Zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ zâizâiŋ utne Anutuŋâ sâi mulumŋâ ziŋgi muwe. GR
Oi Mosegât kâmurân gâbâ nâmbutŋâ zen laŋ op ândiwe. Nen a ambân laŋ ândiândiŋ zo yatâ mân utnat. Zen bâliŋ urâwegât sirâm kânogân 23 tausen yatâ zo ziŋ muwe. 3Q_
Mosegât kâmurân gâbâ nâmbutŋâ zen lopiogât kore mâman urâwe. Korinti a zen ko yatâ mân upi. Mosegât a gakârâpŋâ, zen Kembugât nelâmzâŋgoi lopio sobim sâtâre urâwe. Zorat Kembugât ekabân den ŋâi itâ ziap,“A zen ge tap sii nalem nemŋâ zaat kep kom kirâwe.” qP[
Zeŋgâren kut ŋâi ŋâi muyageip, zorâŋ giremniŋ uap. Zen bâliŋ urâwe, zo nen yatik upemgât. O
Ka zeŋgâren gâbâ doŋbep patâ Anutuŋâ ziŋgiri mân dâp oi mirâ kamân kâtikŋan kâbakŋeziŋgi mom naŋgâwe. TN!
Oi too Anutuŋâ muyagem ziŋgip, zo zen aksik niwe. Too zo Anutugât kârân gâbâ gei niwe. Oi kât zorat kutŋâ Kristo. Kristo zâk hân kabâŋan too ziŋgip, zorat dâp galem otziŋgâm ândeip. ;Mq
Oi Anutuŋâ nalem muyagem ziŋgi zen aksik niwe. zLm
Zen aksik Mosegât kâmut upigât unumunum ombeŋan âim saru nirewe. Too zorâŋ too saŋgonziŋgip yatâ oip. %K E
Bukurâpnâ, nâ Isirae a sâkurâpniŋâ kut ŋâi ŋâi urâwe, zorat sa nâŋgânek. Zen aksik Mose sot unumunum ombeŋan âim saru nirem nâmbut âiwe. MJ A siŋgi âlipŋâ dâzâŋgom ândia Anutuŋâ nâgât nâŋgi mân dâp oi kâbakŋenigi ginŋâ opamgât sâknaŋgât âkŋâle zo mem gei kwap kubikŋâ sâknaŋgât a kutâ op ândiman.zIm Nâ ninak sârârâk kârâman, zo kiket zo ekŋâ târâragâk âiman. Nâ kâlâunâ yenŋan mân lum pâman. 4Ha Katep zen imbaŋâziŋaŋgât dâp op kendon ândime. Zen neule yenŋâ, zinziŋ kâtik buŋ, zorat yatâ upme. Nen ko sumbemân neule zinziŋ kâtik, zorat yatâ utnat. VG% Zen itâ nâŋgâme mo? Dâp orotŋaŋgât sombemân a katep zen aksik sârârâk kârâbi. Ka neule mimiŋ, zo ko a kânokŋak kâtigem âi mimbap. Oi zen yatik sumbemân neule mimbigât kâtigibi. aF; Zo yen buŋâ. Siŋgi âlip laŋ kârâm âibapkât yatâ opman. Oi siŋgi âlip bonŋâ zo nâgâren sot zeŋgâren âsagibapkât yatâ op ândiman. Sârârâk kârâm kâtigem âi kikerân takâm neule muyaginat. ,EQ A siŋgi âlip bituktâ zemziŋgap, zen sot ândim orot mâmeziŋ yatâ op ândiwan. Zen Anutugât siŋgi âlip nâŋgâm Kembugât siŋgi upigât yatâ orâwan. A top topŋâ zeŋgâren ândim zeŋgât holiyâk mem ândiman. Zo nâmbutŋâ ziŋ Anutugât siŋgi upigât yatâ op ândiwan. D Um kâtik a, Kembugât den mân nâŋgâme, zen sot ândim ziŋ ândime, zo yatâ orâwan. Um kâtik a, zen Kembugât siŋgi upigât yatâ orâwan. Nâ Anutugât mâteŋan gurumin den mân nâŋgâm ândim buŋ. Nâ Yesu Kristogât den kâtik, zo mem ândiman. DC Yuda a zen sot ândim Yuda zeŋgât orot mâmegât teŋgâyân ândiwan. Zo Yuda a ziŋ Kembugât siŋgi upigât yatâ orâwan. Mosegât gurumin den zo lum kore upme, zen sot ândimŋâ gurumin dengât kore a yatâ orâwan. Ninâ gurumin dengât kore a buŋandâ a kore upme, zen Kembugât siŋgi upigât orâwan. IB Nâ a aksik zeŋgât dumunân mân ândiwan. Kore mâman mân ândiwanŋâ laŋ kore otziŋgâm ândian. A doŋbep ziŋ siŋgi âlip nâŋgâm Kembugât siŋgi upigât yatâ op ândian. /AW Zâizâiŋ opman, zorat topŋâ itâ. Nâ siŋgi âlip mem ândiman, zo a dâzâŋgom ândim zeŋgâren gâbâ sâŋgân mân meman. Nâ zorat sâtâre opman. Oi siŋgi âlip sâman, zo sâŋgânŋâ sâkkât kut ŋâi ŋâi mimban sânetâ birâman. Paulo zâk a top top zeŋgât kore a oip. r@] Nep zo ninâ umgât tuuwan sâi ko sâŋgân membam. Ninâ umgât mân tuumangât zâizâiŋ mân upat. G? Nâ siŋgi âlip den dâzâŋgom ândiwan, zorat dap yatâ zâizâiŋ den sâbat? Nep zo Anutuŋâ kwâknan pâip. Den siŋgi âlip zo mân dâzâŋgobat oi ko, yei, Kembuŋâ dap otnibap? w>g Nâ ko mâtâp zo mân lâŋman. Kât sikum mân meman. Oi zen yatik otnibigât ekap zi mân kulemgum ziŋgan. Nâ zeŋgâren gâbâ kât mot mân meman, zorat sâtâre opman. Oi nâ itâ nâŋgâm kâtigian. Nâ yatik op ândim ma ko mumbat. A ŋâiŋâ kât nigi ko nâ dap yatâ zâizâiŋ op sâtâre den dum sâbat? Zorat kât mot zeŋgâren mân mimbat. i=K Kembu zâk siŋgi âlip sâsâŋ a, nen yatik siŋgi âlip sâindâ betniŋan mimbigât sâip. ^<5
Kembugât siŋgi nalem uuŋâ a tirik namin nep tuum ândime, zen namin nalem mem nime. Oi Anutugât siŋgi nalem kut ŋâi ŋâi pâpanŋâ, zoren tuume, zen zoren gâbâ nalem nâmbutŋâ mem nem ândime. ;1 A nâmbutŋâ ziŋ zeŋgâren gâbâ nalem sikum minetâ nen zeŋgâren nep topkwap tuuwenŋâ mân minatkât se? Nâ itâ sa nâŋgânek. Nen Kristogât siŋgi âlip laŋ kâri pâke pambemgât zeŋgâren gâbâ nalem sikum mimiŋâ sâsâŋ, zo birâm betŋâ sâknam nep tuum nalem mot muyagem nem ândiwen. Paulo zâk nep tuum Korinti zeŋgâren gâbâ sâŋgânŋâ mân meip, zorat sâtâre oip. :y Nen zeŋgâren umgât nep tuumŋâ zeŋgâren gâbâ sâkkât kut ŋâi ŋâi minatkât nâŋgâne yâmbâremap? d9A
Oi dap nâŋge? Den zo Anutuŋâ wâu zeŋgârâk nâŋgâm sâip? Mo neŋgât nâŋgâm sâip? Den zo a neŋgât op sâip. Ŋâi zâk nepŋâ kârâm kâmitmap, zâk bonŋâ oi nimbatkât nâŋgâm nep zo tuumap. Oi yatigâk ŋâi zâk nebân hibuk pitâbap, zâk bonŋâ muyagei nimbatkât nâŋgâm tuubap. Anutu zâk yatâ nâŋgi ziap. 8 Moseŋâ Kembugâren gâbâ den mem itâ kulemgoi ziap,“Wâugâ zuu zigi mem ko goka mân pindâna mân dâp upap.” W7' Den zi a den san? Buŋâ. Kembugât gurumin den ekabân den yatik ziap. y6k Den ŋâi mâsikâziŋga sânek. Kâwali a ŋâiŋâ zikŋâ nalem sot kut ŋâi ŋâi muyagemap? A ŋâiŋâ nep kârâm kâmiri bonŋâ muyagei mân mem nimbap? Mo ŋâiŋâ noniŋ makau nepŋâ tuumŋâ zeŋgât nam mân mâsan nimbap? %5C Nâ sot Banaba, net betŋâ nep tuum ândim kât muyagem sâkkât kut ŋâi ŋâi sâŋgân mem ândiratkât se. Net yatik op ândim mân birâratkât se. J4
Aposolo nâmbutŋâ sot Petero sot Kembugât murâpŋâ, zen ambirâpziŋoot kamân toren toren âim gane nalem mot ziŋgâne aposolo nep tuume. Oi nâmbutŋâ nen yatâ mân utnatkât sâwe. U3# Zeŋgâren gâbâ nâmbutŋâ zen nen nepniŋangât sâŋgân zeŋgâren gâbâ too nalem mân minatkât sâme. Zen wangât yatâ sâme? Aposolo nâmbutŋâ zen mâtâbân âim gane too nalem ziŋgâme. I2 A ninâ topnaŋgât sâme, zen den itâ mâburem ziŋgan. o1W Kamân ŋâin gok nâmbutŋâ zen nâgât Aposolo mân sâme motŋâi. Zen ko topnâ âlip nâŋge. Nâ perâkŋak zeŋgât Aposolo op ândiman. Nâ Aposolo nepnâŋgât bonŋâ Kembugât mâsobân zen Kembugât a ambân urâwe. <0 s Korinti a zen nâgât dap nâŋge? Nâ Aposolo buŋâ? Nâ yatâ mo yatâ upatkât otnigi saanine dumunân ândian? Nâ Kembuniŋâ Yesu Kristo mân egâwan? Korinti a zen ziiŋak topnâ nâŋgâm biraŋbi. Nepnaŋgât bonŋâ Kembugât mâsobân muyageip, zorat ko zen siŋgi nâŋgâ a ambân urâwe, zo. /+
Zorat nâ sii nalem nimbam bukunâ lolot zo tâmbetkubatkât nâŋgâm kwâkâ op sii nalem birâm yen ândibat. Zo yatik op ândimâmbat..7Zen lopiogât siŋgi nalem nemŋâ bukurâpziŋ um oset ândime, zen umziŋ mem tâmbetkune um gulip upi, zo ko yatik Kristo tâmbetkubi yatâ upap. -Bukugâ siŋgi âlip bituktâ zemŋâŋgap, zâk Kristo gilâmŋandâ sâŋgân meip. Zâk gâgât kâtikkaŋgât lorebapkât girem uan. 0,Y
Gâ lopio zâk bon buŋ sâm lopio namin zâim nalem nem tâtna bukugâ ŋâi lotŋâ, um oset a ga gekŋâ niapkât nimbâ sâm zo yatik nemŋâ umŋâ sumunkumbap. + Zeŋgâren gâbâ nâmbutŋâ ziŋâ nalemgât topŋâ nâŋgâm nalem nem tatne bukurâpziŋ siŋgi âlip bituktâ zemziŋgap, zen ziŋgitŋâ bâliŋ upegât galem oraŋgâm ândibi. A lolot yatâ zo lopiogât siŋgi nalem nemŋâ umziŋ sumunkomap. Y*+Nâ den sa nâŋgânek. Anutu zâk nalemgât opŋâ nâŋgi mân zâizâiŋ uap. Nen sii nalem birindâ neŋgât mân nâŋgi geibap. Mo nalem neindâ mân nâŋgâniŋgi zâibap. Buŋâ. Nalem, zo yenŋâ. ()IKembugât kâmurân a nâmbutŋâ zen topŋâ yatâ zo mân nâŋgâm ândie. Zen mârumŋan gâbâ lopio hurat kwap ândim gawe. Zen siŋgi âlibân bâbâ lolot ândime. Zen lopio zorat nâŋgâne bon oi um kâtik, ziŋ nalem lopiogât siŋgi sâne zo nemŋâ umziŋ sumunkomap. .(UNen ko itâ nâŋgen, “Anutu Ibâniŋ, zâk kânok ândiap. Zâkkâren gâbâ kut ŋâi ŋâi muyagem naŋgip. Oi nen zâkkât siŋgi ândien. Oi Kembu kânok, Yesu Kristo. Anutuŋâ sâi Yesu Kristo, zâk nen sot kut ŋâi ŋâi aksik muyageniŋgip. Oi zâkŋâ galem otniŋgi ândien.” $'AAnutu zâk kânokŋâ bonŋâ ândiap.” Nen yatâ nâŋgâmen. Ka a um kâtik zen itâ sâme, “Hânân sot sumbemân lopio sot kembu doŋbep ziap.” |&qLopiogât siŋgi sii nalem, zorat itâ nâŋgâmen, “Lopio zâk bonŋâ buŋâ. Zâk wâgân mân ândiap. U%#Ŋâi zâk umŋandâ Anutu gâsubap, zâk Anutuŋâ buku okŋaŋgâbap.” H$ Ŋâi zâk buku orot mân op ândimŋâ Anutugât topŋâ nâŋgâm kwâtâtian sâmap, zâkkât itâ sânat, “Zâk mân nâŋgâm kwâtâtiap. Nâŋgânâŋgâ bonŋâ mân zemŋâŋgap.
}|}{{zz/y:xwwvluuttsrq~qpponn-llk\jjgiXhhh2gSff_eeCddcbwaq``_^k]]\[[gZZ=YXX2WVVUyTTCSS
RsQPPuPOwNMMtLLcKKjJJ-IIfH8G:FFEEWDD7CgBBQAAAL@??H>>M=<